ff56bd25-b501-4ae3-9be1-9fedfe008a0c · Kauno apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-3127-454/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22348-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.4.9.3.3; 3.2.6.1 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 8 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas ArtÅ«ras Å afronas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. T. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas A. T. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , paveldėjimo tikslu, kad A. M. T., kaip pirmosios eilės įpėdinė, t. y. palikėjo sutuoktinė, po A. T. mirties priėmė palikimÄ â€“ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti (el. b. l. 1–4). PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo tėvas A.

T.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo motina A. M. T.. PareiÅ¡kėjas yra velionių A. T. ir A. M. T. sÅ«nus. PareiÅ¡kėjo tėvai A. T. ir A. M. T. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuokÄ . A. T. ir A. M. T. daugiau vaikų neturėjo. PareiÅ¡kėjo tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pareiÅ¡kėjo tėvai įgijo 1994 m. birželio 8 d. Mirus pareiÅ¡kėjo tėvui, pareiÅ¡kėjo motina pradėjo faktiÅ¡kai valdyti velioniui priklausiusiÄ buto dalį.

PareiÅ¡kėjo mama buvo įsitikinusi, kad mirus jos sutuoktiniui ir faktiÅ¡kai jai pradėjus valdyti jo turto dalį, buvo nereikalingos papildomos paveldėjimo procedÅ«ros, todėl į palikimo atsiradimo vietos notarÄ per įstatyme nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ nesikreipė, o tik faktiÅ¡kai valdė jos sutuoktiniui priklausiusiÄ buto dalį. Po A. T. mirties pareiÅ¡kėjas, kaip vienintelis pirmosios eilės įpėdinis, su savo motinos A. M. T. faktiniu palikimo priėmimu sutiko ir į palikimo vietos atsiradimo notarÄ per 3 mėnesių terminÄ taip pat nesikreipė. (duomenys neskelbtini) mirus A.

T. jo įpėdiniai per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipė į notarų biurÄ ir paveldėjimo byla notarų biure nėra užvesta. Mirus pareiÅ¡kėjo motinai pareiÅ¡kėjas per įstatyme nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarÄ . Palikimo atsiradimo vietos notarų biure užvedus paveldimo bylÄ Nr. 75/2018 pareiÅ¡kėjui notaras paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjo motina po sutuoktinio mirties į palikimo atsiradimo vietos notarÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipė, dėl Å¡ios priežasties, pareiÅ¡kėjas po savo motinos mirties negali paveldėti buto.

PareiÅ¡kėjo motina po savo sutuoktinio mirties iki pat savo mirties faktiÅ¡kai visuomet valdė visÄ butÄ , t. y. tiek savo, tiek sutuoktinio dalį. Po A. T. mirties, apie kuriÄ tapo žinoma jo mirties dienÄ , A. M. T., konkliudentiniais aktyviais veiksmais pradėjo faktiÅ¡kai valdyti jos sutuoktiniui priklausiusį turtÄ â€“ buto dalį. Taigi, nors A. M. T., dėl nežinojimo laiku nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama valdyti turtÄ .

A. M. T. nuo 1984 m. sausio 31 d. kartu su velioniu gyveno jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute. BÅ«tent minėto turto adresu iki pat A. M. T. mirties dienos buvo faktinė ir deklaruota jos gyvenamoji vieta. Mirus A. M. T. sutuoktiniui A. T. ji faktiÅ¡kai priėmė palikimÄ , pradėjo valdyti turtÄ â€“ jam priklausiusiÄ buto dalį. Turtu rÅ«pinosi kaip savu: naudojosi ir disponavo juo, prižiÅ«rėjo, atliko smulkius remonto darbus, eilę metų mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas ir kitas rinkliavas.

Taip pat A. M. T. po sutuoktinio mirties ir toliau naudojosi velioniui priklausiusiais kilnojamaisiais daiktais, namų apyvokos ir apstatymo daiktais, kurie bute liko po jo mirties. Taigi A. M. T. atlikti aktyvÅ«s veiksmai valdant turtÄ , naudojantis juo, palaikant tinkamos bÅ«klės, patvirtina, kad A. M. T. su Å¡iuo turto elgėsi kaip turto savininkas, taip pat, kad faktiÅ¡kai pradėjo valdyti palikimÄ ir tokiu bÅ«du jį priėmė. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimÄ valdyti, neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kimo patenkinimui (el. b. l 48–49).

Teismas k o n s t a t u o j a : (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo tėvas A. T. (el. b. l. 7). (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo motina A. M. T. (el. b. l. 8, 41). PareiÅ¡kėjas yra A. T. ir A. M. T. sÅ«nus (el. b. l. 5, 40). PareiÅ¡kėjo tėvai A. T. ir A. M. T. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuokÄ (el. b. l. 11). PareiÅ¡kėjo mamos vardu nuosavybės teise yra įregistruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 1994 m. birželio 8 d. gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pažyma Nr. 13 (el. b. l. 6). (duomenys neskelbtini) mirus A.

T. jo įpėdiniai per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipė į notarų biurÄ ir paveldėjimo byla notarų biure nėra užvesta (el. b. l. 9). A. M. T. deklaruota gyvenamojo vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 38). Mirus pareiÅ¡kėjo motinai pareiÅ¡kėjas per įstatyme nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarÄ (el. b. l. 39). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad mirus pareiÅ¡kėjo tėvui, pareiÅ¡kėjo motina pradėjo faktiÅ¡kai valdyti velioniui priklausiusiÄ buto dalį.

PareiÅ¡kėjo mama buvo įsitikinusi, kad mirus jos sutuoktiniui ir faktiÅ¡kai jai pradėjus valdyti jo turto dalį, buvo nereikalingos papildomos paveldėjimo procedÅ«ros, todėl į palikimo atsiradimo vietos notarÄ per įstatyme nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ nesikreipė, o tik faktiÅ¡kai valdė jos sutuoktiniui priklausiusiÄ buto dalį. A. M. T. nuo 1984 m. sausio 31 d. kartu su velioniu gyveno jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute. A. M. T. turtu rÅ«pinosi kaip savu: naudojosi ir disponavo juo, prižiÅ«rėjo, atliko smulkius remonto darbus, eilę metų mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas ir kitas rinkliavas (el. b. l. 10, 12–24, 28–37).

Taip pat A. M. T. po sutuoktinio mirties ir toliau naudojosi velioniui priklausiusiais kilnojamaisiais daiktais, namų apyvokos ir apstatymo daiktais, kurie bute liko po jo mirties. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimÄ turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienaÅ¡alis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y.

įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtÄ (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ . FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .

Pažymėtina, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytos aplinkybės, suinteresuoto asmens pozicija, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad po A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė A. M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtÄ , t. y. faktiÅ¡kai priėmė A.

T. palikimÄ . Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į A. T. turtÄ , nėra. Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad A. M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ po savo sutuoktinio A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėjusi turtÄ valdyti (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ po savo sutuoktinio A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėjusi turtÄ valdyti. Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas ArtÅ«ras Å afronas