2019-05-15 Nr. AB-11279-3-61-3-00910-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-360-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00910-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Z. skundą atsakovams Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl sprendimo panaikinimo ir kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas P. Z. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovas) 2019 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. O3E-30 (toliau – ir Nutarimas); 2) priteisti iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Vilniaus šilumos tinklai” karšto vandens permokos kompensaciją pagal karšto vandens skaitiklių (jų pripažintus tinkamais) rodmenis nuo 2013 m. rugsėjo 1 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardintos ABTĮ 17 straipsnyje, o ginčai, kurių administraciniai teismai nesprendžia, nurodyti ABTĮ 18 straipsnyje.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, nurodė, kad pareiškėjo keliamo ginčo pobūdis yra dėl to, jog uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ ketino pakeisti pareiškėjo bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), karšto vandens skaitiklius, o jam nesutikus jų pakeisti, taikė karšto vandens suvartojimo normatyvą pagal Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodiką, patvirtintą Komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26 „Dėl šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika). UAB „Vilniaus energija“ nuo 2013 m. rugsėjo 1 d., nustatydama suvartojamo karšto vandens kiekį pareiškėjo bute, taikė Metodikoje numatytus karšto vandens suvartojimo normatyvus. Pareiškėjui sutikus pakeisti karšto vandens skaitiklius ir UAB „Vilniaus energija“ atstovams atvykus, pareiškėjas atsisakė bute esančius skaitiklius pakeisti naujais, kadangi nustatė, jog jie yra neaiškios kokybės, nesertifikuoti, nepaženklinti pagal 2006 m. Matavimo priemonių techninio reglamento ir tiesiogiai taikomo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2008 analogiškus reikalavimus.

Pareiškėjo ginčijamame Nutarime pažymėta, jog pareiškėjui nesuteikus galimybės pakeisti skaitiklius, UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ skaičiuodamos mokesčius už karštą vandenį pagal Metodikoje įtvirtintus karšto vandens suvartojimo normatyvus, nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių patiekto karšto vandens kiekio apskaičiavimą ir mokesčių už karštą vandenį skaičiavimą, reikalavimų.

Teismas nurodė, kad šiuo atveju nors pareiškėjas prašo panaikinti Komisijos Nutarimą, tačiau jo keliamo ginčo pobūdis nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjas siekia, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. kompensuotų karšto vandens permoką, todėl teismas vertino, jog pareiškėjo ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Komisija Nutarime nurodė, jog keliamas ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Atsižvelgęs į pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai, todėl jį atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Išaiškino pareiškėjui, kad dėl kompensacijos priteisimo jis turi teisę nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

III. Pareiškėjas P. Z. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo, kad gindamas savo teises 2018 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją (toliau – ir VEI), kuri pareiškėjo skundo neištyrė, patikrinimo akto nesurašė, nepateikė išvados, kad UAB „Vilniaus energija“ siūlomas (2013-2016 m.) skaitiklis „WFH36“ nepaženklintas pagal 2006 m. Matavimo priemonių techninio reglamento ir tiesiogiai taikomo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2008 analogiškus reikalavimus, o raštą skundo tyrimui persiuntė Komisijai.

VEI nustačiusi, kad skaitiklis „WFH36“ neatitinka/atitinka 2006 m. Matavimo priemonių techninio reglamento ir tiesiogiai taikomo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2008 analogiškus reikalavimus, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (UAB „Vilniaus energija“ teisių perėmėja) turėtų kompensuoti /nekompensuoti permoką už karštą vandenį iki bus sumontuotas sertifikuotas karšto vandens skaitiklis, o nepersiųsti skundą nagrinėti Komisijai, kuri neteisėtai jį pavertė ginču ir tuo sąmoningai užvilkino tyrimą.

Pareiškėjas teigia, kad pagrindinis klausimas yra ne karšto vandens kompensacija, bet ar siūlomas skaitiklis buvo sertifikuotas, jo atitiktis ir ženklinimas pagal 2006 m. Matavimo priemonių techninio reglamento ir tiesiogiai taikomo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2008 analogiškus reikalavimus. Nustačius, kad sertifikuoti karšto vandens skaitikliai pareiškėjo bute (2013-2016 m.) nebuvo įrengti dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“ kaltės, logiška ir teisėta bei teisinga yra perskaičiuoti kompensaciją nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. pagal UAB „Vilniaus energija“ pripažintų tinkamais skaitiklių rodmenis.

Pareiškėjas nurodo, kad Komisija, priimdama sprendimą dėl skaitiklių tinkamumo, vadovavosi AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateiktais teiginiais, kad skaitikliai „metrologiškai patikrinti ir atitinka visus teisės aktų reikalavimus“ (metrologinė patikra atliekama tik eksploatacijoje esantiems skaitikliams), „kaimyno skaitiklis“ bei VEI rašte nurodytais teiginiais, kad skaitiklis „WFH 36“ atitinka teisės aktų reikalavimus (sertifikuotas skaitiklis „WFH-M“ buvo tik 2017 m.), o konkrečiais teisės aktų reikalavimais, kad 2013-2016 m. AXISindustries gaminami karšto vandens skaitikliai „WFH 36“ negalėjo būti sertifikuoti, tai yra atliktos atitikties įvertinimo procedūros, moduliai (B, F, D), atitiktis darniesiems standartams ir kt., nes Lietuvos energetikos instituto Šiluminių įrengimų tyrimo ir bandymų laboratorija į notifikuotų (paskelbtųjų) įstaigų sąrašą, (indentifikavimo NB 1621), ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-699 įtraukta nuo 2015 m. spalio 30 d., o akreditavimo pažymėjimas Nr. LA.06.005 2017 m. balandžio 28 d. minėtai laboratorijai Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. AK-62 išduotas tik nuo 2017 m. balandžio 28 d., kuris įrodo, kad minėta laboratorija turi kompetenciją atlikti skaitiklių gamybos ir tyrimo procedūras bei išduoti leidimą gamintojui, minėtus skaitiklius ženklinti pagal aukščiau nurodytų reglamentų reikalavimus. Tai įrodo ir pateiktos tuo metu (2013-2016 m.) montuojamų skaitiklių „WFH 36“ nuotraukos, kuriose matyti, kad skaitiklis nepaženklintas pagal Reglamento reikalavimus.

Pareiškėjas teigia, kad dėl Komisijos 2019 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. O3E-30 kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą prašydamas jį panaikinti, taip pat atleisti nuo žyminio mokesčio. Teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi netenkino prašymo atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl tokiu būdu apribojo jo teisę gintis teisme. Jokių išaiškinimų teismas žodžiu nepateikė.

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau skundą 2019 m. kovo 13 d. nutartimi atsisakyta priimti. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į skundo turinį, todėl nepagrįstai atsisakė jį priimti. Esant nepaženklintam skaitikliui pagal 2006 m. Matavimo priemonių techninio reglamento ir tiesiogiai taikomo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2008 analogiškus reikalavimus turi būti atsiskaitoma pagal AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (UAB „Vilniaus energija“ teisių perėmėja) 2013 m. sumontuotus ir jų pripažintus tinkamais (yra patikrinimo aktai) skaitiklių rodmenis. VEI pagal savo veiklos nuostatus privalo vykdyti valstybinę energetikos įmonių naudojamų apskaitos prietaisų tinkamumą, saugą ir kokybę, ginti vartotojų teises, tačiau neištyrė pareiškėjo skundo, nesurašė patikrinimo akto, o vadovavosi tik šališkai AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (UAB „Vilniaus energija“ teisių perėmėja) pateikta informacija. Komisija, tirdama persiustą skundą, nepagrįstai pritarė vieningai ir šališkai VEI ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ raštuose pateiktai nuomonei (nesertifikuotų skaitiklių 2013-2016 m. naudojimui) ir tokiu būdu neužtikrino teisingų karšto vandens kainų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-418/2014, 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-980-520/2016).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vertinant pareiškėjo skundo reikalavimų priimtinumo klausimą, pirmiausia pažymėtina, jog pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde prašė panaikinti Komisijos 2019 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. O3E-30, kuris buvo priimtas išnagrinėjus tarp pareiškėjo ir UAB “Vilniaus energija” bei AB “Vilniaus šilumos tinklai” kilusį ginčą dėl mokėjimų už suvartotą karšto vandens kiekį perskaičiavimo ir karšto vandens permokos nuo 2013 m. kovo 12 d. kompensavimo, t. y. iš vartojimo sutarties kilusį ginčą. Komisijos Nutarime nurodyta, kad dėl Komisijos sprendimo ieškinys gali būti pareiškiamas bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo aplinkybes ir pareiškėjo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti Komisijos Nutarimą ir priteisti iš AB „Vilniaus šilumos tinklai” karšto vandens permokos kompensaciją pagal karšto vandens skaitiklių (jų pripažintus tinkamais) rodmenis nuo 2013 m. rugsėjo 1 d., nesusiję su viešuoju administravimu, todėl tokio ginčo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tai sudaro pakankamą ir savarankišką pagrindą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą privaloma nurodyti, į kokią instituciją pareiškėjui reikia kreiptis. Šią pareigą pirmosios instancijos teismas įvykdė ir išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtą administraciniam teismui. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo P. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė