ff58cfb1-4ff2-461b-a2dd-b2eff7bff482 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1372-613/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02968-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10; 2.6.10.2; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.8; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 17 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erikos MisiÅ«nienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės akcinės bendrovės „Laukininkų valda“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Laukininkų valda“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Lamberta“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Laukininkų valda“ priteisti 228,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 13,08 Eur kompensacinių palÅ«kanų, 6 proc. metinių procesinių palÅ«kanų, skaičiuojamų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. draudžiamojo įvykio metu buvo sulietos patalpos (grindys, lubos ir dalis sienos), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Ä®vykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Turto remonto kainÄ sudarė 268,00 Eur, atitinkamai ieÅ¡kovė patalpų draudėjai kompensavo kilusiÄ Å¾alÄ , iÅ¡mokėdama 228,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (268,00 Eur žalos suma – 40,00 Eur besÄ lyginė iÅ¡skaita). Draudėjos apdraustas turtas buvo sulietas dėl vandens prasiskverbimo pro namo bendrojo naudojimo inžinerinę įrangÄ .

Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratore paskirta atsakovė UAB „Laukininkų valda“, todėl bÅ«tent atsakovė turėjo pareigÄ prižiÅ«rėti administruojamo pastato bendro naudojimo inžinerinę įrangÄ ir organizuoti Å¡ios įrangos remonto darbus.

2. Atsakovė UAB „Laukininkų valda“ atsiliepimu į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, teismo prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, pagal įstatymuose nustatytus reikalavimus stebėjo namo techninę bÅ«klę, ja domėjosi – tinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas. 2016 m. spalio 10 d. atsakovė atliko pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rÄ . ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad karÅ¡to vandens sistemos bÅ«klė patenkinama. 1999 m. gruodžio 3 d. tarp Klaipėdos miesto tarybos ir UAB „Lamberta“ buvo sudaryta Gyvenamųjų namų, esančių atskirose butų Å«kio bendrovėse, Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų eksploatacijos sutartis Nr. 197.

Paminėta sutartimi UAB „Lamberta“ įsipareigojo eksploatuoti gyvenamųjų namų (taip pat ir daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)), kuriuose nėra įkurtos gyvenamųjų namų bendrijos, Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemas. 2017 m. gruodžio 5 d. atsakovė iÅ¡ UAB „Lamberta“ gavo praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo gautas praneÅ¡imas, jog UAB „Laukininkų valda“ administruojamame name, adresu (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini) virtuvės niÅ¡oje iÅ¡ karÅ¡to vandens stovo pro sukorodavusiÄ vietÄ sunkiasi vanduo, UAB „Lamberta“ nesandarumÄ lokalizavo, užvirindama stovÄ .

Pažymėjo, jog iki minėto praneÅ¡imo gyvenamojo namo karÅ¡to vandens tiekimo sistema specialistų nebuvo pripažinta esanti avarinės bÅ«klės. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai atsakovei apie įvykusiÄ avarijÄ nepranešė. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo nuolatos rÅ«pintis bendrojo naudojimo vamzdynu, bent jau esančiu jų bute, Å¡iuo atveju niekas kitas be jų sutikimo negali patekti ir apžiÅ«rėti vamzdyno bÅ«klės, užtikrinti, kad nebÅ«tų sudarytos jokios kliÅ«tys tikrinti vamzdynų bÅ«klę ir, reikalui esant, remontuoti.

Bendrojo naudojimo vandens stovo dalies, kurioje fiksuotas stovo defektas, apžiÅ«ra įprastiniu vizualiniu bÅ«du buvo neįmanoma. ApžiÅ«rai yra reikalingas buto savininko sutikimas ir praneÅ¡imas apie avarijÄ , todėl atsakovė apie jo bÅ«klę ar esamus pažeidimus galėjo sužinoti tik iÅ¡ buto savininko, o tokio praneÅ¡imo atsakovė iÅ¡ buto savininko negavo. Turto administratorius neturi jokių galimybių veikti savavaliÅ¡kai, vykdyti remonto darbus ir keisti inžinerinę įrangÄ , esančiÄ gyventojų privačiose patalpose – butuose, nes tai prieÅ¡tarautų nuosavybės neliečiamumo principui, kurį garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis.

Netgi pastatui esant avarinės būklės tretieji asmenys negali pažeisti absoliutaus žmogaus būsto neliečiamumo principo (Konstitucijos 24 straipsnio 1 dalis) ir be savininko sutikimo vykdyti intervencijos. Ieškovė neįrodinėjo, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, ir nepateikė nė vieno įrodymo, kad atsakovė teisės aktų nustatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdžiusi netinkamai.

3. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Lamberta“ atsiliepimu į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, teismo prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad 2016 m. birželio 7 d. raÅ¡tu Nr. D-106 trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ informavo atsakovę, kad jos administruojamame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), skirstomasis vamzdynas, karÅ¡to vandens stovai, esantys butuose, sienos Å¡achtose, yra stipriai pažeisti vidinės ir iÅ¡orinės korozijos, cirkuliacinės linijos stovai yra sienos konstrukcijoje.

Stovai yra avarinės bÅ«klės. Minėtu raÅ¡tu trečiasis asmuo, taip pat paprašė atsakovės su butų savininkais spręsti avarinės bÅ«klės skirstomojo vamzdyno bei stovų keitimo klausimÄ . Todėl trečiasis asmuo negali sutikti su atsakovės atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad iki avarijos, įvykusios 2017 m. rugpjūčio 27 d., vamzdynas nebuvo pripažintas avarinės bÅ«klės. Atsakovė, kaip daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ administruojanti bendrovė, su butų savininkais turėjo laiku spręsti avarinio vamzdyno keitimo klausimÄ , tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta.

Pažymėjo, kad UAB „Lamberta“ pakartotinai tokį praÅ¡ymÄ teikė ir 2018 m. lapkričio 19 d. raÅ¡tu Nr. D-166. UAB „Lamberta“ po įvykio taip pat teikė informacijÄ atsakovei raÅ¡tu apie lokalizuotÄ avarijÄ . Trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ tinkamai vykdė sutartyje, galiojančiuose techniniuose reglamentuose nurodytus reikalavimus ir pareigas, o ieÅ¡kovės ir atsakovės byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina, kad patalpos buvo aplietos iÅ¡skirtinai dėl UAB „Lamberta“ neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

RaÅ¡ytiniai įrodymai byloje nepatvirtina, kad vandens nuotėkį trÅ«kus karÅ¡to vandens stovui galėjo sÄ lygoti neteisėti UAB „Lamberta“ veiksmai. Dėl UAB „Lamberta“ kaltės nebuvo sugadintos jokios materialinės gėrybės, trečiasis asmuo nebuvo kviestas ir nedalyvavo komisijoje, suraÅ¡ant aktus, sudarant darbų sÄ matas ir vertinant ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytÄ Å¾alÄ , todėl nėra galimybės objektyviai spręsti, ar tikrai buvo aplietos lokalinėje sÄ matoje nurodyto ploto patalpos ir ar realiai buvo padaryta nurodyto dydžio žala.

ApžiÅ«rint patalpas po įvykio, ieÅ¡kovė privalėjo pakviesti atsakovę ir (ar) suinteresuotus asmenis, kad bÅ«tų iÅ¡vengta vėlesnių ginčų įrodinėjant žalos atsiradimo faktÄ ir žalos dydį. Žala nėra preziumuojama ir kiekvienu atveju jos dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas. Priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos turi bÅ«ti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, aiÅ¡kus, konkretus, egzistuoti objektyviai ir turi bÅ«ti įrodytas. Nenustatyta (ir nebuvo nustatinėjama), kad dėl UAB „Lamberta“ veiksmų ar neveikimo buvo padaryta ieÅ¡kinyje nurodyta žala.

4. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį palaikė, teismo prašė ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys žalos iÅ¡mokėjimo pagrindÄ . Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė, kaip gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų ir objektų administratorė, netinkamai vykdė įstatymuose apibrėžtas ir atsakovei tenkančias pareigas. 2015 metais buvo parengtas investicinis planas dėl minėto daugiabučio namo modernizavimo darbų atlikimo, atitinkamai atsakovė į bylÄ pateikė atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktus, kurie patvirtina, kad investiciniame plane numatyti daugiabučio namo modernizavimo darbai buvo atlikti tik 2019 metais.

Ä®vykis įvyko 2017 m. rugpjūčio 27 d. Byloje esantys UAB „Lamberta“ dokumentai patvirtina, kad atsakovė dar iki įvykio buvo informuota apie netinkamÄ gyvenamojo namo inžinerinių sistemų bÅ«klę. Atsakovė statinio apžiÅ«ros aktuose nurodė, kad vandens ir Å¡ildymo sistemų įranga yra susidėvėjusi ir yra laukiama, kol bus priimtas sprendimas dėl namo renovacijos atlikimo. IÅ¡ to, kas pateikta, matyti, kad atsakovė žinojo, kad namo inžinerinės sistemos neatitinka keliamų reikalavimų ir kelia grėsmę asmenų turtui.

Atsakovė, žinodama, kad inžinerinė įranga neatitinka įstatymuose keliamų reikalavimų, nesiėmė jokių bent minimalių veiksmų, kad iki namo renovacijos darbų atlikimo, namo inžinerinė įranga nekeltų grėsmės asmenų turtui, tuo užkertant keliÄ Å¾alos atsiradimui. Pažymėjo, kad UAB „Lamberta“ atliko namo karÅ¡to vandens tiekimo sistemos priežiÅ«rÄ ir pateikė atsakovei informacijÄ apie netinkamÄ namo inžinerinės sistemos bÅ«klę, Å¡iuo atveju iÅ¡skirtinai atsakovei tenka pareiga informuoti namo bendraturčius apie netinkamÄ inžinerinės sistemos bÅ«klę ir organizuoti remonto darbų atlikimÄ .

Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2019 metų atsakovė name bÅ«tų vykdžiusi inžinerinių sistemų remonto darbus, Å¡iuo atveju bÅ«tent atsakovės neveikimas ir sÄ lygojo žalos atsiradimÄ .

5. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Laukininkų valda“ atstovas advokatas Giedrius Gvildys su pareikÅ¡tu ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutiko, teismo prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad atsakovė, bÅ«dama namo administratore, tinkamai vykdė jai tenkančias pareigas. Ä®vykdė visus įstatymuose namo bendro naudojimo inžinerinėms sistemoms keliamus reikalavimus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių privalomas deliktinės atsakomybės sÄ lygas, namo administratorė negali visa apimtimi užtikrinti, kad name nekiltų avarijų.

Ä®gyvendindama namo modernizavimo procesÄ , atsakovė veikė rÅ«pestingai, teisės aktų pagrindu. Namo priežiÅ«rÄ atsakovė atlieka nuolatos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių inžinerinių sistemų avarinę bÅ«klę, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, kad inžinerinių sistemų eksploatavimas nėra galimas. Nors inžinerinių sistemų bÅ«klė ir bÅ«tų prasta, jų naudojimas yra galimas, ypač žinant, kad yra numatyti namo modernizavimo darbai. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, atlikusi inžinerinių sistemų patikrinimÄ , nepateikė jokių įpareigojimų atlikti inžinerinių sistemų remonto darbus.

Administratoriaus funkcija nėra užtikrinti avarinių įvykių name neatsiradimÄ . Administravimas apima daug veiksmų, kuriuos įgyvendina administratorius, atlikdamas administratoriaus funkcijas. Tuo metu, kai buvo keliamas namo modernizavimo klausimas, nebuvo bÅ«tinybės keisti namo vamzdynų sistemÄ . Jei bÅ«tų buvę bÅ«tina nedelsiant remontuoti vamzdynÄ , Å¡ie darbai bÅ«tų buvę atlikti. Visi techninės priežiÅ«ros reikalavimai buvo patenkinti. Patvirtino, kad avarija kilo dėl trÅ«kusio sukorodavusio vamzdžio.

6. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Lamberta“ atstovė advokato padėjėja Sima Ubė su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutiko, ieÅ¡kinį prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad Å¡ioje byloje įrodinėtina žala atsirado iÅ¡ delikto, bet nėra įrodytos visos Å¡iai atsakomybei bÅ«tinos sÄ lygos. Nėra aiÅ¡ku, kokiÄ teisės normÄ pažeidė atsakovė arba trečiasis asmuo. Trečiasis asmuo, vykdydamas pareigas pagal sutartį, Å¡ias pareigas vykdė tinkamai, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina byloje esantys dokumentai.

Atsakovė perdavė dalį funkcijų (priežiÅ«ros funkcijų) trečiajam asmeniui, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovė inžinerinių sistemų priežiÅ«rÄ vykdė netinkamai. Namo investiciniame plane yra įvertinta karÅ¡to vandens sistema, Å¡iame plane nėra nurodyta, kad sistema bÅ«tų netinkama. Trečiasis asmuo periodiÅ¡kai tikrina Å¡ildymo sistemÄ ir pildo su tuo susijusius dokumentus. Po 2016 m. gegužės 11 d. įvykusios avarijos vamzdynų bÅ«klė apibrėžta kaip avarinė.

Trečiasis asmuo neturi galimybės įvertinti visų name esančių inžinerinių sistemų stovų, kadangi tam tikros inžinerinės sistemos yra privatiems asmenims priklausančiuose butuose. Trečiasis asmuo apie name įvykusius įvykius ir atliekamus darbus nuolatos informuoja atsakovę. Tarp trečiojo asmens ir atsakovės vyksta nuolatinis bendradarbiavimas apie esamÄ inžinerinių sistemų bÅ«klę. Gavusi praneÅ¡imÄ apie inžinerinių sistemų neatitiktį reikalavimams, atsakovė turi imtis veiksmų paÅ¡alinti nustatytus neatitikimus.

Patvirtino, kad avarija kilo dėl name trÅ«kusio karÅ¡to vandens vamzdžio. Pažymėjo, kad karÅ¡to vandens tiekimo sistemoje hidrauliniai bandymai nėra atliekami. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Laukininkų valda“ 228,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 13,08 Eur kompensacinių palÅ«kanų, 6 (Å¡eÅ¡is) procentus metinių procesinių palÅ«kanų, skaičiuojamų už priteistÄ sumÄ â€“ 241,08 Eur nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2020 m. balandžio 29 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 130,79 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai.

8. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir remdamasis teisės aktais, reglamentuojančiais atsakovės teises ir pareigas vykdant jai pavestas funkcijas, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė turi pareigÄ tiesiogiai ir nepertraukiamai vykdyti administruojamo pastato bendrojo naudojimo patalpų ir objektų priežiÅ«rÄ ir, nustačiusi tam tikrÄ namo neatitiktį keliamiems reikalavimams, kuri kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, turi pareigÄ skubos tvarka suorganizuoti nustatytų bendro naudojimo objektų defektų remonto darbus.

9. Spręsdamas klausimÄ dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų, pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad pastaroji neįgyvendino jai teisės aktų nustatytų pareigų – tinkamai neprižiÅ«rėjo daugiabučio namo karÅ¡to vandens tiekimo sistemos ir, nustačiusi trÅ«kumus, neorganizavo sistemos remonto darbų bei pasyviai, net ketverius metus laukė, kol Å¡ie darbai bus atlikti namo atnaujinimo (modernizavimo) proceso metu, dėl Å¡ių atsakovės pareigų nevykdymo ieÅ¡kovei kilo 228,00 Eur žala.

Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, nes bÅ«tent dėl atsakovės neveikimo susidarė sÄ lygos draudžiamajam įvykiui kilti ir žalai atsirasti. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė įrodė bÅ«tinÄ sias civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus atsakovės veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, dėl to nusprendė, kad ieÅ¡kinys tenkintinas kaip įrodytas ir pagrįstas.

10. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl tinkamo atsakovo byloje, vertino tai, kad pagal faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes K. L. neteisėti veiksmai buvo atlikti ir žala ieÅ¡kovui buvo padaryta trečiajam asmeniui leidus, vykdant jo pavedimÄ , todėl nagrinėjamu atveju byloje galėtų bÅ«ti taikoma solidarioji atsakomybė (CK 6.6 straipsnis). Esant solidariajai prievolei, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Taigi, ieÅ¡kovas turėjo diskrecijos teisę rinktis, ar reikalavimÄ reikÅ¡ visiems solidariesiems atsakovams, ar bet kuriam vienam ieÅ¡kovo pasirinkimu. Teismas, atsižvelgdamas į paminėtÄ reglamentavimÄ ir į tai, kad žala atsirado bÅ«tent dėl atsakovo veiksmų, padarė iÅ¡vadÄ , kad K. L. yra tinkamas atsakovas Å¡ioje civilinėje byloje.

11. Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė, kad atsakovė privalo sumokėti ieÅ¡kovei 13,08 Eur kompensacinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos, ir mokėti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.260, 6.261 straipsniai, 6.37 straipsnis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. Atsakovė UAB „Laukininkų valda“, atstovaujama advokato Giedriaus Gvildžio, apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atmesti.

Taip pat priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neiÅ¡samiai vertino įrodymus ir deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas. 12.2. Teigia, kad daugiabučio gyvenamojo namo karÅ¡to vandens sistemos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Å¡io namo butų savininkams, dėl to visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso bÅ«tent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie Å¡iÄ teisę įgyvendina. 12.3.

Mano, kad, bÅ«dama namo administratore, tinkamai vykdė jai tenkančias pareigas. 12.4. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti atsakovę netinkamai vykdžius bendrojo naudojimo objektų techninę priežiÅ«rÄ ar pažeidus bendrojo pobÅ«džio pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir apdairiai.

13. Trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to paliktinas galioti. 13.2. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad žalos atsiradimÄ sÄ lygojo bendrosios inžinerinės įrangos, už kurios priežiÅ«rÄ buvo atsakinga atsakovė, defektai.

Atsakovė nepateikė įrodymų, kad neturėjo galimybės pateikti į butus apžiūrėti vamzdynų ir (ar) kad apskritai ėmėsi veiksmų atlikti bendrosios inžinerinės įrangos apžiūras. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė, žinojusi apie namo karšto vandens tiekimo sistemos neatitiktį keliamiems reikalavimams, ir net ketverius metus laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2019 metų nesiėmusi jokių aktyvių veiksmų tam, kad name būtų atlikti karšto vandens tiekimo sistemos remonto darbai, veikė itin rizikingai, ne namo bendratrčių interesų naudai, aplaidžiai ir nerūpestingai vykdė jai įstatymuose nustatytas pareigas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 27 d. įvyko įvykis, kurio metu buvo užlietos draudėjai N. P. nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo sugadintos šių patalpų grindys, lubos ir dalis sienos. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, dėl to draudėjai 2017 m. rugsėjo 1 d. išmokėta 228,00 Eur draudimo išmoka. Rašytiniais bylos dokumentais, t. y. turto sugadinimo (sunaikinimo) aktu ir pranešimu (apskaičiavimu), nustatyta, kad įvykis įvyko dėl daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), trūkusio bendro naudojimo karšto vandens tiekimo vamzdžio.

Namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratore yra paskirta atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Laukininkų valda“.

17. Atsakovė (apeliantė) namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų priežiÅ«rÄ 1999 m. gruodžio 3 d. Sutarties Nr. 197 ir Papildomo susitarimo pagrindais yra perdavusi trečiajam asmeniui UAB „Lamberta“. UAB „Lamberta“ 2016 m. birželio 7 d. atsakovei adresuotu praneÅ¡imu Nr. D-106 informavo atsakovę apie tai, kad namo skirstomasis vamzdynas, karÅ¡to vandens stovai, esantys butuose sienos Å¡achtose, yra stipriai pažeisti vidinės ir iÅ¡orinės korozijos. Cirkuliacinės linijos stovai yra sienos konstrukcijoje, stovai yra avarinės bÅ«klės, atitinkamai administratorės buvo praÅ¡oma su namo bendraturčiais spręsti avarinės bÅ«klės skirstomojo vamzdyno ir stovų keitimo klausimus.

UAB „Laukininkų valda“ 2016 m. spalio 10 d. Statinio apžiÅ«ros akte Nr. 06 nurodyta, kad namo skirstomasis vamzdynas yra patenkinamos bÅ«klės, uždaroji armatÅ«ra ir izoliacija iÅ¡ dalies nusidėvėjusi, stovų vamzdynas yra pažeistas korozijos. Minėto akto rekomenduojamų darbų defektų paÅ¡alinimo skiltyje yra numatyta, kad namas ruoÅ¡iasi dalyvauti atnaujinimo (modernizavimo) programoje, yra paruoÅ¡tas investicinis projektas, namo inžinerinė įranga bus keičiama. UAB „Lamberta“ 2017 m. gruodžio 5 d. praneÅ¡imu Nr. D-156 informavo atsakovę apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. namo bute Nr. 37 virtuvės niÅ¡oje iÅ¡ karÅ¡to vandens stovo pro sukorodavusiÄ vietÄ sunkiasi vanduo.

NesandarumÄ užsandarino UAB „Lamberta“. UAB „Lamberta“ 2018 m. lapkričio 19 d. praneÅ¡imu Nr. D-166 informavo atsakovę apie tai, kad 2018 m. lapkričio 17 d. namo bute Nr. 7 trÅ«ko karÅ¡to vandens stovas, esantis sandėliuko niÅ¡oje, nesandarumas užsandarintas UAB „Lamberta“, stovas yra avarinės bÅ«klės, stipriai sukorodavęs, bÅ«tina jį keisti. 2019 m. gruodžio 18 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktais Nr. 6 ir Nr. 7 rangovas perdavė, o atsakovė UAB „Laukininkų valda“ priėmė minėtuose aktuose nurodytus namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus, tarp kurių yra ir namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų pertvarkymo darbai.

Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2017 m. spalio 26 d. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimo akte Nr. 14IP8-563 nurodyta, kad buvo atliekama daugiabučio namo, esančio adresu Vyturio g. 3, Klaipėda, šildymo ir karšto vandens sistemos atitikties nustatytiems reikalavimams patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad namo šildymo ir karšto vandens sistemos neatitinka nustatytų reikalavimų.

18. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė turtinės žalos atlyginimÄ .

19. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neiÅ¡samiai vertino įrodymus ir deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas. Dėl deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygų 20. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo apeliantės teiginiais.

21. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sÄ lygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nurodytas civilinės atsakomybės sÄ lygas, iÅ¡skyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

22. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalÄ , padarytÄ asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , visiÅ¡kai jÄ atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrÄ ja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkcijÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ .

Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, bylos Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis).

Asmeniui, kuris Å¡iÄ pareigÄ pažeidžia arba kuris pagal įstatymÄ yra atsakingas už žalÄ padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

23. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktÄ priežastinio ryÅ¡io sampratÄ ir kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sÄ lygų Å¡iai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia Å¡ių padarinių atsiradimÄ . Nustačius, kad teisinę pareigÄ pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.

24. Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalies ir 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, asmuo, dėl kurio veiksmų atsirado žala kitam asmeniui, privalo Å¡iÄ Å¾alÄ atlyginti.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad įvykio, kuris buvo pripažintas draudžiamuoju, metu buvo apgadintos draudėjai priklausančios patalpos. IeÅ¡kovė draudėjai iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ ir kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl iÅ¡mokėtos sumos priteisimo iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, nagrinėjamu atveju iÅ¡ atsakovės kaip bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratorės, netinkamai vykdžiusios administratoriaus pareigas.

26. CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybes taisyklės. Pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių tenka ieÅ¡kovei. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama, tai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktrinÄ kaltė ir neteisėti veiksmai yra neiÅ¡skiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiÅ¡kai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpcijÄ . Statinių savininkai (valdytojai) žalÄ , atsiradusiÄ dėl statinių trÅ«kumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė (CK 6.266 straipsnis).

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2010 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai pasisakė dėl atsakovės kaip bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratorės pareigų, iÅ¡analizavo teisės aktus, reglamentuojančius administratorės teises ir pareigas, todėl, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai pripažino atsakovės pareigÄ kompensuoti dėl įvykio kilusiÄ Å¾alÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad ji neįgyvendino jai teisės aktų nustatytų pareigų, dėl Å¡ių pareigų nevykdymo ieÅ¡kovei kilo pareiga atlyginti žalÄ .

Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, bÅ«tent dėl atsakovės neveikimo susidarė sÄ lygos draudžiamajam įvykiui kilti ir žalai atsirasti. Nustačius minėtas aplinkybės, darytina iÅ¡vada, kad egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos, kurias turi įrodyti ieÅ¡kovas ir kurios yra bÅ«tinos civilinei atsakomybei konstatuoti (CK 6.245–6.249 straipsniai). Dėl to teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad byloje nenustatytos bÅ«tinosios deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Dėl sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo 29. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Ä®rodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Rungimosi principas reikalauja, kad Å¡alys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jeigu Å¡alies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001;

Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo procesÄ ir įrodymų vertinimo reglamentuojančių teisės normų, o apeliantė be pakankamo pagrindo atskirajame skunde tvirtina, jog skundžiama nutartis nėra pagrįsta byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu.

30. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, apeliaciniame skunde nenurodo, kokias materialinės teisės normas teismas pažeidė priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , tačiau pasisako, kad skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas byloje esančių įrodymų tinkamu tyrimu ir iÅ¡samiu vertinimu, teisėjų kolegija, remdamasi nutarties 29 punkte pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, atmeta apeliantės argumentus kaip nepagrįstus. Dėl įrodymų vertinimo 31. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neiÅ¡samiai vertino įrodymus.

32. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, Å¡alių teiktais paaiÅ¡kinimais, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Dėl bylos procesinės baigties 34. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant nagrinėjamÄ ginÄÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

37. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. IeÅ¡kovė UAB „Lietuvos draudimas“ duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis Giedrė Seselskytė