Legislator Case Law & Legislation
ff5657c8-7ec8-49eb-9591-28765be99dbd AI generated

ff5657c8-7ec8-49eb-9591-28765be99dbd · Å iaulių apygardos teismas

Case Number ff5657c8-7ec8-49eb-9591-28765be99dbd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

S. D. mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos užspaudus nosį ir burnÄ . Tai nurodo taÅ¡kinės kraujosruvos vokų junginėse, akių obuolių odenoje, deÅ¡inio skruosto apatinėje dalyje, Å¡irdies pavirÅ¡iuje ir po plautine krÅ«tinplėve, nubrozdinimai nosies nugarėlėje, daugybinės kraujosruvos abiejuose skruostuose, lÅ«pose, liežuvio viršūnėje, nubrozdinimas apatinės lÅ«pos gleivinėje.

Legislator headnote

AI generated

ff5657c8-7ec8-49eb-9591-28765be99dbd · Å iaulių apygardos teismas: S. D. mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos užspaudus nosį ir burnÄ . Tai nurodo taÅ¡kinės kraujosruvos vokų junginėse, akių obuolių odenoje, deÅ¡inio skruosto apatinėje dalyje, Å¡irdies pavirÅ¡iuje ir po plautine krÅ«tinplėve, nubrozdinimai nosies nugarėlėje, daugybinės kraujosruvos abiejuose skruostuose, lÅ«pose, liežuvio viršūnėje, nubrozdinimas apatinės lÅ«pos gleivinėje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

KopijaBaudž. byla Nr. 1-49-300/2012Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.2.3                          (S) N U O S P R E N D I SL I E T U V O S  R E S P U B L I K O S V A R D U Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS 2012 m. balandžio 16 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ pirmininkaujančio Vidmanto Mylės,teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko sekretoriaujant Vilmai Armalytei, dalyvaujant prokurorams JÅ«ratei TamaÅ¡auskienei, Egidijui Timoniui, advokatui Žilvinui Astrauskui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

F. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, iÅ¡silavinimas vidurinis, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas; 2008-02-13 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, vadovaujantis LR BK 38 str. 1 d., pagal LR BK 178 str. 4 d., kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 129 str. 2 d. 3 p., ir n u s t a t ė : F. D. 2011 m. gegužės 12 d. naktį nuo 0.00 val. iki 7.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), I.

E. priklausančiame name, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, kietais bukais daiktais, tai yra rankomis, kojomis, taburete, į įvairias kÅ«no vietas sudavė ne mažiau kaip 17 smÅ«gių savo motinai S. D., tuo padarė jai nubrozdinimus kaklo deÅ¡iniajame Å¡one ir kairio kelio priekiniame pavirÅ¡iuje, kraujosruvas kairės akies virÅ¡utiniame voke, kairiajame petyje, krÅ«tinėje, deÅ¡iniajame Å¾Ä ste, abejose alkÅ«nėse, plaÅ¡takų pavirÅ¡iuje, deÅ¡iniame sėdmenyje, deÅ¡inėje Å¡launyje, deÅ¡inio kelio vidiniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inės pusės 4,6–9 Å¡onkaulių lūžius, po to ranka užspaudė motinai S. D. nosį ir burnÄ , taip sukeldamas mechaninę asfiksijÄ , dėl to nukentėjusioji S. D. mirė, tokiu bÅ«du tyčia nužudė savo Å¡eimos narį – motinÄ S. D..Apklaustas kaltinamuoju F.

D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nei pripažįsta, nei neigia savo kaltę, nes neprisimena to įvykio, kadangi dienÄ prieÅ¡ mamos mirtį buvo girtas, o kai iÅ¡geria, po to nieko neprisimena. Anksčiau niekada nėra mušęs savo mamos. Mano, kad sugyventinės I. E. parodymais negalima tikėti. Kaip mamos kÅ«ne atsirado kraujosruvos, nežino. Mama nusidraskydavo neužgijusias žaizdas, todėl jos patalynė bÅ«davo kraujuota. Mama buvo nukritusi nuo laiptų ir susilaužė Å¡onkaulius.Liudytoja I.

E. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) k. jai priklausančioje sodyboje su sugyventiniu F. D.. F. D. pas jÄ parvežė savo mamÄ S. D., kad ji S. D. prižiÅ«rėtų. 2011 m. gegužės 12 d. nakties metu pamatė, kaip F. D. iÅ¡tempė mamÄ iÅ¡ lovos ir numetęs ant grindų taburete sudavė du nestiprius smÅ«gius į sėdmenis. Ji įkėlė S. D. į lovÄ ir atsigulė. Po to pabudusi pamatė F. D. prie S. D. lovos, kuris buvo jÄ prispaudęs vienos kojos keliu, o kita koja buvo atsirėmęs ant grindų.

Jai paklausus: „KÄ darai?“, F. D. virtuvėje užgesinęs Å¡viesÄ , atėjo į lovÄ . Jo nieko neklausė, o F. D. nieko nepasakojo. IÅ¡ ryto pamatė, kad S. D. negyva. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamÄ ja, I. E. parodė, kad, kai pamatė, kad F. D. muÅ¡a savo mamÄ , ji pripuolė, kad atimtų taburetę, bet F. D. jÄ nustÅ«mė atgal į lovÄ . Tada priėjęs F. D. jai sudavė per ausį ir prakirto lÅ«pÄ . Koks buvo laikas, kai F. D. mušė savo mamÄ , tiksliai pasakyti negali, bet jau buvo prietema, nes virtuvėje degė Å¡viesa.

Jai sudavęs F. nuėjo į virtuvę, iÅ¡jungė Å¡viesÄ , paskui grįžo į kambarį ir atsigulė į lovÄ miegoti. F. D. buvo girtas. Ji nuėjo prie S. D., įkėlė į lovÄ , S. D. jai nieko nesakė. S. D. niekuo nesiskundė. Ä®kėlusi S. D. į lovÄ ji taip pat nuėjo miegoti. Po kiek laiko ji prabudo, kiek buvo valandų, tiksliai pasakyti negali, matė tik, kad virtuvėje dega Å¡viesa. Pamatė, kad F. D. deÅ¡ine koja priklaupęs ant savo mamos lovos, kairė koja buvo padėta ant žemės, ir buvo užgulęs savo mamÄ S. D..

F. D. kažkÄ darė. KÄ darė, ji nematė, nes F. D. buvo atsisukęs į jÄ nugara, tai yra ji matė tik jo nugarÄ . Tuo metu, kai F. D. buvo palinkęs prie savo mamos, ji S. D. nematė. Ji tada paklausė, kÄ F. D. daro, jis atsisuko į jÄ , nieko jai nesakęs, nuėjo į virtuvę, užgesino Å¡viesÄ ir sugrįžęs į kambarį atsigulė atgal į lovÄ . PrieÅ¡ tai F. nueidamas nuo mamos lovos, ant savo mamos užmetė „kaldrÄ â€œ. Tuo metu kai F. buvo deÅ¡ine koja priklaupęs ant savo mamos lovos, S. D. nieko nesakė.

S. D. pamatė, kai F. D. atsistojo ir ant mamos užmetė „kaldrÄ â€œ. Ji matė, kad S. D. gulėjo ant nugaros. Ji nesikėlė pažiÅ«rėti, kÄ F. D. ten darė, nes nieko blogo neįtarė. Kai ryte atsikėlė, ji prie S. D. nebuvo priėjusi, galvojo, kad S. D. miega. Ryte S. D. gulėjo taip pat ant nugaros, kaip matė naktį. Kad kažkas atsitiko blogo, net nepagalvojo. F. ryte atsikėlęs prie savo mamos taip pat nebuvo priėjęs. F. santykiai su mama S. D. buvo labai blogi. Abu buvo prieÅ¡iÅ¡ki vienas kitam, abu buvo grubÅ«s, nebuvo Å¡iltų santykių tarp jų.

Vienas kito atžvilgiu dažnai vartodavo necenzÅ«rinius žodžius. F. D. yra sakęs, kad mamos kalbėjimas ir bambėjimas jį iÅ¡ves iÅ¡ kantrybės. Paskutiniu metu su S. D. buvo sunku susikalbėti. VienÄ kartÄ F. D. buvo susinervinęs ir kÄ tik susipykęs su savo mama, pasakė, kad jis jÄ nudės, nes S. D. jį „nervuoja“. Kad F. D. kÄ blogo gali padaryti savo mamai, ji niekada nepagalvojo, jie dažnai tarpusavyje pykdavosi, bet tik tiek (1 t. 79,115–116 b. l.). IÅ¡ esmės Å¡iuos parodymus I.

E. patvirtino apklausta įtariamÄ ja pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (1 t. 84–85 b. l.).Savo parodymus I. E. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. 87–90 b. l.). IÅ¡ akistatos protokolo tarp I. E. ir įtariamojo F. D. matyti, kad akistatos metu I. E. patvirtino savo parodymus (1 t. 94 b. l.).Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. parodė (jo parodymai perskaityti LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu), kad apie tai, jog mirė F. D. mama jis sužinojo iÅ¡ paties F. D.. F. D. pasakė, kad mama ėjo ir parvirto, susitrenkė galvÄ .

Kur mama ėjo, jis nežino, bet F. D. sakė, kad mama susitrenkė, daugiau F. D. nieko nepasakojo. 2011 m. gegužės 10–11 dienomis F. D. jo namuose nebuvo, jo namuose nėra girtaujama. F. D. jis sutiko gegužės 13 d., tai yra penktadienį. Kaip F. D. gyveno Å¡eimoje, jis nežino. Su S. D. liudytojas sutardavo gerai, pasikalbėdavo. Kiek žino, F. ir mamos santykiai buvo įtempti, „nelabai Å¡velnÅ«s“. S. D. taip pat buvo „praÅ¡matni“. Jis mano, kad mama F. nemylėjo. Jis nėra matęs, kad F. muÅ¡tų mamÄ , F. sugyventinė taip pat nemušė S. D., sugyventinės elgesys buvo „nei Å¡iltas, nei Å¡altas“ (1 t. 48 b. l.).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog:

1. S. D. mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos užspaudus nosį ir burnÄ . Tai nurodo taÅ¡kinės kraujosruvos vokų junginėse, akių obuolių odenoje, deÅ¡inio skruosto apatinėje dalyje, Å¡irdies pavirÅ¡iuje ir po plautine krÅ«tinplėve, nubrozdinimai nosies nugarėlėje, daugybinės kraujosruvos abiejuose skruostuose, lÅ«pose, liežuvio viršūnėje, nubrozdinimas apatinės lÅ«pos gleivinėje.

2. S. D. mirtis galėjo įvykti apytikriai prieš 1–3 paras iki jos kūno tyrimo pradžios, 2011-05-13 15 valandos. Tam neprieštarauja mirusiosios kūno tyrimo metu užfiksuoti lavoniniai reiškiniai.

3. M. S. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta.

4. S. D. nubrozdinimai dešinės akies apatiniame voke, kaklo dešiniame šone ir kairio kelio priekiniame paviršiuje, kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, kairiame petyje, krūtinėje, dešiniame žaste, abiejose alkūnėse, plaštakų ištiesiamajame paviršiuje, dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, dešinio kelio vidiniame paviršiuje, dešinės pusės 4, 6–9 šonkaulių lūžiai padaryti bukais kietais daiktais paros bėgyje iki mirties, reikšmės mirčiai neturėjo.

Gyvam asmeniui tokie sužalojimai sukelia nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes Å¡onkaulių lūžiai sutrikdo sveikatÄ ilgesiam negu 10 dienų laikotarpiui. S. D. nubrozdinimas kairiame momenyje, daugybiniai linijiniai nubrozdinimai abiejose blauzdose ir pėdų nugariniame pavirÅ¡iuje padaryti bukais kietais daiktais apytikriai prieÅ¡ 4–7 paras iki mirties, reikÅ¡mės mirčiai neturėjo. Gyvam asmeniui tokie sužalojimai sukelia nežymų sveikatos sutrikdymÄ . S. D. kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose padaryta buku kietu daiktu apytikriai prieÅ¡ 2–3 savaites iki mirties, reikÅ¡mės mirčiai neturėjo.

Gyvam asmeniui toks sužalojimas sukelia nežymų sveikatos sutrikdymÄ . S. D. pjautinė žaizda kairės plaÅ¡takos nykÅ¡tyje padaryta pjaunančiu daiktu ar įrankiu apytikriai prieÅ¡ 4–7 paras iki mirties, reikÅ¡mės mirčiai neturėjo. Gyvam asmeniui toks sužalojimas sukelia nežymų sveikatos sutrikdymÄ . S. D. nudegiminės antro-trečio laipsnio žaizdos padarytos priglaudžiant prie kÅ«no karÅ¡tÄ daiktÄ apytikriai prieį 4-10 parų iki mirties. Gyvam asmeniui tokie sužalojimai sukelia nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes antro–trečio laipsnio nudegimai sutrikdo sveikatÄ ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

5. S. D. veide rastos kraujosruvos nėra būdingos griuviminei traumai (1 t. 32–36 b. l.)2011-09-23 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog:

1. Spręsti klausimÄ , ar S. D. prieÅ¡ mirtį buvo kankinama, nėra teismo medicinos eksperto kompetencija, nes kankinimas yra juridinė, o ne teismo medicininė sÄ voka. Tikėtina, kad daugybinių linijinių nubrozdinimų abiejose blauzdose ir pėdose darymas braižant pjaunančio ar duriančio daikto smaigaliu, nudegiminių žaizdų abiejų asų kauÅ¡eliuose, kaktoje ir deÅ¡inės plaÅ¡takos iÅ¡tiesiamajame pavirÅ¡iuje darymas priglaudžiant prie kÅ«no karÅ¡tÄ daiktÄ galėjo sukelti stiprų fizinį skausmÄ .

2. Vertinant S. D. kÅ«ne rastus sužalojimus kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai deÅ¡inės pusės 4, 6–9 Å¡onkaulių lūžiai sukelia nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes Å¡onkaulių lūžiai sutrikdo sveikatÄ ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Nudegiminės žaizdos abiejų ausų kauÅ¡eliuose, kaktoje ir deÅ¡inės plaÅ¡takos iÅ¡tiesinamajame pavirÅ¡iuje sukelia nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes antro–trečio laipsnio nudegimai sutrikdo sveikatÄ ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Kiti sužalojimai-nubrozdinimai deÅ¡inės akies apatiniame voke, kaklo deÅ¡iniame Å¡one, kairio kelio priekiniame pavirÅ¡iuje, kairiame momenyje, abiejose blauzdose ir pėdų nugariniame pavirÅ¡iuje, kraujosruvos kaktoje, deÅ¡inės akies vokuose, kairės akies virÅ¡utiniame voke, kairiame petyje, krÅ«tinėje, deÅ¡iniame žaste, abiejose alkÅ«nėse, plaÅ¡takų iÅ¡tiesiamajame pavirÅ¡iuje, deÅ¡iniame sėdmenyje, deÅ¡inėje Å¡launyje ir deÅ¡inio kelio vidiniame pavirÅ¡iuje, pjautinė žaizda kairės plaÅ¡takos nykÅ¡tyje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (1 t. 39–41 b. l.).Teisme specialistas J.

Sakalas dar papildomai nurodė, kad nudegiminės žaizdos S. D. kÅ«ne: kaktoje, ausų kamÅ¡eliuose, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje padarytos priglaudžiant prie kÅ«no karÅ¡tÄ daiktÄ , tai yra cigaretę, 4 poveikiais, 4–10 parų iki mirties.Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog iÅ¡analizavus ikiteisminio tyrimo medžiagÄ (I. E. parodymus), nekyla jokių įtarimų, kad F. D. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo bÅ«ti laikino psichikos veiklos sutrikimo bÅ«senos.

Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo metu nėra jokio pagrindo F. D. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t. 198–199 b. l.).2011-05-12 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota įvykio vieta po nusikaltimo padarymo (1 t. 6–8 b. l.). Dėl kaltės Nors kaltinamasis F. D. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta liudytojos I. E. parodymais, specialisto iÅ¡vada. Pats kaltinamasis nurodė, kad jis neprisimena įvykių dėl girtumo, tačiau liudytoja I. E. nurodė mačiusi, kaip kaltinamasis mušė savo mamÄ nakties metu taburete, o po to kažkÄ darė pasilenkęs prie lovos, kur gulėjo S. D..

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad S. D. mirė dėl mechaninės asfikcijos užspaudus burnÄ ir nosį. Nors kaltinamasis F. D. teigė, jog nėra mušęs savo motinos, tačiau tokius jo parodymus paneigė liudytoja I. E., kurios parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme dėl F. D. pavartoto smurto S. D. atžvilgiu iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s, todėl teismas remiasi liudytojos I. E. parodymais, nes nėra aplinkybių, dėl kurių reikėtų jais netikėti ir atmeta kaltinamojo parodymus, nes jie prieÅ¡tarauja liudytojos parodymams ir specialisto iÅ¡vadai.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, nes teigia, jog neatsimena mamos mušimo dėl girtumo, tačiau nurodė, kad I. E. parodymais tikėti negalima, bet nenurodė konkrečių priežasčių ir aplinkybių, dėl kurių negalima būtų tikėti jos parodymais. Be to, kaltinamasis nurodė, kad S. D. griuvinėjo ir galėjusi susižaloti, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad S. D. veide rastos kraujosruvos nėra būdingos griuviminei traumai (1 t. 32–36 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju F. D. nurodė, kad mamai Å¡onkauliai jau buvo lūžę seniau, prieÅ¡ parsivežant iÅ¡ Å . gyventi pas I. E.. Jis mamos niekada nemuÅ¡davo, su ja paskutiniu metu elgėsi griežčiau, nes mama nenorėjo maudytis, neleisdavo nukarpyti nagų, ji pastaruosius pusantro mėnesio sunkiai vaikščiojo, kartais iÅ¡ vis nepaeidavo. Jis neprisimena, kad bÅ«tų nužudęs mamÄ , net neturėjo už kÄ (1 t. 129 b. l.). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad Å¡onkaulių lūžiai S. D. buvo padaryti paros laikotarpiu iki mirties.

Nors Å¡onkaulių lūžiai neturėjo įtakos mirčiai, tačiau jie taip pat patvirtina liudytojos I. E. parodymus, kad kaltinamasis iÅ¡tempęs iÅ¡ lovos taburete mušė savo mamÄ , ir paneigia kaltinamojo parodymus dėl galbÅ«t seniai sulaužytų Å¡onkaulių.Nors kaltinamasis ir teigia, kad nieko neatsimena dėl girtumo, vis dėlto iÅ¡ liudytojos I. E. parodymų matyti, kad F. D. veiksmai buvo koordinuoti ir racionalÅ«s, nes I. E. paklausus, kÄ jis veikia nakties metu prie mamos, F. D., nieko neatsakęs, užmetė antklodę ant mamos, užgesino Å¡viesÄ ir atsigulė į lovÄ .

Teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip gynybinę versijÄ siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ . Taigi, F. D. nusikalstamus veiksmus patvirtina liudytoja I. E., kuri matė, kaip kaltinamasis F. D., iÅ¡tempęs mamÄ iÅ¡ lovos, mušė jÄ taburete gegužės 12 d. naktį, o po to prispaudęs viena koja gulinčiÄ S. D., kažkÄ prie jos veikė. Nors liudytoja ir nematė, kad F. D. bÅ«tų užspaudęs nosį ir burnÄ , tačiau liudytojos nurodytos aplinkybes patvirtina specialisto iÅ¡vadÄ , tai yra, kad S. D. mirtis įvyko dėl mechaninės asfikcijos užspaudus burnÄ ir nosį.

Be to, I. E. matė S. D. gulinčiÄ lovoje ant nugaros, kai nakties metu prie jos buvo F. D., o iÅ¡ ryto S. D. rado mirusiÄ tokioje pat padėtyje. Å i aplinkybė patvirtina, kad bÅ«tent kaltinamasis F. D., prieÅ¡ tai sumušęs, o po to užspaudęs lovoje gulinčiai S. D. nosį ir burnÄ , tokiu bÅ«du nužudė savo mamÄ S. D.. Teismas, remdamasis byloje surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis F. D., užspaudęs nosį ir burnÄ savo motinai S. D., jÄ tyčia nužudė.

Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p., nes motinos nužudymas yra atsakomybę kvalifikuojantis požymis, numatytas LR BK 129 str. 2 d.Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimui padaryti. IÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinama aplinkybė, kad kaltinamasis padarė S. D. nubrozdinimus deÅ¡inės akies apatiniame voke, nes specialistas nustatė, kad Å¡ie nubrozdinimai padaryti prieÅ¡ 2–3 savaites, o F.

D. nėra kaltinamas dėl anksčiau pavartoto smurto. Dėl bausmės              Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, charakterizuojamas patenkinamai, tačiau padarė nusikaltimÄ , kuris priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Jam skirtinas sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297–298, 301–305, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

F. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ numatytÄ LR BK 129 str. 2 d. 3 p., ir nuteisti laisvės atėmimu 14 m., bausmę atliekant pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2011-05-14 iki nuosprendžio paskelbimo dienos. KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tÄ pačiÄ â€“ suėmimÄ . Daiktus, turinčius reikÅ¡mės Å¡iai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vyriÅ¡kus marÅ¡kinėlius, du audeklo gabalus, du antklodžių užvalkalus, vienÄ paklodę ir pagalvės užvalkalÄ , F.

D. ir S. D. nagų nuokarpas, saugomus Å iaulių apskrities VPK Kelmės RPK, sunaikinti. Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Apeliaciniam teismui per šį teismÄ . Posėdžio pirmininkas                           Vidmantas Mylė Teisėjai                            Raimundas Jurgaitis                            Zigmas Kavaliauskas TikraTeisėjas Vidmantas Mylė