ff603b46-e218-42c5-88ab-9306e00a6c65 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešejas A                                                                      NUORAŠAS:Pranešeja Teresele Kazlauskiene                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-1239/2010                                    Teisejas Jonas Ivanauskas                                                       Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                  2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.; 1.1.8.6.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2010 m. gruodžio 17 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Tereseles Kazlauskienes, teiseju Jurates Damanskienes, Daivos Pranytes – Zalieckienes,sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,nuteistojo D. S. gynejai adv. Eleonorai Adai Unciurienei,viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo D. S. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo D.

S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu: - pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas 1 metams 3 menesiams laisves atemimo;- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. ir nuteistas 30 paru areštu.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., 65 str., bausmes subendrintos apemimo budu ir paskirta galutine bausme – 1 metai 3 menesiai laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose.Šiuo nuosprendžiu iš D. S. priteista M. R. 500 Lt. Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla, n u s t a t e :

D. S., turedamas tiksla pagrobti svetima turta, laikotarpiu nuo 2009-09-26 19 val. iki 2009-09-28 10 val., adresu (duomenys neskelbtini), išdauže automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio puses užpakaliniu dureliu orlaides stikla, tokiu budu isibrove i mechaninemis (dureliu užraktai) ir elektroninemis (signalizacija) priemonemis saugoma automobili, iš kurio pagrobe 150 Lt vertes kosmetine, 350 Lt vertes sportine apranga, tokiu budu pagrobe svetima M. R. priklausanti turta.Šiais savo veiksmais padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.Be to, jis sugadino svetima turta, o butent: jis, turedamas tiksla pagrobti svetima turta, laikotarpiu nuo 2009-09-26 19 val. iki 2009-09-28 10 val., adresu (duomenys neskelbtini), išdauže automobilio BMW 320, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio puses užpakaliniu dureliu orlaides stikla, 190 Lt vertes, tokiu budu sugadino svetima M. R. priklausanti 190 Lt vertes turta.Šiais savo veiksmais padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d.Nuteistasis D. S. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirta bausme. Skunde nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausme, neatsižvelge i tai, kad ikiteisminiame tyrime jis pilnai pripažino savo kalte. Teismas jo prisipažinima turejo ivertinti kaip lengvinancia aplinkybe, to nepadare ir skyre jam akivaizdžiai per didele bausme.

Nuteistasis skundu prašo teismo išsiaiškinti, kodel viena byla, kurioje jis pilnai prisipažino kaltu, buvo atskirta i tris dalis. Nuteistojo manymu, buvo galima ji nuteisti už viska viename teismo posedyje. Tai, nuteistojo nuomone, buvo padaryta specialiai, norint su juo susidoroti, skiriant kiek imanoma maksimalias bausmes. Prašo teismo pripažinti jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padares jam inkriminuota nusikalstama veika ir sumažinti bausme. Teismo posedžio metu nuteistojo D. S. gyneja advokate prašo nuteistojo apeliacini skunda tenkinti.

Prokurore prašo nuteistojo apeliacini skunda atmesti.Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmestinas.Kolegija, išnagrinejusi baudžiamosios bylos medžiaga ir nuteistojo D. S. apeliacini skunda, daro išvada, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. spalio 4 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas, ji naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nera pagrindo.Kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas ištyre byloje esancius irodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimu ir tinkamai kvalifikavo D.

S. nusikalstamas veikas pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas D. S. atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nenustate, skirdamas jam bausme, atsižvelge i tai, kad D. S. anksciau 8 kartus teistas, išvadu nepadare, i pasitaisymo kelia nestojo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, todel pirmosios instancijos teismas padare išvada, kad bausmes tikslai bus pasiekti paskiriant D. S. laisves atemimo bausme. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausme, neatsižvelge i tai, kad ikiteisminiame tyrime jis pilnai pripažino savo kalte.

Teismas jo prisipažinima turejo ivertinti kaip lengvinancia aplinkybe, to nepadare ir skyre jam akivaizdžiai per didele bausme.Kolegija nelaiko pagristais tokius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kadangi D. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kalte pripažino tik iš dalies, nurode, kad šios vagystes jis neprisimena (b.l. 41). Pirmosios instancijos teismo posedyje nepripažino savo kaltes padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teigdamas, kad neprisimena, jog butu pavoges „ta taše“ (b.l. 121). Kolegija pažymi, kad teismui pripažistant LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybe lengvinancia aplinkybe butina nustatyti kaltininko prisipažinima padarius baudžiamajame istatyme numatyta veika ir jo nuoširdu gailejimasi.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstama veika yra tada, kai jis savo noru, o ne del surinktu byloje irodymu, patvirtinanciu jo dalyvavima padarant nusikalstama veika, pripažista esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinejimo metu. Lemiama reikšme turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes butent teismas pripažista atsakomybe lengvinancias aplinkybes. Nuoširdus gailejimasis del padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažista padares nusikalstama veika, kritiškai vertina savo elgesi ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, atsiprašo nukentejusiojo asmens, atlygina jam padaryta žala ir pan.).Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagristai nenustate D.

S. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, kadangi nera jokio pagrindo konstatuoti jo prisipažinimo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdaus gailejimosi. Be to, D. S. nukentejusiosios neatsipraše, neatlygino jai padarytos žalos.Kolegijos nuomone, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turejo pripažinti jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padares jam inkriminuota nusikalstama veika, atmestini kaip visiškai nepagristi, kuriais nuteistasis tik siekia sušvelninti savo atsakomybes padarinius, t. y. tikisi švelnesnes bausmes už padarytas nusikalstamas veikas.Nuteistasis D.

S. apeliaciniame skunde prašo teismo išsiaiškinti, kodel viena byla, kurioje jis pilnai prisipažino kaltu, buvo atskirta i tris dalis. Nuteistojo manymu, buvo galima ji nuteisti už viska viename teismo posedyje. Tai, nuteistojo nuomone, buvo padaryta specialiai, norint su juo susidoroti, skiriant kiek imanoma maksimalias bausmes.Kolegijos nuomone, tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai visiškai nesuprantami ir nelogiški, kadangi kaip matyti iš visos bylos medžiagos, D. S. šioje byloje buvo pareikštas kaltinimas padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., už kurias jis ir buvo nuteistas.

Jokios kitos nusikalstamos veikos šioje byloje D. S. nebuvo inkriminuojamos. Jei tuo paciu laikotarpiu D. S. yra dar padares nusikalstamu veiku bei del ju buvo pradeti ikiteisminiai tyrimai, ir už kurias jis butu nuteistas, tuo atveju pirmosios instancijos teisme turetu buti sprendžiamas bausmiu subendrinimo klausimas, kaip numatyta LR BK 63, 64 str. Šiuo atveju nera jokio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinejo byla, kadangi D. S. buvo nuteistas pagal šioje byloje pareikštus kaltinimus del dvieju nusikalstamu veiku padarymo, ir jokie kiti nusikaltimai jam šioje baudžiamojoje byloje nebuvo inkriminuojami.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo D. S. paskirta bausme tiek savo rušimi, tiek dydžiu nera aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmes skyrimo pagrindus. Byloje esantys duomenys liudija, jog nuteistasis negali buti pataisytas ir peraukletas kitaip, nei ji izoliavus nuo visuomenes, kadangi jo padarytas nusikaltimas pavojingas visuomenei, jis anksciau ne viena karta teistas, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, todel švelnesnemis bausmemis Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje itvirtinti bausmes tikslai negali buti pasiekti.

Esant nurodytoms aplinkybems, kolegija daro išvada, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. spalio 4 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas, švelninti nuteistajam D. S. bausme jo apeliaciniame skunde išdestytais motyvais, nera pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r e : nuteistojo D. S. apeliacini skunda atmesti.Nutartis isiteiseja nuo jos paskelbimo. Kolegijos pirmininke                          (parašas)                          Teresele Kazlauskiene Teisejai                                       (parašas)                          Jurate Damanskiene                                        (parašas)                          Daiva Pranyte-Zalieckiene Nuorašas tikras:Kolegijos pirmininke Teresele Kazlauskiene