ff75ab10-033f-4e57-a047-435c1f21c2b3 · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-472-634/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00143-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.7; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo I. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarimo I. G. administracinio teisės pažeidimo byloje ir n u s t a t ė : administracinio teisės pažeidimo protokolas I.

G. suraÅ¡ytas už tai, kad ji 2014-12-23 apie 3.40 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) namu, bÅ«dama neblaivi, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2 promilių girtumas), vairavo transporto priemonę Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jai buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. numatytÄ pažeidimÄ . Pažeidimas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1302 str.Kauno apylinkės teismo 2015-03-25 nutarimu I.

G. už pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1302 str., paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 3 metams su transporto priemonės Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios I. G., konfiskavimu.Nesutikdama su Å¡iuo teismo nutarimu I. G. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame nurodo, jog byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad I. G. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1302 str.

Atsižvelgiant į liudytojų D.R. C., D. K., J. Ž., G. C. parodymus, pačios I. G. parodymus, mano, kad byloje priimtas nutarimas, kuris grindžiamas vien tik T. D. ir L. S. prieštaringais parodymais, kurie yra paneigti kitų liudytojų parodymais, todėl yra nepagrįstas, neteisėtas, neįvertinus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Tiek liudytojas D. K., tiek liudytoja J. Ž. nurodė esmines aplinkybes t.y., kad automobiliui atbuline eiga užvažiuojant ant byloje minimų akmenų automobilį vairavo D.

K., policijos darbuotojai atvyko kai automobilis buvo užvažiavęs ant minėtų akmenų ir nei jį stumiant, nei bandant nuvažiuoti savo eiga jis negalėjo. Policijos darbuotojai atvyko kai visi jau kurį laikÄ buvo iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio. Å iuos liudytojų parodymus patvirtino apklausta liudytoja D.R. C.. Liudytojas G. C. parodė, kad „sutuoktinė daugiau matė“, „kai automobilis užvažiavo ant akmenų, kas vairavo nematė. Matė, kad po to visi buvo iÅ¡lipę“. Tačiau teismas priimtÄ nutarimÄ grindžia vien tik liudytojų T.

D. ir L. S. parodymais. Liudytojas L. S. parodė, kad kai jie privažiavo automobilis judėjo atbuline eiga ir užvažiavo ant akmenų. Tačiau į teismo klausimÄ atsakė: „pati buvo užvažiavusi ant akmenų. Ji iÅ¡ pradžių buvo nuvažiavusi iki pat įėjimo, kur žmonės vaikÅ¡to, iÅ¡manevravo tarp akmenų į keliÄ ir ten užsikabino. Atstumas apie 20 m. Ten kokia 15-20 m. atstumas važiavimui yra“ (b. l. 39). 2014-12-23 tarnybiniuose praneÅ¡imuose T. D. ir L. S. nurodė, kad „nuvykus nurodytu adresu pamatėme, kaip Kaune nuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo nuvažinėja transporto priemonė Audi A6 valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtos transporto priemonės vairuotoja pamačiusi mūsų tarnybinį automobilį iškart sustojo ir išlipo iš automobilio“. Teismo posėdžio metu duoti T. D. ir L. S. parodymai prieštarauja jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms. Pagal tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes galima teigti, kad automobilis laisvai judėjo nuo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo. Tuo tarpu teismo posėdžio metu jie jau teigė, kad automobilis važiuodamas atbuline eiga užvažiavo ant akmenų.

Be to, T. D. teigė, kad nuo praneÅ¡imo į BPC, kol apdorojama informacija, paskui praneÅ¡ama VPK praeina nemažai laiko. Nurodė apie 15 min. Tai pagrįstai leidžia teigti, kad jei automobilis savo eiga bÅ«tų galėjęs nuvažiuoti nuo akmenų, atsižvelgiant į 15 min. laiko tarpÄ , nuo paneÅ¡imo policijai iki jai atvykstant, minėti asmenys, t.y. I. G.. D. K. bei J. Ž. bÅ«tų nuvažiavę. IÅ¡vardintos aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, kad automobilis, vairuojamas D. K. dar iki atvykstant policijos darbuotojams užvažiavo atbuline eiga ant akmenų ir užstrigo.

Savo eiga jis nuvažiuoti negalėjo.Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantė patvirtino, kad užsukusi į kavinę, joje sutiko J. Ž. su kuria vartojo alkoholį. Vėliau į kavinę atėjusio J. Ž. draugo D. K. paprašė, kad šis parvairuotu jos automobilį. D. K. vairuodamas I. G. priklausantį automobilį važiuodamas atbuline eiga ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. užvažiavo ant akmenų. I. G. apžiūrėjusi automobilį pradėjo garsiai priekaištauti vairavusiam D.

K., jai prasidėjo isterija, teigė, kad neseniai buvo sutvarkiusi automobilį, dėl ko jos manymu, kilus triukšmui kažkas iš namo gyventojų pranešė policijai. I. G. neigė, kad ji vairavo automobilį. Liudytojas D. K. patvirtino I. G. parodymus jog automobilį nuo kavinės iki įvykio vietos, t.y. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) vairavo jis, I. G. prašymu. Liudytoja J. Ž. parodė, kad automobilį nuo kavinės iki įvykio vietos, jų prašymu vairavo D. K.. Į daugkartinius teismo klausimus kas vairavo automobilį, kai šis judėdamas atbuline eiga užvažiavo ant akmenų ir „užstrigo“ liudytoja D.R.

C. teigė, jo automobilį vairavo vaikinas, iš vairuotojo vietos išlipo vaikinas, policijos darbuotojai atvyko kai automobilis jau buvo užvažiavęs ant akmenų (užstrigęs), praėjo apie 5-10 min., šie liudytojos D.R. C. parodymai paneigia T. D. bei L. S. prieštaringus parodymus, tačiau patvirtina liudytojų D. K., J. Ž. bei I. G. parodymus. Skundo autorės nuomone, esant ginčui kas vairavo transporto priemonę, policijos pareigūnai turėjo patikrinti visų asmenų neblaivumo laipsnį, tačiau to nepadarė.

Tai, kad I. G. įvykio vietoje paaiÅ¡kino, jog „paprašė patraukti maÅ¡inÄ , (toliau neįskaitoma)“, neturėtų bÅ«ti vertinama kaip I. G. kaltę patvirtinanti aplinkybė, kadangi jai buvo nustatytas 2 promilių neblaivumo laipsnis. Be to, teismo posėdžio metu T. D. duota I. G. „charakteristika“ verčia abejoti T. D. parodymų objektyvumu. Mano, kad priimtas nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas, neįvertinus visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininkas D.Česnauskas praÅ¡o nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir skundo netenkinti.

Nurodo, kad policijos pareigÅ«nai nesuinteresuoti bylos baigtimi asmenys, jų veiksmai pastebėjus daromÄ pažeidimÄ buvo teisėti, jie vykdydami pareigÄ sulaikė teisės pažeidimÄ padariusį asmenį, todėl nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. I. G. skundas atmestinas. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, ginčijamas įrodymų vertinimas su iÅ¡ to iÅ¡plaukiančiomis pasekmėmis – nuobaudos skyrimo pagrįstumu, todėl aukÅ¡tesnysis teismas, neiÅ¡eidamas iÅ¡ apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . (ATPK 30211 str. 1 d.).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ , apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagÄ , prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubausta I.

G., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingÄ bei faktines bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ dėl I. G. kaltės padarius ATPK 1302 str. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ .

Priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nutarimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Daryti kitokias iÅ¡vadas apygardos teismas neturi pagrindo, o tai, kad byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų apeliantė, dar nereiÅ¡kia, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, I. G. kaltę padarius pažeidimÄ numatytÄ ATPK 1302 str. įrodo liudytojų T. D., L. S., D.R. C., G. C. paaiÅ¡kinimai duoti apklausiant juos pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 35-40, 58-59), bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai: 2014-12-23 suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), pareigÅ«nų T.

D., L. S. tarnybiniai pranešimai (b. l. 5-6), asmens blaivumo testo parodymai (b. l. 3), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l.

8) bei kita bylos medžiaga. Surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktÄ , jog I. G. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, kai jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymÄ , bÅ«dama neblaivi, kai nustatytas vidutinis 2 promilių neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Apeliantė skunde daug dėmesio skiria apklaustų liudytojų ir pačios apeliantės parodymams ir jų analizei, teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesirėmė jos ir liudytojų D.

K., J. Ž., D.R. C. parodymais. Tačiau įvertinus visų pirmosios instancijos teisme apklaustų asmenų parodymus ir kitÄ administracinio teisės pažeidimo byloje esančiÄ medžiagÄ apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos faktinius duomenis, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, vertino visÄ bylos medžiagÄ , įrodymų pakankamumÄ , nuoseklumÄ , logiÅ¡kumÄ , patikimumÄ .

PrieÅ¡ingai negu teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų policijos pareigÅ«nų T. D., L. S. teisme duotais parodymais, kurie buvo logiÅ¡ki, nuoseklÅ«s, atitiko tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotas aplinkybes bei visÄ faktinę įvykio situacijÄ , kontekstÄ , tarpusavyje sutapo ir papildė vieni kitus. Teismui įvertinus bylos įrodymų visumÄ , buvo paneigta I. G. versija, kad ji automobilio nevairavo. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, policijos pareigÅ«nai tiek tarnybiniuose praneÅ¡imuose, tiek duodami parodymus teisme nuosekliai tvirtino matę, kad transporto priemonę vairavo I.

G.. Teismo posėdžio metu T. D. paaiÅ¡kino, kad su kolega atvažiavę pagal iÅ¡kvietimÄ dėl keliamo triukÅ¡mo pastebėjo, kad automobilis atbuline eiga užvažiuoja ant didelių akmenų ir bando nuo jų nuvažinėti, įjungus ilgas Å¡viesas matė, kad automobilį vairuoja mergina, vėliau atstumas buvo toks, kad susidÅ«rė žvilgsniai ir sugebėjo pažiÅ«rėti merginai į akis. Pažymėjo, kad papraÅ¡ius pateikti automobilio dokumentus mergina minėjo, kad jos paprašė patraukti automobilį, skundėsi, kad vėl įkliuvo, norėjo, kad protokolas bÅ«tų suraÅ¡ytas vaikinui (b. l. 35-36).

AnalogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir liudytojas L. S., kuris patvirtino, jog nuvykus nurodytu adresu matė, jog automobilis važiuodamas atbuline eiga užvažiuoja ant akmenų, iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo I. G., matė, jog tai ji buvo už vairo, niekas apsikeisti negalėjo, nes buvo mažas laiko tarpas, I. G. teigė, kad ji tik patraukė automobilį 10 metrų (b. l. 37). Nagrinėjamu atveju pažeidimÄ nustačiusių pareigÅ«nų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį, nėra.

Juolab, kad teisme jie pasirašė, jog yra įspėti pagal ATPK 1872 str. už melagingų parodymų davimÄ . Tokiu bÅ«du netikėti nuosekliais, patikimais ir objektyviais policijos pareigÅ«nų parodymais apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Tuo tarpu tiek liudytojos J. Ž., tiek ir D. K. parodymai prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai įvertinti kritiÅ¡kai, kadangi minėti liudytojai yra I. G. pažįstami, taigi suinteresuoti padėti iÅ¡vengti jai griežtos administracinės atsakomybės. Be to, tiek aptariamų liudytojų, tiek apeliantės parodymai ne tik kad prieÅ¡taringi, tačiau ir neatitinkantys vieni kitų.

I. G. nurodė, kad ji paprašė D. K. parvežti jÄ namo (b. l. 34). D. K. teigimu, jo buvo papraÅ¡yta parvežti I. G. namo, jis nežinojo į kokiÄ gatvę reikėjo vežti I. G., tai ji turėjo parodyti, tačiau dėl neblaivumo to padaryti negalėjo, jÄ bÅ«tų nuvežęs kažkur į Å ančius (b. l. 37-38). Pasak, liudytojos I. Ž., tai D. K. pasisiÅ«lė parvežti I. G. namo, nes ji buvo iÅ¡gėrusi, kur gyvena I. G. nežinojo, pastaroji aiÅ¡kino kur važiuoti (b. l. 38-39). Dėl to, kas paminėta, apygardos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, liudytojų I.

Ž. ir D. K. parodymus nelaiko objektyviais ir sprendžia, kad remtis jais, kaip teisingais, patvirtinančiais I. G. versijÄ , nėra pagrindo, dėl to jie vertintini kaip siekis padėti I. G. iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas liudytojai D.R. C. ir G. C. iÅ¡ dalies patvirtino, kad nagrinėjamo įvykio metu transporto priemonę vairavo tiek mergina, tiek vaikinas, tačiau bijodami kÄ nors neteisingai apkaltinti, negalėdami prisiminti tikslių įvykio aplinkybių, vengė dėstyti kategoriÅ¡kas iÅ¡vadas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis. Tuo tarpu apeliantės iÅ¡ konteksto iÅ¡traukti pavieniai liudytojos D.R. C. teiginiai bei savita jų interpretacija nepaneigia I. G. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1302 str.Apeliantės teigimu, jos paaiÅ¡kinimas suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ : „paprašė patraukti maÅ¡inÄ , (toliau neįskaitoma)“ neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip jos kaltę patvirtinanti aplinkybė.

AukÅ¡tesnės instancijos teismas Å¡iuo aspektu pažymi, kad minėtas pasiaiÅ¡kinimas pirmosios instancijos teismo buvo vertinamas visų byloje surinktų duomenų kontekste. Be to, apie tai, kad I. G. nurodė, kad ji tik patraukė automobilį, teismo posėdžio metu patvirtino ir apklausti policijos pareigÅ«nai T. D. ir L. S.. Akivaizdu, kad jau įvykio dienÄ I. G. iÅ¡ esmės pripažino atlikusi tam tikrus manevravimo veiksmus. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad faktinės įvykio aplinkybės byloje nustatytos teisingai, įrodymai surinkti ir įvertinti nepažeidžiant procesinių normų reikalavimų, teismo iÅ¡vados dėl I.

G. kaltės motyvuotos ir pagrįstos. Nuobauda paskirta laikantis administracinės nuobaudos skyrimÄ reglamentuojančių normų, įtvirtintų ATPK 30, 302, 33 straipsniuose, individualizuota tinkamai, nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta ir yra proporcinga padarytam pažeidimui. Todėl skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., teismas n u t a r i a : palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir I.

G. apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                       Giedrius Endriukaitis