ff4a15a7-bf2d-4889-9ddb-42ee10228afc · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-3505-406/14Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01184-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 11.2;74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 17 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokato padėjėjui Donatui Ramanauskui,       suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui Raimondui Basčiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E. D. praÅ¡ymÄ suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl termino atnaujinimo praÅ¡ymui, giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjos E. D. atstovas teismui pateiktame praÅ¡yme (b.l. 6-10) praÅ¡o teismo atnaujinti terminÄ praÅ¡ymui paduoti ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į P. D. ir A. D. turėtÄ 59.88 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).PareiÅ¡kėjos atstovas nurodė, kad E. D. sutuoktinio A. D., mirusio (duomenys neskelbtini) tėvai P. D. ir A. D. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos, nuosavybės teisėmis valdė žemę (duomenys neskelbtini). 1997 m. jos sutuoktinis A.

D., kuris tuo metu sunkiai sirgo, įgaliojo tolimÄ giminaitę S. A. atstovauti jo interesams nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo procese. Dar 1993 m. rugpjūčio 17 d. testamentu žemę, į kuriÄ turėjo bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės, jis paliko S. A., kuri ir paveldėjo žemės sklypus, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės po A. D. mirties. 2014 m. liepos mėnesį į pareiÅ¡kėjos namus netikėtai atvažiavo S. A. ir papasakojo, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos ne į visÄ A.

D. tėvų žemę, todėl per advokatės kontorÄ 2014 m. rugpjūčio 6 d. raÅ¡tu kreipėsi į Kauno apskrities archyvÄ , iÅ¡ kurio gavo atsakymÄ , jog P. D. ir A. D. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 59.88 ha žemės tuometiniame (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ji, kaip turto savininko vaiko sutuoktinė turėtų teisę kreiptis dėl nuosavybės teisių į žemę atnaujinimo, tačiau yra praleidusi terminÄ . Mano, kad priežastį, dėl kurios pareiÅ¡kėja praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ , sÄ lygojo S. A. veiksmai bei tikslių aplinkybių neatskleidimas.

Visus su nuosavybės teisėmis susijusius klausimus tvarkė bÅ«tent testamentinė įpėdinė S. A., jos veiksmai užkirto keliÄ veikti pačiai pareiÅ¡kėjai. Sutuoktinis pareiÅ¡kėjai kalbėjo apie tai, kad jo tėvai turėjo daug žemės, tačiau niekada neminėjo tikslaus žemės kiekio bei jos vietos. Teigia, kad ji neturėjo galimybės žinoti apie visÄ iki nacionalizacijos valdytos žemės kiekį bei jos vietÄ . Pažymi, kad sužinojusi šį faktÄ , buvo aktyvi ir rÅ«pestinga, nedelsdama kreipėsi į archyvÄ ir į teismÄ .

Tvirtina, jog terminas praÅ¡ymui paduoti ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, susijusių su nežinojimu apie žemę. PraÅ¡o vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, tenkinti praÅ¡ymÄ ir atnaujinti praleistÄ terminÄ .Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas nurodo, kad su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu nesutinka.

LR Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas (toliau – Ä®statymas) nustatė galutinius terminus: praÅ¡ymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Ä®statymo 10 str. 1 d.), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Ä®statymo 10 str. 4 d). Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Ä®statymo 10 str. 1 ir 4 dalies redakcijos nuostatas, piliečiams, praleidusiems Å¡io įstatymo nustatytÄ praÅ¡ymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ svarbiomis aplinkybėmis laikytinos tokios, kurios sudaro kliÅ«tis laiku atlikti tam tikrus veiksmus, paprastai tokios aplinkybės turi bÅ«ti objektyvaus pobÅ«džio ir nepriklausyti nuo asmens valios. Atsakovo atstovo nuomone, pareiÅ¡kėja, realizuodama savo teises, neveikė pakankamai rÅ«pestingai, pareiÅ¡kėjos atstovo nurodytos priežastys nėra pakankamas pagrindas atnaujinti įstatymo nustatytus terminus. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmesti.PraÅ¡ymas nepagrįstas ir atmestinas.PareiÅ¡kėja praÅ¡o atnaujinti terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusių savininkų žemę, taip pat nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus.Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalys bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir AtkÅ«rimo tvarka) 5 ir 11 punktai.

Vadovaujantis Å¡iomis teisės normomis, piliečiai, praleidę nustatytuosius praÅ¡ymų padavimo terminus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ pagal AtkÅ«rimo įstatymÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai praleistÄ terminÄ atnaujina teismas. Remiantis AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi ir AtkÅ«rimo tvarkos 5 punkto 1 dalimi, terminas praÅ¡ymams dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo teikti baigėsi 2001 m. gruodžio 31 d., remiantis AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi ir AtkÅ«rimo tvarkos 11 punkto 1 dalimi, terminas giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti baigėsi 2003 m. gruodžio 31 d.Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ .

Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių. Ginčo santykius reglamentuojantys aktai nenustato, kokios aplinkybės laikytinos svarbiomis. Todėl jas vertinant bÅ«tina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, kaip tai numato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 4 straipsnio 6 dalis (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimas byloje Nr. A261-553/2010, 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1425/2011, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2404/2012).Atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas praÅ¡ymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo pateikti nustatė ilgus terminus, kurie pretendentams elgiantis apdairiai ir rÅ«pestingai, buvo pakankami pareikÅ¡ti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, taip pat pasirÅ«pinti Å¡ių teisių atkÅ«rimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje jau iÅ¡aiÅ¡kinta, jog AtkÅ«rimo įstatymo nustatyti terminai iki 2001 m. gruodžio 31 d. praÅ¡ymams pateikti ir iki 2003 m. gruodžio 31 d. dokumentams pateikti reiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti atnaujinti tik Å¡ie terminai, o tai savo ruožtu sÄ lygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki Å¡ių terminų pasibaigimo. Ir prieÅ¡ingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo įtakos terminų praleidimui neturi.

Akcentuotina, jog teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliÅ«tis laiku įgyvendinti savo valiÄ atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobÅ«džio ir nepriklauso nuo asmens valios, pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valiÄ , neraÅ¡tingumas ir pan. Be to, teismų praktikoje, sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ , taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentÄ , jų egzistavimo trukmę, vertinama ar po to, kai minėtos aplinkybės iÅ¡nyko, asmuo kreipėsi į teismÄ per protingÄ laiko tarpÄ .

Sprendžiant šį klausimÄ taip pat privaloma nustatyti, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2420/2012).Kauno apskrities archyvo 2014 m. rugpjūčio 13 d. pažyma dėl žemės Nr. (10.6)V10-2044 (b.l.

19) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos sutuoktinio A. D., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 11), motinai A. D. (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklausė 59.88 ha žemės sklypas. PareiÅ¡kėjos teigimu, apie tai, kad be tos žemės, į kuriÄ buvo atkurtos nuosavybės teisės, sutuoktinio tėvams priklausė archyvo pažymėjime nurodytas žemės sklypas, jai nebuvo žinoma iki 2014 m. liepos mėnesio, taigi pareiÅ¡kėja termino praÅ¡ymui, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimÄ iÅ¡ esmės grindžia vienintele aplinkybe, kad ji iki 2014 m. nežinojo (neturėjo informacijos) apie visÄ jos sutuoktinio tėvų iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę ir tÄ jos dalį, į kuriÄ nuosavybės teisės nebuvo atkurtos.

Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , yra (buvo) numatyta galimybė asmenims kreiptis nustatyta tvarka dėl informacijos į archyvo institucijas ir iÅ¡siaiÅ¡kinti jiems reikÅ¡mingus faktus (2009 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-180/2009). Tai pareiÅ¡kėja padarė tik 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Kolegijos nuomone, pareiÅ¡kėjos įvardintos aplinkybės nelaikytinos pagrindu konstatuoti, jog ji neturėjo galimybės aktyviai domėtis ir rinkti informacijÄ apie turėtÄ Å¾emę žymiai anksčiau, dar iki įstatyme nustatytų terminų pasibaigimo.

Jos vyro liga ir mirtis 1998 metais taip pat nesutrukdė dar nepasibaigus Ä®statyme nustatytiems terminams siekti savo teisių įgyvendinimo.PareiÅ¡kėjos elgesys, realizuojant savo teises, vertintinas jo atitikimo panaÅ¡ioje situacijoje vidutiniÅ¡kai apdairaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standartui aspektu. Nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ procesas Å¡alyje vyko nuo 1991 metų, visuomenėje buvo daug ir vieÅ¡ai diskutuojama, piliečiai aktyviai Å¡iame procese dalyvavo, jis apėmė didžiÄ jÄ visuomenės dalį, todėl pripažintina, kad pareiÅ¡kėja, bÅ«dama bent minimaliai rÅ«pestinga ir apdairi, galėjo laiku pasidomėti teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimu visa apimtimi, taip pat ir galimybe atnaujinti praleistus terminus.

Kolegijos vertinimu tai, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimus tvarkė jos sutuoktinio įgaliotas asmuo – testamentinė įpėdinė S. A. (b.l. 12-15) ir dėl to pati pareiÅ¡kėja nesirÅ«pino nuosavybės teisų atkÅ«rimo procesu, neužkirto kelio veikti pačiai pareiÅ¡kėjai ir nepaneigia jos realios galimybės, esant bent kiek rÅ«pestingai bei atidžiai, tinkamai realizuoti savo teisę bei atlikti reikalingus veiksmus informacijai apie mirusio vyro tėvų turėtÄ Å¾emę rinkti.

Pažymėtina, kad įgalioto asmens nerÅ«pestingas vykdymas savo įsipareigojimų, neieÅ¡kojimas visų reikiamų dokumentų, sietinas ir su netinkamu bei pasyviu pačios pareiÅ¡kėjos elgesiu. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rÅ«pestingai, teisingai ir sÄ Å¾iningai. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet ir patį suinteresuotÄ asmenį įpareigoja veikti taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta kliūčių, užkertančių keliÄ pasiekti tikslÄ , Å¡iuo atveju – atkurti nuosavybės teises į žemę.

Pabrėžtina, kad liudytojos S. A. paaiÅ¡kinimai tokių aplinkybių nepaneigė.Nustatytų aplinkybių kontekste darytina iÅ¡vada, kad nuo 2001 m. iki pat 2014 m. pareiÅ¡kėja nebuvo rÅ«pestinga, elgėsi neapdairiai, pasyviai, o tai, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ vertintina, kaip subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybės, priklausančios nuo asmens valios (žr. pvz. 2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-656/2011, 2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1104/2011, 2011 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2203/2011, 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-210-13).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiÅ¡kėjos nurodyta iÅ¡ esmės vienintelė termino praleidimo priežastis – nežinojimas apie nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę, yra subjektyvaus pobÅ«džio ir negali bÅ«ti pripažįstama svarbia, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimÄ . Pagal nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ reglamentuojančius teisės aktus, pareiga rÅ«pintis subjektinių teisių realizavimu tenka patiems pretendentams. Taigi nežinojimas apie teisę pretenduoti į nekilnojamojo turto dalį ir nesugebėjimas įgyvendinti savo teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ gali bÅ«ti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tuo atveju, kai pretendentai savo valiniais veiksmais siekė nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir ėmėsi visų racionalių priemonių gauti informacijÄ apie iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau tos informacijos negavo dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių. (pvz., LVAT 2009 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-505/2009, 2014 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1949/2014).

Nei pareiÅ¡kėjos sutuoktinio įgaliotas asmuo S. A., nei pati pareiÅ¡kėja iki 2014 m. nesiėmė jokių konkrečių veiksmų papildomai informacijai apie P. D. ir A. D. visÄ likusiÄ turėtÄ Å¾emę surinkti, jas tenkino turimi archyviniai dokumentai ir juose nurodytas žemės dydis. Nurodytos termino praleidimo priežastys nėra objektyvaus pobÅ«džio, yra susijusios tik su pačios pareiÅ¡kėjos E. D. subjektyviu situacijos vertinimu bei jos subjektyviu asmeniniu pasirinkimu, kaip elgtis (domėtis ar nesidomėti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesu ir buvusia turtine padėtimi, papildomai aiÅ¡kintis ar nesiaiÅ¡kinti dėl visos žemės buvimo ar nebuvimo).

TokiÄ pozicijÄ , formuodamas teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose, yra iÅ¡sakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63–587/2011, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63–1290/2010, 2010 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-748/2010). Teismų praktikoje taip pat suformuota taisyklė, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotÄ asmenį veikti rÅ«pestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant iÅ¡vengti kliūčių siekiamam tikslui, Å¡iuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimui (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ilgus teisės aktų nustatytus nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso terminus, bÅ«tinumÄ užtikrinti teisinių santykių stabilumo principo įgyvendinimÄ , į pareiÅ¡kėjos (jos atstovo) įvardintas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos nurodytos priežastys nėra svarbios bei nesudaro pakankamo ir savarankiÅ¡ko pagrindo atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PraÅ¡ymÄ atmesti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                     Gintaras Čekanauskas                                                                                                                                                                                                              Asta Urbonienė                                                         Natalja Zelionkienė