2019-04-03 Nr. AB-8241-3-63-3-02738-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-109-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02738-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. M. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. M. skundą atsakovui Gargždų socialinių paslaugų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja S. M. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, kuriuo prašė:

1) panaikinti Gargždų socialinių paslaugų centro (toliau – ir Centras) direktorės 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (8.7) S-234, dėl Centro ir budinčios globėjos S. M. 2018 m. liepos 12 d. sudarytos Globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio ir paslaugų teikimo sutarties Nr. GCS-2 (toliau – ir Sutartis) nutraukimo;

2) įpareigoti Centrą toliau vykdyti Sutartyje prisiimtus šalių įsipareigojimus;

3) pripažinti Centro direktorės 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (8.7) S-234 vienašališkai nutraukti Sutartį diskriminaciniu;

4) įpareigoti Centro direktorę priimti sprendimą dėl budinčiam globotojui S. M. laikinos atokvėpio paslaugos suteikimo nuo 2018 m. gruodžio 24 d. iki 2019 m. sausio 6 d. pagal 2018 m. spalio 1 d. prašymą.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje pažymėjo, kad, nors sprendimą (potvarkį) dėl laikinosios vaiko globos (rūpybos) nustatymo priima viešojo administravimo subjektas (savivaldybės valdyba (meras)), tačiau jis, atlikdamas tokius veiksmus, veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyvis. Būtent teisinių santykių pobūdis, o ne teisinio santykio subjekto teisinis statusas lemia ginčo rūšinį teismingumą. Ginčai, kylantys dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo, globos (rūpybos) organizavimo, taip pat globos (rūpybos) priežiūros klausimai, savo teisine prigimtimi yra civiliniai, todėl jie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos reikalavimai kildinami iš sutartinių prievolių vykdymo organizuojant laikinąją globą ir sprendžiant laikinosios globos priežiūros klausimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

II. Pareiškėja S. M. atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį paliko nepakeistą, o pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčai, kylantys dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo, globos (rūpybos) organizavimo, globos (rūpybos) priežiūros klausimai, savo teisine prigimtimi yra civiliniai, todėl jie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėjo, jog pareiškėja savo teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą įgyvendino – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. sausio 23 d. rezoliucija priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą.

III. Pareiškėja S. M. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties išaiškinimo.

Pareiškėja prašo išaiškinti, ar Centras yra viešojo administravimo subjektas (valstybinis ir savivaldybės administravimo subjektas). Pareiškėja prašyme papildomai nurodo, kad Centras yra ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis savivaldybės funkcijas socialinių paslaugų teikimo srityje. Centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Klaipėdos rajono savivaldybė, kuri perdavė Centrui patikėjimo teise valdyti patalpas ir užtikrina Centro finansavimą pagal patvirtintą sąmatą bei Centro paruoštas programas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – administracinių bylų teisenos nuostatų dėl sprendimų išaiškinimo aiškinimas ir taikymas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-786-662/2015, 2016 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-104-662/2016, 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-49-438/2017 ir kt.). Nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali peržengti byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (žr., pvz., 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-200/2009, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-851-261/2016 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartimi, dėl kurios išaiškinimo kreipėsi pareiškėja, konstatuota, kad teisinių santykių pobūdis, o ne teisinio santykio subjekto teisinis statusas lemia ginčo rūšinį teismingumą, todėl pareiškėjos administraciniame teisme keltas ginčas dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo, organizavimo ir priežiūros yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams. Tiek pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartyje vertino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, tačiau nesprendė klausimo ir nepasisakė dėl to, ar Centras yra viešojo administravimo subjektas (valstybinis ir savivaldybės administravimo subjektas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis ir jos rezoliucinė dalis, kuria palikta nepakeista Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis dėl pareiškėjos kelto ginčo teismingumo, yra visiškai aiški, suprantama ir nedviprasmiška. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas išaiškinti minėtą nutartį ir šiame prašyme keliamas klausimas yra susijęs ne su nutarties rezoliucinės dalies neaiškumu, o su Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nevertintais klausimais. Kaip minėta, naudojantis ABTĮ įtvirtintu sprendimo išaiškinimo institutu negali būti keičiamas aiškinamo sprendimo turinys, juo (institutu) negali būti naudojamasi siekiant išaiškinti tai, ko teismas toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Todėl pareiškėjos prašymas dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties vykdymo išaiškinimo, kuriuo iš esmės siekiama, kad būtų išaiškinti teismo apskritai nevertinti klausimai, netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. M. prašymo dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties išaiškinimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė