ff58cb33-eccd-4633-b9ca-c447b65b0ca2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario mėn. 21 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis Sekretoriaujant K.Pečiukaitienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui G. K. ir atstovui adv.Igoriui Manzurovui, atsakovo ADB „Gjensidige” atstovui E. M., trečiajam asmeniui A. T. – S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. K. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige” dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovas G. K. (toliau – ieÅ¡kovas) ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – atsakovės) „Gjensidige” 4408,53 Eurų draudimo iÅ¡mokÄ , atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , priteisti 5 procentų procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad 2020-06-27 Vilniuje, Žirgų gatvėje įvyko eismo įvykis, kur jo dalyviai buvo a/m Mercedes Benz S320, v.n.(duomenys neskelbtini) (valdytojas G.

K.) ir a/m Volvo V70, v.n.(duomenys neskelbtini) (valdytoja A. T.). Vairuotojai dėl eismo įvykio kaltininko sutiko eismo įvykio vietoje, kur nustatytas kaltininkas A. T., kuri su tuo sutiko ir dalyviai užpildė eismo įvykio deklaracijÄ ir apie įvykį pranešė eismo įvykio kaltininko draudimo bendrovei, t.y. ADB “Gjensidige”. Po autoįvykio buvo užvesta žalos bylÄ suteikiant jai numerį CLT2105969. IeÅ¡kovo automobilis eismo įvykio dienÄ buvo techniÅ¡kai tvarkingas ir turėjo eismo įvykio dienai galiojančiÄ techninę apžiÅ«rÄ (nuo 2019-06-19 iki 2021-06-19).

IeÅ¡kovas praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti, nes draudiminis įvykis įvyko ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis, o atsakovo atsikirtimai atmestini. Nurodo, kad jis ant kelio posÅ«kio kelkraÅ¡tyje pliaupiant lietui laukė atvažiuojančios sutuoktinės draugės iÅ¡ (duomenys neskelbtini) A. T.-S., kad ji neklaidžiotų gyvenvietėje. Kai ji pasirodė, tai ji nespėjo sustabdyti automobilio ant posÅ«kio, atsitrenkė į jo automobilį. Pliaupė lietus, todėl autoįvykio deklaracijÄ užpildė namuose su trečiuoju asmeniu.

Nurodo, kad dėl draudimo iÅ¡mokos nuvyko į atsakovo bÅ«stinę, kur su juo ir jo sutuoktine elgėsi grubiai, reikalavo leisti susipažinti su asmeniniais duomenimis, kas jam buvo nepriimtina, nes vykdo verslÄ , nenorėjo atskleisti komercinių žinių. IÅ¡ pradžių atsakovas pasiÅ«lė menkÄ draudimo iÅ¡mokÄ , už kuriÄ nesuremontuotų automobilio, o vėliau apkaltino jį ir trečiÄ jį asmenį, kad tyčia sukėlė autoįvykį, slėpė autoįvykio informacijÄ . Nurodo, kad po autoįvykio jis daug kartų kreipėsi į atsakovÄ dėl draudimo iÅ¡mokos, susiraÅ¡inėjo, nesutiko su atsakovo paskaičiuota padaryta žala automobiliui.

Atsakovo klausimynas nebuvo susijęs su autoįvykiu, o galimybė surinkti asmeninę informacijÄ apie ieÅ¡kovÄ . Abu autoįvykyje dalyvavusius automobilius saugojo ir neremontavo, todėl keista girdėti iÅ¡ atsakovo, kad A. T.-S. Volvo V70, v.n. (duomenys neskelbtini) nepateiktas apžiÅ«rai. Nurodo, kad A. T.-S. yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini), ZujÅ«nų gyvenvietėje nesusigaudo, todėl ji negalėjo paaiÅ¡kinti kurioje gatvėje aikÅ¡telėje nutemtas automobilis po autoįvykio, o atsakovo darbuotojai su ieÅ¡kovu vengė kontaktų.

Nurodo, kad byloje yra atsakovo nusamdyto UAB „Impulsana“ eksperto V. M. iÅ¡vada ir teismo paskirtos ekspertizės iÅ¡vada, kas geriausiai atspindi atsakovo veiksmus siekiant iÅ¡vengti draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo: iÅ¡ pradžių pasiÅ«lo maÅ¾Ä piniginę iÅ¡mokÄ , o nesutinkant su iÅ¡mokos suma, pateikia UAB „Impulsana“ eksperto V. M. iÅ¡vadÄ dėl automobilių pažeidimų nesuderinamumo, inicijuoja autoįvykio dalyviams baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl sukčiavimo. Nurodo, kad ieÅ¡kovui telefonas yra darbo priemonė, gauna užsakymus, todėl atsakovo paaiÅ¡kinimas, kad nebuvo galimybės susisiekti su ieÅ¡kovu, atmestinas.

Atsakovas ADB „Gjensidige” praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, nes eksperto V. M. iÅ¡vadoje nurodyta, kad techniniu požiÅ«riu neįtikėtini automobilių apgadinimo susidarymo aplinkybės. Nurodo, kad autoįvykis inscenizuotas, ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo vengė bendradarbiauti su draudiku, neatskleidė autoįvykio aplinkybių, slėpė informacijÄ , yra tarpusavyje susiję. Nurodo, kad Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybÄ atmetė raÅ¡ytus ieÅ¡kovo skundus atsakovo atžvilgiu. Trečiasis asmuo A.

T.-S. nurodo, kad buvo atvykusi 2020-06-27 į Vilnių apsipirkti, o vakare turėjo nuvykti pas draugę į ZujÅ«nus: susitarė, kad ieÅ¡kovas lauks automobilyje ant posÅ«kio ties įvažiavimu į gyvenvietę, kad nereikėtų klaidžioti gyvenvietėje ir ieÅ¡koti ieÅ¡kovo namo. Nurodo, kad lijo ir stabdant ant posÅ«kio ties ieÅ¡kovo automobiliu, jÄ užnešė ir atsitrenkė į ieÅ¡kovo automobilį. Nurodo, kad smarkiai lijo, todėl deklaracijÄ užpildė ieÅ¡kovo namuose. Automobilį ji paliko ZujÅ«nuose, gatvės pavadinimo nežino, grįžo namo autobusu, nes turi namuose (duomenys neskelbtini) kitÄ automobilį.

Nurodo, kad atsakovas su ja nesusisiekė, nors telefonas jai reikalingas nuolatos darbe vykdant darbines funkcija. Nurodo, kad yra atsakovui pateikta autoįvykio deklaracija, automobiliai buvo nesuremontuoti, važiavo smarkiai lyjant nežinomu keliu, ieÅ¡kodama kelkraÅ¡tyje ieÅ¡kovo automobilio, posÅ«kyje nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į ieÅ¡kovo automobilį, nežino kokia dar papildoma draudikui informacija reikalinga. IeÅ¡kinys tenkinamas. Teismas pagal bylos medžiagÄ , autoįvykio deklaracijÄ nustatė, kad 2020-06-27 Vilniuje, Žirgų gatvėje įvyko eismo įvykis, kur jo dalyviai buvo a/m Mercedes Benz S320, v.n.(duomenys neskelbtini) (valdytojas G.

K.) ir a/m Volvo V70, v.n.(duomenys neskelbtini) (valdytoja A. T.-S.). IeÅ¡kovui UAB „Vialita“ automobilio remonto darbus su keičiamomis naudotomis detalėmis įkainavo 4508,40 eurų. Atsakovas įkainavo 1632,55 eurams remonto darbus su keičiamomis detalėmis (1,2 tomai). IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo ” 4408,53 Eurų draudimo iÅ¡mokÄ , atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , priteisti 5 procentų procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas į ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ dėl autoįvykio atsikerta, kad autoįvykis inscenizuotas, vadovaudamasis eksperto V. M. iÅ¡vada ir aplinkybe, kad autoįvykio dalyviai atsisakė bendradarbiauti su draudiku. Teismas ieÅ¡kinį tenkina. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 12 str. 1 d. 3 p. numato: „tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir, vadovaudamiesi Kelių eismo taisyklių nuostatomis, nekviečia policijos į eismo įvykio vietÄ , – eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems eismo dalyviams pasiraÅ¡yti.

Tuo atveju, kai nė vienas eismo įvykio dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi eismo įvykio dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos eismo įvykio dalyvių parašais. Pildoma tiek eismo įvykio deklaracijos egzempliorių, kiek yra eismo įvykio dalyvių“. Nurodyto įstatymo 15 str. 2 d. numato:

„Kai žala padaryta turtui, nukentėjęs trečiasis asmuo privalo iÅ¡saugoti sugadintÄ transporto priemonę ar kitÄ turtÄ tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiÅ«rės atsakingo draudiko arba Biuro įgaliotas asmuo, ir suteikti galimybę draudiko ar Biuro įgaliotam asmeniui apžiÅ«rėti sugadintÄ ar sunaikintÄ turtÄ . Atsakingas draudikas ar Biuras nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens raÅ¡ytinio praneÅ¡imo apie eismo įvykį gavimo dienos, privalo nusiųsti įgaliotÄ asmenį apžiÅ«rėti sugadintÄ ar sunaikintÄ turtÄ , suraÅ¡yti apžiÅ«ros ataskaitÄ ir pateikti jÄ pasiraÅ¡ytinai susipažinti nukentėjusiam trečiajam asmeniui“.

LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 16 str. 2 d. numato, kad atsakingas draudikas moka iÅ¡mokÄ nukentėjusiam trečiajam asmeniui, kai transporto priemonės valdytojui atsirado civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo naudojant apdraustÄ transporto priemonę, nepaisant to, ar valdytojas vykdė draudimo sutarties sÄ lygas, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus, ir nepaisant to, ar prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį draudėjas suteikė draudikui visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ , kurios reikia draudimo sutarčiai sudaryti.

Ä®statymo 19 str. 6 d. numatyta, kad atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio iÅ¡mokÄ , nevirÅ¡ijančiÄ Å¡io įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Teismas nustatė, kad po autoįvykio ieÅ¡kovas G. K. ir tretysis asmuo A. T.-S. užpildė eismo įvykio deklaracijÄ .

Tretysis asmuo A. T.-S., apsidraudusi civilinę atsakomybę atsakovo draudimo bendrovėje (1 tomas), pripažino kaltę dėl įvykusio autoįvykio. Eismo įvykio dalyviai automobilių neremontavo, nurodė autoįvykio aplinkybes. Atsakovas 2020-07-15 sudarė žalos sÄ matÄ 1632,55 eurų sumai, su kuria ieÅ¡kovas nesutinka, nes pagal autoserviso ieÅ¡kovui 2020-07-30 sudarytÄ sÄ matÄ automobilio remonto kaina, panaudojant senas detales, yra trigubai didesnė – 4508,40 eurų. Teismas, vadovaudamasis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 16 str. 2 d., ieÅ¡kinį tenkina.

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad tretysis asmuo A. T.-S. buvo apdraudusi vairuotojo civilinę atsakomybę. Iš 2020-09-25 UAB „Impulsana“ eksperto V. M. išvados Nr. MV 2020-60 nustatyta, kad atsakovui buvo pateikta autoįvykio schema, automobiliai ekspertinei apžiūrai. Ieškovo G. K. elektroninis susirašinėjimas su atsakovu, jo rašyti skundai Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybai, rodo, kad ieškovas ne tik bendradarbiavo su atsakovu, bet ėmėsi visų priemonių siekdamas apginti savo turtines teises.

Teismo paskirtos ekspertizės aktas 2022-11-04 Nr.11-1956 (22) paneigia 2020-09-25 UAB „Impulsana“ eksperto V. M. iÅ¡vadÄ Nr. MV 2020-60. Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktoje ekspertizėje iÅ¡vadoje konkrečiai nurodoma kokiomis konkrečiomis automobilių dalimis autoįvykio dalyviai kontaktavo ir kokius pėdsakus, dažų dalis paliko, kokios automobilių dalys buvo susidÅ«rimo metu sugadintos. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis atliktos ekspertizės iÅ¡vada, atsisakė ieÅ¡kininio reikalavimo dalies 99,87 eurų dėl žalos už trÅ«kusį automobilio stiklÄ atlyginimo, patikslino ieÅ¡kinio dalykÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta: Atsižvelgiant į privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikslus pirmiausia turi bÅ«ti vykdomos prievolės, atsirandančios iÅ¡ Å¡ios draudimo sutarties, t. y. nukentėjęs asmuo turi tenkinti savo reikalavimÄ pareikÅ¡damas jį tiesiogiai draudikui, iÅ¡skyrus TPVCAPDÄ® 21 straipsnyje nurodytus atvejus. Nukentėjusio trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisė draudikui reiÅ¡kia, kad jis negali atsisakyti Å¡ios teisės CK 6.191 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Draudikas, egzistuojant Å¡iems draudimo prievoliniams santykiams, yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigÄ vykdyti sutartinę prievolę, nevirÅ¡ijant draudimo sutartyje ir TPVCAPDÄ® 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, padengti padarytus nuostolius kreditoriui – trečiajam asmeniui (naudos gavėjui), kuris nėra sutarties Å¡alis. ŽalÄ padariusio asmens (draudėjo) ir draudiko draudimo sutartyje ir įstatyme nustatytos teisės ir pareigos, jų apimtis turi įtakos nukentėjusio (trečiojo asmens) teisės reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ draudiko įgyvendinimui.

Jeigu nukentėjusiam asmeniui apskaičiuotas turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo dydis virÅ¡ys TPVCAPD sutartyje ir TPVCAPDÄ® 11 straipsnyje nustatytas maksimalias turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo ribas, draudikas turi pareigÄ sumokėti nukentėjusiajam tik Å¡ių ribų nevirÅ¡ijančiÄ Å¾alos atlyginimo dalį. Tokiais atvejais, kai draudimo iÅ¡mokos suma mažesnė už padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam, pastarasis turi teisę neatlygintos žalos dalies reikalauti iÅ¡ kalto asmens (CK 6.254 straipsnio 2 dalis, TPVCAPDÄ® 13 straipsnio 2 dalis).

Å iems santykiams taikomos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016). TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 4 dalyje nustatyti pretenzijos pareiÅ¡kimo atsakingam draudikui mokėti iÅ¡mokÄ terminai, bet ne ieÅ¡kinio senaties terminai kreiptis į teismÄ dėl pažeistos teisės gynybos. Nustatyto vienerių metų pretenzijos pareiÅ¡kimo termino praleidimas nelemia nukentėjusio trečiojo asmens materialiosios subjektinės teisės, t. y. teisės gauti žalos atlyginimÄ , tarp jų – ir draudimo iÅ¡mokos forma, pasibaigimo.

Atsakingas draudikas net ir tokiu atveju, kai nukentėjęs trečiasis asmuo pareiÅ¡kia pretenzijÄ praleidęs vienerių metų terminÄ , neturi teisės atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam trečiajam asmeniui tuo pagrindu, kad praleistas Å¡is terminas, nes toks atsisakymo mokėti iÅ¡mokÄ pagrindas TPVCAPDÄ® nenustatytas. Kai nukentėjęs trečiasis asmuo pavėlavo pareikÅ¡ti atsakingam draudikui pretenzijÄ per įstatyme nustatytÄ vienerių metų terminÄ , Å¡is turi teisę sumažinti mokėtinÄ draudimo iÅ¡mokÄ tik tais atvejais, kai tam yra TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas, t. y. kai pavėluotas pretenzijos pareiÅ¡kimas turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalÄ .

Jei tokių pasekmių neatsiranda, vien tuo pagrindu, kad pretenzija buvo pareikÅ¡ta praleidus vienerių metų terminÄ , atsakingas draudikas negali atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar jÄ sumažinti.??? (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-43-706/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje praktikoje nurodė, kad TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas pretenzijai pareikÅ¡ti negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir taikomas taip, kad dėl to bÅ«tų iÅ¡ esmės paneigiama draudiko draudimo sutarties pagrindu atsiradusi pareiga atlyginti žalÄ , o, nukentėjusiam asmeniui per nurodytÄ terminÄ nepareiÅ¡kus reikalavimo žalÄ padariusio asmens draudikui, žalÄ padaręs asmuo (draudėjas) prarastų draudimo sutarties teikiamÄ apsaugÄ .

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarautų TPVCAPD įstatyme įtvirtinto privalomojo civilinės atsakomybės draudimo esmei ir tikslams. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kina, kad TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikÅ¡ti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalÄ iÅ¡ Å¡iÄ padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas prieÅ¡ nukentėjusįjį pagal deliktinės atsakomybės taisykles.

Teismas, vadovaudamasis LR CK 1.131 str. 2 d. atnaujina ieÅ¡kovui G. K. ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes jis praleistas atsakovui neteisėtai atsisakant iÅ¡mokėti žalos atlyginimÄ , o ieÅ¡kovas G. K. nebuvo pasyvus – jis aktyviais veiksmais ėmėsi priemonių ginti teises – rašė atsakovui reikalavimus, skundė draudikÄ Lietuvos bankui. Draudikas inicijavo ieÅ¡kovui ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje. IeÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. ??? ??? Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl eismo įvykio deklaracijos įrodomosios reikÅ¡mės nurodė:

„Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykis įvyko ir jame buvo sugadinta ieÅ¡kovo transporto priemonė. Abejonių iÅ¡kilo dėl eismo įvykio aplinkybių. Draudikė, remdamasi ekspertų iÅ¡vadomis, teigė, kad žala galimai kilo kitomis nei eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Vadinasi, draudikė įrodinėjo, kad nukentėjęs asmuo galimai pateikė klaidinančiÄ informacijÄ . Tačiau, kaip pažymėta pirmiau, nagrinėjamu atveju informacijos klaidingumas siejamas su greičio iki susidÅ«rimo nurodymo ir eismo įvykio schemos nubraižymo tikslumu.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad tam tikras eismo įvykio dalyvių nurodytas aplinkybių dėl greičio ir matavimų neatitikimas negali bÅ«ti vertinamas kaip nesÄ Å¾iningumas, siekiant apgauti draudikÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad eismo įvykio metu visi jo dalyviai patiria didesnį ar mažesnį stresÄ . Be to, nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko tamsiu paros laiku, lyjant, lapkričio 1 dienÄ , byloje nenustatyta, kad kitas eismo įvykio dalyvis bÅ«tų gavęs kokiÄ naudÄ iÅ¡ Å¡io įvykio, prieÅ¡ingai, jo automobilis yra nevažiuojantis ir jo patirtos žalos niekas nekompensuoja.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Å¡ias bylos aplinkybes ir tai, kad eismo įvykio dalyviai net preliminariai neiÅ¡matavo atstumų tarp automobilių, o eismo įvykio deklaracijÄ pildė tik kitÄ dienÄ , darė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie eismo įvykio dalyvių nerÅ«pestingÄ ir lengvabÅ«diÅ¡kÄ elgesį. Be to, pažymėtina, kad, kaip nustatyta pagal bylos aplinkybes, eismo įvykio dalyviai apie įvykį pranešė policijai.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog yra sÄ lygos trečiojo asmens A. T. civilinei atsakomybei kilti, vadinasi, eismo įvykis pripažintinas draudžiamuoju, o eismo įvykių dalyvių nesÄ Å¾iningumas ar neapdairumas yra neįrodytas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2019)“. Kitoje nutartyje kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino (Byla: e3K-3-251-1075/2018):

Esminis eismo įvykio deklaracijos tikslas ir paskirtis yra užfiksuoti eismo įvykį, apraÅ¡ant jo aplinkybes ir nubraižant įvykio schemÄ . Å is siekis atsispindi ir TPVCAPDÄ® bei Kelių eismo taisyklių nustatytame reguliavime. Nei eismo įvykio deklaracijos apibrėžtis, nei kitos TPVCAPDÄ® ir Kelių eismo taisyklių nuostatos nesuponuoja, jog Å¡ios deklaracijos arba jÄ atitinkančio dokumento tikslas bÅ«tų apibrėžti ir sutarti dėl už eismo įvykį atsakingo asmens atsakomybės ir (ar) jos sÄ lygų.

Nėra pagrindo teigti, kad eismo įvykio deklaracijos 14 laukelio „Mano pastabos“ apatinės dalies „Patvirtinu, jog esu atsakingas (-a) už padarytÄ Å¾alÄ â€œ užpildymas reiÅ¡kia eismo įvykio dalyvių tikslÄ siekti teisinių padarinių, t. y. sukurti eismo įvykio dalyvių teises ir pareigas, susijusias su civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatymu. Minėto laukelio užpildymas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia eismo įvykio dalyvio subjektyvų įvykio aplinkybių įvertinimÄ , t. y. eismo dalyvių nuomonės pateikimÄ . <...> Teisinis reguliavimas suponuoja, kad, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikui sprendžiant klausimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ir siekiant nustatyti eismo įvykio aplinkybes bei atsakingÄ už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ vairuotojÄ (jo, kaip kaltininko, atsakomybę), eismo įvykio deklaracija ar jÄ atitinkantis dokumentas, kai eismo įvykio dalyviai nepranešė apie eismo įvykį policijai, yra pagrindinis ir pirminis dokumentas, kuriuo turi vadovautis draudikas.

Taip yra todėl, kad bÅ«tent eismo įvykio deklaracijoje ar jÄ atitinkančiame dokumente apraÅ¡omos eismo įvykio aplinkybės ir nubraižoma eismo įvykio schema. BÅ«tent iÅ¡ Å¡ių įvykio aplinkybių ir nubraižytos įvykio schemos draudikas turi galimybę spręsti dėl atsakingo už žalÄ asmens. Toks teisinis reguliavimas ne tik sudaro sÄ lygas su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams nustatytais atvejais nekviesti policijos į eismo įvykio vietÄ , bet ir užtikrina nukentėjusio asmens interesų apsaugÄ , įgalindamas draudikÄ efektyviai ir be uždelsimo spręsti draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo klausimÄ , kartu užkerta keliÄ draudikui reikalauti perteklinių dokumentų ar informacijos ir taip nepagrįstai užvilkinti su draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimu susijusias draudimo procedÅ«ras.

Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, toks teisinis reguliavimas neatleidžia draudiko nuo pareigos rÅ«pestingai ir atsakingai iÅ¡tirti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti. Todėl, jei draudikui kyla abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių, atsižvelgiant į įvykį, eismo įvykio deklaracijoje ar jÄ atitinkančiame dokumente nurodytÄ informacijÄ ar kitas aplinkybes, pavyzdžiui, kai eismo įvykio deklaracijoje ar jÄ atitinkančiame dokumente nurodytos aplinkybės nesutampa su kitomis aplinkybėmis ar informacija, jis privalo iÅ¡samiai iÅ¡tirti eismo įvykio aplinkybes, siekdamas nustatyti draudžiamojo įvykio faktÄ , pasekmes ir draudimo iÅ¡mokos dydį.

Sisteminė teisinio reguliavimo (o ypač Å¡iame kontekste yra reikÅ¡minga TPVCAPDÄ® 12 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 5 dalis, Taisyklių 6 ir 29 punktai) analizė patvirtina, kad eismo įvykio deklaracija ar jÄ atitinkantis dokumentas, nors ir yra pagrindinis, tačiau ne vienintelis dokumentas, esantis pagrindu draudikui spręsti apie aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo iÅ¡mokos dydžiui nustatyti. Tuo atveju, kai tarp draudiko, apdraudusio transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, ir draudimo iÅ¡mokÄ turinčio teisę gauti asmens iÅ¡kyla ginčas dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio nustatymo, t. y. kaip nagrinėjamoje byloje dėl žalÄ padariusio asmens ir jo kaltės laipsnio, Å¡ios aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju įrodinėjamos remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir leistinais įrodymais.

Nei TPVCAPDÄ®, nei kitas įstatymas nesuteikia eismo įvykio deklaracijai ar jÄ atitinkančiam dokumentui didesnės įrodomosios galios, todėl teismas, nagrinėdamas tokį ginÄÄ , turi vertinti visus Å¡alių pateiktus įrodymus.??? ??? Taigi tiek TPVCAPDÄ®, tiek Taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima iÅ¡laidas, bÅ«tinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiÅ¡kai turėtas iÅ¡laidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal bÅ«tinÄ sias remonto iÅ¡laidas.

Sugadinto turto vertės atkÅ«rimas iki įvykio reiÅ¡kia, kad bÅ«tina atsižvelgti į automobilio detalių ar dalių nuvertėjimÄ dėl eksploatavimo iki įvykio. <...> visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas reiÅ¡kia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Todėl ir sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nuvertėjimo dėl eksploatavimo taikymas, jo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu bÅ«du ar automatiÅ¡kai.

Pažymėtina, kad tam tikrų transporto priemonių dalių ar detalių nusidėvėjimui gali turėti įtakos ne tik transporto priemonės senumas, bet ir rida. Be to, nustatant žalos dydį konkrečioje byloje, pavyzdžiui, gali paaiÅ¡kėti, kad keičiamos tam tikros dalys ar detalės sugadintoje transporto priemonėje prieÅ¡ pat eismo įvykį buvo pakeistos naujomis arba aplinkybė, kad rinkoje nėra tokių pat ar panaÅ¡ių dėvėtų dalių ar detalių, kad po remonto transporto priemonė atitiktų techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, arba jų įsigijimas bÅ«tų pernelyg apsunkintas, kas objektyviai lemtų bÅ«tinumÄ siekiant suremontuoti transporto priemonę naudoti naujas dalis ar detales.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad žala dėl transporto priemonės sugadinimo turi apimti iÅ¡laidas dėl tokių detalių ir dalių, kurios leistų naudoti transporto priemonę pagal jos paskirtį atitinkant techninius reikalavimus, kaip ji buvo naudojama iki įvykio. Todėl naujų dalių ar detalių naudojimas siekiant suremontuoti transporto priemonę atitiks visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , nes nukentėjęs asmuo bus grÄ Å¾intas į tÄ pačiÄ padėtį, kurioje buvo iki įvykio. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).

Teismo iÅ¡tirti įrodymai rodo, kad eismo įvykis (draudiminis įvykis) įvyko ir atsakovas turi prievolę pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. pagrindu ieÅ¡kovui atlyginti žalÄ . Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant Å¡iuo draudimu apdraustÄ transporto priemonę (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – civilinės atsakomybės draudimo rÅ«Å¡is, įtvirtinta įstatyme (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDÄ® 1 straipsnis).  Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali bÅ«ti turto sugadinimas. JÄ patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali bÅ«ti iÅ¡laidos, jeigu remontas jau atliktas, arba bÅ«simo remonto kaÅ¡tai (sÄ naudos), jeigu remontas dar neatliktas.

Lėšų panaudojimas turi bÅ«ti susijęs su sugadinimų paÅ¡alinimu. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę jÄ atlyginti – padengti natÅ«ra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti apskaičiuojamas.

Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų bÅ«dų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Taikant šį turto vertinimo metodÄ apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai Å¡iuo atveju apima iÅ¡laidas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kuris iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama grÄ Å¾inti jÄ patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimÄ garantuojama Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs ar reikalavimo teisę perėmęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė iÅ¡raiÅ¡ka – prarasto turto vertė ir Å¡ie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkÅ«rimo iÅ¡laidų ir ar iÅ¡ viso ketina prarastÄ turtÄ atkurti.

Žalos dydis – fakto klausimas, todėl žalos dydis – viena iÅ¡ įrodinėjimo dalykÄ sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, Å¡ios aplinkybės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamÄ jÄ vertę. Atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) nustatymas – vienas iÅ¡ Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindÄ sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas.

KaÅ¡tai turi bÅ«ti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamÄ sugadinimo metu objekto fizinę bÅ«klę. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai Å¡iuo atveju turi rodyti iÅ¡laidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo bÅ«du; svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Taikant šį turto vertinimo metodÄ apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai Å¡iuo atveju apima iÅ¡laidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O.

K. v. D. Č., bylos Nr. 3K-3-417/2014). Teismas iÅ¡tyręs įrodymus ieÅ¡kinį tenkina. Atsakovo atsikirtimus teismas atmeta: atsakovo įrodymÄ UAB „Impulsana“ eksperto V. M. iÅ¡vadÄ paneigia teismo paskirtos ekspertizės akto 2022-11-04 Nr.11-1956 iÅ¡vada. UAB „Impulsana“ eksperto V. M. iÅ¡vadÄ , naudojant kompiuterinę programa autoįvykio mechanizmui nustatyti, neatitinka realios autoįvykio situacijos, aplinkybių, daug kas priklauso nuo įvestų duomenų į programÄ â€“ ginčo atveju Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktoje ekspertizėje akte konkrečia nurodoma kokios automobilių detalės kontaktavo, kokius pėdsakus ir dažų spalvas paliko po kontakto ant automobilių a/m Mercedes Benz S320, v.n.(duomenys neskelbtini), ir a/m Volvo V70, v.n.(duomenys neskelbtini), kokiomis konkrečiomis dalimis automobiliai kontaktavo, teismas atkreipia dėmesį, kad autoįvykis įvyko ant posÅ«kio, esant smarkiam lietui.

UAB „Impulsana“ ekspertas V. M., dirbdamas pagal draudimo bendrovių užsakymus neaiÅ¡ku kaip suprojektavo kompiuterinėje programoje autoįvykio mechanizmÄ : tiriamojoje dalyje automobiliai pavaizduoti kontaktuojantys tiesiai, neatsižvelgiant į kelio posÅ«kį ir kelio horizontalumÄ (baudžiamoji byla Nr.01-1-46480-20, parodymų patikrinimo vietoje protokolas (b.l.190-195)). IeÅ¡kovo a/m Mercedes Benz S320, v.n.(duomenys neskelbtini) (valdytojas G. K.) pagal techninį pasÄ ir registracijos liudijimÄ yra 2005 metų gamybos, registruotas 2006 metais, todėl autoįvykio metu pažeidus radiatorių, gali radiatoriaus laikiklis bÅ«ti pažeistas.

Iš schemos, nuotraukų a/m Mercedes Benz S320, v.n.(duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pažeista automobilio priekio dešinė pusė, todėl pagal sužalojimų dydį galėjo būti pažeistos dešinės pusės detalė - traukė, amortizatorius, žibinto tvirtinimas, stebulė, šakė, pakabos rėmas. UAB „Impulsana“ ekspertas V. M. ant automobilio Mercedes Benz S320, v.n.(duomenys neskelbtini), ratlankio (20 nuotrauka išvadose) užfiksavo kontakto pėdsakus, todėl dešinės pusės detalė - traukė, amortizatorius, žibinto tvirtinimas, stebulė, šakė, pakabos rėmas galėjo būti pažeistas.

Automobilio Volvo V70, v.n.(duomenys neskelbtini) (valdytoja A. T.) pažeidimai rodo, kad bÅ«ta smÅ«gio, nuo kurio abiejų maÅ¡inų bamperiai lūžo, variklio dangčiai sulinko. UAB „Vialita“ automobilio remonto darbų suderinimo akte Mercedes Benz S320, kainos naudotų detalių nurodytos minimalios. Teismas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisia 4408 eurų 53 centų žalos atlyginimÄ , nes tai automobilio atkÅ«rimo kaÅ¡tai: iÅ¡laidos, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti, jo nepagerinant – sulaužytos automobilio detalės bus keičiamos dėvėtomis, tačiau tinkamomis naudoti automobilio dalimis.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022-03-24) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. IÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str., paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Teismui tenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovo priteisia bylinėjimosi išlaidas. Advokato išlaidos 2500 eurų ir žyminio mokesčio išlaidos 99 eurų, ekspertizės išlaidos 671,91 eurų. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 42,32 Eur, kurios priteistinos iš atsakovo, kadangi jos viršija 5 Eur dydį (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 str., nusprendžia: IeÅ¡kinį tenkinti. Atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Priteisti iÅ¡ ADB „Gjensidige“, j.a.k. 110057869, G. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), naudai 4408 eurų 53 centų žalos iÅ¡mokÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ nuostolių sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 3270 eurų 91 cento bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Priteisti iÅ¡ ADB „Gjensidige“, j.a.k. 110057869, 42 eurus 32 centus valstybės naudai teismo patirtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. SumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Ä®pareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismo buhalterijÄ grÄ Å¾inti G.

K., gimusiam (duomenys neskelbtini), 28 eurų 09 centų užstato likutį. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Audrius Žiedelis