Legislator Case Law & Legislation
ff78d17f-154c-4ad4-80ec-fb97592f3e22 AI generated

ff78d17f-154c-4ad4-80ec-fb97592f3e22 · Alytaus apylinkės teismas

Case Number ff78d17f-154c-4ad4-80ec-fb97592f3e22
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), 63 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

Legislator headnote

AI generated

ff78d17f-154c-4ad4-80ec-fb97592f3e22 · Alytaus apylinkės teismas: Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtakÄ nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiÅ«ris į izoliacijos sÄ lygas ir nustatytos tvarkos laikymÄ si, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Byla NrByla Nr. T-12-224/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60285-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.9.1; 2.5.14.1 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. sausio 7 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėjas Jonas Malinauskas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 357-184 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. J. patvirtinimo klausimÄ . Teismas n u s t a t ė : D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:

1. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), 63 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktÄ , 641 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. ir Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 27 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 25 d. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytos 2 dienos. Nuo 2019 m. lapkričio 18 d. bausmę nuteistasis atlieka (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 11 d.

Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau ir – Komisija) nutarimu Nr. 357-184 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nutarė taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 1/3 dalį jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. RealiÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka pirmÄ kartÄ . Å iuo metu bausmę nuteistasis atlieka (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , laisvėje jis planuoja gyventi kartu su savo sugyventine ir jų bendru mažamečiu vaiku. Nuteistasis palaiko tvirtus socialinius ryÅ¡ius su savo Å¡eima, su ja reguliariai bendrauja. Nuteistasis turėjo draugų, dariusių jam neigiamÄ Ä¯takÄ , tačiau Å¡iuo metu jis yra atsiribojęs nuo netinkamos draugijos, supranta, kad jam svarbiausia yra jo Å¡eima, todėl jai ir skiria visÄ savo dėmesį. Nuteistasis pripažįsta bei suvokia alkoholio žalÄ jį vartojančiam asmeniui ir aplinkiniams, Å¡iuo metu jis neturi jokių problemų dėl alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo.

Nuteistasis dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis turi sau iÅ¡sikėlęs ilgalaikius ateities tikslus. Å ios bausmės vykdymo pradžioje nuteistasis buvo 2 kartus baustas drausmine tvarka, tačiau Å¡ios nuobaudos Å¡iuo metu jau yra negaliojančios. Nuteistasis buvo 3 kartus paskatintas, o tai rodo teigiamÄ jo elgesio pokytį. Nuteistojo vardu vykdomųjų raÅ¡tų pataisos namuose nėra gauta, o pats nuteistasis teigia, jog jis nesusiduria su finansiniais sunkumais, sugeba pragyventi iÅ¡ gaunamo darbo užmokesčio.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba, stebima teigiama jo motyvacija darbui. Gauta pažyma iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis bÅ«tų įdarbintas Å¡ioje bendrovėje. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 56 balais, iÅ¡ kurių 42 balai yra statiniai veiksniai, kurių pokytis jau nėra įmanomas, o 14 balų sudaro dinaminiai veiksniai. Nors nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio jos vertinimo sumažėjo 4 balais, tačiau statinių ir dinaminių veiksnių santykis rodo, kad didžiÄ jÄ balų dalį sudaro vien statiniai veiksniai, todėl nuteistajam ženkliai sumažinti savo elgesio rizikos balus jau yra gana sudėtinga.

Gautas Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus raÅ¡tas Nr. K-01/4-274, kuriame nurodyta, jog nuteistojo nurodytoje gyvenamojoje vietoje yra galimybė taikyti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė iÅ¡vadÄ , jog tikslinga nuteistajam Å¡velninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti nuteistajam likusiÄ bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimam.

Komisija rekomenduoja taikyti nuteistajam intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimÄ Nr. 357-184 atsisakoma patvirtinti. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų <...>.

KlausimÄ dėl lygtinio pa­lei­di­mo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įs­tai­gos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtakÄ nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiÅ«ris į izoliacijos sÄ lygas ir nustatytos tvarkos laikymÄ si, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju.

Tai iÅ¡imtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimÄ , priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrÄ bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems privalomÄ dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. J. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 dalyje nustatytÄ bausmės dalį kuomet gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam D. J. formaliai jau galėtų bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau Å¡io klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindÄ , kadangi bÅ«tina įvertinti visumÄ aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

IÅ¡ teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis D. J. dirba, aktyviai dalyvauja bei vykdo socialinės reabilitacijos priemones ir ankstesnes Komisijos rekomendacijas, be to, jis palaiko ir artimus socialinius ryÅ¡ius. Nors visos Å¡ios aplinkybės nuteistÄ jį charakterizuoja teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali bÅ«ti iÅ¡skirtinai sureikÅ¡mintos, kadangi, kaip jau minėta, bÅ«tina įverinti nagrinėjimo klausimo reikÅ¡mės turinčių aplinkybių visumÄ , kuri teismui leistų daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad laisvėje nuteistasis nuosekliai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumÄ ir lemiamÄ reikÅ¡mę Å¡iuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga jÄ mažinant. Å iuo metu nuteistojo D. J. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 56 balai pagal OASys vertinimo metodikÄ , iÅ¡ kurių 42 balus sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar 14 balų sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mÄ stymu realiai dar galėtų sumažinti.

Be to, byloje nėra duomenų apie akivaizdų rizikos balų sumažėjimÄ , kadangi nuo pirminio jos vertinimo rizika sumažėjo 4 balais. IÅ¡ viso to galima spręsti, jog bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo, tačiau tik nežymiai – vos 4 balais. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis D. J. iki Å¡ios bausmės vykdymo jau buvo teistas 3 kartus. Å iuo metu nuteistasis atlieka net pagal 3 apkaltinamuosius nuosprendžius jam paskirtÄ galutinę subendrintÄ 4 metų 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę už 4 apysunkių ir 2 sunkių nusikaltimų padarymÄ (BK 11 straipsnio 4 dalis, 5 dalis).

RealiÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka pirmÄ kartÄ . Nuteistojo teistumų sÄ raÅ¡e dominuoja įvykdytos nusikalstamos veikos nuosavybei bei turtinėms teisėms – vagystės, plėšimas. IÅ¡ to galima spręsti, jog nuteistajam yra bÅ«dingas net ir nusikaltimų modelis. Taigi vien jau tokios aptartos aplinkybės nuteistÄ jį apibÅ«dina kaip linkusį nusikalsti ir rodo ypač didelį jo pavojingumÄ visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokiÄ bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistÄ jį bei jo elgesį, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Nors nuteistasis tÄ kart sugebėjo iÅ¡bÅ«ti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, tačiau vėliau jis vėl įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi bÅ«tina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobÅ«dis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypatingÄ nuteistojo pavojingumÄ visuomenei ir leidžia manyti, jog jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant jam bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ , esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiÅ«rio į įstatymų reikalavimų laikymÄ si, o Å¡ios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad vertinant nuteistojo pažangÄ atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas Å¡iuos veiksnius paÅ¡alinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikÅ¡mės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir Å¡iuo metu įvardinamas ankstesnis jo teisės pažeidimų modelis.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog nuteistasis turi įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ , tačiau jis neturi jokios profesinės kvalifikacijos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nesimoko, tačiau jis dirba. Nuteistasis turi darbo patirties, susijusios su automobilių aptarnavimu. (duomenys neskelbtini) yra pateikusi raÅ¡tÄ , kuriame pažymėta, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis bÅ«tų įdarbintas Å¡ios bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigose. Teismas teigiamai vertina, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, tačiau pirmiau aptarta pažyma dėl galimo jo įdarbinimo negali bÅ«ti iÅ¡skirtinai sureikÅ¡minta, kadangi ji yra visiÅ¡kai neįpareigojanti ir nesuteikianti jokių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtÄ darbÄ , gaus bei disponuos vien tik teisėtu bÅ«du įgytomis piniginėmis lėšomis.

IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog nuteistasis turi pakankamai piniginių lėšų savo kasdieninių iÅ¡laidų apmokėjimui, tačiau jis turi per mažai santaupų bet kokioms didesnėms iÅ¡laidoms. Nuteistasis Å¡iuo metu sugeba iÅ¡gyventi iÅ¡ gaunamo darbo užmokesčio, tačiau jis susiduria su didžiausiu finansiniu iššūkiu – mažamečio sÅ«naus iÅ¡laikymu. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog laisvėje nuteistasis įprastai užsiima veikla, kuri nėra susijusi su jo nusikalstamumu, tačiau jis turėjo neigiamÄ Ä¯takÄ darančių draugų, su kuriais pats dažnai netinkamai leisdavo laisvalaikį.

Nusikalstamas veikas nuteistasis vykdė ir vienas, ir bendrininkų grupėje. Nuteistasis suvokia savo netinkamų draugų įtakÄ padarytoms nusikalstamoms veikoms, Å¡iuo metu jis stengiasi atitolti nuo neigiamÄ Ä¯takÄ dariusių draugų ir didesnį dėmesį skirti savo Å¡eimai. Nuteistasis žino bei supranta savo veiklos bei nusikalstamo elgesio ryšį. Taigi aptartos aplinkybės rodo, jog laisvėje nuteistojo nusikalstamam elgesiui didelę įtakÄ turėjo netinkamos reputacijos asmenys, su kuriais jis palaikė draugiÅ¡kus santykius bei netgi kartu darė ir nusikalstamas veikas.

Nors nuteistasis tikina, jog Å¡iuo metu jis jau yra atsiribojęs nuo netinkamÄ Ä¯takÄ jam darančių asmenų, tačiau bÅ«tina pažymėti, jog nuteistasis Å¡iuo metu atlieka realiÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl, akivaizdu, jog įprastos jo bendravimo bei socialinių ryÅ¡ių palaikymo galimybės yra atitinkamai apribotos. Todėl visus nuteistojo teiginius dėl visiÅ¡ko atsiribojimo nuo neigiamÄ Ä¯takÄ darančių asmenų galima laikyti tik deklaratyvaus pobÅ«džio, niekuo nepagrįstais pasisakymais, kadangi nėra jokių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, nuteistasis neatkurs socialinių bei kartu ir nusikalstamų santykių su kriminalinę subkultÅ«rÄ nuolat puoselėjančiais asmenimis.

IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog nuteistojo savivertė yra vidutinė, o savianalizė – vienpusiÅ¡ka. Nuteistasis sugeba pasakyti savo neigiamas savybes, iÅ¡ kurių nurodė tik žalingÄ Ä¯protį – rÅ«kymÄ bei impulsyvumÄ . Pats nuteistasis pripažino, jog jis yra bandęs save žaloti, teigia, kad tai buvo įvykdyta dėl jaunystės spontaniÅ¡kumo bei kvailumo. Nuteistojo tarpasmeniniai įgÅ«džiai yra geri, o bendravimo įgÅ«džiai – pakankami. Nusikalstamas veikas jis darė dažniausiai bendrininkų grupėje, impulsyviai, jo teigimu, „pagautas momento“, tačiau jis pats visiÅ¡kai nesugeba paaiÅ¡kinti savo nusikalstamo elgesio priežasčių.

Nuteistasis nuolat įsiveldavo į problemas, kadangi jis neapsvarstydavo savo elgesio pasekmių. Yra fiksuota ir nuteistojo agresyvaus elgesio epizodų. Kalbant apie problemas, pats nuteistasis neigia turintis kokių nors problemų ir galvoja, kad nėra nieko, su kuo jis negalėtų susidoroti, o ypač to, kas buvo susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Spręsdamas savo problemas nuteistasis nuolat kartojo tas pačias klaidas, nepasimoko iš ankstesnio neigiamo patyrimo. Pats nuteistasis nurodė, jog jis yra „linkęs pasitikėti savo sveiku protu ir tiesioginiu patyrimu“.

Jis mano, jog pataisos procesas jį jau pakeitė ir pats jau yra pilnai pasimokęs iÅ¡ tiesioginio patyrimo. Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimÄ , jo elgesys privalo bÅ«ti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso bausmės atlikimo metu buvo 3 kartus paskatintas ir 2 kartus baustas drausmine tvarka. Verta pažymėti ir tai, jog nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už itin Å¡iurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – administracijos nurodymų nevykdymas, pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas.

Nors visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos Å¡iuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobÅ«dis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaiÅ¡tingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis turi 3 paskatinimus, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimÄ , negali bÅ«ti sureikÅ¡minta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų bÅ«ti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaiÅ¡tingai, bÅ«ti paskatintas ir jokiu bÅ«du nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamÄ jÄ funkcijÄ .

Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiÅ«rį į jam paskirtÄ bausmę, laipsniÅ¡kÄ jos tikslų siekimÄ bei teigiamÄ elgesio korekcijÄ . Teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mÄ stymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme vis dar nėra pakankama, o tÄ patvirtina ir vis dar iÅ¡liekantys opÅ«s kriminogeniniai veiksniai, kuriais įvardijami teisės pažeidimų modelis bei gyvenimo stilius ir draugai. Taigi, iÅ¡analizavus visÄ teismui pateiktÄ medžiagÄ bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, bÅ«damas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose.

Akivaizdu, jog Å¡iuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis dar yra labai didelė – daugiau kaip 2 metai 8 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dienÄ ). Tuo tarpu, teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ ir tai gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.

Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad Å¡ie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). Ä®vertinęs visas nustatytas bei iÅ¡tirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija tik vienpusiÅ¡kai įvertino nuteistojo D.

J. asmenybę, jo elgesį ir mÄ stymo pokyčius, nutylėdama nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg iÅ¡skirdama vien tik teigiamus. Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis D. J. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos jam dar negali bÅ«ti taikomas.

Be to, Å¡iuo metu nuteistÄ jį paleidus lygtinai, bÅ«tų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimÄ Nr. 357-184 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. J. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi, n u t a r i a :

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimÄ Nr. 357-184 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. J. Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismÄ . Teisėjas Jonas Malinauskas