2021-03-03 Nr. AB-4807-3-62-3-00964-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-138-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00964-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. (A. O.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. (A. O.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. O. (A. O.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. kovo 5 d. buvo laikomas Alytaus PN kamerų tipo patalpose Nr. 3, Nr. 5, Nr. 30 ir Nr. 45. Nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 3 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 3 su dar vienu asmeniu. Kameroje langas buvo labai mažas, trūko dienos šviesos, buvo sunku išvėdinti gyvenamąją patalpą, neveikė pagalbos iškvietimo mygtukas, dėl to turėdavo ilgai nervintis, kankintis, kol sulaukdavo tinkamos pagalbos. Kamerose buvo tik tupimas tualetas, o sanitariniame mazge nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos. Kameroje Nr. 30 buvo pareiškėjas buvo laikomas nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. tokiomis pačiomis sąlygomis: neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas, dėl mažo lango negalėjo gauti dienos šviesos, išvėdinti patalpų.

3. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Visuomenės sveikatos centras), kuris atlikęs operatyviąją kontrolę, nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) 12 punkto bei 14 ir 16 punktų pažeidimus kamerose Nr. 3 ir Nr. 30. Nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. sausio 5 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 5, nuteistųjų skaičius buvo 8, o laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 5 d. iki 2019 m. kovo 5 d. kameroje Nr. 45. Kamerose Nr. 45 ir Nr. 5 dėl mažo kameros lango visą dieną turėjo būti įjungtas dirbtinis apšvietimas, pačios patalpos neremontuotos, neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas. Visuomenės sveikatos centras kamerų tipo patalpose Nr. 5 ir 45 nustatė pažeidimus, nes tualetų patalpose lempos buvo be gaubtų, prijungtos ant kabančių elektros laidų, kameroje Nr. 5 buvo techniškai netvarkingas langas. Pareiškėjo skundų dalis buvo perduota nagrinėti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Alytaus pataisos namams, tačiau iki šiol nėra sulaukęs atsakymų. Pareiškėjas 97 paras buvo laikomas teisės aktų ir higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis, žalojant regėjimą ir psichinę sveikatą, žeminant orumą, psichologiškai kankinant. Pareiškėjas turi sveikatos problemų, jau nuo vaikystės dažnai guldomas į ligoninę, todėl tokios kalinimo sąlygos jam sukėlė dvasines kančias, žemino žmogišką orumą, sukėlė nepatogumus, paskatino sveikatos pablogėjimą.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 3, kuri yra 29,36 kv. m ploto, įrengtos 8 miegamosios vietos; nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. sausio 11 d., nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. vasario 20 d. – kameroje Nr. 45, 10,23 kv. m ploto, įrengtos 2 miegamosios vietos; nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. vasario 28 d, nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 5 d. – kameroje Nr. 30, kuri yra 11,07 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. kovo 13 d., nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. balandžio 2 d. – kameroje Nr. 19, kuri yra 11,80 kv. m ploto, įrengtos 3 miegamosios vietos. Atsakovo teigimu, minimali vienam nuteistajam turinti tekti ploto norma nebuvo pažeista.

6. Kamerų tipo patalpos įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), pareigūnų iškvietimo mygtukai įrengti kiekvienoje kameroje, yra tvarkingi ir veikiantys. Uždarosios zonos kamerose įrengtos prausyklos ir tualetai yra geros būklės, prižiūrimi, įrenti tiek sėdimi, tiek ir tupimi unitazai. Kameros vėdinamos per atidaromus langus, o sanitariniuose mazguose veikia ištraukiamoji ventiliacija. Uždarosios zonos pastatas, kuriame yra įrengtos kamerų tipo patalpos, buvo rekonstruojamas 2010 metais, todėl visi kamerų langai atitinka keliamus reikalavimus ir yra tinkamo dydžio. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė, o pareiškėjo pateiktas patikrinimo aktas surašytas 2019 m. balandžio 3 d., kai pareiškėjas nebuvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 3 ir Nr. 30.

7. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. liepos 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), kurių 111.2 punktas nustatė, kad pataisos įstaigų kameros tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui.

10. Teismas nustatė, jog pareiškėjas vertinamu laikotarpiu buvo laikomas kameroje Nr. 3 nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d., kameros plotas – 29,36 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tenka 3,67 kv. m ploto); kameroje Nr. 45 – nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. sausio 11 d. ir nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. vasario 20 d., kameros plotas – 10,23 kv. m, įrengtos 2 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tenka 5,11 kv. m); kameroje Nr. 30 – nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2019 m. vasario 28 d. ir nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 5 d., kameros plotas – 11,07 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tenka 3,69 kv. m), kameroje Nr. 5 – 2019 m. vasario 28 d., plotas 28,66 kv. m., įrengtos 7 vietos (vienam asmeniui tenka 4,09 kv. m); kameroje Nr. 19 – nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. kovo 13 d. bei nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. balandžio 2 d., kameros plotas 11,80 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos (vienam nuteistajam tenka 3,93 kv. m).

11. Įvertinęs kamerų, kuriose gyveno pareiškėjas, plotą, įrengtų miegamųjų vietų skaičių, teismas darė išvadą, kad nebuvo pažeista minimali ploto norma, turinti tekti vienam nuteistajam, nustatyta Vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punkte, todėl šioje dalyje nenustatė neteisėtų atsakovų atstovų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti nacionalinės teisės pažeidimai dėl kameros ploto normos, todėl apskaičiuojant vienam asmeniui tenkančią kameros ploto normą baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas neatimamas.

12. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl higienos sąlygų (ventiliacijos, natūralios ir dirbtinės apšvietos, per mažų langų) kamerose, teismas vadovavosi higienos norma HN 134:2015 ir nurodė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, natūralaus apšvietimo koeficiento ši higienos norma nereglamentuoja.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas teismui pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2019 m. kovo 25 d. raštą bei 2019 m. balandžio 8 d. raštą, iš kurių matyti, kad operatyvioji kontrolė pagal pareiškėjo skundus buvo atliekama 2019 m. kovo 20 d. kamerose Nr. 5 ir Nr. 45, 2019 m. balandžio 3 d. – kamerose Nr. 3 ir Nr. 30. Patikrinimų metu nustatyta, kad ginčo kamerose veikė mechaninė ištraukiamoji ventiliacija, patalpos vėdinamos per langus, atlikti dirbtinio apšvietimo matavimai ir pažeidimų nenustatyta kamerose Nr. 5, Nr. 45 ir Nr. 30, tačiau nustatyta, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 3 neatitiko higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimo. Teismo vertinimu, nors pažeidimas ir nustatytas kameroje Nr. 3 dėl dirbtinės apšvietos, tačiau patikrinimas atliktas 2019 m. balandžio 3 d., kai pagal bylos duomenis pareiškėjas kameroje Nr. 3 buvo laikomas nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo pateiktų įrodymų nevertino kaip patvirtinančius pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamos apšvietos ginčo laikotarpiu.

14. Teismo vertinimu, byloje nebuvo pateikta duomenų, jog pareiškėjas negalėjo atsidaryti lango, tokiu būdu išvėdindamas kameros patalpas, be kita ko, išvengiant patalpoje drėgmės, pelėsių ir grybelio atsiradimo.

15. Teismas pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas Alytaus PN, tačiau visiškai nepagrindė ir nedetalizavo šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Byloje nepateikta jokių paaiškinimų, kaip pareiškėjas apskaičiavo apšvietą, oro judėjimo greitį. Nors byloje pateikti Visuomenės sveikatos centro raštai dėl atliktų patikrinimų patvirtino, kad kameroje Nr. 5 buvo techniškai netvarkingas langas, tačiau patikrinimas buvo atliktas 2019 kovo 20 d., kai kameroje Nr. 5 pareiškėjas buvo laikomas tik vieną dieną (2019 m. vasario 28 d.), todėl nebuvo pagrindo spręsti, jog pareiškėjas vieną dieną būdamas kameroje Nr. 5, kurioje galbūt buvo techniškai netvarkingas langas, galėjo patirti neturtinę žalą. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė kokias pasekmes ir kada jam sukėlė būtent techniškai netvarkingas langas. Dėl šių priežasčių pareiškėjo argumentus dėl higienos sąlygų atmetė.

16. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Normos) numatyta, kad drausmės izoliatorių ir kamerų tipo patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupiamas) ir praustuvė – 1 komplektas. Atsižvelgęs į tai, kad teisės aktai nenustato pareigos kameros sanitariniame mazge įrengti tik sėdimą klozetą, teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamų sanitarinių įrenginių. Kadangi Visuomenės sveikatos centro raštuose konstatuota, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tualeto patalpose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl neveikiančios ventiliacijos.

17. Įvertinęs pareiškėjo skundo teiginius dėl neveikiančių iškvietimo mygtukų ir Alytaus PN paaiškinimus, kad pareigūnų iškvietimo signalizacija kamerose veikė, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių atvejų, kada ir dėl kokių aplinkybių jam buvo iškilusi grėsmė, dėl kurios buvo būtina išsikvieti pareigūną. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad dėl signalizacijos mygtukų neveikimo Alytaus PN kamerose jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės, t. y. kokia nors neturtinė žala.

18. Apibendrindamas teismas nurodė, jog pareiškėjas iš pateiktų Visuomenės sveikatos centro atsakymų cituoja konstatuotus pažeidimus, tačiau jų neindividualizuoja, ir nepagrindžia, kaip atsirado neturtinė žala dėl nustatytų pažeidimų. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde nekėlė pretenzijų dėl netinkamos santykinės oro drėgmės kamerose ir nenurodė, kokias pasekmes jam sukėlė netinkama drėgmė, taip pat nenurodė, kokias pasekmes jam sukėlė tualeto patalpose lempų pajungimas ant kabančių elektros laidų, tačiau tik pakartojo pažeidimus, kurie užfiksuoti vėliau nei ginčo laikotarpis atliktų patikrinimų metu. Todėl šiuos pareiškėjo argumentus teismas vertino kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.

19. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustatęs atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo viešajai civilinei atsakomybei kilti ir pareiškėjo skundą atmetė.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti.

21. Pareiškėjas nurodo, kad ginčija pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Teismas atsisakė išreikalauti iš atsakovo atstovo įrodymus apie patalynės ir čiužinio išdavimą. Atsakovas savo nurodytų aplinkybių nepatvirtino jokiais rašytiniais įrodymais, tačiau teismas sprendė, kad pažeidimas menkavertis. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jo skundą ir prašo skundą išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo.

22. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad pareiškėjui neturtinė žala negali būti priteista, nes pareiškėjas neįrodė neva kilusios neturtinės žalos, neįvardijo jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo fakto.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį už kalinimą Alytaus pataisos namuose nuo 2018 m. gruodžio 29 iki 2019 m. kovo 5 d. teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, kuomet pareiškėjas buvo kalinamas Alytaus PN kamerose Nr. 3, Nr. 5, Nr. 30 ir Nr. 45.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

25. Pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo priteisti visą skunde pirmosios instancijos teismui nurodytą sumą (1 300 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo bylai reikšmingų įrodymų, byloje esančius įrodymus vertino netinkamai, nepagrįstai sprendė, kad pažeidimai yra mažareikšmiai.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

28. Dėl paduoto pareiškėjo apeliacinio skundo teisėjų kolegija pažymi, kad jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo veiksmais (neveikimu) pareiškėjui neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl su tuo susijusių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Alytaus PN kamerose Nr. 3; Nr. 5; Nr. 30 ir Nr. 45.

30. Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo teiginį, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, kt.).

31. Tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.

32. Pareiškėjas skunde nurodytas netinkamas higienos sąlygas kamerose (per mažas langas, silpna dirbtinė apšvieta, nepakankama ventiliacija, lempų įrengimas be gaubtų) grindė Alytaus PN pareiškėjui 2019 m. vasario 23 d. parengtu atsakymu, Visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento 2019 m. kovo 25 d ir 2019 m. balandžio 8 d. atsakymais į pareiškėjo skundus (b. l. 8–14). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento atsakymų turinį, nurodė, kad kameroje Nr. 3 nustatytas higienos normos HN 134:2015 pažeidimas dėl per silpnos dirbtinės apšvietos yra nesusijęs su pareiškėjo laikymo šioje kameroje laikotarpiu – pareiškėjas šioje kameroje buvo nuo 2018 m. lapkričio 29 iki 2018 m. gruodžio 4 d., tuo tarpu patikrinimas atliktas 2019 m. balandžio 3 d. Teisėjų kolegija papildo, kad pareiškėjo skundą dėl higienos sąlygų kamerose Nr. 3 ir Nr. 30 Visuomenės sveikatos centras gavo 2019 m. kovo 6 d., t. y. praėjus dviem mėnesiam nuo pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 3 laikotarpio pabaigos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą Visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento 2019 m. kovo 25 d. atsakymo turinį, nurodė, jog kameroje Nr. 5 (pareiškėjas šioje kameroje buvo 2019 m. vasario 28 d.) langas buvo techniškai netvarkingas. Minėto atsakymo turinys patvirtinta, kad kamerose Nr. 5 ir Nr. 45 patikrinimo metu (2019 m. kovo 20 d.) santykinė oro drėgmė buvo žemesnė nei nustatyta higienos normos HN 134:2015 16 punkte, taip pat konstatuota, kad tualetų lempos be gaubtų, prijungtos ant kabančių elektros laidų; kitų pažeidimų nenustatyta.

33. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir bylos duomenis vertino tinkamai. Priešingai nei teigia pareiškėjas, byloje esančių įrodymų pakako pareiškėjo nusiskundimų pagrįstumui įvertinti. Kartu pažymėtina, kad byloje nebuvo jokio pagrindo reikalauti papildomų įrodymų dėl patalynės ir čiužinio išdavimo, kadangi skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas jokių nusiskundimų dėl minkštojo inventoriaus ir patalynės nereiškė.

34. Įvertinęs bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad pareiškėjas pakartojo Visuomenės sveikatos centro konstatuotus pažeidimus, tačiau jų neindividualizavo ir nepagrindė, kaip atsirado neturtinė žala dėl nustatytų pažeidimų, tačiau darė išvadą, kad nenustatyti valstybės atstovo Alytaus PN neteisėti veiksmai (neveikimas). Šiuo aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti pareiškėjo įrodymai patvirtina, kad dalis pareiškėjo nurodytų higienos sąlygų pažeidimų buvo nustatyti, kai pareiškėjas konkrečioje kameroje negyveno, o dalis Visuomenės sveikatos centro nustatytų pažeidimų buvo itin trumpalaikiai arba tokio pobūdžio, kad jie negalėjo pareiškėjui sukelti reikšmingų neigiamų pasekmių, kurios laikytinos neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

35. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

37. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina ir tai, jog pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir institucijos neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

38. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, iš esmės remdamasis iš Visuomenės sveikatos centro gautuose atsakymuose konstatuotais higienos reikalavimų pažeidimais, netirtinę žalą skunde įvardijo kaip papildomą diskomfortą, nepatogumus, kančią, depresiją, pažeminimą ir pan., pažymėjo, kad turi nuolatinių įvairių sveikatos (ir psichinės) sutrikimų, dažnai yra hospitalizuojamas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas nedetalizavo, kokią konkrečią neturtinę žalą dėl nepakankamos santykinės oro drėgmės, galbūt nesaugiai įrengto šviestuvo sanitariniame mazge jis patyrė, bei nepateikė jokių žalos kilimo faktą patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas nėra nurodęs jokių argumentų ir įrodymų apie neigiamo pobūdžio pasekmes, kurios pripažįstamos neturtine žala pagal CK 6.250 straipsnį (ABTĮ 56 str.) ir kurios objektyviai galėjo kilti dėl pareiškėjo netenkinusių laikymo sąlygų.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, jog nustatytas tam tikras higienos sąlygų ir kameroje esančių įrenginių būklės trumpalaikis neatitikimas teisės aktų reikalavimams, nesuponuoja išvados, jog pareiškėjas dėl šių trūkumų tikrai patyrė fizinį skausmą, sukrėtimą, dvasiškai išgyveno, juto pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, o ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Pareiškėjo apibendrinti teiginiai dėl prastos sveikatos būklės, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šie neigiami padariniai kilo dėl ginčo kamerose konstatuotų pažeidimų. Pareiškėjas pats skunde nurodė, kad nuo vaikystės turi sveikatos problemų, dažnai yra hospitalizuojamas. Byloje taip pat nėra duomenų (tolių argumentų nenurodė ir pareiškėjas), kad dėl jo sveikatos būklės, atsakovo atstovui Alytaus PN kiltų pareiga pareiškėjui sudaryti geresnes gyvenimo ir buities sąlygas.

40. Atsižvelgiant į išdėstytą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kaip ji apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Todėl spręstina, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas neturtinės žalos kilimo faktas, kaip viena iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, o tai reiškia, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą jo nurodoma pinigine išraiška negali būti tenkinamas.

41. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. O. (A. O.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė