ff733bae-9de4-4ac7-9646-83b54bed213f · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1193-436/2014Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00113-2013-5 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.10; 121.14.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugpjūčio 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Lozoraitytės, ArÅ«no Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus TamaÅ¡ausko apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės O. J. apeliacinį skundÄ dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8-743/2014 pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei O.

J., tretiesiems asmenims Veisiejų regioninio parko direkcijai, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, valstybės įmonės Registrų centras Alytaus filialui, B. K., L. K., R. Š., J. K., S. K., D. K., ir n u s t a t ė:I.             Ginčo esmė Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė:

1) įpareigoti statytoja O. J. per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pirtį ir klėtį su terasa ir atramine sienute, esančias (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Mekšrūto ežero apsaugos juostoje, Veisiejų regioninio parko teritorijoje bei sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo statytoja teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę ieškovei atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės;

2) panaikinti statytojos O. J. neteisėtai 2013 m. sausio 14 d. suraÅ¡ytos Deklaracijos apie statybos užbaigimÄ Nr. 1 galiojimÄ ir jos pagrindu atliktÄ statinių – Å«kinio pastato 6I1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato 10I1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinę registracijÄ (t. 3, b. l. 41-47).Nurodoma, kad žemės sklypui Lazdijų r. Kapčiamiesčio sen. Jančiulių k. 3, kuriame 2012 m. liepos 30 d. atlikto patikrinimu metu rasti atsakovės pastatyti statiniai - pirtis ir klėtis su terasa bei atramine sienute, nustatytos specialiosios naudojimo sÄ lygos – pavirÅ¡inio vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos bei nacionaliniai ir regioniniai parkai, nes žemės sklypas yra Veisiejų regioninio parko teritorijoje, MekÅ¡rÅ«to ežero pakrantėje. 2012 m. rugpjūčio 17 d. suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas dėl savavaliÅ¡kai, be statybÄ leidžiančio dokumento, pastatytos 5,15 m x 7,10 m dydžio, 5,90 m aukščio klėties su terasa ir atramine sienute.

Atsakovė reikalavimų paÅ¡alinti Å¡iuos statinius, neįvykdė. Abu statiniai patenka į Veisiejų regioninio parko teritorijÄ , kurioje, remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pakrantės apsaugos juostoje Å¡ių statinių statyba negalima, nes MekÅ¡rÅ«to ežero apsaugos juosta yra ne mažesnė nei 10 m, o atsakovės statiniai pastatyti Å¡ioje juostoje. Ä®vertinus tai, pripažintina, kad tokie statiniai Å¡ioje vietoje negali bÅ«ti pastatyti, todėl statyba negalima ir turi bÅ«ti paÅ¡alinta.

IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad atsakovės ginčo statiniai 2013 m. sausio 14 d. suraÅ¡ytos Deklaracijos apie statybos užbaigimÄ Nr. 1 pagrindu įregistruoti neteisėtai, nes deklaracija apie statybos užbaigimÄ â€“ statytojo ir kitų statybos dalyvių pasiraÅ¡ytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti ar statinio paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Joje turi bÅ«ti nurodomas statybÄ leidžiantis dokumentas, jo data ir numeris, statinio projekto numeris, parengimo data, projektuotojas, tačiau Å¡ių duomenų atsakovė nenurodė, be to, statytojos deklaracijoje nurodyti statiniai pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl deklaracija panaikintina (t. 3, b. l. 41-47, 133,134). II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Lazdijų rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį patenkino – įpareigojo atsakovę O. J. per devynis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pirtį bei klėtį su terasa ir atramine sienute, esančias (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Mekšrūto ežero apsaugos juostoje, Veisiejų regioninio parko teritorijoje bei sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę ieškovei atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės. Panaikino atsakovės O.

J. 2013 m. sausio 14 d. suraÅ¡ytos Deklaracijos apie statybos užbaigimÄ Nr. 1 dėl statinių - Å«kinio pastato 6I1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato 10I1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos užbaigimÄ galiojimÄ . Priteisė iÅ¡ atsakovės O. J. 270,85 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Teismas nurodė, kad 2012 m. liepos 30 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu su fotonuotraukomis nustatyta, jog O.

J. (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype yra pasistačiusi pirtį, kurios aukÅ¡tis 4,40 m., atstumas nuo MekÅ¡rÅ«to ežero – 6,30 m; klėtį su terasa ir atramine sienute: klėties aukÅ¡tis 5,90 m, nuo ežero ji nutolusi 3,46 m ir 5,60 m (t. 1, b. l. 13-18; t. 2, b. l. 16-19). 2012 m. rugpjūčio 20 d. O. J. pateiktas reikalavimas iki 2013 m. vasario 1 d. paÅ¡alinti pirties statinį, nes jis pastatytas draudžiamoje vietoje (t. 1, b. l. 39). O. J. praÅ¡ymas pratęsti šį terminÄ nepatenkintas (t. 1, b. l. 40,49). 2013 m. vasario 14 d. patikrinus reikalavimo įvykdymÄ , nustatyta, kad reikalavimas paÅ¡alinti pirties pastatÄ neįvykdytas (t. 1, b. l. 50-53). 2012 m. rugpjūčio 17 d. savavaliÅ¡ko statybos aktu konstatuota, kad klėtis su terasa ir atramine sienute, pastatyta savavaliÅ¡kai, neturint raÅ¡ytinio pritarimo statinio projektui ir statyba sustabdyta; 2012 m. rugpjūčio 30 d. statybos sustabdymo priežastys nepaÅ¡alintos (t. 2, b. l. 31-38). 2012 m. rugsėjo 14 d. reikalavimu atsakovė įpareigota paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius iki 2013 m. kovo 14 d. (t. 2, b. l. 39-41).

Apie šį reikalavimÄ informuota valstybės įmonė Registrų centras (t. 2, b. l. 42,43). Dėl savavaliÅ¡kos statybos atsakovei suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio 3 dalį; administracinį nurodymÄ sumokėti 500 Lt baudÄ atsakovė įvykdė (t. 2, b. l. 44-47).Atsakovės statinys, pažymėtas 10I1/m, pagal paskirtį pavadintas klėtimi su terasa ir atramine sienute, yra aukÅ¡tesnis nei 5 m, todėl remiantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2010 1 lentelės 2 punktu, Å¡is statinys priskirtinas II grupės nesudėtingiems statiniams, kurių statybai reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas – raÅ¡ytiniai įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimai supaprastintam statinio projektui.

Tokio dokumento šiam statiniui atsakovė neturi. Tačiau abu šie statiniai yra Veisiejų regioninio parko teritorijoje, Mekšrūto ežero pakrantėje, todėl statyba turi atitikti Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus apribojimus.Remiantis 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-98 patvirtinta ,,Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarko aprašo“ 5 punktu, Mekšrūto ežero apsaugos juosta yra ne mažesnė nei 10 m.

Atsakovės statiniai – pirtis ir klėtis su terasa bei atramine sienute nepatenka į Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje išvardintus statinius, galinčius stovėti pakrantės apsaugos juostoje, o iš Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto matyti, kad šie statiniai pastatyti arčiau nei 10 m nuo Mekšrūto ežero kranto juostos: pirtis – 6,30 m atstumu, klėtis – 5,60 m., atraminė sienutė -3,46 m atstumu. Įvertinus tai pripažintina, kad tokie statiniai šioje atsakovės žemės sklypo vietoje negali būti pastatyti, tokia statyba pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, todėl negalima ir turi būti pašalinta.Įvertinus aptartus argumentus, teismo nuomone negalima pripažinti, kad šie atsakovės įrodymai patvirtina, jog pirtis ir klėtis su atramine sienute ir terasa pastatyti iki 1990 m.

IÅ¡ nuotraukų (3, b. l. 126-128) aiÅ¡kiai matyti, kad iki 2010 m. ginčo pastatai atsakovės sklype nestovėjo. Pažymėtina ir tai, kad 1988 m. gruodžio 16 d. inventorizuojant M. K. pastatus, pastatas, pažymėtas 6I1/m, inventorizuotas, tačiau jis buvo medinių stulpų pamatais, sienos iÅ¡ lentų, dengtas Å¡iferiu, 8,56 m ploto (t. 1, b. l. 22,24). Dabartinis ginčo statinys 6I1/m yra akmeninių pamatų, rÄ stinių sienų, 35 kv. m ploto, todėl akivaizdu, kad tai nėra tas pats statinys. Visų Å¡ių įrodymų analizė paneigia atsakovės teisminio nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes, kad Å¡ie abu statiniai buvo pastatyti ir stovėjo 2008 m. gruodžio 9 d., jos tėvo M.

K. mirties dienai.Ä®vertinęs anksčiau aptartÄ atsakovės pozicijÄ , tai, kad pastatų buvimo vieta ežero kranto linijos atžvilgiu iÅ¡ esmės pasikeitė, tokio pokyčio negalima paaiÅ¡kinti galimais vandens lygio pasikeitimais, aiÅ¡kiai sutrumpėjo lieptas, pakrantėje nėra betoninių sijų, teismas sprendė, kad protingo žmogaus požiÅ«riu galima iÅ¡vada, jog atsakovė padidino krantÄ MekÅ¡rÅ«to ežero sÄ skaita. Liudytojas K. J., atlikęs matavimus tiek 2012 m. liepos 30 d., tiek 2013 m. lapkričio 4 d., patvirtino, kad tai vienintelė galima priežastis, galinti paaiÅ¡kinti tokį didelį atstumų pasikeitimÄ .

Ä®vertinus tai, negalima pripažinti, kad klėtis su terasa bei atramine sienute nepažeidžia Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.Remiantis Statybos techniniu reglamento STR 1.01.07:2010 1 lentelės 2 punktu, Å¡is statinys priskirtinas II grupės nesudėtingiems statiniams, tokiems statiniams reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas – raÅ¡ytiniai įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimai supaprastintam statinio projektui, tačiau atsakovė jo neturėjo, o Deklaracijoje neteisingai nurodė, kad statybÄ leidžiantis dokumentas neprivalomas. Statybos įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Deklaracijos apie statybos užbaigimÄ galiojimÄ panaikina statytojas arba teismas.

Ä®vertinus tai, kad atsakovės statyba atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neteisėta statyba įregistruota suraÅ¡ant DeklaracijÄ , kurioje nurodyti neteisingi duomenys apie statybÄ , Å¡ios Deklaracijos galiojimas panaikintinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė O. J. praÅ¡o panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kad:1.             IeÅ¡kovas savo reikalavimus grindžia teisės normomis, reglamentuojančiomis statybos teisinius santykius (Statybos įstatymo, CK ir kt.), kurios galiojo laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2008 m.

Tačiau bÅ«tina pažymėti, kad teisinis santykis, dėl kurio Å¡iuo metu kyla ginčas, susiformavo pradiniu statinių pastatymo metu, t.y. iki 1988 metų, nes vėliau (2005 - 2008 m.) statiniai buvo tik rekonstruoti. Siekiant tinkamai iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo, bÅ«tina nustatyti, kokios teisės normos reglamentavo Å¡alių tarpusavio civilinius teisinius santykius ir teisines situacijas, jų atsiradimo momentu. Svarbu yra tai, jog ginčo statiniai: statinys - Å«kinis pastatas 611/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau - pirtis), Å«kinis pastatas 1011/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau - klėtis su atramine sienute ir terasa), esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatyti apie 1960 m.

Atsižvelgiant į tai, kad jie buvo apleisti, jie buvo remontuojami ant tų pačių pamatų.2.             Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nepagrįstai rėmėsi Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 5 d. numatytu draudimu ir LR aplinkos ministro 2007-02-14 įsakymu Nr. DI-98, patvirtintu vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų tvarkos apraÅ¡o 5 punktu, kuriame numatyta ne mažesnė kaip 10 metrų MekÅ¡rÅ«to ežero apsaugos juosta, kadangi pastatų pastatymo metu, minėti teisės aktai nebuvo priimti, o įstatymų normos atgal negalioja.

Tuo labiau, kad Saugomu teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra numatyta iÅ¡imtis, kuri leidžia tam tikras statybas draustinyje, tačiau tik esamose ir buvusiose sodybose.3.             Statinių statybos metu - nuo 1960 m. iki 1988 m., jų remonto metu iki pat 2007-02-14 įsakymo Nr. Dl-98 MekÅ¡rÅ«to ežero apsaugos juosta buvo 5 metrai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ginčo statiniai yra pastatyti MekÅ¡rÅ«to ežero apsaugos juostoje, pažeidžiant 10 metrų atstumÄ , nepagrįstai rėmėsi 2007-02-14 įsakymo Nr. Dl-98 nuostatomis, kadangi priimant 2007-02-14 Nr. Dl-98 įsakymÄ , statiniai jau buvo pastatyti. 2007-2008 metais apeliantės tėvas, o po jo mirties apeliantė, statinius tik remontavo, o po suremontavimo, juos įteisino.

Tvarkant pirties pastatÄ buvo pakeista stogo danga, nuÅ¡lifuoti rÄ stai, pakeisti langai. Tvarkydama klėtį apeliantė taip pat pakeitė stogo dangÄ , nuÅ¡lifavo rÄ stų sienas, pakeitė langus, pastatė atraminę sienutę. Tačiau minėti remonto darbai negali bÅ«ti laikoma nauja statyba, nes iÅ¡ esmės buvo tvarkomi tik seni pastatai, kurie kaip jau minėta buvo pastatyti iki 1988 metų.4.             Pažymėtina, jog remiantis 2013 m. birželio 5 d. antstolio G. S. atliktu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 182-13-5, atstumai nuo vandens telkinio iki ginčo statinių yra 9,8 metro ir 10 metrų.

Be kita ko, ieškovas atliko papildomus ginčo pastatų buvimo vietos matavimus 2013 m. lapkričio 4 d. (t. 3, b. L 109,110). Šių matavimų metu nustatyta: atstumas nuo ežero kranto linijos iki pirties 9,60 m; atstumas nuo ežero kranto linijos iki klėties 10,10 m. Todėl visiškai akivaizdu, kad 2012 m. liepos 30 d. ieškovo atlikti matavimai yra akivaizdžiai klaidingi.5.             Ieškovas nepateikė matavimų priemonių metrologinių patikrų ar kitų įrodymų, kad GPS palydovas buvo metrologiškai patikrintas, todėl jo matavimų ir nuotraukų negalima naudoti šioje byloje, nes šios matavimo priemonės rezultatai yra niekiniai.

Be to, iÅ¡ GPS palydovo pateiktų nuotraukų neaiÅ¡ku, kokiÄ tiksliai vietÄ jis fotografavo, kokie statiniai matosi, ar tai ginčo vieta, kada ji fotografuota. Tuo labiau, kad ieÅ¡kovas nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kokiu bÅ«du jis gavo 2007, 2008, 2009 ir vėlesnių metų nuotraukas.6.             Šios bylos nagrinėjamu atveju yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė vos ne penkiais metrais padidino krantÄ . Be kita ko, jokių įrodymų, kad atsakovė padidino krantÄ ežero sÄ skaita byloje nėra.

Tokiu bÅ«du yra visiÅ¡kai akivaizdu, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad „atsakovė padidino krantÄ MekÅ¡rÅ«to ežero sÄ skaita“. Tuo labiau, kad jei atsakovė padidino krantÄ , tai visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, kad bÅ«tų padidinusi tokiu atstumu, kuris jai nėra naudingas, t.y. 9,60 m (atstumas nuo ežero kranto linijos iki pirties).7.             Tikslu įteisinti pastatus bei juos įregistruoti VÄ® Registrų centre, VÄ® Registrų centro Alytaus filialas atliko kadastrinius matavimus.

Tokiu bÅ«du pastatų bei apeliantės pateiktos deklaracijos teisėtumas buvo patikrintas kompetentingos institucijos. Todėl nėra pagrindo manyti, kad Å«kiniam pastatui 1011/m reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas, nes tuo atveju, jei deklaracijos nebÅ«tų užtekę, tai visiÅ¡kai akivaizdu, kad VÄ® Registrų centro Alytaus filialas nebÅ«tų įregistravęs pastatų. Dėl iÅ¡dėstyto teismo argumentas, jog Å«kiniam pastatui 1011/m reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas - raÅ¡ytiniai įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimai supaprastintam statinio projektui, yra visiÅ¡kai nepagrįsti.8.             Pagal LR Statybos inspekcijos 28 str. 4 d., apeliantei, kaip asmeniui, kuriam suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas, bei kaip asmeniui savavaliÅ¡kai pastačius statinį, yra suteikta teisė įstatymu nustatyta tvarka įteisinti savavaliÅ¡kas statybas.

Todėl pirmosios instancijos teismas nepagristai ir neteisėtai atėmė iÅ¡ apeliantės teisę parengti projektinę dokumentacijÄ teisės aktų nustatyta tvarka ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .9.             Pirmosios instancijos teismas sprendime visiÅ¡kai nepasisakė dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo ieÅ¡kovo reikalavimui panaikinti O. J. 2013-01-14 suraÅ¡ytÄ deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ . Sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo.

Ginčijama 2013-01-14 Deklaracija apie statybos užbaigimÄ vieÅ¡ajame registre VÄ® „Registrų centre“ įregistruota ir vieÅ¡ai paskelbta 2013 m. sausio 21 d. Tuo tarpu ieÅ¡kovas reikalavimÄ dėl deklaracijos pripažinimo negaliojančia teismui pareiÅ¡kė tik 2013-06-05, iÅ¡siųsdamas patikslintÄ ieÅ¡kinį Lazdijų rajono apylinkės teismui, t.y. praėjus beveik pusei metų nuo administracinio akto vieÅ¡o paskelbimo. Be to, apie tokio administracinio akto egzistavimÄ ieÅ¡kovas buvo informuotas 2013-03-14 atsiliepimu į pradinį ieÅ¡kinį.10.             Pažymėtina ir tai, kad ginčo statiniai apeliantei nepriklauso nuosavybės teise.

Jie priklauso suinteresuotiems asmenims R. S., L. K., B. K.. Kadangi apeliantė nėra ginčo statinių statytoja, nėra jų savininkė ir neturi teisės jais disponuoti, todėl ji yra netinkama atsakovė Å¡ioje byloje. Tokiu bÅ«du teismo sprendimas yra neįgyvendinamas.Apeliacinį skundÄ praÅ¡oma nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas argumentais:1.             Pažymėtina, kad visi aukščiau nurodyti administraciniai aktai - SavavaliÅ¡kos statybos aktas, Reikalavimas Nr. 1, Reikalavimas Nr. 2 nepanaikinti ir galiojantys, t. y. atsakovė Å¡ių administracinių aktų neskundė, jų turinys atsakovei buvo žinomas, jie yra nepanaikinti ir galiojantys, juose iÅ¡dėstyti faktiniai duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti arba nepakeisti įstatymų nustatyta tvarka.

Nurodyti administraciniai aktai iÅ¡duoti kompetentingos valstybės institucijos - Inspekcijos, todėl laikomi oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Aplinkybės nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais.2.             Teismas, iÅ¡analizavęs visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad visų įrodymų analizė paneigia atsakovės teisminio nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes, kad ginčo statiniai buvo pastatyti ir stovėjo 2008 m. gruodžio 9 d., jos tėvo M.

K. mirties momentui. Juolab, esant byloje pateiktiems raÅ¡ytiniams įrodymams (internetiniame puslapyje www.google.com/earth/ esantys duomenys, 1988 m. gruodžio 16 d. M. K. asmeninės nuosavybės namų valdos techninės apskaitos bylos duomenys), iÅ¡ viso paneigta aplinkybė, kad ginčo statiniai buvo pastatyti iki 1960 m., 1988 m. ar iki 1990 m., todėl teismas neturėjo jokio pagrindo vadovautis teisės aktais, galiojusiais 1960 -1980 metais.3.             IÅ¡ Inspekcijos 2012 m. liepos 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-2355-(14.31), prie jo pridėtų nuotraukų, matyti, kad atstumas nuo MekÅ¡rÅ«to ežero kranto linijos iki pirties buvo 6,30 m, iki klėties su terasa ir atramine sienute - 5,60 m, 3,40 m, liepto ilgis - 16,20 m, sudėtos betoninės sÄ ramos tikslu sustiprinti krantÄ nuo vandens poveikio, tuo tarpu iÅ¡ Inspekcijos 2013 m. lapkričio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1627-(14.31) nurodytų faktų, prie akto pridėtų nuotraukų matyti, kad atstumas nuo MekÅ¡rÅ«to ežero kranto linijos iki pirties - 9,60 m, iki klėties su terasa ir atramine sienute - 10,10 m, 7,90 m, liepto ilgis - 11 m, ežero krante nebėra betoninių sÄ ramų.

Remiantis Å¡iomis nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pripažįsta lyginusi žemės sklypo pavirÅ¡ių (lygino gruntÄ , akmenis buvusius sklype), darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog atsakovė padidino (praplėtė) MekÅ¡rÅ«to ežero krantÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. gruodžio 11d. patikrinimo aktas Nr. 115, kuriame konstatuoti faktai, kad „2013-11-26 dienÄ nustatyta, jog MekÅ¡rÅ«to ežero kranto linija yra dirbtinai suformuota iÅ¡ akmenų ir žemių.

Pagal tarnybinio praneÅ¡imo pridedamas foto nuotraukas toje vietoje 2012-07-25 dienÄ kranto linijos nebuvo, ežeras nuo kranto linijos gilėjo tolygiai.4.             Žemės sklype statoma pirtis bei klėtis su terasa ir atramine sienute nėra priskiriama statiniams, kuriuos galima statyti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje. Taigi, teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovės statoma pirtis bei klėtis su terasa ir atramine sienute nepatenka į vandens telkinių apsaugos juostoje leistinų statyti statinių kategorijÄ , tokia statyba prieÅ¡tarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, todėl tokia atsakovės statyba apskritai negalima.5.             Pažymėtina, kad nagrinėjant bylÄ teisme atsakovė reikalavimo taikyti ieÅ¡kinio senatį nepareiÅ¡kė.

Todėl vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau - CK) 1.126 straipsnio 2 dalimi teismas, nesant ginčo Å¡alies reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį, neturėjo dėl to pasisakyti. Kita vertus, CPK 312 straipsnyje imperatyviai nustatyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Pabrėžtina, kad Specialioji teisėjų kolegija 2012 m. liepos 16 d. nutartyje byloje r. T-126/2012, nagrinėdama klausimÄ dėl Inspekcijos pareikÅ¡to reikalavimo dėl deklaracijos apie statybos užbaigimÄ galiojimo teismingumo, remdamasi STR 1.11.01:2010 8.3, 44 punktais, inter alia iÅ¡aiÅ¡kino, kad pati deklaracija apie statybos užbaigimÄ yra dokumentas, parengiamas ir pasiraÅ¡omas statytojo.

Kadangi statytojas nėra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, deklaracija negali bÅ«ti laikoma vieÅ¡ojo administravimo veiksmu, o ginčai dėl jos panaikinimo - administracinio teisinio pobÅ«džio ginčais. Tai yra civilinio teisinio pobÅ«džio ginčas.6.             Dar kartÄ pabrėžtina, kad visi aukščiau nurodyti administraciniai aktai - SavavaliÅ¡kos statybos aktas, Reikalavimas Nr. 1, Reikalavimas Nr. 2 nepanaikinti ir galiojantys. Atsakovė Å¡ių administracinių aktų neskundė, jų turinys atsakovei buvo žinomas, jie yra nepanaikinti ir galiojantys, juose iÅ¡dėstyti faktiniai duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti arba nepakeisti įstatymų nustatyta tvarka.

Manytina, kad visus veiksmus (Deklaracijos pildymas/pasiraÅ¡ymas, ginčo statinių registravimas Nekilnojamojo turto registre, dovanojimo sutarčių sudarymas) atsakovė atliko, siekdama iÅ¡vengti neteisėtos, savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo. Tai, kad pagal CK 4.48 straipsnio 2 dalį, trečiasis asmuo R. Å . 2013 m. vasario 19 d. bei 2013 m. birželio 27 d. dovanojimo sutarčių (Å¡is faktas iÅ¡vieÅ¡intas vieÅ¡ame registre 2013 m. liepos 12 d.) pagrindu perėmė turtÄ (Žemės sklypo dalį, ginčo statinius - pirtį bei klėtį su terasa ir atramine sienute) savaime nedaro teismo sprendimo neįvykdomu.

Taigi, neabejotinai atsakovė yra ginčo statinių (pirties bei klėties su terasa ir atramine sienute) statytoja minėto įstatymo prasme. V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliantės pareikÅ¡to praÅ¡ymo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Spręsdamas šį praÅ¡ymÄ teismas visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko raÅ¡ytinį procesÄ , o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (iÅ¡imtinė forma).

Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo Å¡ia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus praÅ¡ymus (CPK 322 str.). Tačiau nagrinėjamoje byloje praÅ¡yme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantė konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės bÅ«ti tinkamai iÅ¡aiÅ¡kintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliÅ«tys, trukdysiančios visapusiÅ¡kai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ nagrinėjant skundÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliantė nekonkretizavo, kokius svarbius klausimus apeliacinės instancijos teismas gali iÅ¡siaiÅ¡kinti bÅ«tent žodinio nagrinėjimo bÅ«du, apsiribodami abstrakčiu nurodymu, jog apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikÅ¡mingomis iÅ¡aiÅ¡kinti apeliacinio proceso metu, yra jų iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos ir gali bÅ«ti patikrintos, iÅ¡tirtos bei įvertintos raÅ¡ytinio proceso bÅ«du. Teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingÄ procesinį sprendimÄ dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo.

Apeliantė neargumentavo, kaip žodinis apeliacinio skundo Å¡ioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiÅ¡kesnį ir operatyvesnį bylai reikÅ¡mingų aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . PrieÅ¡ingai, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, neturi bÅ«tinumo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl naujo raÅ¡ytinio įrodymo prijungimo prie bylos.Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, 2014 m. gegužės mėnesį UAB „Geologai“ atliktÄ ataskaitÄ , kurį praÅ¡o prijungti prie bylos.

Apeliantės vertinimu, šis dokumentas įrodo, jog ežero kranto linija perstumta nebuvo. Apeliantė nenurodo aplinkybių, kodėl šio dokumento pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio dokumentas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Juo labiau iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, jog būtent dėl šios aplinkybės buvo aiškinamasi pirmosios instancijos tesime. Tačiau atsakovė teismui prašymo dėl suteikimo galimybės pateikti naujus rašytinius įrodymus savo argumentams, kad ežero kranto linija nebuvo sumažinta, įrodymais nepagrindė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog įrodymas atsisakytinas prijungti prie bylos ir grÄ Å¾intinas apeliantei, kadangi jis galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.).Dėl apeliantės praÅ¡ymo taikyti senatį ginčyti administracinį aktÄ .Pažymėtina, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme atsakovė reikalavimo taikyti ieÅ¡kinio senatį nepareiÅ¡kė, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalimi teismas, nesant ginčo Å¡alies reikalavimo taikyti ieÅ¡kinio senatį, neturėjo pagrindo dėl to pasisakyti.

Taip pat pažymėtina, kad CPK 312 straipsnyje imperatyviai nustatyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Taigi, senaties taikymo klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas, Å¡is reikalavimas pareikÅ¡tas tik apeliaciniame skunde, todėl teisėjų kolegija dėl senaties taikymo Å¡ioje civilinėje byloje plačiau nepasisako. Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliantė nurodo, jog teisinis santykis, dėl kurio Å¡iuo metu kyla ginčas, susiformavo pradiniu statinių pastatymo metu, t.y. iki 1988 metų, nes vėliau (2005 - 2008 m.) statiniai buvo tik rekonstruoti.

Todėl, jos manymu, siekiant tinkamai iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo, bÅ«tina nustatyti, kokios teisės normos reglamentavo Å¡alių tarpusavio civilinius teisinius santykius ir teisines situacijas, jų atsiradimo momentu. Svarbu yra tai, jog ginčo statiniai: statinys - Å«kinis pastatas 611/m, unikalus Nr. 5995-4001-0068, (toliau - pirtis), Å«kinis pastatas 1011/m, unikalus Nr. 4400-2545-1063, (toliau - klėtis su atramine sienute ir terasa), esantys žemės sklype Lazdijų r.

Kapčiamiesčio sen. Jančiulių k. 3 (kadastrinis Nr. 5910/0004:28), pastatyti apie 1960 m.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012 m. liepos 18 d. raštu Veisiejų regioninio parko direkcija informavo apie jos teritorijoje (duomenys neskelbtini)., Mekšrūto ežero pakrantėje, esančias statybas, kurios nesuderintos su Veisiejų regioniniu parku (t. 1, b. l. 12). 2012 m. liepos 30 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-2355-(14.31) su fotonuotraukomis nustatyta, kad O. J. (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype yra pasistačiusi pirtį, atstumu nuo Mekšrūto ežero – 6,30 m; klėtį su terasa ir atramine sienute: klėtis nuo ežero nutolusi 3,46 m ir 5,60 m (t. 1, b. l. 13-18). 2012 m. liepos 25 d. paaiškinime O.

J. nurodė, kad 2005 m. vasarÄ pirties ir klėties statybÄ pradėjo jos tėvas M. K., kuris iÅ¡liejo pamatus. 2008 m. gruodžio 9 d. tėvui mirus, apeliantė 2009 – 2011 metais įrengė medinių rÄ stų sienas ir uždengė stogÄ (t. 1, b. l. 19, 20). Taip pat nurodo, kad 2012 m. nutarė sudėti langus ir duris bei terasoje prie klėties įrengti atraminę sienutę lauko židiniui. Taigi, pačios apeliantės 2012 metais raÅ¡ytas paaiÅ¡kinimas paneigia jos argumentus, kad pirtis, klėtis su atramine sienute ir terasa, kuriuos reikalaujama nugriauti, buvo pastatyti apie 1960 metus.

Iš Namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad 1988 m. gruodžio 16 d. inventorizacijos duomenimis, M. K. namų valdoje inventorizuoti šie statiniai: 1A1/m, 2A1/m, 2I1/m, 3I1/m, 4I1/m, 5I1/m, 6I1/m, 7I1/m, 8I1/m; 6I1/m nurodytas kaip ūkinis pastatas, kurio pamaitai – mediniai stulpeliai (t. 1, b. l. 21-26). Iš įrašų ūkinėse knygose apie M. K. ūkį matyti, kad 1991 m. – 1995 m. ūkinėse knygose nurodyti šie pastatai: gyvenamasis namas, tvartas 1938 m., dirbtuvės 1960 m., kalvė 1960 m., ūkinis pastatas 1960 m., 2 ūkio pastatai 1988 m. (t. 3, b. l. 87-89).

IÅ¡ Ūkinių knygų iÅ¡rašų matyti, kad M. K. sodyboje buvo gyvenamasis namas, tvartas, dirbtuvės, kalvė ir trys Å«kiniai pastatai, tačiau jie nėra identifikuoti, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad tarp Å¡ių septynių pastatų yra minimi ginčo statiniai (Å¡iuo metu įregistruota keturiolika statinių). 2013 m. sausio 14 d. Kapčiamiesčio sen. iÅ¡duotoje pažymoje pažymėta, kad M. K. Å«kinių knygų sÄ skaitose yra duomenų apie penkis Å«kinius pastatus, statytus 1988 m., tačiau Å¡ioje pažymoje Å«kiniai pastatai, pažymėti 6I1/m bei 10I1/m nenurodyti (t. 3, b. l. 130).

Pažymėtina, kad atsakovės iniciatyva apklausti liudytojai negalėjo tiksliai nurodyti nei kiek šiuo metu yra pastatų atsakovės sodyboje, kiek jų buvo anksčiau, kaip jie atrodė, kas juose pakeista. Liudytojai patvirtino, kad M. K. turėjo kalvę, kurioje galėjo būti įsirengęs pirtį, tačiau parodyti, kurioje konkrečiai vietoje tie pastatai stovėjo negalėjo, nurodė, kad pastatai buvo mediniai, seni, griūvantys. Pažymėtina ir tai, kad 1988 m. gruodžio 16 d. inventorizuojant M.

K. pastatus, pastatas, pažymėtas 6I1/m inventorizuotas, tačiau jis buvo medinių stulpų pamatais, sienos iÅ¡ lentų, dengtas Å¡iferiu, 8,56 m ploto (t. 1, b. l. 22,24). Dabartinis ginčo statinys 6I1/m yra akmeninių pamatų, rÄ stinių sienų, 35 kv. m ploto, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog akivaizdu, kad tai nėra tas pats statinys. Taigi, aptarti įrodymai paneigia apeliantės argumentus, kad ginčo statiniai buvo pastatyti apie 1960 m., o vėliau tik restauruoti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad nustačius, jog klėties ir pirties statyba pradėta 2005 m., kai atsakovės tėvas iÅ¡liejo pamatus, o 2008 m. gruodžio 9 d. tėvui mirus, apeliantė pastatė sienas ir užbaigė statybÄ 2009-2011 m., turi bÅ«ti remiamasi galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 ,,Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 lentelės 1 eilute, kurioje nurodyta, jog pirtis priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams, klėtis – II grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems, remiantis 12.2 punktu buvo reikalingas supaprastinto statinio projektas.

Å io statybÄ leidžiančio dokumento pagal statybos metu galiojusias normas atsakovė neturėjo.Apeliantė nurodo, kad statinių statybos metu - nuo 1960 m. iki 1988 m., jų remonto metu iki pat 2007-02-14 įsakymo Nr. Dl-98 MekÅ¡rÅ«to ežero apsaugos juosta buvo 5 metrai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ginčo statiniai yra pastatyti MekÅ¡rÅ«to ežero apsaugos juostoje, pažeidžiant 10 metrų atstumÄ , nepagrįstai rėmėsi 2007-02-14 įsakymo Nr. Dl-98 nuostatomis, kadangi priimant 2007-02-14 Nr. Dl-98 įsakymÄ , statiniai jau buvo pastatyti.

Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliantės argumentais, kadangi ginčo statiniams statyti apeliantė leidimo iÅ¡ viso neturėjo. 2012 m. rugpjūčio 17 d. savavaliÅ¡ko statybos aktu konstatuota, kad klėtis su terasa ir atramine sienute, pastatyta savavaliÅ¡kai, neturint raÅ¡ytinio pritarimo statinio projektui, o statyba sustabdyta. 2012 m. rugpjūčio 20 d. O. J. pateiktas reikalavimas iki 2013 m. vasario 1 d. paÅ¡alinti pirties statinį, nes jis pastatytas draudžiamoje vietoje (t. 1, b. l. 39). Apeliantė prašė pratęsti šį terminÄ , tačiau jos praÅ¡ymas nepatenkintas (t. 1, b. l. 40,49). 2013 m. vasario 14 d. patikrinus reikalavimo įvykdymÄ , nustatyta, kad reikalavimas paÅ¡alinti pirties pastatÄ neįvykdytas (t. 1, b. l. 50-53). 2012 m. rugpjūčio 30 d. statybos sustabdymo priežastys nepaÅ¡alintos (t. 2, b. l. 31-38). 2012 m. rugsėjo 14 d. reikalavimu atsakovė įpareigota paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius iki 2013 m. kovo 14 d. (t. 2, b. l. 39-41).

Apie šį reikalavimÄ informuota valstybės įmonė Registrų centras (t. 2, b. l. 42,43). Dėl savavaliÅ¡kos statybos atsakovei suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio 3 dalį; administracinį nurodymÄ sumokėti 500 Lt baudÄ atsakovė įvykdė (t. 2, b. l. 44-47). Tai reiÅ¡kia,, kad apeliantė pripažino, jog ginčo statiniai yra pastatyti savavaliÅ¡kai, be to, visi administraciniai aktai Å¡iai dienai yra galiojantys ir nepanaikinti. 2012 m. spalio 17 d., 2012 m. lapkričio 30 d., 2013 m. kovo 21 d. nustatyta, kad savavaliÅ¡ka statyba nepaÅ¡alinta, atsakovės praÅ¡ymas pratęsti terminÄ atmestas (t. 2, b. l. 48-63).

Statinio nugriovimo kaip savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo priemonės proporcingumo siekiamam tikslui kriterijai iÅ¡dėstyti Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime, priimtame byloje Hamer v. Belgium, no. 21861/03, 27 November 2007, konstatuota, kad visuomenė yra vis labiau suinteresuota apsaugoti aplinkÄ , kuri turi ypatingÄ vertę; ekonominiai imperatyvai ir netgi tam tikros fundamentalios teisės, tokios kaip nuosavybės teisės, neturi eiti pirma aplinkosauginių motyvų, ypač kai valstybė yra priėmusi teisės aktus Å¡ioje srityje; tokiu atveju valstybės institucijos turi pareigÄ tinkamu laiku imtis veiksmų, kad nuspręstos įgyvendinti aplinkosaugos priemonės netaptų neveiksmingos; nuosavybės teisių apribojimai leistini su sÄ lyga, kad bus nustatyta teisinga individualių ir kolektyvinių interesų pusiausvyra.

AiÅ¡kinant statinio nugriovimo kaip savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo priemonę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. R. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-270/2012, buvo konstatuota, kad kasatoriui buvo žinomi administraciniai sprendimai dėl savavaliÅ¡kų statybų, jis jų neginčijo, tačiau ir nevykdė; taip kasatorius prisiėmė rizikÄ dėl galimų neigiamų savavaliÅ¡kos statybos padarinių.

Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, o teisėjų kolegija sutiko, jog apeliantė žinojo apie priimtus administracinius sprendimus, jų neginčijo, tačiau taip pat jų ir nevykdė, t.t. nepaÅ¡alino savavaliÅ¡kai pastatytų statinių, tokiu bÅ«du ji prisiėmė rizikÄ dėl galimų neigiamų savavaliÅ¡kos statybos padarinių;.2013 m. lapkričio 4 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, duomenis lyginant su 2012 m. liepos 30 d. užfiksuotais duomenimis, nustatyta, kad ties pirtimi atstumas nuo pastato iki MekÅ¡rÅ«to ežero kranto linijos ilgesnis yra 3,30 m, ties klėtimi – 4,70 m;

Å¡iuo metu pirtis yra 9,93 m ir 9,60 m atstumu, o klėtis su terasa ir atramine sienute – 10,30 ir 10,10 m atstumu nuo ežero kranto linijos; 2013 m. lapkričio 4 d. ežero pakrantėje nėra betoninių sÄ ramų, buvusių 2012 m. liepos 30 d., lieptas nuo 16,20 m sutrumpėjęs iki 11 m (t. 3, b. l. 109-123). Apeliantė nurodo, kad 2012 m. liepos 30 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte (t. 1, b. l. 13-15), atstumai nuo ežero kranto iki pastatų nustatyti neteisingai, nes ginčo pastatai realiai yra toliau nuo ežero kranto linijos, todėl pateikė teismui antstolio 2013 m. birželio 6 d.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog matavimai atlikti 2013 m. birželio 5 d. (t. 3, b. l. 18-25). Apeliantė nurodo, jog ginčo statiniai nepatenka į 10 m pakrantės apsaugos juostÄ , todėl jie stovi nepažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliantės argumentais, kadangi kiti byloje esantys įrodymai Å¡iÄ aplinkybę paneigia. IÅ¡ Inspekcijos 2012 m. liepos 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FAK-2355-(14.31) ir prie jo pridėtų nuotraukų, matyti, kad atstumas nuo MekÅ¡rÅ«to ežero kranto linijos iki pirties buvo 6,30 m, iki klėties su terasa ir atramine sienute - 5,60 m, 3,40 m, liepto ilgis - 16,20 m, sudėtos betoninės sÄ ramos tikslu sustiprinti krantÄ nuo vandens poveikio.

IÅ¡ Inspekcijos 2013 m. lapkričio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1627-(14.31) nurodytų faktų ir prie akto pridėtų nuotraukų matyti, kad atstumas nuo MekÅ¡rÅ«to ežero kranto linijos iki pirties gerokai padidėjo, net iki 9,60 m, iki klėties su terasa ir atramine sienute taip pat padidėjo ik 10,10 m, 7,90 m, o liepto ilgis sutrumpėjo iki 11 m, ežero krante nebėra betoninių sÄ ramų. Kaip jau buvo nustatyta pirmosios instancijos teisme, apeliantė pripažino, jog lygino žemės sklypo pavirÅ¡ių (lygino gruntÄ , akmenis buvusius sklype), todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apeliantė dirbtinai padidino atstumus nuo ginčo pastatų iki ežero linijos.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. gruodžio 11d. patikrinimo aktas Nr. 115, kuriame konstatuota, jog 2013-11-26 dienÄ nustatyta, kad MekÅ¡rÅ«to ežero kranto linija yra dirbtinai suformuota iÅ¡ akmenų ir žemių. Pagal tarnybinio praneÅ¡imo pridedamas foto nuotraukas toje vietoje 2012-07-25 dienÄ kranto linijos nebuvo, ežeras nuo kranto linijos gilėjo tolygiai (3 t. b. l. 109–110). Ä®vertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovės sklype esanti pirtis pastatyta neteisėtai, klėtis su terasa bei atramine sienute pastatyta ir savavaliÅ¡kai, ir neteisėtai, tokia statyba Å¡ioje vietoje pagal galiojančias teisės normas negalima, prieÅ¡tarauja imperatyviems saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, todėl atsakovė įpareigotina statinius paÅ¡alinti per teismo nustatytÄ terminÄ .

Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktÄ teismas gali įpareigoti statytojÄ savo lėšomis per nustatytÄ terminÄ leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Nustatyta, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus apribojimus, kuriuose numatyta, kad pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir iÅ¡leidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplÅ«dimių įrangÄ , jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius.

Remiantis 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-98 patvirtinta ,,PavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarko apraÅ¡o“ 5 punktu, MekÅ¡rÅ«to ežero apsaugos juosta yra ne mažesnė nei 10 m., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog apeliantės statiniai pažeidžia imperatyvias Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas, todėl galimas tik vienas sprendimas – įpareigoti atsakovę statybÄ paÅ¡alinti ir toks sprendimas atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų turiniui.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                Virginija Lozoraitytė                                                                                 ArÅ«nas Rudzinskas                                                                                 Egidijus TamaÅ¡auskas