2022-03-08 Nr. ANB-375-4-06-3-00148-2021-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-15-387/2022

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00148-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.1.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto I. D. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. sausio 2 d. nutarimu I. D. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių už tai, kad 2021 m. sausio 2 d. 10.57 val. Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdoje, Pajūrio g., vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,43 prom.), ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, reikalavimus.

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutarimu panaikintas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. sausio 2 d. nutarimas, kuriuo I. D. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, ir administracinio nusižengimo teisena jam nutraukta.

3. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartimi panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutarimas ir paliktas galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. sausio 2 d. nutarimas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. liepos 26 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto I. D. prašymas ir jo administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutarimą be pakeitimų. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutarimą ir palikdamas galioti Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. sausio 2 d. nutarimą, padarė esminius įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimus (ANK 567 straipsnis, 569 straipsnio 5 dalis, 636 straipsnio 4 dalis), nepašalino byloje esančių prieštaravimų, akivaizdžių abejonių dėl pareiškėjo neblaivumo laipsnio (fakto) įvykio metu ir, jais remdamasis, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos (ANK 566 straipsnio 1 dalis), in dubio pro reo (visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principo reikalavimų, išdėstė prieštaringas išvadas. Šie pažeidimai lėmė ir esminį materialiosios teisės normos – ANK 422 straipsnio 5 dalies – pažeidimą.

5.2. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (daugiau negu 0,4 prom., bet ne daugiau negu 1,5 prom.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-12/2013, 2A7-4/2014, 2AT-30/2014, 2AT-51-746/2016).

5.3. Nagrinėjamoje byloje duomenys dėl pareiškėjo neblaivumo laipsnio, buvusio įvykio metu, yra akivaizdžiai priešingi: policijos pareigūnų naudotu alkotesteriu įvykio dieną 10.57 val. pareiškėjui nustatytas 0,43 prom. neblaivumo laipsnis; VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės duomenimis, alkotesteriu 12.39 val. nustatytas 0,11 prom. neblaivumo laipsnis, 12.49 val. – 0,07 prom. neblaivumas; šioje įstaigoje 12.40 val. atliktos medicininės apžiūros metu nebuvo užfiksuoti jokie pareiškėjo neblaivumo požymiai (medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 2); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 217/2021 (01) nurodyta, kad jo kraujyje, paimtame įvykio dieną 12.45 val., etilo alkoholio nerasta; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akto Nr. EG 269/2021(03) išvadoje nurodyta, kad tikėtina, jog etilo alkoholio koncentracija įvykio metu neviršijo 0,40 prom. ribos. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti pareiškėjui administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra pagrįstas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018). Apygardos teismas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų byloje esančioms abejonėms ir akivaizdiems prieštaravimams pašalinti, o proceso metu gynybos pateiktus duomenis atmetė, nenurodydamas jokių argumentų, kodėl šiuos duomenis vertino kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

5.4. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad nėra pagrindo abejoti patikros sertifikatą turėjusiu matavimo prietaisu (policijos naudotu alkotesteriu) gautu I. D. blaivumo testo rezultatu, prieštarauja byloje surinktiems duomenims ir yra padarytos netinkamai įvertinus bylos duomenis. Pirmiausia, kaip nurodyta ekspertizės akte Nr. EG 269/2021(03), maksimaliai per vieną valandą gali redukuotis 0,25 prom. etilo alkoholio tik tokiomis sąlygomis, kai šąlama, dirbamas sunkus fizinis darbas ar patiriamas didelis fizinis aktyvumas, todėl tikėtina, kad nagrinėjamu atveju etilo alkoholio koncentracija neviršijo 0,40 prom. ribos. Atlikus kraujo tyrimą, specialisto išvadoje nurodyta, kad kraujyje etilo alkoholio nerasta. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis moksliškai patvirtinta Vidmarko formule, atlikus matematinius skaičiavimus matyti, jog po 1 val. 48 min. (kraujo mėginio paėmimo ligoninėje metu) alkoholio koncentracija kraujyje tuo atveju, jei policijos pareigūnų naudotas alkotesteris rodė teisingai, turėjo būti nuo 0,16 iki 0,07 prom. Tačiau tuo metu kraujyje etilo alkoholio nerasta, todėl patikros metu teisingi alkotesterio rodmenys turėjo būti 0,27–0,36 prom. Taigi atlikti skaičiavimai ir byloje esanti specialisto išvada bei ekspertizės aktas prieštarauja patikros alkotesteriu rezultatui. Dar daugiau abejonių kyla alkotesterio patikros rezultatų patikimumu dėl to, kad kai alkotesteriu buvo atliekama pakartotinė patikra, jis rodė 0,54 prom. neblaivumą.

5.5. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, apygardos teismas padarė esminį įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą: rėmėsi byloje esančiais prieštaringais duomenimis, o šių prieštaravimų nepašalinęs ir nenurodęs motyvų, kodėl juos vertina kitaip nei pirmosios instancijos teismas, priėmė prieštaringą, nemotyvuotą sprendimą, neatitinkantį jo turiniui keliamų įstatymo reikalavimų.

6. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Gediminas Kalasūnas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti ir palikti galioti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

6.1. Apygardos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumą, galimus jų prieštaravimus, logiškumą, įrodymų šaltinių patikimumą.

6.2. 2021 m. sausio 2 d. 10.57 val. I. D. alkotesteriu buvo nustatytas 0,43 prom. neblaivumas vairavimo metu ir nebuvo nustatyta duomenų, objektyviai leidžiančių manyti, kad pareigūnai, tikrindami jo neblaivumą, būtų pažeidę teisės aktų reikalavimus. Prietaiso, t. y. alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARZA 1928, kuriuo I. D. nustatytas 0,43 prom. neblaivumas, patikros sertifikate Nr. 1415095 nurodyta, kad jo patikra buvo atlikta 2020 m. gruodžio 11 d. ir galiojo iki 2021 m. birželio 11 d.

6.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Tarp I. D. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu ir medicininės apžiūros apsvaigimui patikrinti atlikimo medicinos įstaigoje praėjo ilgesnis nei vienos valandos laiko tarpas. Byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad I. D. po patikrinimo alkotesteriu pareigūnams būtų nurodęs, jog nesutinka su prietaiso rodmenimis ir pageidauja vykti į medicinos įstaigą atlikti neblaivumo tikrinimo, nors tai, pasinaudodamas teise pateikti paaiškinimą administracinio nusižengimo protokole, jis galėjo nurodyti. Taigi reikalavimo sudaryti galimybę vykti į medicinos įstaigą pareigūnams I. D. nepareiškė.

6.4. Pažymėtina ir tai, kad VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje I. D. atliktos medicininės apžiūros duomenys nepaneigia, priešingai, patvirtina, kad I. D. 2021 m. sausio 2 d. 10.57 val. dėl neblaivumo negalėjo vairuoti transporto priemonės. Aparatu „Drager Alcotest 5510“ 12.39 val. jam nustatytas 0,11 prom. neblaivumas, o 12.49 val. – 0,07 prom. neblaivumo laipsnis. Akivaizdu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis dėl natūralių procesų žmogaus organizme paprastai mažėja, todėl per medicininę apžiūrą, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Be to, teismas, išanalizavęs VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės aktą dėl I. D. blaivumo nustatymo, padarė pagrįstas išvadas, kad šis aktas užpildytas neišsamiai, nesilaikant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje nurodytų reikalavimų.

6.5. Policijos pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenys patvirtinti ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktu Nr. EG 269/2021 (03), kuriame nurodyta, kad, atsižvelgiant į byloje esančius I. D. blaivumo būklės tyrimo rezultatus, 2021 m. sausio 2 d. 10.57 val. jo kraujyje galėjo būti nuo 0,27 iki 0,45 prom. etilo alkoholio. Apygardos teismas padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kad ekspertizės aktas neprieštarauja pareigūnų atlikto neblaivumo tikrinimo alkotesteriu rezultatams, kadangi nepaneigė, jog tikrinimo metu ne tik iškvepiamame ore, bet ir kraujyje etilo alkoholio koncentracija galėjo viršyti įstatymo leistiną ribą, pareigūnai pažeidėjo iškvepiamame ore nustatė alkoholio koncentraciją, kuri patenka į ekspertizės akte nurodytas galimas promilių ribas kraujyje.

6.6. Taigi, nagrinėdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino bylos medžiagą ir pagrįstai nusprendė, kad įrodymų visuma patvirtina, jog I. D. padarė jam inkriminuotą ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą nusižengimą.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto I. D. prašymas atmestinas.

Dėl prašymo nagrinėjimo ribų

8. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl I. D. padaryto administracinio nusižengimo įrodytumo ir pritariama pirmosios instancijos teismo sprendimui šiuo klausimu.

9. Visų pirma pažymėtina, kad pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme, patikrina teisės taikymo aspektu ir yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-489/2017). Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismų atliktu įrodymų vertinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų ir ar tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo argumentus dėl, jo nuomone, netinkamo apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinėja tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytais atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.

Dėl įrodymų vertinimo (ANK 569 straipsnis) ir ANK 422 straipsnio 5 dalies taikymo

10. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai.

11. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas. Pagal šią normą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT-30-2014, 2AT-51-746/2016, 2AT-9-976/2020).‏‏‎ Remiantis teismų praktika, „daugiau negu 0,4 promilės“ neblaivumu ANK prasme yra laikomas mažiausiai 0,41 prom. neblaivumas – tai riba, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė ANK 422 straipsnio 5 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-28-495/2021).

12. Šioje byloje Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. sausio 2 d. nutarimu I. D. buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,43 prom. neblaivumas.

13. Šio nutarimo pagrįstumas ir teisėtumas pagal I. D. ir institucijos, priėmusios ginčijamą nutarimą, skundus buvo tikrinami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir abiejų instancijų teismai priėmė skirtingus sprendimus dėl I. D. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Byloje ginčas kilo dėl I. D. inkriminuoto 0,43 prom. neblaivumo laipsnio vairavimo metu.

14. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014).

15. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-35-648/2021).

16. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Asmens kaltė administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-648/2021).

17. Teisėjų kolegija, patikrinusi šią bylą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad, spręsdamas dėl I. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, bylos aplinkybes tinkamai, nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų, įvertino ir įstatymą teisingai pritaikė apeliacinės instancijos teismas.

18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną I. D. iš esmės lėmė, teismo vertinimu, byloje kilusios abejonės dėl alkotesterio galimų matavimo netikslumų ir šių rezultatų neatitikčių specialisto išvadai bei ekspertizės aktui. Tačiau tokias teismo išvadas įtikinamai paneigė apeliacinės instancijos teismas, nutartyje dar kartą įvertinęs bylos įrodymų visumą ir motyvuotai žemesnės instancijos teismo teiginius pripažinęs prielaidomis.

19. Teismų praktikoje nagrinėjamos kategorijos bylose išaiškinta, kad‏‏‎ ‏‏įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, nors tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Tačiau dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).

20. Nagrinėjamoje byloje I. D. konkretus neblaivumo laipsnis – 0,43 prom. girtumas vairavimo metu buvo nustatytas pareigūnams panaudojant alkoholio kieko matavimo prietaisą alkotesterį, t. y. pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją. Kiekvienas naudojamas alkotesteris turi būti metrologiškai patikrintas ir turi būti nustatyta jo atliekamų matavimų paklaida. Matavimo prietaiso paklaida nurodoma jo metrologinės patikros sertifikate. Kaip matyti iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato, šiuo atveju, įvertinus panaudoto alkotesterio matavimų paklaidą, I. D. buvo nustatytas 0,41 prom. neblaivumas. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas pareiškėjo neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Taigi alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas I. D. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu nebuvo pasibaigęs (sertifikatas galiojo iki 2021 m. birželio 11 d.). Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog „galimi šios techninės priemonės netikslumai, sąlygoti įvairių momentinių sąlygų ir aplinkybių“, iš esmės yra prielaidos, nes dėl kokių konkrečių aplinkybių pareigūnų įvykio vietoje atliktas I. D. neblaivumo patikrinimas turėtų būti vertinamas kaip netikslus, nenurodyta.

21. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Šiuo aspektu, tikrindamas alkotesterio rodmenų patikimumą, apeliacinės instancijos teismas įvertino ir kitą bylos medžiagą: Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 217/2021(01), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktą Nr. EG 269/2021 (03), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 2 (kurio turinio pirmosios instancijos teismas nevertino, o apeliacinės instancijos teismas nustatė reikšmingus jo trūkumus), taip pat pareigūno R. Š. 2021 m. sausio 2 d. tarnybinį pranešimą, pagal kurį, tikrinant I. D. blaivumą pakartotinai, alkotesteriu buvo nustatyta dar didesnė etilo alkoholio koncentracija.

22. Pažymėtina, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akte Nr. EG 269/2021 (03) buvo padaryta išvada, jog, atsižvelgiant į byloje esančius I. D. blaivumo būklės tyrimo rezultatus, 2021 m. sausio 2 d. 10.57 val. jo kraujyje galėjo būti nuo 0,27 iki 0,45 prom. etilo alkoholio, taigi tyrimo rezultatai nepaneigia, kad 2021 m. sausio 2 d. 10.57 val. etilo alkoholio koncentracija I. D. kraujyje galėjo viršyti leistiną 0,40 prom. ribą. Byloje nėra jokių kitų patikimų duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad etilo alkoholio koncentracija I. D. kraujyje galėjo neviršyti 0,40 prom. ribos.

23. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Nors šia teise I. D. pasinaudojo, tačiau į medicinos įstaigą nuvyko ir jo kraujo mėginys buvo paimtas praėjus daugiau nei valandai nuo jo patikrinimo alkotesteriu (1 val. 48 min.). Pateiktame skunde apylinkės teismui I. D. teigė, kad iki medicininės apžiūros medicinos įstaigoje atlikimo jis nesiėmė jokių specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti, tačiau šios aplinkybės nėra nei patvirtintos, nei paneigtos. Taigi apeliacinės instancijos teismas padarė bylos įrodymais pagrįstą išvadą, kad I. D. vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,43 prom. (pritaikius paklaidą – 0,41 prom.) neblaivumas, o specialisto išvados ir ekspertizės akto duomenys pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatų nepaneigia.

24. Byloje nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis I. D., vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnis, kaip to reikalaujama pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nurodant straipsnio dispozicijoje būtinus nustatyti objektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius, ir teismui pakako byloje esančių įrodymų padaryti pagrįstai ir neabejotinai išvadai dėl I. D. neblaivumo laipsnio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiškose administracinių nusižengimų bylose.

25. Nenustačius jokių esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Algimantas Valantinas