ff48a3ca-75c5-4fff-9a83-e26a66feb27b · Alytaus apylinkės teismas

?Administracinė byla Nr. II-116-445/2020 Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00215-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija: 1.5.3; (S) 16.9.3.;21.14.3.;21.10.3.;21.10.4.; ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. spalio 15 d. Varėna Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui (administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui) V. M., nedalyvaujant institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ ir priėmusios nutarimÄ , atstovui, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) V.

M. skundÄ dėl Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2020-07-28 nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-914-2020 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. Teismas n u s t a t ė: 2020-07-28 Alytaus AVPK Varėnos rajono PK Reagavimo skyriaus virÅ¡ininko Rimanto PlatÅ«kio nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-914-2020, V. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 417 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 60 Eur bauda.

V. M. nubaustas dėl to, kad 2020-06-24 20.55 val., kraÅ¡to kelyje Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė, 80 km, transporto priemonės vairuotojas, atlikdamas posÅ«kio manevrÄ â€“ sukdamas transporto priemonę į deÅ¡inę pusę, iÅ¡ anksto prieÅ¡ manevro atlikimÄ neparodė įspėjamojo atitinkamos krypties posÅ«kio signalo, kai toks įspėjamasis signalas turi bÅ«ti pradėtas rodyti iÅ¡ anksto prieÅ¡ manevrÄ (stabdymÄ , susijusį su manevru). Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950 (galiojanti redakcija) 86 punktÄ .

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paduotu skundu praÅ¡o panaikinti 2020-07-28 Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-914-2020 priimtÄ nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. Skunde dėl priimto nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo nurodyta: Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių bÅ«rio vyriausioji patrulė Inga Margelienė 2020 m. birželio 24 d. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 52-ANR P-6373- 2020, kad jis 2020-06-24 20.55 vai.

Varėnos r. sav. KraÅ¡to keliai Antakalnis- Jieznas-Alytus-Merkinė, 80 km, vairuodamas automobilį Subaru Forester, v/n (duomenys neskelbtini) sukdamas į deÅ¡inę neparodė deÅ¡inio posÅ«kio signalo. Tokiais veiksmais pažeidė KET 86 punkto reikalavimus už kÄ numatyta atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir administraciniu nurodymu pasiÅ«lė iki 2020-07-09 sumokėti 30 Eur baudÄ . Su tuo nesutiko, nes jokio pažeidimo nepadarė, nurodytoje vietoje sukdamas į deÅ¡inę tikrai iÅ¡ anksto parodė posÅ«kio signalÄ .

Tokias aplinkybes patvirtina policijos automobilyje sumontuota vaizdo filmavimo kamera bei kartu automobilyje važiavusi liudytoja O. K.. Vyriausioji patrulė I.Margelienė dirbo kartu su Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių bÅ«rio vyriausiuoju patruliu Dariumi Laurinaičiu, kuris iÅ¡ anksto buvo nusiteikęs prieÅ¡iÅ¡kai, prieÅ¡ tai kelis kartus buvo jo stabdomas ir baudžiamas, ir nors kartÄ buvo nubaustas nepagrįstai, policija ir teismas patikėjo pareigÅ«nu. 2020-06-24 D. Laurinaitis irgi nepagrįstai persekiojo tarnybiniu automobiliu, kaip sakoma „užlipęs man ant uodegos“.

Eilinį kartÄ D. Laurinaičiui prisiartinus prie jo vairuojamo automobilio, nutarė pasukti poilsiui į pakelėje esančiÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę. Pasukdamas į deÅ¡inę prieÅ¡ tai parodė deÅ¡inio posÅ«kio signalÄ , o patrulė I. Margelienė melagingai protokole įrašė, kad nerodė posÅ«kio signalo. Neįvykdžius administracinio nurodymo, Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK Reagavimo skyriaus virÅ¡ininkas Rimantas PlatÅ«kis 2020 m. liepos 28 d. surašė nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-914-2020.

Å iuo nutarimu pareigÅ«nas jau užfiksavo kitokias aplinkybes. Nutarime nurodyta, kad atlikdamas posÅ«kio manevrÄ - sukdamas?transporto priemonę į deÅ¡inę pusę, iÅ¡ anksto prieÅ¡ manevro atlikimÄ neparodė įspėjamojo atitinkamos krypties posÅ«kio signalo, kaip toks įspėjamasis signalas turi bÅ«ti pradėtas rodyti iÅ¡ anksto prieÅ¡ manevrÄ (stabdymÄ , susijusį su manevru). Nutarime nurodyta, kad protokole nurodytas pažeidimo pobÅ«dis patikslintas atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus.

Nesutikdamas su nutarime nurodyta pažeidimo formuluote, paprašė pateikti vaizdo registratoriumi fiksuotÄ vaizdo medžiagÄ . Vaizdo įraÅ¡e aiÅ¡kiai matosi, kad tikrai prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę, iÅ¡ anksto parodė posÅ«kio signalÄ . Viena aplinkybė, kuriÄ pastebėjo vaizdo įraÅ¡e, kad prieÅ¡ parodant posÅ«kio signalÄ buvo priverstas pristabdyti automobilį dėl ant kelio esančios kliÅ«ties ir beveik tuo pačiu metu įsijungė ir deÅ¡inio posÅ«kio signalas. Kaip suprato dėl to ir buvo patikslintas vyriausiosios patrulės I.

Margelienės protokolo formuluotė. Kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, automobilį pirmiausia pristabdė prieÅ¡ kelio kliÅ«tį ir beveik tuo pačiu metu parodė posÅ«kio signalÄ Ä¯ deÅ¡inę. PrieÅ¡ pasukdamas į deÅ¡inę jau su įjungtu iÅ¡ anksto posÅ«kio signalu, prieÅ¡ manevrÄ pristabdė dar kartÄ . Parodyti deÅ¡inio posÅ«kio signalÄ prieÅ¡ pirmÄ stabdymÄ sutrukdė ant kelio esanti kliÅ«tis, o policijos pareigÅ«nai Å¡ių veiksmų nedetalizavo. Institucijos, suraÅ¡iusios administracinio nusižengimo protokolÄ ir priėmusios nutarimÄ , pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodyta, jog su paduotu skundu nesutinka.

Priimtas nutarimas tinkamai įvertinus nustatytas aplinkybes, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta pažeidimo esmė ir nutarimas yra teisėtas. Skunde V. M. pats nurodė, kad tik po stabdymo įjungė atitinkamos krypties posÅ«kio Å¡viesos signalÄ , t.y. nesilaikė KET 86 punkto reikalavimų. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas V. M. paaiÅ¡kino, kad pristabdė, kai iÅ¡ kelkraščio iÅ¡Å¡oko katė ar Å¡uo. Laurinaitis nusiteikęs neadekvačiai, prieÅ¡ 4 metus buvo sustabdęs, neva tai važiavo neužsisegęs diržo.

Suprato, kad turi duoti pinigų, jis persekioja, stabdė 5-6 kartus. Nurodyta vieta už Merkinės žiedinės sankryžos link Alytaus. Galima važiuoti iki 90km/h, o važiavo 50 km/h, automobiliu Subaru Forester, v.nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojo stažas yra 34 metai, turi teisę vairuoti B kategorijai priskiriamas transporto priemones. Kelias, Merkinės žiedas – Alytus, gerai pažįstamas, keletÄ kartų per savaitę važiuoja Å¡iuo keliu. Nurodytu laiku važiavo kartu su O. K.. Sustabdė Laurinaitis ir jo kolegė, kuriÄ pirmÄ kartÄ matė.

Važiavo link Alytaus ir norėjo užsukti į numatytÄ vietÄ , senÄ jÄ degalinę. Matė iÅ¡ paskos važiuojantį automobilį 4-5 metrų atstumu, parodė deÅ¡inės pusės posÅ«kį ir tuo metu iÅ¡ deÅ¡inio kelkraščio iÅ¡Å¡oko gyvÅ«nas. Pirma parodė posÅ«kio signalÄ ir pristabdė. Yra vaizdo įraÅ¡as. Savo ranka surašė paaiÅ¡kinimÄ , viskÄ atliko teisingai. Teismo posėdyje liudytoja O. K. paaiÅ¡kino, kad važiavo kartu su V. M.. Pervažiavus Merkinės žiedÄ , kylant į kalnÄ , 2 metrų atstumu priartėjo automobilis, kurį pamatė per automobilio galinio (Å¡oninį) vaizdo veidrodį.

Suko į aikÅ¡telę. PrieÅ¡ užsukant iÅ¡bėgo katė, jis pristabdė ir parodė posÅ«kį. PosÅ«kio signalas garsiai spragsi. Ar pirma stabdė, ar pirma įjungė posÅ«kio signalÄ , negali pasakyti, katė iÅ¡bėgo anksčiau. Automobilio greitis – 40-50 km/h. Po kiek laiko pristabdžius įjungė posÅ«kį. Viskas įvyko tuo pačiu momentu. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Darius Laurinaitis, vyriausiasis patrulis, paaiÅ¡kino, kad V. M. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, kad jis vairuodamas automobilį staigiai stabdė ir pasuko į deÅ¡inę.

V. M. vairuojama transporto priemonė važiavo apie 40 km/h greičiu, kai leistinas greitis iki 90 km/h. Tarnybiniame automobilyje buvo įjungta ir veikė vaizdo įrašų sistema. Važiuojant nebuvo jokio kliÅ«ties, tiek Subaru automobiliui, tiek policijos tarnybiniam automobiliui. ProtokolÄ surašė I.Margelienė. V. M. pateikė paaiÅ¡kinimÄ , pats jį surašė, nebuvo trukdoma teikti paaiÅ¡kinimÄ . Teismo posėdyje liudytoja Inga Margelienė, vyriausioji patrulė, paaiÅ¡kino, kad važiavo paskui automobilį, kuris staigiai stabdė, pasuko į keliukÄ .

Tarnybinį policijos automobilį vairavo D.Laurinaitis. Važiavo nuo Merkinės link Alytaus. Ant kelio nebuvo jokių trukdžių. V. M. be jokio posÅ«kio staigiai stabdė. Tarnybiniame automobilyje buvo įjungta vaizdo įraÅ¡ymo sistema. Važiavo saugiu atstumu nuo priekyje važiuojančio automobilio. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Palikti nutarimÄ nepakeistÄ ir skundo netenkinti. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Kompetentingo organo priimtas nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Skunde neginčijamos aplinkybės, kad V. M. 2020-06-24 20.55 val. vairavo transporto priemonę ir važiavo kraÅ¡to keliu Antakalnis-Jieznas-Merkinė, nuo Merkinės žiedinės sankryžos Alytaus miesto kryptimi, vėliau įsuko į aikÅ¡telę (buvusios degalinės aikÅ¡telę).

Skunde keliamas klausimas dėl administracinio nusižengimo protokole nurodyto nusižengimo ir priimtame nutarime nurodyto nusižengimo turinio iÅ¡plėtimo. ANK 617 straipsnio 2 dalis numato, kad nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka, pareigÅ«nas turi teisę pakeisti nuorodÄ Ä¯ Å¡io kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitÄ teisės aktÄ , kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimÄ , jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant Å¡io kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitÄ teisės aktÄ , kuriame nustatyta atsakomybė už padarytÄ administracinį nusižengimÄ .

Analogija, kaip ir taikant ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , svarbu užtikrinti, kad <...> nebÅ«tų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, bÅ«ti iÅ¡klausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-66-976-2017, 2AT-50-303/2018). Pagal skunde nurodomas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V.

M. pasinaudojo savo procesinėmis teisėmis (susipažinti su bylos medžiaga), jam buvo pateikta vaizdo medžiaga dėl tiriamo nusižengimo. Jeigu administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, kad vairuodamas automobilį sukdamas į deÅ¡inę neparodė deÅ¡inio posÅ«kio signalo, tai administracinio nusižengimo nutarime nurodyta, kad transporto priemonės vairuotojas, atlikdamas posÅ«kio manevrÄ â€“ sukdamas transporto priemonę į deÅ¡inę pusę, iÅ¡ anksto prieÅ¡ manevro atlikimÄ neparodė įspėjamojo atitinkamos krypties posÅ«kio signalo, kai toks įspėjamasis signalas turi bÅ«ti pradėtas rodyti iÅ¡ anksto prieÅ¡ manevrÄ (stabdymÄ , susijusį su manevru).

Nagrinėjamu atveju kaltinimo formuluotės patikslinimas iÅ¡ esmės kaltinimo nepakeitė, t. y. kaltinimas nebuvo papildytas naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ar naujais esminiais nusižengimo sudėties požymiais, nereikalavo atlikti papildomo tyrimo, buvo pareigÅ«no, nagrinėjančio administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka, motyvuotas, kad aplinkybės tikslinamos atsižvelgiant į vaizdo registratoriaus užfiksuotÄ vaizdo medžiagÄ , su įrodymais supažindintas ir V. M.. Tiek administracinio nusižengimo protokole ir priimtame nutarime nurodyta, jog V.

M. 2020-06-24 20.55 val., kraÅ¡to kelyje Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė, 80 km, atlikdamas posÅ«kio manevrÄ pažeidė KET 86 straipsnio reikalavimus. Todėl nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad priimant nutarimÄ esmingai buvo pažeistos V. M. įstatymo garantuojamas procesines teises: teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir nuo to kaltinimo gintis. Nagrinėjant skundÄ administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodė aplinkybių, kad jam nebuvo aiÅ¡kus kaltinimas ir jis neturėjo galimybių tinkamai gintis.

PrieÅ¡ingai, buvo tenkintas pareiÅ¡kėjo skundas iÅ¡kviesti ir apklausti neatvykusiÄ liudytojÄ (policijos pareigÅ«nę, kuri surašė administracinio nusižengimo protokolÄ ). TÄ pačiÄ dienÄ (teismo posėdžio) patenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas gauti teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , bylos nagrinėjime buvo paskelbta pertrauka iki sekančio teismo posėdžio, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo procesines galimybes ne tik susipažinti su atliktu įrodymų tyrimu, bet ir pasirengti tolimesniam bylos nagrinėjimui (pvz., iÅ¡analizuoti pateiktÄ kaltinimÄ , susipažinti su jau iÅ¡tirtais įrodymais, gauti teisines konsultacijas ir pan.).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija aplinkybes dėl KET 86 punkto nesilaikymo ir nusižengimo padarymo, teigdamas, kad iÅ¡ anksto prieÅ¡ pasukdamas į deÅ¡inę parodė deÅ¡inio posÅ«kio siganalÄ , prieÅ¡ manevrÄ . Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086, galiojanti redakcija) 86 punktas numato, kad įspėjamieji signalai turi bÅ«ti pradėti rodyti iÅ¡ anksto prieÅ¡ manevrÄ (stabdymÄ , susijusį su manevru) ir baigti tuojau pat po manevro (signalizuoti ranka galima baigti prieÅ¡ pat manevrÄ ).

SignalÄ reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. ANK 417 straipsnio 1 dalis be kita ko numato atsakomybę ir už Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. M. neigia padaręs nusižengimÄ ir teigia, kad prieÅ¡ pradėdamas posÅ«kio manevrÄ rodė įspėjamÄ jį signalÄ , o policijos pareigÅ«nas Darius Laurinaitis tiesiog bÅ«damas prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikę prieÅ¡ jį, tyčia siekė jį nubausti, o policijos pareigÅ«nė I.Margelienė melagingai protokole įrašė, kad nerodė posÅ«kio signalo.

Ä®rodymai, kuriuos tiriant ir vertinant galima nustatyti nagrinėjamo įvykio aplinkybes: administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. paaiÅ¡kinimas 2020-06-24, suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ , kuriame jis pats įrašė tokias aplinkybes: 2020-06-24 apie 21.10 val., kelyje Druskininkai-Alytus, už Merkinės žiedinės sankryžos man iÅ¡ paskos nesilaikant saugaus atstumo važiavo policijos automobilis, parodžiau posÅ«kį į deÅ¡inę pristabdžiau ir užsukau, aikÅ¡telę, kur manėme pavalgysiu.

Važiavau ne daugiau, kaip 40 km/h. Su manim važiavo keleivė O. K.; 2020-08-19 Alytaus AVPK gautame skunde dėl priimto nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo, nurodomos naujos, papildomos aplinkybės, kad „kaip matosi iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, automobilį pirmiausia pristabdžiau prieÅ¡ kelio kliÅ«tį ir beveik tuo pačiu metu parodžiau posÅ«kio signalÄ Ä¯ deÅ¡inę. Kokia ta kliÅ«tis kelyje, skunde nenurodoma; 2020-09-15 teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas V.

M. paaiÅ¡kino, kad parodė deÅ¡inės pusės posÅ«kį ir tuo metu iÅ¡ deÅ¡inio kelkraščio iÅ¡Å¡oko gyvÅ«nas, todėl stabdė. Tokį savo paaiÅ¡kinimÄ patvirtino ir 2020-10-08 teismo posėdyje; 2020-09-15 teismo posėdyje apklausta liudytoja O. K. paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ V. M. vairuojamam automobiliui užsukant iÅ¡bėgo katė, jis pristabdė ir parodė posÅ«kį. PosÅ«kio signalas garsiai spragsėjo. Ar pirma stabdė, ar pirma įjungė posÅ«kio signalÄ , negali pasakyti, katė iÅ¡bėgo anksčiau; 2020-09-15 teismo posėdyje apklaustas liudytojas Darius Laurinaitis paaiÅ¡kino, kad V.

M. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas, kad jis vairuodamas automobilį staigiai stabdė ir pasuko į deÅ¡inę. Tarnybiniame automobilyje buvo įjungta ir veikė vaizdo įrašų sistema. Važiuojant nebuvo jokio kliÅ«ties, tiek Subaru automobiliui, tiek policijos tarnybiniam automobiliui. V. M. pateikė paaiÅ¡kinimÄ , pats jį surašė, nebuvo trukdoma teikti paaiÅ¡kinimÄ . SuraÅ¡ytas protokolas, kad nerodė posÅ«kio signalo; 2020-10-08 teismo posėdyje apklausta liudytoja Inga Margelienė paaiÅ¡kino, kad važiavo paskui automobilį, kuris staigiai stabdė, pasuko į keliukÄ .

Tarnybinį policijos automobilį vairavo D.Laurinaitis. Važiavo nuo Merkinės link Alytaus. Ant kelio nebuvo jokių trukdžių. Tarnybiniame automobilyje buvo įjungta vaizdo įraÅ¡ymo sistema. Važiavo saugiu atstumu nuo priekyje važiuojančio automobilio; byloje pateiktoje vaizdo medžiagoje matyti: ekrano virÅ¡uje, kairėje pusėje užraÅ¡as – JRM438, deÅ¡inėje – 2020-06-24 20.54:36, apačioje kairėje užraÅ¡as – priekis. Ekrane matyti lengvasis automobilis, judantis deÅ¡iniÄ ja eismo juosta, kylant į įkalnę, o toliau įkalnėje matyti krovininis automobilis judantis ta pačia kryptimi.

Šalia kelio matyti automobilių kelių signaliniai stulpeliai, kelio žymėjimas. 2020-06-24 20:54:40 dešinėje pusėje, šalia kelio informacinis kelio ženklas ( Nr.618) – „Atstumų rodyklė“, nurodant, kad iki Alytaus 31 kilometras. Vaizdas dėl priekyje važiuojančio automobilio – nuo kelio kairėje pusėje įrengtų kelių signalinių stulpelių iki dešinės kelio pusėje įrengtų kelių signalinių stulpelių. Matomo automobilio , v.nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo pradžia pagal šviesos signalus - 2020-06-24 20:54:45, o dešiniojo posūkio įspėjamojo signalo rodymo pradžia – 2020-06-24 20:54:46.

Nei prieÅ¡ stabdymo manevro pradžiÄ , nei stabdymo manevro metu, nei vėliau, jokių kliūčių ant kelio važiuojamosios dalies, Å¡alia kelio (nuo kelio kairėje pusėje įrengtų kelių signalinių stulpelių iki deÅ¡inės kelio pusėje įrengtų kelių signalinių stulpelių), nematyti. Matomo automobilio stabdymo metu matyti, kad automobilio svorio centras pasislenka į priekį (automobilio priekis pažemėja, o galinės dalis paaukÅ¡tėja). Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. 2020-06-24 kraÅ¡to kelyje Antakalnis-Jieznas-Merkinė, 80 km, padaryto nusižengimo pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį (Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. M. pirminiame paaiÅ¡kinime, suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ nurodė, kad parodė posÅ«kį į deÅ¡inę, pristabdė ir užsuko. Skunde dėl priimto nutarimo, jis jau nurodė, kad „vaizdo įraÅ¡e aiÅ¡kiai matosi, kad tikrai prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę, iÅ¡ anksto parodžiau posÅ«kio signalÄ .“ Tačiau tuo pačiu skunde nurodoma nauja aplinkybė: ...“kad prieÅ¡ parodant posÅ«kio signalÄ buvau priverstas pristabdyti automobilį dėl ant kelio esančios kliÅ«ties ...“.

Todėl lyginant pirminį V. M. paaiÅ¡kinimÄ ir skunde nurodomas aplinkybes akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas nevienodai ir nuosekliai nurodo aplinkybes ir tai vertinama, kaip pasirinkta gynybinė siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusižengimÄ . Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi teisę aktyviai gintis duodamas paaiÅ¡kinimus, tačiau teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Liudytoja O. K. nurodė, kad ar pirma V. M. stabdė, ar pirma įjungė posÅ«kio signalÄ , negali pasakyti, katė iÅ¡bėgo anksčiau. Tačiau peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä iÅ¡ paskui važiavusio policijos automobilio vaizdo fiksavimo įrangos, jokios katės nei ant kelio, nei vaizdo matymo zonoje (nuo kelio siganalinių stulpelių tiek į kairę, tiek į deÅ¡inę) nematyti. Liudytojos O. K. parodymų objektyvumu leidžia pagrįstai abejoti kiti byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai, pirmiausia tai byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, o taip pat liudytojų Dariaus Laurinaičio ir Ingos Margelienės, vyriausieji patruliai, parodymai, kad jokių kliūčių priekyje važiavusiam automobiliui nebuvo.

Å ių liudytojų parodymai atitinka aplinkybėms, kurios fiksuotos iÅ¡tirtame vaizdo įraÅ¡e. Nagrinėjamu atveju V. M. administracinis nusižengimas taip pat buvo tiesiogiai užfiksuotas policijos pareigÅ«nų (tiesiogiai matė patį įvykį), kurie nedelsdami ir surašė administracinio nusižengimo protokolÄ . V. M. padarytas administracinis nusižengimas buvo padarytas per pakankamai trumpÄ laiko tarpÄ , o kiekvienas liudytojas įvykio aplinkybes matė iÅ¡ skirtingų stebėjimo vietų. Liudytoja O.

K., įgijusi teisę vairuoti transporto priemones ir turinti vairuotojo stažo, apie įspėjamojo posÅ«kio signalo įjungimo momentÄ sprendė pagal sklindantį garsÄ (įjungus posÅ«kio signalas garsiai spragsėjo automobilio salone), tačiau toks įrodymas yra iÅ¡vestinis, t.y. pati liudytoja tiesiogiai posÅ«kio Å¡viesos signalo nei automobilio priekyje ar gale, nematė. PosÅ«kio Å¡viesos signalas matomas byloje pateiktame vaizdo įraÅ¡e, o taip pat tiesiogiai tokias aplinkybes matė liudytojai D.Laurinaitis ir I.Margelienė.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. M. skunde akcentuoja, kad vyriausiasis patrulis Darius Laurinaitis su juo buvo iÅ¡ankstiniuose bloguose santykiuose, jis kaip pareigÅ«nas buvo keletÄ kartų jį sustabdęs vairuojantį automobilį ir baudė. Pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis už priimtus sprendimus už 5 metus, V. M. buvo septynis kartus baustas už nusižengimus, susijusius su Transportu ir kelių Å«kiu. Vyriausiasis patrulis Darius Laurinaitis tik vienÄ kartÄ , 2015-10-01 paskyrė V.

M. nuobaudÄ už pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje, 124(1) straipsnio 8 dalyje (vairavo automobilį, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiÅ«ra, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo), o kitais atvejais nuobaudas skyrė kiti įgalioti policijos pareigÅ«nai. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo (toliau- Ä®statymo) 5 straipsnio 1 dalį policijos uždaviniai yra ir nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas; eismo automobilių keliais priežiÅ«ra.

Pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos (Patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 ir galiojo iki 2020-07-01) 22.1. papunktį policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotojÄ , kai vairuotojas pažeidė KET, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismÄ , reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo bÅ«ti padaryti. Pagal ANK 589 straipsnio 49 punktÄ , dėl ANK 417 straipsnyje numatyto nusižengimo, administracinių nusižengimų teisenÄ pradeda, administracinių nusižengimų tyrimÄ atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus suraÅ¡o, policijos pareigÅ«nai.

Teismui iÅ¡reikalavus įrodymus apie Alytaus AVPK pajėgų iÅ¡sidėstymÄ , 2020-06-24 laiku nuo 11.00 val. iki 22.00 val., policijos pareigÅ«nai Darius Laurinaitis ir Inga Margelienė vykdė vyriausiųjų patrulių pareigas Alytaus, Lazdijų, Druskininkų savivaldybių teritorijose, todėl turėjo teisę patruliuoti ir vykdyti eismo automobilių keliais priežiÅ«rÄ , stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotojÄ , kai vairuotojas pažeidė KET. Tokios aplinkybės patvirtina faktÄ , kad nurodyti vyriausieji patruliai vykdė jiems pavestas užduotis ir turėjo teisę stabdyti V.

M. transporto priemonę ir tikrinti vairuotojÄ , kai įtarė, kad vairuotojas pažeidė KET. Ä®statymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad policijos pareigÅ«nas – Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nustatyta tvarka į pareigÅ«no pareigas priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas policijos funkcijas, kuriomis užtikrinamas policijos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis policijos pareigÅ«nams.

Todėl vyriausiasis patrulis Darius Laurinaitis, kaip statutinis valstybės tarnautojas, nežiÅ«rint aplinkybių, kad jis anksčiau buvo surašęs administracinio nusižengimo protokolÄ ar priėmęs pagal jam suteiktus įgaliojimus skirti administracinę nuobaudÄ , turėjo pareigÄ vykdyti jam įstatymuose nustatytas policijos vyriausiojo patrulio funkcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. birželio 24 d. administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 52-ANR_ P-6373- 2020 V. M. surašė Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių bÅ«rio vyriausioji patrulė Inga Margelienė, kurios kaip nurodė pareiÅ¡kėjas, nepažįsta, jai jokių pretenzijų nepareiÅ¡kė, iÅ¡skyrus savo subjektyvų vertinimÄ apie nusižengimo aplinkybės:

„ ... patrulė I.Margelienė melagingai protokole įrašė, kad nerodžiau posÅ«kio signalo.“ NutarimÄ Å¡ioje byloje yra priėmęs Alytaus AVPK Varėnos rajono PK Reagavimo skyriaus virÅ¡ininkas Rimantas PlatÅ«kis, kuriam nuÅ¡alinimai nebuvo pareikÅ¡ti ir nereiÅ¡kiami paduotame skundė dėl priimto nutarimo. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl pareigÅ«no neÅ¡aliÅ¡kumo ar rodo bylÄ nagrinėjusio pareigÅ«no asmeninį tendencingumÄ .

Siekiant konstatuoti objektyvųjį Å¡aliÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti nustatyti realÅ«s faktai, keliantys abejonių dėl institucijos, tiriant administracinį nusižengimÄ , ar jos pareigÅ«no Å¡aliÅ¡kumo. NeÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti Å¡alių nuomonės nepakanka, turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, liudijančios pareigÅ«no suinteresuotumÄ priimti sprendimÄ , palankų vienai kuriai nors proceso Å¡aliai, ar tendencingÄ proceso organizavimÄ . Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus nusižengimo bylÄ tiriantis ir nagrinėjantis pareigÅ«nas stokoja neÅ¡aliÅ¡kumo, kaltininko požiÅ«ris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas.

Policija yra institucija, turinti iÅ¡imtinę teisę tirti ir nagrinėti Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bausti kaltus asmenis (ANK 589 straipsnio 49 punktas, 590 straipsnis). Vien tai, kad vienÄ kartÄ policijos pareigÅ«nas Darius Laurinaitis paskyrė administracinę nuobaudÄ , kuri dar ir yra įsiteisėjusi, savaime nerodo policijos pareigÅ«no Å¡aliÅ¡kumo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai suabejoti policijos pareigÅ«nų neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu Å¡ios bylos baigtimi.

Skunde V. M. nurodo, kad 2020-06-24 D.Laurinaitis nepagrįstai persekiojo tarnybiniu automobiliu, nurodydamas, kad važiavo „užlipęs man ant uodegos“. Teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , ir pasisako tik dėl skunde nurodomo motyvo, ar policijos pareigÅ«nas neprovokavo padaryti nurodomÄ nusižengimÄ . Liudytoju apklaustas Darius Laurinaitis nurodė, kad jis vairavo tarnybinį automobilį ir važiavo paskui automobilį, kurį vairavo V.

M. iÅ¡ paskos, turėdamas tikslÄ Å¡Ä¯ automobilį aplenkti, tačiau to padaryti negalėjo, nes priekyje važiuojantis automobilis važiavo lėtai, o lenkti buvo draudžiama, kadangi prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus skyrė siaura iÅ¡tisinė linija, kuriÄ kirsti draudžiama. KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus.

Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės bÅ«tų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais.Toks laiko tarpas bÅ«tų pakankamas laiku sustabdyti transporto priemonę, t.y. saugus atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės. KET 4 punktas numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Pagal KET 135.3 papunktį vairuotojui draudžiama važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismÄ , o pagal KET 135.4 papunktį - staigiai stabdyti, jeigu tai nebÅ«tina eismo saugumui.

Nagrinėjamu atveju vairuotojui V. M. stabdant automobilį ir sukant į deÅ¡inę, paskui važiuojantis automobilis neatsitrenkė į jo vairuojamÄ automobilį, neiÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ ar kelkraÅ¡tį, o tai reiÅ¡kia, kad važiavo saugiu atstumu. Pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. paaiÅ¡kinimÄ teismo posėdyje, jis važiavo gerai žinoma kelio atkarpa, iÅ¡ anksto buvo numatęs nuvažiavimo nuo kelio vietÄ (įsukti į senos degalinės aikÅ¡telę), važiavo pakankamai nedideliu greičiu (50 km/h), todėl iÅ¡ paskos važiuojantis automobilis neįtakojo jo numatytų veiksmų įvažiavimui į aikÅ¡telę, nesudarė pagrindo didinti važiavimo greitį, staiga keisti važiavimo greitį ar staigiai stabdyti, t.y. pažeisti ar nesilaikyti kelių eismo taisyklių reikalavimų dėl įspėjamųjų signalų tvarkos naudojimo.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja Inga Margelienė nurodė, kad nuo V. M. vairuojamo automobilio važiavo 300-400 m atstumu. Tokios aplinkybės neatitinka tikrovės, bet neturi įtakos atstumo tarp automobilių vertinimui aukščiau nutartyje nurodytais motyvais. Automobilių kelių signalinių stulpelių techninių reikalavimų apraše ir įrengimo taisyklėse (TRAT SST 14) (patvirtinta Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2014-02-20 įsakymu Nr.V-69) 2 priede yra nurodyta, kad magistraliniuose ir krašto keliuose kelių signaliniai stulpeliai įrengiami 50 m. vienas nuo kito atstumu (tam tikrais atvejais ir 100 m. atstumu).

Pagal byloje pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä matyti, kad atstumas tarp važiuojančių automobilių nebuvo didesnis negu nuo vieno iki kito, o priekyje važiuojančio automobilio stabdymo metu dar labiau sumažėjo. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-04 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-24-1073/2019).

Taigi bylÄ nagrinėjanti institucija turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti iÅ¡vadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyvio teisė reikÅ¡ti praÅ¡ymus, teikti pasiÅ«lymus ir reikÅ¡ti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašė dėl priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje pateikti užduotį specialistui, siekiant gauti iÅ¡vadÄ ar tikrai jo veiksmuose susiformavo KET 86 punkto numatytas pažeidimas.

Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad specialios žinios – išsilavinimo, specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos būdu įgytos išsamios mokslo, technikos, meno ar kitos srities žinios, reikalingos ekspertiniam tyrimui atlikti. To paties įstatymo 25 straipsnio 2 dalis numato, kad teisinės žinios teismo ekspertizėje nelaikomos specialiomis žiniomis. Teismo ekspertai negali teikti išvadų teisiniais klausimais. Nagrinėjamu atveju nereikalingos specialios žinios, nes pagal surinktus ir ištirtus įrodymus galima spręsti ir daryti išvadas dėl Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimo.

Vairuotojo elgesys nagrinėjamoje situacijoje, vertinant ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimÄ , ir tai yra iÅ¡skirtinė teismo kompetencija. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis).

ANK 12 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir Å¡io kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytÄ administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teisenÄ turintis pareigÅ«nas gali jos nepradėti ir pareikÅ¡ti asmeniui žodinę pastabÄ . Tačiau nėra numatyta, kad padarius administracinį nusižengimÄ pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį gali bÅ«ti taikytos ANK 12 straipsnio 1 dalies nuostatos.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ , negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Skiriant nuobaudas turi būti nuodugniai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

V. M. nebuvo pakankamai atidus bei dėmesingas eismo dalyvis, todėl pažeidė KET 86 straipsnio reikalavimus, su padarytu nusižengimu nesutinka. Nagrinėjant bylÄ nebuvo nustatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Pagal Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡Ä apie V. M. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, jis negali bÅ«ti laikomas drausmingu vairuotoju, kadangi daro nusižengimus (pažeidimus), susijusius su transportu ir kelių Å«kiu.

Jokių kitų iÅ¡skirtinių aplinkybių, V. M. charakterizuojančių iÅ¡skirtinai teigiamai, pateiktoje bylos medžiagoje nėra, todėl nukrypti nuo sankcijoje įtvirtintos baudos nuobaudos vidurkio, nutarimÄ priėmęs pareigÅ«nas neturėjo pagrindo, kaip to nenustatė ir teismas iÅ¡nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundÄ . Pagal KET reikalavimus privaloma vairuotojo pareiga įspėti atitinkamos krypties posÅ«kių Å¡viesos signalais arba ranka (KET 82 punktas) ir įspėjamieji signalai turi bÅ«ti pradėti rodyti iÅ¡ anksto prieÅ¡ manevrÄ (stabdymÄ , susijusį su manevru), t.y. nesukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Ä®statymų leidėjas, siekdamas, jog bÅ«tų iÅ¡vengta sunkesnių pasekmių, ir numatė administracinę atsakomybę vairuotojams už Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimus. Jeigu KET 126 punkte numatyta, jog rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės bÅ«tų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas, tai reagavimo laikas paskui važiuojančio automobilio net ir viena sekunde vėliau įspėjamojo signalo rodymui prieÅ¡ manevrÄ (stabdymÄ , susijusį su manevru), yra svarbus ir nemažareikÅ¡mis.Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo prieÅ¡ingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme ar kituose teisės aktuose įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Todėl Å¡iuo atveju prioritetas turi bÅ«ti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimÄ padariusio asmens nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, eismo ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Nagrinėjant skundÄ dėl priimto nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo buvo gautas liudytojos O. K. praÅ¡ymas jÄ pakartotinai iÅ¡kviesti ir apklausti liudytoja, kadangi nenurodė visų jai žinomų aplinkybių, tačiau konkrečiai kokias aplinkybes galėtų papildomai nurodyti nagrinėjant šį skundÄ , nenurodė.

Teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . ANK 583 straipsnis numato, kokias teises turi liudytojas ir liudytojui nesuteikta teisė praÅ¡yti jį pakartotinai apklausti. Liudytoju gali bÅ«ti Å¡aukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali bÅ«ti žinomos kokios nors Å¡ioje byloje nustatytinos aplinkybės (ANK 581 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant šį skundÄ buvo tikrinama ar teisėtai ir pagrįstai buvo priimtas nutarimas dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, o ne dėl kitų administracinių nusižengimų (pagal Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis V.

M. yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir nagrinėjama administracinio nusižengimo byla pagal ANK 508 straipsnį). Liudytoja O. K. buvo apklausta dėl priimto nutarimo, pareiškėjas V. M. turėjo teisę užduoti klausimus liudytojai. Pagal liudytojai suteiktas teises (ANK 583 straipsnis) jai nesuteikta teisė vertinti kitų liudytojų duodamų parodymų. Papildomai liudytoju apklausiamas asmuo, jeigu nagrinėjimo metu paaiškėja, kad jam gali būti žinomos naujos aplinkybės dėl nagrinėjamo skundo.

Å iuo atveju liudytoja O. K. buvo apklausta ir davė iÅ¡samius parodymus dėl tų aplinkybių, kurias jis žino dėl posÅ«kio signalo įjungimo momento, automobilio stabdymo manevro. Asmuo, įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, turtintis vairuotojo staÅ¾Ä , iÅ¡samiau ir kvalifikuočiau gali nurodyti aplinkybes dėl kelių eismo taisyklių reikalavimų vykdymo. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas), netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.

Teismo vertinimu, skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis ANK nuostatomis, nepažeidžiant jo reikalavimų, visapusiÅ¡kai, objektyviai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrus bei įvertinus visas įvykio aplinkybes, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, 642 straipsnio 6 dalimi, n u t a r i a : palikti 2020-07-28 Alytaus AVPK Varėnos rajono PK Reagavimo skyriaus virÅ¡ininko Rimanto PlatÅ«kio nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-914-2020, kuriuo V.

M., pripažintas padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 1 dalyje nepakeistÄ ir skundo netenkinti. Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo (nutarties kopijos iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo) dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mus. Teisėjas Dalis Žilionis