ff6fdaea-1307-4e45-8798-1c1fa619b40d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1264-392/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06789-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13.; 3.3.2.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Logistikos sprendimų centras“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „IPSUN“ ieÅ¡kinį uždarajai akcinei bendrovei „Logistikos sprendimų centras“ dėl sutarčių sÄ lygos pripažinimo negaliojančia.

Teismas             n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „IPSUN“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia: 2016 m. gegužės 18 d. Krovinio pervežimo sutarties – užsakymo Nr. IPSUN-2016-05/003, 2016 m. gegužės 24 d. Krovinio pervežimo sutarties – užsakymo Nr. IPSUN-2016-05/004, 2016 m. birželio 16 d. Krovinio pervežimo sutarties – užsakymo Nr. IPSUN-2016-06/001, IV straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ sÄ lygÄ , jog „Kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iÅ¡ Å¡ios sutarties ar kitų tarp Å¡alių sudarytų sutarčių ir susijęs su Å¡iomis sutartimis, jų pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai sprendžiamas Lietuvos arbitražo teisme (juridinio asmens kodas 302473236) pagal Lietuvos arbitražo teismo proceso reglamentÄ , kurį Å¡alys pripažįsta savo arbitražinio susitarimo sudedamÄ ja dalimi.

Arbitražinis nagrinėjimas vyks Vilniuje, lietuvių kalba. Arbitražinis teismas vadovausis Ženevos 1956 m. tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR)“, ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti arbitražo bylos Nr. 1-19/2016 nagrinėjimÄ Lietuvos arbitražo teisme; uždrausti atsakovei inicijuoti naujas bylas ieÅ¡kovo atžvilgiu pagal 2016 m. gegužės 18 d. Krovinio pervežimo sutarties – užsakymo Nr. IPSUN-2016-05/003, 2016 m. gegužės 24 d.

Krovinio pervežimo sutarties – užsakymo Nr. IPSUN-2016-05/004, 2016 m. birželio 16 d. Krovinio pervežimo sutarties – užsakymo Nr. IPSUN-2016-06/001 IV straipsnio 5 dalies sÄ lygas, ginčų sprendimÄ perduodant Lietuvos arbitražo teismui; uždrausti atsakovei ar su ja susijusiems tretiesiems asmenims pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus iÅ¡ ieÅ¡kovės turto pagal Lietuvos arbitražo teismo sprendimus priimtus dėl 2016 m. gegužės 18 d. Krovinio pervežimo sutarties – užsakymo Nr. IPSUN-2016-05/003, 2016 m. gegužės 24 d.

Krovinio pervežimo sutarties – užsakymo Nr. IPSUN-2016-05/004, 2016 m. birželio 16 d. Krovinio pervežimo sutarties – užsakymo Nr. IPSUN-2016-06/001 pažeidimo, t. y. kreiptis į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo bei pateikti jį vykdymui antstoliui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 21 d. nutartimi ieÅ¡kovės UAB „IPSUN“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenkino iÅ¡ dalies – sustabdė arbitražo bylos Nr. 1-19/2016 nagrinėjamÄ Lietuvos arbitražo teisme.Teismas nurodė, kad sustabdyti Lietuvos arbitražo teismo bylos Nr. 1-19/2016 nagrinėjimÄ yra bÅ«tina, nes nepritaikius Å¡ios laikinosios apsaugos priemonės, Å¡alių teisinių santykių atkÅ«rimas gali tapti beprasmiu, nebus užtikrinta ieÅ¡kovės teisė į teisingÄ teismÄ .

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«simo ieÅ¡kovei galimai palankaus sprendimo neįvykdymo prielaidos realiai egzistuoja, todėl tikslinga Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje apriboti atsakovės galimybes imtis tam tikrų veiksmų, t. y. nagrinėti bylÄ Lietuvos arbitražo teisme, kol Å¡alių ginčas dėl sutarčių nuostatos pripažinimo negaliojančia bus iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės. Ä®vertinęs tarp Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«dį, tai, kad ieÅ¡kovė nepagrindė, jog atsakovė ketina teikti naujus ieÅ¡kinius minėtų sutarčių pagrindu, teismas konstatavo, jog visų ieÅ¡kovės praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bÅ«tų perteklinis.

III. Atskirojo skundo argumentai Atsakovė (apeliantė) UAB „Logistikos sprendimų centras“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirojo skundo argumentai:Apeliantė nurodė, jog sužinojusi, kad ieÅ¡kovė sistemingai ir ilgÄ laikÄ pažeidžia sutartyse numatytÄ Ä¯sipareigojimÄ nekonkuruoti, t. y. nevilioti ir tiesiogiai nebendradarbiauti su apeliantės klientais, ji 2016 m. gruodžio 22 d. arbitražinio susitarimo nustatyta tvarka Lietuvos arbitražo teismui pateikė ieÅ¡kinį dėl baudos pagal sutartis priteisimo.

Lietuvos arbitražo teismas pradėjo arbitražo bylos Nr. 1-19/2016 administravimo procedÅ«rÄ .UAB „IPSUN“, net nepateikusi atsiliepimo į ieÅ¡kinį arbitražo teisme, 2017 m. sausio 30 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl nuÅ¡alinimo arbitražo byloje Nr. 1-19/2016, kuriuo pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ Lietuvos arbitražo teismo pirmininkei ir arbitražo bylÄ nagrinėjančiam arbitrui. Lietuvos arbitražo teismas 2017 m. vasario 13 d. arbitražo byloje priėmė nutartį, kuria atmetė pareiÅ¡kimÄ dėl nuÅ¡alinimo.

UAB „IPSUN“ nepasibaigus terminui kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ su praÅ¡ymu dėl arbitro nuÅ¡alinimo, pateikė ieÅ¡kinį teismui, kuriame iÅ¡ esmės nurodo identiÅ¡kas aplinkybes, kaip ir pareikÅ¡tame nuÅ¡alinime arbitražo byloje. Apeliantės nuomone, tokie UAB „IPSUN“ veiksmai rodo, kad ji sistemingai ir nesÄ Å¾iningai bando iÅ¡vengti ginčo nagrinėjimo Lietuvos arbitražo teisme.Taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti panaikintos, nes neegzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidos, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos byloje nedalyvaujantiems asmenims, tokios laikinosios apsaugos priemonės yra negalimos ir Lietuvos teisinėje sistemoje nėra žinomos.

Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nukreiptos ne į byloje dalyvaujančius asmenis, t. y. laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyti įpareigojimai arbitražo bylÄ nagrinėjančiam vienasmeniam arbitrui ir arbitražo bylos nagrinėjimÄ administruojančiam Lietuvos arbitražo teismui. Nei CPK, nei Komercinio arbitražo įstatymas nenumato galimybės vienai ginčus sprendžiančiai institucijai – bendrosios kompetencijos teismui – teikti privalomus nurodymus kitai ginčus sprendžiančiai institucijai – arbitražo teismui.

Bendrosios kompetencijos teismo įgaliojimai veikti arbitražo byloje yra griežtai apibrėžti Komercinio arbitražo įstatymo 9 straipsnyje. Å ioje teisės normoje yra pateiktas baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kada bendrosios kompetencijos teismas gali priimti sprendimus procesiniais klausimais, kurie darytų įtakÄ arbitražo bylos nagrinėjimui. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Å ioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė nutartį, kuria ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iÅ¡ dalies.Nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „IPSUN“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia: 2016 m. gegužės 18 d.

Krovinio pervežimo sutarties – užsakymo Nr. IPSUN-2016-05/003, 2016 m. gegužės 24 d. Krovinio pervežimo sutarties – užsakymo Nr. IPSUN-2016-05/004, 2016 m. birželio 16 d. Krovinio pervežimo sutarties – užsakymo Nr. IPSUN-2016-06/001, IV straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ sÄ lygÄ , jog visi ginčai, kylantis iÅ¡ Å¡ių sutarčių, bus sprendžiami Lietuvos arbitražo teisme. IeÅ¡kovė tai pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti arbitražo bylos Nr. 1-19/2016 nagrinėjimÄ Lietuvos arbitražo teisme; uždrausti atsakovei inicijuoti naujas bylas ieÅ¡kovės atžvilgiu pagal minėtas sutarčių – užsakymų IV straipsnio 5 dalies sÄ lygas, ginčų sprendimÄ perduodant Lietuvos arbitražo teismui; uždrausti atsakovei ar su ja susijusiems tretiesiems asmenims pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus iÅ¡ ieÅ¡kovės turto pagal Lietuvos arbitražo teismo sprendimus priimtus dėl minėtų sutarčių – užsakymų pažeidimo, t. y. kreiptis į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo bei pateikti jį vykdymui antstoliui.Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartimi ir nurodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti panaikintos, nes neegzistuoja CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidos.

Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apeliantės argumentais nesutinka. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus.

Nagrinėjamu atveju, atsakovė kreipėsi į Lietuvos arbitražo teismÄ dėl 450 000 Eur baudos pagal sutartis priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Kadangi ieÅ¡kovė praÅ¡o teismo pripažinti sutarčių nuostatÄ , jog ginčai tarp Å¡alių yra nagrinėjami Lietuvos arbitražo teisme, negaliojančia, tai, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, jeigu jis bÅ«tų palankus ieÅ¡kovei, įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas, nes byla bali bÅ«ti iÅ¡nagriėta arbitraže. Esant minėtoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju yra pagrįsta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybė.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti panaikintos, nes tokios laikinosios apsaugos priemonės yra negalimos ir jos taikytos byloje nedalyvaujantiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismas ir su tokiu apeliantės argumentu nesutinka. CPK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių sÄ raÅ¡as. Å io straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti ir kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti ieÅ¡kinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymÄ .

Todėl kiekvienu atveju tiek parenkant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį, tiek jos taikymo mastÄ , privalu įvertinti konkretaus ieÅ¡kinio materialinio teisinio reikalavimo, kurio įvykdymÄ praÅ¡oma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pobÅ«dį.Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė UAB „IPSUN“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti Krovinio pervežimo sutartyse – užsakymuose įtvirtintÄ sÄ lygÄ , jog ginčai tarp Å¡alių yra nagrinėjami Lietuvos arbitražo teisme, negaliojančia.

Atsakovė kreipėsi į Lietuvos arbitražo teismÄ dėl 450 000 Eur baudos pagal sutartis priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Esant minėtoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju tikslinga apriboti atsakovės galimybes spręsti ginÄÄ Lietuvos arbitražo teisme, kol Å¡alių ginčas dėl sutarčių nuostatos pripažinimo negaliojančia bus iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės. Atsakovas UAB „Logistikos sprendimų centras“ praÅ¡o Å¡ios bylos nagrinėjimÄ sustabdyti iki Lietuvos apeliaciniame teisme bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. e2-1395-381/2017, kurioje sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. 2-3549-392/2017, kurioje priimta nutartimi Lietuvos arbitražo pirmininkė A.

T. ir jos paskirtas arbitras R. K. nuÅ¡alinti nuo arbitražo bylos Nr. 1-19/2016 nagrinėjimo. Å is atsakovo praÅ¡ymas atmestinas. Å ioje byloje sprendžiamas klausimas ar ieÅ¡kovės UAB „IPSUN“ pateiktas ieÅ¡kinys dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu, turi bÅ«ti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, ar jį turi iÅ¡spręsti pats arbitražo teismas. Byloje dėl kurios praÅ¡oma stabdyti Å¡iÄ bylÄ buvo iÅ¡spręstas arbitrų nuÅ¡alinimo klausimas dėl jų Å¡aliÅ¡kumo ir priklausomumo.

Akivaizdu, kad abejose bylose nagrinėjami klausimai nėra tiek susiję, kad negalėtų bÅ«ti nagrinėjami nepriklausomai vienas nuo kito. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nevertina pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumo ir nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės galios nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį.

Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : uždarosios akcinės bendrovės „Logistikos sprendimų centras“ atskirÄ jį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                          Virginijus Kairevičius