ff608e86-0d40-49f4-a211-c170425035ad · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-255-190/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51445-2016-1                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.2.3.1.1.; 2.1.7.4.1.; 2.3.4.2.; 2.3.6.4.5.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas V.

L., sekretoriaujant D. Ž., Gretai Serapinaitei, Giedrei Stankevičienei, dalyvaujant prokurorams R. Å ., T. Č.,kaltinamajam J. S., jo gynėjai advokatei E. Ž., nukentėjusiesiems S. Å ., O. Å ., J. Å ., S. L., ekspertui S. C., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje JUOZAS STANKEVIČIUS, (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis 11 klasių iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini)., 2008-06-19 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, teistas:1) 2010-04-27 Trakų r. apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. - 6 mėn. l.a.

Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.2) 2012-08-24 Trakų r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., 178 str. 1 d. - 6 mėn. l.a. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtÄ sias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir prie griežtesnės bausmės pridedant Å¡velnesnę bausmę, galutinę subendrintÄ bausmę J.

S. paskirti laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. paskirtÄ bausmę subendrinti su 2010-04-27 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iÅ¡ dalies bausmes sudedant ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 9 (devyniems) mėn. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ J. S. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. 3) 2013-05-02 Trakų r. apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. - 1 m. ir 5 mėn. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d. paskirtÄ bausmę subendrinti su 2010-04-27 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme iÅ¡ dalies bausmes sudedant ir galutinę subendrintÄ bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, atlikęs paskirtÄ bausmę.Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

J. S., 2016 m. spalio mėn. 31 d. apie 23.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau vieno smÅ«gio kumščiu A. Å . į veidÄ , tuo padarydamas pastarajam poodinę kraujosruvÄ kairės akies vokuose, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas komplikavosi abipusiu skiltiniu plaučių uždegimu, galvos smegenų suspaudimu iÅ¡siliejusiu krauju, smegenų pabrinkimu ir strigimu pakauÅ¡kaulio didžiojoje angoje, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu, dėl ko A.

Å . 2016-11-05 ligoninėje mirė, t. y. J. S. nužudė A. Å .. Å iais veiksmais J. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 129 str. 1 d. Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. S. savo kaltę dėl pareikÅ¡to kaltinimo pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2016-10-31 vartojo alkoholį kartu su A. Å ., R. K., V. G., D. K., S. Å ., A. K.. Kaltinamasis gėrė degtinę ir alų, buvo girtas, todėl tiksliai nepamena kÄ pasakė A. Å . iÅ¡gertuvių metu, bet į J. S. praÅ¡ymÄ nusiraminti, A.

Å . nereagavo, todėl kaltinamasis vienÄ kartÄ kumščiu sudavė A. Å . į veidÄ , vėliau atsiprašė ir jiedu susitaikė. Po jo suduoto smÅ«gio ant nukentėjusiojo veido atsirado patinimas. Vėliau A. Å . apie 23 val. 30 min. išėjo ieÅ¡koti alkoholio, ilgai vaikščiojo, ryte nuėjo pas V. K.. V. K. A. Å . sakė, kad miÅ¡ke miegojo. IÅ¡ pradžių jie vartojo alkoholį pas V. K., paskui pas A. K., kur jis ir trenkė A. Å .. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis parodė, jog suduodamas smÅ«gį A.

Å . norėjo tik nuraminti jį, tyčios jį sužaloti ar nužudyti neturėjo, dėl nukentėjusiojo mirties labai gailisi, mano, jog nuo jo suduoto į veidÄ smÅ«gio A. Å . negalėjo mirtį. Daro prielaidÄ , kad jis buvo sumuÅ¡tas kitur. Apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji S. Å . parodė, kad ji yra nužudytojo A. Å . sesuo. Su broliu bendravo dažnai, jis padėdavo S. Å . Å«kio darbuose. A. Å . gyveno maždaug 20 km atstumu nuo jos gyvenamosios vietos. Nukentėjusioji pažymėjo, jog brolis vartodavo alkoholinius gėrimus.

Atsižvelgiant į tai, kad ji neteko brolio praÅ¡o priteisti jos naudai 25 000 EUR neturtinės žalos atlyginimÄ . Apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji O. Å . parodė, kad ji irgi yra A. Å . sesuo. PaaiÅ¡kino, kad brolis vartodavo alkoholinius gėrimus, gyveno maždaug 6 km atstumu nuo jos gyvenamosios vietos, bet jie dažnai bendravo. 2016-11-01 O. Å . nuėjo į V. K. namus, nes iÅ¡girdo, kad broliui bloga bei pamatė ant jo veido patinimÄ . PraÅ¡o priteisti jos naudai 25 000 EUR neturtinės žalos, patirtos dėl brolio nužudymo.

Apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji S. L. parodė, kad ji taip pat yra nužudytojo A. Å . sesuo. Ä®vykio dienÄ apie 23:30 val. jai skambino brolis A. Å .. Jis visada skambindavo, kai jam kas atsitikdavo ar kas jį sumuÅ¡davo. IÅ¡ pradžių ji neatsiliepė, bet kai vėliau atsiliepė, kalbėjo A. K. ir sakė, kad broliui viskas gerai. Vėliau, kai S. L. pamatė jau negyvÄ brolį, buvo patinusi jo akis ir lÅ«pos kraujuotos. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino teisiamajame posėdyje, kad brolis A.

Å . gyveno apie 30 km atstumu nuo jos, tačiau padėdavo jai Å«kio darbuose, nukentėjusioji praÅ¡o priteisti jos naudai 3493,33 eur turtinės žalos, kas sudaro brolio laidojimo iÅ¡laidas bei 25 000 eur neturtinės žalos dėl brolio netekimo. Apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis J. Å . parodė, kad A. Å . yra jo brolis. TÄ dienÄ (2016-10-31) brolis buvo atvažiavęs pas O. Å . praÅ¡yti pinigų. Sesuo pinigų nedavė, taigi A. Å . pradėjo verkti, o J. Å . davė jam 30 eurų. A.

Å . tuomet nebuvo sumuÅ¡tas. KitÄ rytÄ paskambino V. K. ir paprašė ateiti bei prikelti brolį. J. Å . taip pat nurodė, jog brolis Algis vartodavo alkoholį, bet atsižvelgiant į tai, kad jis neteko brolio, nukentėjusysis prašė priteisti jo naudai 25 000 Eur neturtinės žalos. Apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja R. K. parodė, kad buvo A. Å . sugyventinė, pažinojo kaltinamÄ jį, bÅ«davo, kad jie kartu vartodavo alkoholį ir muÅ¡davosi. Ä®vykio metu ji dalyvavo iÅ¡gertuvėse, A.

Å . buvo priekabus, tačiau jokių ginčų nebuvo, kuomet kaltinamasis kumščiu trenkė į veidÄ A. Å ., kuriam ant veido pasirodė gumbas. Liudytojos nuomone smÅ«gis buvo stiprus, nes iÅ¡karto atsirado mėlynė, bet A. Å . nenugriuvo, nors jo galva pasviro ir jis atsilošė. Kaltinamasis iÅ¡ pradžių sėdėjo, po to atsistojo ir trenkė A. Å . į veidÄ . Vėliau A. Å . išėjo, o ryte kažkas paskambino A. K. ir pasakė, kad A. Å . blogai. Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas V.

G. parodė, kad yra draugai su kaltinamuoju, su nukentėjusiuoju taip pat bendravo. Ä®vykio dienÄ dalyvavo iÅ¡gertuvėse, tačiau konflikto arba smÅ«gių sudavimo nematė, nes miegojo, apie konfliktÄ sužinojo tik kitÄ rytÄ . Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu vykdytoje apklausoje buvo neblaivus, nieko neskaitė ir pasirašė. Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. parodė, kad yra kaltinamojo pusbrolis, su A. Å . buvo geri santykiai, nesipyko.

Ä®vykio dienÄ dalyvavo iÅ¡gertuvėse, jokių ginčų nebuvo, tačiau jis buvo pakankamai girtas ir užmigo, todėl jokių muÅ¡tynių, smÅ«gių nematė. KitÄ rytÄ kaltinamasis pats liudytojui sakė, jog sudavė vienÄ kartÄ A. Å . ranka į veidÄ . Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas teigė, kad neskaitė, kÄ jam davė pasiraÅ¡yti. Apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja D. K. parodė, kad A. Å . buvo jos mamos sugyventinis. IÅ¡gertuvių metu A. Å . daug Å¡nekėjo, o kaltinamasis sakė jam patylėti ir eiti miegoti, tačiau A.

Å . vis tiek kalbėjo. Tuomet J. S. trenkė A. Å . sėdinčiam ant sofos į akį. Po smÅ«gio A. Å . atsilošė, o ant jo veido pasirodė gumbas. Tačiau jis dar pasėdėjo apie valandÄ ir išėjo nesiskųsdamas. Liudytoja nurodė, jog kaltinamasis ir A. Å . smÅ«gio sudavimo metu buvo girti, kai buvo suduotas smÅ«gis ji matė, o V. G. ir A. K. tuomet miegojo kitame kambaryje. D. K. pažymėjo, kad iki J. S. paminėto smÅ«gio sudavimÄ , ant A. Å . veido sumuÅ¡imo žymių nesimatė. Apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja S. Å . parodė, kad J.

S. yra jos pusbrolis, A. Å . buvo jos mamos sugyventinis. Ä®vykio metu vartojant alkoholinius gėrimus A. Å . daug Å¡nekėjo, o kaltinamasis prašė patylėti, tačiau A. Å . vis dėlto kalbėjo. Tuomet J. S. trenkė A. Å ., Å¡is Å¡iek tiek po smÅ«gio atsilošė. Atsirado patinimas. Vėliau A. Å . pasakė, kad iÅ¡eina, o kitÄ dienÄ ryte paskambino K. ir pasakė, kad A. Å . kažkas atsitiko. Apklausiamas teisiamajame posėdyje medicinos ekspertas S. C. parodė, kad Å¡iuo konkrečiu atveju buvo nustatytas galvos sumuÅ¡imas – poodinė kraujosruva kairės akies vokuose ir muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡yje.

Toliau Å¡iuos sužalojimus lydėjo kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Galvos sumuÅ¡imas tai yra tiek žaizda pakauÅ¡yje, tiek poodinė kraujosruva kairės akies vokuose yra panaÅ¡aus senumo, todėl jos padarytos netrukus viena po kitos. Abi nustatytos žaizdos yra panaÅ¡aus senumo, taigi, padarytos netrukus viena po kitos, abi lėmė kraujo iÅ¡siliejimÄ bei turėjo įtakos nukentėjusiojo mirčiai. Dėl smÅ«gio į akį – nuo smÅ«gio galėjo atsitikti rotacinis galvos judesys ir nuo ko galėjo bÅ«ti sužalotos smegenys bei galėjo iÅ¡silieti kraujas po kietuoju smegenų dangalu.

Ekspertas pažymėjo, kad pagal lokalizacijÄ ir sužalojimų pobÅ«dį labiausiai tikėtina, jog poodinė kraujosruva kairės akies vokuose susiformavo pirmiau. Po tokio sužalojimo asmuo kurį laikÄ dar gali vaikščioti, kalbėti. Dėl smÅ«gio į pakaušį – jis padarytas kietu, buku daiktu ar pavirÅ¡iumi. Tokia muÅ¡tinė žaizda gali susiformuoti griÅ«nant. Mirtis galėjo atsitikti ir nuo akies, ir nuo pakauÅ¡io sužalojimų izoliuotai, tačiau tiksliai atsakyti nėra galimybės. IÅ¡ 2017-03-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR SAM Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. M 1425/2016 (01) matyti, jog joje nurodyta, kad A.

Å . mirė nuo galvos sumuÅ¡imo. Ä® Tai nurodo muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡kaulio iÅ¡orinio gumburo projekcijoje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu, histologiÅ¡kai prie dangalo esančiame kreÅ¡ulyje eritrocitai, kompaktiÅ¡kai besidėstantis fribrinas, polimorfonuklearai, pavieniai makrofagai, kas komplikavosi abipusiu skiltiniu plaučių uždegimu, galvos smegenų suspaudimu iÅ¡siliejusiu krauju, smegenų pabrinkimu ir strigimu pakauÅ¡kaulio didžiojoje angoje, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu.

RVUL gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2016/25115 duomenimis A. Å . mirė 2016-11-15 13.30 val. A. Å . lavone nustatyta: muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡kaulio iÅ¡orinio gumburo projekcijoje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, histologiÅ¡kai prie dangalo esančiame kreÅ¡ulyje eritrocitai, kompaktiÅ¡kai besidėstantis fribrinas, polimorfonuklearai, pavieniai makrofagai, pagal mikro – ir makroskopinį vaizdÄ padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar pavirÅ¡iumi (pavirÅ¡iais), prieÅ¡ patenkant į gydymo įstaigÄ .

Nustatyti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Po nustatytų kÅ«no sužalojimų, nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus (pvz. judėti, gintis, Å¡aukti), kol neprarado sÄ monę. Å ie sužalojimai visumoje, remiantis sveikatos sutrikdymo mÄ sto nustatymo taisyklių 6.6.4. punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, krÅ«tinės lÄ stoje, deÅ¡inės Å¡launies projekcijoje, pagal makroskopinį vaizdÄ padarytos kietu buku daiktu (daiktais) ar pavirÅ¡iumi (pavirÅ¡iais) prieÅ¡ patenkant į gydymo įstaigÄ .

Å ie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti kÅ«no sužalojimai, galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje. Nukentėjusysis sužalojimų padarymo jam metu galėjo bÅ«ti įvairiose pozose. (t. 1, b.l. 26-33) IÅ¡tyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus teisiamajame posėdyje, tai yra paties kaltinamojo J. S., liudytojų R. K., V. K., D. K., S. Å ., A. Ž., teismo medicinos eksperto S. C. parodymus, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jų visumos analizė suteikia pagrindÄ teigti, jog Å¡ių įrodymų pakanka pripažinti J.

S. kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 129 str. 1 d., tai yra A. Å . nužudymÄ . Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. S. pripažino, kad nagrinėjamo įvykio dienÄ alkoholinių gėrimų vartojimo metu vienÄ kartÄ trenkė kumščiu į veidÄ A. Å ., tačiau negalėjo nurodyti kodėl taip padarė. Pripažino, jog po jo suduoto smÅ«gio ant A. Å . veido atsirado patinimas. Apklausti teisiamajame posėdyje iÅ¡gertuvėse dalyvavę asmenys - liudytojai D. K., S. Å ., R.

K. patvirtino, kad vartojant alkoholinius gėrimus konfliktų, ginčų nebuvo. A. Å . daug kalbėjo, o kaltinamasis prašė patylėti, eiti miegoti, tačiau A. Å . vis dėlto Å¡nekėjo. Tuomet J. S. atsistojo ir trenkė A. Å . kumščiu į veidÄ . Po suduoto smÅ«gio, A. Å ., sėdėdamas ant sofos, atsilošė, o jam ant veido iÅ¡ karto atsirado gumbas. Jis dar Å¡iek tiek pasėdėjo ir išėjo. Jau minėta teismo medicinos specialisto iÅ¡vada taip pat patvirtina, jog A. Å . lavone buvo nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose.

Taigi nekelia abejonių, kad bÅ«tent kaltinamasis vienÄ kartÄ trenkė kumščiu į veidÄ A. Å ., nuo kurio Å¡is atsilošė, o kaip smÅ«gio pasekmė – jam ant veido atsirado patinimas. Pažymėtina, jog liudytoja R. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinamojo smÅ«gis buvo stiprus. Teismas sprendžia, jog su tokiu liudytojos teiginiu sutiktina, nes po smÅ«gio sudavimo A. Å . atsilošė, o jam ant veido iÅ¡ karto atsirado gumbas. Apklausiamas teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas S. C. paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo konkrečiu atveju buvo nustatytas galvos sumuÅ¡imas – poodinė kraujosruva kairės akies vokuose ir muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡yje ir dėl Å¡ių sužalojimų įvyko kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas sukėlė nukentėjusiojo mirtį.

Ekspertas pažymėjo, jog abi nustatytos žaizdos yra panaÅ¡aus senumo ir abi lėmė kraujo iÅ¡siliejimÄ bei turėjo įtakos nukentėjusiojo mirčiai. Dėl smÅ«gio į akį ekspertas nurodė, kad nuo Å¡io smÅ«gio galėjo atsitikti rotacinis galvos judesys nuo ko sužalotos smegenys bei kaip pasekmė galėjo iÅ¡silieti kraujas po kietuoju smegenų dangalu, o pagal lokalizacijÄ ir sužalojimų pobÅ«dį labiausiai tikėtina, jog poodinė kraujosruva kairės akies vokuose susiformavo pirmiau.

Å ie teismo medicinos eksperto paaiÅ¡kinimai suteikia teismui pagrindÄ pripažinti A. Å . mirties priežastimi bÅ«tent kaltinamojo J. S. neteisėtus veiksmus – jo kumščiu suduotÄ smÅ«gį į veidÄ . Apklausti teisiamajame posėdyje liudytojai tvirtino, kad iki kaltinamojo suduoto smÅ«gio ant A. Å . kÅ«no sužalojimų nematė. Byloje nėra duomenų apie tai, kokiu bÅ«du nužudytojo pakauÅ¡yje atsirado muÅ¡tinė žaizda, kuri taip pat galėjo sukelti jo mirtį. Tačiau atsižvelgtina į medicinos eksperto paaiÅ¡kinimus, kuris pažymėjo, jog poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kuri irgi lėmė nukentėjusiojo mirtį bei buvo padaryta J.

S., susiformavo pirmiau ir apie tai ekspertas sprendė pagal žaizdos lokalizacijÄ bei sužalojimų pobÅ«dį, tai yra pagal medicininius kriterijus. Todėl teismo vertinimu aptarti duomenys duoda pagrindÄ teismui pripažinti J. S. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ pagrįstu ir įrodytu, nes A. Å . mirtis įvyko dėl kaltinamojo suduoto smÅ«gio. Å iuo atveju nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, kadangi J. S. nenorėjo tokių padarinių – A. Å . mirties, tačiau suduodamas stiprų smÅ«gį į galvos sritį suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , neteisėtumÄ , galimas pasekmes, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido joms atsirasti.

Å ioje baudžiamojoje byloje buvo pareikÅ¡ti nukentėjusiųjų S. Å ., O. Å ., J. Å ., S. L. bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieÅ¡kiniai.S. L. civilinis ieÅ¡kinys dėl 3493,33 eurų turtinės žalos, patirtos dėl brolio A. Å . laidojimo atlyginimo, tenkinamas. Pripažinus J. S. kaltu dėl A. Å . nužudymo, kaltinamajam vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.246-6.249 str.str. atsirado pareiga atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su laidotuvėmis. Teismas sprendžia, kad Å¡ioje dalyje turėtos laidojimo iÅ¡laidos yra realios, nėra padidintos, iÅ¡laidos priteistinos, nes jų dydis patvirtintas bylos medžiaga – pinigų priėmimo kvitais, PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, čekiais dėl prekių pirkimo ( t. 1., b.l. 75-80 ).Vilniaus teritorinės ligonių kasos 3 562,07 eurų civilinis ieÅ¡kinys taip pat tenkinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.280 str., 6.283 str., kadangi A.

Š. buvo gydytas dėl patirtų sužalojimų asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kur jam buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių dydį patvirtina byloje esantis paskaičiavimas ( t. 1., b.l. 46-48 ). Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais, o neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai nusikaltimu atimta gyvybė. Todėl nagrinėjamu atveju neturtinė žala priteistina, nes nukentėjusieji S. Š., O.

Å ., J. Å . ir S. L. yra nužudytojo A. Å . seserys ir brolis, kurie neteko artimo giminaičio. Visi nukentėjusieji praÅ¡o priteisti kiekvienam po 25 000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ , tačiau teismas mažina praÅ¡omų priteisti sumų dydžius iki 2.000 eurų atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į Å¡ios kategorijos bylų teismų praktikÄ nusikalstamos veikos padarymo metu – 2016 -10-31, į tai, jog veikos padarymo metu A. Å . kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholį, tai yra elgėsi netinkamai bei į tai, kad nukentėjusieji negyveno kartu su savo broliu A.

Å ., o kaip nustatyta byloje jų gyvenamosios vietos buvo pakankamai toli nuo nužudytojo brolio gyvenamosios vietos, dėl ko jų bendravimas buvo ribotas bei epizodiÅ¡kas. Tiriant J. S. asmenybę, nustatyta, kad jis praeityje 3 kartus teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, nedirbo, padarė labai sunkų nusikaltimÄ bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybe. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstama veika sukėlė neatstatomas pasekmes, byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Todėl J. S. skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 303-305 str., 307-308 str. str., 313 str., teismas        n u s p r e n d ė: J. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir paskirti jam 9 ( devynerių ) metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 9 d., Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti J. S. sulaikyme bei suėmime nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ . Bausmės pradžiÄ J. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2017 m. gruodžio 8 d. KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ J. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ . Nukentėjusiosios S. Å . civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jos naudai iÅ¡ J.

S. 2 000 Eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios O. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš J. S. 2 000 Eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo J. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš J. S. 2 000 Eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios S. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš J. S. 2 000 Eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 3 493,33 Eurų turtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ J. S. 3562,07 Eur turtinei žalai atlyginti. Dėl nuosprendžio per dvideÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos - gali bÅ«ti paduodamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .                  Teisėjas                                                      V.

L.