ff760b2d-12ba-480e-9449-acc18a7bbeae · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedBaudžiamoji byla Nr.1A -645-383/2011Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00320-2009-4Procesinio sprendimo kategorija:2.4.6.(S)PraneÅ¡Äjas V. VitunskasTeisÄja L. R. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisÄjo Valdo Vitunsko, teisÄjų: DanguolÄs Å iugždinytÄs, Egidijaus J. G., sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam V.
Legislator headnote
AI generatedff760b2d-12ba-480e-9449-acc18a7bbeae · Kauno apygardos teismas: automobiliu. Teismas laikÄsi vienos nuomonÄs, kad tik V. L. pažeidÄ Kelių eismo taisykles. TaÄiau kai eismo įvykio dalyviai yra mažiausiai du, bÅ«tina iÅ¡tirti kiekvieno jų santykį su eismo įvykiu. O Å¡ioje byloje netirta, ar O. Ä. pats nepažeidÄ Kelių eismo taisyklių. Specialistų apklausa nepadÄjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuri iÅ¡vada yra pagrįsta, todÄl teismas turÄjo svarstyti klausimÄ dÄl naujos ekspertizÄs paskyrimo, taÄiau to nepadarÄ. Teismas atmetÄ specialisto V.
Full text
Baudžiamoji byla Nr.1A -645-383/2011Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00320-2009-4Procesinio sprendimo kategorija:2.4.6.(S)PraneÅ¡Äjas V. VitunskasTeisÄja L. R. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisÄjo Valdo Vitunsko, teisÄjų: DanguolÄs Å iugždinytÄs, Egidijaus J. G., sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam V.
L., jo gynÄjui advokatui Romaldui Briliui, civilinio atsakovo atstovui G. T., teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundÄ dÄl Prienų rajono apylinkÄs teismo 2011-06-02 nuosprendžio, kuriuo V. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir jam paskirta bausmÄ - laisvÄs atÄmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtosios bausmÄs vykdymas atidÄtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistÄ jį per visÄ bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikÄ be institucijos, prižiÅ«rinÄios bausmÄs vykdymo atidÄjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.NukentÄjusiosios V.
Ä. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies. Priteista iÅ¡ AB âLietuvos draudimasâ V. Ä. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti 7136,10 Lt ir 3452,80 Lt neturtinei žalai atlyginti, iÅ¡ viso 10588,90 Lt. Priteista iš Vytauto L. V. Ä. - 15000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Priteista iÅ¡ Vytauto L. V. Ä. jos turÄtos iÅ¡laidos 200 Lt sumoje, susijusios su advokato suteiktų teisinių paslaugų apmokÄjimu; ir n u s t a t Ä :
V. L. pagal LR BK 281 str. 5 d. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. birželio 28 d. apie 23 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) Prienų r., nelygiareikÅ¡mių kelių Kaunas-Prienai-Alytus ir Rokai-Kudirkos sankryžoje, vairuodamas Å¡alutiniu keliu jam priklausantį automobilį VOLVO 440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidÄ Kelių eismo saugumo taisyklių 9-Ä jį punktÄ , nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, 158-Ä jį punktÄ , nurodantį, kad nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonÄms, artÄjanÄioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, t.y. nedavÄ kelio O.
Ä. vairuojamam motociklui SUZUKI GSX-R 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), artÄjanÄiam prie sankryžos pagrindiniu keliu jam iÅ¡ kairÄs pusÄs ir su juo susidÅ«rÄ, dÄl ko O. Ä. dÄl patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirÄ.Apeliaciniu skundu nuteistasis V. L. praÅ¡o panaikinti Prienų rajono apylinkÄs teismo 2011-06-02 nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, grÄ Å¾inti jam automobilį Volvo 440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ .
Teismas vertino tik tuos įrodymus, kuriais galima pagrįsti nuteistojo kaltÄ, o abejones kelianÄius duomenis nemotyvuotai atmetÄ. Nuteistojo manymu, teismas neturÄjo pakankamai duomenų jo kaltei pagrįsti. Teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindÄ nukentÄjusiosios V. Ä., liudytojų R. V., K. G., D. Ä., E. Ä., E. M., R. M. parodymais, specialistų V. N. ir L. L. iÅ¡vadomis ir paaiÅ¡kinimais, kita raÅ¡ytine bylos medžiaga, taÄiau teismas visiÅ¡kai nepagrįstai atmetÄ kaltinamojo, kitų liudytojų â N. L., I.
J., S. K. parodymus, motyvuojant tuo, kad jie yra tendencingai nukreipti kaltinamajam iÅ¡vengti atsakomybÄs. DÄl iÅ¡kilusių abejonių, vertinant paminÄtus įrodymus, teismas nepasisakÄ nieko. Taip pat teismas nevertino liudytojų S. K. bei I. J. parodymų. VisiÅ¡kai be pagrindo teismas atmetÄ liudytojo M.M. parodymus, kurie yra nuoseklÅ«s nuo pat tyrimo pradžios, kad jį, važiuojantį nuo Prienų StrielÄių kaimo ribose, aplenkÄ tik vienas motociklas, kurį autoįvykio vietoje ir rado susidÅ«rusį su automobiliu.
Å io liudytojo parodymai, kaip ir kitų â N. L., I. J., S. K. turi bÅ«ti priimti byloje ir vertinami, jais turi bÅ«ti vadovaujamasi, nustatant eismo įvykio mechanizmÄ ir sprendžiant kaltÄs klausimÄ . Teismas gi priima ir besÄ lygiÅ¡kai vertina tik liudytojų D. Ä., E. Ä., E. M., R. V. ir K. G. parodymus, kadangi jie iki įvykio su žuvusiuoju bendravo, matÄ, kad O. važiavo normaliai, nevirÅ¡ijo leistino greiÄio, kad veikÄ abu motociklo žibintai, kad jis nebuvo užsidÄjÄs akinių nuo saulÄs. Teismas neatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad po to, kai žuvusysis iÅ¡siskyrÄ su Å¡iais liudytojais, jis apsisuko ir vienas važiavo į IÅ¡lauÅ¾Ä , jie nematÄ jo važiavimo ypatumų toje kelio atkarpoje nuo Prienų iki įvykio vietos.
TodÄl Å¡ių liudytojų parodymais galima vadovautis tik tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja objektyviai bylos medžiagai. TaÄiau teismas Å¡ių liudytojų parodymų nesugretino su kita bylos medžiaga ir jų nevertino, nesprendÄ jų patikimumo klausimo, bei priimtinumo visos bylos įrodymų kontekste. Tuo remdamasis teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad žuvusysis važiavo su įjungtais motociklo žibintais, kad tai patvirtino specialistÄ teisme, ir padarÄ iÅ¡vadÄ , jog motociklo nepastebÄti nebuvo galima.
Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo atlikta nei parodymų patikrinimo vietoje, nei eksperimento veiksmai. Apeliantas turi pagrindo manyti, kad teismas iÅ¡kraipÄ faktines bylos aplinkybes, teigdamas, jog nÄra objektyvių duomenų, kad motociklo vairuotojas virÅ¡ijo greitį, dÄl ko įvyko eismo įvykis, kadangi specialisto V. MituneviÄiaus iÅ¡vadoje nurodoma, jog motociklo greitis buvo apie 80 kam/val., o prieÅ¡ eismo įvykį galimai 113,8 km/val. IÅ¡vadoje specialistas nurodo, kad motociklo greitis susidÅ«rimo metu buvo apie 77÷93 km/val.
Teismas gi Å¡iais duomenimis nesivadovavo, be jokių motyvų juos atmetÄ kaip abejotinus. Tuo tarpu specialistÄs L. Lozorenko iÅ¡vadoje daroma prielaida, jog tikÄtina, kad O. Ä. Å¡iame kelio ruože važiavo maksimaliu leistinu greiÄiu 70 km/val., kuo teismas rÄmÄsi besÄ lygiÅ¡kai. Reikia pažymÄti tai, kad Å¡i specialistÄ pasakÄ teisme, jog tiksliai duoti iÅ¡vadÄ Å¡ioje byloje negalima. Teismas nuosprendžiu pripažino, kad specialistų nuomonÄs iÅ¡siskyrÄ, iÅ¡liko iÅ¡vadų prieÅ¡taravimai, jų nepavyko paÅ¡alinti teisme, taÄiau iÅ¡kilusių abejonių nevertino kaltinamojo naudai.
Abu specialistai teisme pripažino, kad O. Ä. neturÄjo teisÄs, atsiradus kliÅ«Äiai kelyje, sukti į kairÄ pusÄ, kirsti iÅ¡tisinÄ kelio eismo žymÄjimo juostÄ . TodÄl skunde daroma iÅ¡vada, kad O. Ä. tik privalÄjo stabdyti motociklÄ , važiuoti motociklu tiesiai, arba pasukti jį į deÅ¡inÄ pusÄ, tokiu bÅ«du iÅ¡vengiant susidÅ«rimo. TaÄiau O. Ä. taip nesielgÄ, jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, pasuko motociklÄ Ä¯ kairÄ, kirto iÅ¡tisinÄ dvigubÄ kelio juostÄ , apie 50 metrų važiavo prieÅ¡inga eismo juosta ir susidÅ«rÄ su V.
L. automobiliu. Teismas laikÄsi vienos nuomonÄs, kad tik V. L. pažeidÄ Kelių eismo taisykles. TaÄiau kai eismo įvykio dalyviai yra mažiausiai du, bÅ«tina iÅ¡tirti kiekvieno jų santykį su eismo įvykiu. O Å¡ioje byloje netirta, ar O. Ä. pats nepažeidÄ Kelių eismo taisyklių. Specialistų apklausa nepadÄjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuri iÅ¡vada yra pagrįsta, todÄl teismas turÄjo svarstyti klausimÄ dÄl naujos ekspertizÄs paskyrimo, taÄiau to nepadarÄ. Teismas atmetÄ specialisto V.
MituneviÄiaus iÅ¡vadÄ , nurodydamas, kad specialistas kategoriÅ¡kai neįrodÄ, kad motociklas, važiuodamas savÄ ja eismo juosta, bÅ«tų prasilenkÄs su automobiliu. DÄl to, kad BK 281 str. nusikalstamų veikų sudÄtys yra materialiosios, teismas turÄjo nustatyti priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Å iuo atveju priežastinio ryÅ¡io buvimas negali bÅ«ti preziumuojamas, kaip buvo padaryta Å¡ioje byloje. IÅ¡ bylos objektyvių duomenų matyti, kad susidariusioje situacijoje tuo atveju, jei O.
Ä. bÅ«tų laikÄsis Kelių eismo taisyklių, jis bÅ«tų galÄjÄs iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Vadinasi, O. Ä. veiksmai buvo autoavarijos kilusių bÅ«tinųjų padarinių priežastis. Tai grindžiama specialisto V. MituneviÄiaus iÅ¡vada â jeigu O. Ä., vairuodamas motociklÄ , bÅ«tų važiavÄs tiesiai arba stabdÄs, transporto priemonÄs bÅ«tų prasilenkusios, tai yra nebÅ«tų net avarinÄs situacijos. Be to, skundžiamame nuosprendyje nÄra jokių motyvų, pagrindžianÄių V.
L. kaltÄ dÄl jam inkriminuojamo nusikaltimo. Pagal BPK 305 str. nuosprendyje turi bÅ«ti pateikiami kaltÄs nustatymo motyvai. Teismas gi kaltÄs formos netyrÄ. Apelianto nuomone, jo veikoje nÄra BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos sudÄties, kadangi nÄra vieno iÅ¡ bÅ«tinųjų jos požymių â kaltÄs. Tai yra jis nekaltas dÄl to, kad O. Ä. iÅ¡važiavo į jo eismo juostÄ , dÄl ko įvyko susidÅ«rimas. Bylos duomenimis nenustatyta, kad apelianto įvažiavimas iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį buvo sÄ lyga O.
Ä. pažeisti KET. Eismo įvykio vietoje yra iÅ¡tisinÄ skiriamoji linija, skirianti prieÅ¡ingas eismo juostas. Pagal KET iÅ¡tisinÄs eismo linijos kirtimas yra draudžiamas. Taigi esamoje situacijoje eismo įvykis įmanomas tik vienam ar keliems eismo dalyviams kertant iÅ¡tisinÄ linijÄ , skirianÄia prieÅ¡ingas judÄjimo kryptis. Å iuo gi atveju šį pažeidimÄ padarÄ O. Ä.. ApylinkÄs teismas neteisingai nustatÄ priežastinį ryšį tarp padarytų KET pažeidimų ir atsiradusių pasekmių.
Tarp V. L. veiksmų ir atsiradusių pasekmių priežastinio ryÅ¡io nÄra. PagrindinÄ sÄ lyga kilti eismo įvykiui buvo neatsargus O. Ä. manevravimas, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Tai buvo tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys su atsiradusiais padariniais. Nuteistasis praÅ¡o grÄ Å¾inti jam priklausantį automobilį Volvo 440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi apylinkÄs teismas Å¡io klausimo neiÅ¡sprendÄ.             Atsikirtimu į V. L. apeliacinį skundÄ nukentÄjusioji V.
Ä. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ . ApylinkÄs teismo nuosprendis yra teisÄtas ir pagrįstas. Nurodo, kad apylinkÄs teismas pilnai, visapusiÅ¡kai, kruopÅ¡Äiai iÅ¡tyrÄ eismo įvykio metu susiklosÄiusiÄ situacijÄ , nepažeisdamas BPK reikalavimų padarÄ pagrįstas iÅ¡vadas, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes, dÄl kaltinamojo V. L. nusikalstamos veikos sudÄties įrodytumo. Teismas visiÅ¡kai pagrįstai vertino specialisto V. MituneviÄiaus iÅ¡vadas kaip abejotinas ir nekategoriÅ¡kas, kurios daromos vertinant tai, kad O.
Ä. motociklo Å¡viesos įjungtos nebuvo. Teisminio nagrinÄjimo metu buvo nenuginÄijamai nustatyta, kad O. Ä. vairavo motociklÄ su įjungtomis žibintų Å¡viesomis. Teismas pagrįstai liudytojų N. LukoÅ¡eviÄienÄs, I. J. ir S. K. parodymus vertino kaip abejotinus, kadangi jų parodymai, kad jos atvažiuojanÄio motociklo Å¡viesų nematÄ, yra siekis suklaidinti teismÄ , kad kaltinamasis iÅ¡vengtų bausmÄs. VÄliau jų parodymai keitÄsi, buvo teigiama, kad motociklo Å¡viesų nepastebÄjo dÄl didelio jo greiÄio.
TaÄiau Å¡ioje byloje nenustatyta, kad motociklo vairuotojas bÅ«tų virÅ¡ijÄs greitį. Vien dÄl tos priežasties, kad specialistÄs L. Lozorenko iÅ¡vada nesutapo su V. MituneviÄiaus iÅ¡vada, nebuvo reikalo teismui skirti naujÄ ekspertizÄ, kadangi byloje nepaaiÅ¡kÄjo jokių naujų aplinkybių, nebuvo surinkta jokių naujų duomenų. PrieÅ¡ingai, buvo paneigtas specialisto teiginys, kad motociklas važiavo be Å¡viesų. Be to, naujos ekspertizÄs nepraÅ¡Ä ir pats kaltinamasis, nors tokiÄ teisÄ turÄjo.
Akivaizdu tai, kad jeigu kaltinamasis nebÅ«tų iÅ¡ Å¡alutinio kelio įvažiavÄs į pagrindinį keliÄ , o praleidÄs pagrindiniu keliu važiavusį motociklÄ , Å¡io eismo įvykio nebÅ«tų buvÄ. TaÄiau kaltinamasis įvažiavo į pagrindinį keliÄ , neįsitikinÄs, kad tai yra saugu ir sudarÄ kliÅ«tį motociklui.              Teismo posÄdyje nuteistasis ir jo gynÄjas advokatas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, civilinio atsakovo atstovas taip pat palaikÄ apeliacinį skundÄ ir praÅ¡Ä jį tenkinti.
ProkurorÄ praÅ¡Ä palikti galioti apylinkÄs teismo nuosprendį, o apeliacinį skundÄ atmesti.             Nuteistojo V. L. apeliacinis skundas atmestinas.              Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjo visas bylos aplinkybes, iÅ¡tyrÄ Ä¯rodymus ir pagrįstai V. L. pripažino kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., kurioje numatyta nusikaltimo sudÄtis yra materiali, todÄl, kvalifikuojant veikÄ pagal minÄtÄ BK specialiosios dalies straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (Kelių eismo saugumo ar transporto priemonÄs eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (žuvo žmogus) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kito žmogaus mirties.
Kadangi priežastinis ryÅ¡ys yra BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo sudÄties objektyvusis požymis, iÅ¡vadÄ apie jo buvimÄ daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryÅ¡io buvimo klausimus. Å ios teisÄs normos dispozicija blanketinÄ. Jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklÄs.             Kelių eismo taisyklių 9 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekiant iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dÄl to kiltų pavojus jų paÄių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonÄs padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.
Kelių eismo taisyklių 158 p. nustato tai, kad nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonÄms, artÄjanÄioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Å io punkto reikalavimas yra besÄ lyginis, nesvarbu kaip juda transporto priemonÄs pagrindiniu keliu: ar iÅ¡ deÅ¡inÄs ar iÅ¡ kairÄs ir nesvarbu kokioje pagrindinio kelio dalyje jos yra. Å ioje byloje susiklostÄ situacija, kuomet V. L., vairuodamas Å¡alutiniu keliu jam priklausantį automobilį VOLVO 440, pažeidÄ Kelių eismo saugumo taisyklių 9-Ä jį ir 158-Ä jį punktus, tai yra nedavÄ kelio O.
Ä. vairuojamam motociklui SUZUKI GSX-R 750, artÄjanÄiam prie sankryžos pagrindiniu keliu jam iÅ¡ kairÄs pusÄs ir su juo susidÅ«rÄ, dÄl ko O. Ä. dÄl patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirÄ.              Apeliantas dÄl pažeidimo padarymo fakto kaltu neprisipažino. Jis teigia, kad kelyje nematÄ jokių kliÅ«Äių, dÄl ko negalÄtų saugiai važiuoti jo pasirinkta kryptimi. SkundÄ nagrinÄjanti kolegija pažymi, kad apelianto pozicija yra atmestina, o apylinkÄs teismas pilnai, visapusiÅ¡kai, kruopÅ¡Äiai iÅ¡tyrÄ eismo įvykio metu susiklosÄiusiÄ situacijÄ , nepažeisdamas BPK reikalavimų padarÄ pagrįstas iÅ¡vadas, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes dÄl kaltinamojo V.
L. nusikalstamos veikos sudÄties įrodytumo.             IÅ¡ apeliacinio skundo seka, kad apeliantas skundžia nuosprendį tuo pagrindu, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ . Kolegijos nuomone, teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikÄ tinkamai, nuosprendį grindÄ Ä¯rodymų visetu. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos.
Ä®rodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonÄmis patikrintas teisminio proceso metu. BylÄ nagrinÄjÄs teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo lieÄiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį, paÅ¡alino iÅ¡kilusius prieÅ¡taravimus ir vertino visus byloje esanÄius įrodymus kaip visumÄ . Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad V.
L. įvykdÄ jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .             Nepagrįstas skundo argumentas, jog teismas vertino tik tuos įrodymus, kuriais galima pagrįsti nuteistojo kaltÄ, o abejones kelianÄius duomenis nemotyvuotai atmetÄ. Nuteistojo manymu, teismas neturÄjo pakankamai duomenų jo kaltei pagrįsti. Kolegijos nuomone, teismas bÅ«tent vertino tuos įrodymus, kurie yra reikÅ¡mingi nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje, ir jų pagrindu priÄmÄ savo galutinį sprendimÄ . DÄl tos priežasties, kad V.
L. ginÄijo patį pažeidimo padarymo faktÄ , teismas turÄjo ypatingai kruopÅ¡Äiai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes, kad nekaltas asmuo nebÅ«tų neteisingai nubaustas. Siekiant patikrinti V. L. iÅ¡keltÄ versijÄ , jog jis atvažiuojanÄio motociklo nematÄ, kadangi nedegÄ jo artimųjų Å¡viesų žibintai, teismas apklausÄ teisme liudytojus, kurie (D. Ä., E. Ä., E. M., R. V. ir K. G.) betarpiÅ¡kai bendravÄ su žuvusiuoju iki įvykio, patvirtino, kad O. važiavo normaliai, nevirÅ¡ijo leistino greiÄio, važiuojant motociklui abu žibintai veikÄ, akinių nuo saulÄs, kas trukdytų tamsiu paros, stebÄti situacijÄ , jis nedÄvÄjo.
Kad motociklo priekinis žibintas susidÅ«rimo metu degÄ patvirtino ne tik aukÅ¡Äiau aptarti liudytojai, patvirtinÄ matÄ veikianÄius abu motociklo žibintus iki jie su O. Ä. iÅ¡siskyrÄ, bet ir bet kokias abejones Å¡iuo klausimu teismo posÄdyje paÅ¡alinusi specialistÄ V. N.. SpecialistÄ V. N. paaiÅ¡kino, jog pagal turimus techninius duomenis jokių abejonių dÄl priekinÄs motociklo Å¡viesų lemputÄs nekyla, ji iki susidÅ«rimo veikÄ. Å ias aplinkybes patvirtino ne tik savo paaiÅ¡kinimais, bet ir specialisto iÅ¡vada, pateikta byloje, pagal kuriÄ priekinių Å¡viesų lemputÄs kolbos pažeidimo (smÅ«gio) momentu degÄ artimosios Å¡viesos.
Lietuvos teismo ekspertizÄs centro pateiktoje specialistÄs V. N. iÅ¡vadoje Nr. 11-1192(10) konstatuojama, kad motociklo Suzuki GSX-R 750, valst. Nr. 782 AU, priekinių Å¡viesų lemputÄs kolbos pažeidimo (smÅ«gio) metu degÄ artimosios Å¡viesos (t. 1, b.l. 74-75). SpecialistÄ V. N. teisme patvirtino savo iÅ¡vadÄ , kad smÅ«gio momentu degÄ priekinÄs Å¡viesų lemputÄs artimosios Å¡viesos. Pagal tyrimo apraÅ¡ymus yra tvirti liekamieji požymiai, kurių nuneigti ji negali. Å iuo atveju lemputÄ sudaužyta, taÄiau artimųjų Å¡viesų siÅ«lelių požymiai susidarÄ tokie, kurie susidaro tiktai degant lemputÄs Å¡viesoms, kai kaitinimo siÅ«lelis bÅ«na įkaitÄs. SusidarÄs ant siÅ«lelio volframo oksidų sluoksnis ir ant karÅ¡to siÅ«lelio dūžtant lemputei nukritusios stiklo dulkelÄs nuo lemputÄs kolbos taip pat iÅ¡silydo, tai irgi kaip įrodymas, kad lemputÄs dūžio momentu buvo įkaitÄs artimųjų žibintų siÅ«lelis.
Tolimųjų Å¡viesų siÅ«lelis nutrÅ«kÄs, kas bÅ«tent tvirtai parodo, kad ilgosios Å¡viesos nedegÄ, o artimosios tikrai degÄ. Volframo siÅ«lelis įkaista virÅ¡ 2000 laipsnių ir gan greit atvÄsta, bet smÅ«gio momentu jis įkaitÄs jungiasi su oro deguonim, kadangi kolboje nebÅ«na oro. Kai lemputÄ sudaužyta, tai jungiasi ir susidaro volframo oksidai, kurie susidaro tiktai karÅ¡tam volframui jungiantis su deguonim ir kartu stiklas lydosi. Tvirtina, jog degÄ artimosios Å¡viesos, nes yra iÅ¡likÄ kaitinimo siÅ«leliai.
Tai jokiu bÅ«du ne perdegimo požymiai. Perdegimo požymiai yra kitokie. Lemputei perdegus ant siÅ«lelio susidaro burbuliukas. SpecialistÄs Lina Lozorenko iÅ¡vadoje, kuri padaryta iki to, kol buvo padaryta lemputÄs ekspertizÄ, buvo keliama versija, kad jeigu motociklas bÅ«tų važiavÄs be Å¡viesų, tai bÅ«tų visiÅ¡kai netikÄta kliÅ«tis automobiliui. LemputÄs ekspertizÄ Å¡Ä¯ klausimÄ neginÄijamai iÅ¡sprendÄ, todÄl abejonių dÄl to neliko, artimosios Å¡viesos tikrai žibÄjo.
TodÄl, jeigu motociklas važiuoja su žibintu ir nÄra nustatyta jokių ypatingų sÄ lygų (stiprus sniegas, rÅ«kas), tai kaltinamasis privalÄjo jį matyti ir duoti jam keliÄ , neiÅ¡sukdamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio ir nesudarydamas kliÅ«ties. Sprendžiant iÅ¡ transporto priemonių padÄÄių, kad bÅ«tų itin didelis motociklo greitis, tokių duomenų nÄra. Tokiu bÅ«du yra paneigiama V. L. iÅ¡kelta versija, jog motociklas važiavo be artimųjų Å¡viesų, dÄl ko jis negalÄjo jo tamsiu paros metu pamatyti.             Teismų praktika taikant BPK normas reglamentuojanÄias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ bei 2003 m. birželio 20 d.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 âDÄl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojanÄias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â 3.1.8 punktas numato, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias aplinkybes. Visos abejonÄs, kai jų nepavyksta paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.
Å ioje byloje pirmosios instancijos teismui dÄl įrodymų pakankamumo abejonių nekilo. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas vertinant ne vien tik specialisto iÅ¡vadas, bet ir kitus byloje esanÄius įrodymus. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. BPK reikalaujama, kad teisÄjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos.
Teismas visas bylos aplinkybes iÅ¡nagrinÄjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai.              Skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas laikÄsi vienos nuomonÄs, kad tik V. L. pažeidÄ Kelių eismo taisykles. Nurodoma, jog kai eismo įvykio dalyviai yra mažiausiai du, bÅ«tina iÅ¡tirti kiekvieno jų santykį su eismo įvykiu, o Å¡ioje byloje netirta, ar O. Ä. pats nepažeidÄ Kelių eismo taisyklių. Atsikertant į šį skundo argumentÄ , pažymÄtina tai, kad iÅ¡ tikrųjų gali susiklostyti tokios situacijos kelyje, kai yra neįmanoma nustatyti konkreÄiai kiekvieno iÅ¡ eismo dalyvių santykį su įvykusiu eismo įvykiu.
Tokia situacija susidaro, kai kelyje susiduria prieÅ¡prieÅ¡iais važiuojantys automobiliai ties skiriamÄ ja eismo juosta, kai nÄra aiÅ¡ku kuris iÅ¡ dalyvių iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ ir pažeidÄ KET. Tik autotechninÄs ekspertizÄs iÅ¡vada padeda nustatyti KET pažeidusį asmenį. TaÄiau Å¡ioje byloje Å¡is klausimas nekeliamas, kadangi yra akivaizdus KET 158 punkto pažeidimas. Tai grindžiama tuo, jog yra neginÄijamai nustatyta, kad bÅ«tent V. L. pažeidÄ Å¡Ä¯ punktÄ ir jo veiksmai buvo pagrindinÄ priežastis eismo įvykiui kilti, kadangi bÅ«tent jis pažeidÄ Kelių eismo taisyklių reikalavimÄ ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojanÄios transporto priemonÄs. Tokiu bÅ«du yra perteklinis skundo reikalavimas nustatyti ir O.
Ä. santykį su Å¡iuo eismo įvykiu.              Skunde teigiama, kad nuosprendyje nÄra jokių motyvų, pagrindžianÄių V. L. kaltÄ dÄl jam inkriminuojamo nusikaltimo. Pagal BPK 305 str. nuosprendyje turi bÅ«ti pateikiami kaltÄs nustatymo motyvai. Teismas gi kaltÄs formos netyrÄ. PažymÄtina tai, kad BK 281 str. numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma dÄl neatsargumo. TodÄl įrodinÄtinas Å¡ių nusikaltimų sudÄties požymis yra neatsargi kaltÄ ir jos turinys.
Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ abiejų neatsargios kaltÄs rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu ir BK 281 straipsnyje numatytais padariniais. Taigi padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali bÅ«ti laikomas tik vienu iÅ¡ neatsargios kaltÄs turinio elementų, savaime neduodantis pagrindo iÅ¡vadai dÄl asmens kaltÄs padarius BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ .
Vadinasi, tai, ar kaltininkas pažeidžia Kelių eismo taisykles tyÄia ar dÄl neatsargumo, turi reikÅ¡mÄs ne konstatuojant jo kaltÄ, bet tik nustatant neatsargios kaltÄs rūšį ir individualizuojant baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ.              Nuosprendyje padaryta teisinga iÅ¡vada, kad kaltinamasis nenumatÄ, kad dÄl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galÄjo ir turÄjo tai numatyti. Tai yra neatsargios kaltÄs rūšis - nusikalstamas nerÅ«pestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis).
Kolegijos nuomone, kaltininko kaltÄs forma ir rūšis nustatyta tinkamai, teismas atsižvelgÄ Ä¯ tai, individualizuodamas bausmÄ V. L..              Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad jam inkriminuota nusikalstama veika yra materialios sudÄties, todÄl bÅ«tinas Å¡io nusikaltimo sudÄties požymis â BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Å ioje byloje nustatyti padariniai- kito žmogaus žūtis įrodyti ir teismui abejonių nekelia. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M702/09(02) nurodyta, kad O.
Ä. mirtis iÅ¡tiko nuo patirtų sužalojimų, įvykus Å«miam vidiniam nukraujavimui. Priežastinio ryÅ¡io tarp sužalojimo ir mirties fakto nustatymas yra teismo kompetencija. PažymÄtina, jog pagal BK 281 straipsnį, priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ . BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklÄ Ä¯pareigoja iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar eismo dalyvio padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis parodo, ar priežastinis ryÅ¡is yra dÄsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-38/2008).
Toks priežastinio ryÅ¡io sampratos traktavimas atspindi vienÄ iÅ¡ priežastinio ryÅ¡io teorijų â adekvataus priežastingumo teorijÄ . TaÄiau nepriklausomai nuo to, kokia teorija teismas vadovaujasi, jis turi įvertinti ne tik transporto priemonÄ vairuojanÄio asmens padarytus Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galÄjusius turÄti reikÅ¡mÄs padarinių atsiradimui, ir nustatyti, ar minÄti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukÄlusio BK 281 straipsnyje numatytus padarinius, priežastis.
BÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis bÅ«tų įvykÄs, jeigu nebÅ«tų pažeistos Kelių eismo taisyklÄs, t. y. eliminuojant iÅ¡ eismo įvykio priežastingumo grandinÄs Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . Taigi, Å¡ioje byloje nustatyta, kad dÄl kaltinamojo padarytų KET 9 punkto ir 158 punkto pažeidimų įvyko eismo įvykis ir atsirado itin sunkÅ«s padariniai. Kaltinamasis nevykdÄ minÄtų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nes veikos padarymo metu buvusiomis sÄ lygomis nebuvo pakankamai atidus ir atsargus, neįsitikinÄs, kad tai daryti saugu nedavÄ kelio O.
Ä. vairuojamam motociklui SUZUKI GSX-R 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), artÄjanÄiam prie sankryžos pagrindiniu keliu jam iÅ¡ kairÄs pusÄs ir su juo susidÅ«rÄ. O. Ä. dÄl patirtų sužalojimų žuvo. Nustatant, ar kaltininko padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus iÅ¡vengiamumo kriterijus â sprendžiama, ar konkreÄioje situacijoje asmuo turÄjo objektyviÄ galimybÄ iÅ¡vengti eismo įvykio.
AukÅ¡Äiau aptarti KET pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga. Kaltinamasis nenumatÄ, kad dÄl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galÄjo ir turÄjo tai numatyti. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Net padarius prielaidÄ , kad O. Ä. vairuojamas motociklas virÅ¡ijo tame kelio ruože leistinÄ greitį, akivaizdu, kad eismo įvykis nebÅ«tų įvykÄs, jeigu V. L. vairuojamas automobilis nebÅ«tų įvažiavÄs į važiuojamÄ jÄ dalį, nepraleidžiant pagrindiniu keliu važiuojanÄios transporto priemonÄs â Å¡iuo atveju motociklo.
O. Ä. galimai padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (tai, kad jis galimai važiavo virÅ¡ydamas leistinÄ greitį, ar tai, kad jis kirto skiriamÄ jÄ kelio juostÄ ) nebuvo susijÄs priežastiniu ryÅ¡iu su padariniais. Teismų praktikoje nustatant priežastinį ryšį remiamasi bylos duomenimis, leidžianÄiais daryti iÅ¡vadÄ , ar kaltininkas turÄjo techninÄ galimybÄ iÅ¡vengti eismo įvykio, jeigu nebÅ«tų pažeidÄs Kelių eismo taisyklių. Kaip yra nustatyta Å¡ioje byloje, kaltininkas V.
L. bÅ«tų galÄjÄs iÅ¡vengti eismo įvykio, jeigu jis bÅ«tų buvÄs pakankamai rÅ«pestingas ir atidus, ir bÅ«tų praleidÄs pagrindiniu keliu važiuojanÄiÄ transporto priemonÄ. Jo iÅ¡kelta versija teisme nepasitvirtino, tai, kad jis nematÄ atvažiuojanÄio motociklo, ji paneigta specialisto iÅ¡vadoje 2010-03-01 Nr. 11-3571 (09) konstatuotomis aplinkybÄmis, jog eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilis âVolvo 440â, vairuojamas V. L., iÅ¡ Å¡alutinio kelio įvažiavo į pagrindinį keliÄ Alytus-Kaunas, sankryžoje sukdamas į kairÄ.
Tuo metu pagrindiniu keliu nuo Alytaus, automobiliu iÅ¡ kairÄs tiesiai važiavo motociklas âSuzuki GSX-R 750â, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas O. Ä. nusuko motociklÄ Ä¯ kairÄ, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ ir priekine dalimi atsitrenkÄ Ä¯ automobilio âVolvo 440â priekinÄ dalį ties automobilio viduriu kryptimi link galo ir smailiu kampu iÅ¡ kairÄs į deÅ¡inÄ. Po susidÅ«rimo automobilis tÄsÄ judÄjimÄ savo kryptimi apie 2-3 m., atblokÅ¡damas motociklÄ Ä¯ kairį kelkraÅ¡tį.
Motociklas âSuzuki GSX-R 750â priekine dalimi atsitrenkÄ Ä¯ automobilio âVolvo 440â priekinÄ dalį ties automobilio viduriu kryptimi link galo ir smailiu kampu iÅ¡ kairÄs į deÅ¡inÄ. TikÄtina, kad motociklo vairuotojas O. Ä., važiuodamas maksimaliu Å¡iame kelio ruože leistinu 70 km/h greiÄiu, neturÄjo techninÄs galimybÄs sustabdyti motociklÄ iki susidÅ«rimo vietos. Tokiu bÅ«du kaltinamojo iÅ¡kelta versija, jog jei O. Ä. bÅ«tų laikÄsis Kelių eismo taisyklių, jis bÅ«tų galÄjÄs iÅ¡vengti susidÅ«rimo, dÄl ko O.
Ä. veiksmai buvo autoavarijos kilusių bÅ«tinųjų padarinių priežastis, yra atmestina. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ priežastinį ryšį tarp padarytų KET pažeidimų ir atsiradusių pasekmių. Apelianto Å¡is argumentas taip pat nepagrįstas jį vertinant Kelių Eismo Taisyklių 131p. ir 134p reikalavimų kontekste. KET 131p. nustatyta, kad draudžiama apvažiuoti transporto priemonÄ iÅ¡ deÅ¡inÄs. KET 134 p. nustatyta, kad atsiradus kliÅ«Äiai sulÄtinti greitį arba sustabdyti transporto priemonÄ arba apvažiuoti kliÅ«tį.
Esamoje įvykio situacijoje nukentÄjusiajam O. Ä. kliÅ«tis pagrindiniame kelyje jo važiuojamoje dalyje atsirado staiga, ir darytina iÅ¡vada, kad O. Ä. siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, siekÄ jÄ apvažiuoti iÅ¡ kairÄs iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inÄ juostÄ , taÄiau susidÅ«rimo iÅ¡vengti nepavyko, kadangi V. L. tÄsÄ judÄjimÄ iÅ¡ Å¡alutinio kelio. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad O. Ä. veiksmai atitiko KET 131p., ir 134p. reikalavimus.             Skundo autoriaus nuomone, pagrindinÄ sÄ lyga kilti eismo įvykiui buvo neatsargus O.
Ä. manevravimas, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. TaÄiau Linos Lozorenko iÅ¡vadoje Nr. 11-3571(09) nurodyta, kad O. Ä. Å¡iame kelio ruože važiuodamas leistinu 70 km/h greiÄiu, neturÄjo techninÄs galimybÄs sustabdyti motociklÄ iki susidÅ«rimo vietos. IÅ¡vados 6 ir 7 punkte konstatuojama, jog jeigu motociklo priekinis žibintas degÄ (o tai yra neginÄijamai nustatyta, kad degÄ), nÄra pagrindo teigti, kad automobilio Volvo 440 vairuotojas neturÄjo objektyvios galimybÄs matyti artÄjantį motociklÄ , vadinasi, techniniu požiÅ«riu pagrindinÄ sÄ lyga kilti Å¡iam autoįvykiui buvo Volvo 440 vairuotojo veiksmai, tai yra sankryžoje iÅ¡ Å¡alutinio kelio įvažiuodamas į pagrindinį keliÄ , jis sudarÄ kliÅ«tį motociklo vairuotojui, kuris prie sankryžos artÄjo pagrindiniu keliu.
Ir tik tokiu atveju, jei motociklo artimųjų Å¡viesų žibintas nedegÄ, Volvo 440 vairuotojas nebÅ«tų galÄjÄs jo pastebÄti, ir tuomet O. Ä. veiksmai bÅ«tų priežastiniame ryÅ¡yje su Å¡iuo eismo įvykiu. Gi tuomet pagrindinÄ sÄ lyga kilti eismo įvykiui bÅ«tų ta, kad tamsiu paros metu motociklo vairuotojas važiuotų neįsijungÄs artimųjų arba tolimųjų Å¡viesų žibinto, tuo sudarydamas kitiems eismo dalyviams sunkiai pastebimÄ , netikÄtÄ kliÅ«tį. TaÄiau tokių aplinkybių Å¡ioje byloje nustatyta nÄra.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiÅ¡koje situacijoje jam (jiems) laikantis Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dÄl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų.
Tai reiÅ¡kia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikÅ¡mÄ nusikalstamų padarinių atsiradimui. Ä®vertinus susidariusiÄ situacijÄ , konstatuojama, kad bÅ«tent V. L. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai lÄmÄ eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus â O. Ä.. Å ioje byloje teismas įvertino abiejų eismo dalyvių padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų reikÅ¡mÄ eismo įvykiui ir teisingai iÅ¡sprendÄ klausimÄ dÄl V.
L. veiksmų priežastinio ryÅ¡io buvimo su kilusiais padariniais.             Skunde teigiama, kad specialistų apklausa nepadÄjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuri iÅ¡vada yra pagrįsta, todÄl teismas turÄjo svarstyti klausimÄ dÄl naujos ekspertizÄs paskyrimo, taÄiau to nepadarÄ. PažymÄtina tai, kad ekspertizÄs aktas (arba specialisto iÅ¡vada) BPK 20 straipsnio prasme gali bÅ«ti priskirtas prie įrodymų, nustatinÄjant kaltÄ asmens, kaltinamo padarius BK 281 straipsnio atitinkamoje dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .
TaÄiau eismo įvykio ekspertizÄs akte pateikiamos iÅ¡vados yra tik prielaida teisinei iÅ¡vadai. EkspertizÄs akto ir specialisto iÅ¡vados, kaip įrodymų Å¡altinio, specifikÄ lemia tai, kad aplinkybes, turinÄias reikÅ¡mÄs bylai iÅ¡sprÄsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. TeisÄjai, vertinantys ekspertizÄs akte ar specialisto iÅ¡vadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes prieÅ¡ingu atveju, nereikÄtų skirti ekspertizÄs ar kviesti specialisto. TaÄiau tai visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad esant prieÅ¡ingoms ekspertų ar specialistų iÅ¡vadoms teismas privalo skirti papildomÄ ekspertizÄ.
GaliojanÄiame BPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, jog jokie teismui pateikti duomenys neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios ir nei viena įrodymų rūšis neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitÄ . Ä®rodymų teorijoje ir kriminalistikoje jau seniai suformuluotos ekspertizÄs akto ir specialisto iÅ¡vados vertinimo taisyklÄs, kurios, atsižvelgiant į Å¡ių įrodymų Å¡altinių specifikÄ , turi tam tikrų ypatumų, lyginant su kitų įrodymų vertinimo taisyklÄmis.
Vertinant ekspertizÄs aktÄ ar specialisto iÅ¡vadÄ turi bÅ«ti patikrintas ir įvertintas ne tik jų lieÄiamumas ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybÄs, bÅ«tent: taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; pateiktos ekspertui ar specialistui medžiagos iÅ¡samumas, pakankamumas ir kokybiÅ¡kumas; ekspertui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos iÅ¡tyrimo visapusiÅ¡kumas; požymių, kuriais remdamasis ekspertas ar specialistas duoda iÅ¡vadÄ , nustatymo teisingumas.
Suprantama, tikrindamas ekspertizÄs aktÄ ar specialisto iÅ¡vadÄ , teismas turi teisÄ skirti pakartotinÄ ekspertizÄ, taÄiau jÄ reikÄtų skirti tik tuo atveju, kai byloje esantys ekspertizÄs aktai ar specialisto iÅ¡vados kelia abejonių dÄl jų nepagrįstumo arba nepakanka įrodymų viseto padaryti neginÄijamÄ iÅ¡vadÄ dÄl kaltÄs. Å ioje byloje teismas nematÄ pagrindo skirti ekspertizÄ, teismas rÄmÄsi tomis specialistų iÅ¡vadomis, kurios, teismo manymu, turÄjo didžiausiÄ reikÅ¡mÄ, nustatant objektyviÄ tiesÄ byloje.
SpecialistÄ L. Lozorenko teismo posÄdyje atsakÄ Ä¯ visus klausimus, savo iÅ¡vadas grindÄ iÅ¡samiais paaiÅ¡kinimais ir dÄl jos padarytų iÅ¡vadų teismui abejonių nekilo. Vien dÄl to, kad specialisto V. MituneviÄiaus iÅ¡vados nesutapo su specialistÄs l. Lozorenko iÅ¡vadomis, nebuvo jokio pagrindo teismui skirti naujÄ ekspertizÄ, kadangi byloje nepaaiÅ¡kÄjo jokių naujų aplinkybių. PrieÅ¡ingai, buvo neginÄijamai paneigtas specialisto V. MituneviÄiaus teiginys, kad motociklas âSuzuki GSX-R 750â prieÅ¡ autoįvykį važiavo be Å¡viesų.
             Kolegijos nuomone, keisti apylinkÄs teismo nuosprendį ar jį naikinti remiantis vien apeliacinio skundo motyvu, kad buvo O. Ä. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (tai, kad jis iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ keli pusÄ, atsiradus kliÅ«Äiai, juolab, kad tokius jo veiksmus lÄmÄ impulsyvus vairuotojo elgesys, kad iÅ¡vengti susidÅ«rimo su kita transporto priemone), pagrindo nÄra. Tai nebuvo pagrindinÄ sÄ lyga įvykti eismo įvykiui, tokius motociklo vairuotojo veiksmus lÄmÄ susiklosÄiusi situacija, kuomet jis siekÄ iÅ¡vengti susidÅ«rimo su kita transporto priemone.
Akivaizdu ir kolegijai nekelia jokių abejonių tai, kad jeigu kaltinamasis V. L. nebÅ«tų iÅ¡ Å¡alutinio kelio įvažiavÄs į pagrindinį keliÄ , o praleidÄs pagrindiniu keliu važiavusį motociklÄ , Å¡io eismo įvykio nebÅ«tų buvÄ iÅ¡ viso. TaÄiau kaltinamasis V. L. įvažiavo į pagrindinį keliÄ , neįsitikinÄs, kad tai yra saugu ir sudarÄ kliÅ«tį motociklui, dÄl ko įvyko negrįžtamus padarinius sukÄlÄs eismo įvykis.             Atsižvelgiant į aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, jog apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisÄtas, jį keisti ar naikinti nÄra jokio įstatyminio pagrindo.Nuteistasis V.
L. praÅ¡o grÄ Å¾inti jam priklausantį automobilį Volvo 440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi apylinkÄs teismas Å¡io klausimo neiÅ¡sprendÄ. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonÄ Volvo 440 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inta savininkui V. L., todÄl skundo reikalavimas yra nepagrįstas (t. 1, b. l. 88). TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,n u t a r i a : Nuteistojo V. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                              Valdas Vitunskas TeisÄjai                   DanguolÄ Å iugždinytÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Egidijus Jonas GrigaraviÄius                                                                       Â