2024-06-17 Nr. BB-3309-1-01-1-13692-2023-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2235/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13692-2023-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimato Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo M. A. (M. A.) ir jo gynėjo advokato Remigijaus Voliko kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 4 d. nuosprendžio priėmimo, klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 4 d. nuosprendžio dalį, kurioje palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalis pakeisti: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria M. A. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir M. A. išteisinti; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria M. A. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, skiriant bausmę įvertinti tai, kad šioje dalyje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, bei taikytą kardomąją priemonę suėmimą įskaityti į bausmę.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuteisiant M. A. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas M. A. tiesioginės tyčios buvimą grindė išskirtinai prielaidomis, nenustatė nusikalstamos veikos visų būtinų sudėties elementų ir nepagrįstai konstatavo kaltę dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje. Teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 3-5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai neištyrė visų bylos aplinkybių, byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, atskirai vieną nuo kito, neįvertino jų viseto, rėmėsi įrodomosios reikšmės neturinčiais duomenimis, tinkamai nenurodė motyvų ir išvadų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas grubiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino abejonių, nesugretino įrodymų ir juose esančių prieštaravimų, padarė klaidas dėl įrodymų turinio priskirdamas jiems juose nesančius duomenis, atmetė dalį įrodymų, nuosprendyje išdėstyti motyvai yra nepakankami. Teismai skirdami bausmę M. A. grubiai pažeidė BK 66 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatoriai nesutinka su M. A. nuteisimu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Nors kasatoriai teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau konkrečių teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasatoriai siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, M. A. palankias išvadas, nei tai padarė bylą išnagrinėję žemesniųjų instancijų teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.‏‏‎

Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas neįvykdė apeliacijos paskirties visa apimtimi, pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, bet ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje į esminius nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl M. A. padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, dėl BK 641 straipsnio nuostatų taikymo ir taikytų kardomųjų priemonių įskaitymo į bausmę ir kt.) atsakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo M. A. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 253 straipsnio 1 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. A. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Voliko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas

Algimantas Valantinas