2022-03-23 Nr. AB-6691-3-61-3-04488-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1736-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04488-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21S35714 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1–osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 6K-1551 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindė sunkia ekonomine padėtimi, noru gauti medicininę pagalbą Lietuvoje ir tuo, kad ji jautėsi nesaugi (duomenys neskelbtini) dėl bendros šalies situacijos. Nepaisant to, atsakovas nesuteikė pareiškėjai prieglobsčio, o Komisija pareiškėjos skundą dėl Migracijos departamento sprendimo panaikinimo atmetė.

2.2. Pareiškėja prašė sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrintas teisės būti išklausytam principo taikymas, tačiau tai nebuvo įvykdyta, o atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjai nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

2.3. Pareiškėja nesutiko su tuo, kad nėra pagrindo jai suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą, kadangi iš kilmės šalies ji išvyko dėl ekonominių priežasčių, be to, šalyje ji neranda darbo. Jos pasakojimą patvirtino tai, kad (duomenys neskelbtini) susiduriama su ekonominiais sunkumais, todėl kyla reali grėsmė gyvybei ir sveikatai. Aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės.

2.4. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir draudimo atvykti, iš esmės tik nurodė, kad sprendimai teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks veiksmas, pareiškėjos nuomone, neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes valstybės sieną pareiškėja kirto siekdama pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsnių nuostatų. Pareiškėja pripažįsta, kad į Europą atvyko tikėdamasi geresnio gyvenimo bei rasti darbą. Neįrodinėjo, jog prieš ją kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad persekiojama, diskriminuojama, dėl individualių savybių neleidžiama įsidarbinti ir pan. Pabėgėlių teisėje laikomasi nuostatos, kad ekonominė priežastis – bėgimas nuo bado – nėra pakankama priežastis suteikti pabėgėlio statusą, nebent badas kilo dėl ginkluoto konflikto ar smurto šalyje.

3.2. Pareiškėja nurodė kelias išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis: nesaugu dėl bendros padėties, kadangi šalyje vyksta karas; tikisi geresnio gyvenimo bei gauti Lietuvoje medicininę pagalbą. Prieglobsčio prašytojos geresnio gyvenimo siekis ir noras, saugumas, atsakovo suprantamas ir nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo.

3.3. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“, o bendra saugumo padėtis kilmės valstybėje nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojai dėl asmeninių savybių. Pareiškėja nenurodė jokių konkrečių grėsmių kilmės valstybėje ir, kaip pati teigė, jai niekas negresia. Kadangi nenustatyta individualių aplinkybių, didinančių persekiojimo rizikos tikimybę, atsakovas konstatavo, kad nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjos pasakojimas nepagrindžia prielaidos, jog kilmės šalyje jai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

3.4. Atsakovas nenustatė ir realios bei individualios grėsmės pareiškėjai kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės. Be to, nepaisant aplinkybės, kad pareiškėja teigė negalinti gauti reikalingos medicininės pagalbos kilmės valstybėje, atsakovas nustatyti faktai tai paneigia, o duomenų, kad gydymas kilmės šalyje jai būtų neprieinamas, nėra. Pareiškėja nenurodė, ar kreipėsi į gydymo įstaigas savo šalyje, taip pat savo ligos nepagrindė rašytiniais įrodymais. Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, pagrindžiančių tikimybę, kad (duomenys neskelbtini) dėl turimų diagnozių susidurtų su visuomenės diskriminacija ir izoliacija. Nesant duomenų, kad jos būklė artima mirčiai ar kad grįžus į (duomenys neskelbtini) gerokai, staiga ir nepataisomai pablogės sveikata, todėl pareiškėjos diagnozės ir sveikatos būklė nesąlygoja papildomos apsaugos suteikimo Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu būtinybės. Tačiau nagrinėjamu atveju buvo svarstoma, ar prieglobsčio prašytojos gyvybei, sveikatai ar saugumui negresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl atsakovas konstatavo, kad ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

3.5. Pareiškėjos pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra privalomas. Pareiškėja skunde nenurodė, o atsakovas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies bei pakeitė Migracijos sprendimo dalį dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, uždraudžiant pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnai 2021 m. liepos 8 d. sulaikė nelegalių migrantų, kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną, grupę, kurioje buvo ir pareiškėja. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 30 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pirminės apklausos metu paaiškino, kad atvyko iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto, neturi galimybių gyventi (duomenys neskelbtini), kadangi mirus sutuoktiniui, liko gyventi gatvėje, o valstybėje vyksta karas, todėl nusprendė emigruoti.

5.2. 2021 m. spalio 18 d. vykusios apklausos metu pareiškėja nurodė, kad ji yra iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto, našlė, sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Turi 2 sūnus, kurie atvyko kartu su ja, kiti giminės liko gyventi (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad kilmės šalyje jai niekas negrasino, pavojus negresia. (duomenys neskelbtini) neturėjo darbo, yra neraštinga, todėl išvyko dėl skurdo. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) gyveno su vaikais išnuomotame bute, tačiau dėl lėšų trūkumo neturėjo už ką susimokėti buto nuomą. Teigė, kad sveikatos problemų, o (duomenys neskelbtini) negali gauti gydymo. Kadangi sužinojo, kad žmonės keliauja, nusprendė skristi į (duomenys neskelbtini), o į Lietuvą atvyko, ieškodama geresnio gyvenimo ir dėl ligos.

5.3. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 28 d. sprendimu nesuteikė pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir išsiuntė ją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Taip pat nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi jai 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėja, nesutikdama su Migracijos departamento sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 86–88 straipsnių nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovas pareiškėjai pagrįstai nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, kad suteikiant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, kad persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Teismo manymu, pareiškėjos motyvai, kuriais ji grindė savo prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nesusiję su minėtomis priežastimis, ji nurodė tik bendro pobūdžio teiginius dėl bendros situacijos kilmės valstybėje, prašymą iš esmės grindė ekonominėmis priežastimis, tačiau socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas prieglobsčio suteikimui. Be to, pareiškėjos teiginiai dėl (duomenys neskelbtini) neprieinamos medicininės pagalbos yra deklaratyvūs, kadangi ji nekonkretizavo jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad būtent dėl savo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų negautų vaistų ar gydymo.

7. Teismas taip pat konstatavo, kad Migracijos departamentas pareiškėjai pagrįstai nesuteikė papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėja neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

8. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad pareiškėja buvo pagrįstai išsiųsta iš Lietuvos Respublikos. Tačiau, teismo įsitikinimu, pareiškėjai nustatytas maksimalus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas, todėl teismas jį sutrumpino iki 3 metų, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą.

III. 9. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti visa apimtimi.

10. Pareiškėjos apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais, argumentais, papildomai pažymint:

10.1. Pareiškėja nesutinka, kad jos gyvenamojoje vietoje beatodairiškas smurtas nesiekia aukšto lygio, nes kilmės šalies informacija patvirtina priešingai. (duomenys neskelbtini) gubernija yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dalis bei šiauriausia (duomenys neskelbtini) gubernija. (duomenys neskelbtini) guberniją kontroliuoja (duomenys neskelbtini). Nuo 2014 m. konflikto su (duomenys neskelbtini) pradžios saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) regione buvo „stabili“, tačiau 2019–2020 m. saugumo padėtis šiauriniuose (duomenys neskelbtini) pasienio rajonuose pablogėjo. (duomenys neskelbtini) vykdo ir kontroliuoja (duomenys neskelbtini) kalnuotas vietoves. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gubernijoje įkūrė karines bazes, skirtas (duomenys neskelbtini) bazių puolimui. Pranešama apie oro smūgius, antžeminius išpuolius ir šaudymą (duomenys neskelbtini) kaimuose ir pasienio rajonuose, kuriuose, kaip įtariama, buvo (duomenys neskelbtini) elementų. Šie išpuoliai paveikė civilių apgyvendintas teritorijas ir paskatino kaimų evakuaciją. (duomenys neskelbtini) sienos apsaugos pajėgos įsteigė bazes konfliktui tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kontroliuoti ir civilių gyvybėms išsaugoti. (duomenys neskelbtini) oro smūgiai prieš (duomenys neskelbtini) paveikė (duomenys neskelbtini) gubernijos kaimų gyventojų gyvenimą. Bombardavimas padarė didelę žalą dirbamoms žemėms, turtui ir infrastruktūrai, įskaitant kelius. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 8 d. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonuose buvo evakuota 100 kaimų. Taip pat pranešama apie užminuotas vietoves (duomenys neskelbtini) gubernijoje. Taigi, pareiškėjos gyvenamojoje vietoje vyksta karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos. Dėl karo veiksmų pareiškėjo saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėja išvyko iš šalies, nespėjusi patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų.

10.2. Atsakovas vadovavosi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio, be to, joje pateikti duomenys yra pasenę.

10.3. Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų. Pareiškėjos išvykimo priežasčių negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjo kilmės šalyje. Be to, pareiškėja, kaip moteris, priskirtina padidintos rizikos grupei.

11. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka, pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus ir pažymi, kad pareiškėja nepateikė pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo ar Migracijos departamento padarytas išvadas, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 21S35714 ir Komisijos 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 6K-1551 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso, vadovavosi Įstatymo 83 straipsnio, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1–3 dalimis, 88 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Šių teisės normų teisėjų kolegija nekartoja.

14. Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat yra pateikta aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškintos visiškai pagrįstos baimės sąlygos vertinimo aspektai, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo aktuali praktika, kuria formuluojamos svarbios Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) aiškinimo taisyklės, kad siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Teisėjų kolegija nemato reikalo šią praktiką pildyti kitais pavyzdžiais.

15. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

16. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, kad proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

17. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

18. Byloje nustatyta, kad užsienietė, (duomenys neskelbtini) pilietė, prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad kilmės šalyje neturėjo darbo, yra našlė, išlaikė 2 vaikus, į Lietuvą atvyko dėl skurdo. Pareiškėja taip pat nurodė, kad turėjo sveikatos problemų.

19. Migracijos departamentas nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

20. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja apklausos metu dėstė ekonominio pobūdžio priežastis, dėl kurių išvyko iš savo kilmės šalies (dėl ekonominių sunkumų, kadangi viena išlaikė du vaikus, gyveno nuomojamame bute). Prasta ekonominė padėtis nėra numatyta teisės aktuose kaip aplinkybė, suponuojanti tarptautinės apsaugos poreikį, ekonominės priežastys negali savaime būti laikomomis „bėgimu nuo persekiojimo“ prieglobsčio teisės kontekste. Taigi, pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės siejo su ekonominiais tikslais, o ne su tuo, kad jai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Paminėtina, kad pareiškėja taip pat abstrakčiai nurodė, kad turėjo sveikatos problemų, tačiau nenurodė, kad jai nebuvo suteiktas gydymas dėl „konvencinių“ priežasčių, o aptariamą aplinkybę išsamiai ir tinkamai išnagrinėjo Migracijos departamentas (be kita ko, nustatė, kad kilmės valstybės sveikatos apsaugos sistema apibūdinama, kaip „labai gerai išvystyta ir prieinama visiems gyventojams“), kurio išvadų pareiškėja pagrįstais argumentais ir (ar) įrodymais nepaneigė. Be to, pareiškėja negrindė savo prieglobsčio prašymo, kad kilmės valstybė prieš ją naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjai šiuo atveju negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

21. Pareiškėja taip pat nurodo, kad jai turėjo būti suteikta papildoma apsauga Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Tačiau pažymėtina, kad savo prieglobsčio prašymą ji siejo būtent su ekonominėmis priežastimis. Nepaisant to, atsakovas atliko išsamų pareiškėjos situacijos jos kilmės valstybėje tyrimą bei, įvertinęs tai, kad negalią ar sunkių sveikatos sutrikimų turintys asmenys yra įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, nustatė, kad: (i) prieglobsčio prašytoja nenurodė, kad ji patyrė neigiamą aplinkinių požiūrį ar būtų diskriminuojama dėl turimų ligų; (ii) nenustatyta individualių aplinkybių, pagrindžiančių tikimybę, jog (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytoja dėl turimų diagnozių susidurtų su visuomenės diskriminacija ir izoliacija; (iii) pareiškėja gyveno mieste, kur medicininės paslaugos prieinamos, jai gali būti teikiamas gydymas. Pasisakydamas dėl karinių konfliktų (jų keliamos grėsmės) atsakovas nurodė, kad iki išvykimo iš kilmės valstybės pareiškėja gyveno vietovėje, kuri yra laikoma saugia ir joje nėra realios rizikos patirti rimtą žalą. Be to, (duomenys neskelbtini) yra likę prieglobsčio prašytojos artimieji, pareiškėja taip pat pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra. Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Šių argumentų pareiškėja apeliaciniame skunde nepaneigė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

22. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad EPPB ataskaita grįsta duomenimis, kurie apeliacinio skundo pateikimo momentu yra pasenę, teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų patikimumo ir objektyvumo aspektu ši informacija atitinka vertinimui renkamos ir esminę reikšmę turinčios informacijos reikalavimus. Nepaisant to, kad ji yra retrospektyvaus pobūdžio, nėra teisinio pagrindo teigti, kad šiuo metu situacija kilmės valstybėje yra pasikeitusį ir pareiškėjos individualių aplinkybių vertinimas yra nepagrįstas.

23. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė