2022-06-15 Nr. AB-16161-3-62-3-02369-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-189-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02369-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės apskrities VPK, atsakovas) 2020 m. rugsėjo 2 d. įsakymą Nr. 64-TE-222 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. M.“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas, Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu įsakymu tarnybinė nuobauda – papeikimas paskirta nepagrįstai. Pareiškėjo nuomone, Įsakymas yra neobjektyvus, nepagrįstas, Marijampolės apskrities VPK 2020 m. rugsėjo 1 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 64-IS-17 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) D. M. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) buvo surašyta Marijampolės apskrities VPK Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriuje (toliau – ir Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyrius) neatlikus objektyvaus tyrimo.

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog kaltinimai pranešime dėl tarnybinio nusižengimo turi būti suformuluoti aiškiai ir suprantamai, nurodant pažeistą teisės aktą ir dėl to išdėstant aplinkybes, tačiau atsakovas to neatliko. 2020 m. liepos 16 d. Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriaus pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 64-PR1-7 buvo nurodyta apie pareiškėjui pareikštą kaltinimą dėl dviejų tarnybinių nusižengimų, t. y. dėl policijos pareigūno vardo pažeminimo ir dėl Marijampolės apskrities VPK vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Marijampolės apskrities VPK viršininko 2020 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 64-V-106 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 12 punkto reikalavimų nevykdymo, tačiau iš Tarnybinio patikrinimo išvados neaišku, kokiais veiksmais buvo pažemintas pareigūno vardas – ar dėl registruoto įvykio „Smurtas artimoje aplinkoje“, ar dėl to, kad atvykus policijos pareigūnams pareiškėjas atsisakė pasitikrinti blaivumą, ar dėl to, jog 2020 m. liepos 2 d. 12.45 val. jis neatvyko į darbą ir apie tai neinformavo savo tiesioginio vadovo ir tokiais savo veiksmais neva nevykdė Vidaus tvarkos taisyklių 12 punkto reikalavimų.

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. liepos 29 d. gavo papildomą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, pareigūno vardo pažeminimo Nr. 64-PR1-10, kuriame tarnybinį patikrinimą surašiusi pareigūnė pripažino faktą, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 2 d. buvo darbe, inkriminuodama jau kitus tarnybinius pažeidimus, kuriuos numato Vidaus tvarkos taisyklių 16 punktas ir Marijampolės apskrities VPK darbo reglamento, patvirtinto Marijampolės apskrities VPK viršininko 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 64-V-155 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Darbo reglamentas), 51 punktas, dėl 2020 m. liepos 2 d. nuo 12.45 val. nebuvimo darbo vietoje, negavus tiesioginio vadovo sutikimo ją palikti.

5. Pareiškėjas tvirtino, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas turint išankstinę nuostatą dėl jo, vykdytas aplaidžiai, nepatikrinti visi faktai, nurodyti jo paaiškinimuose, kurie būtų patvirtinę jo nurodytą įvykių versiją tiek dėl (duomenys neskelbtini) įvykio apie policijoje registruotą smurtą artimoje aplinkoje, tiek dėl blaivumo nustatymo aplinkybių, tiek dėl atvykimo į darbą. Jis pažymėjo, jog naktį atvykę pareigūnai pagal žmonos pranešimą jam net nesiūlė pasitikrinti blaivumo, todėl negali sutikti su pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytais teiginiais, kad jis atsisakė pasitikrinti blaivumą, o atliekant tarnybinį patikrinimą šios aplinkybės nebuvo patikrintos.

6. Pareiškėjas pažymėjo, jog 2020 m. liepos 2 d. apie 8 val., kai jam paskambino tiesioginis viršininkas T. R., pastarajam pasakė, kad prieš tai naktį jį žinute buvo įspėjęs, jog dėl perdirbtų valandų dirbant pagal suminę laiko apskaitą nebus darbe 4 valandas iš ryto ir į darbą atvyks po pietų, trumpai papasakojo apie nakties įvykį. Atkreipė dėmesį į tai, kad T. R. pareiškėjui nepasakė, jog jis turi būti būtent tarnybinėse patalpose ar kabinete, tik nurodė, kad turi būti darbe. Pagal savo darbo pobūdį (kriminalinės ir kitos informacijos rinkimo būdai) pareiškėjas nebūna kabinete dažnai net visą darbo dieną.

7. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus (toliau – ir Marijampolės apskrities VPK KPONTS) patvirtintą darbo grafiką Nr. 64-IL-10310 2020 m. liepos 1 d. jam buvo numatytas darbo laikas nuo 00.00 val. iki 04.00 val. ir nuo 08.00 iki 17.00 val., o 2020 m. liepos 2 d. jam numatytas darbo laikas buvo nuo 12.00 val. iki 17.00 val., tačiau pagal Vidaus tvarkos taisyklių 4 punkto reikalavimus pertrauka pailsėti ir pavalgyti yra nuo 12 val. iki 12 val. 45 min. Todėl jo darbo laikas 2020 m. liepos 2 d. turėjo prasidėti 12.45 val.

8. Pareiškėjas paaiškino, jog 2020 m. liepos 2 d. apie 12.30 val. jis išvyko į (duomenys neskelbtini), kadangi buvo gauta naujos kriminalinės žvalgybos informacijos dėl Marijampolės apskrities VPK KPONTS tiriamos aukščiausio prioriteto kriminalinės žvalgybos bylos bei buvo gauta nauja kriminalinės žvalgybos informacija apie vykdomą neteisėtą didelio kiekio akcizinių prekių gabenimą.

9. Pareiškėjas tvirtino, kad važiuodamas link (duomenys neskelbtini) jis paėmė savo telefoną, jog praneštų Marijampolės apskrities VPK KPONTS apie tai, kad važiuoja tikrinti kriminalinės žvalgybos informacijos, tačiau jo telefonas buvo išsikrovęs. Patikrinęs informaciją, apie 16.00 val. grįžo į savo namus ir įkrovė telefoną. Telefonui įsijungus, jis iš karto paskambino savo viršininkui T. R. ir informavo apie veiklą ir kad tuoj bus kabinete. Atvykus į darbą Marijampolės apskrities VPK, jam buvo patikrintas blaivumas, kurio rezultatai buvo neigiami, po to jis surašė tarnybinį pranešimą apie kriminalinės žvalgybos rezultatus Nr. 64-7(DS)-842-RN).

10. Pareiškėjas teigė, jog nepažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 12 punkto reikalavimų, nes 2020 m. liepos 2 d. nuo 12.30 val. iki 16.00 val. vykdė savo darbo funkcijas Marijampolės apskrities VPK aptarnaujamoje teritorijoje, kurios nurodytos jo pareigybės aprašyme. 2020 m. liepos 2–3 dienomis atlikdamas kriminalinės žvalgybos veiksmus pagal savo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas naudojo konspiracinį automobilį, iš anksto nuomos bendrovėje UAB „Vogels“ išnuomotą automobilį „Opel Zafira“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais informacijos rinkimo metodais ir tvarka ir susiklosčiusia darbo praktika.

11. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2020 m. liepos 21 d. paaiškinime Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriui detaliai aprašė aplinkybes, dėl ko jis neinformavo telefonu savo tiesioginio viršininko T. R. apie 2020 m. liepos 2 d. vykdomas darbo funkcijas. Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyrius turėjo galimybę patikrinti jo išdėstytus faktus, tačiau to neatliko, neapklausė jo žmonos R. M. ir Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos specialisčių dėl išsikrovusio telefono ir fakto, kuriuo metu jis liepos 2 d. grįžo namo. Pareiškėjo teigimu, Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriaus atliktas tarnybinis patikrinimas yra neobjektyvus, jame remiamasi tik Marijampolės apskrities VPK pareigūnų T. R., P. D., S. L., trijų Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriaus pareigūnų paaiškinimais, kurie yra prieštaringi. Prieštaringos aplinkybės tarnybinio patikrinimo metu nebuvo paneigtos ar patvirtintos. Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyrius netikrino aplinkybių ir faktų, nurodytų jo paaiškinimuose, nenustatė objektyvios tiesos.

12. Pareiškėjas teigė, kad jis nepadarė tarnybinio pažeidimo dėl pareigūno vardo pažeminimo, nors tarnybinio nusižengimo pranešime Nr. 64-PR1-7 ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje minėtas pažeidimas buvo nurodytas, siekiant pareiškėją parodyti neigiamai ir taip pagrįsti neteisėtai paskirtą griežtą tarnybinę nuobaudą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, jog pareiškėjas nesilaikė Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-66 „Dėl Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių patvirtinimo (toliau – ir Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklės) 6 ir 62 punktų, Vidaus tvarkos taisyklių 20.2 ir 20.7 punktų, Darbo reglamento 300 punkto reikalavimų, siekdamas išvengti didesnės atsakomybės. Jo nuomone, šie kaltinimai yra niekuo nepagrįsti ir turi būti pašalinti iš Tarnybinio patikrinimo išvados, nes dėl šių faktų nebuvo atliekamas tarnybinis patikrinimas ir dėl to jis negalėjo pateikti paaiškinimo, apie tai nebuvo nurodyta jam įteiktuose pranešimuose apie pradėtą tarnybinį patikrinimą.

13. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo išvados siūlomosios dalies 3 punktu siūloma įpareigoti Marijampolės apskrities VPK KPONTS viršininką parengti vidaus kontrolės priemonių planą, siekiant užtikrinti tinkamą Vidaus tvarkos taisyklių 12 ir 16 punktų ir Darbo reglamento 51 punkto vykdymą. Pareiškėjo teigimu, tai pagrindžia, jog minėti pažeidimai pagal normalią darbo praktiką nėra laikomi pažeidimais, nėra aiškus šių taisyklių taikymas, dėl to nubaudimas nepagrįstas. Vidaus tvarkos taisyklių 12 ir 16 punktų bei analogiškai Darbo reglamento 51 punkto reikalavimų neįmanoma pažeisti vienu metu, t. y. arba turi būti reiškiamas kaltinimas dėl Vidaus tvarkos taisyklių 12 punkto pažeidimo, kad iš viso nebuvo atvykęs į darbą, arba dėl Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkto reikalavimų pažeidimo, jog būdamas darbo vietoje iš jos išvyko neinformavęs savo tiesioginio viršininko.

14. Pareiškėjas tvirtino, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta, kokios dėl pareiškėjo veiksmų atsirado pasekmės, kokia atsirado žala, koks yra priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių ir jo kaltė. Pareiškėjas teigė, jog jam skirta per griežta tarnybinė nuobauda – papeikimas, nes yra ne vieną kartą skatintas, tarnybinių nuobaudų niekada neturėjęs ir tarnyboje charakterizuojamas labai gerai.

15. Atsakovas Marijampolės apskrities VPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jo netenkinti, nes Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

16. Atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriuje gavus duomenų apie Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotą įvykį dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Marijampolės apskrities VPK (duomenys neskelbtini) D. M. tarnybinio pažeidimo. Tarnybinis patikrinimas baigtas 2020 m. rugsėjo 1 d., vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 24 punktu, surašius Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuota, jog 2020 m. liepos 2 d. pareiškėjas, gavęs savo tiesioginio vadovo nurodymą atvykti į darbą iki 12.00 val., jame pasirodė tik 16.50 val., o apie negalėjimą atvykti į darbą ar apie išvykimo tikslą ir trukmę tiesioginio vadovo neinformavo, tokiais veiksmais pažeisdamas Vidaus tvarkos taisyklių 12 ir 16 punktų bei Darbo reglamento 51 punkto reikalavimus.

17. Atsakovas tvirtino, kad atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo surinkti tarnybinį nusižengimą pagrindžiantys įrodymai. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai, vadovaujantis Tvarkos aprašo reikalavimais, tarnybinė nuobauda – papeikimas skirta pagrįstai, atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, kitas aplinkybes. Atsakovo nuomone, Įsakymas yra teisėtas, todėl nėra pagrindo jo panaikinimui.

II. 18. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pašalino iš Marijampolės apskrities VPK 2020 m. rugsėjo 1 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 64-IS-17 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) D. M. veiksmų“ kaltinimą dėl pareiškėjo neatvykimo tiesioginio vadovo nurodymu 2020 m. liepos 2 d. iki pietų (iki 12 val.) pasitikrinti blaivumo ir kaltinimą dėl Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių 6 ir 62 punktų, Vidaus tvarkos taisyklių 20.2 ir 20.7 punktų ir Darbo reglamento 300 punkto reikalavimų pažeidimų; pakeitė pareiškėjui atsakovo Marijampolės apskrities VPK Įsakymu paskirtą nuobaudą – papeikimą į švelnesnę – pastabą.

19. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

20. Teismas nustatė, kad:

20.1. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo tarnybinio pažeidimo pradėtas (duomenys neskelbtini) Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriuje, gavus duomenų apie Policijos registruojamų įvykių registre Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) užregistruotą įvykį dėl smurto artimoje aplinkoje. Minėtame pranešime užfiksuota, jog pranešėja pareiškėjo sutuoktinė R. M. (pranešime klaidingai nurodyta pavardė N.) pranešė policijai apie tai, kad konfliktuoja neblaivus jos vyras, trukdo vaikams (2 mažamečiai) miegoti (b. l. 71). Skundžiamas įsakymas priimtas Tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu.

20.2. Atlikus tarnybinį patikrinimą Marijampolės apskrities VPK Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo padarytos išvados, jog 2020 m. liepos 2 d. Marijampolės apskr. VPK (duomenys neskelbtini) D. M. yra numatytas darbo laikas nuo 12.00 val. iki 17.00 val. 2020 m. liepos 2 d. 9.05 val. Marijampolės apskr. VPK KPONTS viršininkas T. R. nurodė D. M. atvykti į darbą iki pietų (Vidaus tvarkos taisyklių 4 punkte nustatyta, kad pietų laikas yra nuo 12.00 val.) dėl blaivumo nustatymo. D. M. darbo vietoje, t. y. Marijampolės apskr. VPK, pasirodė apie 16 val. 50 min., nurodydamas, jog 2020 m. liepos 2 d. nuo 12.30 val. iki 16.00 val. vykdė savo darbo funkcijas, galimai kriminalinės žvalgybos informacijos tikrinimą automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas D. M.). Apie negalėjimą laiku atvykti į darbą ar darbo vietos palikimą tarnybos ar darbo tikslais savo tiesioginio vadovo neinformavo dėl išsikrovusio telefono. Konstatuota, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 12 ir 16 punktų ir Darbo reglamento 51 punkto reikalavimus (b. l. 32–44).

20.3. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu tvirtino, jog tarnybinė nuobauda buvo paskirta neatlikus objektyvaus tarnybinio patikrinimo, neišsiaiškinus aplinkybių ir nesurinkus duomenų jo nurodytuose paaiškinimuose pagrįsti, nepašalinus prieštaravimų tarp įrodymų, konkrečiai ir aiškiai neišdėsčius tarnybinio pažeidimo esmės, tinkamai nesuformulavus kaltinimo, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai apkaltinant jį dėl pareigūno vardo pažeminimo, dėl neatvykimo pasitikrinti blaivumo, dėl Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių pažeidimų.

21. Teismas, nagrinėdamas bylą, aptarė aktualias Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (Nr. IX-1538, toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) nuostatas (2 str. 6 p., 39 str.), Tvarkos aprašo nuostatas (21, 24 p.), Darbo reglamento nuostatas (51 p., 276 p.), Vidaus tvarkos taisyklių nuostatas (12, 16, 20.2, 20.7 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

22. Teismas, aptardamas teisinį reglamentavimą, nurodė, kad Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyrius, gavęs duomenų apie Policijos registruojamų įvykių registre Nr. (duomenys neskelbtini) užregistruotą įvykį, turėjo pagrindą 2020 m. liepos 2 d. ryte pradėti tarnybinį patikrinimą.

23. Teismas nurodė, jog policijos pranešime apie registruotą įvykį buvo duomenų apie pareiškėjo neblaivumą. Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriuje buvo nuspręsta 2020 m. liepos 2 d. rytą patikrinti jo blaivumą, įtariant, kad jis gali atvykti į darbo vietą būdamas neblaivus. Tačiau tyrėjai, kuriai buvo pavesta patikrinti pareiškėjo blaivumą, nuvykus į pareiškėjo darbo vietą, jis darbo vietoje nebuvo rastas. Teismo vertinimu, šias aplinkybes patvirtina Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. Č. 2020 m. liepos 8 d. tarnybinis paaiškinimas (b. l. 89–90), jo, apklausto kaip liudytojo teismo posėdžio metu, parodymai, vyriausiosios tyrėjos M. D. 2020 m. liepos 27 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 115–116).

24. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo tiesioginis vadovas pagal skyriuje susiklosčiusią darbo praktiką (esant suminei darbo laiko apskaitai dėl viršvalandžių kompensavimo buvo sprendžiama žodiniu susitarimu su vadovu) sutiko, kad pareiškėjas į darbą atlikti tarnybinių funkcijų atvyktų po pietų, dėl to buvo pakeistas pareiškėjo darbo grafikas, pagal kurį pareiškėjui darbo laikas liepos 2 d. numatytas nuo 12.00 iki 17.00 val. Kadangi nuo 12 val. iki 12.45 val. numatyta pietų pertrauka, todėl pareiškėjas pagal pakeistą darbo grafiką (b. l. 74) į darbą turėjo atvykti liepos 2 d. 12.45 val. Šias aplinkybes patvirtina tyrėjos M. D. 2020 m. liepos 27 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 115–116), liudytojo T. R. parodymai, Marijampolės apskrities VPK KPONTS viršininko T. R. 2020 m. rugpjūčio 4 d. paaiškinimas Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriui (b. l. 134–135). Teismas sprendė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas 2020 m. liepos 2 d. Marijampolės apskrities VPK tarnybinėse patalpose pasirodė apie 16 val. 50 min. Iš karto jam atvykus, buvo patikrintas pareiškėjo blaivumas, alkoholio kiekio matuoklis parodė 0 promilių.

25. Teismas nustatė, kad 2020 m. liepos 16 d. Marijampolės apskrities VPK (duomenys neskelbtini) D. M. per Dokumentų valdymo sistemą (toliau – ir DVS) perduotas pranešimas Nr. 64-PR1-7 „Dėl tarnybinio nusižengimo, pareigūno vardo pažeminimo“, kuriame nurodyti galimai padaryti pareiškėjo nusižengimai, kuriais jis nevykdė Vidaus tvarkos taisyklių 12 punkto reikalavimų (b. l. 95). 2020 m. liepos 29 d. pareiškėjui per DVS buvo perduotas Papildomas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 64-PR1-10, kuriame nurodyta, jog pranešime aprašytais veiksmais jis nevykdė Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkto reikalavimų, Darbo reglamento 51 punkto reikalavimų ir galimai padarė tarnybinį nusižengimą (b. l. 125).

26. Teismo vertinimu, atliekant pareiškėjo tarnybinės veiklos patikrinimą, iš esmės pradėtą dėl pareigūno vardo pažeminimo, buvo nustatyta naujų tarnybinio nusižengimo požymių, dėl kurių buvo pateiktas Papildomas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, dėl to teismas nurodė, kad nėra pagrindo Tvarkos aprašo 21 punkto reikalavimų pažeidimui konstatuoti.

27. Teismas iš esmės sutiko su pareiškėjo pozicija, jog tarnybinio patikrinimo rezultatai ir jų įvertinimas Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo konkrečiai ir aiškiai išdėstyti.

28. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui Tarnybinio patikrinimo išvadoje kaltinimas pateiktas ir tarnybinė nuobauda taikyta už Vidaus tvarkos taisyklių 12 ir 16 punktų reikalavimų nevykdymą ir Darbo reglamento 51 punkto reikalavimų nevykdymą.

29. Teismas nurodė, kad akivaizdu, jog dėl tarnybos funkcijų atlikimo pareiškėjas privalėjo atvykti į tarnybą 12.45 val. Pareiškėjas į Marijampolės apskrities VPK tarnybines patalpas 2020 m. liepos 2 d. atvyko tik apie 16 val. 50 min. Pareiškėjas tvirtino, jog liepos 2 d. po pietų jis vykdė tarnybines pareigas ne tarnybiniame kabinete, o kitoje darbo vietoje, t. y. kriminalinės žvalgybos tikslais vykdamas į (duomenys neskelbtini), kadangi buvo gauta naujos kriminalinės žvalgybos informacijos dėl Marijampolės apskrities VPK KPONTS tiriamos aukščiausio prioriteto kriminalinės žvalgybos bylos bei buvo gauta nauja kriminalinės žvalgybos informacija apie vykdomą neteisėtą didelio kiekio akcizinių prekių gabenimą. Jis teigė, jog važiuodamas link (duomenys neskelbtini) pamatė, kad jo telefonas išsikrovęs, todėl negalėjo pranešti Marijampolės apskrities VPK KPONTS apie tai, jog važiuoja tikrinti kriminalinės žvalgybos informacijos. Atvykęs į tarnybines patalpas, apie atliktus kriminalinės žvalgybos veiksmus surašė tarnybinį pranešimą Nr. 64-7(DS)-842-RN (Riboto naudojimo), kurį 2020 m. liepos 3 d. išsiuntė Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriui.

30. Teismas nustatė, kad siekdama pašalinti abejones dėl tarnybinio patikrinimo metu gautų duomenų, Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausioji tyrėja D. S.-M. 2020 m. liepos 27 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 64-PR2-5922 „Dėl papildomos informacijos teikimo“ pareiškėjo, be kita ko, paprašė pateikti papildomą informaciją, nurodant, kokia transporto priemone jis vyko atlikti veiksmų, nurodytų 2020 m. liepos 3 d. tarnybiniame pranešime Nr. 64-7(DS)-842-RN; kada minėti veiksmai buvo suplanuoti atlikti; ar tiesioginis vadovas buvo informuotas apie planuojamus ir atliekamus veiksmus. Pareiškėjas Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriui 2020 m. liepos 28 d. papildomame paaiškinime Nr. 64-PR2-5962 „Dėl pradėto tarnybinio patikrinimo“ (b. l. 122) išdėstė aplinkybes dėl vykimo ir duomenų rinkimo kriminalinės žvalgybos tikslais (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas jame nurodė, jog į (duomenys neskelbtini) vyko ne tarnybiniu, bet išnuomotu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

31. Nors į bylą nebuvo pateiktas riboto naudojimo tarnybinis pranešimas Nr. 64-7(DS)-842-RN, tačiau teismui nekilo abejonių dėl jo surašymo fakto. Teismo vertinimu, pareiškėjo tiesioginis vadovas T. R. 2020 m. rugpjūčio 7 d. paaiškinime Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriui nurodė, jog dėl pareiškėjo atliekamų veiksmų, nurodytų tarnybiniame pranešime Nr. 64-7(DS)-842-RN, jam klausimų nekilo. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas. Taip pat nurodė, jog žvalgybos tikslais pareigūnai pagal poreikį naudojasi asmeniniais automobiliais, apie tai duomenys oficialiai neregistruojami (b. l. 134–135).

32. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktas Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. Č. 2020 m. rugpjūčio 7 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog, atlikus kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos (toliau – ir KŽTB) Nr. 64-7(DS)-13-20 patikrinimą, duomenų apie 2020 m. liepos 2 d. pareiškėjo kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus ar tokio pobūdžio informacijos tikrinimo veiksmus minėtoje byloje neužfiksuota. Šias aplinkybes G. Č. nurodė ir teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas. Tačiau teismas nurodė, kad į bylą jokių objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų nei Tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei teismui nepateikta. Teismas pažymėjo, jog teismui teisės aktais nepavesta vykdyti papildomo tarnybinio nusižengimo tyrimo, atlikti tarnybinio patikrinimo, o privalu nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.

33. Teismas nustatė, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs subjektas Tarnybinio patikrinimo išvadoje inkriminavo Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkto ir Darbo reglamento 51 punkto reikalavimų pažeidimus, iš esmės pripažindamas, jog 2020 m. liepos 2 d. nuo 12.45 val. pareiškėjas buvo galimai išvykęs tarnybos tikslais, be tiesioginio vadovo sutikimo palikdamas darbo vietą, tiesioginiam vadovui nenurodydamas savo išvykimo iš darbo vietos tikslo ir trukmės. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo paneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo vykimo 2020 m. liepos 2 d. po pietų į (duomenys neskelbtini) tarnybos tikslais. Pareiškėjas nei paaiškinimuose, nei nagrinėjant bylą teisme neginčijo, kad 2020 m. liepos 2 d. po pietų išvykdamas į (duomenys neskelbtini) tarnybos tikslais tiesioginio vadovo T. R. apie tai neinformavo. Tai ketino padaryti, tačiau važiuodamas link (duomenys neskelbtini) pamatė, jog jo telefonas išsikrovęs, todėl to padaryti negalėjo.

34. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta priežastis dėl negalėjimo informuoti tiesioginio vadovo apie vykimą tarnybos tikslais į kitą teritoriją nėra įtikinama, laikytina jo pasirinkta gynybos priemone, siekiant išvengti neigiamų pasekmių dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Teismo nuomone, į bylą nėra pateikta objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas asmuo, dėl savo išsilavinimo ir profesinių įgūdžių neturėjo realių galimybių informuoti Marijampolės apskrities VPK administracijos apie tai kitu būdu (pvz., grįždamas į Marijampolės apskrities VPK administracines patalpas, užeidamas į kitą įstaigą ir pranešdamas laidiniu telefonu, dėdamas pastangas pasinaudoti kitu mobiliuoju telefonu ir pan.), juolab kad Marijampolės apskrities VPK telefono duomenys yra viešai paskelbti ir žinomi. Todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, pateisinančiomis jo nepranešimą tiesioginiam vadovui apie išvykimą į kitą teritoriją operatyviniais tikslais.

35. Teismas sprendė, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2020 m. liepos 2 d. 12.45 val. neatvyko į tarnybą Marijampolės apskrities VPK KPONTS patalpose. Tiesioginio vadovo ar darbuotojo, atsakingo už darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymą, neinformavo apie neatvykimo priežastis, nepavedė tai padaryti kitiems asmenims, šiais veiksmais pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 12 punkto nuostatas. Taip pat į bylą pateikti duomenys, surinkti tarnybinio patikrinimo metu, teismo vertinimu, įrodo, jog pareiškėjas, be tiesioginio vadovo žinios išvykdamas tarnybos tikslais į kitą teritoriją (esančią ne įprastoje tarnybos vietoje), be svarbių priežasčių neinformavo savo tiesioginio vadovo ir nenurodė išvykimo tikslo bei trukmės, šiais veiksmais pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkte ir analogišką teisinį reguliavimą įtvirtinančio Darbo reglamento 51 punkte nurodytus reikalavimus, dėl šio tarnybinio nusižengimo buvo pagrindas taikyti tarnybinę atsakomybę. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog jis nepadarė tarnybinio nusižengimo, numatyto Vidaus tvarkos taisyklių 12 ir 16 punktuose, Darbo reglamento 51 punkte yra nepagrįsti, paneigti į bylą pateiktais duomenimis. Teismas prieštaravimų, taikant šias teisės normas kartu, nenustatė.

36. Teismas nurodė, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotas pareiškėjo tarnybinis nusižengimas dėl to, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 2 d. tiesioginio vadovo T. R. nurodymu neatvyko į darbą iki pietų (iki 12 val.) dėl blaivumo nustatymo. Teismas pažymėjo, jog iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas 2020 m. liepos 2 d. 9.05 val. paskambino pareiškėjui ir pasakė, jog jis turi atvykti į darbą iki pietų, nes Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriaus pareigūnė nori nustatyti jo blaivumą (V. R. 2020 m. rugpjūčio 7 d. paaiškinimas Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriui, b. l. 134–135), tačiau teismas nurodė, kad net ir laikant, jog buvo teisės aktais įgalioto pareigūno reikalavimas atvykti pasitikrinti blaivumo, byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog tuo metu, kai buvo nurodyta jam atvykti, pareiškėjui būtų tarnybos (darbo) laikas ar jam būtų suteiktas nedarbingumas.

37. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors Tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktinis pagrindas dėl pareiškėjo neatvykimo 2020 m. liepos 2 d. iki pietų (iki 12 val.) pasitikrinti blaivumo jo tiesioginio vadovo nurodymu, tačiau nenurodytas jį atitinkantis konkretus teisės aktas, nepateiktas teisinis nusižengimo pagrindimas. Neatvykimas pasitikrinti blaivumo grindžiamas Vidaus tvarkos taisyklių 12 ir 16 punktų ir Darbo reglamento 51 punkto reikalavimų neatitikimais, reglamentuojančiais neatvykimą į tarnybą, nebuvimo tarnyboje teisinius santykius, tačiau neapima tiesioginio vadovo nurodymų nevykdymo, vengimo pasitikrinti blaivumą teisinių santykių. Teismas nurodė, kad pareiškėjui kaltinimas pateiktas ir jis nubaustas tarnybine tvarka būtent dėl Vidaus tvarkos taisyklių 12 ir 16 punktų ir Darbo reglamento 51 punkto reikalavimų pažeidimų, patvirtina Marijampolės apskrities VPK raštas atsakant į teismo paklausimą (b. l. 146).

38. Teismas nustatė, jog nei 2020 m. liepos 16 d. pareiškėjui pateiktame pranešime Nr. 64-PR1, nei Papildomame 2020 m. liepos 29 d. pranešime Nr. 64-PR1-10 „Dėl tarnybinio nusižengimo, pareigūno vardo pažeminimo“ nebuvo nurodoma, kad pareiškėjas kaltinamas dėl neatvykimo 2020 m. liepos 2 d. iki pietų pasitikrinti blaivumo. Taigi teismas padarė išvadą, jog formuluojant tarnybinio nusižengimo kaltinimą dėl pareiškėjo neatvykimo pasitikrinti blaivumo iki pietų (12 val.) buvo padaryti esminiai procedūriniai tarnybinės nuobaudos skyrimo reikalavimų pažeidimai, reglamentuoti Tvarkos aprašo 21 ir 24 punktuose, o tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą iš Tarnybinio patikrinimo išvados, kuri yra Įsakymo sudėtinė dalis (Įsakyme nenurodyti konkretūs pažeidimai ir teisinis kvalifikavimas), pašalinti kaltinimą dėl pareiškėjo neatvykimo tiesioginio vadovo nurodymu 2020 m. liepos 2 d. iki pietų pasitikrinti blaivumo ir konstatuoti, jog dėl šio kaltinimo pareiškėjas nubaustas nepagrįstai.

39. Teismas akcentavo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje, apibūdinant tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes tarnybinės atsakomybės taikymo požiūriu dėl nuobaudos paskyrimo, nurodyta, jog pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau atkreiptas dėmesys, jog pareiškėjas nesilaikė Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių 6 ir 62 punktų, Vidaus tvarkos taisyklių 20.2 ir 20.7 punktų, Darbo reglamento 300 punkto reikalavimų. Teismas nurodė, kad iš Tarnybinės patikrinimo išvados siūlymo matyti, jog tarnybinį patikrinimą atlikęs subjektas dėl minėtų teisės aktų reikalavimų pažeidimų nesiūlė skirti tarnybinės nuobaudos. Tačiau kaltinimas dėl minėtų teisės pažeidimų pareiškėjui Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nurodytas, nors teisės aktais nustatyta tvarka tyrimas dėl to neatliktas ir tarnybinė nuobauda nepaskirta. Todėl teismas konstatavo, jog siekiant pašalinti dviprasmiškumus šis kaltinimas iš Tarnybinio patikrinimo išvados taip pat pašalinamas.

40. Teismas nustatė, kad nors ir buvo pradėtas ir atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūno vardo pažeminimo, siejant su netinkamu pareiškėjo elgesiu (duomenys neskelbtini) įvykyje apie policijoje registruotą smurtą artimoje aplinkoje, tačiau tyrimo metu tarnybinio nusižengimo požymių dėl pareigūno vardo pažeminimo nenustatyta. Atlikus pareiškėjo veiklos tarnybinį patikrinimą, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo konstatuotas tarnybinis pažeidimas dėl pareigūno vardo pažeminimo, tarnybinio nusižengimo sudėtis nekonstatuota nei faktiniu, nei teisiniu požiūriu, tai, teismo vertinimu, įrodo rezoliucinė Tarnybinės išvados dalis. Šią aplinkybę įrodo ir atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės Marijampolės apskrities VPK 2020 m. gruodžio 18 d. rašte, atsakant į teismo paklausimą (b. l. 145–146), todėl pareiškėjo argumentus dėl jam inkriminuoto tarnybinio pažeidimo dėl pareigūno vardo pažeminimo teismas laikė nepagrįstais ir atmetė.

41. Teismas sprendė, kad konkrečiu atveju pareigūno vardo pažeminimas neįrodytas, tyrimo metu nenustatyta, jog pareiškėjas šeimoje būtų smurtavęs. Pareiškėjo sutuoktinė, atvykus pareigūnams pagal jos pranešimą, tai neigė, mažamečiams vaikams grėsmė dėl to taip pat nebuvo kilusi. Teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, į pareiškėją charakterizuojančius duomenis iki nusižengimo padarymo, nenustatęs, kad juo būtų sukeltos akivaizdžiai neigiamos pasekmės institucijai, nesant duomenų, jog apie tai tapo žinoma visuomenėje, pripažinęs, jog dėl dalies nusižengimų tarnybinė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, padarė išvadą, kad Įsakymu paskirta nuobauda – papeikimas yra pernelyg griežta ir neproporcinga, todėl pakeitė į švelnesnę – pastabą.

III. 42. Pareiškėjas D. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą bei panaikinti Įsakymą.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo faktines aplinkybes. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

43.1. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimu skundas buvo patenkintas iš dalies, pareiškėjas su juo nesutinka, manydamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neobjektyvus, priimtas nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes.

43.2. Teismo sprendimu iš Tarnybinio patikrinimo išvados pašalinus teismo sprendime nurodytus pareiškėjui inkriminuotus kaltinimus, Tarnybinio patikrinimo išvadoje liko tik kaltinimas dėl Vidaus tvarkos taisyklių 12 ir 16 punktų bei Reglamento 51 punkto reikalavimų pažeidimo. Tačiau pareiškėjas mano, kad ir šie kaltinimai jo atžvilgiu turėjo būti panaikinti.

43.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino, kad pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) savivaldybę vyko tarnybos tikslais, todėl kaltinimas, kad jis padarė Vidaus tvarkos taisyklių 12 punkto pažeidimą yra nepagrįstas. Vidaus tvarkos taisyklių 12 ir 16 punktų bei darbo reglamento 51 punkto reikalavimų neįmanoma pažeisti vienu metu, t. y. arba jis turi būti kaltinamas, kad pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 12 punktą ir nebuvo atvykęs į darbą, arba jis pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 16 punktą bei Darbo reglamento 51 punktą ir būdamas darbo vietoje iš jos išvyko neinformavęs savo tiesioginio vadovo. Kadangi jis į (duomenys neskelbtini) savivaldybę vyko tarnybos ar darbo tikslais, tai jokiu būdu negali būti kaltinamas, kad negalėjo laiku atvykti arba visai negalėjo atvykti į darbą, nes jis į darbą buvo atvykęs ir tai patvirtina jo surašytas riboto naudojimo tarnybinis pranešimas 64-7(DS)-842-RN apie jo 2020 m. liepos 2 d. darbo rezultatus, kuris į bylą nebuvo pateiktas, tačiau dėl jo surašymo fakto pirmosios instancijos teismui abejonių nekilo.

43.4. Šis kaltinimas Vidaus tvarkos taisyklių 12 punkto pažeidimu ir kaltinimai pašalinti iš Tarnybinio patikrinimo išvados, tik patvirtina, kad Tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta atlikus neobjektyvų, vienpusišką, neišsamų tarnybinį patikrinimą, kuris buvo atliktas norint surasti bet kokį jo tarnybinį nusižengimą, nepavykus įrodyti, jog pareiškėjas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kurių akivaizdu, kad nebuvo.

43.5. Nors jo veiksmuose formaliai galbūt ir galima įžvelgti Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkto ir Darbo reglamento 51 punkto pažeidimą, nes jis, palikdamas darbo vietą tarnybos ar darbo tikslais, neinformavo savo tiesioginio vadovo ir nenurodė išvykimo tikslo bei trukmės, tačiau objektyviai ir visapusiškai įsigilinus į byloje esančią medžiagą akivaizdžiai matyti, kad jis nepadarė ir šio pažeidimo. Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkto ir Darbo reglamento 51 punkto reikalavimai yra analogiški, tik įrašyti skirtinguose teisės aktuose.

43.6. Faktą, kad jis 2020 m. liepos 2 d. nuo 12.30 val. iki darbo pabaigos aptarnaujamoje teritorijoje atliko savo darbo funkcijas, nurodytas jo pareigybės aprašyme, patvirtina ir tai, jog darbo grafike 2020 m. liepos 2 d. nurodyta, kad jis dirbo nuo 12.00 iki 17.00 val., jam už tai yra sumokėtas darbo užmokestis. Jis dirbo savo prižiūrimoje teritorijoje, į kurią įeina Marijampolės apskritis ir Jurbarko rajono savivaldybė, be to, jis nuolat su kolegomis atlieka savo darbines funkcijas aptarnaujamoje teritorijoje, to reikalauja jo darbo pobūdis (kriminalinės ir kitos informacijos rinkimo būdai), dažnai nebūna Marijampolės apskrities VPK patalpose, dažnai į įvykio vietą ar tikrinti kriminalinės žvalgybos informacijos vyksta tiesiai iš namų. Atlikti šių kriminalinės žvalgybos veiksmų būtinumą patvirtino 2020 m. liepos 8 d. pasiektas rezultatas – pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Visa tai patvirtina Tarnybinio pažeidimo išvada, bylos nagrinėjimo metu teisme teikti jo, G. Č. ir T. R. paaiškinimai.

43.7. Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir bylos nagrinėjimo teisme metu iš viso nebuvo aptariamas klausimas, kur yra jo darbo vieta, nes konkreti jo darbo vieta jokiame Marijampolės apskrities VPK teisės akte neapibrėžta. Skundžiamame sprendime neteisingai konstatuota, kad jis pirmiausia turi atvyki į Marijampolės apskrities VPK tarnybines patalpas ir iš ten pradėti tarnybą, nes tai nenumatyta nei viename teisės akte. Pagal jo pareigybės aprašymą, jis atsakingas už savo darbo funkcijų vykdymą kriminalinės žvalgybos ir baudžiamosiose bylose prižiūrimoje teritorijoje, t. y. visoje Marijampolės apskrities VPK aptarnaujamoje teritorijoje. Pagal Marijampolės apskrities VPK KPONTS susiformavusią darbo praktiką, jis su tiesioginiu vadovu T. R. aptaria visą vykdomą tyrimą, o ne kiekvieną paaiškėjusią naują aplinkybę, nes jis pats organizuoja ir planuoja Marijampolės apskrities VPK (duomenys neskelbtini) darbą ir yra atsakingas už jam iškeltų uždavinių įgyvendinimą. Taip pat pagal Marijampolės apskrities VPK KPONTS susiformavusią darbo praktiką, jis neinformuoja savo tiesioginio vadovo T. R. vykdamas į Marijampolės apskrities VPK aptarnaujamą teritoriją darbo reikalais. Kad Marijampolės apskrities VPK KPONTS yra susiformavusi tokia praktika patvirtino ir jo tiesioginis vadovas T. R., kuris apklausiamas teisme teigė, kad kriminalinės policijos pareigūnų darbas gali būti bet kuriuo momentu, jeigu tyrimas to reikalauja, taip pat nurodė, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) ir pats priima spendimus, o su skyriaus vadovu derina tik bendrus sprendimus dėl tolimesnių veiksmų, realizacijos, sulaikymų ar bylų nutraukimo, o smulkių detalių, kiekvieno veiksmo nederina. Teismo apklausos metu jis nurodė, kad skyriaus pareigūnai jį dažniausiai informuoja, bet ne visada bei nurodė, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negalėjo jam pranešti, kur vyksta.

43.8. Tai, jog Marijampolės apskrities VPK KPONTS pareigūnai išvykdami į Marijampolės apskrities VPK aptarnaujamą teritoriją tarnybos ar darbo tikslais, neinformuoja skyriaus viršininko patvirtina ir Tarnybinio patikrinimo išvados siūlomosios dalies 3 punktas. Šis Tarnybinio patikrinimo išvados punktas suponuoja, kad Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriaus pareigūnai tarnybinio patikrinimo metu nustatė, jog Marijampolės apskrities VPK KPONTS yra toleruojami Vidaus tvarkos taisyklių 12 punkto, 16 punkto ir Darbo reglamento 51 punkto pažeidimai ir tai yra normali darbo praktika, ir dėl to Marijampolės apskrities VPK KPONTS viršininkas buvo įpareigotas parengti vidaus kontrolės priemonių planą, siekiant užtikrinti tinkamą nurodytų punktų vykdymą, tačiau nuobauda už tai buvo paskirta tik pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų nevertino ar jas vertino netinkamai.

43.9. Pareiškėjas nesutiko su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe, kad jam buvo žinoma ir suprantama, jog 2020 m. liepos 2 d. gautos informacijos telefonu iš tiesioginio vadovo T. R. pagrindu jis 12.45 val. turėjo atvykti į tarnybines patalpas, esančias Marijampolės VPK pastate, ir prieš pradėdamas tarnybą minėtose tarnybinėse patalpose pasitikrinti blaivumą, nes nei tarnybinio patikrinimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta jokių faktinių duomenų, kad T. R. jam 2020 m. liepos 2 d. 12.45 val. būtų nurodęs atvykti į tarnybines patalpas, esančias Marijampolės apskrities VPK pastate, ir prieš tarnybą pasitikrinti blaivumą. Teismas galimai supainiojo 2020 m. rugpjūčio 7 d. paaiškinime T. R. nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjui nurodė atvykti į darbą iki pietų (iki 12.00 val.) pasitikrinti blaivumą.

44. Atsakovas Marijampolės apskrities VPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

45. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

45.1. Pareiškėjui Įsakymu tarnybinė nuobauda – papeikimas, skirta vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, Tvarkos aprašu, Tarnybinio patikrinimo išvada. Tarnybinio patikrinimo išvadoje vertinta tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visuma, tarnybinio nusižengimo pobūdis, jo padarymo priežastys, galimos pasekmės ir pareigūną charakterizuojanti medžiaga bei konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 12 punkto, 16 punkto ir Darbo reglamento 51 punkto reikalavimus.

45.2. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nagrinėtos Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių 6 punkto ir 62 punkto, Vidaus tvarkos taisyklių 20.2 papunkčio ir 20.7 papunkčio bei Darbo reglamento 300 punkto nuostatos, vertintinos kaip tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visuma, laikytina paneigianti ir negalinti pateisinti pareiškėjo nurodytų priežasčių dėl negalėjimo informuoti tiesioginio vadovo apie negalėjimą laiku atvykti ar apie išvykimą į kitą teritoriją.

45.3. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktas siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą tik dėl Vidaus tvarkos taisyklių 12 punkto, 16 punkto ir Darbo reglamento 51 punkto reikalavimų pažeidimų.

45.4. Atsakovas pacitavo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 12 punkto nuostatas, 16 punkte ir analogišką teisinį reguliavimą įtvirtinančio Darbo reglamento 51 punkte nurodytus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 46. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

47. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad formuluojant tarnybinio nusižengimo kaltinimą dėl pareiškėjo neatvykimo pasitikrinti blaivumo iki pietų (12 val.) buvo padaryti esminiai procedūriniai tarnybinės nuobaudos skyrimo reikalavimų pažeidimai, reglamentuoti Tvarkos aprašo 21 ir 24 punktuose, todėl iš Tarnybinio patikrinimo išvados, kuri yra Įsakymo sudėtinė dalis, pašalino kaltinimą dėl pareiškėjo neatvykimo tiesioginio vadovo nurodymu 2020 m. liepos 2 d. iki pietų pasitikrinti blaivumo ir konstatavo, jog dėl šio kaltinimo pareiškėjas nubaustas nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti dviprasmiškumus, kaltinimą, jog pareiškėjas nesilaikė Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių 6 ir 62 punktų, Vidaus tvarkos taisyklių 20.2 ir 20.7 punktų, Darbo reglamento 300 punkto reikalavimų, pašalino iš Tarnybinio patikrinimo išvados.

48. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2020 m. liepos 2 d. 12.45 val. neatvyko į tarnybą Marijampolės apskrities VPK KPONTS patalpose. Tiesioginio vadovo ar darbuotojo, atsakingo už darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymą, neinformavo apie neatvykimo priežastis, nepavedė tai padaryti kitiems asmenims, šiais veiksmais pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 12 punkto nuostatas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, į bylą pateikti duomenys, surinkti tarnybinio patikrinimo metu, įrodo, jog pareiškėjas, be tiesioginio vadovo žinios išvykdamas tarnybos tikslais į kitą teritoriją (esančią ne įprastoje tarnybos vietoje), be svarbių priežasčių neinformavo savo tiesioginio vadovo ir nenurodė išvykimo tikslo bei trukmės, šiais veiksmais pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkte ir analogišką teisinį reguliavimą įtvirtinančio Darbo reglamento 51 punkte nurodytus reikalavimus, todėl teismas sprendė, kad dėl šio tarnybinio nusižengimo buvo pagrindas taikyti tarnybinę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas prieštaravimų, taikant šias teisės normas kartu, nenustatė.

49. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, į pareiškėją charakterizuojančius duomenis iki nusižengimo padarymo, nenustatęs, kad pažeidimu būtų sukeltos akivaizdžiai neigiamos pasekmės institucijai, nesant duomenų, jog apie tai tapo žinoma visuomenėje, pripažinęs, jog dėl dalies nusižengimų tarnybinė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, padarė išvadą, kad Įsakymu paskirta nuobauda – papeikimas yra pernelyg griežta ir neproporcinga, todėl pakeitė į švelnesnę – pastabą.

50. Dėl šios nutarties 43.3 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų.

50.1. Vadovaujantis Marijampolės VPK Vidaus tarnybos taisyklių 12 punktu, Marijampolės apskrities VPK darbuotojai, negalintys laiku atvykti arba visai negalintys atvykti į darbą, nedelsdami turi informuoti savo tiesioginį vadovą ir darbuotoją, atsakingą už darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymą, bei nurodyti vėlavimo ar neatvykimo priežastis. Ši norma reglamentuoja pareigūnų elgesio taisykles, kai jie negali laiku atvykti arba visai negali atvykti į darbą.

50.2. Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkte ir Darbo reglamento 51 punkte nustatyta, kad Marijampolės apskrities VPK darbuotojai, palikdami darbo vietą tarnybos ar darbo tikslais, turi informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę. Šios normos nustato pareigūnų elgesio taisykles, kai jie darbo tikslais išvyksta iš darbo vietos.

50.3. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė (ABTĮ 56 str. 7 d.), kad pareiškėjas 2020 m. liepos 2 d. nuo 12.45 val. iki 16.50 val. aptarnaujamoje teritorijoje atliko savo darbo funkcijas, paliko darbo vietą be tiesioginio vadovo sutikimo, tiesioginiam vadovui nenurodydamas savo išvykimo iš darbo vietos tikslo ir trukmės. Pareiškėjas nei minėtuose paaiškinimuose, nei nagrinėjant bylą teisme neginčijo, jog 2020 m. liepos 2 d. po pietų išvykdamas į (duomenys neskelbtini) tarnybos tikslais tiesioginio vadovo T. R. apie tai neinformavo. Tai ketino padaryti, tačiau važiuodamas link (duomenys neskelbtini) pamatė, jog jo telefonas išsikrovęs, todėl to padaryti negalėjo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (ABTĮ 56 str.) bei padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo nurodyta priežastis dėl negalėjimo informuoti tiesioginio vadovo apie vykimą tarnybos tikslais į kitą teritoriją nėra įtikinama, laikytina jo pasirinkta gynybos priemone, siekiant išvengti neigiamų padarinių dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Teisėjų kolegija, sutikdama su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais, savo ruožtu pažymi, kad pareiškėjo pateikiama įvykių versija neįtikėtina apskritai, nes veikdamas atsakingai pareiškėjas bet kuriuo atveju turėjo realių galimybių tinkamai įvykdyti Vidaus tvarkos taisyklių ir Darbo reglamento reikalavimus.

50.4. Nurodyti argumentai suponuoja, kad pareiškėjas, palikdamas darbo vietą be tiesioginio vadovo sutikimo, tiesioginiam vadovui nenurodydamas savo išvykimo iš darbo vietos tikslo ir trukmės, pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkto ir Darbo reglamento 51 punkto reikalavimus. Tai, iš esmės, jis pripažįsta ir pats (Nutarties 43.5 p.).

50.5. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo, kuriuo neįvykdyti Vidaus tvarkos taisyklių 12 punkto reikalavimai, įvykio, todėl dėl tokio tarnybinio nusižengimo pareiškėjas neteisėtai patrauktas tarnybinėn atsakomybėn.

51. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais pareiškėjas grindžia savo poziciją dėl darbo vietos apibrėžties aptarnaujama teritorija.

51.1. Vadovaujantis Statuto 2 straipsnio 7 dalimi, tarnybos vietovė – savivaldybės teritorija, kurioje yra statutinės įstaigos, kurioje pareigūnas eina pareigas, ar šios įstaigos padalinio (kai padalinio buveinė nesutampa su statutinės įstaigos buveine), kuriame pareigūnas eina pareigas, buveinė, jeigu šakos kolektyvinėje sutartyje arba statutinės įstaigos veiklą reglamentuojančiame įstatyme nenustatyta kitaip.

51.2. Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad pareigūno darbo vieta yra statutinės įstaigos ir/ar šios įstaigos padalinio buveinės vieta, o aptarnaujama teritorija yra tarnybos vietovė.

51.3. Pareiškėjo darbo vieta yra jo statutinės įstaigos padalinio, kuriame jis atlieka pareigas, buveinės vieta, todėl pareiškėjo nurodomi apeliacinio skundo argumentai dėl jo darbo vietos, kaip aptarnaujamos teritorijos atitikties yra nepagrįsti ir atmestini.

52. Dėl Nutarties 43.8 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumo.

52.1. Byloje nenustatyta (ABTĮ 56 str.), kad Marijampolės apskrities VPK KPONTS pareigūnai išvykdami į Marijampolės apskrities VPK aptarnaujamą teritoriją tarnybos ar darbo tikslais neinformuoja skyriaus viršininko ir tai yra visuotinai pripažinta bei taikoma praktika.

52.2. Tarnybinio patikrinimo išvadoje 3 punktu formuluojamas įpareigojimas Marijampolės apskrities VPK KPONTS viršininkui parengti vidaus kontrolės priemonių planą, siekiant užtikrinti tinkamą Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkto ir Darbo reglamento 51 punkto vykdymą, kitose Išvados dalyse jokiais faktiniais ir teisiniais argumentais nepagrindžiamas, todėl pareiškėjo vertinimai, kad būta įprastos reikalavimų nevykdymo tolerancijos praktikos, yra nepagrįsti ir atmestini.

52.3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą (šios Nutarties 50.4 punktas), taip pat pagrįstai pakeitė jam skirtą tarnybinę nuobaudą į švelniausią, nustatytą Statuto 39 straipsnio 2 dalyje, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas šios Nutarties 50.5 punkte pripažino, jog pareiškėjo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo, kuriuo neįvykdyti Vidaus tvarkos taisyklių 12 punkto reikalavimai, įvykio, todėl dėl tokio tarnybinio nusižengimo pareiškėjas neteisėtai patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Tačiau tai nėra teisinis pagrindas iš esmės pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Driukas Gintaras Kryževičius Beata Martišienė

part_ba9957bcaa9943e79e9d2bb37819b0b4_end