A-552-3164-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A756-1183/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00397-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 33.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui J. E.,

atsakovo atstovui G. M.,

trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ atstovui P. R.,

trečiojo suinteresuoto asmens Viešųjų pirkimų tarnybos atstovei A. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Litesko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Litesko“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ ir Viešųjų pirkimų tarnybai, dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Litesko“ kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2011 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (19.2-52)-3-153 „Dėl projekte Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-01-009 nustatytų pažeidimų“ ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. sausio 12 d. įsakymą Nr. 4-20 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansuojamo projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-01-009 vykdytojai uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“ skirtos finansavimo lėšų sumos sumažinimo bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 4-346 pakeitimo“.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1449, 2008 metų pradžioje paskelbė apie tai, kad bus galima gauti paramą iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų pagal „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo gamybai“ priemonę (toliau – ir Priemonė). UAB „Litesko“ pagal šią Priemonę ketino teikti paraišką ES struktūrinių fondų paramai gauti pareiškėjo vykdomam „Biomasės kogeneracinės elektrinės statybos Alytaus regioninėje katilinėje“ projektui, projekto kodas VP3-3.4-ŪM-02-K-01-009 (toliau – ir Projektas).

VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ (toliau – ir LVPA) 2008 m. gegužės 22 d. raštu Nr. (R4-2906(1.10) informavo pareiškėją, kad kvietimą teikti paraiškas pagal Priemonę planuojama paskelbti 2008 metų III ketvirtį. Atsakovas pateikė informaciją, kad projektai pagal Priemonę turės būti įgyvendinami per 36 mėnesius nuo finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo dienos. Jiems galima gauti paramos suma sudarys iki 50 procentų projekto vertės, bet ne daugiau kaip 18 000 000 Lt. Ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 29 d.

įsakymu Nr. 4-442 buvo patvirtintas Aprašas, kuriame išvardintos bendrosios ir specialiosios ES struktūrinių fondų paramos pagal Priemonę skyrimo sąlygos, vienos iš jų – 36 mėnesių terminas projektams įgyvendinti, reikalavimai dėl projekto kofinansavimo pareiškėjo lėšomis bei realaus ir racionaliai suplanuoto projekto veiklų plano, įvertinant turimus išteklius, taip pat finansuojamo projekto specifiką. Pagal bendruosius projektų atrankos kriterijus, pareiškėjas privalėjo turėti apibrėžtus, aiškius ir užtikrintus projekto išlaidų finansavimo šaltinius.

Pareiškėjas, įvertinęs galimybę pritraukti akcininko, Prancūzijos bendrovės „Dalkia International S.A.“, lėšas, pagal Priemonę galimos gauti ES struktūrinės paramos dydį ir Projekto atsiperkamumą, padarė išvadą, kad tuo atveju, jeigu būtų gauta maksimali leistina parama, t. y. 18 000 000 Lt, biomasės kogeneracinės elektrinės statybos Alytaus rajoninėje katilinėje projektas galėtų būti įgyvendintas. Todėl Pareiškėjas nusprendė pateikti paraišką pagal Priemonę. Kvietimas teikti paraiškas pagal Priemonę buvo paskelbtas 2008 m. spalio 15 d.

Pareiškėjo paraiška (toliau – ir Paraiška) buvo pateikta 2008 m. gruodžio 15 d., aiškiai nurodant, kad pareiškėjas nepasirašys viešojo pirkimo sutarties ir negalės vykdyti Projekto, jeigu nebus paskirta maksimali leidžiama ES struktūrinių fondų parama. Kartu su Paraiška pareiškėjas pateikė Projekto finansavimą užtikrinančius dokumentus, kaip to reikalauja Aprašo 8.1.1 punktas.

Pareiškėjas, atsižvelgdamas į prieinamą informaciją apie ES lėšomis remiamiems projektams keliamus įgyvendinimo terminus ir savo patirtį vykdant biomasės katilinių statybos projektus, padarė išvadą, kad Projekto trukmė be viešojo pirkimo procedūrų, skaičiuojant nuo darbų pradžios, gali sudaryti apie 39 mėnesius. Todėl, jeigu viešojo pirkimo procedūros būtų pradėtos tik po paraiškos Priemonei padavimo ir patvirtinimo bei Projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo, Apraše nustatytas 36 mėnesių Projekto įgyvendinimo terminas butų neišvengiamai viršytas, o Pareiškėjo paraiška neatitiktų būtino ES paramai gauti reikalavimo.

Neįvykdžius pirkimo procedūrų iki paraiškos Priemonei pateikimo ir patvirtinimo, Projekto vertė negalėjo būti nustatyta. Tam, kad pareiškėjas galėtų galutinai apsispręsti, ar yra tikslinga teikti paraišką pagal Priemonę ir imtis Projekto įgyvendinimo, pirmiausia reikėjo įvertinti, kokio dydžio investicijos yra reikalingos, ir užsitikrinti atitinkamų investicijų šaltinius. Nežinant Projekto vertės, negalėjo būti įvertinti nei Projekto ekonominis tikslingumas, nei tai, kokią Projekto vertės dalį turėtų/galėtų finansuoti pats pareiškėjas ir jo akcininkas Prancūzijos bendrovė „Dalkia International S.A.“.

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas turėjo atlikti viešojo pirkimo procedūrą dar prieš pateikdamas paraišką pagal Priemonę. Pareiškėjas ėmėsi organizuoti viešojo pirkimo procedūras pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nuostatas. Atviro tarptautinio konkurso „Biomasės kogeneracinės elektrinės statyba Alytaus rajoninėje katilinėje“ sąlygos buvo paskelbtos 2008 m. vasario 29 d. Europos Sąjungos oficialaus leidinio priede, TED Nr. S42, ir 2008 m. kovo 5 d. leidinio „Valstybės Žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“, Nr.

18. Skelbimo tekstas bei kvalifikaciniai reikalavimai, vadovaujantis tuo metu aktualios VPĮ redakcijos 23 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis, buvo suderinti su Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri jokių pastabų ar pretenzijų dėl šių dokumentų turinio ar formos neturėjo. Pagal konkurso sąlygas, tiekėjai nuo paskelbimo turėjo mažiausiai 77 dienas savo pasiūlymams pateikti. Konkursui buvo pateikti dviejų tiekėjų pasiūlymai (Isolux Inginieria S.A. – iš Ispanijos ir AB „Axis Industries“ – iš Lietuvos). Paaiškėjus, kad abiejų tiekėjų pasiūlymai neatitinka konkurso sąlygų, pareiškėjas 2008 m. liepos 1 d. raštu Nr. 017-106-2008 kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutikimo atmesti visus pasiūlymus.

Kartu su šiuo pareiškėjo raštu Viešųjų pirkimų tarnybai buvo pateikti visi atviro konkurso dokumentai. Tačiau vietoje prašyto sutikimo atmesti visus gautus tiekėjų pasiūlymus pareiškėjas gavo Viešųjų pirkimų tarnybos 2008 m. liepos 30 d. raštą Nr. 4S-2472, kuriuo buvo pareikalauta nutraukti atviro konkurso procedūras. Pareiškėjas su šiuo Viešųjų pirkimų tarnybos raštu nesutiko, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad teisminis ginčas ilgai užtruktų ir galimybė gauti paramą būtų prarasta, pareiškėjas nutraukė atviro konkurso procedūras.

Esant tokiai situacijai, pareiškėjas, siekdamas užtikrinti dalyvavimą Priemonėje ir Projekto įgyvendinimą, turėjo rinktis vieną iš dviejų alternatyvų: arba iš naujo skelbti atvirą konkursą, kuris būtų pasibaigęs tik 2008 metų pabaigoje ar 2009 metų pradžioje, arba nedelsdamas vykdyti pakartotinį pirkimą kitu VPĮ leistinu būdu. Iš naujo atlikti tarptautines skelbiamas pirkimo procedūras per VPĮ nustatytus terminus nebebuvo objektyvios galimybės, todėl, įvertinus tai, kad apie pirkimą jau buvo skelbta ir visi potencialūs tiekėjai jau turėjo galimybę dalyvauti pirkime, buvo nuspręsta pasirinkti antrąją alternatyvą – skubos tvarka atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu VPĮ 73 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Pirkimo objektas – kogeneracinės elektrinės statybos darbai – yra itin specifinis, todėl jame dalyvauti galėjo tik siauras ratas tiekėjų. Apie pirkimą buvo paskelbta viešai visoje ES, įskaitant Lietuvą, reikalavimai pirkimo objektui nesikeitė, tad nebuvo jokio pagrindo tikėtis, kad daugiau tiekėjų galėtų pareikšti susidomėjimą dalyvavimu konkurse rangos sutarčiai pasirašyti. Todėl Pareiškėjas 2008 m. rugpjūčio 20 d. raštais Nr. 01T-160-2008 ir 01T-160/1-2008 pateikė kvietimus dalyvauti neskelbiamų derybų procese ir neskelbiamo pirkimo sąlygas visiems tarptautinio konkurso metu susidomėjimą pareiškusiems tiekėjams, t. y. dviem bendrovėms, pateikusioms pasiūlymus atvirame konkurse.

Įvertinus tiekėjų pasiūlymus buvo vykdomos derybos. Derybų metu Projekto darbų kaina buvo žymiai sumažinta: AB „Axis Industries“ pradinė pasiūlyta kaina buvo 97 346 670 Lt, „Isolux Ingeneria“ – 168 205 256 Lt, o neskelbiamų derybų būdu gauta kaina sudarė 86 907 586 Lt. Tokiu būdu buvo sumažinta viso Projekto finansinė rizika.

Pareiškėjas, norėdamas būti tikras, kad jo sprendimas neprieštarauja VPĮ nuostatoms, 2008 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 03-198-2008 kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydamas įvertinti priimtą sprendimą pirkimą vykdyti skubos tvarka neskelbiamų derybų būdu. Į šį pareiškėjo raštą Viešųjų pirkimų tarnyba atsakė 2008 m. spalio 2 raštu Nr. 4S-3212, kuriame jokių pastabų, pretenzijų ar reikalavimų dėl priimto sprendimo vykdyti pirkimą skubos tvarka neskelbiamų derybų būdu nepareiškė. Tokiu būdu Viešųjų pirkimų tarnyba patvirtino, kad minėtas pareiškėjo sprendimas neprieštarauja VPĮ nuostatoms. Tik užbaigęs pirkimo procedūras, pareiškėjas galėjo realiai suplanuoti Projekto biudžetą, veiklų grafiką, priimti sprendimą dėl paraiškos ES paramai gauti, užsitikrinti „Dalkia International S.A.“ finansavimą ir iki 2008 m. gruodžio 15 d. (t. y. paskutinės dienos, nurodytos 2008 m. spalio 15 d. paskelbtame kvietime) pateikti įgyvendinančiajai institucijai (LVPA) Paraišką dėl ES struktūrinių fondų paramos Projekto realizavimui. LVPA 2008 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. SVA-1116(1.31) patvirtino Paraiškos gavimą, o 2009 m. vasario 19 d. raštu Nr. R4-1306(1.10) informavo pareiškėją, kad pateikta Paraiška yra tinkama finansuoti pagal administracinės atitikties ir tinkamumo reikalavimus. Ūkio ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-346 Projektui buvo paskirta ES struktūrinių fondų parama maksimaliai leistinai sumai, t. y. 18 000 000 Lt. 2009 m. rugsėjo 2 d. Ūkio ministerija, LVPA ir pareiškėjas sudarė Projekto finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-02-K-01-009 (toliau – ir Finansavimo sutartis). Viso paraiškos vertinimo proceso metu nei LVPA, nei Atsakovas nekėlė klausimų dėl viešojo pirkimo procedūrų, atliktų iki paramos skyrimo, nors visa reikalinga viešųjų pirkimų medžiaga buvo pateikta kartu su Pareiškėjo paraiška ir LVPA turėjo galimybę pareikalauti papildomos informacijos, jei paraiškoje pateikta informacija, jos nuomone, buvo neišsami ar netiksli (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 61 punktas). Sudarius Finansavimo sutartį, pareiškėjas 2009 m. spalio 14 d. su AB „Axis Industries“ pasirašė sutartį Nr. 091014-A ir pradėjo vykdyti Projektą.

Pareiškėjui pasirašius visas Projekto įgyvendinimui reikalingas sutartis ir pradėjus Projekto įgyvendinimą, LVPA kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl išvados apie Pareiškėjo viešųjų pirkimų komisijos priimtų sprendimų, atliekant neskelbiamas derybas Projektui reikalingiems darbams pirkti, atitikties VPĮ. Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi LVPA jai pateiktą informaciją, 2009 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. 4S-4445 konstatavo tam tikrus neatitikimus VPĮ. 2010 m. sausio 12 d. surengtame pareiškėjo ir LVPA atstovų susitikime buvo nutarta, kad pareiškėjas kreipsis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl pakartotinio Projekto darbų pirkimo įvertinimo ir patikslintos išvados pateikimo, kartu pateikdamas papildomą informaciją.

Viešųjų pirkimų tarnyba, susipažinusi su pareiškėjo 2010 m. sausio 20 d. rašte Nr. 01-041-2010 pateiktais papildomais paaiškinimais, 2010 m. vasario 5 d. rašte Nr. 4S-453 pripažino, kad pareiškėjo argumentai yra pagrįsti, ir nurodė LVPA į juos atsižvelgti priimant sprendimą dėl Projekto išlaidų tinkamumo finansuoti ES struktūrinių fondų paramos lėšomis. Viešųjų pirkimų tarnyba šiuo raštu pripažino, kad jos nustatyti galimi VPĮ pažeidimai, jeigu jie ir būtų pripažinti padarytais, negali būti laikomi esminiais.

Tačiau LVPA 2010 m. kovo 17 d. raštu Nr. R4-3648(1.20) pasiūlė atsakovui sumažinti Projektui paskirtą ES struktūrinių fondų finansavimą 25 procentais, t. y. 4 500 000 Lt. Atsakovas 2010 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-2356 paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimus dėl galimybės taisyti nurodytus pažeidimus. Po derybų su atsakovu, LVPA ir Viešųjų pirkimų tarnyba pareiškėjas 2010 m. birželio 14 d. raštu Nr. 01-232-2010 pateikė naujojo viešojo pirkimo organizavimo galimybės sąlygas. Atsakovas 2010 m. liepos 28 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-4378 leido taisyti, LVPA ir Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, padarytus pirkimo trūkumus – pakartotinai vykdyti naują viešąjį pirkimą ir rekomendavo raštu derinti su pirkimais susijusius dokumentus su LVPA ir VPT.

Todėl Pareiškėjas parengė sutarties su esamu rangovu nutraukimo ir skelbiamų derybų sąlygų biomasės kogeneracinės elektrinės statybos darbų pirkimui projektus bei 2010 m. rugsėjo 1 d. pateikė juos suderinti LVPA, atsakovui ir Viešųjų pirkimų tarnybai. Viešųjų pirkimų tarnyba 2010 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. 4S-3316 ir 2010 m. lapkričio 5d. rašte Nr. 4S-3796 pateikė savo nuomonę, kad, ištaisant trūkumus, naujas pirkimas turėtų būti vykdomas tik likusiai Projekto darbų daliai. Tačiau netrukus pareiškėjas gavo 2010 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 4S-3895, kuriame Viešųjų pirkimų tarnyba, ignoruodama visą Projekto eigą, savo anksčiau priimtus sprendimus bei atsakovo sprendimą dėl trūkumų taisymo sąlygų, nurodė, kad, pareiškėjas turėtų nutraukti su rangovu sudarytą sutartį ir organizuoti naują pirkimą, o priešingu atveju bus kreipiamasi į teismą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.

Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 4S-3895 pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-1620/2011).

Pareiškėjas 2011 m. sausio 14 d. gavo atsakovo 2011 m. sausio 11 d. raštą Nr. (19.2-52)-3-153, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas nesilaiko ES finansinės paramos panaudojimo pažeidimų taisymo sąlygų, numatytų atsakovo 2010 m. liepos 28 d. rašte Nr. (19.2-52)-3-4378. Tuo pagrindu ūkio ministras 2011 m. sausio 12 d. priėmė įsakymą Nr. 4-20, kuriuo Projekto išlaidų suma 19 992 147,50 Lt, įskaitant 15 492 147,50 Lt Projekto vykdytojo įnašą, pripažinta netinkamomis finansuoti išlaidomis ir Projekto vykdytojui skirta finansavimo lėšų suma sumažinta 4 500 000 Lt. Atsakovo sprendimas sumažinti Projekto vykdytojui skirtą finansavimo lėšų sumą motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas atliko viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, nurodydamas ypatingą skubą, kuri neatitinka VTĮ 73 straipsnio 1 dalies 4 punkto, ir, kviesdamas tiekėjus teikti pasiūlymus, nustatė nepakankamą pasiūlymų pateikimo terminą, nepateikė tiekėjams naujai parengtų viešojo pirkimo sąlygų bei nesupažindino tiekėjų su jiems keliamais kvalifikaciniais reikalavimais.

Pareiškėjo nuomone, atsakovo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Sprendime nurodytų pažeidimų nebuvo padaryta. Pareiškėjas pasirinko neskelbiamų derybų būdą nepažeisdamas VPĮ reikalavimų. VPĮ 73 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad neskelbiamų derybų būdu prekės, paslaugos ar darbai gali būti perkami, jei neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Ypatingos Pareiškėjo skubos priežastys yra nurodytos aukščiau (visų pirmą – tai poreikis tinkamai ir laiku suformuluoti Paraišką Projektui). Pareiškėjas pažymi, kad jis negalėjo numatyti įvykių, lėmusių būtinybę pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu:

1) kad per 77 dienas, skirtas pasiūlymams pateikti, bus gauti tik dviejų tiekėjų pasiūlymai, be to, neatitinkantys konkurso sąlygų reikalavimų;

2) kad Viešųjų pirkimų tarnyba nepagrįstai nurodys pareiškėjui nutraukti atvirą konkursą. Pareiškėjas nepažeidė ir kitų atsakovo sprendime nurodytų VPĮ reikalavimų. VPĮ 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo nustatyti pakankamą terminą, kad tiekėjai spėtų parengti ir pateikti paraiškas ir pasiūlymus. Atsakovo teigimu, 2 dienų terminas, nustatytas pasiūlymams neskelbiamos deryboms parengti, neatitiko VPĮ 28 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog neskelbiamų derybų procesui pateiktos pirkimo sąlygos buvo pakoreguotos tik neesminiais aspektais, tiekėjų buvo prašoma ne parengti naujus pasiūlymus, o patvirtinti, kad jų pasiūlymai, pateikti atviram konkursui (kuris buvo nutrauktas Viešųjų pirkimų tarnybos reikalavimu), būtų laikomi pasiūlymais neskelbiamoms deryboms.

Tiekėjams iš esmės žinant ankstesnių pirkimo sąlygų reikalavimus ir savo ankstesnių pasiūlymų turinį, tereikėjo patvirtinti šių pasiūlymų galiojimą neskelbiamoms deryboms, kas ir buvo padaryta. Jokių pretenzijų iš tiekėjų dėl to nebuvo gauta. Todėl laikytina, kad šiuo atveju VPĮ 28 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Neesminiais aspektais atnaujintos pirkimo sąlygos buvo pateiktos tiekėjams kartu su kvietimais teikti pasiūlymus neskelbiamų derybų būdu. Todėl yra akivaizdu, kad VPĮ 62 straipsnio 2 dalies nuostatos šiuo atveju taip pat nebuvo pažeistos.

VPĮ 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija patikrina tiekėjų kvalifikaciją pagal jos nustatytus reikalavimus. Viešųjų pirkimų tarnyba padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė šias VPĮ nuostatas, kadangi neprašė pakartotinai pateikti Lietuvos Respublikos kompetentingų valstybinio valdymo institucijų išduodamų pažymų dėl tiekėjų atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas vadovavosi atviram konkursui tiekėjų pateiktomis pažymomis, kadangi tiekėjai patvirtino pasiūlymų galiojimą neskelbiamų derybų būdu vykdomam pirkimui.

Be to, pareiškėjas turėjo pirkimą laimėjusio rangovo kituose pirkimuose pateiktas atitinkamas pažymas. Todėl pripažintina, kad pareiškėjas laikėsi VPĮ 76 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Net pripažinus, kad paminėtos VPĮ nuostatos nagrinėjamu atveju buvo pažeistos, šie pažeidimai laikytini formaliais ir nesudaro pagrindo Projektui skirtos ES paramos mažinimui. Perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų panaikinimas pateisinamas tik dėl esminių pažeidimų, kai pažeidžiamos imperatyviosios VPĮ nuostatos ir suvaržomos konkuravimo tarp tiekėjų galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2005, 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2007). Nagrinėjamu atveju viešųjų pirkimų skaidrumo, dalyvių lygiateisiškumo, sąžiningos konkurencijos ir racionalaus lėšų naudojimo principai nebuvo pažeisti. Apie Projekto vykdymui reikalingus pirkimus pareiškėjas viešai paskelbė ES oficialaus leidinio priede TED Nr. S42 ir „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Suinteresuoti asmenys 77 dienas galėjo gauti visą su konkursu susijusią informaciją. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad neskelbiamų derybų būdo pasirinkimas užkirto kelią kitiems potencialiems tiekėjams dalyvauti pirkime. Be to, neskelbiamų derybų būdu mažiausios kainos pasiūlymą pateikusio tiekėjo kaina buvo sumažinta dar 10,4 mln. Lt. Todėl laikytina, kad neskelbiamų derybų būdu vykdytas viešasis pirkimas atitiko racionalaus ir efektyvaus lėšų naudojimo principą. Be to, Taisyklių 192 punkte nustatyta, kad įtariamo pažeidimo tyrimas atliekamas, jeigu įtariama, kad projekto vykdytojas, nesilaikydamas projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos ir (ar) ES teisės aktus ir dėl to atsirado ar galėjo atsirasti Lietuvos Respublikos valstybės ir (ar) ES biudžeto nuostolių, patyrus nepagristų išlaidų. Nagrinėjamu atveju nėra Taisyklių 192 punkte numatytų sąlygų: žalos ES ar Lietuvos Respublikos biudžetui ir net objektyvios tokios žalos galimybės.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, kaip viešojo administravimo institucija, savo veikloje privalo užtikrinti teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principų laikymąsi. Viešųjų pirkimų tarnyba jau 2008 metų rugsėjį turėjo informaciją apie pareiškėjo vykdomą Projekto darbų pirkimą neskelbiamų derybų būdu ir su tuo susijusius dokumentus. Todėl, įvertinusi pareiškėjo veiksmus kaip viešojo pirkimo procedūrų pažeidimą, Viešųjų pirkimų tarnyba jau tada galėjo ir turėjo imtis adekvačių priemonių, taip užkirsdama kelią Projekto tolesniam vykdymui jo pradinėje stadijoje. Tuo metu sutartis su rangovu dar nebuvo pasirašyta ir pirkimo procedūros dar nebuvo laikomos baigtomis, todėl Viešųjų pirkimų tarnyba turėjo teisę, įtardama pažeidimus, sustabdyti jų vykdymą arba pareikalauti nutraukti procedūras (VPĮ 8 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba nesiėmė atitinkamų veiksmų. Be to, Viešųjų pirkimų tarnybos 2008 m. spalio 2 d. raštas gali būti vertinamas kaip sankcionuojantis pareiškėjo atlikto pirkimo procedūrų užbaigimą, sutarties pasirašymą ir tolesnį Projekto vykdymą. Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. vasario 5 d. raštas taip pat patvirtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nemanė, jog šiuo atveju buvo padaryta kokių nors esminių VPĮ pažeidimų. Viešųjų pirkimų tarnybos veiksmai leido pareiškėjui pagrįstai manyti, kad esminių viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų parenkant rangovą padaryta nebuvo. Todėl pareiškėjas turėjo pagrįstų lūkesčių dėl sutarties, sudarytos su rangovu, teisėtumo ir galimybės ją įgyvendinti. Be to, konkurso laimėtojas sutarties pagrindu pradėjo vykdyti Projekto įgyvendinimui reikalingus darbus ir taip pat turėjo teisėtų lūkesčiai dėl sutarties teisėtumo, jos įvykdymo ir gautinų pajamų. Viešųjų pirkimų tarnyba daugiau kaip 2 metus nesiėmė jokių jos kompetencijai priskirtų priemonių dėl, jos nuomone, padarytų pažeidimų. Todėl, nepasikeitus faktinei situacijai ir neatsiradus jokių naujų aplinkybių, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimas 2010 metų lapkritį yra nesuprantamas. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju buvo pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principai, kas sudaro savarankišką pagrindą skundžiamam atsakovo sprendimui panaikinti.

Pareiškėjo nuomone, atsakovo priimtas sprendimas pažeidžia ir proporcingumo principą. Projektas prisideda prie realaus Lietuvos energetinės nepriklausomybės didinimo, nes biomasė pakeistų apie 18 mln. Nm3 iškastinio kuro per metus, gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių galia išaugtų 18,8 MW, o apimtis – 124 000 MWh per metus, CO2 emisijos sumažėtų 33.400 t/metus, sumažėtų Alytaus miesto vartotojams tiekiamos šilumos kainos, regione būtų sukurtas reikšmingas darbo vietų skaičius. Projekto nauda ir svarba siekiant įgyvendinti Nacionalinės energetikos strategijos tikslus yra neabejotina.

Projekto įgyvendinimas yra svarbus ne tik siekiant strateginių valstybės tikslų, bet ir užtikrinant viešąjį interesą. Sumažinus ES paramos dydį 4 500 000 Lt, susidariusį papildomą skirtumą tarp Projekto vertės ir Projektui skirtos paramos sumos turėtų padengti pats pareiškėjas iš savo lėšų ar ieškoti kitų jos finansavimo šaltinių, pvz., imti paskolas. Pagal galiojančius teisės aktus vartotojams teikiamos šilumos kainą nulemia šilumos tiekėjo investicijos į reguliuojamą šilumos tiekimo veiklos turtą. Kuo didesnė šių investicijų dalis tenka pačiam pareiškėjui, tuo didesnė įtaka bus daroma ir valstybės reguliuojamai šilumos kainai bei ją mokantiems vartotojams.

Ir atvirkščiai, pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 03-96 patvirtintos Šilumos kainų nustatymo metodikos 80.1.2 punktą, iš ES struktūrinių fondų lėšų sukurtas turtas šilumos kainos vartotojams nedidina. Nepagrįstai sumažinus Projektui skiriamo ES finansavimo sumą ir atitinkamai tinkamų finansuoti išlaidų dydį, sumažėja Projekto finansinė nauda Alytaus miesto centralizuotai teikiamos šilumos vartotojams. Paraiškoje buvo aiškiai nurodyta, jog Projektui skirtina parama yra būtina sąlyga, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti Projektą.

Be maksimalios ES struktūrinių fondų paramos pareiškėjas nebūtų įgyvendinęs Projekto. Sumažinus ES finansavimą 25 procentais, Pareiškėjas gali būti nebepajėgus pabaigti Projekto įgyvendinimą laiku ar apskritai jį įgyvendinti. Tokiu atveju pareiškėjo padarytos investicijos ir patirtos išlaidos liktų nekompensuotos, t. y. pareiškėjas patirtų didelius nuostolius. Neįgyvendinus Projekto, Priemonėje numatytų tikslų pasiekimas nusikeltų neribotam laikui ir nukentėtų šilumos vartotojai. Tokiu būdu būtų pažeistas viešasis interesas.

Projekto vertė yra 86 900 000 Lt (be PVM). ES struktūrinių fondų lėšomis yra finansuojama tik 18 000 000 litų, o visa likusi dalis – net 68 900 000 Lt – yra tiesioginės užsienio investicijos ir UAB „Litesko“ akcininko Prancūzijos įmonės „Dalkia International S.A.“ lėšos. Dėl nepagrįsto ES paramos Projekto įgyvendinimui sumažinimo būtų prarasta beveik 69 milijonų litų užsienio investicijų. Šiuo atveju, Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, padaryti pažeidimai atitiktų ne Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/0037/03-ES) (toliau – ir Gairės) 1 priedo 2 punktą, o 1 priedo 12 punktą, kuris numato, jog už formalius pažeidimus, kurie neturi galimo finansinio poveikio, negali būti taikoma jokia paramos dydžio pataisa.

Sprendimas sumažinti Projektui skirtą paramą 25 procentais yra neproporcingas nei faktinėms aplinkybėms, nei Projekto tikslams, nei galimoms tokio ES struktūrinių fondų paramos sumažinimo pasekmėms.

II. Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 192 punkte nurodytos sąlygos yra būtinos finansinės paramos mažinimui. Taisyklių 192 punktas nustato sąlygas Taisyklėse nustatyta tvarka įtariamo pažeidimo tyrimui atlikti, o ne finansinei paramai sumažinti. Be to, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nuostolių galėjo atsirasti vien todėl, kad Europos Komisijai atlikus pareiškėjo projekto auditą ir nustačius pažeidimus, pareiškėjui nepagrįstai išmokėtos ES lėšos turėtų būti kompensuotos būtent iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Skundžiamo ūkio ministro įsakymo priėmimą lėmė objektyvios aplinkybės, konstatuotos eilėje dokumentų, ir atitinkamos teisės normos. Ūkio ministerija 2010 m. liepos 28 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-4378 „Dėl projekte Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-01-009 nustatytų pažeidimų“ informavo pareiškėją, kad priėmė sprendimą leisti pareiškėjui taisyti nustatytą ES finansinės paramos panaudojimo pažeidimą Projekte. Tačiau pareiškėjas per protingą terminą nesiėmė atitinkamų priemonių pažeidimui ištaisyti pagal Ūkio ministerijos nustatytas sąlygas ir pažeidimo neištaisė. Todėl Ūkio ministerija priėmė sprendimą pritarti LVPA siūlymui sumažinti Projekto finansavimą su pažeidimu susijusiai, neišmokėtai Projektui skirto finansavimo sumai – 25 proc., t. y. 4 500 000 Lt. Nustatytam pažeidimui proporcingas finansinis poveikis apskaičiuotas vadovaujantis Metodinių pažeidimo tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173, 26 punkte nurodytomis Gairėmis. Gairėse numatytos korekcijos sudaro galimybę įvertinti pažeistų ES finansinės paramos naudojimo taisyklių svarbą ir nustatyto neatitikimo mastą. Gairių 1 priedo 2 punkto rekomenduojama pataisa – 25 procentai neteisėtai sudarytos sutarties sumos, kai sutartis buvo sudaryta nesilaikant Bendrijos direktyvų viešojo pirkimo nuostatų dėl skelbimo, bet siekiant ją pasirašyti buvo paskelbta informacija, leidžianti kitoje valstybėje narėje esantiems ūkio subjektams dalyvauti konkurse sutarčiai pasirašyti.

Skundžiamas ūkio ministro įsakymas priimtas vadovaujantis Taisyklių 198 punktu, atsižvelgiant į tai, kad LVPA projekte „Biomasės kogeneracinės elektrinės statyba Alytaus rajoninėje katilinėje“ nustatė Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimo pažeidimų – UAB „Litesko“ pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 3 dalį, 62 straipsnio 2 dalį, 73 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 76 straipsnio 1 dalį, Sutarties specialiųjų sąlygų 8.3 punktą. Projekto vykdytojas atliko viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, nurodydamas ypatingą skubą, kuri neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 73 straipsnio 1 dalies 4 punkto.

Kviesdamas tiekėjus teikti pasiūlymus, Projekto vykdytojas nustatė nepakankamą pasiūlymų pateikimo terminą, nepateikė tiekėjams naujai parengtų viešojo pirkimo sąlygų ir nesupažindino tiekėjų su jiems keliamais kvalifikaciniais reikalavimais. Aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia ypatingą skubą, atsirado būtent dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų (vykdydamas atvirą konkursą pareiškėjas pažeidė VPĮ nuostatas). Kviesdamas tiekėjus teikti pasiūlymus, pareiškėjas nustatė nepakankamą pasiūlymų pateikimo terminą, tokiu būdu pažeisdamas VPĮ 28 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Tokia pareiškėjo skuba buvo nepagrįsta, nes tuo metu net nebuvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas ir pareiškėjas turėjo visas galimybes nustatyti protingą pasiūlymų pateikimo terminą. Pareiškėjas nepagrįstai pakvietė dalyvauti pirkime, įvykdytame neskelbiamų derybų būdu, tik du tiekėjus, išreiškusius pageidavimą dalyvauti nutrauktame atvirame konkurse (atviras konkursas skelbtas 2008 m. kovo 5 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 18, pirkimo Nr. 62310), kadangi, pirkimo sąlygose nustačius kitus kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, yra didelė tikimybė, kad pirkime dalyvautų daugiau tiekėjų, galinčių pateikti pasiūlymus.

Tiekėjai iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos neturėjo realios galimybės susipažinti su jiems keliamais kvalifikaciniais reikalavimais, kadangi Pirkimo sąlygos nebuvo pateiktos kartu su kvietimu dalyvauti derybose. Perkančioji organizacija neįsitikino tiekėjo pajėgumu įvykdyti Pirkimo sutartį, kaip to reikalauja VPĮ 32 straipsnio 1 dalis (Pagal VPĮ 32 straipsnio 7 dalies nuostatas, teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie dalyviai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus).

Nepateikdamas tiekėjams naujai parengtų viešojo pirkimo sąlygų ir nesupažindindamas tiekėjų su jiems keliamais kvalifikaciniais reikalavimais, pareiškėjas pažeidė VPĮ 76 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Skundžiamas ūkio ministro įsakymas priimtas atsižvelgiant į LVPA 2010 m. kovo 16 d. raštą Nr. R4-3589(1.7) „Dėl nustatyto Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo (projekto kodas VP3-3.4-ŪM-02-K-01-009)“ ir 2010 m. gruodžio 13 d. raštą Nr. R4-17501(13.1.5) „Dėl informacijos pateikimo (projekto kodas VP3-3.4-ŪM-02-K-01-009)“, taip pat į Viešųjų pirkimų tarnybos 2009 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. 4S-4445 „Dėl Biomasės kogeneracinės elektrinės statybos Alytaus rajoninėje katilinėje darbų pirkimo, įvykdyto neskelbiamų derybų būdu, įvertinimo“, 2010 m. vasario 5 d. raštą Nr. 4S-453 „Dėl Biomasės kogeneracinės elektrinės statybos Alytaus rajoninėje katilinėje darbų pirkimo, įvykdyto neskelbiamų derybų būdu“, 2010 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. 4S-3796 „Dėl projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-01-009“, 2010 m. lapkričio 16 d. raštą Nr. 4S-3895 „Dėl projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-01-009“.

Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. 4S-3895, be kita ko, nurodyta, kad jau ankstesniame Viešųjų pirkimų tarnybos rašte (2009 m. gruodžio 23 d. raštas Nr. 4S-4445) buvo įvertintos minėto pirkimo procedūros ir nustatyta, kad pareiškėjas pasirinko netinkamą pirkimo būdą, pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. 4S-3895 taip pat teigiama, kad pirkimo sutartis sudaryta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sandoris pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu.

Tačiau, atsižvelgiant į LVPA pasiūlymą (2010 m. gruodžio 13 d. raštas Nr. R4-17501(13.1.5)) ir vadovaujantis Taisyklių 198.2 punktu bei Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 26 punktu, pareiškėjui buvo sumažinta finansavimo lėšų suma, o ne nurodyta nutraukti 2009 m. spalio 14 d. pirkimo sutartį Nr. 091014-A ir organizuoti naują viešąjį pirkimą, kaip 2010 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. 4S-3895 rekomendavo Viešųjų pirkimų tarnyba. Ūkio ministerijos 2010 m. balandžio 27 d. rašte Nr. (19.2-52)-3-2356, priešingai negu teigia pareiškėjas, nenurodyta, kad ta aplinkybė, jog informacija apie atvirą pirkimą buvo paskelbta ES oficialiajame leidinyje, patvirtina, kad nebuvo pažeistos konkurencijos sąlygos.

Į šią aplinkybė buvo atsižvelgta priimant pareiškėjo atžvilgiu palankesnį sprendimą, negu numatyta Taisyklių 198.1 punkte.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad UAB „Litesko“ 2008 m. gruodžio 15 d. pateikė paraišką dėl projekto „Biomasės kogeneracinės elektrinės statyba Alytaus rajoninėje katilinėje“. 2009 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, LVPA ir UAB „Litesko“ pasirašė trišalę projekto „Biomasės kogeneracinės elektrinės statyba Alytaus rajoninėje katilinėje“, projekto kodas Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-01-009, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-02-K-01-009.

Projekto išlaidų suma – 79 968 590 Lt, skiriamo finansavimo suma – 18 000 000 Lt. Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2009 m. rugsėjo 1 d., projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2012 m. liepos 1 d. Vadovaujantis Finansavimo sutarties 3.3 punktu bendras projekto įgyvendinimo laikotarpis negali viršyti 36 mėnesių nuo projekto darbų įgyvendinimo pradžios. Šis terminas gali būti pratęstas projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatyta tvarka. Visos Projekto veiklos turi būti baigtos įgyvendinti ir galutinis mokėjimo prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2015 m. spalio 1 d.

Vadovaudamasi Taisyklių 184.4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių (toliau – ir Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklės) 13.6 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 patvirtintų Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 68 punktu, LVPA 2009 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. R4-14214(1.8) kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu pateikti vertinimo išvadą, ar UAB „Litesko“ viešųjų pirkimų komisijos priimti sprendimai, atliekant neskelbiamas derybas elektrinės statybos darbams pirkti, atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus.

LVPA gavo Viešųjų pirkimų tarnybos 2009 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. 4S-4445, kuriame buvo nurodyta, kad perkančiosios organizacijos nurodyta ypatinga skuba neatitinka VPĮ 73 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, todėl pirkimo būdas yra nepagrįstas. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio 2 dalies, 76 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 26 punktu, nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su viešuoju pirkimu pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, taikomos Europos Komisijos parengtos Gairės. Nagrinėjamu atveju UAB „Litesko“ 2008 m. vasario 29 d. apie minimą pirkimą paskelbė ES oficialiojo leidinio priede.

Toks paskelbimas sudarė sąlygas suinteresuotiems ūkio subjektams dalyvauti konkurse. Neskelbiamų derybų būdu rinkdamasi rangovą, UAB „Litesko“ nagrinėjo visus atvirojo konkurso metu pateiktus pasiūlymus ir tokiu būdu sudarė sąlygas suinteresuotiems ūkio subjektams dalyvauti pirkime. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi minėtomis Gairėmis bei Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių 197.2 punktu, LVPA 2010 m. kovo 16 d. raštu Nr. R4-3589(1.7) pasiūlė Ūkio ministerijai sumažinti skiriamų ES fondų lėšų sumą 25 procentais (4 500 000 Lt).

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 4-20 Projekto išlaidų suma – 19 992 147,50 Lt, įskaitant 15 492 147,50 Lt UAB „Litesko“ įnašą, buvo pripažinta netinkamomis finansuoti išlaidomis ir UAB „Litesko“ skirta finansavimo lėšų suma buvo sumažinta 4 500 000 Lt.

Pažymėjo, kad paraiškos vertinimo tikslas – nustatyti ar projektas yra tinkamas finansuoti, t. y. ar jis atitinka projektų atrankos kriterijus. Skiriant finansavimą ir pasirašant finansavimo sutartį yra nustatomas didžiausias galimas finansavimo dydis, t.y. iki kokios sumos skiriamas finansavimas. Projekto vykdytojui kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios atitinka Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėse nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis pareiškėjo skunde minimu Aprašo 2 priedo „Tinkamumo finansuoti vertinimo metodika“ 6.1.1 punktu yra vertinama, ar projektas suderinamas su Europos bendrijų viešųjų pirkimų politikos nuostatomis (t. y. jei pareiškėjas yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, vertinama, ar tikėtina, kad projekto veiklų plane numatytų veiklų trukmė nustatyta įvertinant pirkimų terminus), o ne išlaidų tinkamumas finansuoti. Pagal Taisyklių 182 punktą, už VPĮ nuostatų laikymąsi atsako projekto vykdytojas. Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 2 dalimi, pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. VPĮ 9 straipsnis numato, kad pirkimo vertė turi būti apskaičiuota pirkimo pradžioje, nustatytoje šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje. Todėl pareiškėjo teiginys, kad jis, vykdydamas pirkimą, siekė nustatyti Projekto vertę, yra teisiškai nepagrįstas. Pareiškėjo teiginys, kad Viešųjų pirkimų tarnyba patvirtino, jog pareiškėjo priimtas sprendimas vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu ir jo įgyvendinimas neprieštarauja VPĮ nuostatoms, taip pat yra nepagrįstas. Nei Viešųjų pirkimų tarnybos 2008 m. spalio 2 d. rašte Nr. 4S-3212, nei kituose Viešųjų pirkimų tarnybos raštuose nėra taip pasisakyta. Pareiškėjo teigimu, ypatingos skubos priežastis nagrinėjamu atveju buvo poreikis tinkamai ir laiku suformuluoti Paraišką. Tačiau Europos Komisija ir Europos Audito rūmai yra ne kartą paminėję, kad skuba negali būti grindžiamų paraiškų pateikimo terminais. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kad šiuo atveju nebuvo galima taikyti kitų (skaidresnių ir galinčių užtikrinti didesnę konkurenciją) pirkimo būdų, pavyzdžiui, skelbiamų derybų.

Išlaidos, patirtos pažeidžiant teisės aktus viešųjų pirkimų srityje, yra laikomos netinkamomis finansuoti, išskyrus tuos atvejus, kai valstybė narė pritaiko finansines pataisas. Tokiu atveju fondų lėšas valstybė narė gali dar kartą panaudoti atitinkamoje veiksmų programoje. Jeigu patvirtintoje, Europos Komisijai teikiamoje, išlaidų ataskaitoje nurodytos išlaidos yra netinkamos ir valstybė narė jų nepakoregavo, Europos Komisija gali atlikti finansinį koregavimą, panaikindama visą Bendrijos finansavimą veiksmų programai arba jo dalį. Kompensavus išlaidas, kurios neatitinka tinkamumo finansuoti reikalavimų, būtų pažeistas viešasis interesas, nes iškiltų grėsmė Lietuvos Respublikai netekti atitinkamos veiksmų programos ar jos dalies ES finansavimo. Pareiškėjo teiginys, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeidimo nustatymui būtinų sąlygų, yra nepagrįstas. Pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą (EB) N. 1260/1999 (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006), 2 straipsnio 7 punktą, pažeidimas – Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui. Ši nuostata yra perkelta ir į Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 192 punktą. Pareiškėjas įvykdė pirkimus pažeisdamas viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, todėl visos išlaidos pagal pasirašytą sutartį, kuri sudaryta pažeidžiant viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, tampa netinkamomis finansuoti. Jei valstybė narė kompensuotų pareiškėjui netinkamas finansuoti išlaidas, bendrajam biudžetui būtų padaryta žala.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos tik tuomet, jei jos įgytos pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus (Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimas). Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas veikė ne tik ne „pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus“, bet contra legem. Todėl jokių teisėtų lūkesčių jis negalėjo įgyti. Pareiškėjo teigimu, priimant skundžiamą atsakovo sprendimą buvo pažeistas proporcingumo principas. Šis pareiškėjo argumentas yra siejamas su Projekto svarba. Tačiau skundžiamu sprendimu nėra užkertamas kelias Projekto vykdymui. Kita vertus, pats proporcingumo principas reikalauja, kad taikomos sankcijos būtų pakankamai atgrasančios nuo panašaus pobūdžio pažeidimų. Nagrinėjamu atveju LVPA pasiūlė taikyti mažiausią įmanomą Gairėse numatytą pataisą. Nepritaikius šios finansinės pataisos, Europos Komisija įgautų teisę neišmokėti Lietuvai visos su netinkamai įvykdytu pirkimu susijusios sumos. O Lietuvos valstybė privalėtų išieškoti šią sumą iš pareiškėjo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Viešųjų pirkimų tarnyba, palaikydamas atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ poziciją, prašė atmesti pareiškėjo skundą.

IV. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas sprendime nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 patvirtintas Vykdomų pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisykles (toliau – ir Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės), tam, kad išlaidos, patirtos įgyvendinant projektus pagal strategiją ir šią strategiją įgyvendinančias veiksmų programas, būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, jos turi būti patirtos nepažeidžiant teisės aktų viešųjų pirkimų srityje.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Taisyklių 182 punktą, jeigu projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija, kaip ji apibrėžta Viešųjų pirkimų įstatyme, jis atsako už šio įstatymo nuostatų laikymąsi, o įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju – LVPA) turėtų pagal savo kompetenciją įsitikinti, ar rangos, paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutartys yra sudarytos nepažeidžiant VPĮ nuostatų, taip pat įsitikinti, ar vykdant viešuosius pirkimus perkamos tos prekės, darbai ir paslaugos, kurias pirkti numatyta iš projekto finansavimo lėšų (Taisyklių 184.5 punktas).

Taisyklių 186 punkte numatyta, kad projekto vykdytojas gali pradėti vykdyti viešųjų pirkimų procedūras dar iki pateikdamas paraišką, jeigu kitaip nenustatyta Projektų finansavimo sąlygų apraše, o įgyvendinančioji institucija, iki patvirtindama išlaidų tinkamumą finansuoti, turi patikrinti, ar buvo tinkamai laikomasi VPĮ nustatytų principų. Vadovaujantis Taisyklių 184.4 punktu, jeigu įgyvendinančioji institucija įtaria, kad viešojo pirkimo dokumentai ir (ar) procedūra neatitinka VPĮ, ji gali pasiūlyti projekto vykdytojui atlikti atitinkamus neatitikimo ištaisymo veiksmus arba raštu pasiūlyti jam kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl konsultacijų viešojo pirkimo dokumentų ir (ar) pirkimo procedūrų atitikties įstatymo nuostatoms klausimais.

Įgyvendinančioji institucija gali pati kreiptis į šią tarnybą dėl išvados apie viešojo pirkimo dokumentų ir (ar) viešojo pirkimo procedūrų atitikties įstatymo nuostatoms. Pagal Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 7 punktą, išlaidas tinkamomis finansuoti pripažįsta vadovaujančioji institucija ir (arba) jos pavestas užduotis atliekanti institucija, vertindama pareiškėjų paraiškas, tikrindama projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus ir atlikdama kitus kontrolės veiksmus. Pagal Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 3 punktą, tinkamos finansuoti projekto išlaidos – projekto išlaidos (arba jų dalis), kurios atitinka Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisykles ir gali būti deklaruojamos Europos Komisijai.

Pagal VPĮ 3 straipsnio 2 dalį, pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pagal VPĮ 9 straipsnio 1 dalį, pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje, nustatytoje šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje. VPĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimas prasideda, kai Viešųjų pirkimų tarnyba gauna perkančiosios organizacijos pateiktą skelbimą apie pirkimą arba perkančiosios organizacijos, veikiančios vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, pateiktą išankstinį skelbimą apie numatomą pirkimą, kuriuo jau kviečiama varžytis dėl pirkimo sutarties; kai pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų būdu – pateikus kandidatui (kandidatams) kvietimą dalyvauti derybose; atliekant šio įstatymo IV skyriuje reglamentuojamą pirkimą, apie kurį neskelbiama, – kai perkančioji organizacija kreipiasi į tiekėją (tiekėjus) prašydama pateikti pasiūlymą (pasiūlymus).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Paraišką pateikė 2008 m. gruodžio 15 d., kartu pateikdamas Projekto finansavimą užtikrinančius dokumentus (t. I, b. l. 41-102). LVPA 2008 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. SVA-1116(1.31) patvirtino Paraiškos gavimą (t. I, b. l. 160). Atviro tarptautinio konkurso „Biomasės kogeneracinės elektrinės statyba Alytaus rajoninėje katilinėje“ sąlygos buvo patvirtintos 2008 m. vasario 26 d. (t. I, b. l. 103-127) ir paskelbtos 2008 m. vasario 29 d. Europos Sąjungos oficialaus leidinio priede, TED Nr. S42 (t. I, b. l. 131-135) bei 2008 m. kovo 5 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“, Nr. 18 (t. I, b. l. 128-130). Pareiškėjas 2008 m. liepos 1 d. raštu Nr. 01T-106-2008 informavo Viešųjų pirkimų tarnybą, kad, vykdant pirkimą viešojo konkurso būdu, buvo gauti dviejų tiekėjų pasiūlymai (Isolux Inginieria S.A. ir AB „Axis Industries“), kurie neatitinka konkurso sąlygų, ir prašė sutikimo atmesti visus pasiūlymus (t. I, b. l. 142). Viešųjų pirkimų tarnyba, nustačiusi VPĮ pažeidimus, 2008 m. liepos 30 d. raštu Nr. 4S-2472, įpareigojo pareiškėją nutraukti atviro konkurso pirkimo procedūras ir apie šio įpareigojimo įvykdymą nedelsiant raštu informuoti Tarnybą (t. I, b. l. 143-145). Pareiškėjas šio Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo teismine tvarka neginčijo ir, nepašalinęs Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytų VPĮ pažeidimų, 2008 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 01T-160-2008 (t. I, b. l. 161-162) pateikė kvietimus dalyvauti neskelbiamų derybų būdu vykdomame pirkime visiems tarptautinio konkurso metu susidomėjimą pareiškusiems tiekėjams, t. y. bendrovėms, pateikusioms pasiūlymus atvirame konkurse – Isolux Inginieria S.A. ir AB „Axis Industries“ (t. I, b. l. 161).

Vadovaujantis minėtomis VPĮ nuostatomis, negalima teigti, kad, neatlikus Projekto darbų viešojo pirkimo procedūros, pareiškėjas negalėtų įvertinti dalyvavimo Projekte tikslingumo, reikiamų investicijų masto ir užtikrinti finansavimo tai Projekto daliai, kuri yra finansuojama pareiškėjo ir jo akcininko lėšomis. Todėl pareiškėjo argumentai, susiję su ypatingos skubos priežastimi, vertintini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas 2008 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 03-198-2008 kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydamas įvertinti VPĮ 73 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu pareiškėjo priimtą sprendimą, įvertinus Tarnybos 2008 m. liepos 30 d. rašte Nr. 4S-2472 pateiktas metodines pastabas, vykdyti pirkimo procedūras neskelbiamų derybų būdu (t. II, b. l. 1). Atsakydama į šį pareiškėjo raštą, Viešųjų pirkimų tarnyba 2008 m. spalio 2 d. rašte Nr. 4S-3212 nurodė, kad už pirkimo būdo pasirinkimą atsako perkančioji organizacija, nes tik ji gali pagrįsti, dėl kokių priežasčių pirkimą neišvengiamai būtina atlikti ypač skubiai ir neįmanoma atlikti VPĮ 72 straipsnio 2 dalyje nustatytais būdais (t. II, b. l. 2). LVPA 2009 m. vasario 19 d. raštu Nr. R4-1306(1.10) pranešė pareiškėjui, kad jo pateikta Paraiška atitinka paraiškų administracinės atitikties ir tinkamumo finansuoti reikalavimus. LVPA šiuo raštu taip pat informavo pareiškėją, kad Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu nustatyta didžiausia leistina Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma yra 79 968 590 Lt ir kad didžiausias leistinas Projektui skirti lėšų dydis yra 18 000 000 Lt, pažymėdama, jog šis raštas nereiškia, kad Projektui yra skirtas finansavimas (t. II, b. l. 3).

Ūkio ministerija, LVPA ir pareiškėjas 2009 m. rugsėjo 2 d. sudarė Finansavimo sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-02-K-01-009 (t. II, b. l. 4-22). Projekto investicijos buvo suderintos su Alytaus miesto savivaldybe (t. II, b. l. 23-33) ir Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (t. II, b. l. 34, 35). Finansavimo sutarties 9.1 punkte buvo numatyta, kad, jei Projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko sutarties sąlygų ir (arba) pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) ES teisės aktus, įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o ministerija ir (arba) kita valstybės institucija turi teisę vienašališku sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti Projekto finansavimą ir (arba) nutraukti sutartį ir (arba) pareikalauti grąžinti sumokėtas Projekto finansavimo lėšas ar jų dalį pagal ministerijos ir (arba) kitos valstybės institucijos sprendimo nuostatas. Pareiškėjas 2009 m. spalio 14 d. pasirašė su AB „Axis Industries“ sutartį Nr. 091014-A (t. I, b. l. 172-184).

LVPA 2009 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. SVA-1517 informavo pareiškėją, kad ji kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu pateikti vertinimo išvadą dėl UAB „Litesko“ viešųjų pirkimų komisijos priimtų sprendimų, atliekant neskelbiamas derybas elektrinės statybos darbams pirkti, suderinamumo su VPĮ nuostatoms (t. II, b. l. 36). Viešųjų pirkimų tarnyba, atsakydama į šį raštą, 2009 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. 4S-4445 (t. II, b. l. 37-41; t. XVI, b. l. 12-16) nurodė, kad perkančiosios organizacijos nurodyta ypatinga skuba neatitinka VPĮ 73 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, todėl pirkimo vykdymo būdas yra nepagrįstas. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat nustatė VPĮ 28 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio 2 dalies ir 76 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad tiekėjai iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos neturėjo realios galimybės susipažinti su jiems keliamais kvalifikaciniais reikalavimais, kadangi pirkimo sąlygos nebuvo pateiktos kartu su kvietimu dalyvauti derybose, ir kad perkančioji organizacija neįsitikino tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo sutartį, tuo neužtikrindama VPĮ 32 straipsnio 1, 7 dalių nuostatų. Tokiu būdu, pareiškėjas, nepateikdamas tiekėjams naujai parengtų viešojo pirkimo sąlygų ir nesupažindindamas tiekėjų su jiems keliamais kvalifikaciniais reikalavimais, pažeidė VPĮ 76 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pareiškėjo ir LVPA atstovų 2010 m. sausio 10 d. susitikime (2010 m. sausio 12 d. susitikimo protokolas, t. II, b. l. 49-50) buvo nutarta, kad pareiškėjas kreipsis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl pakartotinio atlikto Projekto darbų pirkimo įvertinimo ir patikslintos išvados pateikimo, ir kad LVPA, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos patikslintas išvadas bei atlikusi galimo pažeidimo tyrimą, svarstys, ar Projekto darbų išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti ES struktūrinės fondų lėšomis. Pareiškėjas 2010 m. sausio 20 d. raštu Nr. 01-041-2010 kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą ir LVPA, pateikdamas papildomus paaiškinimus ir argumentus dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2009 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. 4S-4445 nurodytų viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų (t. II, b. l. 42-48). Viešųjų pirkimų tarnyba, susipažinusi su pareiškėjo pateikta papildoma informacija, 2010 m. vasario 5 d. raštu Nr. 4S-453 (t. II, b. l. 51-52) informavo, jog sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2009 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. 4S-4445 nurodytas galimas didesnio tiekėjų skaičiaus dalyvavimas pirkime yra prielaida. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas tolesnį Projekte numatytų veiklų įgyvendinimą turėtų derinti su LVPA, o pastaroji, tikrindama teikiamus mokėjimo prašymus bei spręsdama klausimą dėl mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumo finansuoti, turėtų atsižvelgti į pareiškėjo 2009 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 01-377-2009 bei 2010 m. sausio 20 d. raštu Nr. 01-041-2010 pateiktą papildomą informaciją. LVPA 2010 m. kovo 16 d. raštu Nr. R4-3589(1.7) pasiūlė Ūkio ministerijai priimti sprendimą sumažinti Projekto finansavimą su pažeidimu susijusiai, bet neišmokėtai Projektui skirto finansavimo sumai, t. y. sumažinti skiriamų ES fondų lėšų sumą 25 procentais (4 500 000 Lt) (t. XVI, b. l. 180-181).

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punktą, pažeidimas – Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui. Taisyklių 192 punkte nustatyta, kad jeigu įtariama, kad projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaikydamas projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos ir (ar) ES teisės aktus ir dėl to atsirado ar galėjo atsirasti Lietuvos Respublikos valstybės ir (ar) ES biudžeto nuostolių, patyrus nepagrįstų išlaidų, šiose Taisyklėse nustatyta tvarka atliekamas įtariamo pažeidimo tyrimas ir nustatomas arba nenustatomas pažeidimas.

Vadovaujantis Taisyklių 194 punktu, Ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, vadovaujančioji ir tvirtinančioji institucijos, įtarusios pažeidimą ir (ar) gavusios informacijos apie įtariamus pažeidimus iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Europos Komisijos, Europos audito rūmų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir trečiųjų šalių, šią informaciją persiunčia įgyvendinančiajai institucijai. Taisyklių 195 punkte nustatyta, kad įtariamus pažeidimus tiria ir nustato įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nuostatomis.

Pagal Taisyklių 196 punktą, neturintys finansinių pasekmių (dėl to nepatirta ES biudžeto nuostolių darant nepagrįstas išlaidas) pažeidimai, kurie neturi nusikalstamos veikos požymių ir gali būti ištaisomi prieš išmokant lėšas projekto vykdytojui, tiriami, nustatomi ir ištaisomi laikantis proporcingumo principo, t. y. jeigu įgyvendinančioji institucija nustato pažeidimą, kurį, jos nuomone, galima ištaisyti, ji, vadovaudamasi Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 1K-173, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu informuoja projekto vykdytoją apie nustatytą pažeidimą ir nustato projekto vykdytojui terminą, per kurį nustatytieji pažeidimai turi būti ištaisyti ir apie atliktus veiksmus raštu informuota įgyvendinančioji institucija. Vadovaujantis Taisyklių 197 punktu, įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą: siūlyti ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas, išskyrus šių Taisyklių 1981 punkte nustatytą atvejį (197.1 punktas); siūlyti ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai sumažinti projekto finansavimą ir (ar) pareikalauti grąžinti sumokėtų lėšų dalį, išskyrus šių Taisyklių 1981 punkte nustatytą atvejį (197.2 punktas); siūlyti ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų, išskyrus šių Taisyklių 1981 punkte nustatytą atvejį (197.3 punktas); pateikti ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai kitus pasiūlymus (197.4 punktas).

Valstybių narių priežiūros institucijos, vykdydamos tikrinimus ir aptikusios Gairėse nurodyto tipo pažeidimus, privalo padaryti būtinas pataisas pagal Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 98 straipsnį. Tokiu būdu, suteiktas fondų lėšas valstybė narė gali dar kartą panaudoti atitinkamoje veiksmų programoje iki 2015 m. gruodžio 31 d. Jeigu patvirtintoje, Europos Komisijai teikiamoje, išlaidų ataskaitoje nurodytos išlaidos yra netinkamos ir valstybė narė jų nepakoregavo, Europos Komisija, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 99 straipsniu, gali atlikti finansinį koregavimą panaikindama visą Bendrijos finansavimą veiksmų programai arba jo dalį.

Gairėse numatytos korekcijos sudaro galimybę įvertinti pažeistų ES finansinės paramos naudojimo taisyklių svarbą ir nustato neatitikimo mastą, t. y., sutartį sudarius nesilaikant Bendrijos direktyvų viešojo pirkimo nuostatų dėl skelbimo – taikoma 100 proc. neteisėtai sudarytos sutarties sumos, išskyrus atvejį, aprašytą 1 priedo 2 punkte „Skelbimo tvarkos nesilaikymas“, kuomet sutartis buvo sudaryta nesilaikant Bendrijos direktyvų viešoje pirkimo nuostatų dėl skelbimo, bet siekiant ją pasirašyti buvo paskelbta informacija, leidžiant kitoje valstybėje narėje esantiems ūkio subjektams dalyvauti konkurse sutarčiai pasirašyti.

Pastaruoju atveju rekomenduojama korekcija – 25 proc. neteisėtai sudarytos sutarties sumos.

LVPA atsižvelgė į tai, kad siekiant pasirinkti rangovą, pareiškėjas 2008 m. vasario 29 d. apie pirkimą paskelbė ES oficialiojo leidinio priede ir toks paskelbimas sudarė sąlygas suinteresuotiems ūkio subjektams dalyvauti konkurse. LVPA taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, neskelbiamų derybų būdu rinkdamasis rangovą, nagrinėjo visus atvirojo konkurso metu pateiktus pasiūlymus ir tokiu būdu sudarė sąlygas suinteresuotiems ūkio subjektams dalyvauti pirkime. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasi Gairėmis bei Taisyklių 197.2 punktu, LVPA 2010 m. kovo 16 d. raštu Nr. R4-3589(1.7) pasiūlė Ūkio ministerijai sumažinti Projekto finansavimą 25 procentais, t. y. 4 500 000 Lt. Pareiškėjas, nesutikdamas su LVPA siūlymu mažinti jam paskirtos ES struktūrinių fondų paramos dydį, pateikė Ūkio ministerijai ir LVPA 2010 m. kovo 29 d. raštą Nr. 01-128A-2010, kuriame papildomai nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 5 punktą nebuvo vertintos galimybės ištaisyti įtariamą pažeidimą (t. II, b. l. 55-60). Ūkio ministerija 2010 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-2356 paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimus dėl galimybės taisyti pažeidimus ir jų taisymo būdų (t. II, b. l. 61-62). Pareiškėjas 2010 m. birželio 14 d. raštu pateikė galimo naujo viešojo pirkimo procedūros skelbiamų derybų būdu visai Projekto apimčiai sąlygas (t. II, b. l. 66-69). Ūkio ministerija 2010 m. liepos 28 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-4378 leido pareiškėjui taisyti nustatytą pažeidimą ir pritarė pareiškėjo siūlymui vykdyti naują viešąjį pirkimą. Ūkio ministerija nurodė, jog pareiškėjas turi pakoreguoti technines sąlygas, kad dabartinis tiekėjas nebūtų geresnėje padėtyje, kadangi jau įvykdė dalį sutarties, ir organizuoti naują pirkimą visoms Projekto veikloms, kurios bus įsigyjamos vadovaujantis VPĮ. Ūkio ministerija taip pat nurodė, kad pareiškėjas turi nutraukti dabar galiojančią sutartį su tiekėju arba sudaryti susitarimą dėl sutarties sustabdymo numatant, kad sutartis nutraukiama sudarius naują pirkimo sutartį (t. II, b. l. 70-71).

Pareiškėjas parengė sutarties su esamu rangovu nutraukimo ir skelbiamų derybų sąlygų „Biomasės kogeneracinės elektrinės statybos darbų pirkimas“ projektus (t. XVI, b. l. 69-102), kuriuos 2010 m. rugsėjo 1 d. pateikė suderinti LVPA, Ūkio ministerijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai (t. II, b. l. 72, 73). Viešųjų pirkimų tarnyba 2010 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. 4S-3316 nurodė, kad pareiškėjo sprendimas skelbiamų derybų būdu pirkti tuos pačius darbus ir ta pačia apimtimi, kokia numatyta 2009 m. spalio 14 d. sudarytoje sutartyje Nr. 091014-A, neužtikrintų VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo (t.

II, b. l. 74-75). Viešųjų pirkimų tarnyba 2010 m. lapkričio 5 d. rašte Nr. 4S-3796 nurodė, kad neskelbiamų derybų trūkumų ištaisyti jau neįmanoma, nes pats pirkimas jau yra pasibaigęs, ir kad perkančioji organizacija, neatsižvelgdama į nustatytus VPĮ pažeidimus, sutartį vykdo jau metus, kas tik apsunkina padėtį, nes dalis reikalingų paslaugų ir darbų jau atlikta. Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, kad perkančioji organizacija, gavusi Tarnybos išvadą, turėjo teisę stabdyti sutarties vykdymą ir svarstyti klausimą dėl naujo skelbiamo viešojo pirkimo organizavimo visai sutartyje numatytai darbų apimčiai, atlikus tam tikrus techninių sąlygų pakeitimus.

Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat pažymėjo, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į nustatytus VPĮ pažeidimus, taip pat turėjo teisę savo iniciatyva anuliuoti neskelbiamų derybų rezultatus, t. y. pasirinktu būdu nutraukti sutartį, ir pagal VPĮ reikalavimus vykdyti naują viešąjį pirkimą, tačiau, minėtomis teisėmis nepasinaudojo (t. II, b. l. 83-85). Viešųjų pirkimų tarnyba 2010 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 4S-3895 informavo pareiškėją, kad jau ankstesniu 2009 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 4S-4445 įvertino viešojo pirkimo procedūras ir nustatė, kad pareiškėjas pasirinko netinkamą pirkimo būdą, tokiu būdu pažeisdamas VPĮ nuostatas (t.

II, b. l. 87-88). Pareiškėjas 2010 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 1.5-483 kreipėsi į Ūkio ministeriją, LVPA ir Viešųjų pirkimų tarnybą, išreikšdamas nesutikimą su Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. 4S-3895 nurodytais argumentais ir įpareigojimais, bei prašydamas skubiai inicijuoti visų suinteresuotų šalių susitikimus susidariusiai situacijai aptarti (t. II, b. l. 89-94). Ūkio ministerija 2011 m. sausio 11 d. rašte Nr. (19.2-52)-3-153 padarė išvadą, kad pareiškėjas nesilaiko pažeidimų taisymo sąlygų, nurodytų Ūkio ministerijos 2010 m. liepos 28 d. rašte Nr. (19.2-52)-3-4378, ir priėmė sprendimą pritarti LVPA pasiūlymui sumažinti Projekto finansavimą 25 procentais (t.

I, b. l. 32-34). Ūkio ministras 2011 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 4-20 pripažino Projekto išlaidų sumą 19 992 147,50 Lt netinkamomis finansuoti išlaidomis ir sumažino UAB „Litesko“ skirtą finansavimo lėšų sumą 4 500 000,00 Lt (t. I, b. l. 30-31).

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, negalima teigti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba patvirtino, jog pareiškėjos priimtas sprendimas vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu ir jo įgyvendinimas neprieštarauja VPĮ nuostatoms. Iš Viešųjų pirkimų tarnybos 2008 m. spalio 2 d. rašto Nr. 4S-3212 ir kitų raštų turinio matyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nuosekliai laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ nuostatas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Todėl pareiškėjo argumentai, kad Projekto įgyvendinimas leistų įsisavinti 18 000 000 Lt ES struktūrinių fondų paramos lėšų ir kad Projekto neįgyvendinimas pablogintų Priemonės rodikliai, nevertintini.

Taisyklių 198 punkte nustatyta, kad Ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos pasiūlymą, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išnagrinėja jį ir priima sprendimą: nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas (198.1 punktas); sumažinti projekto finansavimą ir (ar) pareikalauti grąžinti sumokėtų lėšų dalį (198.2 punktas); išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų (198.3 punktas); priimti kitus sprendimus (198.4 punktas). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2011 m. sausio 11 d. sprendimas Nr. (19.2-52)-3-153 ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. sausio 12 d. įsakymas Nr. 4-20 yra teisėti bei pagrįsti.

V. Apeliaciniu skundu pareiškėjas UAB „Litesko“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2011 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (19.2-52)-3-153 bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. sausio 12 d. įsakymą Nr. 4-20.

Pareiškėjo nuomone, teismo priimtas sprendimas yra be motyvų. Pareiškėjas nurodo, kad didžiąją teismo sprendime pateiktų motyvų dalį sudaro tik faktinių aplinkybių dėstymas. Teisėtu ir pagrįstu gali būti laikomas tik toks teismo sprendimas, kuriame yra ne tik išsamiai nurodyta, kodėl teismas daro vienokią ar kitokią išvadą, bet ir nurodyta, kodėl teismas atmeta vienus ar kitus įrodymus ar argumentus (ABTĮ 86 straipsnis, 87 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, buvo pateikti šie argumentai: 1) pareiškėjo sprendimas vykdyti pirkimą neskelbiamų derybų būdu atitiko, be kita ko, VPĮ 73 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kurios apskritai nesieja galimybės vykdyti pirkimą neskelbiamu derybų būdu su ypatinga skuba; 2) kitų Viešųjų pirkimų tarnybos nurodytų pažeidimų nebuvo padaryta (net pripažinus, kad tokie pažeidimai buvo padaryti, jie yra tik formalaus pobūdžio ir nelaikytini esminiais, todėl nesudaro pagrindo ginčijamam atsakovo sprendimui priimti); 3) nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta žalos ES ar Lietuvos Respublikos biudžetui ir nebuvo tokios žalos grėsmės, t. y. nebuvo teisės aktų numatytos prielaidos mažinti Projektui skirtą ES paramą; 4) nagrinėjamu atveju buvo pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principai. Tačiau teismas dėl nurodytų argumentų visiškai nepasisakė.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo sprendimas atlikti viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu buvo nepagrįstas dėl to, jog nebuvo VPĮ 73 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos būtinos sąlygos – ypatingos skubos. Šiuo atveju teismas vadovavosi VPĮ 9 straipsniu, numatančiu, kaip turi būti apskaičiuojama pirkimo vertė. Tačiau sisteminė VPĮ 9 ir 11 straipsnių analizė rodo, jog pirkimo vertės pagal VPĮ 9 straipsnį ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką apskaičiavimo tikslas yra, visų pirma, nustatyti, ar pirkimas yra tarptautinis, kadangi su tuo yra susiję konkrečių pirkimo procedūrų būdai ir skelbimo apie pirkimą ypatumai.

Be to, pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 patvirtintos Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos nuostatas, pirkimo pradžioje nustatoma pirkimo vertė yra tik preliminari. Tikroji pirkimo vertė paaiškėja tik gavus konkrečius galutinius tiekėjų pasiūlymus. Todėl tam, kad pareiškėjas galėtų įvertinti Projekto įgyvendinimo tikslingumą, reikiamų investicijų mastą ir pareiškėjo teikiamo finansavimo dydį, nepakako nustatyti preliminarios pirkimo vertės – pareiškėjui buvo būtina žinoti tikslią pirkimo vertę, t. y. tiekėjų galutinių pasiūlymų dydį.

Tik žinodamas šį dydį pareiškėjas galėjo įvertinti, ar jam ekonomiškai apsimokės dalyvauti Projekte, net ir gavus maksimalią ES paramą. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 4-442 patvirtinto VP3-3.4-ŪM-01-K priemonės „Energijos gamybos didinimo efektyvumas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 2 priedo nuostatos, numatančios, kad finansuojant projektą iš savininko lėšų, turi būti savininko sprendimas skirti projektui konkrečią sumą ir pateikti kiti pajėgumą finansuoti įrodantys dokumentai.

Tokiu būdu, kartu su pareiškėjo paraiška dėl ES finansavimo gavimo turėjo būti pateiktas ir aukščiau nurodytas savininko sprendimas dėl finansavimo konkrečiai sumai. Kadangi dar prieš pradedant pirkimą ir teikiant paraišką finansavimui buvo žinoma maksimali ES finansavimo suma (18 000 000 Lt), sprendimą dėl to, ar tikslinga ir ekonomiškai pagrįsta yra apskritai įgyvendinti Projektą, pareiškėjas ir jo akcininkai galėjo priimti tik po to, kai sužinojo tikslią ir galutinę tiekėjų siūlomą kainą, o ne pagal VPĮ 9 straipsnį apskaičiuotą preliminarią Projekto vertę.

Tačiau teismas nevertino minėtų aplinkybių, lėmusių būtinumą atlikti viešąjį pirkimą iki paraiškos padavimo termino pabaigos, ir nenurodė, dėl kokių priežasčių atmetami pareiškėjo argumentai.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia teigti, jog Viešųjų pirkimų tarnyba ar LVPA žodžiu ar raštu patvirtino, kad pareiškėjo priimtas sprendimas dėl pirkimo vykdymo neskelbiamų derybų būdu neprieštarauja VPĮ normoms. Teismo sprendime pacituoti Taisyklių 186 punktas ir Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 7 punktas nustato įgyvendinančios institucijos (LVPA) pareigą tais atvejais, kai kartu su paraiška finansavimui pateikiami ir jau atliktų viešųjų pirkimų dokumentai, jau paraiškos svarstymo stadijoje įvertinti, ar atliekant viešuosius pirkimus buvo laikytasi VPĮ nustatytų principų.

Tokią išvadą patvirtina ir Aprašo 2 priedo 6.1.1 punkto nuostatos, taip pat Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas efektyvumo principas bei 362 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principas. Kadangi LVPA turėjo pareigą jau Paraiškos vertinimo metu įvertinti pareiškėjo įvykdytų viešųjų pirkimų teisėtumą ir pagrįstumą, LVPA šią pareigą ir įvykdė – šią aplinkybę patvirtina LVPA 2009 m. sausio 21 d. atliktas Paraiškos administracinės atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimas (t.

IV, b. l. 162- 174). Vertindama Paraišką, su kuria kartu buvo pateikti visi pareiškėjo atlikto viešojo pirkimo dokumentai, LVPA aiškiai nurodė, kad pareiškėjo Projektas suderinamas su Europos Bendrijų viešųjų pirkimų politikos nuostatomis. Pareiškėjas dar 2008 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 03-198-2008 prašė Viešųjų pirkimų tarnybos įvertinti pareiškėjo pasirinktą neskelbiamų derybų būdo teisėtumą. Viešųjų pirkimų tarnyba 2008 m. spalio 2 d. rašte Nr. 4S-3212 nenurodė jokių abejonių dėl pareiškėjo pasirinkto neskelbiamų derybų būdo.

Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba 2010 m. vasario 5 d. rašte Nr. 4S-453 pripažino, kad 2009 m. gruodžio 23 d. vertinimas, jog pareiškėjas netinkamai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo būdą, buvo atliktas Viešųjų pirkimų tarnybai nežinant visų faktinių aplinkybių. Viešųjų pirkimų tarnyba 2010 m. vasario 5 d. raštu Nr. 4S-453 nurodė LVPA, vertinant pareiškėjui skirtos paramos pagrįstumą, atsižvelgti į pareiškėjo pateiktą papildomą informaciją bei paaiškinimus. Tokiu nurodymu Viešųjų pirkimų tarnyba leido suprasti, kad jos 2009 m. gruodžio 23 d. vertinime pateiktos išvados galėtų būti kitokios, jei Viešųjų pirkimų tarnyba būtų žinojusi faktines aplinkybes, kurias sužinojo iš pareiškėjo 2010 m. sausio 20 d. rašto Nr. 01-041-2010.

Teismas nepagrįstai nevertino, ar ginčijamas atsakovo sprendimas nepažeidžia viešojo intereso. Vertinti, ar administracinis aktas nepažeidžia viešojo intereso, priskiriama administracinių teismų kompetencijai, kadangi konkretaus subjekto interesai ir jų pažeidimas taip pat gali būti pažeisto viešojo intereso dalis (ABTĮ 5 straipsnio 3 dalis). Argumentai, kuriais pareiškėjas grindė savo teiginį, kad ginčijamas atsakovo sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, buvo pateikti pareiškėjo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas jų nevertino. Sprendimas sumažinti skirtą ES paramą Projektui tiesiogiai pažeis šilumos vartotojų interesus, kadangi taps prielaida visas išlaidas, kurias patirs pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, įskaitant negautos ES paramos sumą, priskirti Projekto išlaidoms – tai reiškia, kad šios išlaidos taps tiekiamos šilumos kainos sudedamąją dalimi, kuri atitinkamai išaugs. ES paramos Projektui neįsisavinimas ir nepanaudojimas ne tik blogins ES paramos įsisavinimo rodiklius, bet ir pažeis vartotojų interesą gauti šilumą už kuo mažesnę kainą. Teismas sprendime nepasisakė, ar ta dalis, kuria buvo sumažinta Projektui skirta ES parama, buvo panaudota (įsisavinta) kitur.

Teismas netinkamai ištyrė ir kitas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai. 2011 m. liepos 11 d. teismo posėdžio metu tiek atsakovas, tiek LVPA, tiek Viešųjų pirkimų tarnyba laikėsi pozicijos, kad Viešųjų pirkimų tarnybos 2009 m. gruodžio 23 d. raštas Nr. 4S-4445 yra Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, t. y. administracinis aktas, nustatantis pareiškėjui teises ir pareigas. Tiek atsakovo, tiek LVPA, tiek Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai laikėsi pozicijos, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas neskundė Viešųjų pirkimų tarnybos 2009 m. gruodžio 23 d. rašto Nr. 4S-4445, vertintina kaip pareiškėjo pripažinimas, kad šiame rašte pateiktos Viešųjų pirkimų tarnybos išvados yra teisingos. Teismo posėdžio metu pareiškėjas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad tokia atsakovo ir LVPA pozicija patvirtina, jog tikrieji LVPA ir atsakovo motyvai mažinant Projektui skirtą ES paramą buvo susiję tik su klaidingu Viešųjų pirkimų tarnybos 2009 m. gruodžio 23 d. rašto Nr. 4S-4445, kaip privalomo ir nustatančio pareiškėjui teises bei pareigas, vertinimu. Atsakovo sprendimas, priimtas atsižvelgiant į LVPA pasiūlymą, padarytą dėl klaidingo Viešųjų pirkimų tarnybos rašto interpretavimo, negali būti laikomas teisėtu. Tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų sprendime nepasisakė.

VI. Atsiliepimu į pareiškėjo UAB „Litesko“ apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismo priimtas sprendimas yra be motyvų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, motyvų nebuvimas teismo sprendime reiškia, jog teismo sprendimas neturi motyvuojamosios dalies arba iš konkretaus procesinio dokumento negalima susidaryti įspūdžio, kuo vadovaudamasis teismas priėjo išvados, suformuluotos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (nutartys administracinėse bylose Nr. P525-189/2009, Nr. P756-151/2009). Nagrinėjamu atveju iš teismo priimto sprendimo matyti, kad teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą, pateikė tokių teisės normų aiškinimą, ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes. Todėl nėra pagrindo teigti, kad teismo priimtas sprendimas yra be motyvų.

Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginys, kad neskelbiamų derybų būdas buvo pasirinktas teisėtai, kadangi nagrinėjamu atveju buvo visos VPĮ 73 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos, taip pat yra nepagrįstas. Pagal Taisyklių 182 punktą, jeigu projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija, kaip ji apibrėžta VPĮ, jis atsako už šio įstatymo nuostatų laikymąsi. Pareiškėjas atliko viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, pats nurodydamas ypatingą skubą, kuri neatitinka VPĮ 73 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų.

Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, nesusidarė dėl įvykio, kurio pareiškėjas negalėjo numatyti, nes šios aplinkybės susidarė būtent dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų (vykdydamas atvirą konkursą pareiškėjas pažeidė VPĮ nuostatas). VPĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje, o ne gavus konkrečius galutinius tiekėjų pasiūlymus. VPĮ 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką.

Vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 patvirtintos Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 31 punktu, perkančioji organizacija tinkamam prekių, paslaugų ar darbų pirkimų verčių nustatymui turėtų kaupti informaciją apie įvykdytus ir vykdomus pirkimus, jų metu sudarytas pirkimo sutartis, pirkimo sutarčių sudarymo ir įvykdymo terminus, faktines vertes, prekių ir paslaugų rinkos sąlygas ir pan. Siekdama nustatyti pirkimo vertę, perkančioji organizacija turi: parengti perkamų prekių ar paslaugų technines specifikacijas ir nustatyti kiekius ar apimtis, numatyti perkamų darbų apimtis, numatyti numatomos (numatomų) sudaryti sutarties (sutarčių) sąlygas (sutarties terminas, kainodara, pratęsimo galimybė ir t. t.), remdamasi skaičiuojamosiomis kainomis, panašių pirkimų praktika, rinkos ir kitais tyrimais nustatyti numatomos (numatomų) sudaryti pirkimo sutarties (sutarčių) preliminarią vertę, vadovaudamasi Metodikos nuostatomis nustatyti kitų, į pirkimo vertės skaičiavimą įtrauktinų sutarčių vertę, vadovaudamasi Metodikos nuostatomis apskaičiuoti pirkimo vertę (Metodikos 30 straipsnis).

VPĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo argumentai, kad jam buvo būtina žinoti tikslią pirkimo vertę, t. y. būtent tiekėjų galutinių pasiūlymų dydį, yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas netinkamai pasirinko pirkimo vertės nustatymo būdą.

Atsakovas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad viešasis interesas, taikant ABTĮ, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama, kaip įstatymų numatytų asmenų teisė įstatymo nustatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs viešojo intereso sampratos, tačiau įvertinus, kad Konstitucinis Teismas viešąjį interesą supranta plačiai, bylą nagrinėjantiems administraciniams teismams suteikiama diskrecija nustatyti, ar interesas, į kurį kėsinamasi, pripažintinas viešuoju interesu (administracinės bylos Nr. A3-11/2004, Nr. A146-335/2008, Nr. A556-1147/2011). Todėl, atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai nevertino pareiškėjo argumentų dėl viešojo intereso gynimo. Teismas taip pat pagrįstai nevertino ginčijamo administracinio akto politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu.

Atsiliepimais į pareiškėjo UAB „Litesko“ apeliacinį skundą tretieji suinteresuoti asmenys viešoji įstaiga „Lietuvos verslo paramos agentūra“ ir Viešųjų pirkimų tarnyba prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VII. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2011 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (19.2-52)-3-153 ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. sausio 12 d. įsakymo Nr. 4-20 teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjo ginčijamu ūkio ministerijos 2011 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. (19.2-52)-3-153 „Dėl projekte Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-01-009 nustatytų pažeidimų“ pritarta VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros siūlymui sumažinti Projekto finansavimą su pažeidimu susijusiai, bet neišmokėtai projektui skirto finansavimo sumai - 25 proc., t. y. 4 500 000 litų (t. I, b. l. 32-34). Ūkio ministras 2011 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 4-20 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansuojamo projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-02-K-01-009 vykdytojai uždarajai akcinei bendrovei „Litekso“ skirtos finansavimo lėšų sumos sumažinimo bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 4-346 pakeitimo“: pripažino Projekto išlaidų sumą 19 992 147,50 Lt netinkamomis finansuoti išlaidomis, įskaitant 15 492 147,50 Lt Projekto vykdytojo įnašą (1 punktas); sumažino projekto vykdytojui skirtą finansavimo lėšų sumą 4 500 000 Lt (2 punktas) bei išsprendė ir kitus klausimus (t. I, b. l. 30-31).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, tačiau priimtas sprendimas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniuose sprendimui keliamų reikalavimų.

ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.).

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje išsamiai išdėstė bylos faktines aplinkybes, iš esmės perrašė VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ bei Viešųjų pirkimų tarnybos raštų turinį, plačiai pacitavo Viešųjų pirkimų įstatymo bei kitų teisės aktų, reguliuojančių ginčo santykius, nuostatas. Tačiau teismo sprendime neatsakyta į pareiškėjo skunde išdėstytus esminius argumentus ir visus keliamus klausimus, nepatikrinta, ar buvo padaryti visi atsakovų sprendimuose nurodyti pažeidimai (o jei buvo padaryti, ar jie yra esminiai), dėl kurių pareiškėjui, kaip Projekto vykdytojui, ginčijamu ūkio ministro įsakymu sumažinta skirta finansavimo lėšų suma. Teismas sprendime nepateikė pareiškėjo ginčijamų sprendimų vertinimo kriterijų ir kitų byloje surinktų įrodymų analizės, šių įrodymų neapibendrino, nepadarė atitinkamų išvadų dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių. Neišsiaiškino ir to, ar pareiškėjas ginčija visą ūkio ministro 2011 m. sausio 12 d. įsakymą Nr. 4-20, ar tik tam tikrus jo punktus.

Sprendimu, kuriame teismas nepasisako dėl esminių skundo argumentų, yra pažeidžiama teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus. Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pareiškėjo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės teisės normų reikalavimus, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Faktinių bylos aplinkybių ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių nuostatų išdėstymas, neatlikus ginčo dalykui reikšmingų įrodymų reikiamos analizės ir nedavus joms teisinio įvertinimo, neatitinka anksčiau minėtų Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo formai ir turiniui, o dėl konstatuotų procesinių teisės normų pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra konstatavęs, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

Toks bylos išsprendimas, kai teismas argumentuotai nevertina skundžiamų atsakovų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo atsikirtimų į ginčijamus sprendimus, nėra teisingumo vykdymas, teismo sprendimas vertinamas kaip esantis be motyvų, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 142 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5 punktu, naikinamas, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.), teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ne tik ištirti visas faktines bylos aplinkybes, bet ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo ištirti bei įvertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Litesko“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė