2024-11-06 Nr. AB-16102-3-62-3-01013-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-508-624/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01013-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. L. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. L. skundą atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. L. (toliau – ir pareiškėja) 2024 m. birželio 3 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2024 m. vasario 29 d. įsakymą Nr. B-ĮV-110 „Dėl teritorijų planavimo inicijavimo atmetimo“ (toliau – ir Įsakymas), Administracijos Saugaus eismo komisijos 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. EK-P-17 ir priteisti pareiškėjai 25 000 Eur žalai atlyginti.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartimi atsisakė priimti skundo dalį dėl Įsakymo panaikinimo, kitą skundo dalį priėmė nagrinėti.

Teismas dėl skundo dalies, kurioje reiškiamas reikalavimas panaikinti Įsakymą, nurodė, jog pareiškėja praleido vieno mėnesio terminą skundui dėl šio Įsakymo panaikinimo paduoti: pareiškėja nurodo ir jos pridėti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjai Įsakymo nuorašas buvo įteiktas 2024 m. kovo 7 d., tačiau skundas teismui paduotas 2024 m. birželio 3 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 str. 1 d.). Teismas akcentavo, jog ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė atnaujinti terminą tik pareiškėjo prašymu, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ABTĮ neįpareigoja teismui papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo. Įvertinęs tai, jog pareiškėja skunde nepateikė prašymo atnaujinti terminą, teismas nusprendė, jog nėra prielaidų nagrinėti šį termino atnaujinimo klausimą bei priimti skundą. Kartu teismas akcentavo, kad nors pareiškėja skunde teigė, jog ji laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki balandžio 30 d. sirgo, gydėsi ligoninėje ir pan., pareiškėja į teismą kreipėsi 2024 m. birželio 3 d., todėl net jos sirgimo laiką pašalinus iš laikotarpio nuo 2024 m. kovo 7 d. iki 2024 m. birželio 3 d. laikytina, kad ji ženkliai praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Teismas nurodė, jog pareiškėjos liga 2024 m. balandžio 1 d. iki balandžio 30 d. nebuvo objektyvaus pobūdžio kliūtis, sutrukdžiusi jai laiku kreiptis į teismą teisminės gynybos. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Įsakymo panaikinimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti.

Pareiškėja atskirajame skunde dėsto ginčo aplinkybes bei teigia, jog terminą paduoti skundą dėl Įsakymo, kurį ji gavo 2024 m. kovo 7 d., praleido dėl ligų, sunkaus gripo bei 2024 m. kovo 28 d. traumos, patirtos nukritus nuo laiptų, dėl ko ji 2024 m. balandžio 1 d. kreipėsi į gydytojus. Pareiškėja akcentuoja, jog ji yra 76 metų amžiaus, advokatė atsisakė jai atstovauti, neturi kompiuterio ir negali pati atvykti į teismą dėl traumos metu patirtų susižalojimų ir didelių nugaros skausmų.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir neatnaujinti praleisto termino skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti.

Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai ir objektyviai įvertino bylos aplinkybes: pareiškėjai Įsakymo nuorašas buvo įteiktas 2024 m. kovo 7 d., o ji dėl šio Įsakymo panaikinimo su skundu kreipėsi 2024 m. birželio 3 d., t. y. praleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti skundo dalį dėl Įsakymo panaikinimo (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti šią skundo dalį, nusprendęs, jog pareiškėja skundą šioje dalyje teismui pateikė praleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą: Įsakymo nuorašas pareiškėjai įteiktas 2024 m. kovo 7 d., o skundą teismui ji pateikė 2024 m. birželio 3 d. Pareiškėjai neprašius šio termino atnaujinti, terminas neatnaujintinas (ABTĮ 30 str. 1 d.). Teismas kartu pažymėjo, jog pareiškėjos dėstomos aplinkybės dėl sveikatos problemų nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki balandžio 30 d. nepateisina šio termino skundui paduoti praleidimo priežasčių.

Pareiškėja iš esmės nesutinka su šia teismo nutarties dalimi ir atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog jos nurodytos priežastys sudaro pagrindą atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindo naikinti ar keisti šią nutarties dalį: ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtinta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Praleisto termino atnaujinimas reglamentuojamas ABTĮ 30 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį praleistas terminas atnaujinamas „pareiškėjo prašymu“, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą, įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (žr., pvz., 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012; 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-628-502/2016, 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-285-502/2017; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-157-552/2024).

Kadangi pareiškėja, teikdama skundą teismui, prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Įsakymo panaikinimo pateikti nebuvo suformulavusi, pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą atsisakyti priimti šį skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.

Pažymėtina, jog pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, suformuluotas atskirajame skunde, apeliacinės instancijos teisme nėra svarstomas: prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti teikiamas pirmosios instancijos teismui kartu su skundu. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, nesprendžia naujai keliamų procesinių klausimų, o tik patikrina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal šios nutarties priėmimo metu buvusias procesines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-509/2011; 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-166-662/2021; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-255-629/2024).

Šiame kontekste kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog ABTĮ 66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Remiantis šia nuostata, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat vertinama, ar konkrečiu atveju buvo faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismui savo iniciatyva atnaujinti pareiškėjai terminą skundui paduoti (žr., pvz., 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-516-520/2021).

Įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus, savo iniciatyva sprendžiant dėl termino skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti atnaujinimo, teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Nagrinėjamu atveju teisėjų pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjos su skundu ir šalinant skundo trūkumus nurodyti ir pateikti duomenys nesudarė teismui pagrindo priežastis, dėl kurių ji praleido terminą paduoti skundą teismui dėl Įsakymo panaikinimo, laikyti svarbiomis. Pažymėtina, kad pareiškėja į teismą kreipėsi praėjus beveik dviem mėnesiams nuo šio termino pabaigos, jokie duomenys apie negalavimus ar ligas, išskyrus ambulatorinį apsilankymą ligoninėje 2024 m. balandžio 1 d. dėl patirtos traumos, nėra pateikti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti skundą dėl Įsakymo panaikinimo pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarties dalį, kurią nenustatytas pagrindas naikinti ar keisti. Dėl šių priežasčių pareiškėjos atskirasis skundas yra atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. L. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan