2021-05-19 Nr. AB-10745-3-63-3-02788-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1422-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02788-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro skundą pareiškėjui R. K. dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras (toliau – ir atsakovas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. 21R2-141 (AG2-118/15-2019) dalį, kuria buvo panaikintas VĮ Registrų centro Vakarų Lietuvos klientų aptarnavimo centro 2019 m. spalio 8 d. sprendimas Nr. S-66868 (16.1E) (toliau – ir Sprendimas) ir atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo R. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. rugsėjo 16 d. prašymą Nr. 21851013 dėl duomenų pateikimo apie I. R. visą turimą turtą, ir palikti galioti šį Sprendimą.

2. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 16 d. per atsakovo savitarnos elektroninių paslaugų portalą pateikė prašymus Nr. 21851013 ir Nr. 21849723, prašydamas pateikti duomenis apie visą sutuoktinių I. R. bei V. R. nekilnojamąjį turtą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras). Pareiškėjas taip pat pateikė 2019 m. rugpjūčio 2 d. privačios detektyvinės veiklos paslaugų teikimo sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo ir R. C., kopiją. Pareiškėjas minėtuose prašymuose nurodė, jog informacijos rinkimo tikslas – surinkti informaciją apie sutuoktinių turimą turtą, nes tai tiesiogiai susiję su privačios detektyvinės paslaugos teikimu klientei, kadangi yra pagrįstų įtarimų, jog jie iš klientes apgaule pasisavino apie 145 000 Eur. Ši informacija būtina įvertinti I. R. ir V. R. turtines galimybes ir mokumą prieš kreipiantis į teisėsaugą.

3. Atsakovas paaiškino, kad, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymus, Sprendimu atsisakė pateikti prašomus duomenis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 29 straipsnio 1 punktu, 42 straipsnio 3 punktu ir informavo pareiškėją, kad privatus detektyvas nepatenka į NTRĮ 42 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų, galinčių gauti duomenis apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, ratą, todėl prašomi pateikti Registro duomenys jam negali būti pateikti;

4. Atsakovas, akcentuodamas Komisijos sprendimo turinį, teigė, kad Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, o Komisijos sprendime nurodyti teisinio pagrindo netikslumai nekeičia Sprendimo esmės, todėl pagrindo jį naikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą nebuvo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus individualaus administracinio akto trūkumai savaime nesuponuoja Sprendimo pripažinimo neteisėtu. Būtina vertinti, kokie tai pažeidimai. Taip pat ne kiekvienas procedūrinis pažeidimas gali būti savarankišku pagrindu panaikinti individualų administracinį aktą.

5. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendimo vienas iš teisinių pagrindų, t. y. NTRĮ 29 straipsnio 1 punktas, gali būti vertinamas kaip perteklinis pagrindas, o NTRĮ 42 straipsnio 3 dalis gali būti teismo patikslinta, kadangi suklydimas dėl sprendimo pagrindo nekeičia jo esmės. Iš pareiškėjo skundo argumentų yra aiškiai matyti, jog jam yra žinomi šio akto priėmimo pagrindai, motyvai, tačiau jis nesutinka su teisiniu vertinimu. Registro duomenys apie visą asmens turtą teikiami tik NTRĮ 42 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims, o pareiškėjas nėra vienas iš minėtame straipsnyje nurodytų asmenų, o kiti teisės aktai neįtvirtina privataus detektyvo teisės gauti informaciją iš valstybės registrų.

6. Pareiškėjas R. K. atsiliepime į atsakovo skundą prašė skundą atmesti.

7. Pareiškėjas nurodė, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, kadangi Sprendimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste yra neišsamus, lakoniškas, teisiškai iki galo nemotyvuotas, nenuoseklus, nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis arba nuorodomis.

8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jam anksčiau, kaip privačiam detektyvui, buvo teikiami duomenys, prašymuose nurodant analogiškus argumentus tiems, kurie buvo pateikti 2019 m. rugsėjo 16 d. prašymuose, todėl jie turėtu būti teiktini ir toliau. Tai įrodo atsakovo nenuoseklumą, prieštaringumą, nepagrįstumą bei neproporcingus sprendimus savo principinėse pozicijose. Komisija iš esmės priėmė teisingą bei motyvuotą sprendimą ir nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu atmetė atsakovo VĮ Registrų centro skundą.

10. Teismas iš bylos duomenų nustatė:

10.1. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 2 d. su R. C. sudarė privačios detektyvinės veiklos paslaugų teikimo sutartį Nr. 19/2019/C.H, kurioje nurodoma, kad sutarties objektas – informacijos ir duomenų, reikalingų klientui civiliniame ar baudžiamajame procese nagrinėti dėl prarasto ar galimai apgaule įgyto svetimo turto, rinkimas, paieška ir tyrimas, o sutarties dalykas – surinkti, surasti duomenis ir informaciją, kurie padėtų atskleisti galimą nesąžiningą veikimą ar nusikalstamą veiką, bei užtikrinti prarasto turto susigrąžinimą;

10.2. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 16 d. VĮ Registrų centro savitarnoje pateikė prašymą Nr. 21851013, kuriuo siekė gauti duomenis apie I. R. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas nurodė, jog prašymo tikslas yra surinkti informaciją apie sutuoktinių R. turimą nekilnojamąjį turtą, kadangi tai yra tiesiogiai susiję su privačios detektyvinės paslaugos teikimu klientei. Pažymėjo, kad yra pagrįstų įtarimų, jog sutuoktiniai apgaulės būdu iš R. C. pasisavino apie 145 000 Eur. Informacija būtina įvertinti sutuoktinių turtines galimybes bei mokumą. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė 2019 m. rugsėjo 2 d. privačios detektyvinės veiklos paslaugų teikimo sutartį bei nurodė teisinį pagrindą, kuriuo yra grindžiamas pateiktas prašymas;

10.3. 2019 m. rugsėjo 17 d. pareiškėjas gavo pranešimą, jog VĮ Registrų centro savitarnos sistemoje pateiktas prašymas Nr. 21851013 yra atmestas. Pranešime nurodoma atmetimo priežastis – negalima suteikti duomenų. Pareiškėjas, susipažinęs su savitarnos sistemos pranešimu, 2019 m. rugsėjo 23 d. Komisijai pateikė skundą Nr. 2019/RKT/14. Komisija, susipažinusi su pareiškėjo skundu, nutarė atsisakyti jį priimti, nurodydama, jog VĮ Registrų centro Vakarų Lietuvos klientų aptarnavimo centras dėl pareiškėjo prašymo nėra priėmęs individualaus administracinio akto, todėl skundas negali būti nagrinėjamas;

10.4. VĮ Registrų centras 2019 m. spalio 8 d. ginčijamu sprendimu nusprendė netenkinti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 16 d. prašymo, teisiniu pagrindu nurodant NTRĮ 29 straipsnio 1 punktą bei NTRĮ 42 straipsnio 3 punktą. Sprendimo priėmimo faktiniu pagrindu nurodoma aplinkybė, jog prašymą pateikęs asmuo neturi teisės gauti prašomos informacijos;

10.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į Komisiją, prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą tenkinti jo prašymą Nr. 21851013 bei pateikti visus prašomus duomenis;

10.6. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2019 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė skundą tenkinti iš dalies – panaikino Sprendimą, įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 16 d. prašymą Nr. 21851013, o likusią skundo dalį atmetė. Komisijos sprendime konstatuojama, jog Sprendime nėra aiškūs jo priėmimo motyvai – nenurodyta, kodėl pareiškėjo, kaip privataus detektyvo, nurodytos teisės aktų nuostatos bei faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo jam gauti informaciją apie I. R. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Akcentuojama, jog atsakovas Sprendime faktinių aplinkybių nesusiejo su konkrečiomis NTRĮ 42 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nepasisakė, kodėl privatus detektyvas, atsakovo nuomone, nėra laikomas asmeniu, teikiančiu įstatymuose numatytas teisines paslaugas, todėl Sprendimo motyvacija negali būti laikoma aiški ir pakankama.

11. Teismas pažymėjo, kad Komisija savo sprendime iš esmės vertino, ar Sprendimas neprieštarauja VAĮ nustatytiems individualiems administraciniams aktams keliamiems reikalavimams. Komisija plačiau nevertino, ar privatus detektyvas patenka į asmenų, teikiančių įstatymuose nustatytas teisines paslaugas, apibrėžimą, todėl teismas šiuo aspektu plačiau nepasisakys.

12. Teismas apžvelgė VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, šios nuostatos turinį išaiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

13. Teismas, nustatęs, kad Sprendimas yra priimtas NTRĮ 29 straipsnio 1 punkte bei NTRĮ 42 straipsnio 3 punkte nustatytais teisiniais pagrindais, akcentuodamas NTRĮ 29 straipsnio 1 dalyje, 42 straipsnio 3–4 dalyse, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 123–124 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsakovo savitarnos sistemoje pateikė prašymą pateikti jam visą informaciją apie I. R. vardu Registre registruotą nekilnojamąjį turtą, t. y. pareiškėjas nesiekė įregistruoti daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų, todėl 2019 m. rugsėjo 16 d. prašymas Nr. 21851013 nepatenka į NTRĮ 29 straipsnio reglamentavimo sritį ir atsakovas nepagrįstai Sprendimą motyvavo minėto straipsnio 1 punktu.

14. Teismas pažymėjo, kad Sprendime padarytas rašymo apsirikimas ir vietoje NTRĮ 42 straipsnio 3 dalies buvo nurodytas NTRĮ 42 straipsnio 3 punktas. Atsakovas tiek skunde, tiek ginčo nagrinėjimo Komisijoje metu pripažino šią klaidą, tačiau akcentavo, jog klaida nėra esminė, netrukdė pareiškėjui suprasti Sprendimo turinio bei jo priėmimo teisinio pagrindo. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, nustatė, jog jame yra tik pacituotos NTRĮ 42 straipsnio 3 dalies nuostatos, tačiau jame nėra konkrečiau nurodoma, kurio NTRĮ 42 straipsnio 3 dalies punkto pagrindu buvo nuspręsta atmesti pareiškėjo prašymą. Tik iš skundo bei Komisijai pateikto atsiliepimo į pareiškėjo skundą turinio galima nustatyti, jog pareiškėjo prašymas buvo atmestas vadovaujantis NTRĮ 42 straipsnio 3 dalies 6 punktu.

15. Teismas taip pat nurodė, kad Sprendime nėra pasisakoma dėl pareiškėjo pateiktų argumentų – aplinkybės, jog jis yra privatus detektyvas, prašomą informaciją siekią gauti vykdydamas 2019 m. rugsėjo 2 d. privačios detektyvinės veiklos paslaugų teikimo sutartį, nurodytų teisinių argumentų ir t.t. Tik skunde bei Komisijai pateiktame atsiliepime atsakovas plačiau pasisako, jog privati detektyvinė veikla NTRĮ 42 straipsnio 3 dalies 6 punkto prasme nėra priskiriama prie įstatyme nustatytų teisinių paslaugų kategorijos.

16. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio išaiškinimais, vertino, kad Komisija pagrįstai nusprendė, jog Sprendimas neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų – yra nemotyvuotas, nėra atlikta aiški teisinių santykių kvalifikacija, todėl nepagrįstas ir naikintinas.

17. Teismas akcentavo, kad atsakovo argumentai, jog Sprendimo teisinių pagrindų netikslumai nekeičia jo esmės, nesudaro prielaidos teigti, jog jis atitinka individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 16 d. prašymą Nr. 21851013, nepasisakė kodėl, jo nuomone, privačia detektyvine veikla besiverčiantis asmuo nėra laikytinas asmeniu, teikiančiu įstatymuose nustatytas teisines paslaugas, nepateikė aiškių bei motyvuotų prašymo atmetimo teisinių pagrindų, todėl Sprendimas prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

18. Teismas pabrėžė, kad viešojo administravimo subjektui tenka imperatyvi pareiga tinkamai atlikti teisinių santykių kvalifikaciją ir nurodyti aiškius teisinio santykio kvalifikavimo pagrindus. Šiuo atveju teisinių santykių kvalifikavimas nebuvo tinkamas. Nei Komisija, nei teismas šios bylos kontekste nevertina, ar pareiškėjas turi teisę gauti jo prašomą informaciją, ar pagal jo veiklos pobūdį jis gali būti prilyginamas subjektams, kuriems tokia informacija turi būti teikiama dėl įstatymuose nustatytų teisinių paslaugų teikimo. Būtent šie klausimai ir turėjo būti įvertinti ir į juos turėjo būti atsakyta išnagrinėjus 2019 m. rugsėjo 16 d. prašymą Nr. 21851013.

19. Teismas konstatavo, kad Komisijos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, yra pagrįstas bei teisėtas.

III. 20. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundo reikalavimus tenkinti.

21. Atsakovas nesutikimą su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Teismo išvada, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje administraciniams aktams keliamų reikalavimų, padaryta neįsigilinus į Sprendimo turinį. Akivaizdu, kad VĮ Registrų centras, Sprendime nurodydamas visus galimus subjektus, kurie turi įstatyme numatytą teisę gauti duomenis apie visą asmens turimą turtą, ir atvejus (subjektų vykdomas funkcijas), kada duomenys gali būti teikiami, tinkamai ir pakankamai išsamiai informavo pareiškėją. Privatus detektyvas nepatenka į NTRĮ 42 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų, galinčių gauti duomenis apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, baigtinį sąrašą, todėl prašymuose nurodyti duomenys pareiškėjui negalėjo būti teikiami. NTRĮ 42 straipsnio 3 dalis yra juridinis atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą pagrindas;

21.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste individualaus administracinio akto turinio trūkumai savaime nesuponuoja Sprendimo (bendrine prasme) pripažinimo visiškai neteisėtu. Būtina vertinti, kokie tai pažeidimai. Be to, ne kiekvienas procedūrinis pažeidimas gali būti savarankišku pagrindu naikinti individualų administracinį aktą;

21.3. Atsakovo Sprendimo teisinis pagrindas – NTRĮ 29 straipsnio 1 punktas – gali būti vertinamas kaip perteklinis pagrindas, o teisinis pagrindas – NTRĮ 42 straipsnio 3 dalis (o ne 3 punktas) – gali būti teismo patikslintas. Atsakovo Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, o jame nurodytas suklydimas nekeičia Sprendimo esmės – pareiškėjo prašymo netenkinti, neturint teisės gauti prašomus duomenis;

21.4. Iš pareiškėjo argumentų matyti, kad jam yra žinomi Sprendimo priėmimo pagrindai, motyvai, tačiau jis nesutinka su atsakovo teisiniu vertinimu. Teismas nenagrinėjo Sprendimo iš esmės ir VĮ Registrų centro argumentų nevertino. Nei Lietuvos Respublikos privačios detektyvinės veiklos įstatymas, nei kiti įstatymai privačios detektyvinės veiklos nepriskiria prie valstybės pavestų funkcijų atlikimo, taip pat šios veiklos neįvardina ir kaip teisinės paslaugos teikimo. Nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centro poziciją, kad privatus detektyvas negali vykdyti valstybės pavestas funkcijas, patvirtina įsiteisėjęs Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. I3-758-609/2020;

21.5. Atsakovas nepažeidė Nuostatų 153 punkto, prašymą atsisakydamas tenkinti NTRĮ 42 straipsnio 3 dalies pagrindu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

22. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Atsakovo Sprendimas yra neišsamus, formalus (butaforinis), lakoniškas, nenuoseklus, nemotyvuotas, nepagrįstas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ar nuorodomis;

22.2. Atsakovas nepakeitė savo pozicijos ir pateikė nepagrįstą apeliacinį skundą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, o pateikė tik vieną naują aplinkybę, kuri yra nepagrįsta ir nesusijusi su nagrinėjama byla: atsakovo apeliaciniame skunde cituojamoje administracinėje byloje buvo kreiptąsi kitokiu pagrindu ir prašymo turinys buvo kitokio pobūdžio.

22.3. Atsakovas apeliaciniame skunde nepasisako apie galimybę taikiai baigti procesą, nors pareiškėjas vertina, kad tokia galimybė yra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsakovo atsisakymo teikti pareiškėjui viešo registro duomenis apie kitus asmenis teisėtumas ir pagrįstumas.

24. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo VĮ Registrų centro skundą, pripažinęs, kad atsakovo Sprendimas yra nemotyvuotas, jame nėra atlikta teisinių santykių kvalifikacija, nepateikti prašymo atmetimo teisiniai pagrindai bei konstatavo, kad Sprendimas prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

25. NTRĮ 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad duomenys apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys teikiami tik: 1) jo savininkams; 2) teismams ir teisėtvarkos institucijoms – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti; 3) juridiniams asmenims, kurie užsiima draudimo verslu, kai duomenys yra būtini atitinkamoms draudimo paslaugoms besikreipiantiems asmenims teikti; 4) juridiniams asmenims, kurie teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu ar kreditingumo vertinimu, kai duomenys yra būtini atitinkamoms finansinėms paslaugoms besikreipiantiems asmenims teikti; 5) savivaldybėms – savivaldybių funkcijoms atlikti; 6) valstybės institucijoms ir kitiems asmenims – valstybės pavestoms funkcijoms atlikti ar įstatymuose nustatytoms teisinėms paslaugoms teikti.

26. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 124 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro duomenys teikiami subjektams, nurodytiems NTRĮ 42 straipsnyje. Pagal Nuostatų 153 punktą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali motyvuotai atsisakyti teikti Nekilnojamojo turto registro duomenis ir privalo nurodyti galimus teisėtus duomenų gavimo būdus.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas yra išaiškinęs, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

Kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

28. Šių teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių kontekste įvertinus atsakovo Sprendimo turinį, nustatyta, kad jame nurodyti faktiniai duomenys: „Išnagrinėjus Jūsų 2019-09-16 prašymą Nr. 21851013 pateikti duomenis apie I. R. turimą nekilnojamąjį turtą ir kartu su prašymu pateiktus dokumentus (2019-08-02 privačios detektyvinės veiklos paslaugų teikimo sutartį Nr.19/2019/C.H.)“, o taip pat Sprendimo prašymą atmesti teisiniai pagrindai: NTRĮ 29 straipsnio 1 punktas („kadangi asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti“) ir NTRĮ 42 straipsnio 3 punktas. Akivaizdu, kad atsakovo Sprendime netinkamai nurodomi teisiniai pagrindai, kuriais remiantis kvalifikuojami ginčo teisiniai santykiai: NTRĮ 29 straipsnio 1 punktas ginčo teisiniams santykiams apskritai netaikomas; teisiniai santykiai turėjo būti kvalifikuojami taikant NTRĮ 42 straipsnio 3 dalį.

29. Teisėjų kolegija nurodytas teisinio kvalifikavimo klaidas pripažįsta kaip atsakovo netinkamą veikimą, kuriuo pažeidžiamas VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, inter alia (lot. be kita ko) suponuojantis, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Tačiau šie pažeidimai, įvertinant pareiškėjo teisinę padėtį, kuri apibrėžtina kaip kvalifikuoto subjekto atliekami veiksmai, o taip pat ginčo išsprendimo iš esmės per įmanomai trumpiausią terminą reikšmę vykdant privačios detektyvinės veiklos paslaugų teikimo sutartį, teisėjų kolegijos nepripažįstami esminiais, dėl kurių būtų teisinis pagrindas panaikinti atsakovo priimtą Sprendimą ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo.

30. Ginčo faktiniai ir teisiniai pagrindai šiuo atveju yra visiškai aiškūs, teisinė situacija pakankamai apibrėžta, todėl pirmosios instancijos teismas, be kita ko, įvertinęs ir teismui nurodytus atsisakymo teikti informaciją argumentus, prašomų teikti duomenų apsaugai keliamus reikalavimus, bei siekdamas proceso operatyvumo, privalėjo ginčą išspręsti priimdamas sprendimą iš esmės.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas nėra išnagrinėjęs ginčo iš esmės, neturi procesinių galimybių šioje byloje priimti sprendimą dėl ginčo esmės, užtikrindamas administracinės bylos proceso dalyvių teisę į apeliaciją. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 132 str. 1 d., 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dainius Raižys Virginija Volskienė