Legislator Case Law & Legislation
ff760b2d-12ba-480e-9449-acc18a7bbeae AI generated

ff760b2d-12ba-480e-9449-acc18a7bbeae · Kauno apygardos teismas

Case Number ff760b2d-12ba-480e-9449-acc18a7bbeae
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr.1A -645-383/2011Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00320-2009-4Procesinio sprendimo kategorija:2.4.6.(S)Pranešėjas V. VitunskasTeisėja L. R. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Egidijaus J. G., sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam V.

Legislator headnote

AI generated

ff760b2d-12ba-480e-9449-acc18a7bbeae · Kauno apygardos teismas: automobiliu. Teismas laikėsi vienos nuomonės, kad tik V. L. pažeidė Kelių eismo taisykles. Tačiau kai eismo įvykio dalyviai yra mažiausiai du, bÅ«tina iÅ¡tirti kiekvieno jų santykį su eismo įvykiu. O Å¡ioje byloje netirta, ar O. Č. pats nepažeidė Kelių eismo taisyklių. Specialistų apklausa nepadėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuri iÅ¡vada yra pagrįsta, todėl teismas turėjo svarstyti klausimÄ dėl naujos ekspertizės paskyrimo, tačiau to nepadarė. Teismas atmetė specialisto V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr.1A -645-383/2011Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00320-2009-4Procesinio sprendimo kategorija:2.4.6.(S)Pranešėjas V. VitunskasTeisėja L. R. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Egidijaus J. G., sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam V.

L., jo gynėjui advokatui Romaldui Briliui, civilinio atsakovo atstovui G. T., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011-06-02 nuosprendžio, kuriuo V. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistÄ jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.Nukentėjusiosios V.

Č. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš AB „Lietuvos draudimas“ V. Č. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti 7136,10 Lt ir 3452,80 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš viso 10588,90 Lt. Priteista iš Vytauto L. V. Č. - 15000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Priteista iš Vytauto L. V. Č. jos turėtos išlaidos 200 Lt sumoje, susijusios su advokato suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimu; ir n u s t a t ė :

V. L. pagal LR BK 281 str. 5 d. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. birželio 28 d. apie 23 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) Prienų r., nelygiareikÅ¡mių kelių Kaunas-Prienai-Alytus ir Rokai-Kudirkos sankryžoje, vairuodamas Å¡alutiniu keliu jam priklausantį automobilį VOLVO 440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 9-Ä jį punktÄ , nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, 158-Ä jį punktÄ , nurodantį, kad nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, t.y. nedavė kelio O.

Č. vairuojamam motociklui SUZUKI GSX-R 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu jam iÅ¡ kairės pusės ir su juo susidÅ«rė, dėl ko O. Č. dėl patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė.Apeliaciniu skundu nuteistasis V. L. praÅ¡o panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2011-06-02 nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, grÄ Å¾inti jam automobilį Volvo 440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Teismas vertino tik tuos įrodymus, kuriais galima pagrįsti nuteistojo kaltę, o abejones keliančius duomenis nemotyvuotai atmetė. Nuteistojo manymu, teismas neturėjo pakankamai duomenų jo kaltei pagrįsti. Teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė nukentėjusiosios V. Č., liudytojų R. V., K. G., D. Č., E. Č., E. M., R. M. parodymais, specialistų V. N. ir L. L. iÅ¡vadomis ir paaiÅ¡kinimais, kita raÅ¡ytine bylos medžiaga, tačiau teismas visiÅ¡kai nepagrįstai atmetė kaltinamojo, kitų liudytojų – N. L., I.

J., S. K. parodymus, motyvuojant tuo, kad jie yra tendencingai nukreipti kaltinamajam išvengti atsakomybės. Dėl iškilusių abejonių, vertinant paminėtus įrodymus, teismas nepasisakė nieko. Taip pat teismas nevertino liudytojų S. K. bei I. J. parodymų. Visiškai be pagrindo teismas atmetė liudytojo M.M. parodymus, kurie yra nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, kad jį, važiuojantį nuo Prienų Strielčių kaimo ribose, aplenkė tik vienas motociklas, kurį autoįvykio vietoje ir rado susidūrusį su automobiliu.

Å io liudytojo parodymai, kaip ir kitų – N. L., I. J., S. K. turi bÅ«ti priimti byloje ir vertinami, jais turi bÅ«ti vadovaujamasi, nustatant eismo įvykio mechanizmÄ ir sprendžiant kaltės klausimÄ . Teismas gi priima ir besÄ lygiÅ¡kai vertina tik liudytojų D. Č., E. Č., E. M., R. V. ir K. G. parodymus, kadangi jie iki įvykio su žuvusiuoju bendravo, matė, kad O. važiavo normaliai, nevirÅ¡ijo leistino greičio, kad veikė abu motociklo žibintai, kad jis nebuvo užsidėjęs akinių nuo saulės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad po to, kai žuvusysis iÅ¡siskyrė su Å¡iais liudytojais, jis apsisuko ir vienas važiavo į IÅ¡lauÅ¾Ä , jie nematė jo važiavimo ypatumų toje kelio atkarpoje nuo Prienų iki įvykio vietos.

Todėl Å¡ių liudytojų parodymais galima vadovautis tik tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja objektyviai bylos medžiagai. Tačiau teismas Å¡ių liudytojų parodymų nesugretino su kita bylos medžiaga ir jų nevertino, nesprendė jų patikimumo klausimo, bei priimtinumo visos bylos įrodymų kontekste. Tuo remdamasis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad žuvusysis važiavo su įjungtais motociklo žibintais, kad tai patvirtino specialistė teisme, ir padarė iÅ¡vadÄ , jog motociklo nepastebėti nebuvo galima.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo atlikta nei parodymų patikrinimo vietoje, nei eksperimento veiksmai. Apeliantas turi pagrindo manyti, kad teismas iškraipė faktines bylos aplinkybes, teigdamas, jog nėra objektyvių duomenų, kad motociklo vairuotojas viršijo greitį, dėl ko įvyko eismo įvykis, kadangi specialisto V. Mitunevičiaus išvadoje nurodoma, jog motociklo greitis buvo apie 80 kam/val., o prieš eismo įvykį galimai 113,8 km/val. Išvadoje specialistas nurodo, kad motociklo greitis susidūrimo metu buvo apie 77÷93 km/val.

Teismas gi Å¡iais duomenimis nesivadovavo, be jokių motyvų juos atmetė kaip abejotinus. Tuo tarpu specialistės L. Lozorenko iÅ¡vadoje daroma prielaida, jog tikėtina, kad O. Č. Å¡iame kelio ruože važiavo maksimaliu leistinu greičiu 70 km/val., kuo teismas rėmėsi besÄ lygiÅ¡kai. Reikia pažymėti tai, kad Å¡i specialistė pasakė teisme, jog tiksliai duoti iÅ¡vadÄ Å¡ioje byloje negalima. Teismas nuosprendžiu pripažino, kad specialistų nuomonės iÅ¡siskyrė, iÅ¡liko iÅ¡vadų prieÅ¡taravimai, jų nepavyko paÅ¡alinti teisme, tačiau iÅ¡kilusių abejonių nevertino kaltinamojo naudai.

Abu specialistai teisme pripažino, kad O. Č. neturėjo teisės, atsiradus kliūčiai kelyje, sukti į kairę pusę, kirsti iÅ¡tisinę kelio eismo žymėjimo juostÄ . Todėl skunde daroma iÅ¡vada, kad O. Č. tik privalėjo stabdyti motociklÄ , važiuoti motociklu tiesiai, arba pasukti jį į deÅ¡inę pusę, tokiu bÅ«du iÅ¡vengiant susidÅ«rimo. Tačiau O. Č. taip nesielgė, jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, pasuko motociklÄ Ä¯ kairę, kirto iÅ¡tisinę dvigubÄ kelio juostÄ , apie 50 metrų važiavo prieÅ¡inga eismo juosta ir susidÅ«rė su V.

L. automobiliu. Teismas laikėsi vienos nuomonės, kad tik V. L. pažeidė Kelių eismo taisykles. Tačiau kai eismo įvykio dalyviai yra mažiausiai du, bÅ«tina iÅ¡tirti kiekvieno jų santykį su eismo įvykiu. O Å¡ioje byloje netirta, ar O. Č. pats nepažeidė Kelių eismo taisyklių. Specialistų apklausa nepadėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuri iÅ¡vada yra pagrįsta, todėl teismas turėjo svarstyti klausimÄ dėl naujos ekspertizės paskyrimo, tačiau to nepadarė. Teismas atmetė specialisto V.

Mitunevičiaus iÅ¡vadÄ , nurodydamas, kad specialistas kategoriÅ¡kai neįrodė, kad motociklas, važiuodamas savÄ ja eismo juosta, bÅ«tų prasilenkęs su automobiliu. Dėl to, kad BK 281 str. nusikalstamų veikų sudėtys yra materialiosios, teismas turėjo nustatyti priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Å iuo atveju priežastinio ryÅ¡io buvimas negali bÅ«ti preziumuojamas, kaip buvo padaryta Å¡ioje byloje. IÅ¡ bylos objektyvių duomenų matyti, kad susidariusioje situacijoje tuo atveju, jei O.

Č. bÅ«tų laikęsis Kelių eismo taisyklių, jis bÅ«tų galėjęs iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Vadinasi, O. Č. veiksmai buvo autoavarijos kilusių bÅ«tinųjų padarinių priežastis. Tai grindžiama specialisto V. Mitunevičiaus iÅ¡vada – jeigu O. Č., vairuodamas motociklÄ , bÅ«tų važiavęs tiesiai arba stabdęs, transporto priemonės bÅ«tų prasilenkusios, tai yra nebÅ«tų net avarinės situacijos. Be to, skundžiamame nuosprendyje nėra jokių motyvų, pagrindžiančių V.

L. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo. Pagal BPK 305 str. nuosprendyje turi bÅ«ti pateikiami kaltės nustatymo motyvai. Teismas gi kaltės formos netyrė. Apelianto nuomone, jo veikoje nėra BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties, kadangi nėra vieno iÅ¡ bÅ«tinųjų jos požymių – kaltės. Tai yra jis nekaltas dėl to, kad O. Č. iÅ¡važiavo į jo eismo juostÄ , dėl ko įvyko susidÅ«rimas. Bylos duomenimis nenustatyta, kad apelianto įvažiavimas iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį buvo sÄ lyga O.

Č. pažeisti KET. Eismo įvykio vietoje yra iÅ¡tisinė skiriamoji linija, skirianti prieÅ¡ingas eismo juostas. Pagal KET iÅ¡tisinės eismo linijos kirtimas yra draudžiamas. Taigi esamoje situacijoje eismo įvykis įmanomas tik vienam ar keliems eismo dalyviams kertant iÅ¡tisinę linijÄ , skiriančia prieÅ¡ingas judėjimo kryptis. Å iuo gi atveju šį pažeidimÄ padarė O. Č.. Apylinkės teismas neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp padarytų KET pažeidimų ir atsiradusių pasekmių.

Tarp V. L. veiksmų ir atsiradusių pasekmių priežastinio ryÅ¡io nėra. Pagrindinė sÄ lyga kilti eismo įvykiui buvo neatsargus O. Č. manevravimas, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Tai buvo tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys su atsiradusiais padariniais. Nuteistasis praÅ¡o grÄ Å¾inti jam priklausantį automobilį Volvo 440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi apylinkės teismas Å¡io klausimo neiÅ¡sprendė.             Atsikirtimu į V. L. apeliacinį skundÄ nukentėjusioji V.

Č. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ . Apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad apylinkės teismas pilnai, visapusiÅ¡kai, kruopščiai iÅ¡tyrė eismo įvykio metu susiklosčiusiÄ situacijÄ , nepažeisdamas BPK reikalavimų padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes, dėl kaltinamojo V. L. nusikalstamos veikos sudėties įrodytumo. Teismas visiÅ¡kai pagrįstai vertino specialisto V. Mitunevičiaus iÅ¡vadas kaip abejotinas ir nekategoriÅ¡kas, kurios daromos vertinant tai, kad O.

Č. motociklo Å¡viesos įjungtos nebuvo. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nenuginčijamai nustatyta, kad O. Č. vairavo motociklÄ su įjungtomis žibintų Å¡viesomis. Teismas pagrįstai liudytojų N. LukoÅ¡evičienės, I. J. ir S. K. parodymus vertino kaip abejotinus, kadangi jų parodymai, kad jos atvažiuojančio motociklo Å¡viesų nematė, yra siekis suklaidinti teismÄ , kad kaltinamasis iÅ¡vengtų bausmės. Vėliau jų parodymai keitėsi, buvo teigiama, kad motociklo Å¡viesų nepastebėjo dėl didelio jo greičio.

Tačiau Å¡ioje byloje nenustatyta, kad motociklo vairuotojas bÅ«tų virÅ¡ijęs greitį. Vien dėl tos priežasties, kad specialistės L. Lozorenko iÅ¡vada nesutapo su V. Mitunevičiaus iÅ¡vada, nebuvo reikalo teismui skirti naujÄ ekspertizę, kadangi byloje nepaaiÅ¡kėjo jokių naujų aplinkybių, nebuvo surinkta jokių naujų duomenų. PrieÅ¡ingai, buvo paneigtas specialisto teiginys, kad motociklas važiavo be Å¡viesų. Be to, naujos ekspertizės neprašė ir pats kaltinamasis, nors tokiÄ teisę turėjo.

Akivaizdu tai, kad jeigu kaltinamasis nebÅ«tų iÅ¡ Å¡alutinio kelio įvažiavęs į pagrindinį keliÄ , o praleidęs pagrindiniu keliu važiavusį motociklÄ , Å¡io eismo įvykio nebÅ«tų buvę. Tačiau kaltinamasis įvažiavo į pagrindinį keliÄ , neįsitikinęs, kad tai yra saugu ir sudarė kliÅ«tį motociklui.              Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, civilinio atsakovo atstovas taip pat palaikė apeliacinį skundÄ ir prašė jį tenkinti.

Prokurorė prašė palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį, o apeliacinį skundÄ atmesti.             Nuteistojo V. L. apeliacinis skundas atmestinas.              Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, iÅ¡tyrė įrodymus ir pagrįstai V. L. pripažino kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., kurioje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal minėtÄ BK specialiosios dalies straipsnį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (Kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius (žuvo žmogus) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kito žmogaus mirties.

Kadangi priežastinis ryÅ¡ys yra BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis, iÅ¡vadÄ apie jo buvimÄ daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryÅ¡io buvimo klausimus. Å ios teisės normos dispozicija blanketinė. Jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės.             Kelių eismo taisyklių 9 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekiant iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

Kelių eismo taisyklių 158 p. nustato tai, kad nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Å io punkto reikalavimas yra besÄ lyginis, nesvarbu kaip juda transporto priemonės pagrindiniu keliu: ar iÅ¡ deÅ¡inės ar iÅ¡ kairės ir nesvarbu kokioje pagrindinio kelio dalyje jos yra. Å ioje byloje susiklostė situacija, kuomet V. L., vairuodamas Å¡alutiniu keliu jam priklausantį automobilį VOLVO 440, pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 9-Ä jį ir 158-Ä jį punktus, tai yra nedavė kelio O.

Č. vairuojamam motociklui SUZUKI GSX-R 750, artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu jam iÅ¡ kairės pusės ir su juo susidÅ«rė, dėl ko O. Č. dėl patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė.              Apeliantas dėl pažeidimo padarymo fakto kaltu neprisipažino. Jis teigia, kad kelyje nematė jokių kliūčių, dėl ko negalėtų saugiai važiuoti jo pasirinkta kryptimi. SkundÄ nagrinėjanti kolegija pažymi, kad apelianto pozicija yra atmestina, o apylinkės teismas pilnai, visapusiÅ¡kai, kruopščiai iÅ¡tyrė eismo įvykio metu susiklosčiusiÄ situacijÄ , nepažeisdamas BPK reikalavimų padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes dėl kaltinamojo V.

L. nusikalstamos veikos sudėties įrodytumo.             IÅ¡ apeliacinio skundo seka, kad apeliantas skundžia nuosprendį tuo pagrindu, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ . Kolegijos nuomone, teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai, nuosprendį grindė įrodymų visetu. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos.

Ä®rodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. BylÄ nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį, paÅ¡alino iÅ¡kilusius prieÅ¡taravimus ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumÄ . Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad V.

L. įvykdė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .             Nepagrįstas skundo argumentas, jog teismas vertino tik tuos įrodymus, kuriais galima pagrįsti nuteistojo kaltę, o abejones keliančius duomenis nemotyvuotai atmetė. Nuteistojo manymu, teismas neturėjo pakankamai duomenų jo kaltei pagrįsti. Kolegijos nuomone, teismas bÅ«tent vertino tuos įrodymus, kurie yra reikÅ¡mingi nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje, ir jų pagrindu priėmė savo galutinį sprendimÄ . Dėl tos priežasties, kad V.

L. ginčijo patį pažeidimo padarymo faktÄ , teismas turėjo ypatingai kruopščiai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes, kad nekaltas asmuo nebÅ«tų neteisingai nubaustas. Siekiant patikrinti V. L. iÅ¡keltÄ versijÄ , jog jis atvažiuojančio motociklo nematė, kadangi nedegė jo artimųjų Å¡viesų žibintai, teismas apklausė teisme liudytojus, kurie (D. Č., E. Č., E. M., R. V. ir K. G.) betarpiÅ¡kai bendravę su žuvusiuoju iki įvykio, patvirtino, kad O. važiavo normaliai, nevirÅ¡ijo leistino greičio, važiuojant motociklui abu žibintai veikė, akinių nuo saulės, kas trukdytų tamsiu paros, stebėti situacijÄ , jis nedėvėjo.

Kad motociklo priekinis žibintas susidÅ«rimo metu degė patvirtino ne tik aukščiau aptarti liudytojai, patvirtinę matę veikiančius abu motociklo žibintus iki jie su O. Č. iÅ¡siskyrė, bet ir bet kokias abejones Å¡iuo klausimu teismo posėdyje paÅ¡alinusi specialistė V. N.. Specialistė V. N. paaiÅ¡kino, jog pagal turimus techninius duomenis jokių abejonių dėl priekinės motociklo Å¡viesų lemputės nekyla, ji iki susidÅ«rimo veikė. Å ias aplinkybes patvirtino ne tik savo paaiÅ¡kinimais, bet ir specialisto iÅ¡vada, pateikta byloje, pagal kuriÄ priekinių Å¡viesų lemputės kolbos pažeidimo (smÅ«gio) momentu degė artimosios Å¡viesos.

Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktoje specialistės V. N. iÅ¡vadoje Nr. 11-1192(10) konstatuojama, kad motociklo Suzuki GSX-R 750, valst. Nr. 782 AU, priekinių Å¡viesų lemputės kolbos pažeidimo (smÅ«gio) metu degė artimosios Å¡viesos (t. 1, b.l. 74-75). Specialistė V. N. teisme patvirtino savo iÅ¡vadÄ , kad smÅ«gio momentu degė priekinės Å¡viesų lemputės artimosios Å¡viesos. Pagal tyrimo apraÅ¡ymus yra tvirti liekamieji požymiai, kurių nuneigti ji negali. Å iuo atveju lemputė sudaužyta, tačiau artimųjų Å¡viesų siÅ«lelių požymiai susidarę tokie, kurie susidaro tiktai degant lemputės Å¡viesoms, kai kaitinimo siÅ«lelis bÅ«na įkaitęs. Susidaręs ant siÅ«lelio volframo oksidų sluoksnis ir ant karÅ¡to siÅ«lelio dūžtant lemputei nukritusios stiklo dulkelės nuo lemputės kolbos taip pat iÅ¡silydo, tai irgi kaip įrodymas, kad lemputės dūžio momentu buvo įkaitęs artimųjų žibintų siÅ«lelis.

Tolimųjų šviesų siūlelis nutrūkęs, kas būtent tvirtai parodo, kad ilgosios šviesos nedegė, o artimosios tikrai degė. Volframo siūlelis įkaista virš 2000 laipsnių ir gan greit atvėsta, bet smūgio momentu jis įkaitęs jungiasi su oro deguonim, kadangi kolboje nebūna oro. Kai lemputė sudaužyta, tai jungiasi ir susidaro volframo oksidai, kurie susidaro tiktai karštam volframui jungiantis su deguonim ir kartu stiklas lydosi. Tvirtina, jog degė artimosios šviesos, nes yra išlikę kaitinimo siūleliai.

Tai jokiu bÅ«du ne perdegimo požymiai. Perdegimo požymiai yra kitokie. Lemputei perdegus ant siÅ«lelio susidaro burbuliukas. Specialistės Lina Lozorenko iÅ¡vadoje, kuri padaryta iki to, kol buvo padaryta lemputės ekspertizė, buvo keliama versija, kad jeigu motociklas bÅ«tų važiavęs be Å¡viesų, tai bÅ«tų visiÅ¡kai netikėta kliÅ«tis automobiliui. Lemputės ekspertizė šį klausimÄ neginčijamai iÅ¡sprendė, todėl abejonių dėl to neliko, artimosios Å¡viesos tikrai žibėjo.

Todėl, jeigu motociklas važiuoja su žibintu ir nėra nustatyta jokių ypatingų sÄ lygų (stiprus sniegas, rÅ«kas), tai kaltinamasis privalėjo jį matyti ir duoti jam keliÄ , neiÅ¡sukdamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio ir nesudarydamas kliÅ«ties. Sprendžiant iÅ¡ transporto priemonių padėčių, kad bÅ«tų itin didelis motociklo greitis, tokių duomenų nėra. Tokiu bÅ«du yra paneigiama V. L. iÅ¡kelta versija, jog motociklas važiavo be artimųjų Å¡viesų, dėl ko jis negalėjo jo tamsiu paros metu pamatyti.             Teismų praktika taikant BPK normas reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ bei 2003 m. birželio 20 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punktas numato, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias aplinkybes. Visos abejonės, kai jų nepavyksta paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.

Å ioje byloje pirmosios instancijos teismui dėl įrodymų pakankamumo abejonių nekilo. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas vertinant ne vien tik specialisto iÅ¡vadas, bet ir kitus byloje esančius įrodymus. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. BPK reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos.

Teismas visas bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai.              Skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas laikėsi vienos nuomonės, kad tik V. L. pažeidė Kelių eismo taisykles. Nurodoma, jog kai eismo įvykio dalyviai yra mažiausiai du, bÅ«tina iÅ¡tirti kiekvieno jų santykį su eismo įvykiu, o Å¡ioje byloje netirta, ar O. Č. pats nepažeidė Kelių eismo taisyklių. Atsikertant į šį skundo argumentÄ , pažymėtina tai, kad iÅ¡ tikrųjų gali susiklostyti tokios situacijos kelyje, kai yra neįmanoma nustatyti konkrečiai kiekvieno iÅ¡ eismo dalyvių santykį su įvykusiu eismo įvykiu.

Tokia situacija susidaro, kai kelyje susiduria prieÅ¡prieÅ¡iais važiuojantys automobiliai ties skiriamÄ ja eismo juosta, kai nėra aiÅ¡ku kuris iÅ¡ dalyvių iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir pažeidė KET. Tik autotechninės ekspertizės iÅ¡vada padeda nustatyti KET pažeidusį asmenį. Tačiau Å¡ioje byloje Å¡is klausimas nekeliamas, kadangi yra akivaizdus KET 158 punkto pažeidimas. Tai grindžiama tuo, jog yra neginčijamai nustatyta, kad bÅ«tent V. L. pažeidė šį punktÄ ir jo veiksmai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti, kadangi bÅ«tent jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimÄ ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės. Tokiu bÅ«du yra perteklinis skundo reikalavimas nustatyti ir O.

Č. santykį su šiuo eismo įvykiu.              Skunde teigiama, kad nuosprendyje nėra jokių motyvų, pagrindžiančių V. L. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo. Pagal BPK 305 str. nuosprendyje turi būti pateikiami kaltės nustatymo motyvai. Teismas gi kaltės formos netyrė. Pažymėtina tai, kad BK 281 str. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma dėl neatsargumo. Todėl įrodinėtinas šių nusikaltimų sudėties požymis yra neatsargi kaltė ir jos turinys.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ abiejų neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu ir BK 281 straipsnyje numatytais padariniais. Taigi padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali bÅ«ti laikomas tik vienu iÅ¡ neatsargios kaltės turinio elementų, savaime neduodantis pagrindo iÅ¡vadai dėl asmens kaltės padarius BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ .

Vadinasi, tai, ar kaltininkas pažeidžia Kelių eismo taisykles tyčia ar dėl neatsargumo, turi reikÅ¡mės ne konstatuojant jo kaltę, bet tik nustatant neatsargios kaltės rūšį ir individualizuojant baudžiamÄ jÄ atsakomybę.              Nuosprendyje padaryta teisinga iÅ¡vada, kad kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tai yra neatsargios kaltės rūšis - nusikalstamas nerÅ«pestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Kolegijos nuomone, kaltininko kaltės forma ir rūšis nustatyta tinkamai, teismas atsižvelgė į tai, individualizuodamas bausmę V. L..              Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jam inkriminuota nusikalstama veika yra materialios sudėties, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Šioje byloje nustatyti padariniai- kito žmogaus žūtis įrodyti ir teismui abejonių nekelia. Specialisto išvadoje Nr. M702/09(02) nurodyta, kad O.

Č. mirtis iÅ¡tiko nuo patirtų sužalojimų, įvykus Å«miam vidiniam nukraujavimui. Priežastinio ryÅ¡io tarp sužalojimo ir mirties fakto nustatymas yra teismo kompetencija. Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnį, priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ . BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklė įpareigoja iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar eismo dalyvio padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis parodo, ar priežastinis ryÅ¡is yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-38/2008).

Toks priežastinio ryÅ¡io sampratos traktavimas atspindi vienÄ iÅ¡ priežastinio ryÅ¡io teorijų – adekvataus priežastingumo teorijÄ . Tačiau nepriklausomai nuo to, kokia teorija teismas vadovaujasi, jis turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikÅ¡mės padarinių atsiradimui, ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje numatytus padarinius, priežastis.

BÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis bÅ«tų įvykęs, jeigu nebÅ«tų pažeistos Kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iÅ¡ eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . Taigi, Å¡ioje byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo padarytų KET 9 punkto ir 158 punkto pažeidimų įvyko eismo įvykis ir atsirado itin sunkÅ«s padariniai. Kaltinamasis nevykdė minėtų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nes veikos padarymo metu buvusiomis sÄ lygomis nebuvo pakankamai atidus ir atsargus, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu nedavė kelio O.

Č. vairuojamam motociklui SUZUKI GSX-R 750, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu jam iÅ¡ kairės pusės ir su juo susidÅ«rė. O. Č. dėl patirtų sužalojimų žuvo. Nustatant, ar kaltininko padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus iÅ¡vengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio.

Aukščiau aptarti KET pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Net padarius prielaidÄ , kad O. Č. vairuojamas motociklas virÅ¡ijo tame kelio ruože leistinÄ greitį, akivaizdu, kad eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs, jeigu V. L. vairuojamas automobilis nebÅ«tų įvažiavęs į važiuojamÄ jÄ dalį, nepraleidžiant pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės – Å¡iuo atveju motociklo.

O. Č. galimai padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (tai, kad jis galimai važiavo virÅ¡ydamas leistinÄ greitį, ar tai, kad jis kirto skiriamÄ jÄ kelio juostÄ ) nebuvo susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su padariniais. Teismų praktikoje nustatant priežastinį ryšį remiamasi bylos duomenimis, leidžiančiais daryti iÅ¡vadÄ , ar kaltininkas turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio, jeigu nebÅ«tų pažeidęs Kelių eismo taisyklių. Kaip yra nustatyta Å¡ioje byloje, kaltininkas V.

L. bÅ«tų galėjęs iÅ¡vengti eismo įvykio, jeigu jis bÅ«tų buvęs pakankamai rÅ«pestingas ir atidus, ir bÅ«tų praleidęs pagrindiniu keliu važiuojančiÄ transporto priemonę. Jo iÅ¡kelta versija teisme nepasitvirtino, tai, kad jis nematė atvažiuojančio motociklo, ji paneigta specialisto iÅ¡vadoje 2010-03-01 Nr. 11-3571 (09) konstatuotomis aplinkybėmis, jog eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilis „Volvo 440“, vairuojamas V. L., iÅ¡ Å¡alutinio kelio įvažiavo į pagrindinį keliÄ Alytus-Kaunas, sankryžoje sukdamas į kairę.

Tuo metu pagrindiniu keliu nuo Alytaus, automobiliu iÅ¡ kairės tiesiai važiavo motociklas „Suzuki GSX-R 750“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas O. Č. nusuko motociklÄ Ä¯ kairę, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „Volvo 440“ priekinę dalį ties automobilio viduriu kryptimi link galo ir smailiu kampu iÅ¡ kairės į deÅ¡inę. Po susidÅ«rimo automobilis tęsė judėjimÄ savo kryptimi apie 2-3 m., atblokÅ¡damas motociklÄ Ä¯ kairį kelkraÅ¡tį.

Motociklas „Suzuki GSX-R 750“ priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „Volvo 440“ priekinę dalį ties automobilio viduriu kryptimi link galo ir smailiu kampu iÅ¡ kairės į deÅ¡inę. Tikėtina, kad motociklo vairuotojas O. Č., važiuodamas maksimaliu Å¡iame kelio ruože leistinu 70 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės sustabdyti motociklÄ iki susidÅ«rimo vietos. Tokiu bÅ«du kaltinamojo iÅ¡kelta versija, jog jei O. Č. bÅ«tų laikęsis Kelių eismo taisyklių, jis bÅ«tų galėjęs iÅ¡vengti susidÅ«rimo, dėl ko O.

Č. veiksmai buvo autoavarijos kilusių būtinųjų padarinių priežastis, yra atmestina. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė priežastinį ryšį tarp padarytų KET pažeidimų ir atsiradusių pasekmių. Apelianto šis argumentas taip pat nepagrįstas jį vertinant Kelių Eismo Taisyklių 131p. ir 134p reikalavimų kontekste. KET 131p. nustatyta, kad draudžiama apvažiuoti transporto priemonę iš dešinės. KET 134 p. nustatyta, kad atsiradus kliūčiai sulėtinti greitį arba sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį.

Esamoje įvykio situacijoje nukentėjusiajam O. Č. kliÅ«tis pagrindiniame kelyje jo važiuojamoje dalyje atsirado staiga, ir darytina iÅ¡vada, kad O. Č. siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, siekė jÄ apvažiuoti iÅ¡ kairės iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ , tačiau susidÅ«rimo iÅ¡vengti nepavyko, kadangi V. L. tęsė judėjimÄ iÅ¡ Å¡alutinio kelio. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad O. Č. veiksmai atitiko KET 131p., ir 134p. reikalavimus.             Skundo autoriaus nuomone, pagrindinė sÄ lyga kilti eismo įvykiui buvo neatsargus O.

Č. manevravimas, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Tačiau Linos Lozorenko iÅ¡vadoje Nr. 11-3571(09) nurodyta, kad O. Č. Å¡iame kelio ruože važiuodamas leistinu 70 km/h greičiu, neturėjo techninės galimybės sustabdyti motociklÄ iki susidÅ«rimo vietos. IÅ¡vados 6 ir 7 punkte konstatuojama, jog jeigu motociklo priekinis žibintas degė (o tai yra neginčijamai nustatyta, kad degė), nėra pagrindo teigti, kad automobilio Volvo 440 vairuotojas neturėjo objektyvios galimybės matyti artėjantį motociklÄ , vadinasi, techniniu požiÅ«riu pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam autoįvykiui buvo Volvo 440 vairuotojo veiksmai, tai yra sankryžoje iÅ¡ Å¡alutinio kelio įvažiuodamas į pagrindinį keliÄ , jis sudarė kliÅ«tį motociklo vairuotojui, kuris prie sankryžos artėjo pagrindiniu keliu.

Ir tik tokiu atveju, jei motociklo artimųjų Å¡viesų žibintas nedegė, Volvo 440 vairuotojas nebÅ«tų galėjęs jo pastebėti, ir tuomet O. Č. veiksmai bÅ«tų priežastiniame ryÅ¡yje su Å¡iuo eismo įvykiu. Gi tuomet pagrindinė sÄ lyga kilti eismo įvykiui bÅ«tų ta, kad tamsiu paros metu motociklo vairuotojas važiuotų neįsijungęs artimųjų arba tolimųjų Å¡viesų žibinto, tuo sudarydamas kitiems eismo dalyviams sunkiai pastebimÄ , netikėtÄ kliÅ«tį. Tačiau tokių aplinkybių Å¡ioje byloje nustatyta nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikÅ¡mę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Ä®vertinus susidariusiÄ situacijÄ , konstatuojama, kad bÅ«tent V. L. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai lėmė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus – O. Č.. Å ioje byloje teismas įvertino abiejų eismo dalyvių padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų reikÅ¡mę eismo įvykiui ir teisingai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl V.

L. veiksmų priežastinio ryÅ¡io buvimo su kilusiais padariniais.             Skunde teigiama, kad specialistų apklausa nepadėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuri iÅ¡vada yra pagrįsta, todėl teismas turėjo svarstyti klausimÄ dėl naujos ekspertizės paskyrimo, tačiau to nepadarė. Pažymėtina tai, kad ekspertizės aktas (arba specialisto iÅ¡vada) BPK 20 straipsnio prasme gali bÅ«ti priskirtas prie įrodymų, nustatinėjant kaltę asmens, kaltinamo padarius BK 281 straipsnio atitinkamoje dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

Tačiau eismo įvykio ekspertizės akte pateikiamos iÅ¡vados yra tik prielaida teisinei iÅ¡vadai. Ekspertizės akto ir specialisto iÅ¡vados, kaip įrodymų Å¡altinio, specifikÄ lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto iÅ¡vadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes prieÅ¡ingu atveju, nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Tačiau tai visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad esant prieÅ¡ingoms ekspertų ar specialistų iÅ¡vadoms teismas privalo skirti papildomÄ ekspertizę.

Galiojančiame BPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, jog jokie teismui pateikti duomenys neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios ir nei viena įrodymų rūšis neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitÄ . Ä®rodymų teorijoje ir kriminalistikoje jau seniai suformuluotos ekspertizės akto ir specialisto iÅ¡vados vertinimo taisyklės, kurios, atsižvelgiant į Å¡ių įrodymų Å¡altinių specifikÄ , turi tam tikrų ypatumų, lyginant su kitų įrodymų vertinimo taisyklėmis.

Vertinant ekspertizės aktÄ ar specialisto iÅ¡vadÄ turi bÅ«ti patikrintas ir įvertintas ne tik jų liečiamumas ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, bÅ«tent: taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; pateiktos ekspertui ar specialistui medžiagos iÅ¡samumas, pakankamumas ir kokybiÅ¡kumas; ekspertui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos iÅ¡tyrimo visapusiÅ¡kumas; požymių, kuriais remdamasis ekspertas ar specialistas duoda iÅ¡vadÄ , nustatymo teisingumas.

Suprantama, tikrindamas ekspertizės aktÄ ar specialisto iÅ¡vadÄ , teismas turi teisę skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau jÄ reikėtų skirti tik tuo atveju, kai byloje esantys ekspertizės aktai ar specialisto iÅ¡vados kelia abejonių dėl jų nepagrįstumo arba nepakanka įrodymų viseto padaryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ dėl kaltės. Å ioje byloje teismas nematė pagrindo skirti ekspertizę, teismas rėmėsi tomis specialistų iÅ¡vadomis, kurios, teismo manymu, turėjo didžiausiÄ reikÅ¡mę, nustatant objektyviÄ tiesÄ byloje.

Specialistė L. Lozorenko teismo posėdyje atsakė į visus klausimus, savo iÅ¡vadas grindė iÅ¡samiais paaiÅ¡kinimais ir dėl jos padarytų iÅ¡vadų teismui abejonių nekilo. Vien dėl to, kad specialisto V. Mitunevičiaus iÅ¡vados nesutapo su specialistės l. Lozorenko iÅ¡vadomis, nebuvo jokio pagrindo teismui skirti naujÄ ekspertizę, kadangi byloje nepaaiÅ¡kėjo jokių naujų aplinkybių. PrieÅ¡ingai, buvo neginčijamai paneigtas specialisto V. Mitunevičiaus teiginys, kad motociklas „Suzuki GSX-R 750“ prieÅ¡ autoįvykį važiavo be Å¡viesų.

             Kolegijos nuomone, keisti apylinkės teismo nuosprendį ar jį naikinti remiantis vien apeliacinio skundo motyvu, kad buvo O. Č. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (tai, kad jis iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ keli pusę, atsiradus kliūčiai, juolab, kad tokius jo veiksmus lėmė impulsyvus vairuotojo elgesys, kad iÅ¡vengti susidÅ«rimo su kita transporto priemone), pagrindo nėra. Tai nebuvo pagrindinė sÄ lyga įvykti eismo įvykiui, tokius motociklo vairuotojo veiksmus lėmė susiklosčiusi situacija, kuomet jis siekė iÅ¡vengti susidÅ«rimo su kita transporto priemone.

Akivaizdu ir kolegijai nekelia jokių abejonių tai, kad jeigu kaltinamasis V. L. nebÅ«tų iÅ¡ Å¡alutinio kelio įvažiavęs į pagrindinį keliÄ , o praleidęs pagrindiniu keliu važiavusį motociklÄ , Å¡io eismo įvykio nebÅ«tų buvę iÅ¡ viso. Tačiau kaltinamasis V. L. įvažiavo į pagrindinį keliÄ , neįsitikinęs, kad tai yra saugu ir sudarė kliÅ«tį motociklui, dėl ko įvyko negrįžtamus padarinius sukėlęs eismo įvykis.             Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.Nuteistasis V.

L. praÅ¡o grÄ Å¾inti jam priklausantį automobilį Volvo 440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi apylinkės teismas Å¡io klausimo neiÅ¡sprendė. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonė Volvo 440 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inta savininkui V. L., todėl skundo reikalavimas yra nepagrįstas (t. 1, b. l. 88). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,n u t a r i a : Nuteistojo V. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                              Valdas Vitunskas Teisėjai                   Danguolė Å iugždinytė                                                                                       Egidijus Jonas Grigaravičius                                                                       Â