ff6ef110-56b0-4bc4-ac13-3cf265e3a68f · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-279-519/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43955-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.2.28.5.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.3.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7.2.4.9. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 16 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Ramintai Adomaitei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Bružui, išteisintajam S. R. ir jo gynėjui advokatui Mindaugui Šatui (dalyvauja nuotoliniu būdu), nukentėjusiesiems ir civilinių ieškovų atstovams V.

R. ir A. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų atstovų V. R. ir A. V. apeliacinius skundus dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. liepos 29 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti Å¡ios nusikalstamos veikos požymių.

UAB „A.T.“, MBV „D.T.“, V. R. ir A. V. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. S. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėnesio, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, iki 2019 m. spalio 3 d. neteisėtai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, reikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo V. R. grÄ Å¾inti jam priklausančiÄ skolÄ â€“ 30 000 Eur, o Å¡iam pareiÅ¡kus, kad jis nėra skolingas, iÅ¡ patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡vežė V.

R. priklausančius daiktus, tai yra paminklams gaminti 200 kvadratinių metrų akmenį, 100 Eur vertės oro kompresorių, 500 Eur vertės raidžių smėliapÅ«tę, 20 125,05 Eur vertės granito pjovimo stakles, 8 000 Eur vertės savadarbes mėlynos spalvos stakles, 2 500 Eur vertės savadarbes Å¡lifavimo – poliravimo stakles, 6 vienetus savadarbius plokščių laikiklius po 25 Eur, viso 150 Eur vertės, 100 vienetų paminklų metalinius laikiklius po 15 Eur vertės, viso 1 500 Eur vertės, 250 Eur vertės karutį, 200 Eur vertės savadarbį plokščių pakėlėjÄ , 467,10 Eur vertės 4,42 kv. m. marmuro plokščių, 1 094,87 Eur vertės 13,67 kv. m. paminklų, 3 142,68 Eur vertės 29,20 kv. m. 12 cm akmens plokščių, 1 800,27 Eur vertės 24,90 kv. m. 8 cm akmens plokščių, 1 007,54 Eur vertės 550,93 kv. m.

G654 akmens plokščių, 374,87 Eur vertės 6,48 kv. m. akmens plokščių, 1 917,47 Eur vertės 22,21 kv. m. 3 cm akmens plokščių „Premium“, 2 481,02 Eur vertės 48,07 kv. m. akmens plokščių „Sea wave“, 72,89 Eur vertės 9,80 kv. m. akmens plokščių „Shanxi“, 798,85 Eur vertės 14,15 kv. m. akmens plokščių „Wavw“, 449,24 Eur vertės 4,53 kv. m. 3 cm akmens plokščių „Aurora“, 174,73 Eur vertės 2,20 kv. m. 3 cm akmens plokščių „Karatau“, 557,85 Eur vertės 10 kv. m. akmens plokščių „Sea wave“, 173,55 Eur vertės 21 kv. m. akmens plokščių „Shanxi 100“, 183,47 Eur vertės 19,06 kv. m. akmens plokščių „Shanxi 113“, 885,28 Eur vertės 11,18 kv. m. akmens plokščių „Polished“, 395,70 Eur vertės 5,32 kv. m. 3 cm akmens plokščių „Sumuka“, 6 643,11 Eur vertės 164,58 kv. m.

Ukrainos plokščių, 347,11 Eur vertės 4,06 kv. m. akmens plokščių „Bianca“, bei A. V. priklausančius daiktus, tai yra 6 500 Eur vertės formavimo stakles, 9 500 Eur vertės gamyklines akmens apdirbimo stakles, 1 260 Eur vertės 5 kv. m. granito plokščių, savavaliÅ¡kai vykdė savo pripažįstamÄ teisę, padarydamas didelę žalÄ nukentėjusiųjų V. R. ir A. V. teisėms ir teisėtiems interesams. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2.

Apeliaciniu skundu nukentėjusieji ir civilinių ieÅ¡kovų atstovai V. R. ir A. V. praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. liepos 29 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį: pripažinti S. R. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 1 dalyje, paskirti bausmę bei iÅ¡spręsti byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, priteisti apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2.1 Teigia, kad nuosprendis yra nepagrįstas byloje iÅ¡tirtais įrodymais ir prieÅ¡tarauja jų visumai, teismo padarytos iÅ¡vados yra neteisingos, įrodymus teismas įvertino neteisingai.

Nurodo, kad pas S. R. rasti pasisavinti daiktai buvo grÄ Å¾inti civiliniams ieÅ¡kovams ir nukentėjusiesiems, o tai apeliantams akivaizdžiai nesikoreliuoja su iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu. Taip pat nurodo, kad teismas, nuosprendyje didžiÄ ja jo turinio dalimi perteikė detaliai liudytojų ir proceso dalyvių parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo nagrinėjimo metu, iÅ¡vardino kitus surinktus duomenis, tačiau iÅ¡ selektyviai atrinktų duomenų padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad S. R. apskritai nusikalstamos veikos nepadarė.

Teigia, kad tokia teismo iÅ¡vada nėra sÄ saji su iÅ¡tirtais įrodymais, neteisinga iÅ¡vada motyvuota aptakiai, bendromis formuluotėmis, atsainiai nuo visumos rodymų, iÅ¡vados paremtos tik iÅ¡imtinai S. R. palankiomis interpretacijomis ir vertinimais. 2.2. Apeliantai skunde teigia, kad teismas privalėjo kritiÅ¡kai vertinti nenuoseklius kaltinamojo parodymus, tai, kad dalis pasisavintų daiktų buvo rasta kaltinamojo nuomojamame garaže ir kaltinamojo aiÅ¡kinimus, kaip jie pas jį atsirado. Nurodo, kad byloje buvo surinktas didelis kiekis duomenų, bylojančių apie kaltinamojo savavaliÅ¡kus veiksmus, pasisavinant svetimus daiktus už skolÄ , nesinaudojant teisės aktų nustatyta skolos prisiteisimo tvarka.

Nurodo, kad vien iÅ¡ S. R. parodymų matyti, jog kaltinime nurodyta skola – 30 000 Eur, kuriÄ siekė susigrÄ Å¾inti kaltinamasis, nėra prokuroro iÅ¡galvota. Kad bÅ«tent tokios sumos skolÄ V. R. yra skolingas S. R., pats S. R. aiÅ¡kiai įvardijo viename iÅ¡ byloje esančių vaizdo įrašų. Pastebi, kad įraÅ¡e S. R. neslepia įtūžio V. R. dėl skolos, o tai rodo, jog turi ketinimÄ skolÄ atsiimti. Be to, yra nelogiÅ¡ka tai, jog V. R. vis kviečia policijÄ , kad užkirsti keliÄ daiktų iÅ¡vežimui, o S. R. pastarojo neįleidžia į patalpas net atvykus policijai.

Nors pats S. R. į dirbtuves V. R. su A. V. neįleido pasiimti jų daiktų, tačiau pagal V. R. ir A. V. iÅ¡kvietimÄ atvykusi policija patvirtino jiems, kad staklės tebėra dirbtuvėse. Tai patvirtino ir prie dirbtuvių atvykusios liudytojos D. J. I. J. bei kiti liudytojai. Tuo abejoti neleidžia ir pačių nukentėjusiųjų V. R. ir A. V. nuoseklÅ«s parodymai bei gausi vaizdinė medžiaga bei staklių dokumentacija. Teigia, kad tas fragmentas, kai S. R. pažada stakles grÄ Å¾inti, tačiau po savaitgalio to nepadaro ir jų nebelieka, yra nukentėjusiesiems ypač apmaudus.

Tvirtina, kad V. R. su A. V. neturėjo jokių galimybių patys pasiimti stakles, dėl to jie kvietėsi policijos pareigūnus. Pastebi, jog apeliantai net dirbtuvių raktų neturėjo, ir nebūtų įveikę apsaugos, be to, jie priešingai nei S. R., neketino savavaldžiauti ir laužtis per vartus, kad prievarta išsivežti savo vertybes. Taigi V. R. su A. V. nebuvo jokių galimybių stakles ir kitus daiktus iš dirbtuvių išsivežti civilizuotu būdu. Pažymi, jog įraše net girdima, kad S. R. mini to paties apklausto policijos pareigūno M.

Å . pavardę, kuris turėjo pasakyti nukentėjusiesiems, kaip bus su staklėmis. Apeliantai teigia, kad jie yra Å¡okiruoti, jog paklusę raginimams palaukti, buvo ciniÅ¡kai apgauti. Apeliantai nurodo, kad viename iÅ¡ įrašų stakles S. R. pažadėjo grÄ Å¾inti pirmadienį. Å io įraÅ¡o turinį pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino, nes teismas vertino pažodžiui girdimas frazes, bet nevertino viso vykusio pokalbio konteksto. Pažymi, kad visi pokalbio dalyviai suprato, jog kalbama apie ginÄÄ dėl staklių pasiėmimo, S. R. aiÅ¡kiai iÅ¡sireiÅ¡kė, ir tai negalėjo bÅ«ti suprasta kitaip, kaip jo pažadas stakles grÄ Å¾inti pirmadienį.

Be to, prieÅ¡ tai S. R. pasakė, jog viskas yra su policija sutarta ir pan. Taip pat apeliantai teigia, kad nelogiÅ¡ka yra tai, jog V. R. kvietė policijÄ , o stakles ir kitus daiktus, pasak kaltinamojo S. R., buvo iÅ¡sivežęs. V. R. su A. V. negalėjo numatyti, kad jie nebus įleisti į dirbtuves apsižiÅ«rėti kartu su policija. HipotetiÅ¡kai manant, kad, jei jie bÅ«tų įleisti į vidų ir neradę staklių, tai jiems bÅ«tų tekę atsakyti už melagingÄ iÅ¡kvietimÄ . Tačiau iÅ¡ byloje esančių policijos kvietimo ir pareiÅ¡kimų duomenų, sunku bÅ«tų patikėti, kad esamoje situacijoje V.

R. su A. V. bÅ«tų drįsę melagingai kviesti policijÄ po to, kai jau patys savo daiktus bÅ«tų iÅ¡sivežę. Byloje nėra net jokių prielaidų manyti, kad savo daiktus pastarieji bÅ«tų iÅ¡sivežę patys. Ä® bylÄ pateikta daug vaizdinės medžiagos, jog bÅ«tent kaltinime nurodytose dirbtuvėse yra V. R. ir A. V. valdomos staklės ir kiti daiktai. Be to, kaip minėta, iÅ¡kviesta policija patvirtino, kad staklės yra ir derino su S. R. jų atidavimÄ savininkams. Kad staklės buvo dirbtuvėse, kurias valdė S. R., nėra jokios abejonės. Be to, bÅ«tina įvertinti ir liudytojų parodymus, iÅ¡ kurių galima spręsti, kad V.

R. ir A. V. nepasiėmė savo daiktų iÅ¡ dirbtuvių. Pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu S. R. parodė, kad „<....> dar yra akmens Å¡lifavimo įrenginys, dujinis ir elektrinis Å¡ildytuvai, suvirinimo aparatas, karutis akmens plokÅ¡tėms pervežti, metalinis staklių stalas, kad Å¡ie daiktai yra pirkti už jo duotus V. R. pinigus, kad jis jų neatidavė, nes V. R. negrÄ Å¾ina jam skolos, kuri yra 30 000 Eur“. 2.3. Apeliantai teigia, jog iÅ¡ bylos medžiagos visumos matyti, kad kaltinamojo veika sukėlė neabejotinai didelę žalÄ ir buvo pavojinga, tačiau teismas padarė prieÅ¡taringas bylos medžiagai iÅ¡vadas ir sprendė, jog S. R. veiksmai nelaikyti nei pavojingais, nei padariusiais didelės žalos.

Nepagrįstai nurodė, kad „netoleruotina, kai baudžiamoji atsakomybė asmeniui taikoma dėl asmeninių/šeiminių konfliktų ir nesutarimų bei tarpusavio civilinių santykių“. Apeliantai tvirtina, kad S. R. veika peržengė civilinių santykių reguliavimo ribas ir tokiais formaliais teismo interpretavimais baudžiamosios atsakomybės netaikymas nėra pateisinamas. Teigia, kad jų teisėti interesai liko nepagrįstai neapginti, nes teismas akivaizdžiai stojo kaltinamojo pusėn. 2.4. Apeliantai taip pat skunde teigia, kad teismas padarė prieštaringas išvadas, nes viena vertus, konstatavo, jog „iš byloje apklaustų liudytojų bei esančių foto lentelėse ir vaizdo įrašuose užfiksuotų duomenų nustatyta, jog patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (sutartyje (duomenys neskelbtini)) A.

V. ir V. R. buvo atsivežę ir pasidėję savo įrenginius (įvairias stakles) (t. 2, b. l. 144–145, 147–150, 165–166, 169–179, 188–190, 195–196), abejoti Å¡iomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo, kaip ir neturi pagrindo abejoti, jog staklės bei įrenginiai UAB „A.T.“ ir MB „D. G.“ buvo įsigyti pagal paramos sutartis sudarytas su Darbo birža (Å¡iuo metu Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), tai byloje patvirtina atliktos patikros ir jose užfiksuoti duomenys (t. 1, b. 1. 171, 172, 173, 174–176, t. 2, b. 1. 72, 98)“, bet kita vertus, konstatavo, jog „<...> teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta besÄ lygiÅ¡kai, jog bÅ«tent visi įrengimai, kurie yra užfiksuoti vaizdo įraÅ¡e bei foto lentelėse, buvo adresu (duomenys neskelbtini) (sutartyje (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. spalio 3 d., o tiksliau tuo metu, kai neva S. R.

V. R. iÅ¡varė iÅ¡ minimų patalpų. Atkreiptinas dėmesys, jog V. R. ir A. V. teiginiai, jog minimus jiems priklausančius daiktus iÅ¡vežė S. R., tuo ir yra kaltinamas S. R., nėra niekuo byloje patvirtinti. Tai yra byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog bÅ«tent S. R. minimus daiktus, priklausančius V. R. ir A. V., iÅ¡vežė“. Apeliantai teigia, kad jiems nekyla abejonių, jog jų turtÄ skolos pretekstu pasisavino bÅ«tent kaltinamasis S. R., nes bÅ«tent jis valdė dirbtuvių raktus, buvo perėmęs patalpų nuomÄ iÅ¡ V.

R. ir raÅ¡tiÅ¡kai tai įformino. Nurodo, kad jie raÅ¡ydami pareiÅ¡kimus policijai, duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, buvo pasirašę, jog yra perspėti dėl baudžiamosios atsakomybės taip pat prisiekė sakyti tiesÄ . Tvirtina, kad jie sakė tiesÄ , staklių ir kitų vertybių patys neiÅ¡sivežė. Pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jie meluotų. Teigia, jog teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino tai, kad V. R. neturėjo raÅ¡tiÅ¡ko nuomos patvirtinimo.

Aplinkybę, kad patalpomis naudojosi ir be raštiškos nuomos sutarties patvirtinimo, byloje yra įrodyta. Byloje buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matomi įrenginiai, staklės, kuriomis buvo dirbama, matomas pats V. R., staklėmis dirbantis R. S., be to, įraše matomas ir asmuo, stovintis prie MB „D.G.“ staklių ir t.t. Negana to, liko tinkamai neįvertinti jų rašyti policijai pranešimai, policijos kvietimas, kad būtų užkirstas kelias staklių ir kitų vertybių išvežimui.

Taip pat liko tinkamai neįvertinti vaizdo įraÅ¡ai, iÅ¡ kurių matyti, jog jie desperatiÅ¡kai bando pasiprieÅ¡inti jų turto iÅ¡vežimui, bando pagal savo sugebėjimus užfiksuoti įvykius, kad galėtų įrodinėti savo reiÅ¡kiamas pretenzijas S. R.. Tai, kad staklės ir kitos vertybės buvo iÅ¡varymo iÅ¡ patalpų dienÄ ir kaip elgėsi V. R. su A. V. patvirtina V. R. motinos ir sesers parodymai. Visuma aplinkybių neleidžia abejoti, kad staklės ir kitos vertybės patalpose buvo. PrieÅ¡ingu atveju neaiÅ¡ku, kodėl S. R. neleido patekti į patalpas patiems apeliantams ir kodėl policijos pareigÅ«nai patvirtino jiems, jog staklės tebėra bei suderino, kad jie palauktų. 2.5.

Apeliantai teigia, kad teismas be pagrindo nebuvo kritiÅ¡kas kaltinamojo parodymams, kurie nebuvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, buvo prieÅ¡taringi, nes jis skirtingai traktavo per kratÄ garaže, (duomenys neskelbtini), rastų daiktų nuosavybę: ikiteisminio tyrimo metu daiktus priskyrė kažkokiam T., o jau teisme teigė, kad tai jo daiktai. Pažymi, kad jei tai bÅ«tų kaltinamojo daiktai, policijos pareigÅ«nai nebÅ«tų jų paėmę ir perdavę apeliantams saugoti, o teismas nebÅ«tų jų atidavęs V.

R.. Taip pat nurodo, kad pas S. R. rasta ir akmens staklių stalo platforma, priklausanti MB „D.G.“. Mano, kad teismas nepagrįstai oro kompresorių, suvirinimo aparatÄ , dujinį Å¡ildytuvÄ , elektrinį Å¡ildytuvÄ , 4 vnt. kampinių Å¡lifuoklių, 2 vnt. savadarbių staklių stalus, perforatorių „Makita“ grÄ Å¾ino S. R. taikant prezumpcijÄ , jog tai jo daiktai. Pažymi, jog tuos daiktus policija atidavė savininkams V. R. ir A. V., kaip asmeninius daiktus, o S. R., dalyvaujant netgi jo žmonai G.

R., tam ne tik, kad neprieÅ¡taravo, bet ir pritarė. Jei tai bÅ«tų S. R. daiktai, jis bÅ«tų jokiais bÅ«dais neleidęs pasiimti ir bÅ«tų užprotestavęs, per visÄ ilgÄ procesÄ jis nei karto jų nepareikalavo, nes žinojo, kad tai ne jo daiktai. Dėl to apeliantai skunde teigia, kad Å¡ie daiktai turi bÅ«ti palikti jiems, nes tuos daiktus jie buvo persivežę į (duomenys neskelbtini) dirbtuves iÅ¡ (duomenys neskelbtini), S. R. tai puikiai žino. 2.6. Apeliantai skunde teigia, kad S. R. ne tik savavaldžiavo, bet faktiÅ¡kai pagrobė didelės vertės svetimÄ turtÄ , o už tai numatyta dar griežtesnė baudžiamoji atsakomybė. 2.7.

Apeliantai skunde pažymi, kad iÅ¡ policijos tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog kaltinamasis S. R. apskritai nepripažino nuomojantis garaÅ¾Ä , tai slėpė, S. R. neigė turintis garaže rastus daiktus. Pažymi, kad daiktai rasti pagal nukentėjusiojo V. R. suteiktÄ informacijÄ policijai, ir ta informacija pasitvirtino. Be to, policija pažymėjo, kad S. R. teikė klaidingÄ informacija ir mėgino suklaidinti policijos pareigÅ«nus – S. R. nurodė, jog apskritai jokių daiktų iÅ¡ (duomenys neskelbtini), neėmė, tačiau S. R. negalėjo paneigti V.

R. pateiktų fotofiksacijų su staklių ir daiktų vaizdais dirbtuvėse. Nelogiški ir netikroviški S. R. parodymai apie tai, kad jis apskritai nematė jokių staklių. Kaip teismas nuosprendyje nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad buvo gaminami paminklai, imami avansai, o tam buvo būtinos akmens apdirbimo staklės, kad šiuose procesuose dalyvavo kaltinamasis S. R., kuris vienai iš klienčių atidavė dalį avanso. Apeliantai teigia, kad tokie S. R. parodymai yra jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Dėl to apeliantai mano, kad teismas tokius S. R. parodymus privalėjo vertinti itin kritiškai. 2.8.

Nors teismas atkreipė dėmesį, kaip į teisinančius kaltinamÄ jį įrodymus, kad neva A. V. apgadintas stakles atgavo iÅ¡ tų pačių dirbtuvių, tačiau apeliantai pažymi, jog bÅ«tent S. R. be policijos įsikiÅ¡imo Å¡ių staklių taip pat neatidavė A. V., taip savavaldžiaudamas. Kai A. V. norėjo jas pasiimti, jam to padaryti neleido. Tai tik laimingo atsitiktinumo dėka Å¡ių apgadintų staklių S. R. nebespėjo iÅ¡vežti ir pasisavinti. Taip pat nespėjo iÅ¡vežti ir granito plokÅ¡tės, kuriÄ A.

V. atgavo policijos pagalba. Å ie faktai akivaizdžiai byloja apie kaltinamojo savavaldžiavimÄ . 2.9. Teigia, kad teismas nepagrįstai sumenkino dalies V. R. daiktų radimÄ S. R. naudojamame garaže, (duomenys neskelbtini), nes kaip jau minėta, S. R. mėgino klaidinti pareigÅ«nus, neigė naudojantis garaÅ¾Ä , neigė turintis garaže rastus daiktus, keitė parodymus dėl daiktų priklausomybės. Dėl to mano, jog teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad S. R. neva galėjo nesuvokti savo neteisėtos veikos bei nesuvokti, kad daro žalÄ ir t.t.

Tokie išvedžiojimai akivaizdžiai prieštarauja bylos įrodymų visumai ir yra logine prasme neįtikimi. 2.10. Apeliantai taip pat skunde teigia, kad in dubio pro reo principas pritaikytas netinkama apimtimi, nes šioje byloje yra ir tiesioginių, ir netiesioginių S. R. kaltės įrodymų, kurių grandinė susijungia taip, jog nelieka jokios protingos abejonės, kad S. R. savavaldžiavo. Apeliantai nurodo, kad jie proceso metu teigė, jog, jei teismui kyla kažkokių pagristų abejonių dėl turto verčių, antraeilio turto, jie sutinka, kad tai gali būti traktuojama kaltinamojo naudai ir sutiktų su ieškinio tenkinimui iš dalies. 2.11.

Apeliantai skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme surinkta ir iÅ¡nagrinėta daug duomenų, kurių visumos analizė nekelia abejonių, kad kaltinamasis S. R. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pagrįstai, jis turėjo aiÅ¡kų tikslÄ ir motyvÄ â€“ norėjo susigrÄ Å¾inti skolÄ , kuri oficialiais dokumentais nėra grindžiama ir tai darė neteisėtais bÅ«dais. Teigia, kad S. R. nusikalstamais veiksmais pasisavinęs didelės vertės materialines vertybes, priklausančias ieÅ¡kovams UAB „A.T.“, MB „D.G.“ ir nukentėjusiajam V.

R., padarė didelės žalos nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams, padarė tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ . Nekyla abejonių, kad ieÅ¡kinyje ir kaltinamajame akte nurodytas materialines vertybes neteisėtais veiksmais užvaldė ir pasisavino bÅ«tent S. R., iÅ¡ kurio dalis pasisavintų daiktų policijos pastangomis buvo grÄ Å¾inta savininkams. Tačiau didžioji dalis vertingų daiktų iki Å¡iol nerasta ir savininkams negrÄ Å¾inta, nes S. R. su ikiteisminį tyrimÄ atliekančiais pareigÅ«nais nebendradarbiavo ir paslėptų daiktų buvimo vietų nenurodė ir pats jų negrÄ Å¾ino.

S. R. savo neabejotinai nusikalstamais veiksmais didelės turtinės žalos padarė ne tik UAB „A.T.“ ir MB „D.G.“, bet padarė didžiulę neturtinę žalÄ atitinkamai ir jų savininkams V. R. (UAB „A.T.“ vieninteliam akcininkui) bei A. V. (MB „D.G.“ savininkui). Be to, nukentėjusysis V. R. patyrė turtinės žalos ir dėl jam asmeniÅ¡kai priklausiusių daiktų pasisavinimo. Dėl to apeliantų pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys turi bÅ«ti patenkintas visiÅ¡kai.

Nurodo, kad S. R. užvaldė UAB „A.T.“ ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintÄ turtÄ už 59871,05 Eur, su policijos pagalba UAB „A.T.“ grÄ Å¾inta turto už 968,94 Eur, todėl bendra padaryta ieÅ¡kovui UAB „A.T.“ turtinė žala 58 902,11 Eur, be to, S. R. užvaldė MB „D.G.“ turto už 17 260 Eur, su policijos pagalba MB „D.G.“ grÄ Å¾inta turto už 6 878 Eur, todėl bendra padaryta turtinė žala pasisavinant turtÄ â€“ 10 382 Eur, neįskaitant 2 500 Eur nuostolį dėl staklių apgadinimo.

Apgailestautina, kad niekas nesutiko iÅ¡duoti pažymÄ apie remonto kainÄ , tačiau procese A. V. įrodinėjo, kad buvo grÄ Å¾intos sugadintos, iÅ¡ardytos ir iÅ¡komplektuotos formavimo staklės, kurių atstatymas, sukomplektavimas ir remontas kainuoja 2 500 Eur. Nėra pagrindo netikėti A. V. žodžiais, todėl bendrija patyrė papildomai tokios sumos nuostolį. Dėl to viso patirtÄ turtinę žalÄ ieÅ¡kovas MB „D.G.“ vertina 12 882 Eur. Taip pat nurodo, kad V. R. dėl S. R. veiksmų patyrė ir neturtinės žalos, nes S. R.

UAB „A.T.“ savininkÄ , vienintelį akcininkÄ V. R., sužlugdė apskritai – įmonė nustojo veikti, nebebuvo pajėgi įsigyti staklių, nebeturėjo, kur dirbti, V. R. neteko faktiÅ¡kai savo darbo vietos, neteko savo pragyvenimo Å¡altinio, puolė į neviltį, jam darbo teko ieÅ¡kotis net per Užimtumo tarnybÄ . Teigia, kad V. R. buvo pažemintas, paminta jo reputacija, jaučia didžiulę gėdÄ , nusivylimÄ ir įskaudinimÄ , dar labiau šį jausmÄ stiprina tas faktas, kad jį nuskriaudė jo tikras dėdė – motinos brolis, kuriam giminystės ryÅ¡is nieko nereiÅ¡kia.

Teigia, jog V. R. paliko ne tik be pragyvenimo šaltinio ir tapo išlaikomas motinos, bet jis apskritai prarado galimybę verstis amatu, kurį puikiai išmanė, dabar jis turi ieškoti kito amato, kad pragyventi. Be finansinių išteklių negali pradėti jokios veiklos. Akmens apdirbimo amatu jis užsiėminėjo 17 metų, todėl jo netekti buvo ypač skaudu. Kadangi įmonė be staklių nebegalėjo išlaikyti darbo vietos, kuri buvo įsteigta su Užimtumo Tarnybos parama, teko papildoma prievolė įmonei gražinti apie 4 500 Eur.

Visa tai iÅ¡ esmės pablogino ir apvertė aukÅ¡tyn kojomis V. R. gyvenimo kokybę, jo dvasinę pusiausvyrÄ ir fizinę sveikatÄ , sukėlė tebesitęsiančius skaudžius iÅ¡gyvenimus – V. R. iki Å¡iol negali užsidirbti to, kÄ uždirbdavo. FaktiÅ¡kai dėl Å¡ios nusikalstamos veikos, dėl finansų nepritekliaus iÅ¡iro V. R. Å¡eima. V. R. teko sudėtingas kelias įrodinėjant savo tiesÄ , o taip pat atstovaujamos bendrovės interesus. Be to, S. R. pažadėjo stakles grÄ Å¾inti, tačiau apgavo ir jas, iÅ¡sivežęs kartu su kitais daiktais, paslėpė.

V. R. su A. V. savo kÅ«nais užstojo keliÄ sunkvežimiui, kad nebÅ«tų turtas iÅ¡vežtas, dėl to V. R. net patyrė fizinį smurtÄ iÅ¡ S. R.. Savo tiesÄ Ä¯rodinėjo, ne kartÄ kviesdamas policijÄ Ä¯ dirbtuves, stengdamasis užkirsti keliÄ staklių ir kitų vertybių pasisavinimui, praÅ¡ydamas policijos pareigÅ«nų eiti į dirbtuves ir pažiÅ«rėti, ar vertybės tebėra ir pan. Tuo tarpu S. R. klaidino pareigÅ«nus ir vedžiojo juos už nosies. Dėl to V. R. jam padarytÄ neturtinę žalÄ vertina 15 000 Eur.

Taip pat nurodo, kad V. R. patyrė ir turtinės žalos, nes S. R. užvaldė ne tik bendrovės, bet ir asmeninį V. R. turtÄ , buvusį akmens apdirbimo dirbtuvėse už 5 700 Eur. Policijos pareigÅ«nai iÅ¡ S. R. naudojamų kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paėmė ir sugrÄ Å¾ino V. R. turto už 3 600 Eur, todėl bendra padaryta turtinė žala nukentėjusiajam V. R. – 2 100 Eur. Nurodo, kad nukentėjusysis A. V. patyrė taip pat neturtinės žalos, nes sužinojęs, kad neteko savo MB „D.G.“ turto, patyrė Å¡okÄ , susirgo depresija, be gydytojų neapsiėjo, negalėjo su savimi niekaip susitvarkyti, jam buvo priskirti antidepresantai, kuriuos turėjo vartoti, kad bent kiek palengvintų savijautÄ , jam taip pat kaip ir V.

R. teko teisintis Užimtumo Tarnyboje dėl veiklos, nes buvo taip pat gavęs paramÄ staklėms. Nurodo, kad Užimtumo Tarnyba atliko patikrinimÄ ir, tik nustačiusi, kad realiai staklės pagrobtos, sutiko laukti tyrimo pabaigos, kitu atveju jam tenka naÅ¡ta visÄ paramÄ grÄ Å¾inti, o tai sudaro nepakeliamÄ sumÄ â€“ 15 000 Eur. IlgÄ laikÄ A. V. neturėjo galimybės dirbti MB „D.G.“ ir gauti pajamų. Tik pažįstamų dėka jam vėl pavyko dirbti panašų darbÄ su akmenimis, tačiau jau neturint turėtų staklių.

Dabar tenka akmenis vežti apdirbti į kitas dirbtuves pas asmenis, turinčius atitinkamas priemones, tačiau tai daug papildomai kainuoja ir patiriami dideli kaÅ¡tai, todėl negaunamos pajamos, kurias galėtų gauti, turint savo stakles. Dėl to A. V. savo patirtÄ ir iki Å¡io patiriamÄ neturtinę žalÄ vertina 10 000 Eur. Nurodo, kad įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Kadangi S. R. tyčia, brutaliais ir savanaudiÅ¡kais tikslais, prisidengdamas sugalvota dingstimi, ciniÅ¡kai pasisavino didelės vertės svetimÄ turtÄ , sužlugdė V.

R. verslÄ , paralyžiavo A. V. bendrijÄ , sukėlė jiems ypač didelių nepatogumų, sunkių iÅ¡gyvenimų, sukrėtė dvasinę ir fizinę sveikatÄ ir t.t., ieÅ¡kovai tiesiog buvo iÅ¡varyti iÅ¡ savo naudojamų patalpų, nesiskaitant su absoliučiai jokiais jų teisėtais interesais, jiems buvo pagrasinta pažintimis teisėsaugos institucijose, jie buvo perspėti, kad nieko nelaimės. Be to, ieÅ¡kovams teko intensyviai ir iÅ¡ kelių kartų kreiptis į policijÄ , kviesti policijos pajėgas į dirbtuves, praÅ¡yti, kad jie eitų į dirbtuves apžiÅ«rėti, ar tebėra staklės ir kiti daiktai, nes S. R.

V. R. su A. V. į dirbtuves neįleido. IeÅ¡kovai patyrė Å¡okÄ , supratę, kad S. R., atvykus policijos pareigÅ«nams, pažadėjo stakles ir kitus daiktus atiduoti, tačiau vėliau jas nusiaubė ir jų įmonių bei V. R. turtÄ iÅ¡vežė. IeÅ¡kovai liko be pragyvenimo Å¡altinio ant gatvės, taip kaip stovi. Teigia, kad S. R. pasityčiojo iÅ¡ nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų, o iÅ¡ savo nusikalstamos veikos, pasisavinant svetimÄ turtÄ , gavo didelės turtinės naudos. Iki Å¡iol didžiulė žala neatlyginta.

Pažymi, kad ieÅ¡kovai siÅ«lė S. R. abipusių nuolaidų keliu iÅ¡spręsti žalos klausimus ir sumažinti praÅ¡omÄ sumÄ , tačiau S. R. sutiko kompensuoti V. R. tik 10 000 Eur, kas bÅ«tų absoliučiai neteisinga. Tai reikÅ¡tų, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo liktų ne tik, kad nepatyręs finansinių praradimų, bet dar ir su didelės vertės neteisėtai užvaldytu svetimu turtu. Pagal S. R. faktinę puikiÄ finansinę padėtį praÅ¡omos priteisti sumos nesudaro jokių sunkumų jas apmokėti.

3. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022-07-29 nuosprendį:

1) panaikinti 2022 m. liepos 29 d. nuosprendį ir S. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 80 MGL dydžio bauda;

2) civilinių ieÅ¡kovų UAB „A.T.“ 58 902,11 Eur, MB „D.G.“ 12 882 Eur, V. R. 2 100 Eur turtinę ir 15 000 Eur neturtinę žalÄ , A. V. 10 000 EUR neturtinei žalai pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius tenkinti ir juos priteisti iÅ¡ S. R., bei priteisti iÅ¡ S. R. visas Å¡ioje byloje nukentėjusiųjų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 3.1. Teigia, kad teismo nuosprendis dėl S. R. iÅ¡teisinimo pagal BK 294 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, nemotyvuotas, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių nustatytų bylos aplinkybių, todėl teismas netinkamai pritaikė BK 294 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai S. R. iÅ¡teisino.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai laikėsi in dubio pro reo principo, netinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, neįvertino įrodymų visumos, jų pakankamumo ir patikimumo, nuosprendį grindė prielaidomis bei nenuosekliais kaltinamojo S. R. paaiÅ¡kinimais, todėl teismo padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatų pažeidimai sutrukdė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ . 3.2.

Prokuroras skunde teigia, kad kaltinamajam S. R. BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra kvalifikuota teisingai, nes S. R. neteisėtai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos reikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo V. R. grÄ Å¾inti jam priklausančiÄ skolÄ â€“ 30 000 Eur, o Å¡iam pareiÅ¡kus, jog jis nėra skolingas, iÅ¡ patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡vežė V. R. ir A. V. priklausančius daiktus. BÅ«tent S. R. veikos neteisėtumas ir sÄ lygoja civilinės teisės nesilaikymÄ .

S. R. tokiu bÅ«du realizuodamas savo teises tai darė pavojingai ir padarė didelę žalÄ pažeisdamas kitų asmenų teises, jis turėjo aiÅ¡kų tikslÄ ir motyvÄ â€“ norėjo susigrÄ Å¾inti skolÄ , kuri oficialiais dokumentais nėra grindžiama ir tai darė neteisėtais bÅ«dais. 3.3. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , teigdamas, kad nebuvo peržengtos baudžiamosios teisės ribos ir nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados, konstatuojant, jog Å¡iuo atveju tarpusavyje vyko nedidelio pavojingumo konfliktas ir teisinis ginčas dirbtinai kriminalizuotas, neatitinka tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžių metu nustatytų aplinkybių.

Nurodo, jog bÅ«tent pats S. R. viso proceso metu, pradedant nuo ikiteisminio tyrimo, davė nenuoseklius parodymus, kurie yra prieÅ¡taringi, kas akivaizdžiai parodo, kad S. R. peržengė teisėtumo ribas, jo veiksmai, negrÄ Å¾inant daiktų yra tyčiniai, jis suvokė savo neteisėtų veiksmų savavaliÅ¡kÄ pobÅ«dį ir akivaizdžiai norėjo tokių padarinių ir turi bÅ«ti vertinami baudžiamosios bylos kontekste. Teismas nebuvo kritiÅ¡kas kaltinamojo parodymams ir nepasisakė apie tai, kodėl S. R. parodymus laiko patikimais.

S. R. per kratÄ garaže, (duomenys neskelbtini), dėl rastų daiktų nuosavybės, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jie priklauso Tomui (asmuo T. nenustatytas), o teisme nurodė, jog tai jo, S. R. daiktai. Tai visiÅ¡kai prieÅ¡ingi parodymai, kurie turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Vėliau S. R. patvirtino, kad buvo davęs pinigų V. R. nusipirkti daiktams (akmens Å¡lifavimo įrenginys, dujinis ir elektrinis Å¡ildytuvai, suvirinimo aparatas, karutis akmens plokÅ¡tėms pervežti, metalinis staklių stalas), jis jų neatidavė, nes V.

R. negrÄ Å¾ina jam skolos, kuri yra 30 000 Eur. Be to, paėmus daiktus iÅ¡ nuomojamo garažo, juos saugojimui policija perdavė V. R., nes S. R. apskritai nepripažino, kad nuomojasi garaÅ¾Ä , neigė turintis garaže rastus daiktus. Pažymi, kad S. R. teikė klaidingÄ informacija, mėgino suklaidinti policijos pareigÅ«nus ir tai policija užfiksavo tarnybiniame praneÅ¡ime. Å ie daiktai rasti pagal nukentėjusiojo V. R. suteiktÄ informacijÄ policijai, kuri pasitvirtino. S. R. parodė, kad jokių daiktų iÅ¡ (duomenys neskelbtini), neėmė, nors V.

R. pateikė fotonuotraukas su staklių ir daiktų vaizdais dirbtuvėse. Akivaizdu, kad tai S. R. gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl teismas privalėjo juos vertinti kritiškai. 3.4. Taip pat prokuroras skunde nurodo, kad „teismas neabejoja, kad iš byloje apklaustų liudytojų bei esančių foto lentelėse ir vaizdo įrašuose užfiksuotų duomenų patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (sutartyje (duomenys neskelbtini)) A. V. ir V. R. buvo atsivežę ir pasidėję savo įrenginius (įvairias stakles), abejoti šiomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo, kaip ir neturi pagrindo abejoti, jog staklės bei įrenginiai UAB „A.T.“ ir MB „D.G.“ buvo įsigyti pagal paramos sutartis sudarytas su Darbo birža (šiuo metu Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), tai byloje patvirtina atliktos patikros ir jose užfiksuoti duomenys.

Tačiau, kaip nurodoma nuosprendyje, teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta besÄ lygiÅ¡kai, jog bÅ«tent visi įrengimai, kurie yra užfiksuoti vaizdo įraÅ¡e bei foto lentelėse, buvo adresu (duomenys neskelbtini) (sutartyje (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. spalio 3 d., o tiksliau tuo metu, kai neva S. R. V. R. iÅ¡varė iÅ¡ minimų patalpų“. Teismas atkreipė dėmesį, kad V. R. ir A. V. teiginiai, jog minimus jiems priklausančius daiktus iÅ¡vežė S. R., tuo ir yra kaltinamas S. R., nėra niekuo byloje patvirtinti.

Tai yra byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog būtent S. R. minimus daiktus, priklausančius V. R. ir A. V., išvežė. Iš byloje esančių vaizdo įrašų, taip pat nėra nustatyta, jog S. R. išvežė daiktus. Teigia, jog šie teismo teiginiai yra nepagrįsti, nes akivaizdu, kad S. R. išvarius V. R. ir A. V. iš patalpų, jos buvo užrakintos ir nukentėjusiesiems nebuvo leista į patalpas įeiti ir įsitikinti, jog jose yra jų įrengimai, nebuvo suteikta galimybė patiems pasiimti savo daiktus, įrengimus, medžiagas.

Net V. R. iÅ¡sikvietus policijÄ , jis į patalpas nebuvo įleistas. Nors paties V. R. į dirbtuves su A. V. neįleido pasiimti savo daiktų, tačiau atvykusi policija patvirtino jiems, kad staklės tebėra dirbtuvėse. Liudytojai D. J., I. J., D. J., G. G. patvirtino, kad iÅ¡nuomotose patalpose buvo staklės ir pjÅ«klas akmeniui pjauti, kad jais buvo dirbama. Å ių liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiųjų V. R. ir A. V. nuoseklius parodymus. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir vaizdo medžiaga, staklių įsigijimo dokumentai.

Be to, prokuroras skunde teigia, kad teismas neteisingai interpretavo, jog A. V. apgadintas stakles atgavo iÅ¡ tų pačių dirbtuvių, ir galima suprasti, kad jas atgavo geranoriÅ¡kai iÅ¡ S. R., nors akivaizdu, jog Å¡ios staklės buvo grÄ Å¾intos tik policijos pagalba. 3.5. Prokuroras skunde teigia, kad teisme kaip įrodymo nevertino A. V. pateikto vaizdo įraÅ¡o, kuriame S. R. teigia, jog viskas sutarta pirmadienį. IÅ¡ Å¡io vaizdo ir garso įraÅ¡o, tuo metu vykusio visų aplinkybių konteksto yra aiÅ¡ku, kad yra sutarta dėl V.

R. praÅ¡omų grÄ Å¾inti staklių ir daiktų, kurie taip ir liko negrÄ Å¾inti. Teigia, kad teismas nuėjo lengviausiu keliu, pasisakydamas tai, jog pokalbyje S. R. nepatvirtina, kad turi A. V. stakles bei nepasako, jog stakles atiduos pirmadienį, taip kaip teigia A. V. ir V. R.. Dėl to prokuroras skunde teigia, kad teismas be pagrindo pateisina S. R., neva jis galėjo nesuvokti savo neteisėtos veikos bei nesuvokti, jog daro didelę žalÄ V. R. ir A. V. teisėtiems interesams. Å ios teismo iÅ¡vados akivaizdžiai prieÅ¡tarauja bylos įrodymų visumai ir yra neįtikinamos. 3.6.

Prokuroras skunde teigia, kad S. R. pripažinus kaltu, turi bÅ«ti iÅ¡spręstas ir pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys. Nurodo, kad S. R. nusikalstamais veiksmais pasisavino didelės vertės materialines vertybes, priklausančias ieÅ¡kovams UAB „A.T.“, MB „D.G.“ ir nukentėjusiesiems V. R., A. V. padarė didelę žalÄ . Nekyla abejonių, kad kaltinamajame akte nurodytas materialines vertybes neteisėtais ir savavaliÅ¡kais veiksmais užvaldė ir pasisavino bÅ«tent S. R., iÅ¡ kurio dalis daiktų policijos pastangomis buvo grÄ Å¾inta savininkams, tačiau didžioji dalis vertingų daiktų iki Å¡iol nerasta, nes S. R. su ikiteisminį tyrimÄ atliekančiais pareigÅ«nais nebendradarbiavo ir paslėptų daiktų buvimo vietų nenurodė, o ir pats jų negrÄ Å¾ino.

S. R. savo neabejotinai nusikalstamais veiksmais didelės turtinės žalos padarė ne tik UAB „A.T.“ ir MB „D.G.“, bet padarė didelę neturtinę žalÄ atitinkamai ir jų savininkams V. R. (UAB „A.T.“ vieninteliam akcininkui) bei A. V. (MB „D.G.“ savininkui): ieÅ¡kovui UAB „A.T.“ 58 902,11 Eur turtinę žalÄ , ieÅ¡kovui MB „D.G.“ – 12 882 Eur turtinę žalÄ , ieÅ¡kovui V. R. – 2 100 Eur turtinę ir 15 000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kovui A.

V. – 10 000 Eur neturtinę žalÄ . Taip pat iÅ¡ S. R. turi bÅ«ti priteistos visos Å¡ioje byloje nukentėjusiųjų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

5. Teismo posėdyje nukentėjusieji ir civilinių ieškovų atstovai V. R. ir A. V. prašė jų ir prokuroro apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė jo, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovų apeliacinius skundus tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 6. Apeliaciniai skundai netenkinami.

7. Apeliaciniais skundais tiek nukentėjusieji ir civilinių ieÅ¡kovų atstovai, tiek ir prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada dėl S. R. iÅ¡teisinimo, teigia, jog teismo sprendimas iÅ¡teisinti S. R. pagal BK 294 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino byloje surinktus įrodymus. Taigi, apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis iÅ¡vadomis. 7.1. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas).

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimÄ padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ . Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, iÅ¡analizavus tokių duomenų gavimo tvarkÄ , patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais bei prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu bei savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetÄ , ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga“).

Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų nukentėjusieji, prokuroras, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Vien apeliantams nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui ar rodančiomis, kad teismas priėmė sprendimÄ remdamasis prielaidomis. 7.2.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ , konstatuoja, kad, nors nuosprendis savo forma atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepateikė iÅ¡samių iÅ¡vadų dėl S. R. nekaltumo, nes nepasisakė dėl byloje apklaustų asmenų parodymų patikimumo, sÄ sajumo, jų nesugretino su kitais byloje surinktais įrodymais, nenurodė, kodėl teismas tiki vienais įrodymais, o kitus įrodymus atmeta. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir padarydamas iÅ¡vadas dėl S. R. nekaltumo, nesilaikė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, tačiau Å¡ie pirmosios instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai nesukliudė priimti iÅ¡ esmės teisėto ir pagrįsto sprendimo byloje. 7.3.

S. R. buvo kaltinamas pagal BK 294 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis neteisėtai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, reikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo V. R. grÄ Å¾inti jam priklausančiÄ skolÄ â€“ 30 000 Eur, o Å¡iam pareiÅ¡kus, kad jis nėra skolingas, iÅ¡vežė V. R. bei A. V. priklausančius daiktus, t. y. savavaliÅ¡kai vykdė savo pripažįstamÄ teisę, padarydamas didelę žalÄ nukentėjusiųjų V. R. ir A. V. teisėms ir teisėtiems interesams. 7.4. Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį savavaldžiavimas – tai savavaliÅ¡kas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelę žalÄ asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams gali bÅ«ti tiek turtinė, tiek ir neturtinė. Ä®statymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavaliÅ¡kų veiksmų pobÅ«dį, padarytos turtinės žalos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , pažeistų teisių ir interesų svarbÄ bei kitas aplinkybes. Didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams požymis savavaldžiavimo baudžiamosiose bylose turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samia įrodymų analize, analizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, įvertinant kitų teisės Å¡akų normų veiksmingumÄ atkuriant pažeistas teises (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-760/2007, 2A-7-2/2010, 2K-383/2011, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-242-1073/2020). 7.5.

Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai, civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymo sÄ lygos nustatytos CK 1.136 ir 1.137 straipsniuose. Pagal savavaldžiavimo dispozicijÄ savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai vykdo savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę (numatytÄ CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama.

Å ių veiksmų subjektas turi bÅ«ti susijęs su Å¡iais santykiais. Kam faktiÅ¡kai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtÄ turtÄ ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigÄ patenkinti reikalavimus. Taigi pagal dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi bÅ«ti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-257-693/2018). 7.6.

VeikÄ kvalifikuojant kaip savavaldžiavimÄ (BK 294 straipsnis) bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas, reikÅ¡damas prievartines turtines pretenzijas, iÅ¡ tikrųjų turėjo teisinį pagrindÄ (realios teisės įgyvendinimas) arba sÄ Å¾iningai klydo, manydamas, kad toks pagrindas egzistuoja (tariamos teisės įgyvendinimas). Tačiau neleistina, kad kvalifikavimo pagrindu bÅ«tų vien tik kaltininko subjektyvus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat pripažįstama, kad bÅ«tina nustatyti, jog kaltininkas sÄ Å¾iningai klydo, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, jog jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2009, 2K-122/2010, 2K-562/2011, 2K-114/2014, 2K-187-697/2018).

2. Apeliaciniame skunde nukentėjusieji V. R. ir A. V. teigia, kad jų parodymai yra teisingi, nuoseklūs, juos patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai, kita bylos medžiaga, priešingai nei išteisintojo S. R. parodymai, kurie yra nenuoseklūs. 8.1. Išteisintasis S. R. teisme kaltės nepripažino, teigė, jog jis nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo ir parodė, kad 2018 m. bandė „susijungti“ su V. R., kad patalpas (duomenys neskelbtini) iš pradžių iš G. G. išsinuomojo V. R., vėliau, sumokėję visas V.

R. skolas, susidariusias už nuomÄ , nuomos sutartį sudarė UAB „S.G.”, iÅ¡ pradžių tose patalpose buvo V. R. daiktai: plokÅ¡tės, akmenys, technika, autokaras, automobilis, kelios staklės, kurių vienos yra paliktos, o žalios spalvos stakles pasiėmė A. V.. Taip pat S. R. nurodė, jog V. R. per 2-3 kartus davė iÅ¡ viso apie 30 000 Eur, jokių dokumentų nepasirašė, kad patalpose (duomenys neskelbtini) buvo ir jo įmonės daiktai: plokÅ¡tės, akmenys, įrankiai. Nurodė, jog daiktus iÅ¡ nuomojamų patalpų privalėjo iÅ¡sivežti iki nustatyto laiko, t. y. turėjo atlaisvinti patalpas, todėl į patalpas (duomenys neskelbtini) g. iÅ¡vežė: paminklus, plokÅ¡tes, medžiagas, atsuktuvÄ , plaktukÄ , kad daiktai, buvę (duomenys neskelbtini) g. patalpose, priklausė jam, t. y. savadarbės staklės mėlynos, akmens Å¡lifavimo, oro kompresorius, smėliapÅ«tė, o V.

R. iÅ¡sivežė pirmiau autobusiukus, įrankius, stakles iÅ¡vežė V. R. darbuotojas. Taip pat parodė, kad kai jis paprašė V. R. atiduoti jam skolÄ , pats V. R. išėjo iÅ¡ darbo. Ikiteisminio tyrimo metu S. R. iÅ¡ esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kad patalpose (duomenys neskelbtini) yra likusios staklės, bet ne tos kurias pareiÅ¡kime nurodo V. R., smėliapÅ«tė ir kompresorius, kuriuos sutinka grÄ Å¾inti, kitų staklių patalpose nėra, o kieme esantys visi akmens ruoÅ¡iniai priklauso MB „S.G.“.

Vėlesnės apklausos metu S. R. papildomai nurodė, kad dalį daiktų: gamyklinę smėliapÅ«tę, oro kompresorių ir kitus smulkius daiktus pervežė į garaÅ¾Ä (duomenys neskelbtini) g., taip pat pervežė akmens Å¡lifavimo įrenginį, dujinį ir elektrinį Å¡ildytuvus, suvirinimo aparatÄ , karutį akmens plokÅ¡tėms pervežti, metalinį staklių stalÄ , nes Å¡ie daiktai buvo pirkti už jo V. R. duotus pinigus, kadangi V. R. jam skolos (30 000 Eur) negrÄ Å¾ina, jis Å¡ių daiktų V.

R. neatidavė. 8.2. Tokius S. R. parodymus patvirtina liudytojos G. R. parodymai, jog S. R. skolino V. R. pinigų verslui, sumokėjo V. R. skolas, kurių buvo apie 30 000 Eur (už patalpų nuomÄ , elektrÄ , akmenis), kad sudarius nuomos sutartį, iÅ¡ patalpų iÅ¡vežė Å¡iukÅ¡les, neveikiančius generatorius, patalpose paliko 2-3 staklės, 2 generatorius, karučius, stovus paminklams, į tas patalpas atsivežė savo daiktus: bortelius, akmens plokÅ¡tes, jog 2019 m. spalio mėnesį buvo nutraukta patalpų nuomos sutartis, todėl iÅ¡ patalpų iÅ¡sivežė tai, kas priklausė MB „S.G.“, t. y. akmens plokÅ¡tes, bortelius ir kt. kas atrodė, kad priklauso įmonei.

Liudytoja G. R. parodė, kad staklių iÅ¡ patalpų nevežė, nes vienas stakles S. R. ir V. R. iÅ¡vežė į Salantus remontuoti, kitas stakles pardavė paminklais užsiimančiai įmonei Ventoje, jog įvykus konfliktui (V. R. įmonėje nedirbo, bet užsakymus ir pinigus priėmė), V. R. pats iÅ¡sivežė savo daiktus anksčiau už juos. Byloje pateikti dokumentai, patvirtina, kad vykdydamas veiklÄ MB „S.G.“ pirko įvairius daiktus veiklai. Liudytojas G. G. teisme patvirtino, kad patalpas pagal nuomos sutartį su MB „S.G.“ nuomojo iki 2019 m. rudens pradžios, iki tol patalpomis naudojosi V.

R., buvo atsivežęs daiktus. IÅ¡teisintojo S. R. parodymus taip pat patvirtina liudytojo R. Z. parodymai, jog patalpose (duomenys neskelbtini) buvo „šlifarkės“, Å¡lifavimo staklės, dar kitos žalios spalvos staklės, perforatorius, aparatas raidėms kalti, kompresorius, įvairių veržliarakčių, lauke buvo akmens plokÅ¡tės ir paminklai, kad jis S. R. padėjo iÅ¡vežti daiktus į (duomenys neskelbtini), į garaÅ¾Ä : akmens raidžių kalimo aparatÄ , kompresorių, plastmasinių „bliÅ«dų“, bei iÅ¡vežė 20-40 vnt. akmens plokščių į aikÅ¡telę (duomenys neskelbtini).

Liudytojų I. J. ir D. J. parodymai patvirtina išteisintojo S. R. parodymus, jog tarp V. R. ir S. R. įvyko konfliktas dėl darbo, pinigų, po ko V. nebuvo įleistas į nuomotas patalpas. Liudytojo A. P. parodymai taip pat patvirtina išteisintojo S. R. parodymus, jog jis leido S. R. naudotis garažu, pasidėti daiktus. S. R. parodymus taipogi patvirtina liudytojo A. K. parodymai, jog, kai V. R. pritrūko pinigų, jam padėjo jo dėdė S. R. lėšomis ir patarimais. 8.3. Be to, išteisintojo S. R. parodymai atitinka ir nukentėjusiųjų V.

R. ir A. V. parodymus, todėl netikėti iÅ¡teisintojo S. R. parodymais ar juos vertinti kaip iÅ¡ esmės prieÅ¡taringus teismas neturi pagrindo. 8.4. Vertinant pačių nukentėjusiųjų parodymus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentais, kad jų parodymai yra nuoseklÅ«s ir jais pirmosios instancijos teismas privalėjo remtis priimdamas nuosprendį. 8.5. Teisme nukentėjusysis V. R. parodė, kad 2018 m. lapkričio mėn. žodžiu sutarė su dėde S. R. vykdyti veiklÄ kartu – S. R.

į bendrÄ veiklÄ turėjo įsijungti su piniginiu įnaÅ¡u (pirko du autobusiukus, paminklų gaminių, akmens plokÅ¡tes, viso apie 30 000 Eur), o jis su savo įranga (granito bloko pjovimo staklėmis „Diakers“ (įsigytos pagal Darbo biržos projektÄ ), savadarbėmis Å¡lifavimo staklėmis, raidžių kalimo staklėmis, smėliapÅ«te su kompresoriumi, oro kompresoriumi, viso apie 65 000 Eur), kartu ruošė ir dėjo reklamas, kuriose buvo nurodyti jų abiejų telefonų numeriai. Taip pat nukentėjusysis V.

R. nurodė, kad nei jis, nei jo įmonė UAB „A.T.“ S. R. nebuvo skolingi, jog nesutarimai su S. R. prasidėjo, kai S. R. užgėrė ir jis vienas pats vykdė veiklÄ , tada tarp jų įvyko konfliktas ir jis buvo iÅ¡varytas iÅ¡ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), S. R. neįleido jo nei į patalpas, nei į teritorijÄ , bei S. R. iÅ¡ patalpų iÅ¡vežė jo daiktus: plokÅ¡tes, paminklus, o likusius daiktus paliko, žadėdamas grÄ Å¾inti stakles. V. R. teigė, kad dėl tokių S. R. veiksmų jis patyrė didelę turtinę bei neturtinę žalÄ , nes prarado darbÄ , taip pat sugriuvo santuoka, suprastėjo jo sveikata.

IÅ¡ esmės tokius pačius parodymus, jog su S. R. sutarė vykdyti veiklÄ kartu, kad po to tarp jų įvyko konfliktas ir S. R. jo nebeįleido į patalpas, neleido pasiimti įrangos, V. R. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 45–46, 72–73, 77–78, 82–83, 84–85, 87–88, 89). V. R. parodymus, kad jis už Darbo biržos jam suteiktÄ subsidijÄ Ä¯sigijo stakles „Diakers“, patvirtina jo pateikti dokumentai. Nors V. R. vienodai aiÅ¡kino aplinkybes, kai jis nebegalėjo patekti į patalpas, kuriose vykdė veiklÄ , kad S. R. negrÄ Å¾ino ir neleido jam pasiimti įrangos, tačiau nukentėjusiojo V.

R. parodymų vertinti kaip nuoseklių nėra pagrindo, nes iš pradžių V. R. teigė, jog patalpas (duomenys neskelbtini), jis iš liudytojo G. G. nuomojosi pagal sutartį, nors vėliau pripažino, kad tai buvo tik žodinis susitarimas naudotis patalpomis nemokant jokių nuomos bei komunalinių mokesčių. Taip pat V. R. skirtingai aiškino ir apie jo skolas, nes iš pradžių pripažino, jog S. R. jam paskolino 7 000 Eur, vėliau teigė, kad jis iš viso nėra skolingas S. R., o teisme pripažino, kad S. R.

į bendrÄ verslÄ investavo 30 000 Eur. Be to, V. R. pripažino, kad jis buvo skolingas ir liudytojui V. M., kuriam už skolÄ leido pasiimti detales iÅ¡ jo turėtų ir iÅ¡ardytų staklių. Nukentėjusysis V. R. skirtingai nurodė ir S. R. jam negrÄ Å¾intų daiktų sumÄ , iÅ¡ pradžių nurodė, kad S. R. negrÄ Å¾ino daiktų, įrenginių, kurių bendra vertė 41 000 Eur, vėliau, remdamasis 2019-10-26 UAB „A.T.“ pateikta prekių apyvarta, teigė, jog jam negrÄ Å¾inta turto iÅ¡ viso už 58 902 Eur.

Taip pat nukentėjusysis V. R. klaidingai nurodė, kad UAB „S.“ pirko paminklinius akmenis, nors UAB „S.“ praneÅ¡ime nurodyta, jog įmonė tiekė V. R. paminklinius akmenis, bet jų nepirko (t. 3, b. l. 89). Be to, pastebėtina ir tai, kad nors nukentėjusysis V. R. teigė, jog jis tiriamo įvykio metu naudojosi akmens pjovimo staklėmis ir kurių S. R. jam negrÄ Å¾ino, tačiau iÅ¡ antstolės E. M. pateiktų duomenų matyti, kad minėtos antstolės kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ UAB „A.T.“ ir Å¡io iÅ¡ieÅ¡kojimo procese buvo areÅ¡tuotos UAB „A.T.“ nuosavybės teise priklausančios akmens pjovimo staklės „Diakers“, o iÅ¡ antstolio pateikto 2017-11-16 vietos apžiÅ«rėtos protokolo matyti, kad V.

R. nurodė, kad visas Å¡is turtas (akmens plokÅ¡tės, akmens pjovimo staklės, pagaminti paminklai, esantys adresu (duomenys neskelbtini)) yra perraÅ¡ytas kitos įmonės vardu ir UAB „A.T.“ jokio turto neturi (t. 3, b. l. 83-84). Pastebėtina, kad nukentėjusysis V. R. tik 2019 m. spalio mėnesį aktyviai bandė susigrÄ Å¾inti turtÄ , nors nuo 2019 m. gegužės mėnesio, kaip pats nurodė, jis nebebuvo įleistas į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), jokių veiksmų neatliko (pvz., nesikreipė į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ , raÅ¡tu nesikreipė į MB“ S.G.“ vadovę, į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir pan.).

Ä®vertinus paminėtas aplinkybes dėl prieÅ¡taravimų nukentėjusiojo V. R. parodymuose, daroma iÅ¡vada, kad dėl nustatytų prieÅ¡taravimų nukentėjusiojo V. R. parodymai vertinami kaip nenuoseklÅ«s ir nepatikimi, jais tikima tik tiek, kiek jie atitinka kitus įrodymus. 8.6. Teisme A. V. nurodė, kad 2017 m. vasarÄ savo daiktus: gamyklines stakles „Suprax“, formavimo stakles ir granito plokÅ¡tes, atsivežė į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), į tas pačias patalpas 2019 m. atsikraustė ir S. R., kuris nusipirko paminklų bei automobilį darbams.

Taip pat nurodė, kad nuo 2018 m. lapkričio iki 2019 m. vasario mėnesio jis iÅ¡važiavo darbuotis į NorvegijÄ , savo staklėmis, kurias buvo palikęs patalpose (duomenys neskelbtini), leido naudotis V. R., kad po to, 2019 m. spalio 7 d. turėjo bÅ«ti Darbo biržos patikrinimas, nes jis taip pat buvo įsigijęs stakles darbui pagal Darbo biržos projektÄ , bet patalpose (duomenys neskelbtini) nieko nebebuvo, bei iÅ¡ V. R. sužinojo, kad jo staklių nėra. Nurodė, kad jam yra grÄ Å¾intos formavimo staklės, kurios yra sugadintos ir, kurias pasiėmė su policija iÅ¡ (duomenys neskelbtini), 1,5 m2 granito plokÅ¡tės tebėra (duomenys neskelbtini), o 3,5 m2 plokÅ¡tės yra panaudotos (duomenys neskelbtini) kapinėse, neatgavo staklių „Suprax 2500“, kurių vertė yra 9 500 Eur ir kurias 2017 m.

įsigijo iÅ¡ UAB „A.T.“ dėvėtas, jog abejas stakles buvo įsigijęs pagal Darbo biržos projektÄ . Teigė, kad dėl sugadinto ir prarasto turto patyrė turtinę žalÄ bei neturtinę žalÄ , t. y. paÅ¡lijo jo sveikata, nemiga, įvykis sukėlė stresÄ , iÅ¡gyvenimus, nebeturi įrankių, su kuriais galėtų dirbti. IÅ¡ esmė tokias pačias aplinkybes nukentėjusysis A. V. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau vertinant Å¡io nukentėjusiojo parodymus pastebėtina, kad jis yra nukentėjusiojo V.

R. svainis ir apie tai, kad S. R. iÅ¡vežė jam priklausančius daiktus, sužinojo bÅ«tent iÅ¡ V. R., be to, iÅ¡vykdamas dirbti į NorvegijÄ ir V. R. palikdamas ir leisdamas naudotis jo įsigytomis staklėmis, savo turtu nukentėjusysis A. V. pradėjo domėtis ir reikalauti S. R. jį grÄ Å¾inti tik tada, kai artėjo Darbo biržos patikrinimas, kaip jis vykdo įsipareigojimus pagal 2017-09-14 pasiraÅ¡ytÄ SavarankiÅ¡ko užimtumo rėmimo sutartį, nes prieÅ¡ingu atveju, jis privalėjo grÄ Å¾inti darbo vietos steigimo iÅ¡laidas.

Dėl minėtų aplinkybių nukentėjusiojo A. V. parodymais remiamasi tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. 8.7. Nukentėjusiųjų V. R. ir A. V. parodymus, jog jie su S. R. bendrai vykdė veiklÄ , į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), buvo atsivežę savo darbo įrangÄ iÅ¡ patalpų (duomenys neskelbtini), patvirtino liudytojai D. J., G. G., R. Z., I. J., D. J., A. K., kurie patvirtino matę patalpose įvairias stakles, akmens plokÅ¡tes, paminklus, tačiau nei vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų nenurodė matę, kad laikotarpiu, nuo tada, kai V.

R. nebebuvo įleistas į patalpas, iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo (2019-10-03), S. R. vežė nukentėjusiųjų daiktus. Nukentėjusiųjų parodymus, jog jie buvo įsigiję pareiškimuose nurodytas stakles, kitus įrankius, daiktus, patvirtina jų pateikti dokumentai, vaizdinė medžiaga. Pastebėtina, jog nors nukentėjusiųjų vaizdinė medžiaga patvirtina, kad nukentėjusieji disponavo minėtais daiktais, tačiau iš daiktų apžiūros protokolų matyti, jog pateiktos fotonuotraukos buvo darytos laikotarpiu nuo 2018-06-11 iki 2019-05-02, tačiau jos nepatvirtina, kad fotonuotraukose užfiksuoti įrenginiai buvo tiriamo įvykio metu patalpose (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo V. R. pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros, kasos pajamų orderiai patvirtina, kad V. R. vadovaujama įmonė UAB „A.T.“ vykdė veiklÄ â€“ pirko akmens plokÅ¡tes paminklams, tačiau pastebėtina, jog Å¡ie sandoriai vyko 2015 m. rugsėjo mėn. ­â€“ 2017 m. rugpjūčio mėn., todėl nepatvirtina, kad Å¡iuose dokumentuose nurodyti UAB „A.T.“ įsigyti daiktai realiai egzistavo tiriamos veikos metu, t. y. nuo 2019 m. gegužės mėn. iki spalio mėn., turint omenyje, jog buvo vykdoma bendra veikla (liudytojų parodymai).

Nukentėjusiojo A. V. pateiktas garso įrašas, kuriame girdėti kaip S. R. teigia, jog „viskas sutarta pirmadienį“ nepatvirtina, kad S. R. patvirtino, jog jis turi A. V. stakles ir jas atiduos pirmadienį. Taip pat paneigta A. V. ir V. R. nurodyta aplinkybė, jog S. R. A. V. pažadėjo stakles atiduoti pirmadienį. Iš vaizdo įrašo, matyti ir girdėti, jog A. V. klausia S. R., kada šis atiduos jo stakles, tačiau S. R. nieko apie stakles nesako, tik mini, kad viskas sutarta pirmadienį. Šiame pokalbyje S. R. nepatvirtina, jog turi A.

V. stakles bei nepasako, kad stakles atiduos pirmadienį, taip kaip teigia A. V. ir V. R.. Kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas policijos pareigÅ«nas M. Å . parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis kalbėjo su S. R., bet pastarasis niekada nepripažino, jog paėmė stakles, priklausančias V. R. ir A. V., be to, liudytojas negalėjo nieko konkretaus nurodyti apie tai, kad S. R. galimai minėjo jam, jog grÄ Å¾ins stakles kažkokį pirmadienį A. V. ar V. R., nes neprisimena. Dėl to liudytojo M. Å . parodymai nei patvirtina, nei paneigia nukentėjusiųjų skunde nurodytÄ aplinkybę, kad pateiktame vaizdo įraÅ¡e girdėti kaip S. R.

žadėjo pirmadienį grÄ Å¾inti stakles. 8.8. Aptarti įrodymai – iÅ¡teisintojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, vaizdinė medžiaga, dokumentai, patvirtinantys daiktų įsigijimo faktÄ , rodo, kad iÅ¡teisintasis, kaip MB „S.G.“ atstovas, V. R. ir A. V. vykdė veiklÄ bendrose patalpose, t. y. (duomenys neskelbtini) (sutartyje (duomenys neskelbtini)), jog patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (sutartyje (duomenys neskelbtini)) A. V. ir V. R. buvo atsivežę ir pasidėję savo įrenginius (įvairias stakles), kuriuos UAB „A.T.“ ir MB „D.G.“ buvo įsigiję pagal paramos sutartis, sudarytas su Darbo birža.

Be to, byloje nepaneigta iÅ¡teisintojo versija, kad V. R. jam buvo skolingas, nes tÄ faktÄ pripažino ir pats nukentėjusysis V. R., todėl iÅ¡teisintojo parodymai, jog jis dalies daiktų V. R. neatidavė, nes laikė, kad tie daiktai yra įsigyti už jo V. R. duotus pinigus, o V. R. skolos negrÄ Å¾ino, todėl laikė, jog daiktai priklauso jam. Nors tos aplinkybės, kad S. R. dalį nukentėjusiesiems priklausiusių daiktų iÅ¡vežė, pareikalavus grÄ Å¾inti jų iÅ¡ karto negrÄ Å¾ino, formaliai atitinka savavaldžiavimo požymius, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje yra pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiesiems padarytos žalos dydžio, dėl S. R. subjektyviosios pusės. 8.9.

Apeliantai skunde teigia, kad nukentėjusiesiems buvo padaryta didelė žala, nes jiems nebuvo grÄ Å¾inti jų daiktai, dėl to jie negalėjo vykdyti veiklos, pablogėjo jų sveikata ir pan. IÅ¡ bylos matyti, kad nukentėjusieji jiems ir jų įmonėms padarytÄ Å¾alÄ Ä¯vertino remdamiesi daiktų vertėmis jų įsigijimo metu 2015-2017 metais, tačiau įvertinus tai, jog 2018-2019 metais buvo vykdoma veikla, tai įrenginių ir kitų daiktų vertė mažėjo dėl jų nusidėvėjimo, o kitų daiktų, tokių kaip akmens plokÅ¡tės, paminklai, nebuvo visiÅ¡kai naudotos.

Pastebėtina, kad teisme V. R. patvirtino, jog jo darbinėje veikloje buvo naudojamos medžiagos (akmens plokÅ¡tės), o kas likdavo buvo sandėliuojama, todėl akivaizdu, kad UAB „A.T.“ apyvartoje nurodyta netiksli turimo turto vertė bei kiekiai. Apie tai, jog įmonėje nebuvo atliekamas auditas bei nebuvo inventorizuojamas turtas patvirtino ne tik pats V. R., bet ir liudytoja apklausta buhalterinę apskaitÄ UAB „A.T.“ tvarkiusi V. K.. Taip pat pažymėtina, kad teisme V. R. patvirtino, jog už kai kuriuos akmens dirbinius mokėjo S. R., todėl tai nebepriklausė jam, tačiau tai nebuvo užfiksuota buhalterinėje apskaitoje.

Šių paminėtų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai abejoti dėl nukentėjusiesiems padarytos žalos dydžio. 8.10. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad visi įrengimai, kurie yra užfiksuoti nukentėjusiųjų pateiktame vaizdo įraše bei fotonuotraukose, buvo patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) (sutartyje (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2019 m. spalio 3 d., t. y. tuo metu, kai neva S. R. iš minėtų patalpų išvarė V.

R., nes, kaip minėta, nukentėjusysis V. R. dar 2017-11-16 antstolio padėjėjui apraÅ¡iusiam skolininko UAB „A.T.“ turtÄ nurodė, kad įmonė jokio turto, tarp jų ir akmens pjovimo staklių, neturi, nes visas turtas perraÅ¡ytas kitos įmonės vardu, kad liudytojui V. M. kaip skolos grÄ Å¾inimÄ leido pasiimti iÅ¡ iÅ¡ardytų staklių pjÅ«klÄ ir kitas detales. Tai leidžia pagrįstai abejoti, ar tiriamo įvykio metu patalpose buvo visas nukentėjusiųjų nurodytas turtas. Taip pat nei vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino matę, kaip S. R. iÅ¡vežė bÅ«tent V.

R. ir A. V. priklausantį turtÄ . Nukentėjusiųjų pateiktas vaizdo įraÅ¡as nepatvirtina, kad vaizdo įraÅ¡o dienÄ S. R. iÅ¡vežė stakles, nes nustatyta, kad buvo vežamas auto krautuvas, kuris nuosavybės teise priklausė MB „S.G.“. Sugretinus liudytojo R. Z. parodymus, jog jis, papraÅ¡ytas S. R., į garaÅ¾Ä ir į aikÅ¡telę (duomenys neskelbtini) per kelis kartus vežė smulkius daiktus, plokÅ¡tes, su iÅ¡teisintojo S. R. parodymais, kad nutraukus patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį su G.

G., MB „S.G.“ reikėjo iÅ¡ patalpų iÅ¡vežti įmonei priklausančius įrenginius ir kitus daiktus, kuriuos buvo įsigijusi veiklai, matyti, jog iÅ¡teisintasis S. R. iÅ¡veždamas iÅ¡ patalpų dalį nukentėjusiesiems priklausančių daiktų, tai padarė ne siekdamas tokiu bÅ«du apriboti nukentėjusiųjų teisę tais daiktais naudotis (disponuoti), o dėl to, kad turėjo atlaisvinti nuomotas patalpas. Nors apžiÅ«rint S. R. naudotÄ garaÅ¾Ä jame buvo rasti įvairÅ«s daiktai, kurie buvo perduoti saugoti nukentėjusiajam V.

R., tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad bÅ«tent nukentėjusiajam perduoti saugoti daiktai priklauso UAB „A.T.“, MB „D.G.“ ar nukentėjusiesiems asmeniÅ¡kai. Dėl to nepaneigta iÅ¡teisintojo S. R. versija, kad garaže kratos metu rasti ir nukentėjusiajam V. R. perduoti saugoti daiktai priklauso S. R., įvertinus tai, jog MB „S.G.“ buvo įsigijusi daiktų, skirtų veiklai. Ä®vertinusi paminėtų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad S. R. veiksmuose nenustatytas BK 294 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvinės pusės elementas – tyčia.

3. Remiantis tuo, kad byloje yra pagrįstų abejonių dėl esminių faktinių kaltinime nurodytų aplinkybių (padarytos žalos dydžio, tyčios), teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teisingai juos įvertino, padarė pagrįstas išvadas, kad S. R. veikoje nėra visų BK 294 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių – padarinių (didelės žalos) ir subjektyviosios pusės požymio – tyčios, todėl pagrįstai jį išteisino.

Apeliantų skunde nurodytos aplinkybės, kad S. R. padarė jam inkriminuotÄ veikÄ yra grindžiamos subjektyviu apeliantų įrodymų vertinimu, neatsižvelgiant į teismo nustatytas ir aptartas abejones, dėl kurių negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Kitų aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nebÅ«tų iÅ¡tyręs ir įvertinęs, apeliantai nenurodo, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ bei atsižvelgęs į tai, kad byloje yra prieÅ¡taravimų ir abejonių, kurių Å¡iuo metu nėra galimybės procesiniais veiksmais paÅ¡alinti, pripažįsta, kad S. R. pagrįstai pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisintas pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

4. Nukentėjusieji apeliaciniame skunde teigia, kad S. R. pasisavino didelės vertės svetimÄ turtÄ . Å is skundo argumentas yra nepagrįstas, nes kaip teisingai nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, didžioji dalis daiktų priklausė ne nukentėjusiajam V. R. ar A. V., o UAB „A.T.“ bei MB „D.G.“. Be to, byloje nustatyta, kad dalį daiktų, o bÅ«tent formavimo stakles, nukentėjusysis A. V. pasiėmė iÅ¡ tų pačių patalpų, t. y. (duomenys neskelbtini), bei teritorijos, pasiėmė granito plokÅ¡tes.

Taip pat teisme nukentėjusysis V. R. nurodė, jog dalis akmens plokščių tebėra (duomenys neskelbtini). Taigi, akivaizdu, jog minimas turtas, net nebuvo iÅ¡vežtas, kaip nurodyta kaltinime. Taip pat nepaneigta aplinkybė, jog dalis, neva iÅ¡vežtų, daiktų vis dar yra teritorijoje (duomenys neskelbtini) (sutartyje (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Tai, kad dalis iÅ¡vežtų daiktų buvo surasta garaže, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat nepatvirtina fakto, jog S. R. pasisavino svetimÄ turtÄ , nes kaip byloje nustatyta, S. R. dalį daiktų iÅ¡vežė iÅ¡ patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) (sutartyje (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nes reikėjo iÅ¡ patalpų iÅ¡sikraustyti ir jas atiduoti savininkui.

Taigi, dėl objektyvių priežasčių dalis daiktų buvo iÅ¡vežta ir laikoma garaže, o be to, yra pagrįstų abejonių, ar garaže laikytas turtas priklauso nukentėjusiesiems, nes nustatyta, kad tarp V. R. ir iÅ¡teisintojo buvo susiklostę paskoliniai santykiai, MB „S.G.“ vykdė veiklÄ ir pirko įrankius. Paminėtos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad tyčia buvo pasisavintas svetimas turtas.

5. Nustačius, kad S. R. pagrįstai išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagrįstai nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovų V. R. ir A. V. byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, paliktas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas) bei iš S. R. nepriteistos nukentėjusiųjų turėtos proceso išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

6. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo S. R. pagal BK 294 straipsnio 1 dalį išteisintas, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovų V. R. ir A. V. bei Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. liepos 29 d. nuosprendžio. Teisėjai Nerijus Masiulis Gražvydas Poškus Laisvydas Zederštremas