ff613231-60fc-485e-ab85-2fe1f2a95f84 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-28-856/2021 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02552-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.6.6; 3.2.6.6.5; 3.3.1.17; 3.3.1.20. (S)  šiaulių apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2021 m. sausio 27 d. Å iauliai  Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos StasiÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-123-721/2020 pagal ieÅ¡kovės A.

Č. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl skolos priteisimo. Teismas  n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. Č. kreipėsi į TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mus su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ G. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo, kuris perėjo atstovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės (toliau – ir VÄ®) Turto banko, 4 344 Eur skolÄ , taikyti restitucijÄ , jeigu teismas pripažins 2015 m. sausio 7 d. sandorį dėl 4 344 Eur kreditorinio reikalavimo negaliojančiu kaip neatitinkantį įstatymo reikalaujamos notarinės formos.

IeÅ¡kovė nurodė, kad iki G. V. palikimo priėmimo veiksmų atlikimo tinkamai įgyvendino teisę informuoti įpėdinius apie palikėjos skolinę prievolę, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino praÅ¡ydama teismo patvirtinti atitinkamo dydžio reikalavimo pareiÅ¡kimo faktÄ , praneÅ¡dama notarui, ir todėl turi teisę reikalauti, kad palikimÄ priėmęs įpėdinis patenkintų jos turtines pretenzijas.

2. Atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovė teismui pateikė praÅ¡ymÄ nustatyti atsiliepimo pateikimo terminÄ nagrinėjamoje byloje iki 2020 m. rugsėjo 23 d. ir atidėti paskirtÄ teismo posėdį. Nurodė, kad sprendimas dėl bylos atnaujinimo priimtas atstovę atstovaujančio teisininko kasmetinių atostogų metu, todėl atsakovei nebuvo galimybės operatyviai pateikti atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

3. IeÅ¡kovės atstovas prašė priimti sprendimÄ už akių atsakovei be svarbių priežasčių neatvykus į teismo posėdį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mai 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino – priteisė iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto banko, ieÅ¡kovei A. Č. 4 344 Eur skolÄ ir 598 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog tuo atveju, kai palikimas pereina valstybei dėl to, kad neatsirado įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , valstybė priima palikimÄ tik pagal paveldimo turto apyraÅ¡Ä ir už palikėjo skolas atsako tik jai perėjusio paveldėto turto verte (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011).

6. Teismas, įvertinęs byloje pateiktÄ paprastÄ jį vekselį, sprendė, kad iÅ¡raÅ¡ytas paprastasis vekselis iÅ¡ esmės atitinka tokios rÅ«Å¡ies vekselio rekvizitams keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir Ä®PVÄ®) 77 straipsnis). Teismas vertino, kad byloje esantis paprastasis vekselis, kaip skolos raÅ¡telis, patvirtina, jog skolininkė G. V. įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovei 4 344 Eur sumÄ iki 2016 m. vasario 1 d. Nors Ä®PVÄ® nenumato, jog vekselis gali bÅ«ti laikomas paprastu skolos raÅ¡teliu, tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti skolÄ patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo Ä®PVÄ® numatyta tvarka pagal notaro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008).

Aplinkybė, kad vekselio gavėjas (ieÅ¡kovė) nepasinaudojo vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę supaprastinta tvarka gauti prievolės įvykdymÄ be teismo, o iÅ¡duodant vykdomÄ jį įraÅ¡Ä pagal Ä®PVÄ®, nepanaikina vekselio turėtojo reikalavimo teisės vekselio davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-687/2018).

7. Teismas nurodė, jog juridinių asmenų atstovais teisme taip pat gali bÅ«ti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ , advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato raÅ¡ytinį leidimÄ atstovauti konkrečioje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 56 straipsnio 2 dalis). Kartu su CPK 55 straipsnyje, 56 straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis, kai atstovaujama juridiniam asmeniui, atstovais pagal pavedimÄ gali bÅ«ti ir kiti asmenys (CPK 56 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, jog atsakovė galėjo parinkti kitÄ asmenį, galintį atstovauti įmonę, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju yra pagrindas priimti sprendimÄ už akių, kadangi atsakovė, turėdama pareigÄ , nepasirÅ«pino tinkamu atstovavimu.

8. Teismas nurodė, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro sumokėtas 98 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, kurios priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto banko, praÅ¡o: panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimÄ už akių iÅ¡ dalies ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriame nurodyti, kad valstybės atsakomybė pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį ribojama paveldėto turto verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis); panaikinti sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi (atstovavimo) iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VÄ® Turto banko.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, jog Å¡i skola yra palikėjos G. V. skola ir už Å¡iÄ skolÄ valstybė atsakys nevirÅ¡ydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Teisės teorijoje ir praktikoje yra žinomos dvi pagrindinės įpėdinių atsakomybės ribojimo sistemos (vertinant kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus aspektu): cum viribus hereditatis, kai kreditoriai gali patenkinti savo reikalavimus tik iÅ¡ paveldėto turto; pro viribus hereditatis – kai kreditoriai gali patenkinti savo reikalavimus ne tik iÅ¡ paveldėto, bet ir iÅ¡ asmeninio įpėdinio turto, tačiau tik nevirÅ¡ijant paveldėto turto vertės. Nustatant įpėdinio atsakomybės apribojimÄ cum viribus hereditatis, įpėdinio interesai užtikrinami suteikiant palikėjo kreditoriams teisę patenkinti savo reikalavimus tik iÅ¡ paveldimo turto, o įpėdinio turtÄ , turėtÄ iki palikimo priėmimo, paliekant atskirtÄ ir nepasiekiamÄ palikėjo kreditoriams.

Apribojus įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas pro viribus hereditatis, įpėdinio atsakomybė taip pat yra ribota, tačiau jos ribos yra ne paveldimas turtas, o paveldimo turto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2014). Pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį, valstybės atsakomybė už palikėjo skolas ribojama pirmiau aptarto pro viribus hereditatis principo, todėl palikėjo skolos, atsiradusios iki palikėjo mirties, gali būti dengiamos neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės. Tuo tarpu prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.

Nagrinėjamu atveju prievolė atsirado iki palikėjos mirties, todėl ir skola gali bÅ«ti dengiama tik iÅ¡ lėšų, gautų realizavus valstybės pavedėtÄ turtÄ . 9.2. VÄ® Turto bankas, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigÄ vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimÄ , įvertinimÄ ir apskaitÄ , neatliko jokių prieÅ¡taraujančių teisės aktams veiksmų, kurie bÅ«tų galėję pažeisti ieÅ¡kovės interesus.

Pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį ir CK 4.193 straipsnio 4 punkto nuostatas, valstybė už palikėjo skolas atsako nevirÅ¡ydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (tikroji turto vertė - tai realizavus turtÄ gauta pinigų suma, iÅ¡ kurios atskaitomos su turto paveldėjimu ir realizavimu susijusios iÅ¡laidos). Atsakovė negali tiesiogiai atsiskaityti su ieÅ¡kove dėl atsakovės veiklos teisinio reglamentavimo, t. y. teisės aktai imperatyviai nustato, kad tik iÅ¡ valstybės paveldėto ir parduoto turto gautų lėšų atlyginami palikėjo kreditorių reikalavimai.

Byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų (t.y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovė kokiu nors būdu pažeidė ieškovės teises), todėl reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nagrinėjamoje byloje turėtų būtų atmestas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė A. Č. praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. Visais atvejais bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iÅ¡kilęs civiliniame procese, turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo srityje taip pat svarbiÄ reikÅ¡mę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nustatoma pagal procesinius Å¡alių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priežastingumas, Å¡alių apdairumas ir rÅ«pestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). 10.2.

Å iuo konkrečiu atveju atsakovės elgesys buvo netinkamas, neapdairus, nerÅ«pestingas ir nesÄ Å¾iningas. Teismas 2019 m. gruodžio 6 d. iÅ¡siuntė atsakovei praneÅ¡imÄ , kuriame nustatė 20 dienų terminÄ , per kurį atsakovė turi pateikti atsiliepimÄ . Atsakovė per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo nepateikė. Atsakovė 2020-12-27 pateikė nepagrįstÄ praÅ¡ymÄ dėl civilinės bylos sustabdymo. Dėl Å¡io nepagrįsto atsakovės praÅ¡ymo ieÅ¡kovė buvo priversta raÅ¡yti atskirÄ jį skundÄ , kurį Å iaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-123-721/2020 visiÅ¡kai patenkino.

Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados  Apeliacinis procesas nutraukiamas.

11. CPK 285 straipsnis reglamentuoja sprendimo už akių priėmimo pagrindus ir tvarkÄ . Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį, sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamÄ jį ar teismo posėdį viena iÅ¡ Å¡alių, kuriai tinkamai praneÅ¡ta apie posėdžio laikÄ ir vietÄ , ir iÅ¡ jos negautas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant, o atvykusi Å¡alis praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, taip pat kai Å¡alis per nustatytÄ terminÄ nepateikia atsiliepimo į ieÅ¡kinį, paruoÅ¡iamojo dokumento ir kita Å¡alis savo atsiliepime į ieÅ¡kinį ar paruoÅ¡iamajame dokumente prašė priimti sprendimÄ už akių.

12. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendimas už akių yra vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentÄ pateikusios) Å¡alies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o Å¡alis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

Teisės į tinkamÄ procesÄ principas reikalauja, kad kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinių teisių ribojimas bÅ«tų pateisinamas civilinio proceso tikslų bei principų apsauga. CPK įtvirtintu sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviÄ jÄ ginčo Å¡alį, o užtikrinti sklandžiÄ proceso eigÄ , užkirsti keliÄ Å¡alims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesÄ , taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sÄ Å¾iningos proceso Å¡alies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiÅ¡kumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui.

Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

13. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad vertinant CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatytÄ draudimÄ Å¡aliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, apskųsti šį sprendimÄ apeliacine ar kasacine tvarka Å¡iai Å¡aliai suteiktų procesinių garantijų kontekste, pasyvioji Å¡alis tokiu atveju turi teisę pasinaudoti specialia teismo sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo procedÅ«ra, t. y. ji gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

Toks pasyviosios Å¡alies procesinių teisių ribojimas yra pateisinamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimÄ už akių priima atlikdamas formalų atvykusios (procesinį dokumentÄ pateikusios) Å¡alies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimÄ , visapusiÅ¡kai netiria bylos aplinkybių ir neatlieka iÅ¡samaus surinktų įrodymų vertinimo. PareiÅ¡kimas dėl teismo sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nėra skundas dėl Å¡io teismo sprendimo, paduodamas aukÅ¡tesnės instancijos teismui, kuriuo bÅ«tų siekiama iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas.

Tai galimybė pasyviajai Å¡aliai, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimÄ priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos Å¡io sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo bÅ«ti priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

14. Nagrinėjamu atveju, atsakovės atžvilgiu esant priimtam sprendimui už akių, apeliantė neturėjo teisės skųsti priimto sprendimo už akių apeliaciniu skundu, bet turėjo įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. AiÅ¡kinant prieÅ¡ingai civilinio proceso normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimÄ , apeliacinės instancijos teismas turėtų vertinti tuos argumentus ir įrodymus, kurių nevertino (ir dėl apeliantės pasyvumo negalėjo vertinti) pirmosios instancijos teismas, o tai neatitinka apeliacinio proceso tikslų ir paskirties.

15. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti apeliantės apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo už akių (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Å iai aplinkybei paaiÅ¡kėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, n u t a r i a:  apeliacinį procesÄ , pradėtÄ pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo už akių, nutraukti. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Irena StasiÅ«nienė