2019-07-03 Nr. AB-13657-3-61-3-00878-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-396-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00878-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. D. ir T. O. (T. O.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai V. D. ir T. O. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. sausio 21 d. prašymą Nr. R19121 ir atsakyti į jį.

Pareiškėjai pateikė teismui prašymą, kuriuo atsisakė skundo. Pareiškėjai pažymėjo, kad 2019 m. kovo 22 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 22 d. raštą Nr. A51-25846/19 (2.15.1.1E-MP3) „Dėl bendrojo plano klausimų“, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjų prašymą. Be to, pareiškėjai prašė priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, kadangi pareiškėjai atsisakė skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino skundo reikalavimą po to, kai teismas skundą priėmė ir jo kopiją išsiuntė atsakovui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi nutarė pareiškėjų prašymą tenkinti ir administracinę bylą nutraukė. Teismas taip pat pareiškėjai V. D. iš atsakovo priteisė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2019 m. kovo 22 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 22 d. raštą Nr. A51-25846/19 (2.15.1.1E-MP3) „Dėl bendrojo plano klausimų“, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjų prašymą. Tokiu būdu ginčo dalykas išnyko atsakovui geruoju tenkinus skundo reikalavimus, todėl pareiškėjai atsisakė skundo.

Teismas nurodė, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjai patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas geruoju tenkino pareiškėjų reikalavimą po to, kai teismas buvo priėmęs skundą ir jo kopiją nusiuntė atsakovei. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 2 dalį, teismas iš atsakovo pareiškėjai V. D. priteisė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties dalimi, kuria buvo pareiškėjai priteista 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas teigia sutinkantis, kad pateikdamas pareiškėjams minėtą 2019 m. kovo 22 d. raštą atliko veiksmus, dėl kurių atlikimo su prašymu įpareigoti pareiškėjai kreipėsi į teismą, tačiau pabrėžia, jog šie veiksmai negali būti laikomi „skundo reikalavimų tenkinimu geruoju“ ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies prasme, kadangi šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas vienareikšmiškai patvirtina, jog šių veiksmų Vilniaus miesto savivaldybės administracija apskritai neturėjo pareigos pateikti atsakymo.

Atsakovo vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo teisę, bet ne pareigą atsakyti į pareiškėjų prašymą, kadangi pareiškėjų pageidautos, tačiau negautos informacijos, susijusios su teritorijų planavimo dokumentų rengimu, teikimą reglamentuoja kiti įstatymai. Teisinis reglamentavimas suponuoja vienareikšmišką išvadą, kad teritorijų planavimo dokumentų tvarkymą, teikimą ir skelbimą pareiškėjams reglamentuoja kiti (specialieji) įstatymai, todėl pareiškėjai visiškai nepagrįstai į administracinį teismą kreipėsi teigdami, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, neatsakydama į pareiškėjų prašymą dėl Vilniaus miesto bendrojo plano rengimo eigos, neva pažeidė bendrojo įstatymo (Teisės gauti informaciją) nuostatas. Atsakovo nuomone, iš teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad teikdama pareiškėjams informaciją apie rengiamą Vilniaus miesto bendrąjį planą (arba jos neteikdama), Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalėjo vadovautis (ir vadovavosi) ne bendruoju, o specialiuoju įstatymu, būtent ir numatančiu bendrojo plano proceso viešinimo, konsultavimo ir visuomenės informavimo procedūras.

Atsakovo teigimu, visuomenės narių dalyvavimas miesto bendrojo plano rengimo procese apima tik dalyvavimą viešinimo procedūrose ir pasiūlymų dėl bendrojo plano teikimą. Pareiškėjų prašymas savo esme nebuvo nei pasiūlymas dėl bendrojo plano sprendinių, nei su tokiu pasiūlymu susijęs prašymas.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjai piktnaudžiavo savo teisėmis, kreipdamiesi į teismą, todėl teismas turėjo pareiškėjams skirti baudą.

Pareiškėjai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, taip pat prašo priteisti patirtas 250 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

Pareiškėjai nurodo, kad nereikalavo, kad teismas įpareigotų atsakovą suteikti konkrečią informaciją. Pareiškėjai prašė įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. sausio 21 d. prašymą ir atsakyti į jį. Galimas atsakymo turinys – atsakovo diskrecija.

Pareiškėjų prašymo ignoravimas yra nesuderinamas su gero administravimo principu. Atsakovas turi įstatyme nustatytą pareigą, bet ne teisę atsakyti į visus gautus prašymus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties dalies, kuria teismas priteisė pareiškėjai iš atsakovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad šiuo atveju atsakovo veiksmai negali būti laikomi „skundo reikalavimų tenkinimu geruoju“ ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies prasme.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę išnagrinėti Pareiškėjų 2019 m. sausio 21 d. prašymą ir atsakyti į jį. Teismui priėmus skundą, pareiškėjai gavo atsakovo 2019 m. kovo 22 d. raštą Nr. A51-25846/19 (2.15.1.1E-MP3) „Dėl bendrojo plano klausimų“, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjų prašymą. Pareiškėjai, gavę atsakovo 2019 m. kovo 22 d. atsakymą, pateikė teismui prašymą, kuriuo atsisakė skundo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovas geruoju patenkino pareiškėjų skundo reikalavimą, t. y. atliko veiksmus, kurių reikalavo skunde pareiškėjai (išnagrinėjo pareiškėjų prašymą bei pateikė atsakymą), todėl pareiškėjai pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį turi teisę gauti savo išlaidų atlyginimą.

Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas, maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali priteistina suma būtų 2 238 Eur (2,5 x 895,2 Eur). Pareiškėjų prašoma priteisti suma (300 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjai iš atsakovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjai atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu (250 Eur). Pareiškėjai pateikė teismui sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymo kopiją. Pagal Rekomendacijų 8.16 maksimali priteistina suma sudarytų 388,12 Eur (0,4 x 970,3 Eur). Pareiškėjų prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjai V. D. iš atsakovo priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas teisiškai svarbias faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atskirojo skundo motyvai nepaneigia šios išvados pagrįstumo ir teisėtumo. Nenustačius šioje byloje teisinių pagrindų pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu ir 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai V. D. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į atskirąjį skundą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė