ff6eec23-9359-46ce-9dca-ce79289da282 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-6910-621/2018 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01743-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 7 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Žanas Kubeckas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. A. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas L. A. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus su skundu (2-17 b. l., 1 t.) ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas, Å iaulių TI), 32 000 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2015-10-01 iki 2018-08-15, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės aktai, ypač atmetus plotÄ , kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, o dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama pakankama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, jis buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti. Nebuvo signalizacijos mygtuko, tad pareigÅ«nus tekdavo kviesti, beldžiant į duris.

Pasivaikščioti buvo galima tik vienÄ valandÄ per parÄ , kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių dėžių, peleninių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje buvo asbesto. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, vėdinama tik per langÄ , tad nebuvo užtikrinamas Å¡varaus oro kiekis, buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apÅ¡vietimas, natÅ«rali Å¡viesa beveik nepatekdavo į kamerÄ , o dirbtinė buvo per didelė. Kamerose buvo žiemÄ Å¡alta, temperatÅ«ra buvo nuo 10 iki 14 °C, o vasarÄ karÅ¡ta, iki 35 °C, sienos padengtos pelėsiu, grybeliu, drėgnos, dažai atsilupę.

Nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu jis nebuvo tinkamai aprÅ«pinamas patalyne, negaudavo užvalkalo užklotui, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pÅ«davo. Apatinių ir virÅ¡utinių rÅ«bų nemokamai neplaudavo, o jei, neturint pinigų, galėdavo skalbtis nemokamai, kildavo biurokratinės kliÅ«tys. Tualetinio popieriaus iÅ¡duodavo per mažai. Kamerose, nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ naudojantis higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais, kameroje sklisdavo nemalonÅ«s kvapai.

Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebÅ«davo Å¡ilto vandens, ne visada buvo galima nusiprausti duÅ¡e. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utelių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo, maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas ir neskanus, per maža energetinė vertė. SÄ lygų eiti į valgyklÄ nebuvo. Nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė papildomus psichologinius iÅ¡gyvenimus, fizinius skausmus, tai jį labai sukrėtė, sukėlė sunkumus, baimę, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , jis tapo konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, patyrė emocinius, dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ .

Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas pateikė atsikirtimÄ Ä¯ atsiliepimÄ (50-52 b. l., 3 t.), kuriame detalizavo skunde nurodytas aplinkybes. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Å iaulių TI atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (28-41 b. l., 1 t.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Taip pat nurodė, jog pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,58 kv. m iki 23,1 kv. m. Be to, pažymi, kad sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, netgi gerokai jas viršija, o įėjimas į sanitarinius mazgus atitvertas - durimis arba užuolaidėle, todėl tiek teiginiai dėl kamerų ploto neatitikimo ir sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra atmestini. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-08-27 patikrinimo akte Nr. EP-354 užfiksuota, kad kameroje Nr. 60 dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko higienos normos reikalavimus, tačiau užfiksuotas nežymus dirbtinės apšvietos pažeidimas.

Kameros Nr. 44 patikrinimas atliktas 2015-12-16 (iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2015-12-21 patikrinimo akte Nr. EP-594). Kameroje iÅ¡matuota dirbtinė apÅ¡vieta atitiko higienos normas. Kamerų Nr. 41 ir Nr. 92 patikrinimas užfiksuotas 2016-11-07 patikrinimo akte Nr. PA.6- 447. Nustatyta, kad oro temperatÅ«ra ir santykinė oro drėgmė atitiko higienos normas, tačiau nustatytas nežymus dirbtinės apÅ¡vietos pažeidimas kameroje Nr. 41 (kameroje Nr.92 normose). Pelėsio nenustatyta. Kitos kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, jo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų susijusių su apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sÄ lygų kamerose nei į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ , nei į Å iaulių visuomenės sveikatos centrÄ nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti Å¡iose kamerose kalinami asmenys nesikreipė.

Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sÄ lygas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

AnalogiÅ¡ka nuostata nustatyta ir higienos normos. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas įrengtos pagal Higienos normos reikalavimus. Kitos pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės dėl sÄ lygų Å iaulių TI yra nepagrįstos. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.

Å iaulių TI akcentavo, kad pareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių TI sÄ lygomis.

Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis, Å iaulių TI manė, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Papildomai nurodė, kad Å iaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas L. A. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės 32 000 Eur žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2018-08-15. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2017-11-16 iki 2018-07-27 Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kamerose Nr. 10 (plotas 16,26 kv. m.), Nr. 44 (plotas 17,92 kv. m.), Nr. 63 (plotas 18,16 kv. m.), Nr. 41 (plotas 23,1 kv. m.), Nr. 35 (plotas 7,49 kv. m.), Nr. 60 (plotas 17,68 kv. m.), Nr. 14 (plotas 19,56 kv. m.), Nr. 45 (plotas 18,47 kv. m.), Nr. 103 (plotas 17,58 kv. m.), Nr. 92 (plotas 18,95 kv. m.), Nr. 106 (plotas 23,46 kv. m.), Nr. 47 (plotas 18,74 kv. m.), Nr. 42 (plotas 22,85 kv. m.), Nr. 24 (plotas 18,85 kv. m.), Nr. 26 (plotas 16,96 kv. m.), Nr. 30 (plotas 23,37 kv. m.), Nr. 27 (plotas 15,93 kv. m.), Nr. 104 (plotas 18,86 kv. m.), Nr. 21 (plotas 18,72 kv. m.), Nr. 56 (plotas 19,05 kv. m.), Nr. 105 (plotas 24,22 kv. m.).

IÅ¡ byloje esančios pažymos matyti, kad 2016-06-14 19.30 val. bÅ«nant pareiÅ¡kėjui kameroje Nr. 44, užfiksuota, kad Å¡ioje kameroje yra 5 asmenys, t. y. vienam asmeniui teko 3,58 kv. m. kameros ploto. VisÄ likusį laikÄ pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sÄ lygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. IÅ¡ byloje esančios pažymos negalima nustatyti kiek tiksliai laiko pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 44 pažeidžiant nustatytÄ vienam asmeniui, kameros ploto normÄ .

Kadangi įrodyti aplinkybes kada pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeistos, pareiga tenka atsakovui, todėl Å¡ios aplinkybės aiÅ¡kintinos pareiÅ¡kėjo naudai. Konstatuotina, jog laikotarpiu nuo 2016-06-14, iÅ¡viso 1 dienÄ kameroje Nr. 44, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Å iaulių TI administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausiai iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. Pastebėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos.

BÅ«tent Å¡iame EŽTT sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis.

Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas konstatuoja, kad netgi atsižvelgiant į mažiausiÄ pareiÅ¡kėjui tekusį plotÄ iÅ¡skaičiavus sanitarinio mazgo plotÄ , minimalus 3 kv. m standartas bÅ«tų iÅ¡laikytas ir nebÅ«tų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiÅ¡kėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog patalpos (gyvenamosios kameros, pasivaikščiojimo kiemeliai), kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908, kuri įsigaliojo nuo 2015-11-01 (toliau – HN 134:2015). Iki 2015-10-31 galiojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2010-03-30 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 (toliau – HN 76:2010).

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-101 (16.3.187.6.12) (144-146 b. l., 1 t.) matyti, kad patikrinimo metu 2017-04-04 gyvenamojoje kameroje Nr. 106 nustatyti higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimai (ant lubų ir sienų nepašalinti vizualiai matomi pelėsiai), kitų higienos normos pažeidimų, nenustatyta. Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-354 (179-182 b. l., 1 t.) matyti, kad patikrinimo metu 2015-08-24 gyvenamojoje kameroje Nr. 60 (šioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015-12-14) nustatyti higienos normos HN 76:2010 62 punkto pažeidimas (nuo lubų byra tinkas), kitų pažeidimų šioje kameroje, bei pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustatyta.

Iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. EP-594 (183-186 b. l., 1 t.) matyti, kad patikrinimo metu 2015-12-16 gyvenamojoje kameroje Nr. 44 higienos normos pažeidimų nenustatyta. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-447(19.4.1.6.12) (187-189 b. l., 1 t.) matyti, kad patikrinimo metu 2016-11-03 gyvenamojoje kameroje Nr. 92 nustatyti higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimai (ant sienų ir lubų vizualiai matomas pelėsis), gyvenamojoje kameroje Nr. 41 nustatyti higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimai (per maža dirbtinė apšvieta).

Kitų higienos normos pažeidimų šiose kamerose, nenustatyta. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-350 (16.3.187.6.12) (20-21 b. l., 2 t.) matyti, kad patikrinimo metu 2017-12-01 pasivaikščiojimo kiemeliuose higienos normos pažeidimų, nenustatyta. Iš Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymų apie atliktus darbus 2015, 2016 ir 2017 metais matyti, kad 2015 metais buvo suremontuotos gyvenamosios kameros Nr. 14, 21, 92 (81-85 b. l., 1 t.); 2016 metais buvo suremontuotos gyvenamosios kameros Nr. 56, 103, 104 ir pasivaikščiojimo kiemelių stogas (86-89 b. l., 1 t.); 2017 metais buvo suremontuota gyvenamoji kamera Nr. 47 (90-92 b. l., 1 t.).

Bylai aktualiu laikotarpiu, kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas (pareiÅ¡kėjo laikymo metu ar praėjus neilgam laiko tarpui prieÅ¡ ar po pareiÅ¡kėjo patalpinimo į Å¡ias patalpas), nebuvo atlikti sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas atitikimÄ higienos normų reikalavimams. PareiÅ¡kėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Å iaulių TI administracijÄ su skundais nesikreipė (29 b. l., 2 t.).

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su skundais bÅ«tų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Teisės aktai neįpareigoja Å iaulių TI administracijÄ nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) bÅ«klės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iÅ¡ tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobÅ«džio, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tokio laipsnio neigiamÄ poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliÅ«tis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas buvo laikomas gyvenamosiose kamerose Nr. 60, 92, 106 kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taip pat teismas konstatuoja, kad neįrodyta, jog kitos patalpos (išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ naudojantis higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais. Å iaulių TI nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa Å iaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. IÅ¡ Å iaulių TI pateiktos „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ (75-76 b. l., 1 t.) matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas sanitarinis mazgas atitvertas OSB ar mÅ«rine atitvarine konstrukcija, kurios aukÅ¡tis yra nuo 1,82 m (kameros Nr. 56 ir 92) iki 2,34 m (kamera Nr. 63).

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ūkio skyriaus 2015 metais atliktų ūkio skyriaus darbų suvestinės (81-85 b. l., 1 t.) matyti, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 10, 2015 m. lapkričio mėnesį buvo sumontuota sanitarinio mazgo pertvara. Pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas iki pertvaros sumontavimo, t. .y. nuo 2015-10-05 iki 2015-10-13. Į vertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu gyvenamojoje kameroje Nr. 10 buvo pažeistas. Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas nenurodė kaip toks sanitarinio mazgo atitvėrimas kitose kamerose (išskyrus Nr.

10) pažeidė jo privatumÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ , naudojantis sanitariniu mazgu, pažeista nebuvo (iÅ¡skyrus 9 dienas bÅ«nant gyvenamojoje kameroje Nr. 10). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas iki lubų, o vėdinimas buvo tik per langÄ , todėl pripažintini pagrįstais pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl kameroje buvusio blogo kvapo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nebuvo organizuojamos socialinės reabilitacijos programos, nebuvo sudaryta galimybė sportuoti.

Šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Skundų Šiaulių TI administracijai dėl socialinės reabilitacijos programos, galimybės sportuoti ar kitokio laisvalaikio organizavimo, neteikė (29 b. l., 2 t.). Atsakovas pažymoje (29 b. l., 2 t.) bei atsiliepime nurodė, jog suimtiesiems (nuteistiesiems) organizuojamas užimtumas. Iš Šiaulių TI direktoriaus 2011-03-31 įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtintos Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programos (128-132 b. l., 1 t.) bei suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų (30-200 b. l., 2 t., 2-42 b. l., 3 t.) matyti, kad Šiaulių TI organizuojamas laisvalaikio užimtumas suimtiesiems ir nuteistiesiems.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovas pareiÅ¡kėjo teisių dėl jo užimtumo organizavimo, nepažeidė. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pasivaikščiojimui gryname ore buvo skiriama tik 1 valanda. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ .

Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 suimtiesiems ir nuteistiesiems nustatyta vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore trukmė. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-358 ir 2018-04-16 įsakymu Nr. 1/01-130, suimtiesiems nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo trukmė gryname ore. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad Å iaulių TI direktoriaus įsakymas dėl pasivaikščiojimo trukmės nebuvo vykdomas, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas turėjo teisę į ilgesnį, nei vienos valandos (nuo 2017-11-22 dviejų valandų) pasivaikščiojimÄ gryname ore, skundų Å iaulių TI administracijai dėl pasivaikščiojimo trukmės neteikė, todėl Å¡ie argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto. Pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, todėl atmestini, kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nurodė, kad patalpose buvo tarakonų ir kitokių parazitų, graužikų, nebuvo vykdoma dezinfekcija ir deratizacija, patalynė, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami. Šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (Šiaulių visuomenės sveikatos centro) patikrinimo aktų matyti, kad dėl patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos, taip pat patalynės dezinfekcijos pažeidimų nenustatyta. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Šias aplinkybes patvirtina dezinfekcijos planai (93-121 b. l., 1 t.). Pareiškėjas nurodė, kad nepakankamai buvo aprūpinamas tinkamos kokybės tualetiniu popieriumi, patalyne.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas“ (Žin., 2004, Nr. 93-3422; TAR, 2016-04-20, Nr. 2016-10107, redakcija galiojusi iki 2017-01-01) (toliau – aprašas). Apraše numatyta, kad vyrams laikomiems tardymo izoliatoriuose išduodama antklodė 1 vnt., čiužinys 1 vnt., pagalvė 1 vnt., užvalkalas pagalvei 2 vnt., paklodė 4 vnt., rankšluostis 2 vnt., 1 rulonas tualetinio popieriaus.

Suimtiesiems kas mėnesį iÅ¡duodami: dantų Å¡epetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). ApraÅ¡o redakcija įsigaliojusi nuo 2017-01-01 4 punkte numatė, kad „PirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant apraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms.“ ApraÅ¡o 5 punkte numatyta, kad „Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui“. PareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s. PareiÅ¡kėjas nenurodo kuo pasireiÅ¡kė jo teisių pažeidimas. PareiÅ¡kėjas neteikė skundų Å iaulių TI administracijai dėl nepakankamo aprÅ«pinimo tualetiniu popieriumi ar nekokybiÅ¡ka patalyne (29 b. l., 2 t.).

IÅ¡ asmeninės sÄ skaitos Nr. 1642 ( 122-123 b. l., 1 t.) matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas čiužinys, patalynė, higienos priemonės. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamentas taip pat nenustatė pažeidimų dėl nekokybiÅ¡kos patalynės iÅ¡davimo. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl aprÅ«pinimo tualetiniu popieriumi ir patalyne atmestini, kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam buvo tiekiamas nekaloringas maistas, jo per mažai.

PareiÅ¡kėjas nesikreipė su skundais ar praÅ¡ymais dėl per mažų maisto porcijų ar papildomo maitinimo, nenurodo aplinkybių, kad jam rekomenduotas papildomas maitinimas, tokių duomenų byloje nėra. PareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s, nenurodo jokių konkrečių aplinkybių kada jis gavo nekokybiÅ¡kÄ maistÄ , ar jo buvo per mažai. IÅ¡ Å iaulių valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos patikrinimo akto matyti, kad iÅ¡tyrus maisto pavyzdžius dėl maisto kiekio ir kokybės pažeidimų, susijusių su nagrinėjamas byla, nenustatyta (153-177 b. l., 1 t.).

Įvertinus pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad neįrodyta, kad pareiškėjui buvo tiekiamas nekaloringas ar teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas ar per mažas jo kiekis. Pareiškėjas nurodė, kad kameroje nebuvo signalizacijos mygtuko. Šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo teisų pažeidimas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punktas numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, tačiau taisyklių 2 punktas numato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosioms patalpoms negali bÅ«ti taikomas reikalavimas dėl pavojaus mygtuko įrengimo, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad dėl pavojaus mygtuko nebuvimo buvo pažeistos jo teisės, nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog neturėjo galimybės iÅ¡siplauti savo asmeninius rÅ«bus. Pagal HN 134:2015 40 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

Å iaulių TI direktoriaus 2012-11-20 įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintas „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as), kuris reglamentuoja virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimo tvarkÄ . ApraÅ¡o 3 punkte numatyta, kad Å iaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) virÅ¡utinių rÅ«bų skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančius pinigus, o nesant pinigų asmeninėje sÄ skaitoje ilgiau, nei 3 mėnesius, virÅ¡utiniai rÅ«bai skalbiami nemokamai.

ApraÅ¡o 13 ir 14 punktai numato skalbinių nepriėmimo procedÅ«rÄ , jei suimtasis (nuteistasis) neturi ar turi nepakankamai lėšų savo asmeninėje sÄ skaitoje sumokėti už skalbimo paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių TI atsisakė priimti skalbimui pareiÅ¡kėjo virÅ¡utinius rÅ«bus, pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Å iaulių TI administracijÄ su praÅ¡ymu skalbti jo virÅ¡utinius rÅ«bus, neteikė skundų dėl atsisakymo skalbti jo rÅ«bus, pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių duomenų kada ir kokiomis aplinkybėmis Å iaulių TI atsisakė sudaryti galimybę pareiÅ¡kėjui iÅ¡siskalbti virÅ¡utinius rÅ«bus.

PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių kada jam nebuvo sudarytos galimybės skalbtis apatinius rÅ«bus. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å iaulių TI dažnai nebÅ«davo Å¡ilto vandens, todėl ne visada buvo galima nusiprausti duÅ¡e. Å ie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s, nedetalizuoti. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau, kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

PareiÅ¡kėjas nesikreipė su praÅ¡ymais ar skundais į Å iaulių TI direktorių dėl tinkamų sÄ lygų praustis po duÅ¡u bei galimybės praustis po duÅ¡u daugiau nei vienÄ kartÄ per savaitę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų privalėjęs sudaryti sÄ lygas pareiÅ¡kėjui daugiau nei vienÄ kartÄ per savaitę prausti visÄ kÅ«nÄ po duÅ¡u, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose nebuvo veidrodžio ir tualeto reikmenų spintelės, pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo šiukšlių dėžių, peleninių, suoliukų. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad patalpos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra be kito inventoriaus ir spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai), sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai), veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai).

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 ir 22 punktai reglamentuoja pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimÄ . Teisės aktai nereglamentuoja inventoriaus pasivaikščiojimo kiemeliuose. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, nebuvo bÅ«tino inventoriaus.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai, o tam nėra įrengta patalpų. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl pasimatymų nesuteikimo yra deklaratyvÅ«s, pareiÅ¡kėjas nenurodo kada ir su kokiu asmeniu jam nebuvo suteiktas pasimatymas. PareiÅ¡kėjas neteikė skundų Å iaulių TI administracijai dėl nesuteiktų pasimatymų (29 b. l., 2 t.). IÅ¡ pažymos (64-74 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2018-08-15 su praÅ¡ymais suteikti ilgalaikį pasimatymÄ Ä¯ Å iaulių TI administracijÄ nesikreipė, tačiau buvo gauta 11 A.

A. praÅ¡ymų pasimatyti su pareiÅ¡kėju ir visi Å¡ie praÅ¡ymai buvo patenkinti. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nesuteikto ilgalaikio pasimatymo, atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog jam pablogėjo sveikata. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istorijÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiÅ¡kėjui pablogėjo sveikata bÅ«tent dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.

Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudencijÄ , teismo pareiga motyvuoti priimtÄ spendimÄ nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ pareiÅ¡kėjo argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieÅ¡ SuomijÄ ir kt.). Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI, buvo kalinamas sÄ lygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias. Vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

Teismas įvertinęs visas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Be to, pareiÅ¡kėjas buvimo Å iaulių TI laikotarpiu turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore, pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, pareiÅ¡kėjui tenkanti kameros ploto norma pažeista nebuvo.

Vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).

Tačiau Å¡iuo atveju, nustačius, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos ne tik dėl higienos normų pažeidimo, bet ir pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, o taip pat 1 dienÄ minimalų teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, todėl vien pažeidimo pripažinimas nebus pakankama satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ . Atsižvelgiant į paminėtÄ , pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimas priteistinas, patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertinus pinigais.

Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį, įvertindamas turimų įrodymų visumÄ , remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., LVAT 2017-01-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2-858/2017, LVAT 2018-01-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-923-822/2017 ir kt.), taip pat įvertindamas pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimaliÄ mėnesinę algÄ , vidutinį darbo užmokestį), bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100 Eur.

Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti jam 32 000 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iÅ¡ dalies. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo L. A. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui L. A. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur (Å¡imtas Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjas Žanas Kubeckas