ff40dcfd-5a91-441f-bab5-36845368e2f9 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-121-317/2018Teisminio proceso Nr. 1-42-1-00484-2008-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio KiÅ¡kio ir Rimo Å virino, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo P. K. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. sausio 16 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 93-972 taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam P. K..

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : P. K. nuteistas:2011 m. gruodžio 28 d. Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis Å¡iÄ bausmę subendrinus su Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. 2010 m. gegužės 31 d.

Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtÄ bausmę subendrinus su Å iaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 metams. 2007 m. sausio 19 d. Å iaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (keturios veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis su 2006 m. rugsėjo 7 d.

RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2008 m. rugpjūčio 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, neatlikęs 1 metų 1 mėnesio 26 d. laisvės atėmimo bausmės. 2006 m. rugsėjo 7 d. RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtÄ bausmę subendrinus su 2005 m. lapkričio 29 d.

Å iaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2005 m. lapkričio 29 d. Å iaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2009 m. rugsėjo 28 d., bausmės pabaiga – 2019 m. rugsėjo 28 d., likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienÄ â€“ 2017 m. gruodžio 14 d. 1 metai 9 mėnesiai 14 dienų.

Komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 93-972 priimtas sprendimas taikyti P. K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimÄ Nr. 93-972 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir priimti sprendimÄ patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio nuostatos numato vienintelį vertinamÄ jį kriterijų nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimÄ â€“ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal aprobuotÄ OASys metodikÄ . Nuteistojo rizika yra vidutinė (59 balai) ir stebima pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant, kadangi ji sumažėjo nuo 64 balų. PareiÅ¡kėjo manymu, tai sudaro pagrindÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Be to, pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, yra tenkinamas Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, taigi Å¡iuo aspektu Komisijos nutarimas negali bÅ«ti kvestionuojamas.

Šį reikalavimÄ pagrindžia ir tai, kad nuteistasis yra 10 kartų skatintas, bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kelis kartus įvykdė Komisijos rekomendacijas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, laisvalaikiu siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryÅ¡ius ir vyksta į trumpalaikes iÅ¡vykas į namus. Skunde taip pat nurodoma, jog BPK 7 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas, jog bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, todėl teisėjas privalo bÅ«ti beÅ¡aliÅ¡ku arbitru tarp kaltinimo ir gynybos Å¡alių.

Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, pareikÅ¡ti savo nuomonę turi teisę nukentėję asmenys ir prokuroras. Nagrinėjamu atveju nei nukentėjusieji, nei prokuroras jokių prieÅ¡taravimų dėl nuteistojo lygtinio paleidimo nėra pateikę. Esant tokioms aplinkybėms teismo funkcija buvo tik Komisijos nutarimo teisėtumo patikrinimas, o ne pagrįstumo. Pasak pareiÅ¡kėjo, skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas privalėjo vadovautis aukÅ¡tesnės instancijos teismo suformuota praktika analogiÅ¡koje byloje Nr. 1S-1210-383/2013, kurioje nurodyta, kad apylinkės teismai nepagrįstai atsisako tvirtinti lygtinį paleidimÄ , esant prokuroro pritarimui tokiam nutarimui.

Kadangi jokių Komisijos nutarimo procedÅ«rinių pažeidimų pirmosios instancijos teismo nutartyje nenustatyta, skundžiama nutartis turi bÅ«ti panaikinta dėl akivaizdaus nemotyvuotumo ir prieÅ¡taringumo aukÅ¡tesnės instancijos teismo suformuotam precedentui. Skunde taip pat nurodoma jog apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, kurios buvo svarstytos skiriant bausmę, tokiu bÅ«du teisia nuteistÄ jį pakartotinai. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į nuteistojo turėtas, tačiau negaliojančias nuobaudas.

Kadangi Å¡ios aplinkybės nepakis per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį, todėl iÅ¡ teismo argumentavimo galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam lygtinis paleidimas apskritai negali bÅ«ti taikomas. Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

BÅ«tent Å¡ie tiek formalÅ«s, tiek ir materialieji kriterijai yra esminiai, sprendžiant dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ , todėl, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, vien tai, kad nukentėjusysis asmuo ar prokuroras neiÅ¡reiÅ¡kė prieÅ¡taravimų dėl lygtinio nuteistojo paleidimo, nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis bausmės atlikimÄ turi tęsti ne pataisos įstaigoje. Nors, pasak pareiÅ¡kėjo, skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas privalėjo vadovautis aukÅ¡tesnės instancijos teismo suformuota praktika analogiÅ¡koje byloje Nr. 1S-1210-383/2013, kurioje nurodyta, kad apylinkės teismai nepagrįstai atsisako tvirtinti lygtinį paleidimÄ , esant prokuroro pritarimui tokiam nutarimui, tačiau pažymėtina, kad nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.

įsigaliojus naujoms BVK nuostatoms, reglamentuojančioms lygtinio paleidimo taikymo klausimÄ , vadovautis iki tol galiojusia aukÅ¡tesnės instancijos teismų praktikÄ nėra teisinio pagrindo. Nuteistasis P. K. yra atlikęs minimaliÄ Ä¯statyme numatytÄ laivės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos (pusę paskirtos bausmės). Tai sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Skunde nuteistasis teigia, kad BVK 157 straipsnis numato vienintelį vertinamÄ jį kriterijų nagrinėjant lygtinio apleidimo klausimÄ â€“ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal aprobuotÄ OASys metodikÄ . Su tokiais nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. BVK 157 straipsnio nuostatos suponuoja pareigÄ ne tik Komisijai, bet ir Å¡ios institucijos nutarimÄ tvirtinančiam teismui, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , nustačius vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant yra akivaizdi ir įtikinanti.

Å iuo atveju P. K. nustatoma vidutinė (59 balų) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri pataisos proceso metu nors ir kito (mažėjo), tačiau, kaip matyti iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados, jam vis dar nustatomas ir pakankamai didelis dinaminių (kintančių) rizikos balų skaičius – 14 balų, todėl bÅ«tent jo pastangos Å¡iÄ rizikÄ mažinant svarbios, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ . Dėl aptartų priežasčių nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog teismas, vertindamas Komisijos nutarimo teisėtumÄ , neturi pareigos atsižvelgti ne tik į formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus, bet ir į nuteistojo elgesį pataisos proceso metu.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – tęsti finansinius įsipareigojimus ir dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse. Taip pat nurodoma, jog nuteistasis vykdo ir lygtinio paleidimo rekomendacijas – tęsti darbinę veiklÄ pataisos namuose, aktyviau dengti priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. P. K. dirba, pagal vykdomÄ jį patvarkymÄ 6102,24 eurų sumai yra padengęs 197,92 eurų, dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose.

Be to, jis pataisos proceso metu buvo 10 kartų paskatintas, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais ir vyksta trumpalaikių iÅ¡vykų į namus. Tačiau visos aptartos aplinkybės, teigiamai apibÅ«dinančios nuteistojo elgesį bausmę nuo 2017 m. balandžio 21 d. atliekant atvirojoje kolonijoje, Å¡iuo metu dar nesudaro pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti apie pakankamÄ nuteistojo pažangÄ pataisos proceso metu. Pažymėtina, kad nuteistajam vis dar nustatomi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ didinantys veiksniai, kurie nekito ir neiÅ¡nyko viso pataisos proceso metu.

Nors teisės pažeidimai (ankstesni teistumai) vertintinas kaip statinis veiksnys, kurio nuteistasis pataisos proceso metu neturi galimybės koreguoti, tačiau taip pat vis dar iÅ¡lieka abejonių dėl nuteistojo pasirinkto gyvenimo stiliaus ir draugų. Byloje pateiktoje 2017 m. gruodžio 12 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 62-5844 nurodoma, jog nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino jį nusikalsti ir vengia situacijų, kurios gali sudaryti tokiÄ galimybę. Be to pažymima, kad nėra įrodymų, jog nuteistasis yra susijęs su kriminaline subkultÅ«ra, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų.

Su tokiomis iÅ¡vadoje dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis sutikti nėra pagrindo. Kaip matyti iÅ¡ teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, kuriais buvo vertinama galimybė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, nepraėjus dviem mėnesiams po nuteistojo perkėlimo į atvirÄ jÄ kolonijÄ , 2017 m. liepos 4 d., tai yra tik kiek daugiau nei prieÅ¡ 4 mėnesius nuo minėtos iÅ¡vados Å¡ioje byloje, pataisos įstaigos administracija surašė nuteistajam socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , kurioje nuteistojo charakteristika iÅ¡ esmės nesiskyrė nuo ankstesniuose teismų sprendimuose apraÅ¡ytų duomenų.

IÅ¡ 2017 m. rugpjūčio 24 d. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad prieÅ¡ atlikdamas bausmę atvirojoje kolonijoje, nuteistasis į Alytaus pataisos namus buvo atvežtas 2015 m. rugpjūčio 18 d. iÅ¡ Kybartų pataisos namų. Nuteistajam bausmės atlikimo vieta buvo pakeista dėl gautų kriminalinės žvalgybos duomenų apie galimai vykdomas neteisėtas veikas bei konfliktavimÄ su kitais nuteistaisiais. Be to, iÅ¡ minėtos nutarties matyti, jog nuteistasis vis dar laikėsi kriminalinės subkultÅ«ros nuostatų tiek, kiek, jo manymu, reikalinga neapsunkinti gyvenimo pataisos namuose.

Kriminalinę subkultÅ«rÄ pateisinančios ir palaikančios nuostatos iÅ¡reiÅ¡kiamos ir anksčiau svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ . 2017 m. balandžio 21 d. nutartyje pažymima apie nuteistojo turimÄ autoritetÄ nuteistųjų tarpe. Atsižvelgiant į tai, kad P. K. nusikalstamos veikos, už kurių padarymÄ jis atlieka bausmę, buvo padarytos bendrininkų grupėje, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimÄ ypač svarbios P. K. nuostatos, susijusios su kriminaline subkultÅ«ra, savo autoriteto nuteistųjų gretose iÅ¡laikymu.

Kadangi, kaip minėta, draugų pasirinkimas nuteistajam vis dar iÅ¡lieka reikÅ¡mingu kriminogeniniu veiksniu, vien tai, kad Å¡io metu, tai yra pakankamai trumpÄ laiko tarpÄ nuo ankstesniojo vertinimo, nestebimos kriminalinę subkultÅ«rÄ palaikančios nuteistojo nuostatos, nesudaro pagrindo spręsti apie pakankamÄ nuteistojo pažangÄ pataisos proceso metu.Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis savo kaltės dėl nusikaltimų padarymo teisme nepripažino. PrieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo skunde, Å¡ios aplinkybės, kaip ir ankstesnių teistumų skaičiaus bei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo vertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ negali bÅ«ti pripažįstamas nuteistojo pakartotiniu baudimu.

Å iame kontekste svarbu pažymėti, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis jÄ tik iÅ¡ dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobÅ«džio, paskirtÄ bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dar iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties priėmimo nuteistasis sistemingai neigė savo kaltę dėl nusikaltimų padarymo, jo požiÅ«ris į nusikaltimus buvo nekritiÅ¡kas, ir tik 2017 m. gruodžio 12 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuojama, jog jis savo kaltę pripažįsta.

Vis tik, nors nurodoma, kad pagal vykdomuosius patvarkymus nuteistasis civilinį ieÅ¡kinį dengia, tačiau iÅ¡ 6102,24 eurų yra atlyginęs tik 197,92 eurų. Kaip matyti iÅ¡ Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties, nuteistasis nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2016 m. kovo 2 d. gavo 1887,39 eurų, iÅ¡leido 1634,84 eurų savo asmeniniams poreikiams, o skolinių įsipareigojimų dalį padengė tik prokuroro skundo dėl jo lygtinio paleidimo nagrinėjimo eigoje. Viso per 2016 metus nuteistasis į savo asmeninę sÄ skaitÄ gavo 3269,39 eurų ir iÅ¡leido 2972,32 eurų.

Taigi bausmę atlikdamas nuo 2009 m. nuteistasis neabejotinai turėjo finansinių galimybių aktyviau dengti priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, tačiau visų įmanomų priemonių tam nesiėmė. Nuteistajam atlikus didžiÄ jÄ dalį paskirtosios bausmės (daugiau kaip 8 metus) ir tik 2017 m. gruodžio 12 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuojant jo kaltės pripažinimÄ , civilinio ieÅ¡kinio dengimas sudarytų pagrindÄ spręsti dėl jo nuoÅ¡irdumo vertinant savo indėlį į nusikalstamų veikų padarymÄ , tačiau, atsižvelgiant į aptartus duomenis, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, aptartų aplinkybių kontekste dar nėra galimybių spręsti apie pakankamÄ nuteistojo pažangÄ pataisos proceso metu.

Pažymėtina, kad nuteistasis, bausmę nuo 2017 m. balandžio 21 d. atlikdamas atvirojoje kolonijoje, įsidarbino ir tęsia darbinę veiklÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau bausmę atlikdamas nuo 2009 m., jis nedirbo. Nors nuteistasis teigė anksčiau pataisos namuose pareiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ Ä¯sidarbinti ir darbo vieta jam nebuvo pasiÅ«lyta, tačiau teigiamos darbinės motyvacijos dirbdamas nemokamus darbus, t. y. prisidėdamas prie pataisos įstaigos aplinkos tvarkymo ir pan., P. K. neparodė.

Atsižvelgiant į tai, kad ankstesnė nuteistojo kriminalinė praeitis susijusi su nusikaltimų nuosavybei, siekiant turtinės naudos, darymu, jo darbinė patirtis ir motyvacija pataisos proceso metu itin reikÅ¡minga. Tuo tarpu teiginiai, jog galimo lygtinio paleidimo atveju nuteistasis įsidarbintų UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepagrįsti. Visų pirma jie niekaip objektyviai nepatvirtina, jog nuteistasis minėtoje bendrovėje lygtinio paleidimo atveju iÅ¡ tikrųjų įsidarbins. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimas jį įdarbinti pateikiamas dar 2015 m. sprendžiant jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , todėl nėra pagrindo spręsti, kad ir 2018 m.

Å¡i aplinkybė iÅ¡lieka nepasikeitusi. Kolegijos vertinimu, skunde nurodoma Konstitucijos 31 straipsnio nuostata, kurioje įtvirtintas asmens nekaltumo prezumpcijos principas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ ir vertinant nuteistojo pažangÄ ateityje nebenusikalsti, nėra pažeidžiama. Nekaltumo prezumpcija užtikrinama, jog asmuo laikomas nekaltu tol, kol įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nenustatoma kitaip. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju asmuo nėra kaltinamas konkrečių nusikalstamų veikų padarymu.

Aprobuota OASys metodika nustatoma pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika rodo, kiek, atsižvelgiant į turimus charakterizuojančius bausmę atliekantį asmenį duomenis, gali bÅ«ti tikėtina, jog jis ateityje nusikals. Lygtinio paleidimo institutas yra sÄ lyginė iÅ¡ bendrosios nuostatos, jog asmuo, kuriam apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, turi jÄ Ä¯vykdyti tiksliai ir be iÅ¡lygų. Todėl, jeigu iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatytų duomenų nėra pagrindo spręsti, jog asmuo, neatlikęs visos jam paskirtos bausmės, gali tęsti bausmės vykdymÄ neizoliuotas nuo visuomenės, lygtinio paleidimo institutas jam negali bÅ«ti taikomas.

Kaip teisingai nurodoma pirmosios instancijos teismo nutartyje, nuteistojo elgesys, susijęs su vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų laikymusi, nebuvo nuoseklus, jis Kybartų pataisos namuose baustas už mobilaus ryÅ¡io telefono turėjimÄ , kompiuteryje turimÄ nelegaliÄ programinę įrangÄ , alkoholio vartojimÄ . Nors nuteistasis skunde pažymi, kad Å¡ios nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai, visų aptartų aplinkybių kontekste taip pat neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį. Nuteistasis teistas deÅ¡imt kartų, paskutinį kartÄ dėl telefoninio sukčiavimo, dėl to neteisėtas disponavimas mobiliojo ryÅ¡io telefonu pataisos įstaigoje vertintinas itin kritiÅ¡kai.

Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomas tiek bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis jam teismo parodyto pasitikėjimo probacijos laikotarpiu nepateisino, kadangi ir toliau darė nusikalstamas veikas. Dėl šios priežasties nuteistojo pažanga atliekant bausmę pataisos įstaigoje turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, pakartotinai sprendžiant dėl probacijos taikymo galimybės. Juolab, kad nei gyvenamosios vietos turėjimas, nei skunde pažymimas socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas ankstesnės probacijos metu taip pat nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamo elgesio.

Aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo pažanga pataisos proceso metu ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl, pritariant pirmosios instancijos teismo nutartyje iÅ¡dėstytiems argumentams, negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, jog bÅ«damas nestruktÅ«ruotoje aplinkoje galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimÄ bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį.

Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija susijusi su turtinio pobÅ«džio nusikaltimų darymu, jis pataisos proceso metu turi siekti sumažinti galimų finansinių sunkumų išėjus iÅ¡ pataisos įstaigos rizikÄ . Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatÄ sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromÄ pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas n u t a r i a :

Nuteistojo P. K. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. sausio 16 d. nutartį.Nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjai                                                                                                                                  Algirdas Jaliniauskas                                                                                                                                   Jurgis KiÅ¡kis                                                                                                                                   Rimas Å virinas