ff42fd39-02fe-4a54-a981-d102139c8676 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-482-755/2021 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02725-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos:  3.3.1.14; 3.4.1.2 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 14 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo D.

T. (D. T.) apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. gegužės 5 d.. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2071-956/2021 pagal ieÅ¡kovės D. T. ieÅ¡kinį atsakovui D. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , teismo posėdžio metu patikslinusi reikalavimus, prašė nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti Å¡alims santuokines pavardes, iÅ¡ atsakovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, teismo posėdyje paaiškino, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini)Santuoka yra iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi skirtingos asmeninės savybės, nesutapo požiūriai, nerasdavo bendros kalbos skirtingais gyvenimo atvejais, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas toliau nebegalimas. Atsakovas pradėjo gyventi ir dirbti Švedijoje, sutuoktiniai nebetvarko bendro ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo, jų santuoka yra iširusi, šeimos išsaugoti nebeįmanoma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. SantuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini)Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje tarp D. T. ir D. T., nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo D. T. paliko santuokinę pavardę „T“, D. T. – „T“. Priteisė iÅ¡ D. T., 75 Eur žyminį mokestį valstybei.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini)Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 302. Šalys nepilnamečių vaikų, santuokoje įgyto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Iš ieškovės paaiškinimų ir Liteko duomenų bazės nustatė, kad šeima kreditorių neturi. Materialinio išlaikymo vienas kitam nereikalauja.

5. Iš bylos aplinkybių, ieškovės ir jos atstovo paaiškinimų teisme nustatė, kad šalys nevykdė savo kaip sutuoktinių pareigų. Sutuoktiniai gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena, atsakovas pradėjo gyventi ir dirbti užsienio valstybėje. Taigi šeima yra faktiškai iširusi ir jos išsaugoti neįmanoma, byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų tikėtis, kad ieškovė ir atsakovas vėl pradės gyventi kartu, ieškovė taikytis nesutinka.

Tai yra pagrindas pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Å alių santuokos iÅ¡saugoti galimybių nebėra, todėl santuoka nutraukiama. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , jai paliko santuokinę pavardę „T“. IeÅ¡kinį patenkinus, iÅ¡ atsakovo priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 79, 96 straipsniai). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. A. D. T apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinio reikalavimai bÅ«tų atmesti; skirti iki Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ susitaikyti, priteisti iÅ¡ atsakovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 6.1. teismas neiÅ¡naudojo visų galimybių iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Atsakovas dirba užsienyje, nemoka lietuvių kalbos, todėl neturėjo galimybės parengti procesinių dokumentų ir praÅ¡yti bylos atidėjimo dėl Å¡alių taikinimo; 6.2. jeigu santuoka bus nutraukiama, atsakovas nesutinka, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų palikta santuokinė pavardė.

7. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylÄ nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta santuoka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl termino susitaikyti paskyrimo 10. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 384 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylÄ , teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę paskirti sutuoktiniams terminÄ susitaikyti. Apelianto teigimu, teismas privalėjo suteikti Å¡alims galimybę susitaikyti.

11. CK 3.54 straipsnio 1, 2 dalyse ir CPK 384 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad, nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylÄ , teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę (ne pareigÄ ) paskirti sutuoktiniams terminÄ susitaikyti. Sutuoktiniams susitaikyti skiriamo termino bendra trukmė negali bÅ«ti ilgesnė kaip Å¡eÅ¡i mėnesiai. Taigi, nors nurodytos teisės normos ir įpareigoja teismÄ imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau neįtvirtina imperatyvo nustatyti terminÄ sutuoktiniams sutaikyti.

Kitaip tariant, teismas neturi pareigos visais atvejais skirti terminÄ sutuoktiniams susitaikyti ir klausimÄ dėl termino Å¡alims susitaikyti skyrimo sprendžia savo nuožiÅ«ra atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, sutuoktinių susitaikymo galimybes, bei į santuokos nutraukimo priežastis, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo neskyrimas sutuoktiniams termino susitaikyti negali bÅ«ti laikomas procesinės teisės normos pažeidimu lemiančiu sprendimo neteisėtumÄ .

12. Bylos duomenimis, atsakovui ieškinys buvo įteiktas asmeniškai 2021 m. vasario 23 d., jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Nei ieškovė, nei atsakovas bylos nagrinėjimo metu neteikė rašytinio prašymo dėl termino susitaikyti skyrimo. Nors atsakovas teigia, kad jis buvo išvykęs į užsienį, nemoka lietuvių kalbos, todėl negalėjo pateikti prašymo, tokie atsakovo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Nuo procesinių dokumentų įteikimo iki teismo posėdžio dienos (2021 m. gegužės 5 d.) praėjo daugiau nei du mėnesiai laiko.

Atsakovas per tÄ laikÄ turėjo galimybę susirasti atstovÄ . Viso bylos nagrinėjimo metu dėl su atsakovu susijusių aplinkybių teismo posėdžiai buvo atidėti (vienÄ kartÄ nepavykus įteikti Å¡aukimo, kitÄ kartÄ dėl atsakovo praÅ¡ymo). Atsakovas teismui rusų kalba parašė praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį, nes jis pageidavo dalyvauti bylos nagrinėjime, teismas šį jo praÅ¡ymÄ iÅ¡vertė ir į jį atsižvelgė atidėdamas bylos nagrinėjimÄ . Taigi, atsakovui buvo sudarytos galimybės dalyvauti teismo posėdyje, reikÅ¡ti praÅ¡ymus, tačiau į paskirtÄ teismo posėdį, kurio data buvo paskirta atsižvelgus į jo praÅ¡ymÄ , jis neatvyko.

Vertinama, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko ir galimybių pareikÅ¡ti pareiÅ¡kimÄ susitaikyti, jeigu toks poreikis bÅ«tų iÅ¡ tiesų kilęs.

13. Atsakovas apeliaciniame skunde praÅ¡ydamas skirti terminÄ susitaikyti taip pat nepateikė įrodymų (t. y. praÅ¡ymas buvo grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais, kad teismas neskyrė termino susitaikyti), kurie paneigtų ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai suformuotÄ nuostatÄ , kad Å¡eima jau ieÅ¡kinio pateikimo metu buvo iÅ¡irusi, nebuvo pateikta ir ieÅ¡kovės nuomonė apie termino susitaikyti skyrimÄ . Taigi įrodymų, pagrindžiančių realų sutuoktinių norÄ siekti iÅ¡saugoti bei atkurti jau faktiÅ¡kai iÅ¡irusiÄ santuokÄ ir susitaikyti, apeliantas nepateikė.

14. CPK 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis. Nagrinėjamu atveju, konstatuojama, kad apeliaciniame skunde iÅ¡reikÅ¡tas reikalavimas skirti terminÄ Å¡alims sutaikyti, kelia abejones dėl jo realumo, siekio realiai ketinant susitaikyti, nes tame pačiame procesiniame dokumente atsakovas praÅ¡ydamas termino susitaikyti, nesutinka, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų palikta jo pavardė.

15. Byloje nesant objektyvių duomenų apie Å¡alių susitaikymo galimybę, bei įvertinus atsakovo procesinį elgesį pirmosios instancijos teismo proceso metu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai nesiėmė sutuoktinių taikinimo priemonių ir nenustatė termino Å¡alims susitaikyti, todėl apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 384 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad, nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylÄ teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę paskirti sutuoktiniams terminÄ susitaikyti, atmetami kaip nepagrįsti. Dėl ieÅ¡kovės pavardės po santuokos nutraukimo 16. Apeliantas nurodė, kad nutraukus santuokÄ , nesutinka, kad ieÅ¡kovei liktų santuokinė pavardė.

17. CK 3.69 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, iÅ¡skyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

18. Atsižvelgus į nurodytas teisės normas, atmestinas kaip teisiÅ¡kai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nustačius abipusę sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, atsakovas turi teisės reikalauti uždrausti naudoti santuokinę pavardę, nes įstatymas nustato tokiÄ teisę tik sutuoktiniui, kurio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, jog santuoka nutraukta dėl abiejų kaltės, teisingai nurodė kodėl ieÅ¡kovei paliktina santuokinė pavardė.

19. Apibendrinant kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ , teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, kurių apeliacinio skunde nurodytais argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. gegužės 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Eigirdas Činka Rita Dambrauskaitė Dalia Pranckienė