ff550ca1-722a-41e7-bbb5-ecb2637e4b77 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-756-638/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00018-2022-1 Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.18.; (S) 2.6.18.3.; 2.6.18.6. KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 24 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovo LEONHARD WEISS OÜ atstovei advokatei I. K.-V., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ atstovui advokatui V.

M., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo LEONHARD WEISS OÜ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“ dėl nepagrįstai gautų lėšų grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų priteisimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 195 852,24 Eur kaip nepagrįstai gautas lėšas, 18 575,08 Eur palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė ir paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė, atsakovė UAB „Autokausta“ ir BUAB „Hidrostatyba“ 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. JVS-HS-LW-A-17-08-01 (toliau - JVS).

JVS buvo sudaryta siekiant dalyvauti AB „Lietuvos geležinkeliai" vykdomame viešajame pirkime „Europinės vėžės „RAIL BALTIC/RAIL BALTICA“ geležinkelio linijos nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno trūkstamų jungčių įrengimas ir pasirengimas Europinės vėžės plėtrai nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos NR. 2014-LT-TMC-0109-M statinio projekto „R. B.“ esamo geležinkelio ruožo (duomenys neskelbtini)rekonstrukcija. 1 statinys: Geležinkelio ruožo Kaunas - Palemonas rekonstrukcija“ (toliau - projektas) ir laimėjimo atveju bendrai vykdyti viešojo pirkimo sutartį (JVS 1.1 p.).

JVS pagrindu veikiantys ieÅ¡kovas, atsakovė ir BUAB „Hidrostatyba“ laimėjo AB „Lietuvos geležinkeliai" organizuotÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ ir 2018 m. birželio 1 d. visi kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau - užsakovas) sudarė rangos sutartį Nr. SP-287 (toliau - Rangos sutartis) dėl projekto vykdymo. JVS sudarymo metu atsakinguoju partneriu buvo paskirta BUAB „Hidrostatyba" (JVS 3.4 punktas). BUAB „Hidrostatyba“ ėjo atsakingojo partnerio funkcijas iki 2019 m. lapkričio, kuomet susidÅ«rė su finansiniais sunkumais, dėl kurių iÅ¡kilo poreikis pakeisti jÄ kaip atsakingÄ jį partnerį į kitÄ jungtinės veiklos dalyvį (partnerį).

Visi trys jungtinės veiklos partneriai 2019 m. lapkričio 20 d. sudarė susitarimÄ Nr. 5, kuriuo atsakinguoju partneriu projekte paskyrė ieÅ¡kovÄ . Viena iÅ¡ ieÅ¡kovo, kaip atsakingojo partnerio pareigų yra mokėjimų, gautų iÅ¡ užsakovo už darbus, atliktus partnerių projekte, paskirstymas. Å i pareiga yra įtvirtinta 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimo Nr. 1 prie jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties Nr. JVS-HS-LW-A-17-08-01 3 punkte. IeÅ¡kovas ir atsakovė kartu veikė kaip rangovas užsakovo atžvilgiu.

Atitinkamai ieškovas, kaip atsakingas partneris ir jungtinės veiklos su atsakove dalyvis, iš atsakovės jokių darbų savarankiškai neperka ir nėra jokioje apimtyje atsakovės užsakovu. Ieškovas yra įgaliotas jungtinės veiklos sutartimi tik paskirstyti iš užsakovo gautus mokėjimus už partnerių atliktus ir užsakovo priimtus bei apmokėtus darbus projekte. Aplinkybę, jog ieškovas tik skirsto iš užsakovo gautus mokėjimus, o ne pats moka už projekte atliekamus darbus, yra vienareikšmiškai patvirtinęs ir pats užsakovas 2020 m. birželio 29 d. raštu Nr. SD(LGI)- 2463.

Å alys yra sudariusios 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimÄ prie jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties Nr. JVS-HS-LVV-A-17-08-01 dėl iÅ¡ perkančiosios organizacijos gautinų piniginių lėšų nuosavybės teisės. IeÅ¡kovas ir atsakovė yra aiÅ¡kiai susitarę, kad jie turi nuosavybės teisę ne į bet kokias vienasmeniÅ¡kai sugalvotas sumas, bet neturi teisės į nuosavybę į lėšas, užsakovo sumokėtas už kitam partneriui priskirtus ir jo atliktus darbus. Å alys aiÅ¡kiai susitarė, kad jos nuosavybės teisę turės tik į tas sumas, kurios yra gautos iÅ¡ perkančiosios organizacijos (užsakovo) kaip apmokėjimas už atitinkamo partnerio atliktus jam priskirtus jungtinės veiklos sutartimi darbus.

Ieškovas nustatė, kad atsakovė projekto vykdymo metu yra pateikusi klaidingus mokėjimo dokumentus, kurie neatitinka užsakovui perduotų dokumentų. Ieškovas, pasikliaudamas atsakove kaip jungtinės veiklos partnere, dokumentų pateikimo metu detalaus teikiamų dokumentų audito neatliko, pinigai pagal dalį klaidingų dokumentų buvo išmokėti iš ieškovo lėšų, kam nėra teisinio pagrindo ir todėl laikytina, kad atsakovė juos gavo neturėdama teisinio pagrindo. Atsakovė buvo neteisingai išrašiusi darbų atlikimo aktus iš viso 217 613,60 Eur sumai.

Tačiau pagal Rangos sutarties konkrečiųjų sÄ lygų 14.9 punktÄ sulaikoma 10 proc. kiekvieno mokėjimo sumos. Nors atsakovė užaktavo 217 613,60 Eur, jai faktiÅ¡kai buvo sumokėta 195 852,24 Eur, kuri gaunasi iÅ¡ 217 613,60 Eur sumos atėmus 10 proc. kaip sumos sulaikymÄ . Atsakovė nepagrįstai gavo 195 852,24 Eur sumÄ pagal jos neteisingai parengtus darbų aktus Nr. 12/20-04, Nr. 12/20-05, Nr. 01/31-13, Nr. 02/28-02. Å ie aktai yra nepagrįsti, kadangi neatitinka JVS ir Rangos sutarties. Atitinkamai, ieÅ¡kovo pagal Å¡iuos aktus sumokėta suma laikytina atsakovės nepagrįstai gautomis lėšomis.

CK 6.240 straipsnio 1 dalis numato, jog už be pagrindo įgytÄ pinigų sumÄ skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos. Å ios palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstÄ pinigų gavimÄ ar sutaupymÄ . Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė jau rengdama neteisingus darbų aktus žinojo, kad apmokėjimo atveju nepagrįstai gaus pagal juos pinigus, laikytina, kad momentas, nuo kada atsakovė sužinojo apie nepagrįstÄ pinigų gavimÄ yra pagal ginčo darbų aktus iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų apmokėjimo momentas.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. AK0129867 ir atitinkamai 162 865,92 Eur suma pagal neteisingus darbų aktus Nr. 12/20-04, Nr. 12/20-05 apmokėta 2020 m. vasario 10 d. PalÅ«kanos už laikotarpį nuo 2020­ m. vasario 10 d. iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momento (2022-01-11) sudaro 15 639,59 Eur (162 865,92 x 0,05 x 701 / 365). PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. AK 0131276 ir atitinkamai 31 488,16 Eur suma pagal neteisingÄ darbų aktÄ Nr. 01/31-13 apmokėta 2020 m. balandžio 1 d. PalÅ«kanos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momento (2022-01-11) sudaro 2 803,74 Eur (31 488,16 x 0,05 x 650 / 365).

PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. AK 0131849 ir atitinkamai 1 498,16 Eur suma pagal neteisingÄ darbų aktÄ Nr. 02/28-02 apmokėta 2020 m. balandžio 9 d. PalÅ«kanos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momento (2022-01-11) sudaro 131,75 Eur (1 498,16 x 0,05 x 642 / 365). IÅ¡ viso praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų suma sudaro 18 575,08 Eur. IeÅ¡kovės atstovė advokatė I. K.-V. prašė ieÅ¡kinį patenkinti. PaaiÅ¡kino, kad buvęs atsakingasis partneris „Hidrostatyba“ buvo sudariusi dviÅ¡ales sutartis su „Autokausta“, tačiau Å¡ios sutartys pagal savo esmę yra subrangos sutartys, todėl ieÅ¡kovei „L.

W.“, nors ir perėmusiai atsakingojo partnerio pareigas ir teises jungtinės veiklos sutartyje, jos yra neprivalomos. Apie dvišalius susitarimus ieškovė nieko ir nežinojo. Atsakovės pateiktų atliktų darbų aktų ieškovė nepatikrino laiku, nes trūko darbuotojų, laiko, buvo labai didelė pateiktų dokumentų apimtis. Atsakovė UAB „Autokausta“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė ir paaiškino, kad atliktų darbų aktuose atsakovės pateikti darbų (patirtų) išlaidų įkainiai buvo (yra) įtvirtinti teisėtuose ir galiojančiuose dvišaliuose susitarimuose.

BÅ«tent pagal dviÅ¡aliuose susitarimuose nurodytus įkainius ir kiekius buvo sudaryti visi atsakovės atliktų darbų aktai. Atsakovė dviÅ¡alių susitarimų pagrindu daliai projekto darbų taikė netgi mažesnius įkainius, nei buvo nurodyti rangos sutartyje. Projekte partnerių taikomi darbų įkainiai dviÅ¡aliuose susitarimuose buvo nustatomi nepriklausomai nuo to, ar jie buvo didesni, ar mažesni nei tie, kuriuos taikė užsakovas. Tai paneigia bet kokius ieÅ¡kovo kaltinimus atsakovei esÄ ji, taikydama dviÅ¡aliuose susitarimuose įtvirtintus įkainius, nurodė per dideles darbų kainas bei neteisėtai praturtėjo.

IeÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai nutyli, kad jis pats projekte atliktiems darbams lygiai taip pat taikydavo dviÅ¡aliuose susitarimuose įtvirtintus įkainius, kurie taip pat skyrėsi nuo tų, kuriuos nurodydavo užsakovas, priimdamas ieÅ¡kovo atliktus darbus. Tai patvirtina, kad, viena vertus, tiek ieÅ¡kovo, tiek ir atsakovės taikomi darbų įkainiai projekte buvo nurodomi pagal dviÅ¡alius susitarimus, kita vertus ieÅ¡kovas, pateikęs ieÅ¡kinį, elgiasi nesÄ Å¾iningai ir netgi manipuliatyviai - jis praÅ¡o priteisti neva patirtÄ kainų skirtumÄ , susidariusį dėl įkainių, kurie atsakovės buvo taikomi identiÅ¡ku principu, kaip ir paties ieÅ¡kovo.

Ieškovas nepagrįstai prašo jo naudai priteisti 2 565 Eur už vandeniui atsparias montažines putas, nurodytas 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte Nr. 12/20-04. Pažymėtina, kad dėl šio darbo atlikimo bei apmokėjimo buvo susitarta 2019 m. rugsėjo 11 d. susitarime. Atsakovė 2 565 Eur už tai gavo teisėtai ir pagrįstai. Ieškovas atsakovės darbus atliktų darbų aktuose priėmė be jokių išlygų, juose nurodant darbų įkainius pagal dvišalius susitarimus. Ieškinyje minimi atliktų darbų aktai yra teisėti, galiojantys ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti.

Atsakovė atliktų darbų aktuose darbų (iÅ¡laidų) įkainius nurodė, turėdama tam akivaizdų teisinį pagrindÄ - teisėtas ir galiojančias sutartis Atitinkamai ir visos atsakovės atliktų darbų aktų pagrindu gautos pinigų sumos buvo sumokėtos egzistuojant teisiniam pagrindui. Atsakovė nėra nepagrįstai praturtėjusi ieÅ¡kovo sÄ skaita. Atsakovės atstovas advokatas V. M. prašė ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad buvęs atsakingas JVS partneris „Hidrostatyba“ buvo sudariusi tris dviÅ¡alius susitarimus su ieÅ¡kove „L.

W.“ ir penkis dviÅ¡alius susitarimus su „Autokausta“. DviÅ¡aliuose susitarimuose buvo nustatyti skirtingi darbų įkainiai, negu kad Rangos sutartyje su užsakovu, LTG Infra, kai kurie darbų įkainiai buvo mažesni, negu Rangos sutartyje, kai kurie didesni. Atsakingojo partnerio uždavinys buvo gautus partnerių atliktų darbų aktus perraÅ¡yti, pateikti užsakovui, gauti apmokėjimÄ ir paskirstyti partneriams pagal dviÅ¡aliuose susitarimuose nurodytus darbų įkainius. Todėl dviÅ¡aliai susitarimai yra laikytini jungtinės veiklos sutarties dalimi ir atsakingajam partneriui yra privalomi. 2019 m. lapkričio 20 d. atsakingojo partnerio vaidmenį perėmė ieÅ¡kovė „L.

W.‘, o 2019 m. lapkričio 26 d. ieÅ¡kovei buvo persiųsti visi penki dviÅ¡aliai susitarimai tarp „Hidrostatyba“ ir „Autokausta“, todėl ieÅ¡kovė negalėjo nežinoti, kad dviÅ¡aliai susitarimai egzistuoja. Tai buvo aptarta ir derybose dėl atsakingojo partnerio funkcijų perėmimo iÅ¡ „Hidrostatyba“. Be to, ieÅ¡kovė jau yra apmokėjusi pagal pateiktus atliktų darbų aktus ir pažymas, todėl nėra jokio pagrindo grÄ Å¾inti lėšas kaip nepagrįstai gautas. IeÅ¡kinys atmestinas.

Nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Hidrostatyba“, L. W. RTE ir UAB „Autokausta“ sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. JVS-HS-LW-A-17-08-01 (toliau- JVS), pagal kuriÄ partneriai susitarė kooperuodami įgÅ«džius, darbÄ , žinias veikti bendrai sutartyje numatyta tvarka ir apimtimi, dalyvauti konkurse, teikti bendrÄ paraiÅ¡kÄ ir pasiÅ«lymÄ konkursui, laimėjus konkursÄ pasiraÅ¡yti su perkančiÄ ja organizacija konkurso dokumentuose nurodytas sÄ lygas atitinkančiÄ sutartį, tinkamai atlikti konkurso dokumentuose ir pirkimo sutartyje numatytus darbus.

Pagal JVS 3.4 p. partneriai tarpusavio susitarimu UAB „Hidrostatyba“ paskyrė atsakinguoju partneriu, kuris vadovauja jungtinei veiklai ir tvarko bendrus partnerių reikalus, susijusius su Å¡ia sutartimi. JVS 2.5 p. numatė, kad partneriai įsipareigoja informuoti vienas kitÄ apie visus kartu su pasiÅ«lymu pirkimo sutarties įvykdymui ketinamus pasitelkti subrangovus. Už subrangovų atliktus darbus prieÅ¡ kitÄ partnerį atsako iÅ¡imtinai tas partneris, kuris atitinkamÄ subrangovÄ pasitelkė. JVS 3.9 p. nustatė, kad atsakingasis partneris perduoti kitų partnerių atliktus darbus perkančiajai organizacijai turi teisę tik dalyvaujant partnerių atstovams ( ...) Atsakingasis partneris, pateikdamas bet kurį atliktų darbų aktÄ pagal pirkimo sutartį perkančiajai organizacijai, Å¡iuos aktus susipažinimui e.paÅ¡tu pateikia partneriams, nepriklausomai nuo to, kokie darbai ir kieno atlikti pagal pirkimo sutartį perduodami. 3.10 p. nustatė, kad atsakingasis partneris Å¡ia sutartimi įgaliojamas teikti sÄ skaitas atsiskaitymams ir pasiraÅ¡yti su pirkimo sutarties įgyvendinimu susijusius dokumentus su perkančiÄ ja organizacija.

JVS 3.21 ir 3.22 punktais Å¡alys nustatė kiekvieno partnerio darbų apimtis procentine iÅ¡raiÅ¡ka nuo bendros sumos, pasiskirstė darbus. JVS 3.27 p. nustatė, kad parneriai, laimėję konkursÄ , prieÅ¡ pasiraÅ¡ydami pirkimo sutartį, įsipareigoja sudaryti susitarimÄ , kuriame detalizuos pirkimo sutartimi kiekvienam partneriui tenkančių darbų dalį ir atsakomybės ribas, atsiskaitymų mechanizmÄ . Toks susitarimas Nr. 1 buvo sudarytas 2017 m. rugpjūčio 1 d., jame partneriai susitarė, kad laimėjus konkursÄ visų partnerių vardu bus atidaryta sÄ skaita banke, kuri bus nurodyta su perkančiÄ ja organizacija sudarytoje prikimo sutartyje, ir visose sÄ skaitose, bet kokios iÅ¡ perkančiosios organizacijos gaunamos lėšos turi bÅ«ti mokamos į Å¡iÄ sÄ skaitÄ .

Gautos lėšos paskirstomos partneriams ( ...) galutinio ir tarpinių mokėjimų sumos paskirstomos pagal ataskaitinio periodo partnerių atliktų ir aktuojamų darbų sumÄ . Jeigu perkančioji organizacija sumokės į bet kuriÄ atsakingojo partnerio sÄ skaitÄ , tai atsakingasis partneris privalo per 2 darbo dienas visas gautas lėšas sumokėti partneriams sutartyje numatytomis dalimis. Partneriai laimėjo vieÅ¡Ä jį konkursÄ ir 2018 m. birželio 1 d. sudarė Rangos sutartį Nr. SP-287 su užsakovu Lietuvos geležinkeliai (dabar LTG Infra).

Vienas iš rangos sutarties priedų buvo žiniaraščiai, kuriuose buvo nustatyti medžiagų ir atliekamų statybos darbų mato vienetai, kiekiai ir įkainiai. Po Rangos sutarties pasirašymo, vadovaujantis (arba atsakingasis) partneris „Hidrostatyba“ pasirašė dvišalius susitarimus atskirai su partneriais. Su ieškove „L. W.“ buvo pasirašyti trys dvišaliai susitarimai: 2018 m. liepos 30 d., 2019 m. liepos 1 d. ir 2019 m. rugsėjo 16 d. Dvišaliu susitarimu 2018 m. liepos 30 d. UAB „Hidrostatyba“ kaip atsakingasis partneris ir L.

W. kaip partneris, atsižvelgdami, kad yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kad „Hidrostatyba“ yra paskirta atsakinguoju partneriu, sutarė, kad Å¡alys siekia detalizuoti tolimesnius tarpusavio bendradarbiavimo klausimus dėl konkrečiai partneriui L. W. priskirtų statybos rekonstrukcijos darbų vykdymo ir tarpusavio atsiskaitymo, ir susitarė, kad nekeičiant JVS partneriui priskirtų darbų bendros vertės, partnerio atliekami darbai ir jų įkainiai detalizuojami darbų sÄ mata, pridedama prie Å¡io susitarimo.

DviÅ¡aliu susitarimu, sudarytu 2019 m. liepos 1 d. tarp „Hidrostatyba“ ir L. W., pastarasis, laikydamasis JVS ir Rangos sutarties sÄ lygų, įsipareigojo atlikti papildomus darbus, kurie detalizuoti darbų kiekių žiniaraščiuose, kartu nurodant ir darbų įkainius, papildomų darbų bendra vertė susitarta 686 333 Eur (susitarimo 2,3 punktai). DviÅ¡aliu susitarimu, sudarytu 2019 m. rugsėjo 16 d., „Hidrostatyba“ su L. W. susitarė dėl dar 501 813 Eur bendros vertės papildomų darbų pagal JVS ir Rangos sutartį, susitarimo priedas buvo darbų kiekių ir įkainių žiniaraščiai.

Analogiško pobūdžio dvišaliai susitarimai buvo sudaryti tarp atsakingojo partnerio „Hidrostatyba“ ir atsakovės „Autokausta“ 2018 m. gruodžio 5 d., 2019 m. rugpjūčio 8 d., 2019 m. rugsėjo 10 d., 2019 m. rugsėjo 11 d., 2019 m. rugsėjo 25 d. Dvišaliu susitarimu 2018 m. gruodžio 5 d. atsakingasis partneris „Hidrostatyba“ ir partneris „Autokausta“ susitarė, kad JVS partneriui priskirtina patikslinta darbų vertė yra 16 395 205,89 Eur. Partnerio atliekami darbai ir jų įkainiai detalizuojami darbų kiekių žiniaraščiuose, kurie yra priedas prie šio susitarimo (Susitarimo 2 punktas).

DviÅ¡aliame susitarime Nr. 2, sudarytame 2019 m. rugpjūčio 8 d., atsakingasis partneris „Hidrostatyba“ ir partneris „Autokausta“ pažymi, kad sudaro šį susitarimÄ prie 2017 m. rugpjūčio 1 d. jungtinės veiklos sutarties, susitarimo 2 p. susitaria, kad „Autokausta“ naftos produktais užterÅ¡to grunto kasimo ir utilizavimo darbus atkarpoje (...) atliks už įkainį, lygų 197,48 Eur plius PVM už 1 kubinį metrÄ . Ä®vertinus numatomÄ užterÅ¡to grunto tÅ«rį, bendra užterÅ¡to grunto kasimo ir utilizavimo darbų kaina yra 3911841,82 Eur plius PVM (susitarimo 2 p.).

Tuo tarpu rangos sutarties žiniaraščio dalyje 2.11 „Žemės darbai.(duomenys neskelbtini)“ naftos produktais užterÅ¡to grunto kasimas ir utilizavimas įkainotas po 200 Eur už kubinį metrÄ . DviÅ¡aliu susitarimu 2019 m. rugsėjo 10 d. atsakingasis partneris „Hidrostatyba“ susitarė su partneriu „Autokausta“, atsižvelgdami, kad yra sudarę JVS ir Rangos sutartį, pakeisti 2018 m. gruodžio 5 d. pasiraÅ¡yto susitarimo Nr.1, punktÄ 2, nustatydami partnerio atliekamų darbų bendrÄ vertę ir nustatydami, kad partnerio atliekami darbai ir jų įkainiai detalizuojami darbų kiekių žiniaraščiuose, pagal pridedamÄ priedÄ prie Å¡io susitarimo.

Taip pat susitarė, kad Å¡io susitarimo darbų kiekių žiniaraščiai gali bÅ«ti atnaujinami. Susitarimo 4 p. nustato, kad susitarimas yra sudaromas prie JVS. 2019 m. rugsėjo 11 d. susitarimu Nr. 4 tarp „Hidrostatyba“ ir „Autokausta“ buvo nustatyti kiti atraminių sienučių įrengimo darbų kiekiai ir įkainiai. 2019 m. rugsėjo 25 d. susitarimu Nr. 5 tarp „Hidrostatyba“ ir „Autokausta“ Å¡alys susitarė, kad kadangi dėl partnerio ne pagal darbo projektÄ atliktų darbų reikia pakoreguoti darbo projekto sprendinius, tai už darbo projekto koregavimÄ partneris („Autokausta“) sumokės atsakingajam partneriui 3630 Eur, papildomi darbai bus atliekami partnerio lėšomis ir be jokių pretenzijų atsakingajam partneriui, dėl atsiskaitymo už papildomai vykdomus darbus partneris nereikÅ¡ (reikalavimų).

Nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 20 d. visi trys partneriai sudarė susitarimÄ Nr. 5, pagal kurį susitarė atsakingÄ jį partnerį „Hidrostatyba“ pakeisti į „L. W., kuris perima partnerio „Hidrostatyba“ įsipareigojimus ir teises užsakovo „Lietuvos geležinkeliai“ ir partnerio „Autokausta“ atžvilgiu, perima partneriui „Hidrostatyba“ priskirtų ir iki 2019 m. lapkričio 30 d. neatliktų darbų vykdymÄ projekte dėl europinės geležinkelio vėžės pagal rangos sutartį.

Po atsakingojo partnerio funkcijų perdavimo UAB „Hidrostatyba“ 2019 m. lapkričio 26 d. raÅ¡tu Nr. 801-S-379-1118 persiuntė ieÅ¡kovui „L. W.“ visus dviÅ¡alius susitarimus, sudarytus tarp „Hidrostatyba“ ir „Autokausta“ (DOK 8436, priedas 5). IeÅ¡kovo atstovė Å¡iÄ bylÄ nagrinėjant neginčijo, kad ieÅ¡kovas šį raÅ¡tÄ ir visus dviÅ¡alius susitarimus gavo. Tarp Å¡alių kilo ginčas, kaip kvalifikuoti dviÅ¡alius susitarimus tarp atsakingojo partnerio „Hidrostatyba“ ir partnerio „Autokausta“.

IeÅ¡kovės teigimu, Å¡iuos susitarimus reikia kvalifikuoti kaip subrangos sutartis tarp „Hidrostatyba“ kaip rangovo ir „Autokausta“ kaip subrangovo. Tokiu atveju Å¡ie dviÅ¡aliai susitarimai ir juose nustatytos sÄ lygos dėl darbų kiekių ir įkainių yra neprivalomi kitam partneriui „L. W.“, pastarasis, net ir perėmęs atsakingojo partnerio funkcijas jungtinės veiklos sutartyje, jokių pareigų pagal dviÅ¡alius susitarimus neperėmė. Atsakovo atstovas teigė, kad dviÅ¡aliai susitarimai buvo sudaryti prie jungtinės veiklos sutarties, nustatė kitus darbų įkainius, negu kad buvo nustatyta rangos sutartyje, tam tikri įkainiai buvo mažesni, negu rangos sutartyje numatyti, tam tikri įkainiai didesni, atsakingojo partnerio funkcija buvo pateikti užsakovui atliktų darbų aktus ir sÄ skaitas pagal rangos sutartyje nustatytus įkainius, o gavus užsakovo apmokėjimÄ paskirstyti tarp partnerių pagal įkainius, kurie buvo nustatyti dviÅ¡aliais susitarimais.

Vadinasi, visi dvišaliai susitarimai yra privalomi naujam atsakingajam partneriui (ieškovui), kuris perėmė ankstesniojo atsakingojo partnerio („Hidrostatybos“) funkcijas, teises ir pareigas. Teismas sprendžia, kad „Hidrostatyba“ ir „Autokausta“ sudaryti dvišaliai susitarimai šiuo atveju negali būti kvalifikuojami kaip subrangos sutartys. Pagal CK 6.650 straipsnio 1 dalį, rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas.

Å iuo atveju rangos sutartį Nr. SP-287 2018 m. birželio 1 d. sudarė AB „Lietuvos geležinkeliai“ (užsakovas) su trimis JVS partneriais („Hidrostatyba“, „L. W.“ ir „Autokausta“), kurie visi rangos sutarties požiÅ«riu yra vienas rangovas. JVS nuostatos nenumatė galimybės jungtinės veiklos partneriams tarpusavyje sudaryti subrangos sutarčių, prieÅ¡ingai, jau minėtas JVS 2.5 p. numatė, kad partneriai įsipareigoja informuoti vienas kitÄ apie visus kartu su pasiÅ«lymu pirkimo sutarties įvykdymui ketinamus pasitelkti subrangovus.

Nenustatyta, kad „Hidrostatyba“ bÅ«tų informavusi kitÄ partnerį apie pasitelktÄ subrangovÄ â€žAutokausta“. Rangos sutarties III dalies 4.4 punkte taip pat nustatyta, kad rangovas įsipareigoja praneÅ¡ti užsakovui subrangovų pavadinimus, kontaktinius duomenis, ir atstovus, jeigu ketina pasitelkti subrangovus. Vadinasi, subrangovais galėjo bÅ«ti tik asmenys, kurie nebuvo rangos sutarties Å¡alys. Be to, iÅ¡ pačių dviÅ¡alių susitarimų turinio (tiek susitarimų tarp „Hidrostatyba“ ir „L.

W.“, tiek tarp „Hidrostatyba“ ir „Autokausta“) matyti, kad dviÅ¡aliai susitarimai yra sudaromi prie jungtinės veiklos sutarties, keičia jungtinės veiklos sutartyje nustatytas darbų proporcijas tarp partnerių, keičia darbų, numatytų rangos sutartyje, kiekius ir įkainius. Visi darbų žiniaraščiai, kurie buvo rangos sutarties dalis, teismui nėra pateikti, tačiau ieÅ¡kovo atstovė į teismo klausimÄ dėl darbų pobÅ«džio sutapties rangos sutarties žiniaraščiuose ir dviÅ¡alių susitarimų žiniaraščiuose, atsakė, kad dalis dviÅ¡alių susitarimų žiniaraščiuose numatytų darbų pagal savo pobÅ«dį sutapo su rangos sutarties žiniaraščiuose numatytų darbų pobÅ«džiu.

Tokia sutaptis leidžia spręsti, kad dviÅ¡aliais susitarimais buvo tariamasi ne dėl papildomų darbų, kaip kad teigia ieÅ¡kovas, o dėl tų pačių darbų, tačiau kitokių įkainių, kas leidžia spręsti, kad dviÅ¡aliai susitarimai buvo sudaromi kaip JVS dalis. Kitaip aiÅ¡kinti darbų pobÅ«džio sutapimÄ rangos sutartyje ir dviÅ¡alių susitarimų žiniaraščiuose bÅ«tų nelogiÅ¡ka, nes susitarus dėl darbų pobÅ«džio ir įkainių rangos sutartyje, nebÅ«tų jokios prasmės sudaryti subrangos sutartis ir dėl tų pačių darbų susitarti kitais įkainiais, nes kiltų neaiÅ¡kumas, kuriuos įkainius taikyti.

Teismas kaip labiau tikėtinÄ vertina atsakovo teikiamÄ paaiÅ¡kinimÄ , kad dviÅ¡aliais susitarimais buvo nustatytas perkančiosios organizacijos apmokėjimo už atliktus darbus paskirstymas tarp partnerių, kÄ partneriai buvo susitarę padaryti pagal JVS 3.27 punktÄ . Tokį aiÅ¡kinimÄ patvirtina jau minėtos JVS 3.9 ir 3.10 punktai, kad atsakingasis partneris teikia kitų partnerių atliktų darbų aktus perkančiajai organizacijai ir gauna apmokėjimÄ Ä¯ bendrÄ atidarytÄ sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios paskirsto lėšas partnerių nustatytomis proporcijomis.

Aplinkybė, kad dviÅ¡aliais susitarimais nustatyti darbų įkainiai skyrėsi nuo rangos sutartyje numatytų įkainių, yra nepakankama spręsti, kad buvo sudarytos subrangos sutartys tarp partnerių. Kaip nurodė atsakovė, kai kurie darbai partnerio buvo atliekami mažesne kaina, negu rangos sutartyje numatyta, kai kurie didesne kaina, tačiau galutiniame rezultate bendra suma turėjo bÅ«ti tokia, kokiÄ sumoka perkančioji organizacija už visÄ objektÄ . Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-632-273/2021, spręsdamas „Autokausta“ reikalavimÄ L.

W. apmokėti už darbus, konstatavo, kad dėl konkrečių darbų atlikimo, jų kiekių, įkainių, darbų perdavimo vykdant pirkimÄ partneriai susitarė sudarydami dviÅ¡alius susitarimus prie Jungtinės veiklos sutarties, todėl L. W. kaip atsakingasis partneris perėmė UAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus ir teises, kylančias iÅ¡ „Autokausta“ ir UAB „Hidrostatyba“ sudarytų dviÅ¡alių susitarimų. Pastarasis teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs. Atsakovės atstovas teigė, kad dviÅ¡alių susitarimo sudarymo faktas ieÅ¡kovui buvo žinomas dar iki atsakingojo partnerio funkcijų perėmimo 2019 m. lapkričio 20 d. susitarimu, tai buvo žodžiu aptariama partnerių susirinkimuose.

Bet kokiu atveju, ieÅ¡kovas, gavęs 2019 m. lapkričio 26 d. praneÅ¡imÄ apie dviÅ¡alius susitarimus tarp „Hidrostatyba“ ir „Autokausta“, neteikė jokių prieÅ¡taravimų, pastabų, nesutikimo, nereiÅ¡kė valios atsisakyti atsakingojo partnerio funkcijų ir pan. IeÅ¡kovė kaip precedentÄ nurodė kitÄ civilinę bylÄ Nr. 3K-3-149/2006, kurioje teismai pagal jungtinės veiklos sutarties turinį sprendė, kad tarp ieÅ¡kovo UAB „Santechnika“ ir konsorciumo „Gabija“ susiklostė dvejopo pobÅ«džio teisiniai santykiai, t. y. vieni teisiniai santykiai susiklostė jungtinės veiklos sutarties pagrindu, o kiti – subrangos sutarčių pagrindu.

PastarÄ sias sutartis sudarinėjo tiek jungtinės veiklos sutarties dalyviai (partneriai) vienas su kitu, tiek ir jungtinės veiklos sutarties dalyviai ir tretieji asmenys. Tačiau cituojamos bylos faktinės aplinkybės, teismo požiÅ«riu, buvo skirtingos, negu Å¡ios bylos aplinkybės. Cituojamoje byloje jungtinės veiklos partneriai buvo sudarę naujÄ juridinį asmenį - konsorciumÄ â€žGabija“, o pagal jungtinės veiklos sutarties nuostatas įgaliotam partneriui buvo nustatytos funkcijos organizuoti konkursus dėl atskirų darbų atlikimo, reikiamų sutarčių jungtinės veiklos sutarties dalyvių vardu pasiraÅ¡ymas ir kt.

Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jungtinės veiklos sutarties 2.13 punkte nustatyta, jog sutarties dalyviai, esant pasiÅ«lytoms vienodoms sÄ lygoms, turi pirmenybės teisę atlikti darbus (paslaugas). Ä®galiotam partneriui sudarius subrangos sutartis konkretiems darbams atlikti su trečiaisiais asmenimis ir su konsorciumo „Gabija“ dalyviais, pastarieji įgalioto partnerio atžvilgiu tapdavo subrangovais, ieÅ¡kovas nelaikė savęs rangovu, nes rangovas (generalinis rangovas) buvo UAB „Kirtimų statyba“.

Pažymos apie atliktus darbus ir iÅ¡laidas buvo iÅ¡raÅ¡omos UAB „Kirtimų statyba“ kaip pirkėjui, o ne užsakovui. BÅ«tent jungtinės veiklos sutarties turinys nulemia, kad Å¡ios bylos situacija vertintina skirtingai, nes jungtinės veiklos sutartyje nebuvo numatyta vieno iÅ¡ partnerių galimybė (teisė) sudaryti subrangos sutartis su kitais JVS dalyviais, atsiskaitymų mechanizmas buvo sutartas partnerių iÅ¡ anksto ir toks, kokį teismas jau aptarė anksčiau Å¡iame sprendime. Pažymėtina, kad aptartÄ atsiskaitymo mechanizmÄ pripažįsta ir pats ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinio 30 p. nurodydamas, kad ieÅ¡kovas yra tik tarpininkas tarp atsakovo ir užsakovo, kuris įgaliojimų, gautų JVS pagrindu, tik perduoda atsakovo darbus užsakovui ta apimtimi, kuria juos priimti sutinka užsakovas, ir atitinkamai gautas iÅ¡ užsakovo lėšas paskirsto tarp partnerių, o ne iÅ¡ savo lėšų sumoka partneriams.

Kita ieÅ¡kovės nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-517-241/2020, kurioje teismas jungtinės veiklos partnerių santykius kvalifikavo kaip subrangos santykius, savo faktinėmis aplinkybėmis taip pat skiriasi nuo Å¡ios civilinės bylos situacijos, todėl, teismo požiÅ«riu, joje padarytomis iÅ¡vadomis dėl Å¡alių santykių kvalifikacijos, negalima vadovautis. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas gavo iÅ¡ partnerio „Autokausta“ 2019 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktus Nr. 12/20-04 ir Nr. 12/20-05, 2020 m. sausio mėn. atliktų darbų aktÄ Nr. 01/31-13 ir 2020 m. vasario mėn. atliktų darbų aktÄ Nr. 02/28-02, juos pateikė užsakovui, gavo apmokėjimÄ iÅ¡ užsakovo ir 2020 m. vasario 10 d., balandžio 1 d. ir balandžio 9 d. apmokėjo „Autokaustai“ pagal ginčo aktuose nurodytas atliktų darbų sumas.

Ieškovas nurodo, kad bendra permokėta atsakovei suma sudaro 195,852,24 Eur (sulaikė 10 proc. sumos dėl garantinių trūkumų galimo taisymo), t. y. kainų skirtumas tarp rangos sutarties žiniaraščiuose numatytų įkainių ir dvišaliuose susitarimuose numatytų įkainių. Ieškovės atstovė, kaip minėta, nurodė, kad ieškovė įkainių skirtumų nepamatė iš karto, gavusi atliktų darbų aktus, nes buvo didelė dokumentų apimtis, pasikeitęs įmonės statusas, reikėjo daugiau darbuotojų ir pan.

Teismas Å¡iuos argumentus atmeta ir pažymi, kad pateikti keturi atliktų darbų aktai nebuvo tokios didelės apimties, kad per mėnesį laiko nuo jų pateikimo bÅ«tų buvę neįmanoma patikrinti nurodytų darbų įkainių pagal rangos sutarties žiniaraščius. Pastebėtina, kad atliktų darbų aktai buvo pateikti ieÅ¡kovei kaip atsakingajam partneriui, o sÄ skaitoje apmokėti už darbus ieÅ¡kovė buvo nurodyta kaip pirkėjas. Jeigu ieÅ¡kovė „L. W.“ priėmė atliktų darbų aktus laikydama save generaline rangove „Autokaustos“ atžvilgiu, tai vadinasi, ji tuo pačiu pripažino, kad perėmė ir subrangos sutartis iÅ¡ „Hidrostatyba“ kartu su jose nurodytais įkainiais, nes prieÅ¡ingu atveju „L.

W.“ turėjo nepriimti aktų ir sÄ skaitos, bei jos neapmokėti ir nurodyti, kad jokių subrangos sutarčių su „Autokausta“ ji nesudarė ir neperėmė. Teismas kaip labiau tikėtinÄ vertina versijÄ , kad ieÅ¡kovė, žinodama apie dviÅ¡alius susitarimus ir juose nustatytus skirtingus darbų įkainius, tikėjosi, kad vadovaujantis partneris nepatirs nuostolių dėl darbų įkainių skirtumo, todėl pateiktus aktus apmokėjo. TokiÄ versijÄ sustiprina darbų įkainių, nurodytų rangos sutarties žiniaraščiuose ir dviÅ¡alių susitarimų žiniaraščiuose, palyginimas.

Pavyzdžiui, dvišalio 2018 m. liepos 30 d. susitarimo žiniaraščio įkainis už bėgius 60E1 buvo 57,65, o rangos sutarties numatytas įkainis- 106,08 Eur; pereinamieji bėgiai 60E1/R65 įkainis 151,22 Eur , pagal rangos sutartį- 278,24 Eur, gelžbetoninių pabėgių su elastiniu tvirtinimu 1520 mm pločio vėžės keliui įkainis 53,75 Eur, pagal rangos sutartį- 98,90 Eur; gelžbetoniniais pabėgiai su elastiniu tvirtinimu 1435/1520 mm sugretintos vėžės keliui įkainis 125 Eur, pagal rangos sutartį- 230 Eur, ir t.t.

Pačios ieškovės pateiktoje įkainių palyginimo lentelėje (DOK 9977, priedas 5) matyti, kad kai kurių darbų įkainis pagal rangos sutartį (vadinamasis LG įkainis) buvo didesnis, negu „Autokausta“ taikytas įkainis (pvz., spraustasienės matomos dalies apsauginė danga pagal LG įkainį - 41,12 Eur, atsakovės įkainis - 24,79 Eur; metalinės gofruotos pralaidos 01,0 m įrengimas, sienutės storis 2mm, segmentų sujungimas apkabomis, konstrukcijos gofras 68x13 konstrukcijos galai nupjauti 1:1,5; plieno markė S25xGD/Dx51D- LG įkainis 711,24 Eur, atsakovės įkainis -474,16 Eur; ir t.t.).

Palyginus įkainius matyti, kad ne visi dvišaliuose susitarimuose nustatyti įkainiai buvo didesni, negu rangos sutartyje, kai kurie buvo mažesni, todėl galutinis balansas turėjo būti nenuostolingas partneriams, tuo labiau atsakingajam partneriui, kitaip tariant, neturėjo būti situacijos, kad atsakingasis partneris apmoka už darbus iš savo lėšų, o ne iš užsakovo lėšų. Pastebėtina, kad šioje byloje ieškovė ir neįrodinėja, kad dėl atsakovės pateiktų ginčo atliktų darbų aktų apmokėjimo ji patyrė ar patirs nuostolį ateityje, kai bus užbaigtas statyti objektas pagal rangos sutartį.

BÅ«tent aplinkybė, kad atsakovės praturtėjimas ieÅ¡kovės nuostolio sÄ skaita nėra įrodytas ir nėra nustatytas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės nepagrįsto praturtėjimo vienos iÅ¡ sÄ lygų (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, tenkinant ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi bÅ«ti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi bÅ«ti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieÅ¡kovo veiksmų.

Antra, turi bÅ«ti nustatytas atsakovo praturtėjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovo turto sumažėjimas (atsakovas turi bÅ«ti praturtėjęs ieÅ¡kovo sÄ skaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi bÅ«ti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį.

Å eÅ¡ta, Å¡alis, kurios turtas sumažėjo, neturi bÅ«ti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieÅ¡kovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos bÅ«dais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria bÅ«tų siekiama iÅ¡vengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Redco“ v.

AB „Šiaulių bankas“, bylos Nr. 3K-3-196/2011).Teismas Å¡ioje byloje vertina, kad ieÅ¡kovė neįrodė nepagrįsto atsakovės praturtėjimo sÄ lygų, todėl ieÅ¡kinys atmestinas. IeÅ¡kinį atmetus, atsakovei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro 4159,38 Eur už advokato darbÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovei UAB „Autokausta“, įm.k. 135007799, iÅ¡ ieÅ¡kovės L.

W. OÜ, j.a.k. 12083348, 4159,38 Eur (keturis tÅ«kstančius Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt devynis eurus ir 38 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėja Diana Labokaitė