ff69dd2f-80c4-46ee-b733-2179147cef8f · Kauno apygardos administracinis teismas

Pranešėjas (-a) ………………………Administracinė byla Nr. I-1885-406/16Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02019-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 13.6; 74 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 3 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiškėjui J.

G., jo atstovui advokatui Sauliui Majauskui, atsakovo KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos atstovėms Gražinai Bendikienei ir Aldonai Paplauskienei,  trečiųjų suinteresuotų asmenų E. V. ir K. V. atstovui advokatui Sauliui Urbonavičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. G. skundÄ atsakovui KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. V. ir K. V. dėl sprendimo dalies panaikinimo.

             Teismas n u s t a t ė : Pareiškėjas teismui pateiktame skunde (b.l. 8-10) prašo teismo panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. (3.22-V11)-3-835 dalį, kurioje nurodoma, kad pastatas Nr. 3, projektinių pasiūlymų sutvarkymo plane įvardintas „Stoginė“ projektuojamas neišlaikius 3 m. atstumo (kai pastato aukštis 8.5 m) iki kaimyninio žemės sklypo ribos, neturint žemės sklypo savininko sutikimo raštu.Pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad vykdant 2012 m. spalio 9 d.

KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-19-840/2012 ir 2013 m. gruodžio 23 d. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1-548/2013 pateikė KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijai vieÅ¡bučių paskirties pastato – svečių namų, maitinimo paskirties pastato – kavinės su administracinės paskirties patalpomis ir stogine (duomenys neskelbtini) projektinius pasiÅ«lymus. KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracija skundžiamu 2015 m. liepos 28 d. sprendimu „Dėl nepritarimo projektiniams pasiÅ«lymams“ nepritarė Å¡iems pateiktiems statybos projektiniams pasiÅ«lymams.

KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija, kuriai buvo skundžiamas atsakovo sprendimas, jo skundÄ taip pat atmetė. Teigia, kad ta ginčijamo sprendimo dalis, kurioje nurodoma, kad pastatas Nr. 3, projektinių pasiÅ«lymų sutvarkymo plane įvardintas „Stoginė“, projektuojamas neiÅ¡laikius 3 m. atstumo (kai pastato aukÅ¡tis 8.5 m) iki kaimyninio žemės sklypo ribos, neturint žemės sklypo savininko sutikimo raÅ¡tu, yra neteisėta, nepagrįsta ir naikintina.

Vadovaujasi ABTÄ® 58 str. 2 d. ir mano, kad KaiÅ¡iadorių apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1-548/2013, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, įsiteisėjusiu sprendimu buvo nustatyti prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamai bylai turintys faktai, kurie nagrinėjamoje byloje iÅ¡ naujo neįrodinėtini, t. y., kad trečiųjų suinteresuotų asmenų E. V. ir K. V. sutikimas neiÅ¡laikant 3 m atstumo iki sklypo ribos nebuvo reikalingas, nes J. G., statant dengtÄ kiemÄ (stoginę), turėjo tuometinio gretimo žemės sklypo savininko 1997 m. birželio 24 d. sutikimÄ statyti nesilaikant trijų metrų atstumo nuo sklypo ribos ir Å¡iÄ teisę įgyvendino, taip pat tai, kad tretieji asmenys E. V. ir K.

V. savo sutikimÄ dėl Å¡io statinio statybos iÅ¡reiÅ¡kė pasiraÅ¡ydami pirkimo - pardavimo sutartį 1998 m. ir kad per vienerius metus nuo statybos pradžios (1997 m.) dėl stoginės statybos nereiÅ¡kė jokių pretenzijų. Nurodo, kad atsakovas ir administracinių ginčų komisija nepagrįstai bei neteisėtai tuos pačius faktus vertino kitaip nei KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas. Teigia, kad KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracija, reikalaudama raÅ¡ytinio kaimyninio žemės sklypo savininkų sutikimo projektuoti prieÅ¡ 18 metų pastatytÄ stoginę, pažeidžia KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir Statybų įstatymo 23 str. 25 d. nustatytus reikalavimus.  Atsakovo atstovės su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka.

Nurodė, kad gretimo žemės sklypo ankstesnių savininkų 1997 m. birželio 24 d. sutikimas buvo išduotas ne projektuojamo pastato, bet tik dengto kiemo statybai ir tik 0.2914 ha ploto namų valdos žemės sklype tarp tuo metu stovėjusio ūkinio pastato ir tvoros. Tuo tarpu pareiškėjo pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose, kuriems ginčijamu sprendimu buvo nepritarta, pastatas jau yra projektuojamas ir 2003 metais įsigyto 0.21 ha ploto žemės sklypo dalyje, dėl kurios gretimo žemės sklypo savininkų joks sutikimas nebuvo išreikštas.

Pabrėžia, kad pagal Statybos techninį reglamentÄ STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 5.1 papunktį stoginė apibrėžiama kaip inžinerinis statinys, stogas ant stulpų (gali bÅ«ti su galinėmis sienomis arba be jų) žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės, kuris gali bÅ«ti atskiras statinys ar priestatas prie kito pastato. PareiÅ¡kėjo pateiktų projektinių pasiÅ«lymų aiÅ¡kinamajame raÅ¡te yra iÅ¡vardintos 291.84 m2 ploto stoginėje planuojamos patalpos: konteinerinis Å¡aldytuvas – 47.38 m2, praėjimas – 163.32 m2, Å¡aldytuvas- 23.92 m2, Å¡aldytuvas – 20.25 m2, sandėlis – 23.97 m2, sandėliai – 13 m2, kurios tiesiogiai (technologiÅ¡kai) susietos su pagrindinio maitinimo paskirties pastato patalpomis, todėl teigia, jog projektuojamas statinys atitinka Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 str. nustatytÄ pastato sÄ vokÄ :

„pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausiÄ dalį sudaro patalpos“ ir dėl to visiÅ¡kai nepagrįstai įvardijamas kaip stoginė (dengtas kiemas). Mano, kad pagal gretimo žemės sklypo savininkų 1997 m. birželio 24 d. iÅ¡duoto sutikimo turinį bei apimtį ant sklypo ribos projektuojamas statinys, įvardijamas stogine, faktiÅ¡kai yra pastatas ir akivaizdžiai pažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų – gretimo žemės sklypo savininkų E. V. ir K. V. teises, todėl tokiam pastatui yra bÅ«tinas jų raÅ¡ytinis sutikimas.

Nurodo, kad dar 2008 m. sausio 17 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus KaiÅ¡iadorių rajono specialistas pareiÅ¡kėjui surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. 2-SSA-08-01 savavaliÅ¡kai pastatytam statiniui – stoginei, todėl nepagrįstas pareiÅ¡kėjo teiginys, kad aplinkiniai gyventojai nereiÅ¡kė pretenzijų dėl vykdomų neteisėtų savavaliÅ¡kų statybų.

Pabrėžia tai, kad pareiÅ¡kėjas KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijai pateikė naujus projektinius pasiÅ«lymus, kuriuose iÅ¡laikytas teisės aktuose nustatytas 3 m. atstumas iki gretimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio sklypo ribos, jiems ArchitektÅ«ros ir Urbanistikos skyrius 2016 m. balandžio 14 d. raÅ¡tu Nr. AR1-65 iÅ¡reiÅ¡kęs pritarimÄ ir 2016 m. balandžio 15 d. iÅ¡duoti specialieji architektÅ«ros reikalavimai. Mano, kad pareiÅ¡kėjas tokiu bÅ«du pats geranoriÅ¡kai paÅ¡alino nustatytus trÅ«kumus ir ginčo nagrinėjamoje byloje nebeliko.

PraÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas su skundu nesutinka. Nurodo, kad statinys, dėl kurio yra kilęs ginčas, atitinka pastato sÄ vokÄ ir nėra stoginė. Pabrėžia, kad gretimo žemės sklypo savininkų 1997 m. birželio 24 d. sutikimas buvo iÅ¡duotas statyti tik konkrečiam statiniui - dengtam kiemui tarp Å«kinio pastato ir tvoros, t. y. aiÅ¡kiai apibrėžtam plote, tuo tarpu projektiniuose pasiÅ«lymuose projektuojamas statinys yra visiÅ¡kai kitų techninių parametrų bei kitos funkcinės paskirties, atitinka pastato sÄ vokÄ .

Akcentuoja ir tai, kad pareiÅ¡kėjo atlikti vėlesni faktiniai veiksmai – naujų projektinių pasiÅ«lymų, kuriuose ginčo pastatas suprojektuotas iÅ¡laikius 3 m. atstumÄ nuo gretimo sklypo ribos, teikimas atsakovui iÅ¡ esmės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas sutinka su ginčijamu sprendimu, siekia įteisinti statybÄ , nepažeidžiant trečiųjų suinteresuotų asmenų interesų. PraÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas nepagrįstas ir atmestinas. Ginčas kilęs dėl KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. (3.22-V11)-3-835 „Dėl nepritarimo projektiniams pasiÅ«lymams“ dalies, kurioje nurodoma, kad pastatas Nr. 3, projektinių pasiÅ«lymų sutvarkymo plane įvardintas „Stoginė“ projektuojamas neiÅ¡laikius 3 m. atstumo (kai pastato aukÅ¡tis 8.5 m) iki kaimyninio žemės sklypo ribos, neturint žemės sklypo savininko sutikimo raÅ¡tu, pagrįstumo ir teisėtumo (b.l. 14, 15).

Akivaizdu, kad ginčijamas aktu nepritarus pateiktiems projektiniams pasiÅ«lymams, pareiÅ¡kėjui užkertamas kelias gauti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus bei statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir sukelia jam teisines pasekmes. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas, vykdydamas 2012 m. spalio 9 d. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-19-840/2012 ir 2013 m. gruodžio 23 d. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1-548/2013 nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ , pateikė KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijai vieÅ¡bučių paskirties pastato – svečių namų, maitinimo paskirties pastato – kavinės su administracinės paskirties patalpomis ir stogine (duomenys neskelbtini) projektinius pasiÅ«lymus, siekdamas gauti specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus ir statybÄ leidžiantį dokumentÄ pastatyto statinio (stoginės) įteisinimui.Pagal STR 1.05.06.2010 „Statinio projektavimas" 7.2.1 punktÄ projektas rengiamas vadovaujantis projektiniais pasiÅ«lymais.

Projektiniai pasiÅ«lymai - pasiÅ«lymai, kurių tikslas - iÅ¡reikÅ¡ti projektuojamo statinio architektÅ«ros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjÄ ir kurie pateikiami kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui ir (ar) informacija visuomenei apie numatomÄ statinių projektavimÄ bei gali bÅ«ti naudojami specialiesiems architektÅ«ros reikalavimams, specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, specialiesiems paveldosaugos reikalavimams parengti (Statybos įstatymo 2 str. 31 d.). Projektiniai pasiÅ«lymai (kai jie rengiami) yra vienas iÅ¡ dokumentų, kuriuo vadovaujantis rengiamas Techninis projektas arba Techninis darbo projektas.Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. D1-997 patvirtinto Specialiųjų architektūros reikalavimų ir specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų turinio ir išdavimo tvarkos aprašo 9.2 p. numatyta, jog specialiesiems architektūros reikalavimams gauti statytojas (užsakovas), turintis statytojo teisę asmuo (toliau - statytojas (užsakovas), savivaldybės administracijai pateikia projektinius pasiūlymus, kurie turi būti parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-808 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas" 13 priedu, jiems turi būti pritarta vadovaujantis šio reglamento VIII skyriaus nuostatomis.

ApraÅ¡o 16.3. punkte numatyta, jog specialieji architektÅ«ros reikalavimai neiÅ¡duodami, kai pateiktiems projektiniams pasiÅ«lymams nepritarta statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas" 13 priede nustatyta tvarka.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu J. G. buvo įpareigotas teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ stoginės įteisinimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo teismo sprendimu nebuvo įtvirtinta besÄ lyginė valstybės institucijos – KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos pareiga bet kokiomis aplinkybėmis pritarti pareiÅ¡kėjo pateiktiems projektiniams pasiÅ«lymams, leidžiant įteisinti savavaliÅ¡kÄ stoginės statybÄ .

StatybÄ leidžiantis dokumentas gali bÅ«ti iÅ¡duotas tik esant visiems privalomiems dokumentams, iÅ¡vardintiems Statybos įstatymo 23 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija), taip pat Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-808 redakcija) patvirtintame statybos techniniame reglamente STR1.05.06:2010 ir kituose teisės aktuose, nustatančiuose privalomus reikalavimus statinių statybai. Tik valstybės institucijoms patikrinus projektinių pasiÅ«lymų atitiktį nustatytiems teisės aktų reikalavimams bei nenustačius jokių pažeidimų, projektiniams pasiÅ«lymams pritariama, jei nepritariama, nurodomi motyvai (STR STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas" 13 priedo 14 p.).             Ginčijamu sprendimu atsakovas nepritarė pareiÅ¡kėjo pateiktiems vieÅ¡bučių paskirties pastato – svečių namų, maitinimo paskirties pastato – kavinės su administracinės paskirties patalpomis ir stogine (duomenys neskelbtini) projektiniams pasiÅ«lymams.

PareiÅ¡kėjas (ir jo atstovas), ginčydamas atsakovo priimto administracinio akto 1- ame punkte nurodytas nepritarimo priežastis, teigia, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų – E. V. ir K. V. sutikimas projektuojamam statiniui – stoginei nėra reikalingas ir nurodo tris pagrindinius argumentus, jo nuomone, patvirtinančius ginčijamo sprendimo dalies neteisėtumÄ : pirma, atsakovė pažeidžia ABTÄ® 58 str. 2 d. nuostatas ir nepagrįstai nepripažįsta KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu nustatytų prejudicinių faktų, kad J.

G. statant dengtÄ kiemÄ turėjo gretimo sklypo savininkų sutikimÄ statyti nesilaikant trijų metrų atstumo nuo sklypo ribos; antra, tretieji suinteresuoti asmenys iÅ¡reiÅ¡kė savo sutikimÄ dėl stoginės buvimo arčiau kaip trys metrai iki sklypo ribos 1998 m. įsigydami gretimÄ sklypÄ nuosavybėn; ir trečia, per vienerius metus nuo sklypo įsigijimo tretieji suinteresuoti asmenys jokių pretenzijų dėl Å¡ios stoginės neiÅ¡reiÅ¡kė. Pabrėžtina, kad sprendžiant dėl pritarimo (nepritarimo) projektiniams pasiÅ«lymams teisėtumo, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendime nustatytos aplinkybės savaime negali paneigti nei statytojui nustatytos pareigos įvykdyti visus teisės aktuose pateikiamiems projektiniams pasiÅ«lymams keliamus reikalavimus, nei tuo pačiu suponuoti teisės projektiniams pasiÅ«lymams pritarimÄ iÅ¡reiÅ¡kiančiai valstybinei institucijai ignoruoti tokius teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus, atitinkamai suinteresuotų asmenų teises bei teisėtus interesus ir, nepriklausomai nuo nustatytų pažeidimų, besÄ lygiÅ¡kai pritarti projektiniams pasiÅ«lymams.

IÅ¡ prijungtos civilinės bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. sausio 7 d. buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. 2-SSA-08-01 (prijungta civilinė bylÄ , t. 1, b. l. 7-8), kuriame užfiksuota, kad J. G. priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) pastatytas apie 300 m2 ploto ir apie 4,5 m aukščio statinys, kurio stogas ir sienos iÅ¡ iÅ¡orės apkalti profiliuota skarda, iÅ¡ vidaus - dailylentėmis. Akte konstatuota, kad Å¡iam naujos statybos neypatingam statiniui statybos leidimas nėra iÅ¡duotas ir pažeistas Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 2013 m. gruodžio 23 d.

KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ Nr. 2-1-548/2013 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui J. G., tretiesiems suinteresuotiems asmenims KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijai, D. G., R. V., A. V., K. V., E. V. ir R. V. dėl įpareigojimo per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį, esantį (duomenys neskelbtini), pripažino savavaliÅ¡kos statybos akte įvardintus atliktus statybos darbus savavaliÅ¡ka statyba ir nustatė, kad atsakovo statybos darbai atlikti neturint leidimo statybai.

Spręsdamas dėl teisės aktuose numatyto konkretaus savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«do, teismas pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ stoginę atmetė, sprendime nurodė, kad tokie statybos darbai nėra draudžiami ir, pripažindamas, kad savavaliÅ¡kų statinių nugriovimas – kraÅ¡tutinė priemonė, leido įteisinti atliktÄ stoginės statybÄ ir įpareigojo atsakovÄ J. G. per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ stoginės statybai.

Kolegijos vertinimu, apylinkės teismo konstatuota aplinkybė, kad statybos darbai nėra draudžiami, jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad savavaliÅ¡kai pastatyto statinio įteisinimas gali bÅ«ti atliekamas, pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Teismas, parinkdamas tokį savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«dÄ , be kita ko, motyvavo, kad „J. G. statant dengtÄ kiemÄ turėjo gretimo sklypo savininkų sutikimÄ statyti nesilaikant trijų metrų atstumo nuo sklypo ribos ir Å¡iÄ teisę įgyvendino.

Ä®gyvendinus Å¡iÄ teisę, sutikimas žemės sklypo savininkui sukėlė neatÅ¡aukiamas teisines pasekmes (CK 1.63 straipsnio, 1.64 straipsnio). Be to, įsigyjant žemės sklypÄ tretieji asmenys apie stoginės – dengto kiemo buvimÄ arčiau nei trys metrai nuo ribos turėjo žinoti, nes ji, kaip nurodo, liudytojas B. P., tuo metu jau stovėjo, o jis visÄ valdÄ pirkėjams aprodė. Todėl laikytina, jog tretieji asmenys E. V. bei K. V. savo sutikimÄ dėl statinio – stoginės statybos nesilaikant trijų metrų atstumo iki žemės sklypo ribos iÅ¡reiÅ¡kė pasiraÅ¡ydami 1998-05-14 pirkimo pardavimo sutartį ir jis yra galiojantis“.

Teismas taip pat pažymėjo, jog „SĮ 23 straipsnio 25 dalis numato, jog minėto straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog tretieji asmenys J. G. yra pateikę pretenzijas dėl statybos per vienerius nuo statybos pradžios“. Būtent šiuos teismo argumentus pareiškėjas laiko prejudiciniais nagrinėjamai bylai.

Ä®siteisėjusiu KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo sprendimu taip pat buvo nustatyta, kad savavaliÅ¡ko statinio viena dalis yra kitos (individualiems namams statyti ir eksploatuoti) paskirties sklype, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), kita dalis – žemės Å«kio paskirties sklype, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), kad statinys pastatytas ant gretimo sklypo, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio E. V., ribos, kad jis neatitinka Statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 6.11 punkte apibrėžtos stoginės (stoginė – inžinerinis statinys, stogas ant stulpų (gali bÅ«ti su galinėmis sienomis ar be jų) žmonėms ar daiktams pridengti) sÄ vokos.

Statinys neatitinka nesudėtingo statinio, kuris gali bÅ«ti iki 80 m2 ploto, kuriam nereikalingas leidimas statyti (STR 1.01.07:2002 1 priedas, 1 lentelė) sÄ vokos, taip pat neatitinka Statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 6.1 punkte apibrėžtos laikino statinio (laikinas statinys – statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip tirs metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iÅ¡ surenkamų konstrukcijų, kurį galima iÅ¡ardyti ar perkelti į kitÄ vietÄ ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės pavirÅ¡ių) ir nesudėtingo laikino statinio, kuriam nereikalingas leidimas statyti, bet reikalingas pripažinimas tinkamu naudoti, nurodant datÄ iki kurios leista naudoti statinį, sÄ vokų.

Teismas, remdamasis SÄ® 20 str. 1 d. 6 p. ir 23 str. 1 d. 1 p., konstatavo, kad tokio statinio statybai yra bÅ«tinas statybÄ leidžiantis dokumentas – leidimas statyti statinį.Teisėjų kolegija, vertindama pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, susijusius su bendrosios kompetencijos teismo sprendime nustatytų ir pareiÅ¡kėjo įvardintų aplinkybių traktavimu prejudicinėmis, pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis numato, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Tai taip vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, Å¡alys jau negali tokių faktų ginčyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011 ir kt.). Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose.

Sprendžiant dėl teismo sprendimu nustatytų faktų vertinimo, pažymėtina, jog teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad prejudiciniais pripažįstami tik atitinkamomis sÄ lygomis nustatyti faktai, kurių kitoje byloje nereikia įrodinėti, o ne atitinkami teismo argumentai ar priimamo sprendimo motyvai (LVAT 2016 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-656-552/2016), kad nagrinėjant konkrečiÄ bylÄ yra reikÅ¡mingi ne bet kokie įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatyti faktai (aplinkybės), bet tik tie, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 1 d.). (LVAT 2014 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-994-14;

Administracinė jurisprudencija. 2014, 27, p. 184-199). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-994-14 Administracinė jurisprudencija. 2014, 27, p. 184-199 Ä®vertinus KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir pasisakant dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų ir sprendime nustatytų atitinkamų aplinkybių procesinės reikÅ¡mės ABTÄ® 58 str. 2 d. taikymo aspektu nagrinėjamoje byloje darytina iÅ¡vada, kad aptariamame teismo sprendime įvardinti ir pareiÅ¡kėjo nuomone prejudiciniais pripažintini faktai, iÅ¡ esmės yra teismo argumentai ir motyvai, kuriais grindžiamas teismo parinktas konkretus savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«das, todėl jie nelaikytini prejudiciniais nagrinėjamai bylai.

Kolegijos vertinimu, nors paminėtoje iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje administracinėje byloje bylos Å¡alys yra tos pačios, tačiau įrodinėjamas faktas nėra tapatus, reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės skirtingos. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nagrinėdamas Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl savavaliÅ¡kai pastatyto statinio nugriovimo, konstatavęs savavaliÅ¡kos statybos faktÄ , turėdamas diskrecijos teisę nuspręsti, ar įpareigoti statytojÄ nugriauti statinį ar jo nenugriauti, sprendime nurodytomis aplinkybėmis, kurias pareiÅ¡kėjas mano esant prejudicinėmis, iÅ¡ esmės siekė pagrįsti priimamÄ sprendimÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«do - savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo.

Akcentuotina, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ , neturi teisės revizuoti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo, t. y. įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa nepaneigiamas, nenuginčijamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2778/2011). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas, spręsdamas dėl savavaliÅ¡kos statybos, J. G. atliktus statybos darbus pripažino savavaliÅ¡ka statyba, neturint leidimo statybai, gi tuo tarpu parinkdamas savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«dÄ , pabrėžė, kad J.

G. turėjo gretimo sklypo savininkų sutikimÄ . Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo raÅ¡ytinis sutikimas yra statybÄ leidžiantis dokumentas, jeigu pagal teisės aktų nuostatas yra privaloma tokį sutikimÄ gauti, todėl pripažįstant Å¡iÄ aplinkybę neįrodinėtina, nebetektų prasmės apylinkės teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje pareiÅ¡kėjui nustatytas įpareigojimas gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Kolegijos nuomone, pripažinus pareiÅ¡kėjo nurodytas ir apylinkės teismo įvardintas aplinkybes prejudicinėmis, apylinkės teismo sprendime konstatuoti faktai taptų iÅ¡ esmės prieÅ¡taringi.

Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina ir tai, kad apylinkės teismas, nurodydamas argumentus, kuriuos pareiÅ¡kėjas praÅ¡o pripažinti prejudiciniais, visiÅ¡kai nevertino ankstesnių gretimo žemės sklypo savininkų duoto sutikimo turinio ir apimties, o tai iÅ¡ esmės įtakoja ginčijamo sprendimo dalies, kuria reikalaujamas žemės sklypo savininko sutikimas raÅ¡tu, pagrįstumÄ ir teisėtumÄ .  Pagal teisės aktus reikalingas pateikti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinis sutikimas reiÅ¡kia ne abstraktų, o konkretizuotÄ jų sutikimÄ , t. y. sutikimas duodamas ne bendrai statytojo teisei į statybÄ Ä¯gyvendinti, bet tik konkretiems sutikime apibrėžtiems statybos darbams atlikti. 1997 m. birželio 24 d. sutikimu tuometiniai gretimo žemės sklypo savininkai S. J., A.

J. ir B. P. sutiko, kad J. G. pastatytų „dengtÄ kiemÄ tarp savo Å«kinio pastato ir tvoros, nors ir neiÅ¡laikant atstumo nuo jų sklypo ribos“ (b.l. 28). Tai reiÅ¡kia, kad tokiu sutikimu buvo neprieÅ¡taraujama tik dėl konkrečių sutikime apibrėžtų statybos darbų konkrečioje vietoje atlikimo, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas savo tariamÄ teisę įgyvendino žymiai didesne apimtimi ir siekia įteisinti ne paprastų konstrukcijų inžinerinį statinį (stoginę), bet visiÅ¡kai kitos funkcinės paskirties pastatÄ , kuris, be kita ko, yra ne sutikime nurodytoje vietoje.

Å ias aplinkybes patvirtina pareiÅ¡kėjo pateikti projektiniai pasiÅ«lymai, iÅ¡ kurių ir matyti, jog projektuojamas ne inžinerinis statinys, dėl kurio buvo iÅ¡reikÅ¡tas gretimo žemės sklypo savininkų sutikimas - dengtas kiemas tarp Å«kinio pastato ir tvoros, bet visiÅ¡kai kitokių techninių parametrų, kito pobÅ«džio ir pagrindinės funkcinės paskirties statinys, atitinkantis Statybos įstatymo 2 str. 7 ir 96 dalyse nustatytas pastato ir patalpos sÄ vokas - „pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausiÄ dalį sudaro patalpos“;

„patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties statinio erdvė“. Tai pagrindžia pateiktų projektinių pasiūlymų aiškinamasis raštas, iš kurio matyti, kad 291.84 m2 ploto stoginėje planuojamos patalpos: konteinerinis šaldytuvas – 47.38 m2, praėjimas – 163.32 m2, šaldytuvas- 23.92 m2, šaldytuvas – 20.25 m2, sandėlis – 23.97 m2, sandėliai – 13 m2. Be kita ko, šios patalpos tiesiogiai ribojasi su pagrindinio maitinimo paskirties pastato Nr. 2 patalpomis, taigi yra funkciškai ir technologiškai susietos ir neatskiriamos.

Visiškai akivaizdu, kad su tokios pagrindinės funkcinės paskirties patalpomis projektuojamas pastatas, nors ir įvardijamas kaip stoginė, tačiau nėra nesudėtingas statinys, negali būti sutapatinamas su inžineriniu statiniu (dengtam kiemui tarp ūkinio pastato ir tvoros), kuriam 1997 m. birželio 24 d. buvo išduotas gretimo žemės sklypo savininkų sutikimas. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad sutikimo išdavimo metu pareiškėjas naudojosi tik 0.2914 ha ploto žemės sklypu, tuo tarpu projektuojamas pastatas patenka ir į 2003 m.

įsigyto sklypo ribas.Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui siekiant įteisinti savavaliÅ¡kai pastatytÄ pastatÄ - gauti pritarimÄ projektiniams pasiÅ«lymams ir statybÄ leidžiantį dokumentÄ pastato, kuris pasiÅ«lymuose įvardintas stogine, statybai, gretimų žemės sklypų savininkų (trečiųjų suinteresuotų asmenų) raÅ¡ytinis sutikimas yra privalomas, todėl atsakovo ginčijamo sprendimo 1 p. pagrįstai nurodytas ir teisėtas. PareiÅ¡kėjo nuomone, kadangi tretieji suinteresuoti asmenys per vienerius metus nuo sklypo įsigijimo jokių pretenzijų dėl Å¡ios stoginės neiÅ¡reiÅ¡kė, todėl ginčo atveju faktinė situacija atitinka Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies reglamentuojamÄ situacijÄ , kai besiribojančio žemės sklypo savininko (Å¡iuo atveju trečiųjų suinteresuotų) bÅ«tinÄ sutikimÄ statyti statinį (stoginę) arčiau negu leistinu 3 m. atstumu nuo jo sklypo ribų atstoja (daro nereikalingu) aplinkybė, kad dėl tokios statybos vykdymo per vienus metus nuo statinio statybos pradžios iÅ¡ trečiųjų suinteresuotų asmenų statinio statytojui (pareiÅ¡kėjui) nebuvo pareikÅ¡tos pretenzijos dėl statybos neleistinumo.

Kadangi, pareiÅ¡kėjas vadovaujasi Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi, nagrinėjamai bylai aktualus ir reikÅ¡mingas Å¡ios Statybos įstatymo nuostatos taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimas, nustatant, ar faktinės nagrinėjamos bylos aplinkybės atitinka Å¡ios teisės normos reglamentuojamas aplinkybes. 2010 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XI-992 (Žin., 2010, Nr. 84-4401) nustatyta, kad įstatymo Nr. XI-992 nuostatos dėl savavaliÅ¡kų statybų, iÅ¡skyrus nuostatas, iÅ¡dėstytas keturioliktajame skirsnyje „Juridinių asmenų atsakomybė už įstatymo pažeidimus“, ir dėl statybų pagal neteisėtai iÅ¡duotus statybÄ leidžiančius dokumentus taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki įstatymo Nr. XI-992 įsigaliojimo.

Tokiu būdu statybų, dėl kurių kilo ginčas po šio įstatymo įsigaliojimo, teisėtumas turi būti sprendžiamas pagal minėto įstatymo nuostatas, nepriklausomai, kada buvo pateiktas skundas. Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija) nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų.

Å io straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai Å¡ios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybÄ leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statybÄ leidžiantys dokumentai yra Å¡ių sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytiniai sutikimai. Pagal STR 1.07.01:2010 33 punktÄ , pastarasis sutikimas atstoja statybos leidimÄ ir yra laikomas statinio statybÄ leidžiančiu dokumentu, kai yra statomas naujas nesudėtingas statinys.

Todėl nagrinėjamai bylai taip pat yra svarbu išaiškinti, ar Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu projektuojamas ginčo statinys yra priskirtinas prie nesudėtingų statinių kategorijos. Minėta, kad pagal Statybos įstatymo 21 straipsnio 6 dalį, nesudėtingas statinys - paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys.

Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Šiame apibūdinime nurodyti kriterijai (parametrai) neatitinka ginčo statinio (stoginės) parametrų. Byloje nustatyta, kad šis statinys Statybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalies taikymo prasme priskirtinas prie pastato, todėl Statybos įstatymo taikymo požiūriu jis nelaikytinas nesudėtingu statiniu ir jam netaikytinos aukščiau nurodytos Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies nuostatos.

Nagrinėjamu aspektu pažymėtina ir tai, kad dėl stoginės statybos, tiriant gyventojų skundÄ , 2008 metais buvo suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas, vyko teisminiai ginčai KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. 2-19-840/2012, Nr. 2-1-548/2013), Kauno apygardos teisme (civilinė byla Nr. 2A-382-324/2013), Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-312-423/09 (buvęs Nr. I-458-423/08), todėl ginčo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad tretieji suinteresuoti asmenys nepareiÅ¡kė atitinkamų pretenzijų ginčo statinio statytojui ir taikyti Statybos įstatymo 23 str. 25 d.. nuostatas.

IÅ¡ esmės dėl aukščiau paminėtų priežasčių pripažintinas nepagrįstu ir pareiÅ¡kėjo teiginys, jog tretieji suintegruoti asmenys E. V. ir K. V. savo sutikimÄ dėl statinio - stoginės statybos, nesilaikant trijų metrų atstumo iki žemės sklypo ribos, iÅ¡reiÅ¡kė pasiraÅ¡ydami 1998 m. gegužės 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir jis yra galiojantis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo sprendime yra nurodyti stoginės statybos metai - 2005 m, tokiu bÅ«du akivaizdu, kad pirkimo – pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu E. V. ir K.

V. negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo sutikimo. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas, ginčydamas atsakovo keliamÄ skundžiamame sprendime įvardintÄ reikalavimÄ , kuriuo reikalaujamas gretimo žemės sklypo savininkų (trečiųjų suinteresuotų asmenų) sutikimas, tuo pačiu pateikė atsakovui visiÅ¡kai naujus kito projektuotojo (UAB „SubarchitektÅ«ra“) projektinius pasiÅ«lymus, kuriuose ginčo dalyko, keliamo nagrinėjamoje byloje, nebeliko, nes pastatai suprojektuoti nepažeidžiant teisės aktuose nustatyto reikalavimo dėl 3 m. atstumo iki gretimo žemės sklypo ribos.

Pabrėžtina, kad Å¡ių projektinių pasiÅ«lymų pateikimÄ pareiÅ¡kėjas grindžia 2012 m. spalio 9 d. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-840/2012 vykdymu, kuriuo, beje, jis rėmėsi ir teikdamas analizuojamus projektinius pasiÅ«lymus, be to, dėl Å¡ių pasiÅ«lymų jau įvykęs vieÅ¡asis susirinkimas, KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos architektÅ«ros ir urbanistikos skyrius 2016 m. balandžio 14 d. raÅ¡tu Nr. AR1-65 „Dėl pritarimo projektiniams pasiÅ«lymams“ yra pritarta Å¡iems projektiniams pasiÅ«lymams, o 2016 m. balandžio 15 d. jau yra iÅ¡duoti ir specialieji architektÅ«ros reikalavimai Nr. SAR-19.Apibendrinus aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:

SkundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                                         Gintaras Čekanauskas                        Asta Urbonienė                  Natalja Zelionkienė