2023-01-11 Nr. AB-872-3-61-3-03050-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-140-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03050-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. ir atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (po pavadinimo pakeitimo – Viešojo valdymo agentūra) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Ministerija) ir Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą konkursą Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigoms užimti (skelbimo Nr. 46 920) ( toliau – ir Konkursas) laikyti neįvykusiu (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovus paskirti pareiškėją į Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigas; 3) iš atsakovo Ministerijos priteisti pareiškėjo negautas pajamas (atlyginimą) nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki kol pareiškėjas bus priimtas į pareigas, laikant, kad pareiškėjo atlyginimas yra 4 212,60 Eur per mėnesį.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis 2021 m. balandžio 19 d. dalyvavo Departamento paskelbtame konkurse Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus (įstaigos vadovo) pareigoms užimti. 2021 m. birželio 28 d. po pirmojo vertinimo Departamento pretendentų vertinimo komisijoje (toliau – ir Komisija) pareiškėjas buvo informuotas, jog iš namų darbų užduoties surinko 7,74 balus ir yra kviečiamas į kitą 2021 m. birželio 29 d. pretendentų vertinimą Komisijoje. 2021 m. birželio 29 d. pareiškėjas buvo informuotas, kad jo interviu vertinimo Komisijoje rezultatas yra 8,06 balo ir jis yra vienas iš dviejų atrinktų pretendentų. 2021 m. liepos 7 d. pareiškėjas buvo pakviestas į pokalbį pas Lietuvos Respublikos aplinkos ministrą (toliau – ir Ministras). 2021 m. liepos 12 d. įvyko abiejų pretendentų pokalbis su Ministru ir Ministerijos kanclere. Po minėto pokalbio kitas pretendentas nusprendė atsiimti savo kandidatūrą. Pareiškėjo bei Ministro ir Ministerijos kanclerės pokalbis vyko dalykiškai, buvo aptariamos Aplinkos apsaugos departamento darbo problemos, iššūkiai, veiklos gerinimo kryptys. Ministras pokalbio metu taip pat paklausė, kaip sėkmės konkurse atveju reikėtų vertinti pareiškėjo buvusį partiškumą ir pareiškėjo bylą prieš Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybą, kurioje administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta. Pareiškėjas 2021 m. liepos 15 d. buvo pakviestas į dar vieną pokalbį. Šio pokalbio metu pareiškėjui buvo nurodyta, kad jis yra tinkamiausias kandidatas šioms pareigoms eiti, tačiau užsiminta, kad nuspręsta pareiškėjo į pareigas nepaskirti.

2.2. Pareiškėjas tą pačią dieną kreipėsi į Ministerijos kanclerę, kuri nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas sprendimas neskirti jo į Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigas ir procesas yra sustojęs. Pareiškėjas nuo 2021 m. liepos 15 d. nesulaukęs jokių žinių iš Ministerijos, 2021 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į Departamentą dėl tolimesnės Konkurso eigos. 2021 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjas elektroniniu paštu gavo atsakovo Sprendimą, jog konkursas į minėtas pareigas laikomas neįvykusiu ir bus skelbiamas naujas konkursas.

2.3. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu. Pareiškėjo nuomone, pritaikytas teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis Konkursas buvo laikomas neįvykusiu, negalėjo būti taikomas. Nagrinėjamu atveju nei pareiškėjas, nei kitas pretendentas neatsisakė būti Departamento siūlomi į minėtas pareigas ir neatsisakė dalyvauti pokalbyje su priimančiu į pareigas asmeniu. Kitas pretendentas tik po pokalbio su Ministru atsiėmė kandidatūrą. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju nėra nė vienos sąlygos, dėl ko pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtinto Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 62 punktą konkursas turėtų būti laikomas neįvykusiu. Be to, net ir tuo atveju, jei kuri nors viena iš šių sąlygų, įtvirtintų Aprašo 62 punkte, būtų egzistavusi, Ministerija turėjo kreiptis į Departamentą, kad šis pasiūlytų dalyvauti konkurso procedūrose trečiąją vietą užėmusiam kandidatui, surinkusiam ne mažiau kaip 6 balus.

2.4. Pareiškėjas turėjo būti priimtas į pareigas nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d., t. y. pagal Aprašo 64 punktą (nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. galiojančios Aprašo redakcijos 69 punktą), skaičiuojant 20 darbo dienų nuo 2021 m. liepos 15 d. Kadangi atsakovas priėmė neteisėtą Sprendimą ir nepagrįstai laikė, jog Konkursas neįvyko, pareiškėjas nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nebuvo priimtas į pareigas ir dėl to negauna atlygio už darbą. Pareiškėjas patiria nuostolius, kurie jam turi būti kompensuoti.

3. Atsakovas Ministerija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Konkurso metu galiojusios Aprašo redakcijos 53 punkte nustatyta, kad po Ministro pokalbio su pretendentais per 5 darbo dienas į pareigas priimantis asmuo motyvuotu rašytiniu sprendimu pasirenka vieną iš pretendentų. Po pokalbio su pretendentais, Ministrui dar nepriėmus Aprašo 53 punkte nurodyto motyvuoto rašytinio sprendimo, 2021 m. liepos 15 d. Ministerijoje ir Departamente gautas kito pretendento atsisakymas dalyvauti konkurse. Tokiu būdu Ministras nebegalėjo priimti motyvuoto sprendimo dėl vieno iš pretendentų, kadangi kitas asmuo atsisakė dalyvauti. Ministerija tiek žodžiu, tiek elektroniniu paštu kreipėsi į Departamentą dėl tolimesnių procedūrų. 2021 m. rugpjūčio 10 d. Departamentas raštu pasiūlė pateikti kitą iš eilės pretendentą, surinkusį šiame konkurse ne mažiau kaip 6 balus, tačiau Ministerija per Apraše nustatytą terminą nepateikė prašymo dėl kito iš eilės pretendento ir, vadovaujantis Aprašo 62.11 punktu, konkursas buvo laikomas neįvykusiu. Pagal Aprašo nuostatas Ministerija turėjo teisę, o ne pareigą prašyti Departamento pateikti kitą iš eilės pretendentą, todėl šiuo atveju Ministerija, neprašydama Departamento pateikti kito iš eilės kandidato, pasinaudojo jai suteikta diskrecijos teise.

4.2. Šiuo atveju susiklostė situacija, jog Ministras nebegalėjo pasirinkti iš dviejų kandidatų ir priimti atitinkamo motyvuoto sprendimo. Situacija, kai pretendentas po į pareigas priimančio asmens organizuoto pokalbio atsisako toliau dalyvauti konkurse, į pareigas priimančiam asmeniui nespėjus priimti sprendimo dėl vieno iš pretendentų pasirinkimo, iš esmės yra identiška Aprašo 523 punkte ir Aprašo 53 punkte numatytiems atvejams. Be to, Apraše neįtvirtinta, jog atsisakius vienam iš pretendentų dalyvauti konkurse, likęs pretendentas automatiškai tampa laimėtoju.

4.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog vėliausiai 2021 m. liepos 12 d. turėjo būti priimtas į pareigas. Minėtą dieną vyko į pareigas priimančio asmens pokalbis su pretendentais, todėl ši data nėra ir negali būti tapatinama su data, kai po konkurso (kai jis įvyksta) asmuo turi būti priimamas į pareigas. Apraše nustatytos tam tikros procedūros ir tik po jų asmuo, laimėjęs konkursą, paskiriamas į atitinkamas pareigas. Pažymėtina, jog atskiras sprendimas konkursą laikyti neįvykusiu Ministerijoje nebuvo priimtas, kadangi pagal Aprašo nuostatas neturi būti priimamas atskiras Departamento sprendimas konkursą laikyti neįvykusiu.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmeti.

6. Atsiliepime pažymima:

6.1. Situacija, kai pretendentas po į pareigas priimančio asmens organizuoto pokalbio atsisako toliau dalyvauti konkurse, į pareigas priimančiam asmeniui nespėjus priimti sprendimo dėl vieno iš pretendentų pasirinkimo, iš esmės yra identiška Aprašo 53 punkto antrojoje pastraipoje ir 61 punkto pirmojoje pastraipoje nustatytam elgesio modeliui, todėl, vadovaujantis Aprašo 3.2 punktu, analogiškose (identiškose) situacijose turi būti elgiamasi vienodai.

6.2. Departamentas informavo Ministeriją, jog ši pagal Aprašo nuostatas turi teisę prašyti Departamento pateikti kitą iš eilės pretendentą, surinkusį konkurse į Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigas ne mažiau kaip 6 balus, tačiau toks prašymas nebuvo gautas. Tokiu būdu minėtas konkursas laikomas neįvykusiu. Departamentui taip pat nėra žinoma, kiek buvo pokalbių tarp pretendentų ir Ministerijos, be to, šie pokalbiai yra į pareigas priimančio asmens diskrecija. Pažymėjo, jog teisės aktai nenustato pareigos formalizuoti konkurso neįvykimo sprendimo. Tokiu sprendimu turėtų būti laikomas Departamento 2021 m. rugsėjo 21 d. raštas Nr. 27D-2626, adresuotas pareiškėjui.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimą ir įpareigojo Ministeriją priimti motyvuotą sprendimą dėl tolimesnės 2021 m. balandžio 19 d. konkurso Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigoms užimti (skelbimo Nr. 46 920) eigos. Teismas likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą ir netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas nustatė, jog 2021 m. balandžio 19 d. buvo paskelbtas konkursas Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigoms užimti. 2021 m. liepos 15 d. vienas iš dviejų pretendentų (ne pareiškėjas) informavo Ministeriją ir Departamentą, jog dėl asmeninių priežasčių atsisako dalyvauti Konkurse. 2021 m. rugpjūčio 19 d. Departamentas valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje (toliau – ir VATIS) pažymėjo, kad Konkursas laikomas neįvykusiu.

9. Teismas nurodė, jog byloje kilo ginčas, kas priėmė sprendimą Konkursą laikyti neįvykusiu. Departamentas teigia, kad šį sprendimą priėmė Ministerija, kai nesikreipė dėl trečio kandidato. Ministerija su tokiu vertinimu nesutinka. Teismas, konstatavo, kad sprendimą Konkursą laikyti neįvykusiu priėmė Departamentas, kai 2021 m. rugpjūčio 19 d. į VATIS sistemą įvedė konkurso rezultatą – „laikyti neįvykusiu“. Ministerijos elgesys Konkurso organizavime (po pokalbio neprašyti trečio kandidato) yra sudėtinė Departamento sprendimo dalis.

10. Konkursas į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas pasižymi specifika, jis vyksta dviem etapais: vienas vyksta Departamente, po to kitas etapas pas į pareigas priimantį asmenį. Įprastai procedūra užbaigiama sprendimu priimti į pareigas, tačiau galimos išimtys. Nagrinėta situacija tiesiogiai neaptarta nei Lietuvos Respublikos valstybės tarybos įstatyme (toliau – ir VTĮ), nei Apraše, tačiau kadangi konkursą skelbia Departamentas, jis, remdamasis į pareigas priimančio subjekto sprendimu, turi ir užbaigti procedūrą, suvesti duomenis į VATIS sistemą. Tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta 2021 m. rugpjūčio 19 d. į VATIS sistemą suvedant rezultatą „konkursą laikyti neįvykusiu“, nurodant Aprašo 52³ ir 53 punktus.

11. Teismas atmetė Ministerijos ir Departamento teiginius, kad Ministerijos sprendimas neprašyti kito kandidato gali būti išreikštas neveikimu ir būti nemotyvuotas. Pirma, nors Aprašas nevartoja žodžio „motyvuotu“ prašymu konkrečiose teisės normose, tačiau tai išplaukia iš 3.2 punkto ir sisteminio Aprašo bei VTĮ aiškinimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui kyla lygiai tokios pat pasekmės kaip ir tuo atveju, jei konkursas būtų įvykęs ir pareiškėjas nebūtų pasirinktas. Taigi, jei įvykus konkursui pareiškėjas turi teisę sužinoti motyvus, kodėl jis nepaskirtas, o pasirinktas kitas kandidatas, analogiškai jis tokią teisę turi ir tuo atveju, kuris susiklostė nagrinėjamoje byloje: sužinoti motyvus, kodėl jis nepaskirtas, kito kandidato neprašoma teikti. Antra, siekiant užtikrinti konkursų skaidrumą, turi būti aiškūs visų konkursuose priimamų sprendimų motyvai. Priešingu atveju konkursas netenka prasmės (užtikrinti skaidrų priėmimą į valstybės tarnybą pagal objektyvius kriterijus) ir įstatymų leidėjo tikslas liktų visiškai nepasiektas. Trečia, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti reikalavimai administraciniam sprendimui. Taigi, Ministras turi teisę pasirinkti savo elgesio variantą susiklosčiusioje situacijoje: jis gali prašyti trečio kandidato, gali neprašyti. Tokią teisę jam suteikia Aprašas, tačiau šis sprendimas turi būti išdėstytas raštu ir motyvuotas. Jo pagrindu Departamentas atliks tolesnius veiksmus ir pareiškėjas turės galimybę galutinius sprendimus ginčyti teisme. Diskrecija nėra ir negali būti atimta iš subjekto, kuriam ji yra suteikta. Nagrinėjamu atveju Ministras turi teisę spręsti, ar jis prašo siūlyti trečią kandidatą, ar ne. Tačiau visada diskrecijos teise turi būti naudojamasi aiškiai, skaidriai ir motyvuojant sprendimus. Nagrinėjamu atveju sprendimo neprašyti trečio kandidato motyvai neatskleisti, jų negalima patikrinti, ar jie nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.

12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad viešasis interesas reikalauja užtikrinti konkursų į valstybės tarnybą skaidrumą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 2 dalimi, įpareigojo Ministeriją priimti motyvuotą rašytinį sprendimą dėl tolimesnės Konkurso eigos. Pareiškėjas skunde prašė įpareigoti atsakovus paskirti pareiškėją į Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigas. Šį reikalavimą teismas atmetė dėl kelių priežasčių. Departamento atžvilgiu reikalavimas atmetamas, nes Departamentas į pareigas pareiškėjo neskiria pagal teisės aktus. Ministerijos atžvilgiu šis pareiškėjo reikalavimas atmetamas, nes pareiškėjas nelaimėjo konkurso. Jis buvo atrinktas kaip vienas iš dviejų geriausių kandidatų. Po pokalbių ir antrajam pretendentui atsisakius toliau tęsti dalyvavimą konkurse, Ministerija atliko neteisėtus veiksmus (nemotyvavo savo sprendimo, neįformino jo raštu), todėl konkursas liko neužbaigtas. Pareiškėjas neįgijo teisės reikalauti priimti jį į tarnybą, nes pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas sprendimas pripažinti jį laimėtoju. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą iš Ministerijos priteisti pareiškėjo negautas pajamas (atlyginimą) nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki kol pareiškėjas bus priimtas į pareigas, nes šiuo atveju pareiškėjas nebuvo laimėjęs konkurso, jis neįgijo teisės reikalauti priimti jį į tarnybą, todėl negalima priteisti pareiškėjo negautų pajamų. Teismas konstatavo, kad VTĮ, Aprašo ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, užtikrinančios viešumo ir skaidrumo konkursuose į valstybės tarnybą principų įgyvendinimą, buvo pažeistos, todėl pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies.

13. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas patirtas bylinėjimosi išlaidas grindė 2021 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. JV005023 ir 2021 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 534. Teismas sutiko su Ministerijos argumentais, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjas sumokėjo 1 488,3 Eur už teisines paslaugas būtent šioje byloje. Mokėjimo nurodyme nėra jokios nuorodos, kad mokėjimas atliekamas už paslaugas, suteiktas nagrinėjamoje byloje, ar pagal kokią nors išrašytą sąskaitą faktūrą. PVM sąskaitoje faktūroje minima Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro bylos analizė, nors nagrinėjamoje byloje minėtas ministras niekaip nedalyvauja. Be kita ko, teismo posėdyje atkreipus dėmesį į šiuos netikslumus, pareiškėjas nepateikė papildomų dokumentų, įrodančių, kad 1 488,3 Eur jis sumokėjo advokatui už teisines paslaugas būtent šioje byloje.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir, atsižvelgiant į teismo sprendimu patenkintų pareiškėjo reikalavimų dalį, priteisti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą dėl Įsakymų panaikinimo ir priimti naują sprendimą.

15. Apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentuoja:

15.1. Tarp pareiškėjo ir advokato 2021 m. rugsėjo 2 d. buvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis. 2021 m. rugsėjo 15–17 d. buvo rengiamas pareiškėjo skundas šioje byloje, t. y. 2021 m. rugsėjo 15 d. buvo surašytas skundo projektas ir persiųstas pareiškėjui susipažinti. Pareiškėjas, susipažinęs su skundu, pasiūlė jį papildyti ir persiuntė skundo papildymui reikalingą papildomą naują informaciją, su kuria susipažinus, 2021 m. rugsėjo 17 d. skundas buvo papildytas ir pateiktas teismui. Prieš tai, iki skundo rengimo, elektroniniu paštu buvo bendraujama su pareiškėju dėl šios bylos, ieškoma ir analizuojama teismų praktika panašiose bylose, siekiant nustatyti teisingą atsakovą byloje, teisingai suformuluoti skundo reikalavimus, apskritai įvertinti šios bylos perspektyvas. Taigi už̌ pareiškėjo teisines konsultacijas, skundo šioje byloje parengimą, susipažinimą su bylos dokumentais, skundo papildymą, 2021 m. rugsėjo 30 d. advokatas pareiškėjui išrašė̇ 1 488,30 Eur (su PVM) sąskaitą.

15.2. Kaip matyti iš sąskaitoje detalizuotų darbų, visi darbai, t. y. susirašinėjimas elektroniniais laiškais (teisinės konsultacijos dėl bylos), panašių bylų analizė (kuri sąskaitoje įvardinta kaip vidaus reikalų ministro bylos analizė), skundo rengimas ir jo papildymas vyko 2021 m. rugsėjo mėnesį. Skundo data yra 2021 m. rugsėjo 17 d., skundas teismui pateiktas 2021 m. rugsėjo 17 d., taigi būtent ir sąskaitoje nurodytos tokios datos. Pareiškėjui yra nesuprantama, kaip pirmosios instancijos teismui galėjo kilti klausimų ar abejonių, kad galimai advokato Justo Vilio 2021 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. JV005023 galėjo būti išrašyta už kažkokią kitą bylą.

15.3. Pareiškėjui yra nesuprantamas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad PVM sąskaitoje faktūroje minima vidaus reikalų ministro bylos analizė, nors nagrinėjamoje byloje minėtas ministras niekaip nedalyvauja. „VRM ministro bylos analizė“ sąskaitoje yra įvardintas kitų panašių bylų analizė, teismų praktikos galimai naudingos skundui, paieška. Akivaizdu, jei per klaidą į pareiškėjo sąskaitą ir būtų įkelta galbūt kito kliento byloje atlikti darbai, pareiškėjas tokios sąskaitos nebūtų apmokėjęs, o kadangi pareiškėjas nėra ir niekada nebuvo vidaus reikalų ministru, akivaizdu, jog tai negali būti kažkokia kita pareiškėjo pas advokatą turima byla.

15.4. Pareiškėjui nesuprantamas teismo argumentas, kad mokėjimo nurodyme nėra jokios nuorodos, kad mokėjimas atliekamas už paslaugas, suteiktas nagrinėjamoje byloje ar pagal kokią nors išrašytą sąskaitą faktūrą. Sąskaita buvo apmokėta 2021 m. spalio 14 d.; mokėjimo suma 1 488,30 Eur, t. y. identiška suma 2021 m. rugsėjo 30 d. advokato Justo Vilio PVM sąskaitai faktūrai Nr. JV005102, kuri ir buvo pateikta teismui; mokėjimo paskirtyje nurodyta „teisinės paslaugos“ todėl šiuo atveju akivaizdu, kad buvo atliktas apmokėjimas už teisines paslaugas šioje byloje, t. y. teisines konsultacijas, skundo parengimą.

15.5. Pirmosios instancijos teismas posėdžio metu jokių klausimų pareiškėjui dėl sąskaitos ar jos apmokėjimo neturėjo, o atsikirsdamas į Ministerijos atstovės argumentus, pareiškėjo atstovas paaiškino, kad pavedimas yra, teisinių paslaugų sutartis sudaryta anksčiau nei išrašyta sąskaita, daugiau jokių paaiškinimų pareiškėjas ir jo atstovas nemanė esant reikalinga teikti, nes pareiškėjo ir jo atstovo manymu, viskas ir taip buvo pakankamai aišku. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus šį pareiškėjo apeliacinį skundą ir priimant sprendimą priteisti dalį pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, prašoma atsižvelgti į tai, kad pagrindinis pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimą yra patenkintas, kiti pareiškėjo skundo reikalavimai yra išvestiniai. Be to, tik teismo posėdžio metu galutinai paaiškėjo, kas priėmė Sprendimą, todėl, rašydamas skundą pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, kuriam iš šios bylos atsakovų adresuoti tokį reikalavimą.

16. Atsakovas Ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti (pakeisti) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma:

17.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas, priimtas remiantis nepagrįstu plečiamuoju aktualaus teisinio reglamentavimo aiškinimu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai ne tik nepagrįsti aktualiomis teisės aktų nuostatomis, tačiau ir prieštaringi. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas pabrėžia, kad Ministras turi diskrecijos teisę neprašyti sekančio iš eilės kandidato, kita vertus, nors pats teismas sprendime pažymi, kad Aprašas nereikalauja, jog į pareigas priimantis asmuo neprašydamas trečio iš eilės kandidato turėtų priimti motyvuotą rašytinį sprendimą, tačiau nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti priimtas motyvuotas sprendimas. Priešingai nei nepagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Aprašo 53 punkte įtvirtina, kad Departamentas, gavęs šią informaciją, mutatis mutandis (su būtinaisiais pakeitimais) atlieka Aprašo 523 punkte nurodytus veiksmus, jeigu yra gautas į pareigas priimančio asmens prašymas pateikti kitą (-us) iš eilės pretendentą (-us), surinkusį (-ius) ne mažiau kaip 6 balus. Pažymėtina, kad Apraše aiškiai įtvirtinta, kad į pareigas priimantis asmuo, naudodamasis Aprašo jam suteikta diskrecijos teise, turi veikti aktyviai ir Departamentui pateikti rašytinį prašymą pateikti sekantį iš eilės kandidatą tik tuomet, kai nusprendžia prašyti sekančio iš eilės kandidato. Akivaizdu, kad tais atvejais, kai į pareigas priimantis asmuo nusprendžia neprašyti sekančio iš eilės kandidato – jokio motyvuoto rašytinio dokumento, priešingai nei nepagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, į pareigas priimantis asmuo priimti neturi, kaip neturi ir nurodyti argumentų, kodėl nusprendė neprašyti sekančio iš eilės kandidato. Taigi, Ministras aptariamu atveju veikė taip, kaip nustatyta teisės aktuose, naudojosi Apraše jam įtvirtinta diskrecijos teise, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo galiojančio teisinio reguliavimo, kuris aiškiai nustatytas, interpretuoti savo nuožiūra ir remdamasis bendraisiais VTĮ principais teigti, jog atliktas pažeidimas vykdant konkursą.

17.2. Pažymėtina ir tai, kad Vidaus reikalų ministerija, kuri formuoja valstybės politiką viešojo administravimo, valstybės tarnybos srityse, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, 2021 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. 27G-1831 išaiškino, kad iš esmės analogišku atveju taikytinas analogiškas modelis – jei yra į pareigas priimančio asmens prašymas, teikiamas sekantis iš eilės pretendentas, jei tokio prašymo nėra – konkursas laikomas neįvykusiu. Taigi, nagrinėjamu atveju faktiškai atlikti veiksmai atitinka galiojantį teisinį reguliavimą, o taip pat ir Aprašo rengėjo – Vidaus reikalų ministerijos, formuojančios valstybės politiką viešojo administravimo ir valstybės tarnybos srityse, poziciją dėl konkurso eigos ir veiksmų.

17.3. Aprašas aiškiai nurodo, kokie į pareigas priimančio asmens sprendimai turi būti rašytiniai ir motyvuoti. Vadovaujantis visiškai nepagrįsta ir atmestina pirmosios instancijos teismo sprendimo logika, kuria vadovaujantis iš viešojo administravimo subjekto būtų reikalaujama, kad visi jo diskrecijai priskirti veiksmai būtų rašytiniai ir motyvuoti, tam tikrais atvejais viešojo administravimo subjektų veikloje susiklostytų absurdiškos situacijos.

17.4. Tais atvejais, kai konkursas įvyksta, ir tuomet, kai neįvyksta, pasekmės konkurse dalyvavusiems pretendentams skirtingos. Pirmuoju atveju, kai įvyksta konkursas, į pareigas priimantis asmuo priima motyvuotą sprendimą dėl pretendento pasirinkimo ir, jei nėra įstatyminių kliūčių, pasirinktas asmuo paskiriamas į atitinkamas pareigas. Taigi, naujas konkursas tokiu atveju neskelbiamas, atitinkamos pareigos užimamos. Konkursui neįvykus bei paskelbus naują konkursą, visi (įskaitant ir pareiškėją) asmenys, atitinkantys pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, gali teikti dokumentus ir pretenduoti užimti atitinkamas pareigas. Taigi, akivaizdu, kad, priešingai nei nepagrįstai teigiama sprendime, pasekmės įvykus ir neįvykus konkursui visiškai skirtingos. Nagrinėjamu atveju, iš konkurso pasitraukus vienam iš pretendentų, susiklostė situacija, kad Ministras nebegalėjo priimti motyvuoto sprendimo dėl vieno iš dviejų pretendentų pasirinkimo ir atitinkamai apie tokį sprendimą informuoti Departamentą ir pretendentus. Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodyta sprendime, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, kai vienas iš dviejų pretendentų, kai dar nebuvo priimtas motyvuotas sprendimas, kurį pretendentą pasirinkti, atsisakė toliau dalyvauti konkurse, nebuvo ir negalėjo būti priimamas sprendimas dėl pretendento pasirinkimo, nes Ministras negalėjo priimti nei sprendimo pasirinkti pareiškėją, nei sprendimo jo nepasirinkti, todėl negali būti pateikti ir neegzistuojančio sprendimo motyvai. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas turi teisę sužinoti motyvus, kodėl jis nepasirinktas, t. y. sužinoti neegzistuojančio sprendimo motyvus, akivaizdžiai nepagrįsta. Nors ir nebuvo priimtas teismo minimas formalizuotas motyvuotas rašytinis sprendimas, tačiau pareiškėjas laiku ir tinkamai buvo informuotas tiek apie konkurso eigą, tiek apie konkurso neįvykimo teisinį pagrindą. Nagrinėjamu atveju, iš konkurso pasitraukus vienam iš pretendentų, susiklostė situacija, kad Ministras objektyviai nebegalėjo priimti motyvuoto sprendimo dėl vieno iš dviejų pretendentų pasirinkimo.

18. Atsakovas Departamentas atsiliepime į atsakovo Ministerijos apeliacinį skundą palaiko Ministerijos apeliaciniame skunde nurodytą prašymą.

19. Atsiliepime pažymima, jog Aprašo sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas Apraše tiksliai nurodė, kada reikalinga sprendimą motyvuoti, o kada to nereikia daryti raštu. Atsižvelgiant į praktiškai analogišką Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisminę praktiką, ši nuostata neturėtų būti aiškinama plečiamai, įpareigojant viešojo administravimo subjektą informacinio pobūdžio rašte išdėstyti ir sprendimo (apie kurį tik reikėjo informuoti) motyvus. Šiuo atveju Ministras bendrąja prasme vertino, ar tikslinga prašyti pateikti kitą iš eilės pretendentą, surinkusį ne mažiau kaip 6 balus.

20. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsiliepime akcentuojama:

21.1. PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma vidaus reikalų ministro bylos analizė, kurios pagrindu ir toliau dėstomi veiksmai: skundo rengimas ir panašiai. Šioje byloje nefigūruoja vidaus reikalų ministras. Neatmestina tikimybė, jog pareiškėjas su advokatu susijęs ir kitais, ne su šia byla susijusiais, klausimais. Pareiškėjas, o tiksliau jo advokatas, pateikdamas tokį apeliacinį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir paprašydamas už tokio apeliacinio skundo surašymą papildomai bylinėjimosi išlaidų, elgiasi dviprasmiškai, o gal net ir piktnaudžiauja procesu. Atsižvelgiant į tai, jog būtent dėl advokato neatidumo ir nerūpestingumo susidarė tokia situacija, o to pasekmės, t. y. nepagrįstos bylinėjimosi išlaidos, neturėtų būti perkeliamos atsakovams.

21.2. Jeigu teismas vis tik pripažintų, jog pareiškėjas pagrindė bylinėjimosi išlaidas, jos turėtų būti mažinamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Pažymėtina, kad buvo tenkintas tik vienas reikalavimas. Nagrinėjamu atveju skunde pirmosios instancijos teismui buvo pateikiamas faktinių bylos aplinkybių vertinimas, nebuvo keliamas teisės normų konkurencijos ar teisės spragų šalinimo klausimas, taikyta tarptautinė teisė ar remtasi tarptautinių teismų jurisprudencija, t. y. skundo parengimas nereikalavo jokių specialių žinių. Vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, manytina, jog pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų suma už skundo parengimą ir atstovavimą, jei būtų teismo pripažįstama pagrįsta, turėtų būti mažinama atsižvelgiant į suteiktos teisinės paslaugos pobūdį.

21.3. Galutinį sprendimą dėl konkurso neįvykimo, vadovaudamasi Aprašo 62.11 punktu, priėmė Ministerija, nepaprašydama pateikti kito pagal eilę pretendento, surinkusio konkurse į Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigas ne mažiau kaip 6 balus. Departamentas šioje byloje galėtų figūruoti tik kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, kuris galėtų pagal teismo sprendimą VATIS sistemoje prie konkretaus konkurso pažymėti vieną ar kitą reikšmę iš klasifikatoriaus. Departamentas neturi teisės nei inicijuoti konkursus, nei priimti į pareigas laimėjusį konkursą asmenį, ar, konkrečiu atveju, be Ministerijos prašymo pateikti jai kitą iš eilės pretendentą. Jei teismo būtų visgi vertinama, jog pareiškėjas pagrindė bylinėjimosi išlaidas, jos neturėtų būti priteisiamos iš Departamento.

22. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo tenkinti Ministerijos apeliacinį skundą.

23. Atsiliepime pažymima:

23.1. Prašymas pateiktas pirmosios instancijos teismui neatitiko ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prašymo turiniui keliamų reikalavimų, nes pareiškėjas nepateikė detalizuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Prie prašymo pridėtoje 2021 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. JV0050023 nurodomi atitinkami darbai nesusiję su nagrinėjama byla. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2021 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodyme nėra jokios nuorodos (informacijos), kad mokėjimas atliekamas už paslaugas, suteiktas nagrinėjamoje byloje, ar pagal kokią išrašytą sąskaitą faktūrą, PVM sąskaitoje faktūroje minima vidaus reikalų ministro byla, nors nagrinėjamoje byloje vidaus reikalų ministras nedalyvauja, o teismo posėdžio metu atkreipus dėmesį į netikslumus pareiškėjas nepateikė papildomų įrodymų, kad 1488,3 Eur jis sumokėjo advokatui už teisines paslaugas būtent šioje byloje. Apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas išlaidas patyrė būtent šioje nagrinėjamoje byloje, o PVM sąskaitoje faktūroje vidaus reikalų ministro bylos analizės paminėjimas atliktas per klaidą, vertintini kritiškai ir atmestini. Pažymėtina, kad minimoje PVM sąskaitoje faktūroje, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nesutampa ir atliktų paslaugų datos su nagrinėjamoje byloje atliktų darbų datomis.

23.2. PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad teisinės paslaugos suteiktos 2021 m. rugsėjo 1 d., kai tuo tarpu į bylą pateikta Teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 210902 sudaryta tik 2021 m. rugsėjo 2 d. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad atitinkami darbai atlikti ne nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjo skundas parengtas ir pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2021 m. rugsėjo 17 d., skundo patikslinimas byloje teiktas nebuvo. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2021 m. rugsėjo 30 d. nagrinėjamoje byloje dokumentų neteikė, o advokato 2021 m. rugsėjo 30 d. elektroninio laiško byloje nėra. Akivaizdu, kad ir šie PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti darbai nesusiję su nagrinėjama byla, o apeliacinio skundo argumentai, kad šie darbai atlikti šioje byloje, nesutampa su į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. 2021 m. rugsėjo 2 d. Teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 210902, sudaryta su pareiškėju, yra labai plati ir apima atstovavimą kitose bylose (tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose), taip pat su kitais asmenimis (tiek fiziniais, tiek juridiniais), tad iš į bylą pateiktų dokumentų, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, negalima daryti išvados, kad į bylą pateikti dokumentai patvirtina pareiškėjo patirtas išlaidas nagrinėjamoje byloje. Vien pareiškėjo nurodymas, kad išlaidos tariamai patirtos, nepagrindžiant jų objektyviais įrodymais, nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjo nurodytos išlaidos pagrįstos ir realiai patirtos šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nenurodyta, kokioje byloje suteiktos teisinės paslaugos, laikytina, kad pareiškėjas nepagrindė bylinėjimosi išlaidų šioje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo Ministerijos apeliacinį skundą prašo atsakovo Ministerijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, o likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašoma pareiškėjui priteisti iš atsakovų jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

25. Atsiliepime pabrėžiama:

25.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė̇, jog, nors Aprašas nevartoja žodžio „motyvuotu“ prašymu konkrečiose teisės normose, tačiau tai išplaukia iš Aprašo 3.2 punkto, kuriame įtvirtinta, jog konkursas organizuojamas vadovaujantis nuostata, kad priimami sprendimai turi būti skaidrūs, nešališki, pagrįsti ir aiškūs, bei sisteminio Aprašo ir VTĮ aiškinimo. Pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad siekiant užtikrinti konkursų skaidrumą, turi būti aiškūs visų konkursuose priimamų sprendimų motyvai. Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, viešojo administravimo subjekto sprendimai turi būti motyvuoti tiek teisės normomis, tiek faktinėmis aplinkybėmis. Tik motyvuojant priimamus sprendimus yra įmanoma užtikrinti Aprašo 3.2 punkte įtvirtintas konkurso organizavimo nuostatas, jog organizuojant konkursą priimami sprendimai būtų skaidrūs, nešališki, pagrįsti ir aiškūs.

25.2. Ministerijos cituojami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai yra visiškai nesusiję su šia byla ir pirmosios instancijos teismo priimtu įpareigojimu Ministerijai. Ministerijos cituojami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai yra skirti situacijoms, kai viešojo administravimo subjektas atlieka veiksmus, kuriuos pagal įstatymus jam nesuteikta teisės atlikti, tuo tarpu šiuo atveju pirmosios instancijos teismas Ministeriją įpareigojo ne atlikti veiksmus, kuriuos pagal įstatymą jis neturi teisės atlikti, o tiesiog motyvuoti pagal teisės aktų reikalavimus savo priimtą sprendimą. Taigi, teismo įpareigojimas motyvuoti savo sprendimą, priimtą viešojo administravimo subjekto įgaliojimų ribose, nereiškia nei kompetencijos viršijimo, nei atlikimo veiksmų, kurių pagal įstatymą jis neturi teisės atlikti. Be kita ko, sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad turi būti motyvuojami ne visi viešojo administravimo subjekto diskrecijai priskiriami sprendimai, o sprendimai, priimti organizuojant konkursą į valstybės tarnybą, nes Aprašo 3.2 punkte numatyta, kad tokie sprendimai turi būti skaidrūs, nešališki, pagrįsti ir aiškūs.

25.3. Žinodamas argumentus, kodėl buvo nepasirinktas, asmuo galėtų įsivertinti ir priimti sprendimą dalyvauti konkurse dar kartą ar ne, t. y. toks asmuo tada žinos, ar jis buvo nepasirinktas dėl to, ką galima pataisyti ir dalyvauti konkurse iš naujo, ar dėl to, dėl ko ir dalyvaujant konkurse iš naujo būtų toks pats rezultatas – asmuo būtų nepasirinktas. Be to, pastebėtina, kad dalyvavimas konkurse užima nemažai laiko: reikia užpildyti dokumentus, paruošti namų darbų užduotį, dalyvauti pirminėse atrankos procedūrose Departamente, o praėjus šią pirminę atranką – pokalbiuose su į pareigas priimančiu asmeniu. Taigi, prieš priimdamas sprendimą dar kartą dalyvauti konkurse ir dar kartą investuoti tiek pastangų ir laiko, asmuo turi būti informuotas, dėl kokių priežasčių jis nebuvo pasirinktas pirmą kartą. Nors pasekmės konkursui įvykus ir neįvykus skirtingos, pareiškėjo įsitikinimu, toks skirtumas neleidžia daryti išvados, kad priimant sprendimą konkursą laikyti neįvykusiu, toks sprendimas gali būti nemotyvuotas.

25.4. Šiuo atveju į pareigas priimantis asmuo informaciją apie Departamento du atrinktus kandidatus gavo 2021 m. liepos 1 d., pokalbį su pretendentais suorganizavo 2021 m. liepos 12 d., taigi 2021 m. liepos 15 d., kai vienas iš pretendentų pateikė atsisakymą dalyvauti konkurse, jau turėjo būti apsisprendęs, kurį iš kandidatų pasirinkti. Priešingai nei teigia Ministerija, į pareigas priimantis asmuo turėjo iš ko rinktis ir iki vieno iš pretendentų atsisakymo pateikimo jau turėjo būti apsisprendęs, kurį iš kandidatų pasirinkti. Be to, pažymėtina, net jei ir sutiktume su tokiu Ministerijos aiškinimu, kad į pareigas priimantis, asmuo vienam iš pretendentų atsisakius, neva neturėjo iš ko rinktis, į pareigas priimantis asmuo turėjo galimybę prašyti Departamento pateikti jam kitą kandidatą, surinkusį ne mažiau nei 6 balus (o toks kandidatas šiuo atveju buvo), tačiau tai, nepaaiškinant to priežasčių, nebuvo padaryta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sprendimo 2021 m. balandžio 19 d. konkursą Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigoms užimti laikyti neįvykusiu teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas panaikino Departamento sprendimą 2021 m. balandžio 19 d. konkursą Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigoms užimti laikyti neįvykusiu ir įpareigojo Ministeriją priimti motyvuotą sprendimą dėl tolimesnės 2021 m. balandžio 19 d. konkurso Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigoms užimti eigos, konstatavęs, kad sprendimo neprašyti trečio kandidato motyvai neatskleisti, jų negalima patikrinti, ar jie nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, be to, viešasis interesas reikalauja užtikrinti konkursų į valstybės tarnybą skaidrumą. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi byloje nėra pateikti jokie įrodymai, kad pareiškėjo sumokėti 1 488,30 Eur yra pagal šiai bylai aktualią teisinių paslaugų sutartį ir už teisines paslaugas būtent šioje byloje.

28. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tvirtina, kad buvo atliktas apmokėjimas už̌ teisines paslaugas būtent šioje byloje, t. y. teisines konsultacijas, skundo parengimą̨, todėl patirtos išlaidos turėtų būti pripažintos pagrįstomis.

29. Atsakovas Ministerija apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino Aprašo nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, jog tuo atveju, kai aplinkos ministras naudojasi diskrecijos teise (veikimo laisve) neprašyti kito kandidato, jo pasirinkimas privalo būti motyvuotas ir rašytinis.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pateiktų apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

31. Aprašo 51 punkte įtvirtinta, kad pretendentų vertinimą komisijoje laimi daugiausia balų, bet ne mažiau kaip 6 balus, surinkęs pretendentas, išskyrus pretendentus, dalyvavusius konkurse į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ar įstaigos padalinio vadovo pareigas. Pretendentais į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas laikomi 2 daugiausiai konkurse balų, bet ne mažiau kaip 6 balus, surinkę pretendentai. Aprašo 523 punkte nustatyta, kad jeigu 2 konkurso komisijoje geriausiai įvertinti pretendentai į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ar įstaigos padalinio vadovo pareigas arba vienas iš jų atsisako būti Departamento siūlomi (-as) į pareigas priimančiam asmeniui, apie tai Departamentas informuoja į pareigas priimantį asmenį. Į pareigas priimančio asmens prašymu (jeigu jis teikiamas) Departamentas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio prašymo gavimo dienos per VATIS siūlo atitinkamai trečiajam ir (arba) ketvirtajam pagal vertinimo rezultatus pretendentui (-ams), surinkusiam (-iems) ne mažiau kaip 6 balus, o šiam (-iems) atsisakius – atitinkamai pagal vertinimo rezultatus kitam (-iems) iš eilės pretendentui (-ams), surinkusiam (- iems) ne mažiau kaip 6 balus, būti siūlomam (-iems) į pareigas priimančiam asmeniui. Pretendentai apie sutikimą būti siūlomiems į pareigas priimančiam asmeniui praneša Departamentui per VATIS ar elektroniniu paštu per 2 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos. Jeigu per šį terminą pretendentas nepraneša, kad sutinka būti siūlomas į pareigas priimančiam asmeniui, laikoma, kad jis atsisakė šio Departamento pasiūlymo. Jeigu per šį terminą pretendentas praneša, kad sutinka būti siūlomas į pareigas priimančiam asmeniui, Departamentas per 5 darbo dienas nuo šio sutikimo gavimo dienos apie šį pretendentą pateikia į pareigas priimančiam asmeniui Aprašo 52 punkte nurodytą informaciją.

32. Aprašo 53 punkte nustatyta, kad, jeigu į pareigas priimančiam asmeniui Departamento pasiūlyti 2 pretendentai į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ar įstaigos padalinio vadovo pareigas arba vienas iš jų atsisako dalyvauti šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytame pokalbyje ir toliau pretenduoti į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ar įstaigos padalinio vadovo pareigas, į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios aplinkybės paaiškėjimo dienos raštu apie tai informuoja Departamentą. Departamentas, gavęs šią informaciją, mutatis mutandis atlieka Aprašo 523 punkte nurodytus veiksmus, jeigu yra gautas į pareigas priimančio asmens prašymas pateikti kitą (-us) iš eilės pretendentą (-us), surinkusį (-ius) ne mažiau kaip 6 balus. Konkursas, atranka ar statuso atkūrimas organizuojami vadovaujantis, be kita ko, šia nuostata, kad priimami sprendimai, organizuojant konkursą, atranką ar statuso atkūrimą, turi būti skaidrūs, nešališki, pagrįsti ir aiškūs (Aprašo 3.2 p.).

33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021 m. balandžio 19 d. buvo paskelbtas konkursas Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigoms užimti. Departamentas 2021 m. liepos 1 d. raštu informavo aplinkos ministrą, kad Departamente įvyko Konkursas ir kad buvo atrinkti du daugiausiai balų, bet ne mažiau kaip 6 balus, surinkę pretendentai. Ministerijoje 2021 m. liepos 12 d. įvyko pokalbis su pareiškėju. 2021 m. liepos 15 d. Ministerija ir Departamentas gavo kito pretendento (ne pareiškėjo) prašymą „Dėl atsisakymo dalyvauti konkurse“. 2021 m.liepos 22-23 dienomis Ministerijos darbuotojai ir Departamento darbuotojai šiuo klausimu bendravo telefonu ir e.paštu. Departamentas 2021 m. rugpjūčio 10 d. raštu Ministeriją informavo, kad pastaroji turi teisę prašyti pateikti kitą iš eilės pretendentą, surinkusį šiame konkurse ne mažiau kaip 6 balus, o Departamentas, gavęs tokį prašymą, atliktų Aprašo 523 punkte nurodytus veiksmus. Negavus tokio prašymo per 5 darbo dienas, bus laikoma, kad neprašoma pateikti kito iš eilės pretendento, ir, vadovaujantis Aprašo 62.11 punktu, konkursas bus laikomas neįvykusiu. Ministerija prašymo pateikti kitą iš eilės pretendentą nurodytu terminu nepateikė, o Departamentas į VATIS įvedė konkurso rezultatą – „Neįvyko“.

34. Byloje nėra ginčo, kad vienam iš dviejų kandidatų atsisakius dalyvauti konkurse, Ministerija nepasinaudojo savo teise prašyti, jog Departamentas pateiktų kitą iš eilės kandidatą. Dėl tokio Ministerijos sprendimo, išreikšto neveikimu, konkursas neįvyko, t. y. 2021 m. rugpjūčio 19 d. į VATIS sistemą Departamentas įvedė rezultatą „konkursą laikyti neįvykusiu“. Šiuo atveju tokio sprendimo motyvų nenurodymas niekaip nedera nei su Aprašo 3.2 punkte įtvirtintais priimamų sprendimų, organizuojant konkursą, skaidrumo, nešališkumo, pagrįstumo ir aiškumo kriterijais, nei su Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais reikalavimais administraciniam sprendimui, nei su viešojo administravimo subjektų veiklai taikomu gero administravimo principu. Todėl atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu iš aplinkos ministro reikalaujama atlikti tai, kas nenumatyta teisės aktuose, t. y. kad plečiamai aiškinamos jo kompetencijos ribos. Motyvuoto sprendimo dėl tolimesnės Konkurso eigos priėmimas niekaip nereikš Ministerijai nustatytos kompetencijos viršijimo (ultra vires). Priešingai, toks sprendimas užtikrintų skaidrumo, nešališkumo, pagrįstumo ir aiškumo kriterijų laikymosi sąlygą (Aprašo 3.2 p.), taip nepažeidžiant pareiškėjo teisės aiškiai žinoti, dėl kokių priežasčių jis, būdamas Departamente atrinktas vienu iš dviejų daugiausiai balų surinkusių pretendentų ir sudalyvavęs pokalbyje Ministerijoje, nebuvo paskirtas į pareigas, t. y., dėl kokių priežasčių Ministerija nepateikė prašymo teikti kitą pretendentą – dėl paties pretendento savybių, kurios nepriimtinos į pareigas priimančiam asmeniui, ar dėl kitų aplinkybių, lėmusių tokį sprendimą.

35. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas savo apeliaciniame skunde akcentuoja, jog Aprašas tiesiogiai nurodo, kokie sprendimai turėtų būti rašytiniai ir motyvuoti. Tačiau pati Ministerija ir Departamentas savo procesiniuose dokumentuose pripažįsta, jog nesilaikė Aprašo 53 punkte numatytos pareigos Ministerijai ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu (t.y. oficialiai) informuoti Departamentą apie vieno iš pretendentų atsisakymą dalyvauti konkurse. Ministerijos ir Departamento vėlesnis bendravimas telefonu ir elektroniniu paštu negali pakeisti aiškios Apraše nurodytos taisyklės, juolab kad toks neformalus bendravimas užvilkino situacijos sprendimą ir sukėlė pagrįstų abejonių pareiškėjui konkurso procedūros skaidrumu.

36. Ministerijai nusprendus neprašyti Departamento kito iš eilės pretendento ir tokio savo sprendimo nepagrindžiant jokiu motyvuotu rašytiniu dokumentu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino tokio nemotyvuoto sprendimo sukeltas teisines pasekmes, t. y. panaikino Departamento sprendimą Konkursą laikyti neįvykusiu ir įpareigojo Ministeriją priimti motyvuotą rašytinį sprendimą dėl tolimesnės 2021 m. balandžio 19 d. konkurso Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigoms užimti eigos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad Departamento atrinktas kandidatas, atsisakęs toliau dalyvauti konkurse ir užimti Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pareigas (ne pareiškėjas), buvo surinkęs daugiau balų ir vertinamas geriau nei likęs pretendentas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų. Pažymėtina, kad tokie motyvai galėjo būti išdėstyti motyvuotame rašytiniame sprendime dėl tolimesnės Konkurso eigos. Nesant priimto tokio pobūdžio ir teisinės reikšmės sprendimo motyvų, vėlesni Ministerijos argumentai, išdėstyti procesiniuose dokumentuose teismui, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl pareigos motyvuoti tokį sprendimą.

37. Pažymėtina, kad nors neįvykusio konkurso atveju nepasirinktas pretendentas gali vėl dalyvauti naujai organizuojamame konkurse į tas pačias pareigas, tai nepaneigia visą atrankos procesą praėjusio pretendento teisės žinoti į pareigas priimančio asmens sprendimo, lėmusio tai, kad konkursas neįvyko, motyvus. Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, dalyvavimas konkurse užima nemažai laiko ir pastangų. Šiuo atveju organizuojant naują konkursą toms pačioms pareigoms užimti pareiškėjui nebūtų automatiškai suteiktas tas pats statusas, kokį jis turėjo Ministerijai priimant sprendimą neprašyti Departamento pateikti kito iš eilės pretendento, t. y. jam vėl reikėtų iš naujo pradėti dalyvavimo konkurse procedūrą. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka, kad atsakovo nurodyti pasekmių įvykus ir neįvykus konkursui skirtumai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl sprendimo motyvavimo būtinybės.

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, vadovavęsis aktualia teismų praktika, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo

39. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

40. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. To paties įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, atitinkančius ABTĮ 57 straipsnio (pasikeitus straipsnių numeracijai, dabar – 56 str.) nustatytus reikalavimus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-214-525/2018, 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-424-415/2019, 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-523-624/2019).

42. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime teisingai nustatė ir išsamiai aptarė faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų pagrindimu, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo pateiktais įrodymais, kuriais grindžiamas prašymas priteisti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ir juos įvertinusi (ABTĮ 56 str.), nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiuo klausimu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo pateiktame mokėjimo nurodyme nėra jokios nuorodos, kad mokėjimas atliekamas už paslaugas, suteiktas nagrinėjamoje byloje, ar pagal konkrečią išrašytą sąskaitą faktūrą. Be to, PVM sąskaitoje faktūroje Nr.JV005023 neįvardinta, kokioje byloje suteiktos teisinės paslaugos, taipogi minima vidaus reikalų ministro bylos analizė, nors nagrinėjamoje byloje vidaus reikalų ministras nedalyvauja. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad su pareiškėju sudaryta 2021 m. rugsėjo 2 d. teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 210902 nėra skirta tik šiam administraciniam ginčui, bet apima atstovavimą kitose bylose (tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose), taip pat su kitais asmenimis (tiek fiziniais, tiek juridiniais), todėl ji taip pat nepatvirtina, kad pareiškėjas patyrė jo nurodomas bylinėjimosi išlaidas būtent šioje byloje. Taigi byloje nėra pakankamai duomenų, kurių visuma leistų padaryti išvadą, kad buvo apmokama už teisines paslaugas, suteiktas pareiškėjui būtent šioje byloje.

43. Atsižvelgus į tai ir pareiškėjui nepateikus jokių papildomų įrodymų, iš kurių būtų galima tiksliai nustatyti šioje administracinėje byloje pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija vertina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas realiai patyrė išlaidas išnagrinėtoje administracinėje byloje ir už teisines paslaugas sumokėjo tokią sumą, kokią prašoma priteisti. Už netikslumus ir klaidas teisinių paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo dokumentuose atsako juos surašęs asmuo. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra pateikti pakankami įrodymai, kad pareiškėjo sumokėti 1 488,30 Eur yra pagal šiai bylai aktualią teisinių paslaugų sutartį ir už teisines paslaugas būtent šioje byloje.

Dėl procesinės bylos baigties

44. Nurodytų argumentų pagrindu atmetus pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. vasario 15 d. pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas prašo priteisti viso 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias jis patyrė: 943,80 Eur -už advokato teisinę pagalbą rengiant apeliacinį skundą ir atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą; 508,20 Eur – už pasirengimą ir pareiškėjo atstovavimą 2021 m. lapkričio 10 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje. Be to, 2023 m. sausio 3 d. pareiškėjo atstovas pateikė dar vieną prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas - 943,80 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant apeliacinį skundą ir atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, tačiau nenurodė, jog atsisako 2022 m. vasario 15 d. prašymo ar prašo laikyti šį prašymą negaliojančiu.

46. Atkreiptinas dėmesys, kad prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-804-415/2019 nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016). Pažymėtina, kad pareiškėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. vasario 15 d. pateikta 2021 m. lapkričio 30 d. sąskaita faktūra Nr. JV005156 ir 2021 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodymas pagal šią sąskaitą neatitinka ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos pateikti teismui prašymą dėl išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu iki bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos. Be to, šios išlaidos realiai patirtos jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Todėl pareiškėjo prašymo dalis dėl 508,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo atmestina.

47. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant apeliacinį skundą, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1, 5 d.).

48. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

49. Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. JV005224 matyti, kad advokato paslaugos, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sudarė 4,5 val., todėl darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo. Ši suma nesiekia Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, be kita ko, į pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir jos procesinę baigtį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui iš atsakovo, pateikusio apeliacinį skundą, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, priteistina 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. ir atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui A. S. iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 653,40 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus, 40 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius