2019-03-20 Nr. AB-6887-3-61-3-01751-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Alytaus pataisos namams, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2019-03-20 Nr. AB-6887-3-61-3-01751-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas R. A. su skundu ir patikslintais skundais (I t., b. l. 1–3, 12–13, 26–30) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. A-1020-1062/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01751-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Alytaus pataisos namams, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas R. A. su skundu ir patikslintais skundais (I t., b. l. 1–3, 12–13, 26–30) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Paaiškino, kad Alytaus pataisos namuose (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Alytaus PN) patyrė žiaurų, kankinantį ir žeminantį elgesį, dėl to ne kartą kreipėsi į Departamentą. Pareiškėjo teigimu, Departamentas ne tik toleravo neteisėtus Alytaus PN pareigūnų veiksmus, bet ir pats jų ėmėsi, kai atvykę jo atstovai atliko pareiškėjui narkotikų testą. Pažymėjo, kad dėl šių aplinkybių kaltina tik Departamentą, nes ši įstaiga privalo kontroliuoti ir tirti pareiškėjo skundus, operatyviai reaguoti į neteisėtus Alytaus PN pareigūnų veiksmus, užtikrinti asmenims tinkamas kalinimo sąlygas.
3. Nurodė, kad jis buvo diskriminuojamas, išskiriant jį iš kitų asmenų. 2016 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių dėl patirto fizinio sumurto ir neteisėtų Alytaus PN veiksmų. Seimo kontrolierius šį raštą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Departamentui, kuris jį persiuntė nagrinėti Alytaus PN, t. y. institucijai, dėl kurios neteisėtų veiksmų skundėsi pareiškėjas. 2016 m. birželio 28 d. raštu Alytaus PN pateikė atsakymą. 2016 m. liepos 26 d. Seimo kontrolierius gavo skundą dėl netinkamai išnagrinėto jo 2016 m. gegužės 25 d. skundo. Šį skundą Seimo kontrolierius įstaiga persiuntė nagrinėti Departamentui, kuris vėl persiuntė jį nagrinėti Alytaus PN. Teigė, kad Departamentas nesiėmė jokių veiksmų dėl neteisėtų Alytaus PN veiksmų.
4. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2016 m. kovo mėnesį į Alytaus PN buvo atvykę Departamento atstovai ir susitiko su pareiškėju. Pažymėjo, jog susitikimo metu kalbėjo apie Alytaus PN pareigūnų neteisėtus veiksmus dangstant nuteistąjį, kuris pareiškėją žemino, prieš jį (pareiškėją) fiziškai ir psichologiškai smurtavo, tačiau Departamento Socializacijos skyriaus viršininkas išprašė jį iš kabineto ir pasiūlė nesipykti su pataisos namų administracija.
5. Pabrėžė, kad 2017 m. gegužės 24 d. į Alytaus PN vėl buvo atvykę Departamento atstovai, kurie susitikimo metu nekreipė dėmesio į jo skundus dėl pareigūno A. K. neteisėtų veiksmų, palaikant artimus ryšius su nuteistuoju, nuo kurio pareiškėjas teigia patyręs fizinį ir psichologini smurtą 2015 m. Apie tai, kad pareiškėjo įvardintas nuteistasis artimai bendrauja su pareigūnais 2017 m. birželio 25 d. rodė ir Lietuvos ryto televizija laidoje 24/7. Šioje laidoje taip pat išsakomi faktai dėl narkotikų klestėjimo Alytaus PN. Be to, Alytaus PN nebuvo užtikrintos jo teisės į saugią aplinką. Laisvės atėmimo įstaiga privalo užtikrinti, jog atsiradus būtinybei neteistasis galėtų susisiekti su pareigūnais. Nors Alytaus PN 15 būrio kameroje yra įrengta aliarminė sistema, tačiau pareigūnai į iškvietimus operatyviai nereaguoja, atsiliepia po pusvalandžio ar valandos.
6. Pažymėjo, kad nuolat buvo laikomas su narkotikus vartojančiais asmenimis, tarp kurių buvo ir sergančių AIDS ar ŽIV nešiotojų. Dėl šių priežasčių nebuvo užtikrintas pareiškėjo saugumas. Nors Departamentas nuolat teigia, kad apie nuteistuosius, kurie disponuoja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nuolat renkama informacija, nuteistieji perkeliami į kitus lokalinius sektorius, sudarant kliūtis užsiimti neteisėta veikla, tačiau, pareiškėjo nuomone, šie teiginiai neatitinka tikrovės. Teigė, pažįstantis asmenį, kuris penkerius metus nebaudžiamas prekiauja narkotinėmis medžiagomis. Apie tai žinoma ir Alytaus PN pareigūnams. Departamentui nuolat skundžiasi, kad yra priverstas taikstytis su narkomanais, nes Alytaus PN nėra būrio, kuriame būtų laikomi tik tie nuteistieji, kurie nevartoja narkotikų. Būdamas su narkotikus vartojančiais asmenimis jaučiasi nesaugus, turi taikstytis su jų užgauliojimais, bijo dėl savo saugumo, todėl jaučiasi žeminamas, kyla grėsmė sveikatai, patiria fizinį smurtą. Grėsmę saugumui patiria nuo 2015 m. vasario 9 d., o nuo 2016 m. vasario 8 d. ji dar labiau sustiprėjo, dėl to nuolat kreipiasi į pareigūnus, dažniausiai – Departamentą, tačiau jokių pasikeitimų iki šiol nėra, Departamentas nesiima jokių priemonių šioms problemoms spręsti, netiria fizinio ir psichologinio smurto faktų prieš pareiškėją.
7. Teigė, kad jam nesuteikiama medicininė pagalba, Alytaus PN nesilaikoma higienos normų reikalavimų. Ne kartą kreipėsi į Departamentą, nurodydamas, kad jam neleidžiama kreiptis į gydytojus. Taip pat kreipėsi ir dėl netinkamo apšvietimo, kas, pareiškėjo teigimu, stipriai pakenkė regėjimui. Tačiau ir šiais atvejais Departamentas pateisino Alytaus PN neteisėtus veiksmus. Paaiškino, kad dėl nuolatinės nervinės įtampos, patiriamos psichologinio ir fizinio smurto, pablogėjo sveikata, tačiau jokio gydymo iki šiol nesulaukė. Alytaus PN gydytojas žadėjo jį siųsti gydytis į ligoninę, bet iki šiol gydytis neišvyko. Pareiškėjo nuomone, jam gydymas nesuteikiamas tyčia, siekiant jį dar labiau kankinti ir šie neteisėti veiksmai suderinti su Alytaus PN ir Departamento vadovybe. Paskutinio apsilankymo metu Alytaus PN jam buvo duoti pasibaigusio galiojimo vaistai. Dėl šių neteisėtų veiksmų pareiškėjas prašė priteisti 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
8. Pareiškėjas nurodė, jog Alytaus PN nevykdo socialinių reabilitacijų, nesuteikia darbo, todėl kreipėsi į Departamentą, kuris pateisino Alytaus PN neteisėtus veiksmus. Be to, pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, prašydamas nurodyti, kokiu pagrindu jam nebuvo leista susirinkti asmeninių daiktų perkeliant į kitą brigadą. Pareiškėjo teigimu, jis yra persekiojamas už kritiką. Alytaus PN dirba pareigūnai ne kartą vartoję narkotikus, darbo metu buvę neblaivūs. Pažymėjo, kad jam nebuvo leista dalyvauti programoje „Žalioji oazė“, nors prašymus teikė du metus. Nurodė, kad jam tyčia nesudaromos sąlygos dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Buvo apšmeižtas prieš lygtinio paleidimo komisiją, nes apibūdintas kaip narkomanas, negerbiantis pareigūnų, pripažįstantis kriminalinę subkultūrą ir pan. Pareiškėjo nuomone, tokiais veiksmais Alytaus PN pareigūnai siekia su juo susidoroti. Dėl neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų pareiškėjas kaltino Departamentą, nes Alytaus PN yra pavaldūs Departamentui.
9. Pažymėjo, kad Departamentas nuo 2016 m. kovo 12 d. iki 2017 m. liepos 10 d. nevykdė savo įsipareigojimų ir funkcijų, nesiėmė jokių veiksmų dėl Alytaus PN pareigūnų atliekamų neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją, tyčia siekiant sumenkinti ir pažeminti jo asmenį, orumą, sudarant kliūtis ankščiau išeiti į laisvę, nesuteikiant gydymo ir nesudarant saugių kalinimo sąlygų.
10. Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundus (I t., b. l. 108–111, 113–116) su jais nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstus.
11. Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2017 m. gegužės mėnesio Departamente buvo tinkamai ir laiku išnagrinėti 5 pareiškėjo skundai dėl analogiškų ar panašių aplinkybių, bet pareiškėjas dėl šių raštų, susijusių su jo laikymo sąlygomis Alytaus PN, į teismą nesikreipė.
12. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, kurių nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis buvo apskaičiuotas.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo skundus su jais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus (I t., b. l. 34–37). Nurodė, kad nėra teisinio reglamentavimo draudžiančio ŽIV infekuotus asmenis laikyti, apgyvendinti kartu su sveikais nuteistaisiais. Be to, apie tai, ar nuteistasis yra infekuotas ŽIV žino tik jį gydantis gydytojas ir jis pats.
14. Pažymėjo, kad dėl dingusių daiktų pareiškėjo skundas yra išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. I-3010-505/2016, todėl prašo šioje dalyje skundą palikti nenagrinėtu. Alytaus PN nuomone, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra kildinamas dėl pareiškėjui tinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimo, todėl toks ginčas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir teismingas bendros kompetencijos teismui.
15. Atkreipė dėmesį į tai, kad Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti, dirbti, įsitraukti į įvairias socialinės reabilitacijos programas, dvasiškai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje. Be to, Alytaus PN pareigūnai kasmet tikrinasi sveikatą, kurią taip pat tikrina ir psichologas bei psichiatras, todėl jie yra sveiki. Alytaus PN pažymėjo, jog pareigūnai nežemino pareiškėjo garbės ir orumo, elgėsi tinkamai.
16. Teigė, kad Departamentas visus pareiškėjo skundus išsprendė tinkamai ir teisingai. Papildomai nurodė, jog pareiškėjas yra praleidęs apskundimo terminus ir neprašo jų atnaujinti.
II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
18. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas įvertino 15 000 Eur ir teigė patyręs laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 12 d. iki 2017 m. liepos 10 d. dėl Departamento neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė nevykdant savo įsipareigojimų ir funkcijų, nesiimant jokių veiksmų dėl Alytaus PN pareigūnų atliekamų neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją.
19. Teismas akcentavo, jog nors pareiškėjas atsakovu nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kalėjimų departamento, tačiau skunde nurodo visą eilę argumentų ir aplinkybių dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (administracinės bylos Nr. eI-2533-505/2017, teisminio proceso Nr. 3-62-3-01527-2017-9), kuriame posėdis pagal pareiškėjo skundą paskirtas 2018 m. sausio 10 d. 11.00 val. ir kuriame bus nagrinėjami pareiškėjo argumentai dėl galimai neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų/ neveikimo. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje nevertins pareiškėjo teiginių pagrįstumo dėl Alytaus PN administracijos ir pareigūnų pareiškėjo atžvilgiu atliekamo persekiojimo, diskriminacijos, dėl kitų neteisėtų pareigūnų veiksmų, neužtikrinamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, lygtinio paleidimo, narkotikų platinimo Alytaus PN, todėl minėti argumentai šioje byloje nenagrinėtini ir teismas dėl jų nepasisako.
20. Teismas, pasisakydamas dėl Departamento veiksmų, pažymėjo, jog nors pareiškėjas teigia, kad Departamentas jokių tyrimų neatlieka, tačiau remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 12 d. iki 2017 m. liepos 10 d. Departamente buvo išnagrinėti penki pareiškėjo skundai dėl analogiškų ar panašių aplinkybių, kuriuos atsakovės atstovas yra išsprendęs ir pateikęs atitinkamus atsakymus pareiškėjui.
21. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog visi nagrinėjamoje byloje pateikti Departamento sprendimai priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnio nustatyta tvarka, taigi Departamentas pareiškėjo skundus išnagrinėjo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau pareiškėjas šių sprendimų neskundė, todėl teismas atskirai nepasisako ir nevertina jų teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat jų atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams.
22. Teismas konstatavo, kad nenustatyta, jog Departamentas atliktų kokius nors neteisėtus veiksmus, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Be to, pareiškėjas neįrodė ir neturtinės žalos padarymo fakto t. y. nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kad Departamentas ar jo darbuotojai veikė kaip nors priešingai nei juos įpareigoja veikti įstatymai. Nenustatęs būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.
III. 23. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 11), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
24. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačias argumentais, kurias grindė skundą pirmosios instancijos teismui.
25. Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 14–16) su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
26. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
27. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 19–21) su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigia patyręs dėl neteisėtų Departamento veiksmų, atlyginimo.
29. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi (bylos Nr. eA-3254-525/2019) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
30. Minėtoje byloje pareiškėjas skundė tai, kad kalinimo Alytaus PN metu jam nebuvo suteiktos tinkamos gydymo paslaugos, pareigūnai elgėsi netinkamai, jis turėjo gyventi su ŽIV infekuotais kaliniais, lygtinio paleidimo komisija tinkamai neišnagrinėjo jo prašymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje nurodė, kad dėl netinkamai suteiktų gydymo paslaugų pirmiausia reikia kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o kitus pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje remiasi byloje Nr. eA-3254-525/2019 nustatytais faktais ir plačiau dėl Alytaus PN veiksmų nepasisako.
31. Pareiškėjas savo skundą grindžia Departamento neveikimu, todėl dėl Departamento veiksmų (neveikimo) teisėjų kolegija pažymi, kad byloje Nr. eA-3254-525/2019 nenustačius neteisėtų Alytaus PN veiksmų, susijusių su pareiškėjo buvimo kamerose kartu su ŽIV sergančiais asmenimis, taip pat nenustačius Alytaus PN neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo prašymo dėl lygtinio paleidimo, taip pat nustačius, kad pareiškėjo teiginiai dėl Alytaus PN pareigūnų smurto jo (pareiškėjo) atžvilgiu yra nepagrįsti, konstatuotina, jog šiuo aspektu nėra ir Departamento neteisėtų veiksmų.
32. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 28 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. A-1485-442/2018 pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Šioje byloje teismas nustatė, kad Departamento neteisėtų veiksmų, susijusių su pareiškėjo atžvilgiu vykdyto narkotiko testo, nekonstatuota. Taip pat pripažinti nepagrįstais pareiškėjo argumentai susiję su pareiškėjo persekiojimu už Alytaus PN kritiką.
33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
34. Dėl įrodymų vertinimo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, vertina, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau paminėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pritardamas Vilniaus apygardos administracinio teismo atliktam įrodymų vertinimui, argumentų nekartoja.
35. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustatyti Departamento neteisėti veiksmai (neveikimas) pareiškėjo nurodytais aspektais, t. y. nėra vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų. Todėl teisėjų kolegija pritaria minėtai teismo išvadai ir skundžiamo teismo sprendimo motyvų nebekartoja. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad bylos medžiaga patvirtina, jog Departamentas per ginčo laikotarpį išnagrinėjo visus pareiškėjo skundus, pareiškėjas Departamento sprendimų per įstatyme nustatytą terminą neapskundė.
36. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas ir pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų pagrindu padarytomis išvadomis motyvų, o tik abstrakčiai pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde išdėstytus savo argumentus, dėl kurių, kaip minėta, jau išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas.
37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Ramutė Ruškytė
Skirgailė Žalimienė