ff69d7b9-9014-4b3a-b792-aed3a9e97009 · Kauno apygardos teismas

Administracinių teisės pažeidimų bylaAdministracinių teisės pažeidimų bylaNr. ATP-107-397/2015Proceso Nr. 4-69-3-04769-2014-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos:45.4.2.; 45.4.4.; 79.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A. M. (A. M.) atstovo advokato Giedriaus Ulinsko (toliau – pareiÅ¡kėjo atstovas) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimo A.

M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir n u s t a t ė : A. M. 2013 m. gruodžio 13 d., apie 14.15 val., Taikos pr.-Kovo 11-osios g., Kaune, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sankryžoje, sukdamas į deÅ¡inę, iÅ¡ anksto nepasitraukė prie pat deÅ¡inio kraÅ¡to važiuota kryptimi, kirto siaurÄ iÅ¡tisinę kelio ženklinimo linijÄ , skiriančiÄ gretimas eismo juostas, ir susidÅ«rė su gretima eismo juosta ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu.

Nesustojęs iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 111, 3 prd. 1.1, 231.1, 231.2 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.Kauno apylinkės teismo 2014-12-05 nutarimu A. M. pagal ATPK 127 str. 2 d. nubaustas 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. nubaustas 3100 (trijų tūkstančių vieno šimto) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinė administracinė nuobauda paskirta 3100 (trijų tÅ«kstančių vieno Å¡imto) litų (897 eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.Apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėjo atstovas prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-12-05 nutarimÄ , inkriminuojamÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalį panaikinti, nustatant jog A. M. veikoje nėra pažeidimo sudėties. PareiÅ¡kėjo atstovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas savo nutarime padarė dviprasmiÅ¡kas iÅ¡vadas dėl pareiÅ¡kėjo kaltės, todėl, atstovo nuomone, galima pagrįstai teigti, kad teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes.

Apeliantas iÅ¡ esmės su atsiradusiais KET pažeidimais sutiko ir teismui savo paaiÅ¡kinimuose detaliai iÅ¡dėstė, kad jis įvykio dienÄ (2013-12-13d. 14.15 val.), važiuodamas Taikos pr.- Kovo 11-osios g. žiedu, nepajuto jokio automobilių kontakto, todėl nesuvokęs, jog įvyko nežymus eismo įvykis, nuvažiavo, realiai nesuvokdamas savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Teismas, pažeisdamas procesines teisės normas ir Å¡alių rungimosi principÄ , visiÅ¡kai neinformuodamas bylos Å¡alių, savo iniciatyva pasikvietė specialistÄ G.

A. C.. Apie minėto specialisto dalyvavimÄ pareiÅ¡kėjas sužinojo tik tuomet, kai faktiÅ¡kai įvyko teismo posėdis. Nebuvo žinoma, koks tai specialistas, todėl nebuvo galimybės, pasiruoÅ¡ti dėl klausimų uždavimo. Be to, LR ATPK 277 str. numato ekspertÄ - kaip proceso dalyvį administracinės teisės pažeidimo byloje, tačiau specialisto statuso ATPK nenumato, todėl teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai ir neteisėtai rėmėsi minėto specialisto paaiÅ¡kinimais. Specialistas nurodė, jog jis nėra ekspertų sÄ raÅ¡uose, o tai reiÅ¡kia, kad jo iÅ¡vados iÅ¡ esmės yra niekinės. Minėtas specialistas negalėjo paaiÅ¡kinti ir savo pateiktų argumentų pagrįstumo, negalėjo nurodyti teisės norminių bei poįstatyminių teisės aktų reglamentavimo pagrindžiant savo iÅ¡vadas.

Minėtas specialistas rėmėsi tariama moksline literatÅ«ra ir iÅ¡klausęs pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus nustatė, kad teoriÅ¡kai nuo tokio alkoholio kiekio kurį nurodė iÅ¡gėręs pareiÅ¡kėjas (nepilnÄ butelį „Tauras“ 6 proc. stiprumo alaus) alkoholio, 2013-12-13 d. 18.03 val. alkoterteris turėjo rodyti nulius. Atstovo nuomone, teismas, pažeisdamas procesines bei materialines teisės normas neatsižvelgė į tai, kad tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieÅ¡ tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika, tad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir bÅ«tent Å¡iuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos.

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiÅ¡kiamas kaltinimas turi bÅ«ti suformuluotas aiÅ¡kiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas bei bÅ«tų laikomasi procesinių normų iÅ¡keliant, nagrinėjant ir skiriant nuobaudÄ . Teismas Å¡ioje byloje buvo aiÅ¡kiai Å¡aliÅ¡kas ir turėjo susidaręs iÅ¡ankstinę nuomonę dėl pareiÅ¡kėjo girtumo eismo įvykio metu, nepaÅ¡alino įvykio laiko neatitikimų nurodytų Kelių policijos valdybos policijos pareigÅ«no V.

Č. 2014-06-13 Nr. 2636 nutarime pratęsti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimÄ , kur buvo nurodoma įvykio laikas (2013-12-13d. 7.20 val.), kuomet 2014-06-18 ATP protokole nurodomas įvykio laikas 14 val. 15 min. Teismas neįsigilinęs į faktines aplinkybes iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir pastebėtina, kad tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese kiekvienas netikslumas ar neatitikimas turi bÅ«ti vertinamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kas konkrečiu atveju nebuvo pritaikyta.Atstovas taip pat nurodė, kad teismas netinkamai įvertino ir tai, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pažeidimo sudėties bÅ«tinus elementus ne kartÄ akcentavo, jog pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos atveju turi bÅ«ti nustatyta tyčia.

Å iuo konkrečiu atveju iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nesuprato, kad jis padarė eismo įvykį, nes pagal byloje esančius įrodymus (nuotraukas) matyti, kad automobilio VW Passat priekinio bamperio deÅ¡inės pusės priekinės ir kėbulo Å¡oninės dalies, bei automobilio Peugeot 206 užpakalinio bamperio ir kėbulo sparno kairės pusės apgadinimai nėra dideli pagal savo intensyvumÄ ir sunkumÄ vienas kitam. Tai patvirtina padarytų apgadinimų mastas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duoti parodymai, nuo įvykio nukentėjusio Peugeot 206 vairuotojo P. S. bei kartu su juo vykusio V.

L. parodymai, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas galėjo ir nepastebėti tarp automobilių įvykusio nedidelio kontakto. Byloje apklausta liudytoja D. C., kuri kartu su pareiškėju 2013-12-13 važiavo automobiliu VW Passat, paaiškino, kad vienu momentu, važiuojant Taikos prospekto žiedu į Kovo 11-osios gatvę ji pastebėjo, kad kažkoks automobilis dideliu greičiu pravažiavo šalia jų. D. C. parodymai, nepagrįstai buvo įvertinti, kaip siekis padėti pareiškėjui išvengti administracinės atsakomybės, o Peugeot 206 automobiliu važiavusių asmenų V.

L. bei P. S. paaiÅ¡kinimus teismas priėmė kaip pagrįstus ir teisingus. Pastebėtina, kad teismas ne kartÄ Å¡alino pareiÅ¡kėjo atstovo klausimus P. S. susijusius su galimo KET pažeidimo atsiradimu iÅ¡ jo kaip Peugeot 206 vairuotojo pusės, ir tuo nesudarė galimybės iÅ¡siaiÅ¡kinti paties Peugeot 206 vairuotojo P. S. galimai įvykdyto KET taisyklių pažeidimo, jam iÅ¡ kairės pusės žiede nepraleidžiant A. M. vairuojamo automobilioVW Passat. Atstovo nuomone, veiksmuose nebuvo pažeidimo numatyto ATPK 130 str. 1 dalyje sudėties, nes jis nesiekė iÅ¡vengti civilinės ar kitokios atsakomybės, o iÅ¡ eismo įvykio vietos nuvažiavo nepajutęs, kad apgadino kitÄ automobilį, pareiÅ¡kėjo kaltės turinys turėjo bÅ«ti nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes ir bylos medžiagÄ .

Pastebėtina, kad duomenų įrodančių, jog pareiÅ¡kėjas buvo neblaivus ir pasiÅ¡alindamas tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ ar iÅ¡vengimÄ pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ â€“ nebuvo nenustatyta. o prieÅ¡ingai, Å¡ioje byloje buvo nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs pareiÅ¡kėjas nevengia administracinės atsakomybės, nevengia pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, kad ta įvykio dienos vakarÄ kviečiamas i policijos komisariatÄ iÅ¡ karto atvyko ir nevengė pasislėpti, davė nuoseklius paaiÅ¡kinimus, todėl tokie duomenys tik įrodo, kad jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmu teisėtumo.

LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), - užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno Å¡imto iki dviejų Å¡imtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių Kaip ir minėjome, Apeliantas dėl Å¡io įvykio kurio metu 2013-12-13 buvo apgadinta transporto priemonė Peugeot 206 gailisi, pripažįsta pažeidimÄ ir yra pasirengęs žalÄ atlyginti, tačiau nustatyta sunkinanti aplinkybė, kadangi jis pakartotinai per metus laiko padarė tokios pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimÄ , už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, bet teismas nenurodė bÅ«tent koks ATPK 32 str. punktas yra taikomas pareiÅ¡kėjui, be to, nesutinkama ir Å¡iuo argumentu, kadangi pareiÅ¡kėjas neturi galiojančios administracinės nuobaudos už tokios pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimÄ , kadangi galiojo nuobauda susijusi su leistino greičio virÅ¡ijimu, o tai nėra galiojanti nuobauda už tokios pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimÄ , ir tai negali bÅ«ti traktuojama kaip sunkinanti aplinkybė.

Atsiliepime į atstovo apeliacinį skundÄ , Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininkas prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014-12-05 nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.A. M. skundžiamu nutarimu nubaustas už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog A. M. kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., neneigiama, iÅ¡ esmės pripažįstama, kad galimai buvo kontaktas su kitu automobiliu, tačiau nesutinkama su A.

M. nubaudimu pagal ATPK 130 str. 1 d. Atstovo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo jo veikoje, teigiama, kad A. M. nesuprato sukėlęs eismo įvykį, todėl jis nepagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinkus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A.

M. pripažino kaltu padarius jam inkriminuojamus abu pažeidimus.ATPK 130 str. 1 d. yra numatyta administracinė atsakomybė vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, t. y. šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis susijęs. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ . Kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai, gali patvirtinti duomenys, rodantys, jog pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , pavyzdžiui stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos tyčia nepasiÅ¡alino (arba pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, t. y. teismo posėdžio protokolo, A.

M., apklausiamas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog pažeidimÄ pripažįsta. 2013-12-13 14.15 val. važiavo Taikos pr., Kovo 11-osios gatve, žiedu, deÅ¡ine eile. Antrame privažiavime nebuvo jokių kliūčių ir bandė persirikiuoti į deÅ¡inę, nespėjo. Lėtai važiavo, bandė persirikiuoti, pasisuko ir net nepajuto, kad nubrėžė. Atvažiavo pas dukrÄ , net į kiemÄ neužvažiavo, sustojo kitoje kelio pusėje, prieÅ¡ais namÄ . Teisėjai teismo posėdžio metu pateikus eismo įvykio schemÄ , A.

M. patvirtino, kad įvykio schema nubraižyta teisingai ir nurodė, kad atvažiavo nuo PetraÅ¡iÅ«nų ir bandė pasukti į Kovo 11-osios g. Be to, A. M. atsakydamas į teisėjos klausimus, aiÅ¡kiai nurodė, kad jis pripažįsta padaręs eismo įvykį ir pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos (b.l. 54).Apygardos teismo nuomone, A. M. paaiÅ¡kinimai leidžia pagrįstai spręsti, jog jis, susidariusiÄ eismo situacijÄ , kuriÄ jis apibÅ«dino teismo posėdžio metu ir patvirtindamas net gi eismo įvykio schemos teisingumÄ , suprato ir suvokė, kaip eismo įvykį, tačiau sÄ moningai ir tyčia, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos.

Å ie pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai leidžia spręsti apie A. M. pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ įvykio vietos, supratus buvus eismo įvykį.Atstovo apeliacinio skundo motyvai, susiję su teismo medicinos specialisto iÅ¡kvietimu ir jo apklausa teismo posėdyje, atmestini, kaip neesminiai ir nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iÅ¡ aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iÅ¡ įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia iÅ¡vengti atsakomybės), tačiau Å¡ios aplinkybės nustatymas nėra bÅ«tinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-33-2013).

Tai, kad teismas siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti galimas pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos priežastis, negali bÅ«ti vertinama, kaip teismo Å¡aliÅ¡kumas, greičiau prieÅ¡ingai – kaip siekis, kuo iÅ¡samiau įvertinti eismo įvykio aplinkybes bei A. M. veiksmus.Skundo argumentai apie tai, kad Kelių policijos valdybos policijos pareigÅ«no V. Č. 2014-06-13 Nr. 2636 nutarime pratęsti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimÄ , nurodytas įvykio laikas (2013-12-13, 7.20 val.) neatitinka 2014-06-18 ATP protokole nurodyto įvykio laiko 14 val. 15 min. ir Å¡is netikslumas turi bÅ«ti vertinamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nesudaro pagrindo šį raÅ¡ymo apsirikimÄ pripažintini esminiu proceso ar materialiosios teisės pažeidimu, turėjusiu įtakos neteisėto nutarimo priėmimui.Atmetamas, kaip nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas ir tai, jog teismas ne kartÄ Å¡alino pareiÅ¡kėjo atstovo klausimus P. S., susijusius su galimo KET pažeidimo atsiradimu iÅ¡ jo kaip Peugeot 206 vairuotojo pusės, ir tuo nesudarė galimybės iÅ¡siaiÅ¡kinti paties Peugeot 206 vairuotojo P. S. galimai įvykdyto KET taisyklių pažeidimo, jam iÅ¡ kairės pusės žiede nepraleidžiant A.

M. vairuojamo automobilioVW Passat. AukÅ¡etsnysis teismas pabrėžia, jog apylinkės teismas nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylÄ to asmens atžvilgiu ir dėl tų administracinių teisės pažeidimų, kurie nustatyti administracinio teisės pažeidimo protokole kompetentingo policijos pareigÅ«no, todėl, aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas, nagrinėdamas A. M. administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagrįstai sprendė klausimus, susijusius bÅ«tent su A. M. padarytais administraciniais teisės pažeidimais.

AukÅ¡tesnysis teismas taip pat atmeta, kaip nepagrįstÄ atstovo apeliacinio skundo argumentÄ , kad A. M. įvykio metu neturėjo galiojančių nuobaudų ir atkreipia dėmesį į tai, kad pažeidimai, viename ir tame pačiame administracinių teisės pažeidimų kodekso skyriuje laikomi tos pačios rÅ«Å¡ies pažeidimais, todėl pagrįstai A. M. atžvilgiu atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažino tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rÅ«Å¡ies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Apygardos teismas konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį bei liudytojus, betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė visus raÅ¡ytinius įrodymus, įvykio pasekmes, užfiksuotas nuotraukose, ir savo iÅ¡vadas dėl A. M. kaltės pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl A. M. kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, yra motyvuotos, pagrįstos duomenimis, atitinkančiais faktines aplinkybes, ir teisingos.

Kauno apylinkės teismas ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų nepažeidė, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumÄ , o iÅ¡vadas padarė remdamasis iÅ¡samia bylos duomenų analize, kas neduoda pagrindo daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas, taip pat tinkamai, atsižvelgęs į ATPK 30 str. įtvirtintas nuobaudos individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, A. M. paskyrė teisingÄ , tiek padarytų pažeidimų pavojingumÄ , tiek pažeidėjo asmenybę atitinkančiÄ nuobaudÄ .Apygardos teismas, remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti atstovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas n u t a r ė : pareiÅ¡kėjo A. M. (A. M.) atstovo advokato Giedriaus Ulinsko apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas                                                    Gytis Večerskas