2018-12-21 Nr. AB-23738-3-65-3-00340-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5408-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00340-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovui Panevėžio apygardos teismui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja E. K. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus su skundu, prašydama panaikinti Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymą Nr. V-33 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas, Įsakymas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad Panevėžio apygardos teismo (toliau – ir Teismo) pirmininko ginčijamas įsakymas priimtas remiantis 2017 m. rugsėjo 19 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. BV-214 (toliau – ir Išvada), kuria konstatuota, jog teisėjo padėjėja E. K. padarė du tarnybinius nusižengimus: 1) per teisėjo E. Č. nustatytą terminą nepateikė teisėjui sprendimo projekto civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/207; 2) neparengė procesinio sprendimo projekto (aprašomosios dalies) civilinėje byloje Nr. e2A-553-755/2017, šio projekto nepateikė teisėjui, apie tai, kad šis projektas nebus parengtas neinformavo teisėjo ir bylos jam negrąžino. Nurodė, kad už šiuos du tarnybinius nusižengimus jai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

3. Pareiškėja su jai paskirta tarnybine nuobauda nesutiko ir teigė, kad minėtų tarnybinių nusižengimų nepadarė, savo tarnybines pareigas atliko tinkamai. Paaiškino, kad procesinio sprendimo projektą civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017 parengė ir jo failą įkėlė teisėjui į kompiuterį per teismo kompiuterių tinklą iki savo kasmetinių atostogų pradžios, t. y. 2017 m. liepos 10 d. Pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, leidžiančiu teigti, jog ji procesinio sprendimo failo teisėjui nepateikė. Mano, kad Išvadoje nepagrįstai nurodoma, jog teisėjo E. Č. paaiškinimai patvirtina tai, kad procesinio sprendimo projektas nustatytu terminu nebuvo jam pateiktas.

4. Pareiškėja akcentavo, kad teisėjas E. Č. procesinio sprendimo projekto failo pasigedo tik praėjus mėnesiui nuo failo įkėlimo dienos, t. y. 2017 m. liepos 31 d., grįžęs į darbą po savo kasmetinių atostogų. Pabrėžė, kad per šį laiko tarpą teisėjas nesidomėjo ir netikrino, ar procesinio sprendimo projektas buvo įkeltas į kompiuterių tinklą, todėl pareiškėja mano, jog failas galėjo būti teisėjo ištrintas. Pareiškėjos nuomone, Išvadoje nepagrįstai nurodoma, kad E. Č. kompiuterio apžiūra patvirtina aplinkybę dėl procesinio projekto teisėjui nepateikimo, kadangi minėta apžiūra atlikta 2017 m. rugsėjo 8 d. Atkreipė dėmesį, kad kompiuterio apžiūrai buvo pateiktas tik aplankas „(duomenys neskelbtini)“, todėl siekiant patikrinti, ar procesinio sprendimo failas teisėjui nebuvo perduotas, turėjo būti atlikta išsami viso kompiuterio ir kompiuterinio tinklo analizė. Pažymėjo, kad iš teisėjo kompiuterio apžiūros matyti, jog visi kompiuterio duomenys netirti, nebuvo apžiūrėta ištrintų failų šiukšliadėžė.

5. Pareiškėja nurodė, kad aplinkybę, jog procesinio sprendimo projekto failą ji iki savo atostogų pradžios perdavė teisėjui E. Č., patvirtina teisėjo bei raštinės vedėjos V. R. paaiškinimai. Akcentavo, kad jokio tikslo neperduoti teisėjui jau parengto procesinio sprendimo projekto ji neturėjo ir negalėjo turėti. Pabrėžė, kad Išvados 14.4 punkte nurodytos aplinkybės, jog ji ignoravo teisėjo E. Č. prašymus (perduotus SMS žinute ir per raštinės vedėją V. R.), yra perteklinės, kadangi tuo ji nebuvo kaltinama. Paaiškino, kad su raštinės vedėja V. R. 2017 m. rugpjūčio 11 d. (savo atostogų metu) kalbėjo telefonu ir tik tada sužinojo, jog teisėjas E. Č. ieško procesinio sprendimo projekto. Tuo metu V. R. nurodė, jog teismo dokumento failas jau yra įkeltas teisėjui į kompiuterinę sistemą. Teigė, kad po pirmojo pokalbio nusprendė dar kartą paskambinti raštinės vedėjai ir pasakyti savo darbinio kompiuterio slaptažodį, jog būtų galimybė pasiekti jos kompiuteryje esantį teismo procesinio sprendimo projektą. Atsižvelgdama į tai mano, kad nepagrįsta aplinkybė, jog būdama kasmetinėse atostogose ji ignoravo teisėjo E. Č. prašymus dėl procesinio sprendimo projekto, bei padaryta išvada, jog procesinio sprendimo projekto ji teisėjui nepateikė.

6. Pareiškėjos teigimu, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad teisėjas E. Č. jai būtų davęs nurodymą parengti procesinio sprendimo projekto civilinėje byloje Nr. e2A-553-755/2017 aprašomąją dalį, taip pat nenurodyta, koks konkretus terminas nustatytas procesinio sprendimo aprašomajai daliai parengti. Pažymėjo, kad iš teisėjo E. Č. nebuvo gavusi nurodymo parengti procesinio sprendimo aprašomąją dalį civilinėje byloje Nr. e2A-553-755/2017, teisėjas minėtos bylos jai niekada nedavė ir apie šią bylą su ja nekalbėjo. Pabrėžė, kad laikotarpiu nuo jos nedarbingumo iki kasmetinių atostogų pradžios, t. y. nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. liepos 7 d., su teisėju E. Č. buvo aptarusi pagrindinius darbus, kuriuos ji atliko. Atkreipė dėmesį, kad civilinės bylos Nr. e2A-553-755/2017 nagrinėjimas buvo numatytas 2017 m. rugpjūčio 1 d., t. y. jos kasmetinių atostogų metu, o pagal susiklosčiusią su teisėju E. Č. darbo praktiką, procesinių sprendimų aprašomųjų dalių projektus ji rengdavo ir pateikdavo teisėjui prieš 1–2 darbo dienas iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje dienos.

7. Pareiškėja teigė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepagrįstai nurodoma, jog vairuotojo V. J. paaiškinimas apie tai, jog teisėjas E. Č. iš jos kabineto pasiėmė bylą, patvirtina aplinkybę, kad teisėjas pavedė jai parengti procesinio sprendimo aprašomosios dalies projektą civilinėje byloje Nr. e2A-553-755/2017. Akcentavo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokią konkrečiai bylą iš pareiškėjos kabineto pasiėmė teisėjas, kadangi jos darbo kabinete buvo laikoma ne viena civilinė byla. Pabrėžė, kad grįžusi į darbą po nedarbingumo matė, jog jos spintoje yra atneštos ir sudėtos bylos, todėl neatmeta galimybės, kad civilinę bylą Nr. e2A-553-755/2017 jai į kabinetą galėjo atnešti sekretorė ar teisėjas jos nedarbingumo metu. Pareiškėjos nuomone, tarnybinė nuobauda už procesinio sprendimo aprašomosios dalies projekto neparengimą civilinėje byloje Nr. e2A-553-755/2017 paskirta nepagrįstai.

8. Atsakovas Panevėžio apygardos teismas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas nurodė, kad pirmasis pareiškėjos tarnybinis nusižengimas pasireiškė tuo, jog ji nepateikė teisėjui E. Č. procesinio sprendimo projekto (su motyvuojamąja ir rezoliucine dalimis) civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017. Paaiškino, kad pareiškėja su teisėju E. Č. duomenimis (dokumentais, procesinių sprendimų projektais) tarpusavyje keitėsi naudodamiesi Panevėžio apygardos teisme veikiančiu vietiniu kompiuterių tinklu, duomenis vienas kitam įkeldami į specialius kiekvieno iš jų kompiuteriuose sukurtus aplankus. Pabrėžė, kad galimybę prieiti prie šių aplankų turėjo ir turi tik konkretus teisėjas ir jo padėjėjas. Teigė, kad pareiškėja visus savo parengtus dokumentus įkeldavo į teisėjo E. Č. tarnybiniame kompiuteryje esantį aplanką „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėjo, kad pareiškėja iki jos atostogų pradžios, t. y. iki 2017 m. liepos 10 d., procesinio sprendimo projektą civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017 turėjo įkelti į teisėjo E. Č. kompiuteryje esantį aplanką „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, jog teisėjo tarnybiniame kompiuteryje esančiame aplanke procesinio sprendimo projekto nebuvo.

10. Atsakovas teigė, kad Teismo tinklas neturi galimybės užfiksuoti duomenų pasikeitimo tarp tarnybinių kompiuterių tikslaus laiko, tačiau šie duomenys objektyviai užfiksuojami dokumentų (failų) sukūrimo, modifikavimo ir kituose metaduomenyse, kurių pakeisti (suklastoti) nėra galimybės. Pažymėjo, kad iš šių duomenų matyti, jog procesinio sprendimo projektas civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017 parengtas iki 2017 m. liepos 7 d., tačiau teisėjui E. Č. iki 2017 m. liepos 10 d. nebuvo perduotas, jis perduotas tik po pareiškėjos atostogų, t. y. 2017 m. rugpjūčio 16 d.

11. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad teisėjas E. Č. pareiškėjos įkeltą procesinio sprendimo projektą laikė teismo kompiuterių tinkle ir jo neįkėlė į savo kompiuterį. Pažymėjo, kad kompiuterių tinklas yra tik priemonė dokumentams (failams) perduoti iš vieno kompiuterio į kitą, o aplankas „(duomenys neskelbtini)“ buvo sukurtas ne teismo kompiuterių tinkle, o E. Č. tarnybiniame kompiuteryje, prie kurio prieiga papildomai sukurta tik pareiškėjai. Įkeldama atitinkamus dokumentus į aplanką „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėja savaime šiuos dokumentus įkeldavo į teisėjo E. Č. tarnybinį kompiuterį. Teigė, kad teisėjo E. Č. tarnybinio kompiuterio apžiūros metu nustatyti visi pareiškėjos per teismo kompiuterių tinklą į minėtą aplanką įkelti dokumentai.

12. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad procesinio sprendimo projektas į minėtą aplanką galėjo nepatekti ir būti prarastas dėl techninių kliūčių. Pažymėjo, kad esant techninėms kliūtims teismo kompiuterių tinklas perkelti duomenų neleidžia ir visais atvejais darbuotojai apie tai informuojami.

13. Atsakovas nurodė, kad antrasis pareiškėjos tarnybinis nusižengimas pasireiškė tuo, jog ji neparengė procesinio sprendimo aprašomosios dalies civilinėje byloje Nr. e2A-553-755/2017, teisėjo E. Č. neinformavo apie tai, kad projektas nebus parengtas, ir bylos jam negrąžino.

14. Atsakovo teigimu, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti duomenys patvirtino, kad teisėjas E. Č. įpareigojo pareiškėją paruošti procesinio sprendimo aprašomosios dalies projektą civilinėje byloje Nr. e2A-553-755/2017, tačiau pareiškėja to nepadarė, neinformavo teisėjo apie tai, jog projektas nebus parengtas, ir bylos jam negrąžino. Pažymėjo, kad minėtą projektą pagal nustatytą darbo su teisėju tvarką, ji turėjo parengti iki bylos nagrinėjimo, t. y. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., tačiau tai nereiškė, jog pareiškėja privalėjo dirbti savo atostogų metu. Atsakovas nurodė, kad teisėjas E. Č. bylą procesinio sprendimo projekto parengimui pareiškėjai perdavė iki jos atostogų pradžios, todėl procesinio sprendimo projektą pareiškėja turėjo parengti ir perduoti teisėjui iki savo atostogų pradžios, o matydama, jog to padaryti nesugebės, privalėjo informuoti apie tai teisėją. Akcentavo, kad teisėjo E. Č. paaiškinime aiškiai ir konkrečiai nurodyta, jog jis iš pareiškėjos kabineto pasiėmė civilinę bylą Nr. e2A-553-755/2017, o tokį teisėjo paaiškinimą patvirtino teismo vairuotojas V. J.. Atsakovo vertinimu, atmestinos pareiškėjos prielaidos, kad minėtą civilinę bylą Nr. e2A-553-755/2017 teisėjas ar posėdžių sekretorė galėjo į jos kabinetą atnešti per nedarbingumo laikotarpį, kadangi teisėjas savo paaiškinime aiškiai nurodė, jog pats asmeniškai perdavė šią bylą pareiškėjai, o netikėti teisėjo E. Č. paaiškinimais nėra pagrindo.

15. Atsakovas pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėja nebendradarbiavo su tarnybinį nusižengimą tyrusiais atsakingais asmenimis ir savo elgesiu sunkino įrodymų rinkimą. Teigė, kad pareiškėjos pažeidimai neabejotinai sukėlė neigiamas pasekmes – pareigas, kurių neįvykdė pareiškėja, turėjo vykdyti kiti Teismo darbuotojai. Atsakovo nuomone, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgus į pareiškėjos elgesį, į padarytų tarnybinių nusižengimų skaičių ir kitas svarbias aplinkybes, pareiškėjai paskirta proporcinga jos padarytiems pažeidimams tarnybinė nuobauda – papeikimas.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta už tai, jog ji pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 8 punktų nuostatas, Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-9 patvirtinto Teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo 11–15 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.3, 2.5, 5.2 ir 9.3 punktų reikalavimus.

18. Vertindamas pareiškėjai inkriminuotą tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį tuo, jog pareiškėja nepateikė teisėjui E. Č. procesinio sprendimo projekto (su motyvuojamąja ir rezoliucine dalimis) civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog pareiškėja 2017 m. liepos 7 d. parengė procesinio sprendimo projektą civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017. Teismas akcentavo, kad nors pareiškėja teigia, jog iki 2017 m. liepos 10 d., t. y. iki savo atostogų pradžios, įkėlė minėto sprendimo projektą teisėjui E. Č. į jo kompiuteryje sukurtą tam skirtą aplanką „(duomenys neskelbtini)“, šį pareiškėjos argumentą paneigė tarnybinio nusižengimo metu surinkti duomenys.

19. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė, įvertinęs teisėjo E. Č. paaiškinimus, duotus tiek tarnybinio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, teisėjo tarnybinio stacionaraus kompiuterio apžiūros metu nustatytas aplinkybes, jog teisėjo kompiuteryje esančiame aplanke „(duomenys neskelbtini)“ civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017 nėra kitų parengtų ir pateiktų procesinių sprendimų projektų laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. liepos 10 d., o sprendimo projektas minėtoje civilinėje byloje įkeltas tik 2017 m. rugpjūčio 16 d.

20. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu liudytoja apklaustos informatikės E. L. paaiškinimus, jog esant techninėms kliūtims teismo kompiuterių tinklas perkelti dokumentų neleidžia ir visais atvejais apie tai informuoja teismo darbuotoją, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad procesinio sprendimo projektas civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017 teisėjo E. Č. kompiuterio galėjo nepasiekti ir būti prarastas dėl techninių kliūčių. Teismas taip pat pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu failą neatsargiai būtų praradęs pats teisėjas E. Č., jis būtų patekęs į teisėjo kompiuterio aplanką „Šiukšlinė“.

21. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja teisėjo E. Č. nustatytu terminu (iki 2017 m. liepos 10 d.) parengusi procesinio sprendimo projektą civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017, bet jo nepateikusi teisėjui, padarė tarnybinį nusižengimą, dėl ko ginčijamą įsakymą šioje dalyje pripažino kaip teisėtą ir pagrįstą.

22. Vertindamas pareiškėjai inkriminuotą tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį tuo, jog ji neparengė procesinio sprendimo aprašomosios dalies projekto civilinėje byloje Nr. e2A-553-755/2017, teisėjo E. Č. neinformavo apie tai, kad projektas nebus parengtas, ir bylos jam negrąžino, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėja neneigė paties fakto, kad ji neparengė ir nepateikė teisėjui E. Č. procesinio sprendimo projekto minėtoje civilinėje byloje, tačiau ji tvirtina, jog teisėjas jai nedavė tokio pavedimo ir ji parengti sprendimo projekto iki bylos nagrinėjimo 2017 m. rugpjūčio 1 d. negalėjo dėl kasmetinių atostogų. Teismas, atsižvelgdamas į teisėjo E. Č. paaiškinimus, padarė išvadą, jog teisėjas jau 2017 m. gegužės mėn. pabaigoje civilinę bylą Nr. e2A-553-755/2017 susipažinti ir procesinio sprendimo projektui (aprašomosios dalies) parengti iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdžio perdavė pareiškėjai, kuri teisėjui E. Č. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. procesinio sprendimo projekto neparengė ir bylos negrąžino. Teismas vertino, kad abejoti teisėjo E. Č. paaiškinimais nėra pagrindo, kadangi pareiškėja nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių teisėjas galėtų būti suinteresuotas ją apkalbėti, nepagrįstai kaltindamas tarnybinio nusižengimo padarymu.

23. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą, kad jei ji ir būtų gavusi iš teisėjo E. Č. pavedimą parengti procesinio sprendimo projektą civilinėje byloje Nr. e2A-553-755/2017, iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. to padaryti būtų negalėjusi, nes atostogavo. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad terminas nuo 2017 m. birželio 26 d. (kai pareiškėjai baigėsi nedarbingumo laikotarpis) iki 2017 m. liepos 7 d. buvo pakankamas procesinio sprendimo aprašomosios dalies projektui civilinėje byloje Nr. e2A-553-755/2017 parengti, todėl pareiškėja, įvertinusi savo turimą darbo krūvį ir kitas svarbias aplinkybes, turėjo objektyvias galimybes tinkamai įvykdyti teisėjo pavedimą arba prieš savo kasmetines atostogas informuoti teisėją E. Č., jog ji nesuspės įvykdyti jo pavedimo, ir grąžinti jam bylą.

24. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja teisėjo E. Č. pavedimu nustatytu terminu neparengusi procesinio sprendimo aprašomosios dalies projekto civilinėje byloje Nr. e2A-553-755/2017, neinformavusi teisėjo, jog projektas laiku nebus parengtas, ir negrąžinusi jam bylos, padarė tarnybinį nusižengimą, dėl ko ginčijamą įsakymą šioje dalyje pripažino kaip teisėtą ir pagrįstą.

25. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Išvadoje konstatuota, jog pareiškėja pažeidė Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2016 m. vasario 29 įsakymu Nr. V-9 patvirtinto Teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo 14 punkto reikalavimus – teisėjo pavedimu nagrinėti teisme gautus asmenų skundus, pareiškimus ar prašymus ir juos išnagrinėjus pateikti savo pasiūlymus dėl juose iškeltų klausimų, parengti reikiamus raštus. Teismas atkreipė dėmesį, kad nei tarnybinio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, jog pareiškėjai buvo duotas tokio pobūdžio pavedimas, kurio ji būtų neįvykdžiusi ir pažeidusi Teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo 14 punkto reikalavimus, dėl ko minėtą nuostatą pašalino iš pareiškėjai reiškiamo kaltinimo.

26. Įvertinęs ginčo teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tarnybinės nuobaudos tyrimo ir skyrimo procedūra buvo atlikta iš esmės laikantis tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą dėl objektyvaus tyrimo neatlikimo.

27. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ginčijamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo už padarytus du tarnybinius nusižengimus priimtas išsamiai išnagrinėjus tarnybinių nusižengimų aplinkybes, skiriant tarnybinę nuobaudą atsižvelgta į valstybės tarnautojos kaltę, tarnybinių nusižengimų padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius. Teismas nenustatė esminių VTĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų pažeidimų, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 28. Pareiškėja E. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, arba panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir bylą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.

29. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdama, jog jos kaltė padarius tarnybinius nusižengimus neįrodyta byloje surinkta medžiaga ir atsakovo pateiktais įrodymais. Pažymi, kad teismas skundžiamu sprendimu tik sutiko su atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, ją perrašė į sprendimą, nepasisakė dėl daugelio skunde nurodytų argumentų, dėl ko bylą išnagrinėjo formaliai, o savo išvadas grindė prielaidomis. Akcentuoja, kad teismas neįrodinėjo ir nenurodė atskirai kiekvieno pareiškėjai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo sudėties požymio ir padarė esminį proceso pažeidimą, t. y. patenkinęs pareiškėjos prašymą išreikalauti duomenis, šio prašymo neįvykdė. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

30. Pareiškėjos nuomone, nei tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad ji procesinio sprendimo projekto failo civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017 teisėjui E. Č. neperdavė, t. y. neįkėlė jo į teisėjo kompiuterį per teismo kompiuterių tinklą. Mano, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu atlikta neišsami teisėjo kompiuterio apžiūra, teisme apklausti liudytojai E. Č., M. J., E. L. savo parodymais teisme ir J. E. savo paaiškinimais objektyviai negali patvirtinti failo perkėlimo per kompiuterių tinklą aplinkybės fakto, nes tam reikalingas specialus tyrimas. Pažymi, kad nei jos, nei teisėjo E. Č. kompiuterio ekspertizė byloje nebuvo atlikta, todėl visos nepašalintos abejonės tuo klausimu, ar failas per teismo kompiuterių tinklą buvo perduotas teisėjui, traktuotinos pareiškėjos naudai. Pareiškėjos įsitikinimu, nereiškia, kad jis nebuvo perduotas. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad procesinio sprendimo projektas civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017 buvo parengtas dar iki pareiškėjos atostogų, todėl jokio tikslo neperduoti teisėjui E. Č. parengto procesinio sprendimo projekto ji neturėjo.

31. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė procedūrinį pažeidimą, neišreikalavęs duomenų iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Tele2“, patvirtinančių, jog telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo teisėjas E. Č. siuntė jai SMS žinutę, nebegaliojo. Dėl nurodytų priežasčių mano, kad teismas neišreikalavęs minėtų duomenų, nors prašymą dėl jų išreikalavimo buvo patenkinęs, nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja ignoravo E. Č. prašymus. Pažymi, kad būdama atostogose pati inicijavo telefoninius pokalbius su raštinės vedėja V. R., siekdama išspręsti susidariusią situaciją, jog procesinio sprendimo projektas iš jos darbo kompiuterio pakartotinai būtų perduotas teisėjui. Akcentuoja, kad teisėjas E. Č. turėjo visas galimybes gauti pareiškėjos parengtą procesinio sprendimo projektą informatikui prisijungus prie jos darbo kompiuterio, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino.

32. Pareiškėjos nuomone, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad teisėjas E. Č. jai pavedė parengti procesinio sprendimo projekto aprašomąją dalį civilinėje byloje Nr. e2A-553-755/2017. Pažymi, kad tiesiogiai iš teisėjo E. Č. minėtos bylos niekada nebuvo gavusi, su teisėju apie šią bylą nekalbėjo, todėl nurodymas parengti procesinio sprendimo aprašomosios dalies projektą šioje byloje teisėjo nebuvo duotas. Akcentuoja, kad teisėjas E. Č. jam priskirtas nagrinėti bylas, pareiškėjai dirbant jo padėjėja, dažniausiai perduodavo per savo sekretorę L. M., todėl ši aplinkybė teismo turėjo būti patikrinta. Pareiškėjos teigimu, teisėjas E. Č. nedavė jai pavedimo parengti procesinio sprendimo aprašomąją dalį civilinėje byloje Nr. e2A-553-755/2017 iki konkretaus termino – pareiškėjos atostogų pradžios, todėl teismas nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjos pažeidimo padarymas pasireiškė ir teisėjo neinformavimu apie tai, kad projektas nebus parengtas.

33. Atsakovas Panevėžio apygardos teismas atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Nurodo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina faktą, jog pareiškėja neperdavė teisėjui E. Č. procesinio sprendimo projekto civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017. Atsakovo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl neobjektyviai ir netinkamai atlikto tyrimo, o argumentą dėl specialaus darbo kompiuterių duomenų tyrimo neatlikimo pareiškėja pateikė tik apeliaciniame skunde.

35. Atsakovas teigia, kad nors pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog jai nesant darbe Teismo darbuotojai turėjo galimybę iš jos darbo kompiuterio gauti reikiamą informaciją, minėta aplinkybė nepanaikina pareiškėjos atsakomybės už pareigų nevykdymą, kadangi procesinio sprendimo projekto perdavimas teisėjui E. Č. buvo ne kieno nors kito, o pareiškėjos pareiga.

36. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas jos prašymą išreikalauti iš mobiliojo ryšio operatoriaus UAB „Tele2“ duomenis apie jos telefono numerio galiojimą bei skambučių skaičių į Teismą ir tokių duomenų neišreikalaudamas, suvaržė jos teises į gynybą bei padarė procedūrinį pažeidimą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi įpareigojo pareiškėją raštu suformuluoti prašymus, tame tarpe ir dėl kreipimosi į UAB „Tele2“ dėl duomenų gavimo, tačiau tokio įpareigojimo pareiškėja iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. teismo posėdžio ir jo metu neįvykdė.

37. Atsakovo teigimu, pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog ji neturėjo pareigos parengti teismo procesinio sprendimo aprašomosios dalies projektą civilinėje byloje Nr. e2A-553-755/2017 iki savo atostogų pradžios. Pažymi, kad tiek tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, tiek teisminio proceso metu nebuvo paneigta, jog civilinės bylos Nr. e2A-553-755/2017 medžiagą teisėjas E. Č. pareiškėjai perdavė iki jos atostogų, tačiau pareiškėja elgėsi pasyviai, t. y. minėto procesinio sprendimo projekto iš viso neparengė, jo neperdavė teisėjui ir civilinės bylos negrąžino, o apie tai, kad projektas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebus parengtas, teisėjo neinformavo. Pabrėžia, kad aplinkybė, jog pareiškėjos atostogos buvo suderintos su teisėju E. Č., neatleidžia jos nuo pareigos informuoti teisėją dėl galimybės iki atostogų pradžios parengti procesinio sprendimo projektą.

38. Atsakovo nuomone, tarybinio nusižengimo tyrimo metu surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos padarius tarnybinius nusižengimus, todėl pareiškėjai tarnybinė nuobauda – papeikimas, paskirta pagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. V-33 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ teisėtumo bei pagrįstumo.

40. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

41. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

42. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, surinktų įrodymų pagrindu padarytomis išvadomis, todėl iš naujo jų nebekartoja. Atsakydama į pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvus tik papildo.

43. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą.

44. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

45. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad valstybės tarnautojams taikant drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant asmens neveikimo subjektyvų pagrindą, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios: 1) leido asmeniui veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai; arba 2) nepriklausė nuo asmens valios, ir asmuo negalėjo veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013).

46. Nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-186/2011; 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1446/2011).

47. Tais atvejais, kai konstatuojama, jog iš viso nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, pavyzdžiui, dėl to, kad nustatyti (įrodyti) ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ar padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą panaikinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1471/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3035/2012; 2013 m. kovo 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-109/2013; 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1041/2014; 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1736/2014; 2015 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5-552/2015; 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-872-261/2015).

48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog VTĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas) bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 punktas). Valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai, įtvirtinti VTĮ 3 straipsnyje, inter alia (liet. be kita ko) yra šie: pagarba žmogui ir valstybei (valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus (1 punktas)); padorumas (valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką, kai jis eina valstybės politiko pareigas ar atlieka tarnybines pareigas (4 punktas); pavyzdingumas (valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas (8 punktas).

49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog VTĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, bet nustatyti, kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė atitinkamais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012; 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1449/2014). Taigi tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, būtina nustatyti, kokių konkrečių pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011 ir kt.).

50. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 2017 m. rugsėjo 19 d. Nr. V-33 Įsakymu tarnybinė nuobauda – papeikimas buvo paskirta už tai, jog ji padarė du tarnybinius nusižengimus (b. l. 12). Šis įsakymas priimtas, atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėja laiku nepateikė teisėjui E. Č. procesinio sprendimo projekto civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017, taip pat neparengė ir nepateikė procesinio sprendimo projekto (aprašomosios dalies) civilinėje byloje Nr. e2A-553-755/2017 ir tuo pažeidė inter alia (liet. be kita ko) Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-9 patvirtinto teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo 11, 12, 13, 14 ir 15 punktus (b. l. 52–58). Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad pareiškėjo padarė minėtus nusižengimus, pašalino vieną iš nurodytų punktų – 14 punktą, kaip neįrodytą jame įvardintą pažeidimą.

Dėl projekto civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017 nepateikimo

51. Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-9 patvirtintame Teisėjo pareigybės (pareigybės kategorija – 13) aprašymo 13 punkte šias pareigas einančio valstybės tarnautojo viena iš funkcijų yra – rengti procesinių dokumentų projektus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja laiku nepateikė teisėjui E. Č. procesinio sprendimo projekto civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017 (toliau tekste – ir Projektas). Teismas nustatė, kad Projektas buvo perduotas teisėjui į tam specialiai sukurtą aplanką jo kompiuteryje „(duomenys neskelbtini)“ tik 2017 m. rugpjūčio 16 d., kai pareiškėja grįžo iš kasmetinių atostogų. Pareiškėja teigia, kad ji įkėlė minėtą Projektą į aplanką teisėjo kompiuteryje iki 2017 m. liepos 10 d.

52. Atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, patikrinimo buvo atlikta teisėjo E. Č. tarnybinio stacionaraus kompiuterio apžiūra. Jos metu nustatyta, kad teisėjo kompiuteryje esančiame aplanke „(duomenys neskelbtini)“ yra tik du procesinių sprendimų projektai civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017. Failų pavadinimai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ Iš šių failų metoduomenų matyti, kad failas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (procesinio sprendimo projektas be motyvacinės ir rezoliucinės dalių) teisėjo E. Č. kompiuteryje sukurtas 2017 m. balandžio 11 d., o failas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ procesinio sprendimo projektas su motyvacine ir rezoliucine dalimi sukurtas 2017 m. rugpjūčio 16 d. Teisėjo E. Č. kompiuteryje esančiame aplanke „(duomenys neskelbtini)“ civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017 jokių kitų parengtų ir pateiktų procesinių sprendimų projektų laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2017 m. liepos 10 d. nėra. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytoju apklaustas M. J., atlikęs tiek E. Č., tiek ir E. K. kompiuterių apžiūrą. Taigi aplinkybę, jog Projektas minėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017 įkeltas tik 2017 m. rugpjūčio 16 d. patvirtina kompiuterio apžiūros rezultatai, iš kurių matyti, kad šio Projekto modifikavimo data yra 2017 m. rugpjūčio 16 d. (b. l .36). Išklausius pirmosios instancijos teisminio posėdžio įrašą, inter alia (liet. be kita ko) liudytojos E. L. paaiškinimus nustatyta, kad 2017 m. liepos mėnesį nebuvo užfiksuota techninių trikdžių, galėjusių lemti pareiškėjos perkeliamo Projekto nepatekimą į teisėjo kompiuteryje sukurtą aplanką „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjos prašymas dėl teisėjo E. Č. kompiuterio ekspertizės atlikimo, atmestinas, nes pareiškėjai abejojant atlikta kompiuterio apžiūra, ją ginčyti buvo sudarytos galimybės anksčiau, inter alia (liet. be kita ko) pirmosios instancijos teisme.

53. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjos teiginį, kad ji parengusi sprendimo projektą negalėjo turėti tikslo jo neperduoti teisėjui E. Č.. Nagrinėjamu atveju nėra svarbu, kokia kaltės forma pasireiškė pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas: tyčia ar neatsargumu.

54. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė procedūrinį pažeidimą, neišreikalavęs duomenų iš UAB „Tele2“, patvirtinančių, jog telefono numeris, kuriuo teisėjas E. Č. siuntė jai SMS žinutę, prašydamas atsiųsti Projektą į jo aplanką, nebegaliojo, ir teismas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėja ignoravo E. Č. prašymus.

55. Vertindama šį pareiškėjos argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog teisėjas E. Č. bandė ir kitais būdais rasti Projektą, kurio jis iš pareiškėjos negavo. Raštinės skyriaus vedėjos V. R. paaiškinime nurodyta, kad jai 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuėjus derinti pareiškėjos prašymą suteikti jai nemokamų atostogų pas teisėją E. Č., jis paprašė susisiekti su pareiškėja, kad perduotų Projektą. Pokalbio metu „E. K. man pasakė, kad minėtą projektą teisėjui ji jau perdavė“ (b. l. 59). Tačiau Projektas, kaip nustatyta, buvo perduotas tik 2017 m. rugpjūčio 16 d., t. y. pareiškėja ignoravo raštinės vedėjos perduotą teisėjo E. Č. prašymą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos argumentas, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog ji ignoravo E. Č. prašymus, atmestinas.

56. Pareiškėjos argumentas, kad teisėjas E. Č. turėjo visas galimybes gauti jos parengtą procesinio sprendimo projektą informatikui prisijungus prie jos darbo kompiuterio, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino, nėra pagrįstas, nes liudytoja E. L. teismo posėdžio metu aiškiai patvirtino, jog ji buvo prisijungusi prie pareiškėjos kompiuterio, tačiau aptikti Projekto nepavyko, tikėtina, kad pareiškėjos parengtas Projektas buvo patalpintas darbalaukyje, kur kitas prisijungęs vartotojas negali patekti.

57. Pažymėtina, kad pagal Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2016 m. spalio 6 d. Įsakymo Nr. V-33 1.2 punktą teisėjo padėjėjai E. K. pavesta padėti rengti bylas nagrinėjimui teismo posėdyje Civilinių bylų skyriaus teisėjui ir patarti jam įstatymų bei kitų teisės aktų analizės, taikymo, sisteminimo klausimais. Byloje nėra ginčo, kad parengtą procesinio sprendimo projektą perduoti teisėjui E. Č. buvo pareiškėjos pareiga.

58. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, kuris pasireiškė tuo, kad ji teisėjo E. Č. nustatytu terminu (iki 2017 m. liepos 10 d.) neįkėlė parengto Projekto civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017 į teisėjo E. Č. kompiuteryje esantį aplanką.

Dėl aprašomosios dalies civilinėje byloje Nr. e2A-553-755/2017

59. Pareiškėjos teigimu, iš teisėjo E. Č. bylos Nr. e2A-553-755/2017 niekada nebuvo gavusi, su teisėju apie šią bylą nekalbėjo, todėl nurodymas parengti procesinio sprendimo aprašomosios dalies projektą šioje byloje teisėjo nebuvo duotas.

60. Pareiškėja pažymi, kad teisėjas E. Č. nedavė jai pavedimo parengti procesinio sprendimo aprašomąją dalį civilinėje byloje Nr. e2A-553-755/2017 iki konkretaus termino – pareiškėjos atostogų pradžios, todėl teismas nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjos pažeidimo padarymas pasireiškė ir teisėjo neinformavimu apie tai, kad projektas nebus parengtas. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, jog tai, kad konkretus aprašomosios dalies minėtoje byloje parengimo terminas nebuvo nustatytas, teismo posėdžio metu patvirtino pats teisėjas.

61. Vertinant pareiškėjos argumentą dėl konkretaus termino projekto aprašomajai daliai parengti nenustatymo, pažymėtina, jog bylos duomenys patvirtina, kad civilinė byla Nr. e2A-553-755/2017 turėjo būti nagrinėjama teismo posėdyje 2017 m. rugpjūčio 1 d. Šios aplinkybės pareiškėja neginčija, taip pat neginčija ir to, kad aprašomoji dalis turėjo būti perduota teisėjui dar iki teismo posėdžio paskirtos datos, t. y. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.

62. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad laikotarpis nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. liepos 7 d. įskaitytinai buvo pakankamas, jog pareiškėja, įvertinusi savo turimą darbo krūvį, kitas svarbias aplinkybes, tinkamai įvykdytų teisėjo pavedimą, parengtų procesinio sprendimo projekto aprašomąją dalį civilinėje byloje Nr. e2A-553-755/2017 arba prieš savo kasmetines atostogas informuotų teisėją E. Č., kad ji nesuspės įvykdyti jo pavedimo.

63. Pareiškėja akcentuoja, kad teisėjas E. Č. jam priskirtas nagrinėti bylas, pareiškėjai dirbant jo padėjėja, dažniausiai perduodavo per savo sekretorę L. M., todėl ši aplinkybė teismo turėjo būti patikrinta. Šis pareiškėjos argumentas atmestinas, nes iš pačios pareiškėjos teiginio matyti, jog ne visais atvejais bylos perduodamos per sekretorę, todėl teisiškai nėra reikšminga nustatyti tokią aplinkybę. Be to pažymėtina, kad pati pareiškėja nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių teisėjas E. Č. galėtų būti suinteresuotas nepagrįstai ją kaltinti tarnybinio nusižengimo padarymu. Tai, kad nebuvo teisėjo neigiamo nusiteikimo patvirtina ir teisėjo pastangos tiek rašant korektišką SMS žinutę, tiek prašant kitų darbuotojų (raštinės vedėjos) susisiekti su teisėjo padėjėja, ir ypač teisėjo sutikimas pasibaigus kasmetinėms atostogoms leisti padėjėją, jai prašant, nemokamų atostogų, kai jau buvo žinoma, kad padėjėja iki kasmetinių atostogų jai pavestų darbų neatliko.

64. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė atskirai kiekvieno jai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo sudėties požymio. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, skundžiamame sprendime išsamiai išnagrinėjo ir aptarė pareiškėjos (valstybės tarnautojos) nusižengimo sudėtį, t. y. nustatė visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą (neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė teisėjo E. Č. nustatytu terminu (iki 2017 m. liepos 10 d.) parengto Projekto civilinėje byloje Nr. e2A-289-755/2017 neperdavimu teisėjui, taip pat procesinio sprendimo aprašomosios dalies projekto civilinėje byloje Nr. e2A-553-755/2017) neparengimu; pažeidimą padariusį asmenį, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos (neveikimo) ir pasekmių, pareiškėjos kaltę. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl šio apeliacinio skundo argumento papildomai nebepasisako.

65. Byloje nėra prielaidų, leidžiančių teigti, kad padaryti pažeidimai laikytini mažareikšmiais ar, kad paskirta nuobauda nėra proporcinga.

66. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sprendime visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje dalyje pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Kartu teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nei tarnybinio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, jog pareiškėjai buvo duotas tokio pobūdžio pavedimas, kuris reglamentuotas Teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo 14 punkte, ir kurio ji būtų neįvykdžiusi, todėl jis šalintinas iš pareiškėjai reiškiamo kaltinimo.

67. Įvertinusi byloje nustatytas su pareiškėjos padarytais tarnybiniais nusižengimais susijusias aplinkybes, t. y. pareiškėjos padarytų tarnybinių nusižengimų pobūdį ir dėl jų kilusias pasekmes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog Įsakymu pareiškėjai paskirta proporcinga jos padarytiems pažeidimams tarnybinė nuobauda.

68. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nuodo pareiškėja, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, priimtą sprendimą tinkamai motyvavo. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje argumentuotai atsakyta į visus pagrindinius išnagrinėto tarnybinio ginčo aspektus, teismas nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose.

69. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė