Legislator Case Law & Legislation
ff5e1de4-c48c-4530-b90c-796befc74080 AI generated

Court convicts defendant of assault and theft, imposing suspended prison sentence with community service. Defendant's criminal history and lack of remorse justify stricter punishment. Civil claim for property damage is allowed.

Case Number ff5e1de4-c48c-4530-b90c-796befc74080
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court convicted the defendant of assault and attempted theft, imposing a combined suspended prison sentence of one year and five months. The prosecution argued that the defendant's criminal history and lack of remorse necessitated a stricter penalty than the statutory average, while the defense sought a lighter sentence. The court rejected the defense's request for a reduced term, citing the defendant's prior convictions and refusal to compensate the victim, but allowed the civil claim for property damage totaling 200 euros.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284, 22, 180 straipsniai: When a defendant's criminal history demonstrates established criminal tendencies and they refuse to compensate the victim, the court may impose the strictest statutory penalty, such as a suspended prison sentence, rather than a mitigated one.

Keywords

AI generated
criminal history assessment suspended prison sentence assault and theft civil compensation claim community service obligation lack of remorse submerged punishment

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 307 straipsnis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                        Baudžiamoji byla Nr. 1-2140-806/2017                                                Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41298-2016-6                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.2.14.3.1.; 1.2.26.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 9 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui,nukentėjusiajai K.

A.,kaltinamajam E. J., jo gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-26 nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams su įpareigojimais, 2) Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį – 15 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 10 MGL – 376,60 eurų bauda, 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-19 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį- 4 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį- 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmes subendrinus paskirta galutinė subendrintÄ bausmė 4 metai ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo (nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : E. J. 2016 m. rugpjūčio 31 d. apie 03 val. 30 min., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 0,89 promilės girtumas), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje Drujos g. 2, Vilniuje, bÅ«damas automobilyje „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ , tai yra daužydamas automobilio „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį stiklÄ , panaudodamas fizinį smurtÄ K. A. atžvilgiu, tai yra pastarÄ jÄ smaugdamas, tampydamas už plaukų, taip pastarajai sukeldamas fizinį skausmÄ ir atimdamas galimybę prieÅ¡intis, pasikėsino pagrobti automobilį „Mercedes Benz C220“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 4500 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nukentėjusiajai K. A. aktyviai pasiprieÅ¡inus pastarojo ketinimams, tuo nukentėjusiajai K. A. pasikėsino padaryti - 4500 eurų turtinę žalÄ .Taip pat E. J. 2016 m. rugpjūčio 31 d. apie 03 val. 30 min., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 0,89 promilės girtumas), vieÅ¡oje vietoje, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje Drujos g. 2, Vilniuje, bÅ«damas automobilyje „Mercedes Benz C220“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡daužė automobilio „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį stiklÄ , kurio vertė – 100 eurų, smaugė K. A., tampė pastarÄ jÄ už plaukų, taip sukeldamas K. A. fizinį skausmÄ , sugadindamas K. A. akinių rėmelį, kurio vertė – 100 eurų, tuo sugadindamas svetimÄ nukentėjusiosios K. A. turtÄ padarė bendrÄ â€“ 200 eurų turtinę žalÄ , ir tokiu savo įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas kaltinamasis E. J. suprato kuo yra kaltinamas, kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iÅ¡ dalies ir nurodė, jog jis automobilio vogti nenorėjo, o nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis, pamatęs nukentėjusiÄ jÄ K.

A., kuri nešėsi lagaminus, pasisiÅ«lė jai padėti, jis nunešė sunkius lagaminus iki automobilio, sudėjo juos į bagažinę ir tuo pačiu paprašė pastarosios nuvežti jį į Naugarduko gatvę. Nukentėjusioji sutiko, važiavo aplinkkeliais, nežinojo tikslaus kelio. Kaltinamasis tuo metu buvo iÅ¡gėręs, todėl susinervino, jog nukentėjusioji nežino kelio ir vežė jį „ratais“, trenkė ranka į langÄ ir jį iÅ¡daužė. Kaltinamasis nepripažino, kad nukentėjusiÄ jÄ smaugė, neigė jÄ persekiojęs ar grasinęs, tačiau nurodė, jog galėjo bÅ«ti, kad panaudojo kažkiek fizinio smurto K.

A. atžvilgiu, tačiau ne tiek, kiek nurodyta kaltinamajame akte, galėjo bÅ«ti, kad jis prisilietė prie pastarosios akinių rėmelio, o ar tampė K. A. už plaukų, pasakyti negalėjo, tačiau teigė, jog tokių atvejų jo gyvenime nėra buvę. Kaltės dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo padarymo kaltinamasis neneigė. E. J. nurodė, jog turi sveikatos problemų, kurios pasireiÅ¡kia neurozės priepuoliais, jis vartoja vaistus, jį kankina nemigos, kurių metu galvoja ir pergyvena dėl visų įvykių, turi skrandžio opÄ .

Su nukentėjusiosios K. A. civiliniu ieÅ¡kiniu sutiko. Teisminio nagrinėjimo metu apklausta nukentėjusioji K. A. parodė, jog su kaltinamuoju E. J. ji susitiko Vilniaus gatvėje, tuo metu ji vežimėliu stÅ«mė aparatÅ«rÄ ir kolonėles. Kaltinamasis priėjo ir pasisiÅ«lė padėti. Kadangi aparatÅ«ra daug svėrė, ji pagalbÄ priėmė. Nukentėjusiosios teigimu, nuo kaltinamojo alkoholio kvapo nesijautė, tačiau pastarasis eidamas svirduliavo, sunkiai orientavosi. Atėjus prie automobilio, nukentėjusioji už pagalbÄ norėjo parodyti dėkingumÄ , todėl sutiko su kaltinamuoju pabendrauti, jie pasėdėjo ant suoliuko, kol E. J. pamaitino jos Å¡unį.

Po to, K. A. teigimu, E. J. pasisiÅ«lė jÄ palydėti iki automobilio, o nukentėjusiajai atsisakius, jis ėjo iÅ¡ paskos, slapta pradėjo jÄ sekti. Automobilis buvo užstatytas kitais automobiliais, todėl ji negalėjo iÅ¡ karto iÅ¡važiuoti, po to pastebėjo, jog Å¡alia stovėjo kaltinamasis, kuris įstÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ automobilį ir pareikalavo vežti jį į vieÅ¡butį. Norėdama iÅ¡vengti konflikto, ji sutiko, tačiau iÅ¡važiuoti iÅ¡ stovėjimo vietos buvo sudėtinga, todėl kaltinamasis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio pažiÅ«rėti, kur važiuoti.

Tuo metu ji, K. A. nusprendė užsiblokuoti automobilio duris ir paskambinti policijai, tačiau pamatęs pastarosios rankose mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , kaltinamasis paėmė plytÄ ir pagrasino mesti į jos pusę. K. A. teigimu, ji apsimetė, jog durys užsiblokavo netyčia, kaltinamasis vėl įsėdo į automobilį, o iÅ¡važiavus iÅ¡ kiemo, E. J. liepė iÅ¡lipti jai iÅ¡ automobilio, palikti raktelius, taip pat pradėjo reguliuoti, kur važiuoti. Kaltinamasis vis bandė pagriebti automobilio raktelį iÅ¡ jos, K.

A. maÅ¡inos, tačiau nepavykdavo. Atvažiavus į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, ji suprato, kad jau reikia kovoti ir prasidėjo imtynės, raktų atiminėjimas automobilio salone, po to pastaroji nusprendė bėgti. Nukentėjusiosios teigimu, kaltinamasis suprato, kad nepavyks atimti automobilio raktelio, todėl iÅ¡daužė automobilio priekinį stiklÄ , sakydamas „nejaugi automobilis tau svarbiau negu sveikata“. Ji, K. A. bandė lipti iÅ¡ automobilio, tačiau kaltinamasis griebė jai už plaukų, o pusiau iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio ir durelėmis prispaudus kaltinamojo kojas, pastarasis jÄ paleido.

Tuomet ji, K. A. sustabdė pravažiuojantį automobilį ir paprašė vaikinų iÅ¡kviesti policijÄ , kaltinamasis buvo sulaikytas. Automobilio raktelis buvo pas jÄ , K.A. rankoje, kai ji bandė lipti iÅ¡ automobilio. Kaltinamasis bandė atimti telefonÄ , bet pavyko numesti link automobilio durelių, kur kaltinamasis nepasiekė. Bėgo su rakteliais, žinojo, kad be raktelių automobilio nepaims. Kai įsibrovė į automobilį, kaltinamasis reikalavo vežti jį namo, pasakė adresÄ . Vėliau pradėjo jÄ , K.A. varyti iÅ¡ automobilio.

Kai iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo, pradėjo reguliuoti, kur važiuoti. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas E. L. parodė, jog jis su draugu automobiliu važiavo pro baldų centrÄ â€žAudėjas“ ir pamatė prie gatvės iÅ¡bėgusiÄ merginÄ , kuri prašėsi pagalbos, nurodydama, jog jÄ užpuolė, ir tuo metu jis pastebėjo, jog iÅ¡ įvykio vietos nuo merginos automobilio bėga vaikinas, kurį jis su draugu sulaikė ir perdavė atvykusiems policijos pareigÅ«nams. Sulaikymo metu kaltinamasis tylėjo, o nukentėjusioji pasakė, kad bÅ«tent sulaikytas asmuo jÄ užpuolė.

Nukentėjusiosios automobilis stovėjo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie baldų centro „Audimas“, E. L. teigimu, jis pamena, jog kažkas buvo atsitikę su automobilio stiklu. Apklausta teisme specialistė A. S. parodė, kad susipažinusi su papildoma medicinine dokumentacija, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra papildomų duomenų, kurie keistų specialisto iÅ¡vadÄ , neatsirado naujų duomenų, kad E. J. bÅ«tų nustatytas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas, dėl ko jis negalėtų suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, skirti ekspertizę nėra pagrindo.

Duomenų kad vaikystėje E.J. būtų neurozė-nėra, ji vertina tas diagnozes, kurios yra nustatytos.Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. J. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. apie 23 val., kažkuriame Vilniaus bare jis susipažino su mergina, vardu K., kurios pavardės nežino. K. su savimi turėjo muzikos instrumentus, kuriuos jis pasisiūlė padėti nunešti iki automobilio. K. sutiko. Atėję iki automobilio „Mercedes Benz“, kurių valstybinių numerių nežino, sukrovė pastarosios daiktus.

K. paprašė parvežti jį į namus, nes blogai jautėsi. IÅ¡ pradžių K. nelabai norėjo jo vežti, bet pastarasis jÄ Ä¯kalbėjo. Kaltinamojo teigimu, jis K. negrasino iÅ¡daužti automobilio lango ar apgadinti automobilio, jis norėjo važiuoti pas draugę – J. R., kuri gyvena Naugarduko gatvėje, Vilniuje. Jis atsisėdo į priekinę keleivio vietÄ ir sakė K. kur važiuoti, tačiau pastaroji vis nusukdavo ne ten ir važinėjo „ratais“. Tai, anot kaltinamojo, jį labai supykdė.

Tada K. sustojo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, Å¡alia parduotuvės „Audėjas“ ir rėkė, kad jis blogai rodo keliÄ . Supykęs pareikalavo, kad K. leistų jam pačiam vairuoti, norėjo pats važiuoti kur reikia. Kaltinamojo teigimu, jis automobilio vogti neketino. K. nesutikus, jis kaire ranka lengvai apkabino nukentėjusiÄ jÄ apie kaklÄ , tačiau nesmaugė, o kita ranka bandė iÅ¡traukti automobilio raktelius ir taip juos atimti, kad galėtų pats vairuoti automobilį. K. nenusileido ir neleido jam atimti raktelių.

Tuomet jis iÅ¡ pykčio deÅ¡inės rankos kumščiu trenkė į priekinį automobilio stiklÄ , nors neketino jo daužyti, tačiau per stipriai trenkė ir stiklas sudužo. K. iÅ¡sigando ir pabėgo iÅ¡ automobilio, pradėjo stabdyti pravažiuojančius automobilius. Jis tuo metu iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir stovėjo Å¡alia. IÅ¡ sustojusio „Passat“ automobilio iÅ¡lipo du vaikinai, kurie pribėgo prie kaltinamojo, jį paguldė ant žemės ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Atvažiavę policijos pareigÅ«nai pastarÄ jį pristatė į policijos komisariatÄ .

Kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų iÅ¡ dalies pripažino ir nurodė, jog automobilio vogti neketino, automobilio stiklÄ iÅ¡daužė netyčia, K. nesmaugė ir jos už plaukų netampė, žada atlyginti K. padarytÄ Å¾alÄ (tomas I, b.l. 120, 125, 127).Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji K. A. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. apie 23 val. 40 min. Vilniaus gatvėje, Vilniuje, ji susipažino su vaikinu, vardu E.. E. jai padėjo iki automobilio, stovėjusio Arklių g. 24, Vilniuje, nuneÅ¡ti muzikos instrumentus.

VyriÅ¡kio judesiai buvo nekoordinuoti ir sutrikę, pastarasis eidamas svirduliavo, tačiau ar pastarasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar kokių nors narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ji nesuprato, nes alkoholio kvapo nejautė. Sudėję muzikos instrumentus į automobilį „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji paėmė savo Å¡unį ir kartu su minėtu vaikinu nuėjo į netoli esantį „Hesburger“ restoranÄ , kur nusipirko mėsainių. Vėliau, apie 1 val., ji su minėtu vaikinu ir kažkokiu užsieniečiu, kurį sutiko gatvėje, užėjo į barÄ â€žJamaika“, esantį Visų Å ventųjų gatvėje, Vilniuje.

Bare vaikinams pasakė, kad eina pas draugus ir išėjo iÅ¡ baro. Vaikinas, vardu E., nusekė jai iÅ¡ paskos, po to, kai priėjo prie savo automobilio, nukentėjusioji paprašė E. palikti jÄ ramybėje ir bandė atsisėsti ant galinės automobilio sėdynės, nes norėjo pasidėti savo daiktus. E. jÄ Ä¯stÅ«mė į automobilio vidų ir atsisėdo Å¡alia. Atsisėdęs į automobilį, E. pradėjo reikalauti nuvežti jį į vieÅ¡butį, esantį Naugarduko g. 44, Vilniuje. K. A. atsakė, kad neveÅ¡, tačiau po ilgų derybų supratusi, kad E. neatstos, siekdama iÅ¡vengti konflikto, nutarė jį nuvežti ir atsisėdo už automobilio vairo.

Kai E. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, ji užrakino duris ir neleido pastarojo į vidų. Tada E. paėmė Å¡aligatvio plytelę ir užsimojo, ketindamas plytelę mesti į vairuotojo pusės priekines dureles. IÅ¡sigandusi, kad E. gali mesti plytÄ , nutarė nesiprieÅ¡inti ir paklusti pastarojo reikalavimui. Nukentėjusioji nurodė, jog ji sunkiai iÅ¡važiavo iÅ¡ vidinio kiemo, kur buvo palikusi automobilį, E. norėjo vairuoti pats. E. jai sakė kur važiuoti, aiÅ¡kino kur sukti, tačiau kokiomis gatvėmis ji važiavo, pasakyti negali, nes nelabai pažįsta Vilniaus.

Pastebėjo, kad atvažiavo prie Subačiaus gatvės ir sustojo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prie „Audėjas“. Važiuojant E. kelis kartus bandė pagriebti automobilio raktelius, sustojus jis reikalavo juos atiduoti ir dar kartÄ bandė juos pagriebti. Nepavykus tai padaryti, susinervinęs E. kumščiu sudaužė priekinį automobilio stiklÄ , taip norėdamas įbauginti nukentėjusiÄ jÄ . Po to E. pradėjo nukentėjusiÄ jÄ smaugti, smaugė kaklo srityje apie 1 - 2 minutes, jai trÅ«ko oro, jis toliau reikalavo duoti automobilio raktelius.

Grumtynių metu ji iÅ¡ automobilio spynelės iÅ¡traukė raktelius ir kažkokiu bÅ«du iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ automobilio, tačiau E. vis dar jai laikė už plaukų ne mažiau kaip penkias minutes. Ji vyriÅ¡kiui prieÅ¡inosi, bandė jėga iÅ¡trÅ«kti. Vėliau automobilio „Mercedes Benz C220“ durelėmis prispaudė E. kojas ir pastarasis pajutęs skausmÄ po kurio laiko jÄ paleido. Nukentėjusioji nubėgo prie gatvės ir sustabdė pravažiuojantį automobilį bei paprašė iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus, nes iÅ¡ jos buvo kėsinamasi pagrobti automobilį.

Pro Å¡alį važiavę vaikinai iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio ir sulaikė nukentėjusiÄ jÄ užpuolusį vaikinÄ , kuris jau buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ pastarosios automobilio. Atvykę policijos pareigÅ«nai sulaikytÄ vaikinÄ pristatė į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatÄ . Nukentėjusiosios teigimu, E. smÅ«gių jai nesudavė, tačiau smaugdamas ir tempdamas už plaukų sukėlė jai stiprų fizinį skausmÄ , iÅ¡rovė daug plaukų. Automobilio „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 4500 eurų, iÅ¡daužto stiklo vertė - 100 eurų, be to, grumtynių metu buvo apgadinti nukentėjusiosios akiniai, kurių vertė - 100 eurų.

Nukentėjusiosios manymu, vyriÅ¡kis jÄ užpuolė, norėdamas pagrobti automobilį (tomas I, b.l. 35, 41-43). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. L. parodė, jog 2016 m. rugpjūčio 31 d. apie 04 val. jis su draugu E. B. važiavo nuo Vilniaus autobusų stoties link Olandų gatvės. Jis vairavo automobilį ir staiga nuo automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios prie parduotuvės „Audėjas“, iÅ¡bėgo nepažįstama mergina, kuri atrodė labai iÅ¡sigandusi, Å¡aukėsi pagalbos, mosikavo rankomis.

Automobiliui sustojus, mergina Å¡aukdama pranešė, kad pastarÄ jÄ užpuolė chuliganas. Jis su draugu E. B. iÅ¡kart iššoko iÅ¡ automobilio ir pamatė vaikinÄ , bandantį pasiÅ¡alinti iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės. Abu su E. B. puolė bėgti paskui vaikinÄ , kurį pasivijo ir paguldė ant žemės. Vaikinas bandė prieÅ¡intis, bet vangiai, todėl nesunkiai jį sulaikė. PolicijÄ iÅ¡kvietė jo draugas E. B.. Paties fakto, kaip buvo apgadintas automobilis ir kaip buvo užpulta mergina jis nematė (tomas I, b. l. 46-47).Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. B. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. apie 04 val. jis su draugu E. L. važiavo nuo Vilniaus autobusų stoties link Olandų gatvės. Staiga nuo automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios prie parduotuvės „Audėjas“ iÅ¡bėgo mergina, kuri buvo iÅ¡sigandusi ir prašėsi pagalbos.

Mergina aiÅ¡kino, kad pastarÄ jÄ užpuolė chuliganas. Ant merginos nesimatė jokių sužalojimų, nes buvo tamsu. Jis su draugu iššoko iÅ¡ automobilio, aplinkui žmonių nebuvo, matė tik vienÄ vaikinÄ , kuris bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, todėl, nieko nelaukę, pradėjo vaikinÄ vytis. E. L. griebė vaikinui už rankos ir taip pastarÄ jį sustabdė, vaikinas pargriuvo, pastarajam užlaužė rankas bei prispaudė prie žemės, o jis iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

Paties fakto, kaip vaikinas užpuolė pagalbos praÅ¡iusiÄ merginÄ , jis nematė, todėl nieko apie šį įvykį daugiau papasakoti negali (tomas I, b.l. 49). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio R. J. 2016 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, jog 2016 m. rugpjūčio 31 d. apie 03 val. 50 min. patruliavimo su vyr. patruliais S.D. ir M.D. metu iÅ¡ Vyriausiojo policijos komisariato buvo gautas praneÅ¡imas, kad prie degalinės „Neste“, esančios Subačiaus g. 64, Vilniuje, vaikinas bandė apiplėši merginÄ .

Ä®tariamÄ jį sulaikė pravažiuojančio automobilio keleiviai. Policijos pareigÅ«nai, atvykę nurodytu adresu, pastebėjo, kad įtariamÄ jį prispaudę prie Å¡aligatvio laikė E. L. ir E. B., o Å¡alia stovėjo nukentėjusi mergina K. A., kuri paaiÅ¡kino, kad su įtariamuoju susipažino gatvėje, vėliau pastaroji, norėdama iÅ¡važiuoti savo automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), namo, to padaryti negalėjo, nes jaunuolis neleido, grasindamas akmeniu iÅ¡muÅ¡ti automobilio stiklÄ .

Pakeliui, automobilyje jaunuolis užpuolė merginÄ K. A., tampė pastarÄ jÄ už plaukų, smaugė, sudaužė automobilio priekinį stiklÄ . K. A. iššoko iÅ¡ automobilio ir Å¡aukėsi pagalbos, kuriÄ suteikė pravažiuojančio automobilio keleiviai. Sulaikytas E. J. buvo pristatytas į policijos komisariatÄ (tomas I, b.l. 7). Nukentėjusiosios K. A. 2016 m. rugpjūčio 31 d. pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. apie 03 val. 40 min. Subačiaus g. 64, Vilniuje, nepažįstamas vaikinas, su kuriuo susipažino Vilniaus gatvėje, sudaužė jai priklausančio automobilio stiklÄ , reikalavo nuvežti į vieÅ¡butį, esantį Naugarduko g. 44, Vilniuje, automobilyje jÄ smaugė, tampė už plaukų, reikalavo atiduoti automobilio raktelius, kadangi pats norėjo vairuoti automobilį (tomas I, b.l. 10).2016 m. rugpjūčio 31 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog apžiÅ«rėta, apraÅ¡yta ir fotografuota automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, esanti Drujos g. 2, Vilniuje, kurioje kaltinamasis E. J., norėdamas pagrobti svetimÄ turtÄ , panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiosios K. A. atžvilgiu (tomas I, b.l. 26-30).2016 m. rugpjūčio 31 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog po įvykio apžiÅ«rėtas, apraÅ¡ytas bei fotografuotas nukentėjusiajai K. A. priklausantis automobilis „Mercedes Benz C220“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti kaltinamojo E. J. veiksmais automobiliui „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti apgadinimai - priekinio stiklo sugadinimas (tomas I, b.l. 52-54).Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos E. M. 2017 m. gegužės 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog siekiant liudytoja apklausti J. R., šaukimas buvo siunčiamas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šaukimas grįžo neįteiktas dėl netikslaus adreso, kadangi (duomenys neskelbtini) gatvėje namo Nr. (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) nėra.

Patikrinus duomenų bazę, įvedant J. R. vardÄ ir pavardę, tokio asmens rasti nepavyko (tomas I, b.l. 50, 51). IÅ¡ alkoholio matuoklio parodymų matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. 04 val. 05 min. kaltinamojo E. J. iÅ¡kvepiamame ore nustatyta 0,89 promilės etilo alkoholio (tomas I, b.l. 131). 2016-10-14 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 89TPK-545/2016 padaryta iÅ¡vada, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad E.J. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjimo įvykio metu bÅ«tų buvęs laikino psichikos sutrikimo bÅ«senoje.

Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus BPK nustatyta tvarka, sprendžia, kad E. J. padarė jam inkriminuotas veikas, numatytas 284 str., 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d.Tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies, tai yra patvirtino, jog 2016 m. rugpjūčio 31 d. apie 03 val. 30 min., būdamas neblaivus, viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Drujos g. 2, Vilniuje, ranka sudavęs smūgį į automobilio „Mercedes Benz C220“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį stiklÄ , jį sudaužė, taip pat panaudodamas fizinį smurtÄ nukentėjusiosios K. A. atžvilgiu, sulaužė jos akinius, tačiau neigė smaugęs K. A., tampęs pastarÄ jÄ už plaukų bei tvirtino, jog nukentėjusiajai priklausančio automobilio „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobti neketino. Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Minėtame straipsnyje paminėtos nusikalstamos veikos būtinasis požymis – veikos padarymo vieta (viešoji vieta). Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Taip pat įstatyme numatyta, kad nepagarba aplinkiniams ar aplinkai turi būti demonstruojama vienu iš BK 284 straipsnyje numatytų būdų – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar/ir vandališkais veiksmais.

Å ie nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dai yra alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iÅ¡ jų. Be to, sprendžiant klausimÄ , ar vieÅ¡oje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius, ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.Kaltinamojo kaltę padarius BK 284 str. numatytÄ veikÄ patvirtina paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios K.A. parodymai, liudytojų E.L. ir E.B. parodymai, apžiÅ«ros protokolai, kita bylos medžiaga.IÅ¡ nustatytų nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, jog kaltinamasis E. J. jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus padarė automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prie baldų centro „Audėjas“, adresu Drujos g. 2, Vilniuje, tai yra vietoje, kurioje gali lankytis kiti asmenys, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis E. J. smurtinio pobÅ«džio veiksmus atliko vieÅ¡oje vietoje.

ĮžūlÅ«s veiksmai, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymis, yra suprantami kaip neteisėti, agresyvÅ«s ir aplinkinius Å¡okiruojantys veiksmai, trikdantys visuomenės rimtį ir pažeidžiantys vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju vieÅ¡oje vietoje E. J. pademonstruotas agresyvus elgesys bei fizinio smurto elementai, panaudoti nukentėjusiosios K. A. atžvilgiu, yra įžūlÅ«s veiksmai, kurie, be jokios abejonės, sukelia BK 284 straipsnyje numatytÄ pasekmę – visuomenės rimties sutrikdymÄ , kadangi sukelia ten esančių ar galinčių bÅ«ti žmonių sumaiÅ¡tį ir didelį iÅ¡gÄ stį, todėl tokie kaltinamojo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje.

Be to, kaltinamasis E. J., suduodamas ranka smÅ«gį į nukentėjusiosios automobilio priekinį stiklÄ , jį sudaužė, todėl akivaizdu, jog pastarasis vieÅ¡oje vietoje pademonstravo vandaliÅ¡kÄ elgesį ir tokiais veiksmais sugadino svetimÄ turtÄ . Nors kaltinamojo E. J. veiksmai ir nebuvo tiesiogiai nukreipti į vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , tai yra jis nekonkretizavo, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau kaltinamasis, bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje ir panaudodamas fizinį smurtÄ kito asmens atžvilgiu bei vandaliÅ¡kais veiksmais sugadindamas svetimÄ turtÄ , turėjo numatyti, kad visuomenės rimtis bus sutrikdyta.

E. J., vieÅ¡oje vietoje naudodamas fizinį smurtÄ kito asmens atžvilgiu bei sugadindamas to asmens turtÄ , suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimÄ ir norėjo taip veikti. Kaltinimas dėl Å¡ios veikos tikslintinas nurodant BK 284 str., kadangi Å¡iuo metu ta pati veika BK 284 straipsnis 1 dalies nenumato.Nors kaltinamasis E. J. neigė smaugęs nukentėjusiÄ jÄ K. A., tampęs jÄ už plaukų ir ketinęs pagrobti pastarajai priklausantį turtÄ - automobilį, jo kaltė nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu, įrodoma baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais: iÅ¡ dalies paties kaltinamoji parodymais, nukentėjusiosios parodymais, liudytojų E.L. ir E.B.parodymais, apžiÅ«rų protokolais, kita raÅ¡ytine bylos medžiaga.

          Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiÅ¡kintis jo dinamikÄ visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – bÅ«tina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-75/2010).Nukentėjusioji K.

A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog 2016 m. rugpjūčio 31 d. po vidurnakčio, kai nukentėjusioji norėjo važiuoti namo ir ėjo link automobilio, E. J. ėjo iš paskos, o nukentėjusiajai atsisėdus į automobilį ir bandžius išvažiuoti iš aikštelės, pareikalavo nuvežti jį į Naugarduko g., Vilniuje, pradėjo reikalauti leisti jam vairuoti transporto priemonę, bandė iš nukentėjusiosios paimti automobilio raktelį. Nukentėjusiajai K.

A. užsirakinus automobilio viduje ir bandant iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus, kaltinamasis paėmė plytÄ ir pagrasino mesti į nukentėjusiosios pusę. IÅ¡sigandusi nukentėjusioji atrakino automobilį ir įleido kaltinamÄ jį į vidų. Kaltinamojo reikalavimu K. A. vežė E. J. jo nurodytu adresu ir važiavimo metu pastarasis ne kartÄ bandė pagrobti iÅ¡ nukentėjusiosios automobilio raktÄ , tačiau tai padaryti jam vis nepavykdavo. Privažiavusi automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ prie baldų centro „Audėjas“, nukentėjusioji nusprendė E. J. pasiprieÅ¡inti, todėl automobilio salone tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo įvyko kaip nurodė nukentėjusioji imtynės, kurių metu kaltinamasis K.

A. smaugė, tampė jÄ už plaukų, vyko raktų atiminėjimas automobilio salone, ji nusprendė bėgti, po ko kaltinamasis kumščiu trenkė į automobilio priekinį stiklÄ , ir jį iÅ¡daužė, suprasdamas, kad nepavyks atimti automobilio raktelio, kaltinamasis sakė „nejaugi automobilis tau svarbiau negu sveikata“, ji, K.A. mėgindama pabėgti raktelį laikė savo rankoje. Nukentėjusioji, iÅ¡bėgusi iÅ¡ automobilio, prie gatvės susistabdė pro Å¡alį važiuojantį automobilį, kuriame važiavę vaikinai sulaikė nukentėjusiosios nurodytÄ asmenį.

Vertindamas nukentėjusiosios K. A. parodymus, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios K. A. Å¡ioje baudžiamojoje byloje pateikiamos aplinkybės ir faktai, kuriuos nukentėjusioji suvokė jos pasikėsinimo apiplėšti metu, yra neprieÅ¡taringi ir nuoseklÅ«s, todėl teismas dėl nukentėjusiosios parodymų tikrumo neabejoja. Jau nuo pat pradžių, tiek pateikdama pareiÅ¡kimÄ policijai (tomas I, b.l. 10), tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams (tomas I, b.l. 35, 41-43), nukentėjusioji K.

A. aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai parodė, kad kaltinamasis pasikėsino jÄ apiplėšti, panaudodamas fizinį smurtÄ jos atžvilgiu, o bÅ«tent, kaltinamasis ne kartÄ bandė pagrobti iÅ¡ nukentėjusiosios automobilio raktelį, primygtinai reikalavo jį atiduoti, po to nukentėjusiÄ jÄ smaugė ir tampė už plaukų, kai bandant pabėgti raktelis nuo automobilio buvo pas jÄ rankoje. Nukentėjusiosios K. A. nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir liudytojais apklausti E. B. bei E. L., iÅ¡ kurių parodymų matyti, jog nukentėjusioji K.

A., susistabdžiusi jų vairuojamÄ automobilį, Å¡aukėsi pagalbos, atrodė labai iÅ¡sigandusi ir susijaudinusi, nurodė, jog jÄ užpuolė „chuliganas“, kuris bandė pagrobti jos automobilį (tomas I, b.l. 46-47, 49). Kad nukentėjusioji K. A. atvykusiems policijos pareigÅ«nams iÅ¡ karto pareiÅ¡kė, jog kaltinamasis pasikėsino jÄ apiplėšti, panaudodamas fizinį smurtÄ , patvirtinama ir baudžiamojoje byloje esančiu policijos pareigÅ«no R. J. tarnybiniu praneÅ¡imu (tomas I, b.l. 7), kuriame taip pat nurodyta, kad pagal nukentėjusiosios K.

A. nurodytas įvykio aplinkybes, buvo sulaikytas kaltinamasis E. J., kuris nagrinėjamo įvykio metu, grasindamas plyta iÅ¡muÅ¡ti automobilio stiklÄ , reikalavo jam leisti vairuoti nukentėjusiosios automobilį, po to nukentėjusiÄ jÄ K. A. smaugė, tampė už plaukų, bandė iÅ¡ jos atimti automobilio raktÄ . Taigi, nukentėjusiosios K. A. nurodyti teiginiai apie pasikėsinimÄ jÄ apiplėšti, panaudojant fizinį smurtÄ , yra nuoseklÅ«s, patvirtinti kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, o jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nukentėjusioji K.

A. turi tikslÄ apkalbėti kaltinamÄ jį E. J., nenustatyta, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad kaltinamasis E. J. pasikėsino jÄ apiplėšti, panaudodamas fizinį smurtÄ . Kreiptinas dėmesys ir į tas aplinkybes, kad pagal kaltinamojo parodymus matyti, jog jis nurodė skirtingas versijas kur jis prašė nukentėjusiosios pastarÄ jį nuvežti -į namus, pas draugę, kuri pagal jo pateiktus duomenis tyrimo metu nenustatyta, ar į vieÅ¡butį kaip pastarasis paaiÅ¡kino nukentėjusiajai.

Matyti ir tai, kad kaltinamojo E.J. neteisėti veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu įvykio metu vis intensyvėjo ir įžūlėjo. Å ios aplinkybės sustiprina teismo pozicijÄ dėl kaltinamojo siekiamo tikslo užvaldyti svetimÄ turtÄ . Teismas nukentėjusiosios K. A. parodymus pripažįsta patikimais ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms iÅ¡vadoms pagrįsti, kad kaltinamasis E. J., grasindamas į nukentėjusiosios pusę mesti plytÄ , bei panaudodamas fizinį smurtÄ â€“ nukentėjusiÄ jÄ smaugdamas bei tampydamas už plaukų, Å¡iais veiksmais sukeldamas pastarajai fizinį skausmÄ , pasikėsino pagrobti svetimÄ â€“ nukentėjusiajai K.

A. priklausantį turtÄ â€“ automobilį „Mercedes Benz C220“, valst. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusioji K. A. aktyviai pasiprieÅ¡inus pastarojo ketinimams, pamatęs, jog nukentėjusioji pribėgo prie gatvės, kur susistabdė pro Å¡alį važiuojantį automobilį, kaltinamasis E. J., supratęs, kad nukentėjusiosios apiplėšti nepavyks, iÅ¡ įvykio vietos bandė pasiÅ¡alinti.

Kaltinamasis E. J. Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis suvokė, kad jis kėsinasi pagrobti turtÄ mėgindamas palaužti nukentėjusiosios valiÄ ar atėmęs galimybę pasiprieÅ¡inti, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , E.J. grasino nukentėjusiajai į jos automobilį, kuriame sėdėjo pati nukentėjusioji, mesti plytÄ bei pastarosios atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ â€“ nukentėjusiÄ jÄ smaugė, tampė už plaukų, bandydamas atimti iÅ¡ jos automobilio raktÄ , tačiau savo nusikalstamo sumanymo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo kaltinamojo valios, todėl kaltinamojo E. J. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę kaltinamajam E. J., teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , į tai, kad jis padarė nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ ir pasikėsino įvykdyti apysunkį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), į jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į tai, kad kaltinamasis E. J. anksčiau buvo teistas, taip pat yra daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už administracinius nusižengimus (tomas I, b.l. 94-108), turi ne vienÄ galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ .

Be to, kaltinamasis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio (tomas I, b.l. 108), praeityje tris kartus buvo gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, paskutinį kartÄ nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. gegužės 27 d., nustatyta diagnozė: emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos bÅ«klė, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas, priklausomybės sindromas, epilepsija, Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįraÅ¡ytas (tomas I, b.l. 112, 113), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (tomas II, b.l. 2).

Taigi, teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamojo E. J. kriminalinė praeitis rodo, kad jis turi susiformavusius nusikalstamus polinkius ir jokių iÅ¡vadų dėl savo elgesio nedaro, todėl bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam E. J. BK 284 straipsnio bei 22 straipsnio 1 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį - terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę mažesnę už sankcijoje numatytus vidurkius..Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyr. tyrėjos E. M. nutarimu E. J. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (tomas I, b. l. 132) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. 3 val. 50 min. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. 12 val. 15 min. (viena diena).

K. A. byloje yra pareiÅ¡kusi 200 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį (automobilio iÅ¡daužto priekinio stiklo keitimas vertinamas 100 eurų bei sulaužytų akinių vertė 100 eurų) (tomas I, b.l. 185). Civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos tenkintinas. Teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad dėl E. J. nusikalstamų veiksmų civilinis ieÅ¡kovas patyrė turtinę žalÄ . Kaltinamasis su civiliniu ieÅ¡kiniu sutiko, jo dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ visumÄ iÅ¡ E. J. priteistina 200 eurų K.

A. turtinei žalai atlyginti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, - n u s p r e n d ž i a : E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir E. J. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. 3 val. 50 min. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. 12 val. 15 min. (viena diena).

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t.y. nuo 2017-11-09.E. J. taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.K. A. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir iÅ¡ E. J. priteisti 200 eurų K. A. turtinei žalai atlyginti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė