2022-11-03 Nr. AB-1054-3-62-3-01514-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3918-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01514-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 21S44893 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad privalėjo išvykti iš (duomenys neskelbtini), nes patyrė persekiojimą. Pareiškėjas priklauso tam tikrai socialinei grupei – judėjimui (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)). (Duomenys neskelbtini) vyriausybė siunčia kareivius žudyti šio judėjimo narių ir dėl šios priežasties pareiškėjas, vengdama smurto, buvo priverstas išvykti iš kilmės šalies dėl sukarintos politinės grupuotės. Pareiškėjas nesutiko su argumentais, kad jo prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jam kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus. Pareiškėjas dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) organizacijai kilmės šalyje patyrė realią grėsmę būti nužudytam.

3. Pareiškėjas grįžti į kilmės valstybę negali, nes baiminasi dėl politinių neramumų. Kilmės šalyje vyksta neramumai dėl separatistinių judėjimų grupuočių veiksmų, o bendra situacija šalyje kelia grėsmę jo saugumui. (Duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) veikianti separatistinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas – referendumo keliu atkurti nepriklausomą (duomenys neskelbtini) valstybę. (Duomenys neskelbtini).

4. Individualiai vertinant pareiškėjo situaciją tikėtina, kad yra pagrįsta tikimybė, jog pareiškėjas susidurs su persekiojimu ir smurtu savo kilmės šalyje. Pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai. Migracijos Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymo ir jame nurodytų aplinkybių, nesurinko aktualios ir būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo surinkti informaciją iš įvairių šaltinių, ši informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Manė, kad Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus Sprendimą dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

5. Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės. Atsižvelgus į tai, nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas atsižvelgė į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatė, todėl konstatavo, kad pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nes jo kilmės valstybėje yra persekiojamas F. H. grupuotės ir (duomenys neskelbtini) kariuomenės dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) demonstracijose ir narystės šiame judėjime. Atsakovas tyrimo metu nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas nėra detalus, informatyvus ir nuoseklus, todėl vertintinas kaip turintis rimtų trūkumų. Pasakojimas yra paremtas bendra plačiai žinoma informacija apie (duomenys neskelbtini) vykusius įvykius, pavyzdžiui (duomenys neskelbtini). Teigė, kad pareiškėjas vengė nurodyti konkrečias, su juo pačiu susijusias detales, konkrečių įvykių, kuriuose jis dalyvavo, aplinkybes bei datas. Paklaustas, kaip ir kokiu būdu dalyvavo protestuose, negalėjo papasakoti ir pateikti smulkmenų ar konkrečių detalių, sakydamas, kad jis kartais dalyvaudavo demonstracijose. Pareiškėjas pasakojo apie (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjo, vienas draugas jam pranešė, kad jis yra ieškomas. Taigi, atsakovas pažymėjo, kad pats pareiškėjas niekada nebuvo susitikęs su tariamu persekiotoju ir nėra sulaukęs jokių grasinimų, kuriuos galėtų pateikti kaip įrodymus. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų išsakytus teiginius, kad jis yra (duomenys neskelbtini) narys, jog jis dalyvavo demonstracijose ir dėl to yra persekiojamas, bei kad jį norima nužudyti, todėl šie pareiškėjo teiginiai įvertinti kaip nepatikimi. Atsakovas konstatavo, kad patikimų duomenų, įrodančių, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) narys ir yra persekiojamas būtent dėl (duomenys neskelbtini)judėjimui ar dalyvavimo demonstracijose, pareiškėjas nepateikė.

8. Įvertinus tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir pareiškėjo pasakojimo trūkumus buvo konstatuota, kad tyrimo metu nenustatyta, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

9. Atsakovas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, „kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio“ (žr., pvz., 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3880-415/2019 ir kt.).

10. Atsakovas manė, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės, pagrįstai konstatuota, jog nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Remiantis byloje pateikta medžiaga teismas nustatė, kad:

13.1. pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką, neteisėtai perėjęs Lietuvos Respublikos sieną; pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

13.2. Prieglobsčio prašytojas (pareiškėjas) apklausos, įvykusios 2021 m. lapkričio 22 d. metu, nurodė, jog yra kilęs iš (duomenys neskelbtini). Grįžęs prieglobsčio prašytojas neberado namie brolių ir tėvų, jie buvo pabėgę iš išpuolių vykdomos teritorijos.

13.3. Pareiškėjo valstijoje Gyvulių ganytojų teroristinė grupė (duomenys neskelbtini).

13.4. Antrosios apklausos metu 2021 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Paklaustas, kur yra pareiškėjo dokumentai, patvirtinantys jo argumentus, paaiškino, kad visi dokumentai buvo kuprinėje, tačiau, keliaudamas į Lietuvą, kuprinę kartu su telefonu pametė miške.

13.5. Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 1 d priėmė sprendimą, Nr. 21S44893 kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

14. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, įvertinęs pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, teisės aktus, teismų praktiką, padarė išvadą, kad Migracijos departamentas pakankamai išsamiai įvertino pareiškėjo apklausos metu pateiktus argumentus, susijusius su jo padėtimi kilmės valstybėje, t. y., išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, rėmėsi tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis, vadovavosi prieglobsčio teisės doktrina ir atliko išsamią analizę, šaltiniai, kuriais vadovavosi atsakovas, yra patikimi. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo paaiškinimai, susiję su jo išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybėmis, nepatvirtina aplinkybės, jog jis buvo susidūręs su padidinta persekiojimo grėsme, todėl nenustatyta, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

15. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas Sprendime nurodė, jog tyrimo metu buvo surinkta informacija apie (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra sukurta daugybė programų bei palaikymo organizacijų, kurios remia dėl įvairių priežasčių repatrijavusius žmones ir grįžusius iš Europos. Šiems žmonėms (duomenys neskelbtini) yra suteikiami mokymai, padedama įsikurti, skatina pradėti verslus, kuriami reintegracijos planai individualiems žmonėms bei teikiama psichosocialinė parama ir stengiamasi, kad grįžę žmonės jaustųsi saugūs bei sėkmingai integruotųsi šalyje. Pareiškėjas teigė, kad jis kilmės valstybėje galimai persekiojamas F. H. grupuotės ir (duomenys neskelbtini) kariuomenės dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) demonstracijose. Prieglobsčio prašytojo skunde ir teismo posėdžio metu nurodyti teiginiai dėl galimos grėsmės iš esmės remiasi bendra situacija kilmės valstybėje ir baime dėl ateities. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nusprendė, kad objektyvių duomenų, jog šiuo metu pareiškėjui kilmės valstybėje kyla grėsmė, nustatyta. Taigi, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo deklaruojama baimė susidurti su persekiojimu kilmės valstybėje nėra pagrįsta.

16. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, priėjo prie išvados, kad Migracijos departamentas surinko išsamią informaciją apie kilmės valstybę ir tinkamai įvertino prieglobsčio prašytojo (pareiškėjo) pateiktą informaciją kilmės valstybėje turimos informacijos kontekste.

17. Teismo vertinimu, Migracijos departamento surinktos informacijos visuma bei pareiškėjo papasakota istorija tiek apklausų metu Migracijos departamente, tiek teismo posėdžio metu nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjui gresia persekiojimas. Pareiškėjo deklaruojama baimė šiuo aspektu taip pat negali būti laikoma „visiškai pagrįsta“. Pareiškėjo subjektyvios prielaidos nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, o kitų aplinkybių, kurios sąlygotų pavojų jo gyvybei, prieglobsčio prašytojas nenurodė.

18. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad Migracijos departamentas surinko išsamią informaciją apie kilmės valstybę ir tinkamai įvertino prieglobsčio prašytojo (pareiškėjo) pateiktą informaciją kilmės valstybėje turimos informacijos kontekste. Teismo vertinimu, Migracijos departamento surinktos informacijos visuma bei pareiškėjo papasakota istorija tiek apklausos metu Migracijos departamente, tiek teismo posėdžio metu nepagrindžia tikimybės, jog pareiškėjo kilmės valstybėje gresia persekiojimas. Pareiškėjo deklaruojama baimė šiuo aspektu taip pat negali būti laikoma „visiškai pagrįsta“. Pareiškėjo subjektyvios prielaidos nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, o kitų aplinkybių, kurios sąlygotų pavojų jo gyvybei, prieglobsčio prašytojas nenurodė. Teismas įvertino, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta ir visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta. Prieglobsčio prašytojas neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

19. Pareiškėjo skundo argumentai neleido teismui suabejoti Migracijos departamento padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Pareiškėjas neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

20. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

21. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Atsakovas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo argumentų. Bylos duomenys patvirtino, kad atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Migracijos departamentas, atlikdamas vertinimą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatų nepažeidė.

22. Teismas taip pat konstatavo, kad, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka) 5 punktu, penkerių metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos laikotarpis yra pagrįstas ir proporcinga, atitinka Tvarkos kriterijus ir neviršija Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti termino. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui penkerius metus atvykti į Lietuvos Respubliką terminas pripažintas pagrįstu ir teisėtu, teismo vertinimu, nėra pagrindo keisti ir kitos Sprendimo dalies, kurioje nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 23. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

24. Pareiškėjas pažymi, kad Migracijos departamentas ir teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai bei neteisėtai. Pareiškėjo teigimu, padarytos nepagrįstos išvados, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus.

25. Pareiškėjas nesutinka su išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas prašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nes jo kilmės valstybėje yra persekiojamas F. H. grupuotės ir (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nėra patvirtinta, kad pareiškėjas nepriklauso (duomenys neskelbtini) judėjimui, nėra šios judėjimo narys ir nedalyvavo demonstracijose. Taigi, tyrimo metu nustatyti pareiškėjo liudijimo smulkių detalių neatitikimai negali daryti įtakos esminių faktinių aplinkybių vertinimui ir paneigti realios bei individualios grėsmės asmeniui tikimybės.

26. Atsakovas, tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Įstatymą ir Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, jog surinkta informacija nepatvirtina, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visuma, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Atsakovas pareiškėjo apklausų metu pateiktus faktus vertino netinkamai, juos interpretavo pareiškėjo nenaudai ir nesiėmė visų veiksmų, kad surinktų įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo pasakojimą. Atsakovas iš esmės neatliko veiksmų, kuriais mėgintų patikrinti pareiškėjo pasakojimo tikrumą, o apsiribojo lingvistine pareiškėjo paaiškinimo analize ir ne esminių detalių nesutapimu. Pareiškėjas mano, kad šiuo atveju atsakovas turėjo užtikrinti, kad apklausos būtų vedamos individualizuotai, t. y. prisitaikant ir įvertinant pareiškėjo asmenines savybes, tačiau to nebuvo padaryta. Pareiškėjas išsamiai ir nuosekliai papasakojo apie aktyvų dalyvavimą protestuose ir patirtą persekiojimą.

27. Pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir pagrįstos visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga. Suprantant, kad pareiškėjo baimė yra specifinė dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta. Pareiškėjas pažymi, kad jo pasakojimas dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) judėjimui pagrįstas konkrečių pareiškėjo įvardintų faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas yra individualaus pobūdžio, o įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui.

28. Migracijos departamento surinktos informacijos visuma bei pareiškėjo papasakota istorija tiek apklausų metu Migracijos departamente, tiek teismo posėdžio metu pagrindžia aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjui gresia persekiojimas. Pareiškėjo deklaruojama baimė šiuo aspektu laikytina „visiškai pagrįsta“. Pareiškėjo subjektyvios prielaidos pagrįstos asmeniniais išgyvenimais, o nurodytos aplinkybės sutampa su pareiškėjo pateikta informacija, o prieglobsčio prašymo motyvai patvirtina grėsmę pareiškėjo laisvei, gyvybei ir sveikatai, todėl darytina išvada, kad skundas buvo atmestas nepagrįstai.

29. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

30. Atsakovo vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas. Atsakovas taip pat nurodo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro duomenimis pareiškėjas iš apgyvendinimo vietos išvyko nežinoma kryptimi ir iki šiol negrįžo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

33. Teisėjų kolegija, visų pirma, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

34. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

36. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

37. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.)

38. Byloje nustatyta, kad prašymo suteikti prieglobstį motyvas – pareiškėjas kilmės valstybėje yra persekiojamas F. H. grupuotės ir (duomenys neskelbtini) kariuomenės dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) demonstracijose bei narystės šiame judėjime.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, pabrėžia, kad pareiškėjas nei Migracijos departamentui apklausų metu, nei teismo procesiniuose dokumentuose nenurodė konkrečių aplinkybių dėl jam kilusios individualios grėsmės. Migracijos departamento Sprendime nurodyta, kad pareiškėjo pasakojimas paremtas bendra plačiai žinoma informacija apie (duomenys neskelbtini) istorijoje vykusius įvykius ((duomenys neskelbtini)). Taip pat pareiškėjas iš pradžių teigė, kad kartais dalyvaudavo demonstracijose, pasakojo apie (duomenys neskelbtini) demonstraciją, tačiau Migracijos departamentui uždavus papildomus klausimus, pareiškėjas teigė, jog demonstracijoje nedalyvavo. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas niekada nebuvo susitikęs su tariamu persekiotoju ar gavęs iš jo grasinimų. Taigi, Migracijos departamentas nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pateiktų argumentų kontekste paminėtina, kad aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

40. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip. Tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne taip, kaip būtų palankiau pareiškėjui, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymai įvertinti netinkamai, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, susiję su įrodymų vertinimu, nepagrįsti (ABTĮ 56 str. 7 d.).

43. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

44. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan