ff5db6df-0bb0-40b4-9040-98ba86f69fcc · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-370-892/2020 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04292-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.; 2.5.4.1.; 3.2.6.5. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 12 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėja Ieva Pluirienė, sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei dalyvaujant ieÅ¡kovės A. K. atstovui advokatui M. M. atsakovo S. P. atstovui advokato padėjėjui A. M. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. K. ieÅ¡kinį atsakovui S. P. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretysis asmuo notarė N. J.. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė prašė pripažinti A. P. (duomenys neskelbtini) sudarytÄ ir Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarės N. J. patvirtintÄ oficialųjį testamentÄ , notarinio registro nr. NJ-904, negaliojančiu. IeÅ¡kovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama A. P.. Po motinos mirties ieÅ¡kovė, pradėjusi tvarkyti paveldėjimo dokumentu, važiuodama pas notarÄ su broliu S. P. sužinojo iÅ¡ jo, kad A. P. (duomenys neskelbtini) sudarė oficialųjį testamentÄ , patvirtintÄ Vilniaus miesto 42 notarų biuro notarės N. J., kuriuo jai nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini) paliko broliui S. P..

IeÅ¡kovės nuomone, palikėja nurodyto testamento savarankiÅ¡kai sudaryti negalėjo, nes ji visada sakydavo, kad visÄ turtÄ paliks ieÅ¡kovei ir broliui lygiomis dalimis, niekada neminėjo, kad sudarė testamentÄ brolio naudai. IeÅ¡kovė viena rÅ«pinosi mama iki jos mirties, prižiÅ«rėjo jÄ sunkiai sergančiÄ , jos ir motinos santykiai buvo geri, mama neturėjo nuo ieÅ¡kovės jokių paslapčių. Atsakovas 2013-2014 metais važiuodavo į užsienį dirbti, mama visiÅ¡kai nesirÅ«pino, į praÅ¡ymus padėti rÅ«pintis mama, nes reikėjo pinigų ir vaistams ir maistui, atsakydavo neigiamai. 2013 metais brolis S. P. vedė, kartu su žmona apsigyveno pas mamÄ adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovas ir jo sutuoktinė blogai sugyveno su mama, nuolat konfliktavo, ko pasėkoje buvo priversti iÅ¡eiti iÅ¡ mamos buto ir nuomotis kitÄ butÄ . Visi konfliktai tarp mamos ir brolio ir jo sutuoktinės buvo bÅ«tent tuo laikotarpiu, kai neva mama sudarė minėtÄ testamentÄ . IeÅ¡kovė aiÅ¡kinosi, kodėl vyksta konfliktai su mama, brolis S. P. sakė, kad mama labai stipriai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. IeÅ¡kovė teigė, kad maždaug nuo 2011 metų mama pradėjo intensyviai vartoti alkoholį.

Dėl Å¡ios priežasties jai buvo diagnozuota kepenų cirozė, kuri buvo pripažinta kaip svarbi patologinė bÅ«klė, sÄ lygojusi mirtį. Dėl intensyvaus alkoholio vartojimo sutriko mamos psichika. Ji gydėsi Naujosios Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje. BÅ«tent 2014 metų pradžioje ji buvo skubiai patalpinta į minėtÄ psichiatrinę ligoninę, be to, ji buvo neįgali ir jai buvo nustatytas darbingumo lygis. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad 2014 m. vasario 17 d. pakvietė mamÄ Ä¯ savo jubiliejų, tačiau sulaukė skambučio iÅ¡ savo brolio S. P., kuris informavo, kad mama galimai neateis, nes yra neblaivi.

Vėliau mama atėjo, bet atrodė labai blogai, buvo sutrikusi, matėsi, kad buvo po iÅ¡gertuvių. VisÄ 2014 metų vasarį mama piktnaudžiavo alkoholiu, apie tai ieÅ¡kovė žino, nes skambino jai beveik kiekvienÄ dienÄ . Dėl mamos piktnaudžiavimo alkoholiu ieÅ¡kovė labai dažnai kvietė medikus, kurie suteikdavo mamai medicininę pagalbÄ , statydavo laÅ¡elines, suleisdavo vaistus ir kt. Apie tai, kad mama nuolat piktnaudžiauja alkoholiu žinojo giminės. Brolis S. P. ne kartÄ 2013-2014 m. minėjo, kad Anglijoje, kur jis 2013-2018 metais su pertraukomis dirbo, nori įsigyti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , tačiau tam, kad gautų paskolÄ banke, reikia turėti pinigų pirmam įnaÅ¡ui, o jų brolis neturėjo.

Vienintelis greitai likvidus mamos turtas buvo aukščiau nurodytas butas. Mama 2013-2014 metais ieÅ¡kovei minėjo, kad brolis S. P. jai grasino, kad patalpins jÄ Ä¯ psichiatrinę ligoninę, apribos visas jos teises dėl to, kad ji piktnaudžiauja alkoholiu. Tuo metu ieÅ¡kovė nekreipė dėmesio į mamos skundus, nes mama intensyviai vartojo alkoholį ir ieÅ¡kovė manė, kad mama kalba nesÄ mones, tačiau tuo metu mama gyvendama kartu su S. P. ir jo žmona buvo visiÅ¡kai priklausoma nuo jų, iÅ¡gertuvėms nuolat jai reikėjo lėšų, todėl sudarė S. P. naudingÄ sandorį - testamentÄ .

IeÅ¡kovės nuomone, aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, kad mama dėl susiklosčiusių sunkių sÄ lygų, t. y. nuolatinio vartojamo alkoholio ir jo poveikio, sunkios sveikatos bÅ«klės ir grėsmės bÅ«ti patalpintai psichiatrijos įstaigoje, sudarė ginčijamÄ sandorį, naudingÄ ieÅ¡kovės broliui S. P., kuris, žinodamas susiklosčiusiÄ situacijÄ , ja pasinaudojo, taip pažeisdamas mamos laisvÄ valiÄ (CK 1.89 straipsnio 1 dalis, CK 1.91 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovės teigimu, mama savo noru ir valia negalėjo sudaryti testamento palikdama butÄ broliui S. P., tokį testamentÄ , ji galėjo pasiraÅ¡yti tik nesuprasdama savo veiksmų esmės, arba bÅ«dama apgauta, arba dėl psichologinio spaudimo.

2. Atsakovas atsiliepime nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad testatorė, sudarydama ginčijamÄ testamentÄ , aiÅ¡kiai suvokė savo veiksmų prasmę, todėl Å¡iame testamente buvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatorės valia, o tai reiÅ¡kia, kad nėra pagrindo tokį testamentÄ pripažinti negaliojančiu. Teigė, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad testatorė ginčijamo testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų prasmės. IeÅ¡kovė pateikia tik savo samprotavimus, kurie, jos nuomone, patvirtina, kad testatorė nesuprato savo veiksmų prasmės. IeÅ¡kovės teigimu, testatorė sistemingai vartojo alkoholį ir toks testatorės gyvenimo bÅ«das eliminavo jos gebėjimÄ suvokti savo atliekamų veiksmų prasmę, dėl ko atitinkamai ir testamento sudarymo metu palikėja negalėjo suvokti sudaromo dokumento reikÅ¡mės. Tačiau tokie ieÅ¡kovės teiginiai yra tik manipuliacija, t. y. psichologinis poveikis teismui, siekiant įteigti teismui nuomonę, kad palikėjos asmeninės psichologinės savybės (dėmesys, mÄ stymas, suvokimas, atmintis, pojūčiai ir kt.) apribojo jos galimybę bÅ«ti civilinių teisinių santykių subjektu, t. y. asmeniu, kuris pats savarankiÅ¡kai gali sudaryti įvairius sandorius.

Aplinkybę, kad palikėja tiek (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu, tiek iki testamento sudarymo, tiek ir po testamento sudarymo suvokė savo veiksmų prasmę, patvirtina pačios ieÅ¡kovės pateikta Vilniaus priklausomybės ligų centro pažyma, kurioje aiÅ¡kiai nurodyta, jog palikėja nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. alkoholio nevartoja ir potraukio neturi, o 2014 m. birželio 9 d. palikėja orientuota visapusiÅ¡kai teisingai, nuotaikos fonas lygus, blaivi, be abstinencijos reiÅ¡kinių. Tokia ieÅ¡kovės pateikta pažyma patvirtina, kad laikotarpyje nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. iki 2014 m. birželio 9 d. palikėja apskritai nevartojo alkoholio, o tai atitinkamai reiÅ¡kia, jog testamento, sudaryto nurodytu laikotarpiu, metu palikėja buvo blaivi ir jos psichologinės savybės (dėmesys, mÄ stymas, suvokimas, atmintis, pojūčiai ir kt.) leido jai aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti savo vidinę valiÄ .

Todėl akivaizdu, kad palikėja tiek ginčijamo testamento sudarymo metu, tiek iki testamento sudarymo, tiek ir po testamento sudarymo suvokė savo veiksmų prasmę. Palikėja tiek ginčijamo testamento sudarymo metu, tiek iki testamento sudarymo, tiek ir po testamento dirbo, o tai reiÅ¡kia, kad palikėjos bÅ«sena objektyviai negalėjo bÅ«ti tokia, kokiÄ Ä¯vardija ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje. Be to, ieÅ¡kovės sukurtÄ iliuzijÄ dėl palikėjai kilusių nuo alkoholio vartojimo pasekmių paneigia ir tai, kad palikėjos kepenų cirozė buvo sÄ lygota ne ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu, bet infekcijos.

Todėl visos ieÅ¡kovės įvardijamos tikėtinos asmeniui nuo alkoholio vartojimo atsirandančios pasekmės yra tik jos siekis apibÅ«dinti palikėjÄ tokiu bÅ«du, kuris leistų įteigti teismui nuomonę, kad palikėjos asmeninės psichologinės savybės (dėmesys, mÄ stymas, suvokimas, atmintis, pojūčiai ir kt.) apribojo jos galimybę pačiai savarankiÅ¡kai spręsti ir priimti sprendimus. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad testatorė ginčijamo testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų prasmės, ieÅ¡kovė nepateikė, visi ieÅ¡kovės teiginiai, susiję su gimtadieniais, laÅ¡elinėmis, jos skambučiais palikėjai ir pan., yra tik bandymas sukurti neigiamÄ fonÄ .

Nesant jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, jog testatorė ginčijamo testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų prasmės, ginčijamas testamentas negali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu. Be to, anot ieškovės, palikėja buvo ekonomiškai priklausoma nuo atsakovo, kuris jai grasino priverstiniu hospitalizavimu. Tačiau tokie ieškovės teiginiai neatitinka tiesos, dėl ko atitinkamai nepatvirtina jos įvardyto CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyto testamento negaliojimo pagrindo.

IeÅ¡kovė realiu grasinimu įvardija atsakovo teiginius, kad jis priverstinai hospitalizuos palikėjÄ . Anot ieÅ¡kovės, tokius atsakovo teiginius ji girdėjo iÅ¡ palikėjos. Todėl, anot ieÅ¡kovės, palikėja, bijodama priverstinio hospitalizavimo, buvo priversta sudaryti ginčijamÄ testamentÄ . Tokie ieÅ¡kovės samprotavimai yra tik jos pakartotinis siekis suklaidinti teismÄ nustatyti byloje tiesÄ , kadangi atsakovas nebuvo grasinęs palikėjai nei ieÅ¡kovės įvardytais žodžiais, nei kitais žodžiais.

IeÅ¡kovės teiginiai, kad atsakovas kartu su savo sutuoktine nuo 2013 metų gyveno palikėjos bute, nuolat konfliktavo su palikėja ir ginčijamas testamentas buvo sudarytas bÅ«tent Å¡iuo laikotarpiu, neatitinka tiesos. Atsakovo manymu, ieÅ¡kovei dabartinis teismo procesas yra ne jos pažeistų teisių gynimas, nes tokios teisės pažeistos nebuvo, o tik instrumentas priversti atsakovÄ sutikti su ieÅ¡kovės noru padalinti paveldėtus žemės sklypus pagal jos pateiktÄ pasiÅ«lymÄ , patvirtina ginčo Å¡alių susiraÅ¡inėjimas, kuriame ieÅ¡kovė, be kita ko, aiÅ¡kiai patvirtina, jog:

1) testamente įvardytÄ butÄ palikėja norėjo palikti atsakovui;

2) iki palikėjos mirties, ja rūpinosi ne ieškovė, o palikėjos seserys, kurios prašė ieškovės pagalbos, bet ji atsisakė padėti;

3) ieÅ¡kovas jokiais veiksmais neįtakojo ir nesiekė įtakoti palikėjos valios laisvai disponuoti butu, įvardytu testamente. IeÅ¡kovės kreipimasis į teismÄ yra tik poveikio priemonė, kuria siekiama priversti atsakovÄ sutikti su ieÅ¡kovės noru padalinti paveldėtus žemės sklypus pagal jos pateiktÄ pasiÅ«lymÄ . Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovės teiginys, jog palikėja ginčijamo testamento sudarymo metu gyveno su atsakovu ir jo sutuoktine ir buvo visiÅ¡kai priklausoma nuo jų, nes jai buvo reikalingos piniginės lėšos alkoholiui įsigyti, neatitinka tiesos.

Ginčijamo testamento sudarymo metu atsakovas ir jo sutuoktinė gyveno atskirai, o palikėja tiek testamento sudarymo metu, tiek iki testamento sudarymo, tiek ir po testamento sudarymo dirbo, gavo pajamas ir pati save iÅ¡laikė. Todėl akivaizdu, kad nebuvo jokio ieÅ¡kovės įvardyto nei realaus grasinimo nei ekonominio spaudimo (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Be to, nebuvo ir kito ieÅ¡kovės įvardyto ginčijamo testamento negaliojimo pagrindo, t. y. apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė nenurodė nei, kokiais veiksmais atsakovas suklaidino palikėjÄ , nei, kokias aplinkybes nuslėpė nuo palikėjos.

Todėl ieÅ¡kovės teiginys, kad ginčijamas testamentas buvo sudarytas apgaulės bÅ«du, yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio, dėl ko atitinkamai nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamÄ testamentÄ negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, kad atsakovas nedarė jokios įtakos palikėjos valios susiformavimui, o testamento sudarymo metu palikėja buvo blaivi ir jos psichologinės savybės (dėmesys, mÄ stymas, suvokimas, atmintis, pojūčiai ir kt.) leido jai aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti savo vidinę valiÄ ir suprasti atliekamo veiksmo reikÅ¡mę ir padarinius.

Todėl ginčijamas testamentas yra teisėtas, o ieškovės ieškinys nepagrįstas, dėl ko turi būti atmestas.

3. Tretysis asmuo notarė N. J. atsiliepime nurodė, kad jai nekilo jokių pagrįstų abejonių dėl testatorės psichinės būklės bei jos gebėjimo suprasti savo veiksmus bei priimti sprendimus, ginčijamas testamentas buvo surašytas notarės akivaizdoje, asmeniškai testatoriaus, tinkamai įsitikinus testatoriaus veiksnumu. Tai, kad testatorius buvo veiksnus patvirtina (duomenys neskelbtini) duomenys iš Centrinės hipotekos įstaigos. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad testamento sudarymo metu A. P. buvo galimai tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų, grindžiamos vien subjektyviais ieškovės vertinimais, kurių nepagrindžia jokie oficialūs, objektyvūs įrodymai.

4. IeÅ¡kovė 2020 m. kovo 4 d. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad atsakovas darė įtakÄ testamento sudarymui, ieÅ¡kovė nežinojo apie testamento egzistavimÄ , atsakovas žinojo apie testamentÄ , tačiau motina nesirÅ«pino, visi mamos priežiÅ«ros rÅ«pesčiai teko ieÅ¡kovei. Pažymėjo, kad motina 2011 m. pakliuvo į ligoninę dėl sepsio, ji labai piktnaudžiavo alkoholiu, gerdavo savaitę ir daugiau, dėl sveikatos bÅ«klės ji negalėjo greit atsigauti, ji ne kartÄ buvo gydyta Naujosios Vilnios ligoninėje, Gerosios Vilties.

Atsakovui nepavyko gyventi kartu su motina, jis išėjo iÅ¡ buto, visi rÅ«pesčiai teko ieÅ¡kovei. 2014 m. vasario buvo ieÅ¡kovės jubiliejus, paskambinęs brolis pasakė, kad mama negalės atvažiuoti, ji atvažiavo, bet atrodė blogai – buvo sutinusi, drebanti. Testamentas buvo sudarytas tuo metu, Å¡is faktas buvo nuslėptas nuo ieÅ¡kovės. PaaiÅ¡kino, kad pokalbių su mama metu klausimas dėl buto palikimo nebuvo svarstomas, mama sakė, kad visas turtas bus dalinamas per pusę. IeÅ¡kovė mano, kad mama galėjo patirti spaudimÄ dėl turto palikimo, nes ji skundėsi dėl įtemtų santykių su broliu, sakė, kad marti bloga.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad testamentÄ parodė brolis vykstant pas notarÄ .

5. Atsakovas 2020 m. kovo 4 d. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad iki 2014 metų vasaros gyveno atskirai nuo mamos, su kuria puikiai sutarė, mama finansiÅ¡kai nebuvo priklausoma nuo atsakovo, iki insulto 2015 metais dirbo, tik po to pradėjo stipriai piktnaudžiauti alkoholiu. IeÅ¡kovė pas mamÄ atvažiuodavo retai, atsakovas lankė mamÄ . Teigė, kad ieÅ¡kovė apie testamentÄ senai žinojo. Mama norėjo palikti testamentu butÄ atsakovui, nes anksčiau kiti Å¡eimos butai (po senelio, tėvo mirties) atiteko sesei.

Mamai seserys siÅ«lė suraÅ¡yti testamentÄ , kad nekiltų problemų dalijant turtÄ . PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės gimtadienis vyko dvi savaites iki testamento sudarymo, per ieÅ¡kovės gimtadienį mama alkoholio nevartojo, nes kitÄ dienÄ po gimtadienio vyko į ligoninę. Nurodė, kad testamento sudarymo metu negyveno kartu su mama, tuo metu mama gyveno viena, teta prižiÅ«rėdavo mamÄ . 6. 2020 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje metu ieÅ¡kovės atstovas ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti.

Atkreipė dėmesį į tai, kad palikėja buvo įskaitoje dėl psichinių sutrikimų, mirė nuo kepenų cirozės, tarp ieÅ¡kovės ir palikėjos buvo labai geri santykiai, kitas turtas nebuvo įtrauktas į testamentÄ , nėra aiÅ¡ku, kodėl į testamentÄ Ä¯trauktas butas, į 2014 m. vasario 17 d. ieÅ¡kovės jubiliejų iÅ¡ pradžių negalėjo atvykti dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, vėliau atvyko, nuo 2014 metų palikėja nedirbo, ieÅ¡kovės kviesti liudytojai, sužinoję ekspertizės rezultatÄ , atsisakė atvykti liudyti. 7. 2020 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Pažymėjo, kad palikėja buvo savarankiÅ¡ka, finansiÅ¡kai nepriklausė nuo atsakovo, dirbo iki ir po testamento sudarymo, atsakovas grasinimo ir prievartos nenaudojo, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje tik deklaratyviai nurodė, kad galimai prievarta buvo, nekonkretizavo nenurodė, kas, dėl kokių priežasčių jÄ naudojo, ekspertizės aktas patvirtina, kad konstatuoti sveikatos sutrikimai palikėjai nesutrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nurodė, kad ieÅ¡kovė paveldėjo butÄ . Teismas k o n s t a t u o j a:

8. Remiantis byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad ieÅ¡kovė A. K. bei atsakovas S. P. yra A. P., mirusios (duomenys neskelbtini) vaikai (įpėdiniai). A. P. vardu registruotos nuosavybės teisės į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), minėtame bute palikėja buvo deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ iki mirties. Byloje esantys oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad A. P. (duomenys neskelbtini) sudarė oficialų testamentÄ , kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) paliko atsakovui.

9. IeÅ¡kovė pateikė reikalavimÄ pripažinti testamentÄ negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies bei CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindais.

10. Remiantis CPK 178 straipsniu Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus be atsikirtimus. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Å alies vienoks ar kitoks aiÅ¡kinimas nereiÅ¡kia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios aplinkybės, jei jų kita Å¡alis nepripažįsta, turi bÅ«ti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), 11. Remiantis CK 1.89 straipsniu, fizinio asmens, kuris nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu.

Sprendžiant klausimÄ , galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, bÅ«tina atsižvelgti į asmens bÅ«senÄ (jo sveikatÄ , psichikos bÅ«klę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumÄ , pagrįstumÄ , protingumÄ ir kita). Kiekvieno sandorio bÅ«tini elementai yra subjektai, jų valia ir valios iÅ¡reiÅ¡kimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Testamentas yra testatoriaus valios aktas.

Sudarydamas testamentÄ asmuo turi suprasti testamento teisines pasekmes ir jų norėti, taigi, testamento atveju itin reikÅ¡mingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valiÄ . Testamentas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu nustatoma, kad ydingas jo turinys, neaiÅ¡ki, iÅ¡kreipta testatoriaus valia arba ydinga testamento forma, subjektinė sudėtis (CK 1.89 straipsnis, 5.16 straipsnio 2 dalis).

12. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitÄ paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ .

Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų. Mirusiojo asmens testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia turi bÅ«ti ypač gerbiama, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik iÅ¡skirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valiÄ bei jÄ iÅ¡reiÅ¡kė ir nėra tos valios įforminimo trÅ«kumų, sandoris turėtų bÅ«ti iÅ¡saugomas.

13. Vertinant byloje esančių įrodymų visuma matyti, kad Vilniaus priklausomybės ligų centro pažymoje nurodyta, jog į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitos priežiÅ«ros grupę A. P. buvo įraÅ¡yta 2012 m. rugpjūčio 23 d., diagnozė F 10.2, gydyta RVPL, paskutinė stacionarizacija – 2013 m. rugsėjo 20-23 d., teigia, kad nevartoja alkoholio nuo paskutinio gydymo stacionare, potraukį neigia, dirba, į Priklausomybės ligų centrÄ 2014 m. birželio 9 d. atvyko blaivi, be abstinencijos reiÅ¡kinių, orientuota visapusiÅ¡kai teisingai nuotaikos fonas lygus.

Taigi, minėta pažyma patvirtina, kad palikėjai buvo diagnozuotas priklausomybės alkoholiui sindromas, tačiau taip pat nurodyta, kad nuo 2013 m. rugsėjo 20-23 d., A. P. teigimu, ji alkoholio nevartoja, į Priklausomybės ligų centrÄ 2014 m. birželio 9 d. atvyko blaivi, be abstinencijos, reiÅ¡kinių. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. kovo 5-17 d. ekspertizės akte konstatuota, kad A. P. testamento sudarymo metu 2014 m. vasario 27 d. konstatuojamas priklausomybės alkoholiui sindromas (F10.2), kuris tuo metu jai netrukdė suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.

Ekspertas akte nurodė, kad nėra jokių duomenų apie testatorės somatinės bÅ«klės sutrikimų sukeltus reikÅ¡mingus psichikos bÅ«klės pakitimus, kurie jai bÅ«tų trukdę suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti 2014 m. vasario 27 d. testamento sudarymo metu. Ekspertizės akto turinys patvirtina, kad ekspertas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs esminius ginčui aktualiais aspektais byloje esančius medicininius duomenis, pateikė argumentuotÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra jokių objektyvių duomenų, jog A.

P. sudarant (duomenys neskelbtini) testamentÄ konstatuotas psichikos sutrikimas sÄ lygotų negalėjimÄ suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. A. P. mirties liudijime be kitų mirties priežasčių nurodyta ir kepenų cirozė, tačiau minėta aplinkybė niekaip (tiesiogiai ar netiesiogiai) nelemia manymo apie palikėjos galėjimÄ /negalėjimÄ sudaryti testamentÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad testamentas buvo sudarytas ir patvirtintas notarų kontoroje. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad notarė veiksmus atliko laikantis atidumo ir rÅ«pestingumo pareigos, kaip tai nustato notarų veiklÄ ir atsakomybę reglamentuojantys teisės aktai, tokių aplinkybių ieÅ¡kovė nenurodė.

Testatorė su testamento tekstu buvo supažindinta ir jį patvirtinimo, t. y. testatorė asmeniÅ¡kai savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kė tiesiogiai notarei. Aplinkybė, kad testatorė pasirašė notarės, kaip valstybės įgalioto asmens, atliekančio Lietuvos Respublikos notariato įstatyme nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų, jos praÅ¡ymu parengto testamento, įraÅ¡ydama savo vardÄ , pavardę ir pasiraÅ¡ydama, sudaro pagrindo manyti, kad testatorės valia buvo tinkamai iÅ¡reikÅ¡tÄ , atitiko tikrÄ jÄ valiÄ .

Pažymėtina ir tai, kad nuo ginčijamo testamento sudarymo dienos iki testatorės mirties praėjo daugiau nei keturi metai, tačiau testatorė savo valios nepakeitė, kas tik sustiprina vertinimÄ , jog ji buvo savo valia apsisprendusi dėl buto palikimo atsakovui.

14. Ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su mamos atvykimu į ieškovės jubiliejų 2014 m. vasario mėnesį, neturi esminės įrodomosios reikšmės. Nors, kaip nurodė ieškovė, iš pradžių buvo manoma, kad mama neatvyks į ieškovės jubiliejų, vėliau ji atvyko. Vien ieškovės paaiškinimai, kad mama atrodė blogai – buvo sutinusi, drebanti, visų byloje esančių įrodymų visumoje nesudaro pagrindo laikyti aplinkybę dėl testamento sudarymo nesuvokiant savo veiksmų reikšmės įrodyta, nes ieškovės pateiktas fizinės mamos būsenos vertinimas yra subjektyvus, nenuneigiantis eksperto išvados.

IeÅ¡kovės teiginiai, kad tik buto palikimas broliui neatitinka protingumo principo yra neįtikinami, nes vieno iÅ¡ turto objekto palikimas vaikui atitinka gyvenimiÅ¡kÄ praktikÄ . Kita vertus, minėtÄ ieÅ¡kovės iÅ¡vadÄ paneigia atsakovo paaiÅ¡kinimai, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise atiteko kiti Å¡eimai priklausantys butai (po tėvo, senelio mirties), todėl jai priklausantį butÄ palikėja norėjo palikti sÅ«nui (atsakovui). Toks turto padalijimas tarp vaikų yra pakankamai įprastas, todėl laikytinas labai tikėtinu.

IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės dėl konfliktiÅ¡kų santykių tarp mamos ir brolio/jo sutuoktinės paneigtos atsakovo prieÅ¡ingais paaiÅ¡kinimais, todėl nėra laikytinos įrodytomis. Geri santykiai tarp ieÅ¡kovės ir motinos savaime nesuponuoja iÅ¡vados, kad butas remiantis protingumo principu turėjo bÅ«ti paliktas abiem vaikams, nes palikėja turėjo teisę palikti turtÄ po mirties savo nuožiÅ«ra bei apie tokiÄ valiÄ neinformuoti ieÅ¡kovės.

15. Remiantis CK 1.91 straipsniu, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sÄ lygomis gali bÅ«ti teismo pripažintas negaliojančiu. Taikant minėtÄ teisės normÄ turi bÅ«ti nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytÄ sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai apgaulė lėmė sandorio sudarymÄ , smurtu paprastai laikytinas tiesioginis fizinis ar psichinis poveikis asmeniui, sudarančiam sandorį, pripažintinas negaliojančiu tik sandoris, kuris sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiÅ¡kiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sÄ lygomis.

Dėl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

16. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė nenurodė konkrečių aplinkybių (argumentų) bei nepateikė įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad palikėjÄ buvo siekiama tyčia suklaidinti, nuslepiant tam tikras aplinkybes ir taip jÄ palenkti sudaryti sandorį, taip pat nebuvo pateikti ir duomenys, kad testatorė buvo apgauta, jai darytas poveikis siekiant, kad bÅ«tų sudarytas testamentas. IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės dėl galimo mamos bauginimo, grasinimo iÅ¡vežti į ligoninę paneigtos atsakovo paaiÅ¡kinimais bei nėra patvirtintos jokiais kitais įrodymais, todėl laikytinos neįrodytomis.

IÅ¡ esmės, sutiktina su atsakovu, ieÅ¡kovė konkrečiai nenurodė, kada, kokius veiksmus atsakovas atliko siekdamas suklaidinti ar paveikti testatorę, tik įtarinėja atsakovÄ atlikus tokius veiksmus. Tokį manymÄ pagrindžia tiek ieÅ¡kinio tyrinys, tiek ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai 2020 m. kovo 4 d. teismo posėdyje, kurie buvo daugiau numanomo pobÅ«džio nei tvirtas įsitikinimas tokias aplinkybes buvus. Vien tik ieÅ¡kovės iÅ¡reikÅ¡tos abejonės ir deklaratyvÅ«s teiginiai negali patvirtinti, kad testatorės valiÄ sudaryti testamentÄ lėmė aplinkybėmis, kurias kaip galimai buvusias nurodo ieÅ¡kovė (žr.

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-631-280/2019 ir kt.).

17. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , įvertinęs byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, jog įstatymo reikalaujama forma iÅ¡reikÅ¡ta A. P. valia neatitiktų jo tikrosios valios, tarp vidinės testatoriaus valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo bÅ«tų prieÅ¡taravimų, kad testatorė sandorį bÅ«tų sudariusi dėl kitų asmenų grasinimo ar realaus poveikio, tvirtinant testamentÄ bÅ«tų nustatyta esminių procedÅ«rinių trÅ«kumų, todėl ieÅ¡kinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.89, 1.91 straipsniai, 5.16 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Bylinėjimosi iÅ¡laidos 18. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovo iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai sudarė 2 328,88 Eur (2019 m. sausio 17 d. apmokėjimas 800 Eur sumai; 2019 m gegužės 12 d. apmokėjimas 1 000 Eur sumai; 2019 m. gegužės 12 d. apmokėjimas 528,88 Eur sumai). Advokatas teisinių paslaugų pobÅ«džio lentelėje nurodė, kad atsiliepimo parengimas ir pateikimas teismui sudarė 1 871,40 Eur; pasirengimas ir atstovavimas atsakovÄ 2019 m. kovo 4 d. teismo posėdyje – 149,72 Eur; susipažinimas su testatorės gydymo istorija – 76,94 Eur; pasirengimas ir atstovavimas atsakovÄ 2019 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje – 230,82 Eur.

PraÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies, kadangi atsižvelgiant į bylos esmę, jos sudėtingumÄ ir apimtį, į atliktus atsakovo atstovo atliktus procesinius veiksmus (atsiliepimo apimtį) ir jų kiekį, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 (LR Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytais maksimaliais advokato užmokesčio dydžiais, atsakovo praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos yra per didelės, neatitinka protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, realumo bei bÅ«tinumo kriterijų, todėl mažintinos iki 1 500 Eur bei ieÅ¡kinį atmetus yra priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, žr. palyginimui Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2516-430/2019).

19. Teismo turėtos paÅ¡to iÅ¡laidos iÅ¡ viso sudarė 19,88 Eur, ieÅ¡kinio netenkinus, valstybės naudai jos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės A. K. (CPK 96 straipsnio 2 dalis) Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovui S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 500,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 19,88 Eur (devyniolika eurų 88 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660). Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėja Ieva Pluirienė