2022-06-23 Nr. AB-17042-4-52-3-00129-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. A. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. A. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies pakeitimo.
Legislator headnote
AI generated2022-06-23 Nr. AB-17042-4-52-3-00129-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: A. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. A. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies pakeitimo.
Full text
Administracinė byla Nr. A-3081-881/2022
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00129-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Vilijos Mikuckienės (pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,
vertėjaujant A. Z.,
dalyvaujant pareiškėjui B. A. A. A. ir jo atstovui advokatui R. K.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. A. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. A. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies pakeitimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas B. A. A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 22S3536 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas) dalį dėl laikino apgyvendinimo ir prieglobsčio prašytojui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), netaikant judėjimo laisvės apribojimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamento sprendimas motyvuojamas tuo, jog prieglobsčio prašytojas nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų atstovais. Pareiškėjo manymu, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė, kadangi tokiu būdu būtų užtikrintas pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą, priėmė sprendimą pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtas sprendimas apskųstas ir dar nėra įsiteisėjęs. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje – ne per pasienio kontrolės punktą, t. y. pažeisdamas migracijos taisykles, o prieglobsčio paprašė tik tada, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi jis nėra sulaikytas. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.
II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas iš bylos medžiagos ir pareiškėjo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, nustatė, kad prieglobsčio prašytojas gyvena moduliniame namelyje, jis turi galimybę judėti teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, taip pat turi galimybę susitikti su jo interesus atstovaujančiu advokatu, naudotis ryšio priemonėmis, gauti medicinos paslaugas, neribotai su socialinio darbuotojo pagalba apsipirkti parduotuvėje, nekliudomai grįžti į kilmės šalį. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos pareiškėjo teisės, susiję su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Teismo vertinimu, vien pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, kad jo teisės yra pažeidžiamos ir nesudaro pagrindo pareiškėjui netaikyti judėjimo laisvės apribojimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui skundžiamu sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams.
7. Teismas konstatatavo, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, asmenų grupėje, neturėdamas jokių teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jam teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų, dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nėra priimtas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas, jo atvykimo motyvai nėra išaiškinti. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad paskyrus pareiškėjui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į pareiškėjo atvykimo aplinkybes, galima manyti, jog pareiškėjas, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Skunde nurodyti teiginiai, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, pareiškėjas nepateikė.
8. Taip pat teismas akcentavo, kad nagrinėjant skundus pagal Įstatymą, apylinkės teismas parenka teisinį režimą, kuriame užsienietis bus apgyvendintas Lietuvos Respublikoje iki bus išspręstas jo teisinės padėties klausimas. Konkrečias apgyvendinimo sąlygas pagal apylinkės teismo parinktą režimą turi užtikrinti apylinkės teismo sprendimą vykdanti institucija.
III. 9. Pareiškėjas B. A. A. A. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – sutrumpinti pareiškėjo apgyvendinimo terminą ir / arba netaikyti judėjimo laisvės apribojimo.
10. Pareiškėjas teigia, kad apgyvendinimo termino pratęsimas, suvaržant judėjimo laisvę, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui. Apgyvendinimo termino pratęsimas yra neproporcinga sankcija, o judėjimo laisvės apribojimas, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tapatus sulaikymui ir pažeidžia esmines žmogaus teises. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
11. Pareiškėjas pažymi, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja, siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.), arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Apelianto atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kada jos sulaikymas galėtų būti pratęsiamas.
12. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
13. Atsakovas nurodo, kad taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. įvykdyti priimtą galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje (išsiųsti pareiškėją į jo kilmės šalį). Netaikant šio apribojimo, pareiškėjas gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę, dėl ko kyla nelegalios migracijos grėsmė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo dalies, kuria pareiškėjas 6 mėnesiams apgyvendintas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo, ir pareiškėjo prašymo jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų – pagrįstumo.
15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skundą, konstatavo, byloje nėra pagrindo spręsti, kad, paskyrus pareiškėjui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į pareiškėjo atvykimo aplinkybes, galima manyti, kad pareiškėjas, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes.
16. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo pakeisti Migracijos departamento sprendimo dalį, pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą ir tenkinti skundą – sutrumpinti pareiškėjo apgyvendinimo terminą ir / arba netaikyti judėjimo apribojimo.
17. Teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 ir 2 dalis), nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis: bylos duomenimis, pareiškėjas, į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu pareiškėją, kuris iki tol buvo laikinai apgyvendintas VSAT, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais, nusprendė įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.
18. Galutinis sprendimas pareiškėjo prieglobsčio byloje šios bylos nagrinėjimo dieną yra priimtas ir įsiteisėjęs, t. y. Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 21S38481buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Migracijos departamentui, kuris jį išnagrinėjo ir 2021 m. gruodžio 9 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. 6K-2126, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, kurie 2022 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – sutrumpino draudimo atvykti terminą, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Minėtą teismo sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. gegužės 25 d. priimta nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą. Taigi, šiuo metu Migracijos departamento sprendimas nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio yra įsiteisėjęs ir apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo teisinis statusas yra pasikeitęs, t. y. pareiškėjas nebėra prieglobsčio prašytojas.
19. Susiklosčius šiai situacijai teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis), t. y. ar ginčijamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu (atsižvelgus į tuo metu egzistavusią situaciją) buvo pagrįstai netenkintas užsieniečio skundas ir nepanaikinta Migracijos departamento sprendimo dalis.
20. Nagrinėjamo ginčo kontekste priminėtina, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., ir iki šiol nėra atšaukta, todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2–4, 6–9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 straipsnio 10 dalis): taikomos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančio šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos.
21. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
22. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.
23. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, jog būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
24. Taigi, nagrinėjamo ginčo kontekste, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir aptarto teisinio reguliavimo nuostatas, yra reikšminga, ar Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, turėjo pagrindą konstatuoti, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės, ir pareiškėją apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.
25. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktas); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktas).
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytas ar kitas reikšmingas aplinkybes: nors pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad jis šiuo klausimu, t. y. siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, nebendradarbiauja, taip pat kad kyla abejonių dėl jo tapatybės ir (ar) pilietybės; tokios aplinkybės nėra konstatuotos ir Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 9 d. sprendime Nr. 21S38481; pareiškėjas pateikė asmens dokumentą, patvirtinantį jo tapatybę, prašymo dėl prieglobsčio suteikimo Migracijos departamentui teikė paaiškinimus; duomenų, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjas nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, nėra; byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
27. Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, yra vertinama tai, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.). Taigi, šios normos turinys įtvirtina pavyzdinį sąrašą aplinkybių, kurios laikytinos užsieniečio nebendradarbiavimu. Nagrinėjamu atveju nė viena iš minėtų, nei kitokių aplinkybių nėra nustatyta.
28. Apibendrindama aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijama Migracijos departamento sprendimo dalis nėra pagrįsta ir teisėta (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl apeliacinis skundas tenkinamas, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas ir ginčijama Migracijos departamento 2022 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 22S3536 dalis yra panaikinama.
29. Pareiškėjo prašymas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės ribojimų, ar apeliaciniame skunde reiškiamas prašymas įpareigoti Migracijos departamentą apgyvendinti pareiškėją, kaip prieglobsčio prašytoją, neribojant judėjimo laisvės, šio ginčo kontekste nėra sprendžiamas: nesant pagrindo prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo apgyvendinimo klausimą išsprendžia Migracijos departamentas. Pažymėtina, kad Įstatymo 1408 straipsnio 8 dalis nustato, jog jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojui teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojui Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo B. A. A. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 22S3536 dalį, kuria B. A. A. A., gimusį (duomenys neskelbtini), nuspręsta apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Kitoje dalyje Migracijos departamento sprendimą palikti nepakeistą.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Vilija Mikuckienė
Jūratė Varanauskaitė