2017-05-31 Nr. AB-11356-3-61-3-01012-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-455-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01012-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 43.8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. O. (B. O.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. O. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus rinktinės 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. 148-320 dėl atsisakymo leisti atvykti kertant sieną ir 2016 m. gruodžio 14 d. VSAT Vilniaus rinktinės sprendimo Nr. 203-188 dėl vizos panaikinimo, pripažįstant, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių; 2) panaikinti VSAT Vilniaus rinktinės 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 148-320 dėl atsisakymo leisti atvykti kertant sieną ir 2016 m. gruodžio 14 d. VSAT Vilniaus rinktinės sprendimą Nr. 203-188 dėl vizos panaikinimo.

Prašydamas atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, pareiškėjas nurodė, kad skundžiami sprendimai jam buvo įteikti 2016 m. gruodžio 14 d., todėl jis praleido Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnyje nustatytą 14 kalendorinių dienų terminą skundui administraciniam teismui paduoti. Skundo padavimo terminą praleido dėl to, kad sprendimai surašyti lietuvių kalba, todėl, nors sprendimai žodžiu jam buvo išversti į lietuvių kalbą, dėl patirto streso, kad buvo sulaikytas ir neįleistas į Lietuvą bei nepagrįstai apkaltintas suklastoto kelionės dokumento pateikimu, neužfiksavo šių sprendimų apskundimo tvarkos ir terminų. Atsigavęs po streso neturėjo galimybės dar kartą susipažinti su sprendimų turiniu dėl nesuprantamos kalbos, negalėjo įsigilinti į vizos panaikinimo bei atsisakymo leisti atvykti kertant sieną priežastis. Neįleidus į Lietuvos Respublikos teritoriją pašlijo pareiškėjo santykiai su partneriais, pareiškėjas neturi artimųjų ir draugų Lietuvos Respublikoje, dėl to buvo apsunkintos galimybės surasti atstovą jo pažeistai teisei ginti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą netenkino ir atsisakė priimti skundą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog skundžiami sprendimai jam buvo įteikti 2016 m. gruodžio 14 d., todėl paskutinė skundo padavimo teismui termino diena buvo 2016 m. gruodžio 28 d. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėjo atstovė advokatė N. G. skundą elektroninėmis ryšio priemonėmis teismui pateikė 2017 m. kovo 29 d., todėl Įstatymo 138 straipsnyje nustatytas skundo padavimo teismui terminas yra praleistas.

Spręsdamas dėl termino atnaujinimo, teismas pažymėjo, kad nors lietuvių kalbos nemokėjimas, buvimas kitoje valstybėje, laikas atstovui rasti yra aplinkybės, objektyviai apsunkinusios skundo teismui padavimą laiku, tačiau įvertinus tai, kad terminas praleistas ženkliai (trimis mėnesiais ir viena diena), manytina, kad pareiškėjas veikė nepakankami atidžiai ir rūpestingai. Teismas konstatavo, kad skundo padavimo terminas yra praleistas dėl nepagrįsto delsimo kreiptis į teismą, ir tai yra kliūtis jį atnaujinti.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą skundui paduoti, pripažįstant, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Mano, kad teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas veikė nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, prieštarauja teismo nutarties motyvams, kuriuose teismas pripažino, kad “lietuvių kalbos nemokėjimas, buvimas kitoje valstybėje, laikas atstovui rasti yra aplinkybės, objektyviai apsunkinusios skundo teismui padavimą laiku“. Be to, teismas nepagrįstai svarbiomis nepripažino ir kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių.

Pažymi, kad jis, kaip asmuo nesantis Lietuvos Respublikoje, nemokantis kalbos ir skundžiamus sprendimus gavęs ne jam suprantama kalba, buvo iš karto priverstas palikti Lietuvos Respubliką, todėl jis negalėjo elgtis taip pat kaip Lietuvos Respublikos pilietis mokantis kalbą ir esantis Lietuvoje, todėl jo atžvilgiu turėtų būti švelnesnis terminų taikymas.

Be to, mano, kad padėtis, kai Lietuvos Respublikoje negyvenančiam ir lietuvių kalbos nemokančiam asmeniui, įteikiamas surašytas tik lietuvių kalba dokumentas, kuris gali būti skundžiamas siekiant asmeniui apginti savo pažeistą teisę, negali būti laikoma nei protinga, nei teisinga ar sąžininga, nepriklausomai nuo to, kad šio dokumento turinys asmeniui buvo žodžiu išverstas į rusų kalbą. Teismas turėjo įvertinti aplinkybes, kurioms esant asmeniui buvo įteikti skundžiami dokumentai – asmuo buvo sulaikytas pasienyje, buvo atsisakyta jį įleisti į Lietuvos Respubliką, sužlugo jo planai, dėl ko asmuo patyrė didelį emocinį šoką, todėl akivaizdu, kad šių dokumentų apskundimo terminai asmeniui tiesiog neužsifiksavo, o vėliau juos pasitikslinti pareiškėjo galimybės buvo apribotos – skundžiamų dokumentų turinys jam buvo nesuprantamas, nes surašytas lietuvių kalba. Pareiškėjas iš karto negalėjo ginti savo pažeistos teisės dar ir todėl, kad neįleidus pareiškėjo į Lietuvos Respubliką, buvo apsunkintos jo galimybės susirasti atstovą Lietuvoje, galintį atstovauti jo interesus.

Pareiškėjo nuomone, teismas nurodytas aplinkybes turi pripažinti svarbiomis sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą, netenkinus pareiškėjo prašymą terminą atnaujinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas siekia apskųsti VSAT Vilniaus rinktinės 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimus dėl atsisakymo leisti atvykti kertant sieną ir dėl vizos panaikinimo. Skundžiami sprendimai grindžiami tuo, kad užsienietis turi netikrą kelionės dokumentą.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 2 dalyje. Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų – reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 138 straipsnį, užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Bylos duomenys patvirtina, jog su skundžiamais sprendimais pareiškėjas supažindintas pasirašytinai 2016 m. gruodžio 14 d., sprendimai jam įteikti, jų turinys išaiškintas – išverstas į rusų kalbą. Įstatymo nustatytas apskundimo terminas suėjo 2016 m. gruodžio 28 d., o skundas teismui pateiktas 2017 m. kovo 29 d. Taigi, pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir prašo jį atnaujinti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą (žr., pvz., LVAT 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006, 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006, 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Vertinant priežastis, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes, tai reiškia, kad prašymą nagrinėjantis teismas turi įvertinti kilusio ginčo pobūdį ir konkrečiu atveju pareiškėjo galimybę savarankiškai ginti savo teises ir interesus, piktnaudžiavimo turimomis teisėmis galimybes. Teismas, be kita ko, turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki įstatymu nustatyto termino).

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas yra užsienio valstybės pilietis, siekiantis apskųsti sprendimus, kuriais jis neįleistas į Lietuvos Respubliką, kaip keliaujantis su netikru (suklastotu) dokumentu. Pareiškėjas nemoka lietuvių kalbos ir visos jo procesinės teisės, susijusios su VSAT Vilniaus rinktinės sprendimų apskundimu, įgyvendinamos per advokatą. Kaip minėta, prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą grindžiamas tuo, kad pareiškėjas nemoka lietuvių kalbos, o neįleidus į Lietuvos Respubliką, buvo apsunkintos ir jo galimybės susirasti atstovą Lietuvoje. Pareiškėjas taip pat remiasi savo emocine būsena dėl gauto sprendimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo, tarp jų ir apeliacinio skundo padavimo teismui, terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Pagal administracinių teismų praktiką, sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Įvertinusi byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes ir remdamasi ginčui aktualia teismo praktika, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, siekdamas pasinaudoti savo teise į gynybą. Nors jo prašyme dėl termino atnaujinimo ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės galėjo turėti įtakos ir sudaryti kliūtis pareiškėjui laiku kreiptis į teismą, jos nepateisina nustatyto 14 dienų termino praleidimą net trimis mėnesiais. Pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė, kad visą tą laiką aktyviai siekė pasinaudoti teise į gynybą. Nagrinėjamu atveju toks pareiškėjo elgesys, net įvertinus tai, kad jis yra užsienietis, esantis už Lietuvos Respublikos ribų, negali būti vertinamas kaip sąžiningas ir rūpestingas savo teisių gynimas. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą paduoti skundą dėl atsakovo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimų. Pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, nenustatyta, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Pažymėtina, kad nutartis atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai paduoti skundą, kartu teismui pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą apskundimo terminą. Įstatyme nesant nustatyto naikinamojo termino, kuriam pasibaigus praleistas terminas negalėtų būti atnaujintas, asmenys gali kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais daug kartų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. O. (B. O.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Gintaras Kryževičius

Skirgailė Žalimienė