2021-05-26 Nr. AB-11392-3-64-3-00545-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-340-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00545-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. TP-29 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas) (skunde buvo padarytas aiškus rašymo apsirikimas, nurodant 2021 m. vasario 25 d. sprendimo numerį – nurodytas numeris TP-23).

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, 2021 m. kovo 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2021 m. balandžio 6 d. pašalinti skundo trūkumus: pateikti skundžiamą sprendimą; nurodyti atsakovą; nurodyti, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (be žodinio nagrinėjimo); sumokėti 30 eurų žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinantį dokumentą arba pateikti ABTĮ 37 straipsnyje numatytą motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pagrįstą atitinkamais įrodymais dėl turtinės padėties.

Pareiškėjas 2021 m. kovo 24 d. teismui pateikė patikslintą skundą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. kovo 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo E. S. skundą ir patikslintą skundą, nes skundas nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 23 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, padarė išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. TS-29 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos“, kuriuo ne pats pareiškėjas, bet kitas asmuo (Č. D.), atleistas nuo nekilnojamojo turto mokesčio už statinius. Teismas konstatavo, kad nei skunde, nei patikslintame skunde teismui pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių dėl galimai pažeistų jo teisių ar teisėtų interesų. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad jis siekia apginti viešąjį ir visuomeninį interesą, t. y. gina ne savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 55 straipsnio 1 dalies nuostatomis, padarė išvadą, kad pagal šių teisės normų prasmę, siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme.

Teismas konstatavo, kad nei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, nei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme, nei kituose įstatymuose nėra tiesiogiai numatyta pareiškėjo, kaip fizinio asmens, teisė kreiptis į teismą ginčijant sprendimą, kuriuo ne pats pareiškėjas, bet kitas asmuo (šiuo atveju – Č. D.), atleistas nuo nekilnojamojo turto mokesčio už statinius. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepatenka į subjektų, galinčių ginti viešąjį interesą aptariamoje srityje, ratą.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. TS-29 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos“ jokių pareigų jam nesukuria, įtakos jo teisėms neturi, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas E. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 30 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo skundžiamas Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. TS-29 nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, kadangi minėtu sprendimu Raseinių rajono savivaldybės taryba pritaikė nekilnojamo turto lengvatas nelegaliai pastatytiems statiniams, kurie nėra teisiškai perduoti naudotis ir tenkinti visuomenės poreikius. Pareiškėjas teigia, kad minėtas sprendimas neatitinka teisės aktų, reglamentuojančių mokesčių lengvatų suteikimą Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, nuostatų.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad galiojantys teisės aktai tiesiogiai nenumato pareiškėjo, kaip fizinio asmens, teisės kreiptis į teismą ginčijant sprendimą, kuriuo ne pats pareiškėjas, bet kitas asmuo atleistas nuo nekilnojamo turto mokesčio už statinius, t. y. kad pareiškėjas nepatenka į subjektų, galinčių ginti viešąjį interesą aptariamoje srityje, ratą. Pareiškėjas nurodo šiuo atveju ginantis įstatymų saugomą interesą, kadangi skundžiamu sprendimu buvo pažeistos mokesčių mokėtojų teisės dėl negautų pajamų į Raseinių rajono biudžetą, galbūt neteisėtai pritaikius nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą. Pareiškėjas nurodo, kad šaligatvio, esančio (duomenys neskelbtini), įrengimui nebuvo išduotas leidimas, todėl pareiškėjas nesutinka su skundžiamu sprendimu dėl neracionaliai naudojamų mokesčių mokėtojų lėšų taikant nekilnojamo mokesčio lengvatą (šiuo atveju – už statinius, esančius adresu: (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas nurodo, kad apie galimą sprendimo neteisėtumą sprendžia iš skundžiamo sprendimo pristatymo Raseinių rajono savivaldybės Biudžeto ir socialinio ekonominio vystymo komiteto posėdyje.

Pareiškėjas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra asmens konstitucinė teisė, todėl prašo panaikinti skundžiamą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo E. S. skundą ir patikslintą skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą kaip nenagrinėtinus ABTĮ nustatyta tvarka, kadangi nustatė, jog skundžiamas sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, o teisės aktai nenustato pareiškėjui teisės kreiptis dėl viešojo intereso gynimo.

Nesutikdamas su šia nutartimi, pareiškėjas padavė atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą, pirmiausia pažymi jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Pabrėžtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012).

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl savo tikrai ar tariamai pažeistų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų gynybos, turi įrodyti, jog jo subjektinės teisės ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-679/2008). Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindiniai kriterijai, siekiant nustatyti, ar asmuo gina viešąjį interesą, ar savo subjektinę teisę, ar įstatymų saugomą interesą, yra teisiniai argumentai, aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus: tada, kai pareiškėjas savo reikalavimą grindžia privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertintina, jog pareiškėjas kreipėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą; o tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 55 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; 2007 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A3 -64/2007; 2008 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-857/2008 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. TN-29, kuriuo Č. D. buvo atleistas nuo 898,0 Eur nekilnojamo turto mokesčio už statinius, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Taigi, minėtu sprendimu yra nuspręsta ne dėl pareiškėjo, o dėl kito asmens – Č. D. – atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio, pareiškėjas procesiniuose dokumentuose neteigia, kad šis administracinis aktas, kurį jis siekia ginčyti teisme, pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus – jis nurodo, kad į teismą kreipėsi gindamas viešąjį interesą, tačiau nenurodė įstatymo, kuriame būtų įtvirtinta tokia jo teisė.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo. To paties įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Šios teisės normos formuluotė „įstatymų numatytais atvejais“ expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nustato, kad ABTĮ 55 straipsnyje nurodyti subjektai gali teismine tvarka ginti viešąjį interesą, valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus kreipiantis į teismą tik tuomet, kai tokia jų teisė yra įtvirtinta įstatyme. Tokio ABTĮ 55 straipsnio 1 dalies nuostatų (iki 2016 m. liepos 1 d. – analogiška ABTĮ 56 str. 1 d. nuostata) aiškinimo nuosekliai yra laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1275/2012, 2013 m. spalio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-1721/2013).

Aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 55 straipsnio 1 dalyje (iki 2016 m. liepos 1 d. – analogiškos ABTĮ 5 str. 2 d. 3 p. ir 56 str. 1 d. nuostatos) įtvirtintą reguliavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą.

Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Be minėtų dviejų sąlygų teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo – tai viešojo intereso buvimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-580/2013; 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-211/2013; 2014 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1646/2014).

Kadangi nagrinėjamu atveju duomenų, kad pareiškėjas turėtų įstatyme nustatytą teisę kreiptis į teismą dėl savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo išspręstas kito asmens – Č. D. – atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio klausimas, nėra, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl viešojo intereso gynimo.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė