2013-04-22 Nr. AB-1289-3-61-3-02215-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-836/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02215-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.3, 3.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

apeliacine tvarka, rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. (M. D.), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas M. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) (duomenys neskelbtini) sprendimą „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. D. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir (duomenys neskelbtini) Sprendimas), kuriuo atsakovas nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą iš naujo.

Paaiškino, jog pirmosios apklausos (duomenys neskelbtini) metu pareiškėjas pakankamai išsamiai paaiškino prieglobsčio prašymo pateikimo priežastis, nurodė, kad kilmės šalyje priklauso opozicinei partijai (duomenys neskelbtini). Dėl narystės minėtoje opozicinėje partijoje bei dalyvavimo politinėse protesto demonstracijose pareiškėjui ir jo šeimos nariams buvo grasinama susidorojimu. Teigė buvęs sulaikytas 45 paroms, kankinamas ir mušamas. Todėl pareiškėjui, sugrįžus į kilmės valstybę, grėstų realus persekiojimo dėl politinių įsitikinimų pavojus, būtų ribojama pareiškėjo laisvė dalyvauti politinėje veikloje bei kitaip varžoma jo saviraiška.

Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus pažyma (duomenys neskelbtini) „Apie politinę, saugumo ir žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Pažyma) patvirtina, jog prokuratūra paviršutiniškai atsižvelgia į skundus dėl kankinimų, nutraukia arba vilkina tyrimą, nedaro teismo medicinos ekspertizių arba atideda ekspertizių atlikimą, kol aukos sužeidimų nėra įmanoma nustatyti. Organizacija „Europos demokratijos ir žmogaus teisių instrumentas“ pabrėžė, kad mušimas ir neproporcingas jėgos panaudojimas dažniau naudojamas tais atvejais, kuomet kalbama apie politinę motyvaciją, t. y. nukreiptas prieš demonstrantus, kritikuojančius vyriausybę.

Pažymoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) m. be kitų nurodytų įstaigų blogiausiai su kaliniais buvo elgiamasi (duomenys neskelbtini) kalėjime (tikėtina jame buvo laikomas pareiškėjas). M. D. dėl jo politinių įsitikinimų bei priklausymo opozicinei politinei partijai kilmės valstybėje kyla grėsmė gyvybei, sveikatai ir saugumui, o valstybinės institucijos nėra pajėgios jo apginti. Teigė, jog visos informacijos neįmanoma pagrįsti rašytiniais įrodymais dėl objektyvių priežasčių, o tai, kad jo paaiškinimai yra nuoseklūs patvirtina faktas, jog minėtos aplinkybės, susijusios su grasinimais ir fiziniu smurtu dėl pareiškėjo priklausymo opozicinei partijai, buvo nurodytos tiek (duomenys neskelbtini) apklausos protokole, tiek (duomenys neskelbtini) apklausų metu.

Tai, jog dėl patirtų įvykių, emocinio sukrėtimo, patirto dėl psichologinio, fizinio smurto, pareiškėjas galėjo neprisiminti visų faktinių detalių ir neklysdamas, tiksliai pateikti visus įrodymus, nesudarė pagrindo atmesti M. D. pateiktą informaciją kaip neteisingą. Sprendime nebuvo nurodyta dėl kokių priežasčių jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos.

Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 9–11) nurodė, kad Migracijos departamentas neturi informacijos, jog priklausant pareiškėjo nurodytai opozicinei partijai (duomenys neskelbtini), jos nariams gresia valdžios institucijų persekiojimai. Pažymėjo, kad ir pareiškėjas M. D. Migracijos departamentui nepateikė išsamios, pagrįstos informacijos apie persekiojimus būtent dėl šios priežasties. (Duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašyme pareiškėjas nurodė, jog buvo užpultas kaukėtų nepažįstamų asmenų, o (duomenys neskelbtini) atliktoje prieglobsčio prašytojo papildomoje apklausoje teigė, jog buvo bauginama tik jo žmona, tačiau jam niekas negrasino.

Prieglobsčio prašytojas jau neužsiminė apie kaukėtų asmenų užpuolimą, tačiau paklausus, kodėl prašyme minėjo šį įvykį, o apklausoje ne, jis ėmė apie jį pasakoti. Taip pat teigė buvęs ten su kolega, kuris Lietuvoje yra pateikęs prieglobsčio prašymą, tačiau jo kolega (duomenys neskelbtini) šį įvykį pateikė tik savo prieglobsčio prašyme ir nepateikė jokios papildomos informacijos papildomoje apklausoje, kas vertė abejoti įvykių tikrumu. Pareiškėjas taip pat teigė, kad (duomenys neskelbtini) jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir dėl dalyvavimo mitinge kalintas 45 dienas, paskui buvo paleistas ir jokių tolesnių persekiojimo veiksmų, kuriuos būtų galima prilyginti fiziniam ar psichologiniam smurtui, nenurodė. (Duomenys neskelbtini) pareigūnų veiksmai, nukreipti prieš pareiškėją, negali būti laikomi asmeninio pobūdžio fiziniu smurtu, pakankamai rimtu savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą ir galėtų būti laikomi persekiojimu.

Papildomos apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad buvo sulaikytas ir 45 dienas laikomas (duomenys neskelbtini) patalpose, o ne kaip teigia skunde – (duomenys neskelbtini) kalėjime. Atsakovas padarė išvadą, kad jo turima bendro pobūdžio informacija nesutampa su pareiškėjo pateikta individualaus pobūdžio informacija. Abejotinas M. D. persekiojimas lankantis jo namuose ir bauginant žmoną (pareiškėjo buvo ieškoma, bet niekad nerandama namuose, nes ieškota darbo valandomis). Nelogiškais laikytini teiginiai, kad buvo grasinama M.

D. žmonai, ji neteko darbo, tačiau pareiškėjas išvyko vienas, palikdamas žmoną kilmės valstybėje. Prieštaringu laikytinas ir faktas, jog prieglobsčio prašytojas atvykęs į Lietuvą nesikreipė dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, o norėjo vykti į Švediją, kurioje turi draugą ir šis padėtų įsidarbinti. Esant politiniams persekiojimams, atsidūrus saugioje šalyje, (duomenys neskelbtini) pilietis galėjo iškart pateikti savo prieglobsčio prašymą. Tikėtina, kad prieglobsčio prašytojo noras išvykti į Švediją yra susijęs su ekonominiais motyvais, o tai akivaizdžiai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių keliamų reikalavimų.

Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad M. D. pažeidė atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarką bei yra linkęs piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra, nepažeisdamas įstatymo nuostatų, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jo išsiuntimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimu (b. l. 35–41) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamo ginčo esmė – Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimo „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio bei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. D. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 4–6), teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. ar buvo teisinis pagrindas pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio, pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86, 87 straipsnių nuostatas.

Prieglobsčio prašytojo byloje (toliau – ir prieglobsčio byla) esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kontaktiniame punkte Medeinė–Kalviai (duomenys neskelbtini) iš Latvijos Respublikos pareigūnų buvo priimti 2 (duomenys neskelbtini) piliečiai. Pareiškėjas M. D. tą pačią dieną, t .y. (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti politinį prieglobstį, nes (duomenys neskelbtini) turi problemų ir yra persekiojamas. Paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. dirba (duomenys neskelbtini) partijoje, o (duomenys neskelbtini) vykusiame mitinge jį sulaikė, jis 45 dienas praleido žeminamas ir bauginamas. (Duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo protokole pareiškėjas nurodė, kad dirbo opozicinėje (duomenys neskelbtini) partijoje, o nuo (duomenys neskelbtini) m. – opozicinėje partijoje (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) atėjęs į partijos (duomenys neskelbtini) būstinę, pareiškė norą dirbti, pasirašė ir buvo įrašytas į organizacinę grupę. Teigė, kad dirbdavo neoficialiai ir gaudavo (duomenys neskelbtini) atlygį per mėnesį. Pagrindinė atliekama veikla buvo – lankstinukų dalinimas (duomenys neskelbtini), parašų rinkimas, kad (duomenys neskelbtini) būtų suteikta (duomenys neskelbtini) pilietybė. Taip pat buvo sudaryta 5 asmenų grupė, kurie montuodavo televizijos antenas (duomenys neskelbtini), kad žmonės galėtų matyti opozicinės partijos televiziją. (duomenys neskelbtini) dalyvavo mitinge, buvo sulaikytas 45 dienoms ir uždarytas (duomenys neskelbtini) patalpose. Pirmą savaitę jį mušė 4–5 dienas, po to liovėsi, nes suprato, kad negaus reikalingos informacijos. Po šių įvykių nedalyvavo jokiuose mitinguose iki darbo partijoje (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) su kolegomis montavo televizijos antenas. Darbuotojus, sėdėjusius automobilyje, užpuolė dvidešimt kaukėtų nepažįstamų asmenų, kurie išdaužė mašinos langus ir išvijo darbuotojus iš miesto. Po šio įvykio situacija dar labiau pablogėjo. Buvo bauginama jo žmona, įsakyta prieš rinkimus palikti (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjo išvykimo, jo žmoną, dirbusią (duomenys neskelbtini) mokykloje, be jokių paaiškinimų atleido iš darbo (prieglobsčio byla, b. l. 23). Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole pareiškėjas pasirašė, kad susipažino su savo teisėmis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Paaiškino, kad po (duomenys neskelbtini) įvykusių mitingų, kuriuose jis dalyvavo, jo ieškojo (duomenys neskelbtini) pareigūnai, sulaikė, apklausinėjo, reikalavo pasitraukti iš partijos, grasino susidoroti, nužudyti, todėl pareiškėjas norėjo vykti į Švediją, nes ten turi draugų, kurie informavo, jog galima rasti darbo ir gerai gyventi. Iki rinkimų nenori ir negali grįžti į (duomenys neskelbtini) (prieglobsčio byla, b. l. 8–16). Pareiškėjo nuomone, tai susiję su jo politine veikla, o grįžęs į (duomenys neskelbtini) jis bus sulaikytas.

Pažymėtina tai, kad pareiškėjas prieglobsčio prašė (duomenys neskelbtini) (EURODAC duomenimis) (prieglobsčio byla, b. l. 27).

Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus (duomenys neskelbtini) išvada (prieglobsčio byla, b. l. 39–45), (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio bei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. D. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“, kuriuo nusprendė nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. D. laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nes jo prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas. Atsakovas šio sprendimo 2 punktu nusprendė nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. D. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitiko Konvencijos dėl pabėgėlių statuso, ratifikuotos 1997 m. sausio 21 d. įstatymu Nr. VIII-85 1 straipsnio A dalies ir Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, o prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai negali būti sietini su tarptautinės apsaugos paieška (prieglobsčio byla, b. l. 46–51).

Teismas konstatavo, kad pripažindamas prašymą akivaizdžiai nepagrįstu, atsakovas rėmėsi tuo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės prieštaringos ir improvizacinio pobūdžio. Akcentuota tai, kad (duomenys neskelbtini) d. prieglobsčio prašyme pareiškėjas nurodė, kad buvo užpultas kaukėtų nepažįstamų asmenų, tačiau (duomenys neskelbtini) atliktos prieglobsčio prašytojo papildomos apklausos metu teigė, kad buvo bauginama tik jo žmona, o jam asmeniškai niekas negrasino, ir tik paklausus, kodėl prašyme minėjo kaukėtų asmenų užpuolimą, pradėjo apie tai pasakoti. Klausimas dėl kaukėtų asmenų užpuolimo buvo pateiktas pareiškėjui pasakojant apie ankstesniu metu patirtą persekiojimą, kai jis teigė dalyvavęs (duomenys neskelbtini) partijos mitinguose, todėl ši aplinkybė savaime negalėjo lemti sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo. Esminis neatitikimas tarp pareiškėjo parodymų yra susijęs su jo nurodyta 45 dienų kalinimo vieta. (Duomenys neskelbtini) d. prieglobsčio prašytojo papildomos apklausos metu buvo aiškiai užfiksuota, kad jis buvo laikomas (duomenys neskelbtini), tuo tarpu skunde teismui pareiškėjas nurodė, jog jis buvo kalinamas (duomenys neskelbtini) kalėjime. (Duomenys neskelbtini) d. atliktos prieglobsčio prašytojo papildomos apklausos metu pareiškėjas teigė, kad jis buvo mušamas 4–5 dienas, o vėliau nustota mušti, nes suprasta, kad jis neatskleis informacijos. Iš situacijos aprašymo nėra aišku, kokią informaciją pareiškėjas galėjo turėti, nes jis nurodė (duomenys neskelbtini) partijai nepriklausęs, o tik dalyvavęs mitinguose. Kadangi persekiojimas siejamas su opozicinių partijų veikla, sunku įsivaizduoti, kad valdžios atstovai būtų norėję rinkti informaciją iš bet kurio pasitaikiusio vieno iš mitingų dalyvių. Šios aplinkybės davė pagrindą abejoti pareiškėjo pasakojimu. Atsakovo nurodyti prieštaravimai, kad buvo lankomasi jo namuose ir bauginama žmona, o jo nerandama namuose (nes tuo metu dirba), žmonos darbo netekimo bei likimo kilmės valstybėje faktas negalėjo būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procedūra ar parodymų prieštaringumas, nes jie galėjo būti lengvai paaiškinami asmeninio pobūdžio aplinkybėmis.

Padėties (duomenys neskelbtini) analizė rodė, jog 45 dienų kalinimas negalėjo būti vertinamas kaip pareiškėjo persekiojimas dėl jo politinių pažiūrų, kadangi galėjo būti susijęs su viešosios tvarkos pažeidimu. (Duomenys neskelbtini) pažymoje apie politinę, saugumo ir žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini) teigiama, kad didžioji dauguma stebėtojų teisininkų įvertino (duomenys neskelbtini) m. teisminį bylų nagrinėjimą kaip sąžiningą ir gerai vykdomą. Todėl pareiškėjo aiškinimas, kad jis buvo 45 dienas kalinamas nepranešant priežasties, nepateikiant kaltinimų ir nevežant į teismą, šių duomenų neatitiko. Tos pačios pažymos skyriuje dėl politinių kalinių ir sulaikytųjų nėra jokių duomenų apie politinių kalinių laikymą dėl (duomenys neskelbtini) metų įvykių. Pareiškėjo pasakojami faktai kėlė abejonių ir dėl to, kad jis niekaip negalėjo paaiškinti šio sulaikymo esmės – kokiu pažeidimu jis buvo kaltintas ir kokie dokumentai dėl to buvo priimti. Kadangi vėlesniu metu dėl to paties pareiškėjas nebuvo varžomas, su šiuo kalinimu susijusios procedūros turėjo būti baigtos. Antrasis epizodas dėl (duomenys neskelbtini) sumušimo su prieglobsčio suteikimu nesietinas, nes jame nedalyvavo subjektai, kurių vykdomi prievartos veiksmai turi ryšį su prieglobsčio suteikimu – valstybė ar jos žymią teritoriją valdančios partijos ar organizacijos.

Teismas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) vadovaujama koalicija (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) laimėjo rinkimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parlamentas (duomenys neskelbtini) patvirtino premjeru (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) partijos šalininkų persekiojimas nebuvo žinomas ir pagrįstas informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini), o partijos lyderio vadovaujamos koalicijos pergalė parlamento rinkimuose rodė, jog partijos nariai negalėjo būti persekiojami būdu, kuris reikštų teisių pažeidimą, dėl kurio reikia suteikti pabėgėlio statusą. Įvertinęs prieglobsčio byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, jog negalima daryti išvados, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjas būtų kankinamas, su juo būtų žiauriai, nežmoniškai elgiamasi, būtų žeminamas orumas ar būtų kokiu būdu baudžiamas.

Taip pat įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo noras išvykti pageidautinai į Švediją yra susijęs su ekonominiais motyvais, taigi tokios priežastys yra ekonominio pobūdžio ir akivaizdžiai nėra susijusios su tarptautinės apsaugos teikimu. Pareiškėjas stengėsi kuo labiau atitikti prieglobsčio kriterijus ir taip išvengti grąžinimo į kilmės šalį, kurioje nebuvo persekiojamas dėl asmens rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, o jo prašymas pagrįstai pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu.

Teismas, taikydamas aktualias teisės normas, pripažino, kad Migracijos departamento sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą yra teisėtas, o kadangi jis pažeidė atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką ir pateikė tikrovės akivaizdžiai neatitinkančią informaciją apie jo prieglobsčio prašymo motyvus, trejų metų draudimo atvykti terminas laikytinas visiškai pagrįstu ir proporcingu. Kadangi uždraudimas atvykti į Lietuvą yra sprendimo išsiųsti iš Lietuvos Respublikos pasekmė, tai pakankamu motyvavimu pripažįstamas prieglobsčio nesuteikimo priežasčių nurodymas.

Teismas konstatavo, kad Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo įpareigoti pareiškėjo prieglobsčio prašymą nagrinėti iš naujo.

III. Pareiškėjas M. D. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 44–46), kuriame prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, t. y. panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą, priimti naują sprendimą - panaikinti Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti apelianto prašymą suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje bei priimti sprendimą iš naujo.

Apeliantas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pirminės apklausos protokole bei (duomenys neskelbtini) protokole dėl prieglobsčio suteikimo nurodė, kad būdamas sulaikytas 45 paroms patyrė fizinį smurtą. Vėliau jis su kolegomis sėdėjo automobilyje, kuomet buvo užpulti 20 nacionalinės partijos narių. Dar vėliau, dalyvavo mitinge, po kurio jį ėmė persekioti nepažįstami asmenys, kurie lankėsi jo namuose ir grasino žmonai. Būtent dėl šių įvykių jis jaučia pagrįstą baimę būti kilmės valstybėje. Nors Sprendime teigiama, kad įvairiu metu duodamas paaiškinimus pareiškėjas teikė prieštaringą informaciją, atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo situaciją nepažįstamoje valstybėje, asmens emocinę būklę, sudėtingas bendravimo su Migracijos departamento pareigūnais sąlygas, kalbos barjerą, taip pat į teisinį neišprusimą, ką patvirtina ir apklausos protokoluose esanti informacija, natūralu, kad vienu kartu galėjo būti pateiktos ne visos objektyviai egzistavusios aplinkybės, turinčios reikšmės prieglobsčio prašymo nagrinėjimui. Tačiau skirtingu metu nurodytų aplinkybių visuma teisingai atspindi realią pareiškėjo situaciją kilmės valstybėje. Vadovaujantis Įstatymo 83 straipsnio 1 dalimi, prieglobsčio prašytojo nurodyti duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, turėtų būti vertinami prieglobsčio prašytojo naudai.

Atkreipia dėmesį, jog nėra gauta jokios informacijos, kad jis būtų padaręs pažeidimą, už kurį jam būtų skirtos 45 paros arešto. Be to, jis minėjo, kad apklausų metu prieš jį buvo naudojamas fizinis smurtas. Apeliantas numano, kad tai nutiko dėl jo narystės minėtoje partijoje. Nurodo, jog teismo teiginys, jog jis iš kilmės valstybės išvyko ieškodamas geresnių gyvenimo sąlygų, siekdamas susirasti darbą yra ginčytinas, kadangi iš apklausų metu surinktos medžiagos matyti, kad jis nebuvo bedarbis.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 65–66) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Migracijos departamentas nurodo, jog akivaizdu, kad apeliantas klaidingai supranta prieglobsčio suteikimo procedūros reikalavimus, kadangi mano, jog vien prieglobsčio prašymo pateikimas savaime pagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumą. Pažymėjo, kad tarptautinės apsaugos poreikį Įstatymo 86 ar 87 straipsnių reikalavimais, sąlygoja visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga dėl besikreipiančiojo tautybės, rasės, religijos, politinių įsitikinimų ar priklausymo socialinei grupei bei su tuo susijusiu persekiojimu ar smurto veiksmais. Ši baimė turi būti ne tik subjektyvaus pobūdžio, vien prieglobsčio prašytojo asmeninis suvokimas, įsitikinimas, kaip apelianto atveju, o turi būti objektyvaus pobūdžio t. y. turi egzistuoti realiai dėl anksčiau nurodytų priežasčių. Įrodinėjimo priemonių našta tenka prieglobsčio besikreipiančiam asmeniui, o apeliantas nepateikė išsamių paaiškinimų, dokumentalių įrodymų dėl jo persekiojimo.

M. D. nurodytas tariamas persekiojimas nėra siejamas su asmeninio pobūdžio persekiojimu 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlio statuso ir Įstatymo 86 straipsnio prasme. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2004/83/EB „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų“ 4 straipsnio, kuriuo įtvirtintas tarptautinės apsaugos prašymų faktų ir aplinkybių įvertinimas, 5 dalis įpareigoja prašytoją pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimo faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nebūtina patvirtinti, jei prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs bei patikimi, ir neprieštarauja turimai konkrečiai ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju.

Pareiškėjo teiginiai dėl situacijos nepažįstamoje valstybėje yra nesuprantami bei nelogiški, kadangi apelianto apklausa buvo atlikta jo gimtąja kalba, dalyvaujant vertėjui, buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, todėl pareiškėjas turėjo visas galimybes pateikti reikalingą išsamią informaciją, susijusią su jo situacija kilmės valstybėje. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, Migracijos departamentas įvertino, kad pareiškėjo pateiktos individualaus pobūdžio aplinkybės iš esmės prieštarauja Migracijos departamento turimai informacijai apie politinę ir bendrą situaciją (duomenys neskelbtini). Todėl Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo bylos aplinkybes, pritaikė Įstatymo 83 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pagrįstai netaikė 83 straipsnio 1 dalies.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad M. D. (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą suteikti politinį prieglobstį, tačiau atsakovas Migracijos departamentas (duomenys neskelbtini) sprendimu nesuteikė pareiškėjui laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir nusprendė uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Skundžiamame 2012 m. gruodžio 3 d. sprendime Vilniaus apygardos administracinis pripažino, kad minėtame (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento sprendime nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybes, kurių pagrindu konstatuota, kad pareiškėjo prašymo motyvai dėl prieglobsčio suteikimo neatitinka 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, ratifikuotos 1997 m. sausio 21 d. įstatymu Nr. VIII-85 (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, yra pagrįsti, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo.

Taigi, sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, būtina įvertinti, ar teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neturi teisės gauti pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos.

Teisinius santykius dėl pareiškėjo prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas). Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje išvardytos pabėgėlio statuso suteikimo sąlygos yra iš esmės analogiškos Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalies 2 punkte nurodytoms sąlygoms, todėl administracinių teismų praktikoje pažymima, kad minėtų teisės normų nuostatos suteikia pagrindą konstatuoti, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo, konstatavimu. Be to, persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat turi atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2776/2012).

Iš prieglobsčio prašytojo bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas M. D. paaiškino, jog nuo (duomenys neskelbtini) metų dirbo opozicinėje (duomenys neskelbtini) partijoje ir (duomenys neskelbtini) dalyvavo mitinge, po kurio buvo sulaikytas 45 paroms. Nuo (duomenys neskelbtini) m. pareiškėjas priklauso politinei partijai (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), pareiškėjui su keliais kitais darbininkais montuojant palydovines antenas, juos užpuolė kaukėti nepažįstami asmenys, išdaužė mašinos langus ir išvijo iš (duomenys neskelbtini), o po (duomenys neskelbtini) mitingo, pareiškėjas pradėtas persekioti, jo buvo ieškoma namuose, bauginama žmona. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, pagrindinė priežastis, dėl kurios jis teigia jaučiąs persekiojimo pavojų ir žmogaus teisių pažeidimų kilmės valstybėje grėsmę, yra siejama būtent su jo persekiojimu dėl politinių įsitikinimų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo atliktu pareiškėjo pateiktos informacijos prieštaringumo vertinimu bei 2012 m. gruodžio 3 d. sprendime išdėstytais argumentais.

Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje, kuria remiasi apeliantas, yra įtvirtinta abejonės privilegijos taisyklė. Pagal šią taisyklę, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jei prieglobsčio prašytojo paaiškinimai iš esmės neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad esminiai prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų yra susiję su pareiškėjo nurodoma 45 dienų kalinimo vieta. Prieglobsčio prašytojo (duomenys neskelbtini) vykusios papildomos apklausos metu užfiksuota, kad pareiškėjas buvo laikomas (duomenys neskelbtini), nors skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, jis nurodė, jog buvo laikomas (duomenys neskelbtini) kalėjime, kuriame Pažymoje „apie politinę, saugumo ir žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis kalinimo sąlygos yra vienos iš prasčiausių. Tokio pobūdžio informacijos prieštaringumas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, leidžia abejoti pasakojimo tikrumu, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems tarptautinės apsaugos prašytojo pareiškimams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3644/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2773/2012kt.).

Apeliacinio skundo teiginys, jog įtaką pateiktos informacijos prieštaringumui turėjo kalbos barjeras, asmens emocinė būklė, teisinis neišprusimas ir kitos aplinkybės, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, nėra pakankamas paneigti pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu gali būti pritaikytos Įstatymo 83 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriomis remiantis visi pareiškėjo pateikiami duomenys, nepatvirtinti rašytiniais dokumentais, laikomi nepatikimais ir atmetami. Kaip matyti iš prieglobsčio bylos duomenų, apelianto apklausa buvo atlikta su vertėjo pagalba, pareiškėjas paaiškinimus teikė savo gimtąja kalba, o faktinių aplinkybių nurodymo nuoseklumui teisinio išprusimo nereikia. Emocinė pareiškėjo būklė, jam teikiant papildomą paaiškinimą, teisėjų kolegijos nuomone, jau turėjo būti nusistovėjusi.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme nepagrįstu dėl persekiojimo pavojaus kilmės valstybėje nebuvimo prieglobsčio prašymas gali būti laikomas tada, kai jame nėra nurodomi veiksmai, panašūs į 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (toliau – ir Direktyva) 9 straipsnyje apibrėžtus persekiojimo veiksmus arba nenurodomos priežastys, kurios yra svarbios tarptautinės apsaugos taikymui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A520-2773/2012 pažymėjo, kad pagal Direktyvos 9 straipsnį, kurį įgyvendina Įstatymo 86 straipsnis, persekiojimo veiksmai pagal Konvencijos dėl pabėgėlio statuso 1A straipsnį turi būti:

a) pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma tų teisių, kurių negalima varžyti pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį arba b) įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kurie yra pakankamai sunkūs, kad veiktų asmenį panašiai kaip minėta a punkte. Pagal to paties straipsnio 2 dalį persekiojimo veiksmai pagal šio straipsnio 1 dalį inter alia gali būti tokios formos:

a) fizinio ir psichologinio smurto veiksmai, įskaitant seksualinį smurtą;

b) teisinės, administracinės, policijos ir/arba teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba taikomos diskriminuojant;

c) persekiojimas ar baudimas, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis;

d) atsiteisimo neigimas, kurio rezultatas yra neproporcingas ir diskriminuojantis baudimas;

e) persekiojimas ar baudimas dėl atsisakymo atlikti karo tarnybą konflikto metu, kai atliekant tokią tarnybą reikėtų daryti nusikaltimus ar veiksmus, nurodytus išimties sąlygose, nustatytose 12 straipsnio 2 dalyje;

f) prieš lytį ar vaikus nukreipti veiksmai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį pagal 2 straipsnio c punktą turi būti sąsaja tarp 10 straipsnyje minimų priežasčių ir persekiojimo veiksmų pagal šio straipsnio 1 dalį. Pagal Direktyvos 10 straipsnio, kurį įgyvendina taip pat Įstatymo 86 straipsnis, nustatytos persekiojimo priežastys, į kurias atsižvelgia valstybė, 2 dalį vertinant, ar prašytojas turi pagrįstos baimės būti persekiojamas, nesvarbu, ar prašytojas iš tikrųjų turi rasinių, religinių, tautinių, socialinių ar politinių savybių, kurios sukelia persekiojimą, jei tokią savybę prašytojui priskiria persekiojimo dalyvis. Pagal Direktyvos 6 straipsnį, kurį įgyvendina taip pat Įstatymo 86 straipsnis, persekiojimo ar smurto dalyviai yra šie:

a) valstybė;

b) valstybę ar žymią valstybės teritoriją valdančios partijos ar organizacijos;

c) nevalstybiniai dalyviai, jei galima įrodyti, kad a ir b punktuose minimi dalyviai, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti apsaugą nuo persekiojimo arba smurto, kaip nustatyta 7 straipsnyje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, iš vienos pusės, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858 – 901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Tad asmuo, siekiantis gauti pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą, turi atitikti pirmiau minėtuose teisės aktuose įtvirtintą pabėgėlio statuso apibrėžimą visa apimtimi, o ne iš dalies (žr., pvz., 2012 m. balandžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2776/2012).

Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog negalima daryti išvados, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų priklauso opozicinei partijai (duomenys neskelbtini), kuriai vadovauja (duomenys neskelbtini). Būtent koalicija (duomenys neskelbtini) laimėjo rinkimus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parlamentas (duomenys neskelbtini) patvirtino premjeru. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę, pareiškėjas bus persekiojamas dėl jo politinių įsitikinimų, patirs valdančiosios, nacionalistinės krypties partijos atstovų organizuotus grasinimus ir fizinį smurtą, ar bus kitaip ribojama jo saviraiškos teisė bei teisė dalyvauti politinėje veikloje, kaip kad teigiama jo skunde. Nors (duomenys neskelbtini) Pažymoje pateiktais duomenimis, mušimas ir neproporcingas jėgos naudojimas labiau naudojamas tais atvejais, kai kalbama apie politinę motyvaciją, t. y. nukreiptas prieš demonstrantus, kritikuojančius vyriausybę, nėra rimto pagrindo manyti, jog politinei partijai, kurios nariu šiuo metu jis yra, laimėjus rinkimus, pareiškėjas, jam grįžus į kilmės valstybę, su tokia grėsme susidurs. Be to, minėtoje Pažymoje teigiama, jog padėtis, susijusi su kankinimais ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar orumą žeminančiu elgesiu ir baudimu, pastebimai pagerėjo. Į šias aplinkybes atsižvelgė bei tinkamai jas įvertino tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas, spręsdamas klausimą dėl prieglobsčio suteikimo.

Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga gali būti suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Įvertinusi byloje esančius duomenis ir atsižvelgusi į anksčiau išvardintas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad įrodymų patikimumo ir pakankamumo aspektais pareiškėjo paaiškinimai ir pateikti duomenys negali būti vertinami prieglobsčio prašytojo naudai, ir laikytini pagrįstais, todėl pareiškėjo M. D. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teisėjų kolegijos manymu, byloje nenustatyta priežasčių, dėl kurių jam būtų reikalinga tokia apsauga ir nėra duomenų dėl galimo pavojaus jo gyvybei ar sveikatai grįžimo į kilmės valstybę atveju. Be to, kaip jau minėta, bendra situacija kilmės valstybėje nėra tokia, kuri būtų pakankamas pagrindas konstatuoti papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo būtinybę.

Pažymėtina, kad remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę,pareiškimo Nr. 25904/07). Europos Žmogaus Teisių Teismas 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Panaši praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose: pavyzdžiui, 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas faktines bylos aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė