ff7037e1-e5bc-442f-bcb7-62371dde7355 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-257-644/2014Proceso Nr. 3-62-3-02203-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 21.;74. (S)                                     KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 10 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. Z. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie LR Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas S. Z. kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 29 000 Lt (dvideÅ¡imt devynis tÅ«kstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui.PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 7,8) nurodė, kad per visÄ laikÄ atliekant bausmę Marijampolės pataisos namų drausmės grupėje, jam nėra suteikiami ilgalaikiai pasimatymai su Å¡eimos nariais, motyvuojant tuo, jog nuteistiesiems, priskirtiems drausmės grupei, ilgalaikiai pasimatymai nepriklauso.

Toks teisinis reglamentavimas nesuderintas su Europos sÄ jungos teisės aktais, įstatymų leidėjas privalo peržiÅ«rėti BVK ir sudaryti jį tokį, koks yra privalomas demokratinėje teisinėje valstybėje. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ , t.y. didelį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, jaučia padidėjusiÄ baimę aplinkai, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės, prarado ryšį su artimaisiais.

Atsakovo atstovas atsiliepimu (b.l. 42-45) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir nurodė, kad pagal BVK 9 str. nuostatas nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymÄ si, požiÅ«rį į darbÄ ir mokymÄ si, reagavimÄ Ä¯ psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, baudžiamojo kodekso, baudžiamojo proceso kodekso ir Å¡io Kodekso nustatyta tvarka gali bÅ«ti Å¡velninama ir griežtinama.

PareiÅ¡kėjas du kartus per bausmės atlikimo laikÄ Marijampolės pataisos namuose buvo perkeltas į drausmės grupę (6 ir 12 mėnesių laikotarpiams). PirmÄ kartÄ už itin piktybinį pažeidimÄ , numatytÄ BVK 110 str. 2 d. 3 p., antrÄ jį – skiriant nuobaudÄ jis turėjo 5 galiojančias nuobaudas, todėl pažeidimas, numatytas BVK 110 str. 2 d. 3 p., buvo itin piktybiÅ¡kas ir sistemingas. Nuteistųjų laikymo sÄ lygos drausmės grupėje reglamentuotos Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnyje.

Drausmės grupėje laikomiems asmenims įstatymas nenumato teisės į pasimatymus. Socialiniams ryÅ¡iams palaikyti jie turi teisę gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat paketų su spauda, vienÄ kartÄ per mėnesį paskambinti telefonu. Å ios teisės pareiÅ¡kėjui nebuvo ribojamos. Kadangi teisės aktai teisės į ilgalaikius pasimatymus, drausmės grupėje laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, nenumato, todėl, nesuteikdamas tokių pasimatymų pareiÅ¡kėjui, atsakovas nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų ir tuo pačiu nėra pagrindo atlyginti jo praÅ¡omÄ neturtinę žalÄ .

Be to, pareiÅ¡kėjas bausmės atlikimo metu nesikreipė į Psichologinę tarnybÄ , kurios darbuotojai turi reikiamÄ kompetencijÄ Ä¯vertinti asmens negatyvių psichologinių iÅ¡gyvenimų apimtis ir siÅ«lyti sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui teikimo, elgesio korekcijos programų nelankė, todėl jo teiginiai, dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo poveikio jo sveikatai, yra nepagrįsti.Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis patyrė kalinamas Marijampolės pataisos namuose drausmės grupėje.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad Bausmių vykdymo kodeksas nenumato ilgalaikių pasimatymų nuteistiesiems, atliekantiems bausmę drausmės grupėje, dėl to jis patyrė žalÄ , nes taip sumažėjo bendravimo galimybės, neteko ryÅ¡ių su Å¡eima.Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Marijampolės pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Marijampolės pataisos namų pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas, arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .Sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Bausmę atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato LR įstatymai ir teismo nuosprendis (Bausmių vykdymo kodekso (Toliau - BVK) 10 str. 1 d.). Bendrosios nuteistųjų teisės reglamentuotos BVK 11 str. 1 d., o specialiosios - atskirų rÅ«Å¡ių bausmių tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuojančiuose to paties BVK skyriuose. Teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis yra specialioji nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisė, kuri įgyvendinama BVK nustatyta tvarka.

Pagal BVK 94 straipsnį nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato šio Kodekso 73, 74, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. Suteikiamų pasimatymų skaičius priklauso nuo laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos rūšies, taip pat grupės, kuriai priskirtas nuteistasis (paprastoji, lengvoji, drausmės). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas į Marijampolės pataisos namus atvyko 2012 m. gegužės 10 d. (b.l. 98).

Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 7/07-150 S. Z. skirtas į paprastÄ jÄ grupę (b.l. 38, 46-48). Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimais S. Z. skirtos nuobaudos - perkėlimas iÅ¡ paprastosios grupės į drausminę grupę (b.l. 101,105). Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 7/07/171 ir 2013 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 7/07-75 S. Z. paskirtas į drausmės grupę, kurioje atliko laisvės atėmimo bausmę laikotarpiais nuo 2012 m. birželio 6 d. iki 2012 m. gruodžio 6 d. ir nuo 2013 m. sausio 10 d. iki skundo padavimo teismui dienos (b.l. 51-52,55-56).Pagal BVK 75 straipsnį drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų, gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda, vienÄ kartÄ paskambinti telefonu.

Akivaizdu, jog nuteistiesiems, priskirtiems drausmės grupei BVK nėra įtvirtinta teisė į ilgalaikius pasimatymus, o tuo pačiu reglamentuota galimybė atsakovo atstovui suteikti minėtiems asmenims ilgalaikius pasimatymus, todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl Marijampolės pataisos namų pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), neskiriant jam ilgalaikių pasimatymų, atmestini, kaip nepagrįsti. Pagal BVK 9 str. nuostatas nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymÄ si, požiÅ«rį į darbÄ ir mokymÄ si, reagavimÄ Ä¯ psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Baudžiamojo proceso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Å¡io kodekso nustatyta tvarka gali bÅ«ti Å¡velninama arba griežtinama.

Nuteistiesiems, priskirtiems drausmės grupei, nustatyti papildomi draudimai traktuojami kaip tokių nuteistųjų teisinės padėties griežtinimas ir tai laikytina proporcinga priemone jų daromiems pažeidimams. Ta aplinkybė, kad BVK nenumato ilgalaikių pasimatymų nuteistiesiems, priskirtiems drausminei grupei, nevertintina kaip pažeidžianti nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, nes galimybės skirti pasimatymus drausmės grupės nuteistiesiems nebuvimas yra traktuojamas kaip nuteistųjų teisinės padėties griežtinimas, atsižvelgiant į jų daromus pažeidimus, nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymÄ ir pan.Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos – valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.Nagrinėjamam atvejui pareiÅ¡kėjo cituojamos ir teismui pateiktos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys (b.l. 10-27) nėra aktualios, nes ginčo atveju pareiÅ¡kėjas, kaip nuteistasis esantis drausmės grupėje, teisės į pasimatymus neturi (BVK 75 str.), o minėtose nutartyse pasisakyta dėl nuteistųjų, pagal BVK turinčių teisę į ilgalaikius pasimatymus, galimybės gauti papildomus pasimatymus, pataisos įstaigos vadovo diskrecijos teisės tokius pasimatymus skirti, intervalų tarp tokių pasimatymų nustatymo ir pan.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.- 87 str., 88 str. 1 p. teismas, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo S. Z. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                   Audrius Grauželis