2021-08-26 Nr. AB-16620-4-39-3-00163-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3836-968/2021

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00163-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui A. M. M., jo atstovei advokatei A. A.,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui E. P.,

vertėjams J. B. ir N. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą (sujungtos administracinės bylos Nr. A-3836-968/2021 ir A-3867-624/2021, administracinei bylai suteikiant Nr. A-3836-968/2021) pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėse bylose pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimus dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. M. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Užsieniečių registracijos centras) kreipėsi į teismą su teikimu dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. M. M., (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 13 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo byloje (toliau – ir Teikimas I).

2. Teikime I nurodyta:

2.1. 2021 m. liepos 8 d. į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) pareigūnai pristatė 9 asmenis, 4 iš jų prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) piliečiai ir 5 prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) piliečiai, vienas iš jų prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis A. M. M., gim. (duomenys neskelbtini). Visi užsieniečiai buvo be asmens tapatybės dokumentų taip pat jų tapatybės nėra nustatytos. Vilniaus AVPK pareigūnai paaiškino, kad šiuos užsieniečius prie komisariato atvežė 2 taksi automobilių vairuotojai, kurie paaiškino, kad atvykus pagal užsakymą adresu (duomenys neskelbtini), 9 asmenys savavališkai sulipo į automobilius ir prašėsi važiuoti kuo greičiau. Taksi vairuotojai pristatė minėtus užsieniečius į Vilniaus AVPK.

2.2. 2021 m. liepos 12 d. 13.00 val. Užsienietis sulaikytas ne ilgiau kaip iki 48 val. bei pristatytas į VSAT Užsieniečių registracijos centrą. Aiškinantis Užsieniečio teisinę padėtį bei apklausus minėtus užsieniečius buvo nustatyta, kad Užsienietis kartu su kitais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiais Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto neteisėtai, norėjo patekti į Belgiją bei Vokietiją pas ten gyvenančius gimines. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturi paso ir kitų dokumentų leidžiančių būti Lietuvos Respublikoje. Patikrinus VRIS duomenų bazę ir Užsieniečių registrą – duomenų apie Užsieniečiui išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus ir Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamą vietą nėra, jis neturi pastovios gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio, nėra saistomas jokiais ryšiais Lietuvos Respublikoje. Taip pat nustatyta, kad Užsienietis nėra pateikęs prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje. Patikrinus ieškomų asmenų registrą, duomenų apie Užsieniečio paiešką bei uždraudimą atvykti į Šengeno erdvę nėra. Patikrinus vizų modulį, duomenų apie išduotas vizas jam taip pat nėra. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre duomenų nėra.

3. Užsienietis teigė, jog nenori būti sulaikytas, žino, kad valstybės sieną perėjo neteisėtai, norėjo keliauti į Vokietiją, kadangi ten su trimis vaikais nelegaliai gyvena jo žmona. Užsieniečio atstovė nurodė, kad Teikimas I neturėtų būti tenkinamas.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjo Teikimą I tenkino – sulaikė Užsienietį Užsieniečių registracijos centre 3 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. spalio 13 d.

5. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 116 straipsnio 4 dalį, 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir nustatė, kad Užsienietis 2021 m. liepos 8 d. neteisėtai pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją, buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre, nes neturėjo asmens tapatybę, jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, nėra pateikęs prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje. Teismas sprendė, kad šiuo atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti užsieniečio sulaikymo pagrindai.

6. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, atsižvelgė į tai, jog Teikime nurodyta, kad judėjimo laisvę turintys užsieniečiai gali judėti visos teritorijos ribose, o sulaikyti užsieniečiai – tik saugomo ir prižiūrimo sulaikytų užsieniečių bendrabučio teritorijos ribose, bei priėjo prie išvados, jog tuo atveju, jeigu Užsieniečiui bus taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga Užsieniečių registracijos centre, o atsižvelgęs į Užsieniečio dedamas pastangas bet kokiu būdu išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, teismas sprendė, jog yra didelė tikimybė, kad jis pabėgs iš Užsieniečių registracijos centro ir nevykdys teismo sprendimo. Teismas nusprendė, kad šios aplinkybės neleidžia Užsieniečiui taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

8. Užsieniečio apeliacinis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimo grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, nes asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, sprendimas sulaikyti turi būti išsamiai ir konkrečiai motyvuotas būtinumu užsienietį sulaikyti. Teismas nenurodė neišvengiamo būtinumo taikyti griežčiausią laisvės apribojimo priemonę – sulaikymą. Sulaikymą reglamentuojančios teisės normos neturėtų būti taikomos formaliai. Šiuo atveju teismo nurodytiems tikslams pasiekti visiškai pakanka alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

8.2. Teismas nurodė, kad Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Tačiau šie motyvai nėra įtvirtinti įstatyme kaip draudžiantys ar ribojantys galimybę taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismui taikius prašomą alternatyvią sulaikymo priemonę, Užsienietis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtiniausiomis paslaugomis ir teismo nurodomas klausimas būtų išspręstas.

8.3. Nesutiktina su teismo motyvais, jog jei Užsieniečiui bus taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga Užsieniečių registracijos centre. Pareiškėjo veiklos ribotumas ar trūkumai, neveikimas, negebėjimas efektyviai užtikrinti teritorijos apsaugos taip pat negali ir neturėtų būti kliūtis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri tiesiogiai įtvirtinta Įstatyme. Užsieniečių registracijos centras yra aptvertas tvora, jame apgyvendinta šimtai užsieniečių, kurie naudojasi judėjimo teritorijoje galimybe ir ši priemonė yra veikianti bei taikoma, todėl neįžvelgiama kliūčių, kodėl ji negalėtų būti pritaikyta Užsieniečiui.

8.4. Užsienietis savo veiksmais nėra parodęs, kad deda pastangas išvengti galimo išsiuntimo, todėl tokie teismo motyvai laikomi nepagrįstais ir neturėtų daryti įtakos sprendimo dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo galimybės.

8.5. Šiuo metu Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas. Prašoma taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), siekiančio išnagrinėti prieglobsčio prašymą ir baigti prieglobsčio procedūrą, tiek Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.

9. Pareiškėjas Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Užsieniečio apeliacinio skundo netenkinti Pareiškėjas atsiliepime pakartoja bylos faktines aplinkybes, susijusias su Užsieniečio sulaikymu, ir nurodo, kad:

9.1. 2021 m. liepos 12 d. sulaikytas Užsienietis kartu su kitu (duomenys neskelbtini) piliečiu A. A. O. pateikė paaiškinimą, kad nenori prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, o siekia nuvykti pas giminaičius į Vokietijos Federacinę Respubliką ir ten prašytis prieglobsčio, todėl jokiu būdu nenori būti gražintas į savo kilmės šalį. 2021 m. liepos 20 d. Užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir jį apklausus, pastarasis nurodė, kad savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus jis pametė kelionės metu, tačiau aplinkybių nedetalizavo. Paklaustas apie jo kelionės tikslą nurodė norįs pasiekti Vokietiją, kur neteisėtai gyvena jo giminaičiai. Apie neteisėto valstybės sienos kirtimo aplinkybes (vedliai, maršrutas, kontaktai, apsistojimo vietos) konkrečios informacijos neteikė, į klausimus atsakinėjo neišsamiai, vengdamas bendradarbiauti.

9.2. Užsieniečio pateiktą prašymą suteikti prieglobstį Migracijos departamentas nagrinėja iš esmės skubos tvarka, nes jis pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar jam gali būti suteiktas prieglobstis. Įvertinus Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus bei atlikus jų analizę darytina vienareikšmė išvada, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra šio prieglobsčio prašytojo tikslas, todėl neatmestina prielaida, jog vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali pasislėpti ar, nelaukdamas sprendimo dėl jo teisinės padėties, išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę visoje Šengeno erdvėje.

9.3. Remiantis gausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Užsienietis, būdamas pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas (tikėtina, kad jis turėjo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus atvykdamas į Baltarusijos Respubliką) ir jis turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo, todėl jo asmens tapatybę patvirtinančio asmens dokumento neturėjimas kertant valstybės sieną vienareikšmiai traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis.

9.4. Užsieniečiui paprašius prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, jam buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus, taip pat pateiktas el. pašto adresas atsiųsti patvirtintas dokumentų kopijas. Šiuo el. pašto adresu gauta Užsieniečio asmens paso, aukštojo mokslo baigimo sertifikato ir šio asmens registravimo dokumento kopijos.

9.5. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams pasiekti. Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje, nėra nustatęs jo prieglobsčio prašymo motyvų, todėl manytina, kad Migracijos departamento sprendimo priėmimas ir įvykdymas įmanomas tik jį sulaikius. Jei Užsieniečiui būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, nesant galimybių užtikrinti tinkamą jo apsaugą Užsieniečių registracijos centre, yra akivaizdi rizika, jog jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo eigoje (kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje), jis, nesulaukęs galutinio sprendimo ir siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį (tai akivaizdžiai teigė savo 2021 m. liepos 12 d. paaiškinime), pasišalins iš Užsieniečių registracijos centro su tikslu neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.

9.6. Kiekvieno užsieniečio, prieglobsčio prašytojo, atvykstančio į Lietuvos Respubliką, pareiga pateikti savo tapatybę bei pilietybę patvirtinančius dokumentus. Jeigu Užsienietis vyko į saugią šalį (Lietuva yra viena iš jų) prašyti prieglobsčio, tai kodėl jis neatvyko į šalį teisėtai, per tarptautinį pasienio kontrolės punktą. Užsienietis, veikdamas didelėje, neteisėtą veiką vykdančių asmenų grupėje, vėlyvu paros laiku, neleistinoje vietoje, neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną, neturėjo jokio jo tapatybę identifikuojančio dokumento, pateikė melagingus asmens duomenis ir nesutinka kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, būtų apribota jo judėjimo laisvė kol bus sprendžiami su jo teisine padėtimi susiję klausimai.

9.7. Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

IV. 10. Pareiškėjas 2021 m. liepos 26 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su teikimu, prašydamas pakartotinai svarstyti Užsieniečio sulaikymą Užsieniečių registracijos centre ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimą, kuriuo Užsienietis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 13 d., atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Teikimas II).

11. Teikime II pakartotos Teikime I nurodytos aplinkybės ir argumentai. Papildomai nurodyta, kad 2021 m. liepos 20 d. buvo atlikta pirminė prieglobsčio prašytojo apklausa, jos metu Užsienietis nepateikė kelionės dokumentų, o pasiteiravus apie kelionės tikslą, nurodė Vokietiją. Prieglobsčio prašytojas apklausos metu nebendradarbiavo, į klausimus atsakinėjo formaliai, be išsamių paaiškinimų. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko pažeisdamas Šengeno sienų kodekso nuostatas, neturėdamas privalomos vizos ar kito dokumento, suteikiančio teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, todėl, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 6, 8 punktais, jo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, ir vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jis turi būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis nurodė neturintis gyvenamojo ploto, šeiminių ar socialinių ryšių Lietuvoje, nelinkęs bendradarbiauti (atvykęs į Lietuvą, nesikreipė į kompetentingas įstaigas dėl savo teisinės padėties nustatymo, o bandė toliau tęsti kelionę po Europos Sąjungos valstybes, neteisėtai kirsdamas jų vidines sienas.

12. Užsienietis su Teikimu II nesutiko ir paaiškino, kad dokumentus pametė.

V. 13. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. liepos 30 d. sprendimu pareiškėjo Teikimą II tenkino, t. y. paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų (laikytina rašymo apsirikimu – Šalčininkų rūmų) 2021 m. liepos 14 d. sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 13 d.

14. Teismas aptarė Įstatymo 118 straipsnio 1 dalį, nustatė, kad Užsienietis prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, nėra nustatyti jo prieglobsčio prašymo motyvai, pirminės apklausos metu Užsienietis nepateikė kelionės dokumentų, nebendradarbiavo, į pateiktus klausimus atsakinėjo formaliai, be išsamių paaiškinimų, sprendimas dėl prieglobsčio prašymo nėra priimtas. Pažymėjęs, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, bei asmens dokumentų, patvirtinančių tapatybę, kirto valstybės sieną ne vienas, o bendrininkų grupėje, atsižvelgęs į tai, jog nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, teismas konstatavo, kad neišnyko prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas ir egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas sulaikymo pagrindas.

15. Teismas nurodė, kad Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, gyvenamosios vietos, nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais, ketino vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, neteisėtai kirsdamas jų vidines sienas, todėl norėdamas išvengti galimo sulaikymo bei piktnaudžiaudamas prieglobsčio metu teikiamomis garantijomis, viena kurių galimybė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali pabėgti iš Užsieniečių registracijos centro ir nevykdyti teismo sprendimo. Teismas nusprendė, kad aptartos aplinkybės neleidžia Užsieniečiui taikyti alternatyvios sulaikymui priemones.

VI. 16. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą, t. y. pareiškėjo Teikimą II tenkinti iš dalies, pritaikant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

17. Užsieniečio apeliacinis skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas, spręsdamas Užsieniečio sulaikymo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 8, 10 punktų nuostatas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau tai nereiškia, jog sulaikymo klausimo nagrinėjimo metu nesant išsiaiškintų prieglobsčio motyvų, vien šios sąlygos buvimo pakanka, jog būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Sprendime nurodoma, kad pagrindas manyti, jog Užsienietis gali pasilėpti, grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 8 punktu, t. y., sulaikymas gali būti taikomas, kai užsienietis, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu. Vien ta aplinkybė, kad Užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė po savaitės nuo atvykimo į Lietuvą dienos (atvyko 2021 m. liepos 8 d., 2021 m. liepos 15 d. pateikė prieglobsčio prašymą) nereiškia, kad Užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė išimtinai tik siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos perėjimą, pažymint, jog Įstatymas neįtvirtina konkretaus laiko tarpo, per kurį turi būti pateiktas prieglobsčio prašymas, o ir prašymas suteikti prieglobstį pateiktas dar iki sprendimo jį sulaikyti (kaip prieglobsčio prašytoją) Užsieniečiui įteikimo. Užsienietis kilmės valstybėje dirbo / bendradarbiavo su UNICEF organizacija, dėl ko yra (duomenys neskelbtini) taikinys ir dėl nurodytų priežasčių – grėsmės sveikatai ir gyvybei – privalėjo palikti kilmės šalį kartu su šeima. Užsieniečio vertinimu, yra akivaizdu, kad jam yra reikalinga tarptautinė apsauga, ir jo prieglobsčio prašymas pateiktas būtent siekiu ją gauti, o ne siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos perėjimą.

17.2. Sprendime nurodoma, kad iki šiol nėra nustatyta Užsieniečio asmens tapatybė, t. y., Užsienietis neturi jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Asmens tapatybės dokumento neturėjimas / nepateikimas yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.), t. y., laikoma, kad Užsienietis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. LVAT praktikoje ne kartą minėta, jog sulaikymo pagrindu – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti užsieniečio tapatybę (pilietybę) – gali būti remiamasi tik tam tikrą laikotarpį, per kurį kompetentingos institucijos turi imtis visų reikiamų priemonių, siekiant išsiaiškinti užsieniečio tapatybę. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (41 str. 1 d.; žr., pvz. LVAT 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N822-70/2014). Šiuo atveju tai reiškia, kad kompetentingos institucijos, spręsdamos dėl užsieniečio sulaikymo, negali neribotą laiką remtis ta aplinkybe, kad nėra nustatyta (patvirtinta) jo tapatybė (LVAT 2017 m. gegužės 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-4167-822/2017).

17.3. Užsieniečiui esant sulaikytam, buvo apribotos priemonės gauti ir pateikti paso nuotrauką. Kartu su šiuo apeliaciniu skundu pateikiama paso nuotrauka, tikslu patvirtinti jo nurodytą tapatybę bei paneigti prielaidą dėl Užsieniečio nebendradarbiavimo, kuri, pažymėtina, gauta vizito Užsieniečių registracijos centre metu, Užsieniečio atstovui pateikus prašymą trumpam gauti telefoną, tikslu persiųsti paso nuotrauką. Teismo sprendime formaliai nurodoma, apie neva egzistuojantį Užsieniečio nebendradarbiavimą, kuris grindžiamas jo lakonišku atsakinėjimu į klausimus, be išsamių paaiškinimų. Užsienietis detaliai atsakinėjo į jam pateiktus klausimus teismo posėdžio metu, kartu pažymint, kad Užsienietis nevisiškai suprato vertimą pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, todėl šiuo apeliaciniu skundu prašo skirti anglų kalbos vertėją. Esant Užsieniečio tapatybei nustatytai, ir Užsieniečių registracijos centrui nepateikus jokių kitų duomenų, galinčių pagrįsti įtarimus, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas grąžinimo ar išsiuntimo, pažymint, kad šis klausimas nėra išspręstas, nėra pagrindo teigti esant įrodytai tikimybei dėl Užsieniečio pasislėpimo rizikos.

17.4. Teismas ginčijame sprendimas nurodo, kad viena iš aplinkybių, pagrindžianti Užsieniečio sulaikymo poreikį yra faktas, jog į Lietuvą atvyko neteisėtai ir ne per pasienio punktą. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 12 punkte numatytas bandymas neteisėtai vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu nėra aplinkybė, įrodinėtina vertinant, ar prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

17.5. Įvertinus, jog Užsieniečio tapatybė nustatyta (apeliacinio skundo priedas), nėra duomenų, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, Užsienietis bendradarbiauja su institucijomis, nustatant jo teisinę padėtį, yra pagrindas Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Tokiu būdu bus užtikrinta, kad Užsienietis neišvyktų iš Užsieniečių registracijos centro prižiūrimos teritorijos, kartu pažymint, jog asmuo turi interesą likti Lietuvoje jo prieglobsčio procedūros nagrinėjimo metu, ir žino, kad, išvykus iš Lietuvos, vis vien, remiantis Dublino procedūra, bus grąžintas į Lietuvą, todėl tokių ar kitų įstatymus pažeidžiančių neteisėtų veiksmų atlikti neketina.

18. Pareiškėjas Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Užsieniečio apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą. Pareiškėjas atsiliepime palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimo ir papildomai nurodo, kad:

18.1. Užsienietis nepateikė jokių faktinių duomenų, siekdamas pagrįsti bendradarbiavimą su UNICEF organizacija, be to, tokiu atveju, jei jis glaudžiai bendradarbiautų su tarptautine vakarų kultūros vertybes išpažįstančia organizacija, neabejotinai būtų susipažinęs su teisinės valstybės veikimo principais ir puikiai suprastų, kad neteisėtas Europos Sąjungos išorinės sienos kirtimas neabejotinai sukels atitinkamas pasekmes – jo laisvo judėjimo apribojimus. Turėdamas galimybę legaliai, teisės aktų nustatyta tvarka, atvykęs į Lietuvos Respubliką kreiptis į VSAT pareigūnus su prašymu suteikti jam prieglobstį, jis pasirinko neteisėtą būdą siekti savo asmeninių tikslų – organizuotoje asmenų grupėje nelegaliai vykti per Europos Sąjungos valstybes.

18.2. Užsienietis neketino Lietuvoje pateikti prieglobsčio prašymo, jo tikslas buvo vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares pas giminaičius, tačiau jo kėslai nebuvo įgyvendinti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, o jo (galimai) asmenį identifikuojančios fotonuotraukos pateikimas per Užsieniečio atstovą teismui su apeliaciniu skundu, praėjus pusantro mėnesio po jo sulaikymo, neabejotinai indikuoja tik jo siekį greičiau pasiekti savo tikslų – identifikavus asmenybę ir turint galimybę laisvai judėti – išvykti pas savo šeimą. Dėl asmens nuotraukos pateikimo kaip, tariamai, asmenį identifikuojančio įrodymo LVAT yra aiškiai pasisakęs 2021 m. liepos 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3538-556/2021.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

VII. 19. LVAT 2021 m. rugpjūčio 25 d. posėdyje nutarė sujungti administracinę bylą Nr. A-3836-968/2021 pagal Užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimo ir administracinę bylą Nr. A-3867-624/2021 pagal Užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo, bylai suteikiant Nr. A-3836-968/2021.

20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo pagrįstumo ir teisėtumo.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamais sprendimais pareiškėjo Teikimą I ir Teikimą II tenkino ir nusprendė sulaikyti Užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 13 d. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog nėra pagrindo Užsieniečiui taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

22. Užsienietis apeliaciniuose skunduose laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo sulaikymo klausimą, nenurodė neišvengiamo būtinumo taikyti griežčiausią laisvės apribojimo priemonę, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 5 dalies 8, 10 punktų nuostatas, nepagrįstai jam netaikė alternatyvios sulaikymui priemonės, kuri, atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Migracijos departamento, siekiančio išnagrinėti prieglobsčio prašymą ir baigti prieglobsčio procedūrą, tiek Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve.

23. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai arba aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

24. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

25. Užsienietis nei bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei anksčiau nepateikė valstybės institucijoms jokių savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Užsienietis prie apeliacinio skundo pridėjo telefono ekrano nuotrauką, kurioje matyti pora paso lapų, tačiau nepateikė teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto šio dokumento vertimo į lietuvių kalbą (ABTĮ 9 str. 2 d.). Užsienietis apeliaciniame skunde nurodė, jog, būnant sulaikytu, jam buvo apribotos priemonės gauti ir pateikti paso nuotrauką, tačiau jis nedetalizavo kliūčių, su kuriomis susidūrė. Apeliaciniame skunde paaiškinta, kad minėta nuotrauka buvo gauta vizito Užsieniečių registracijos centre metu, Užsieniečio atstovui pateikus prašymą trumpam gauti telefoną, siekiant persiųsti paso nuotrauką, tačiau nenurodyta, kodėl šie veiksmai negalėjo būti atlikti anksčiau. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis nenurodė konkrečių ir objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo pirmosios instancijos teismui pateikti nurodyto dokumento, atsisakytina jį priimti ir tirti.

26. Nagrinėjant apeliacinių skundų argumentus ir tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

27. Užsieniečio sulaikymo pagrindus įtvirtina Įstatymo 113 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

28. Teikimas I buvo grindžiamas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies pagrindais, atsižvelgiant į to paties straipsnio 5 dalies 1 ir 12 punktuose nurodytas aplinkybes.

29. Byloje nustatyta ir Užsienietis šių aplinkybių neginčija, kad Užsienietis Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto neteisėtai, kadangi norėjo patekti į Belgiją bei Vokietiją pas ten gyvenančius gimines (b. l. 13), Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento bei kitų dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. VRIS duomenų bazėje ir Užsieniečių registre nėra duomenų apie Užsieniečiui išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus ir Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamą vietą, jis neturi pastovios gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio, nėra saistomas jokiais ryšiais Lietuvos Respublikoje.

Ieškomų asmenų registre nėra duomenų apie Užsieniečio paiešką bei uždraudimą atvykti į Šengeno erdvę, vizų modulyje – duomenų apie išduotas jam vizas, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre duomenų apie Užsienietį taip pat nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato pareigą užsieniečiams atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip.

To paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad užsieniečiui, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos Reglamento (ES) Nr. 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, nuostatos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir tai, kad Užsienietis atvyko ir buvo Lietuvos Respublikoje neturėdamas galiojančio kelionės dokumento bei vizos, konstatuojama, kad Užsienietis neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje.

Todėl Užsienietis, esant Įstatymo 113 straipsnyje 1 dalies 2 punkte įtvirtintam pagrindui, pirmosios instancijos teismo buvo sulaikytas pagrįstai. Iš 2021 m. liepos 14 d. sprendimo turinio matyti, kad teismas individualią ginčo situaciją įvertino atsižvelgdamas į Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas aplinkybes, pakankamai išsamiai išanalizavo ginčo šalių paaiškinimus ir faktines bylos aplinkybes. Be to, pastebėtina, kad šio teismo sprendimo priėmimo metu Užsienietis dar nebuvo pateikęs prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Priešingai, 2021 m. liepos 12 d. paaiškinime Užsienietis nurodė, jog jis nenori prieglobsčio Lietuvoje ir siekia nuvykti pas šeimos narius, gyvenančius Vokietijoje (b. l. 13), t. y. užsienietis bandė neteisėtai vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu.

30. Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 20 d., t. y. po priimto Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimo, Užsienietis raštu pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (Asmens b. l. 21), kurį 2021 m. liepos 23 d. Migracijos departamentas priėmė nagrinėti iš esmės skubos tvarka. Pareiškėjas, vadovaudamasis, be kita ko, Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 8 ir 12 punktais, 118 straipsniu, 2021 m. liepos 26 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su Teikimu II, prašydamas pakartotinai svarstyti Užsieniečio sulaikymą Užsieniečių registracijos centre ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimą, kuriuo Užsienietis sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 13 d.

31. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, Užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014 ir kt.).

32. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje pateikiamas sąrašas aplinkybių, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp kurių: siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Teikime II išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina egzistuojant pagrindą sulaikyti Užsienietį Užsieniečių registracijos centre. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas Užsieniečio sulaikymo pagrindas ir nėra priežasčių pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

34. Vertinant Užsieniečio apeliacinio skundo argumentus, jog taikant sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, pažymėtina, jog Užsienietis nei bylų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei anksčiau nepateikė valstybės institucijoms jokių savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, byloje nėra duomenų, patvirtinančių Užsieniečio bendradarbiavimą su VSAT, Migracijos departamentu nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šie Užsieniečio veiksmai negali būti pripažinti bendradarbiavimu. Užsienietis valstybės sieną kirto ne per pasienio kontrolės punktą (neteisėtai), kartu su kitų migrantų grupe, atliekant pirminius procesinius veiksmus prieglobsčio neprašė, argumentuodami siekiu toliau išvykti į Belgiją arba Vokietiją pas ten gyvenančius gimines (Asmens bylos l. 3, b. l. 13), 2021 m. liepos 12 d. sulaikymo metu atsisakė prieglobsčio procedūros Lietuvoje (Asmens bylos l. 11), prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimo. Teisėjų kolegija, ginčo situaciją įvertinusi pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose išvardytus kriterijus, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad dar nėra priimtas galutinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį (tokiam sprendimui priimti gali prireikti papildomos informacijos iš prieglobsčio prašytojo), Užsienietis gali būti sulaikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu.

35. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

36. Dėl Užsieniečio apeliacinių skundų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam netaikė alternatyvios sulaikymui priemonės, kuri, atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Migracijos departamento, siekiančio išnagrinėti prieglobsčio prašymą ir baigti prieglobsčio procedūrą, tiek Užsieniečio interesus naudotis asmens laisve, pažymėtina, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko be asmens tapatybę, teisę atvykti ir būti Lietuvoje patvirtinančių dokumentų, nebendradarbiavo su kompetentingomis valstybės institucijomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, ketino vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, neteisėtai kirsdamas jų vidines sienas ir sprendė, jog yra didelė tikimybė, kad netaikant sulaikymo, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Taigi nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tuo siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Užsieniečio apeliacinių skundų argumentai dėl jo apsaugos Užsieniečių registracijos centre užtikrinimo, dėl to, jog savo veiksmais nėra parodęs, kad deda pastangas išvengti galimo išsiuntimo, kad turi interesą likti Lietuvoje jo prieglobsčio procedūros nagrinėjimo metu ir žino, kad, išvykus iš Lietuvos, vis vien, remiantis Dublino procedūra, bus grąžintas į Lietuvą, todėl tokių ar kitų įstatymus pažeidžiančių neteisėtų veiksmų atlikti neketina, o alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, interesus, vertintini kaip abstraktūs ir deklaratyvūs, todėl atmestini.

37. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė pagrįstus ir teisėtus 2021 m. liepos 14 d. ir 2021 m. liepos 30 d. sprendimus. Pagrindo tenkinti Užsieniečio apeliacinius skundus nėra, todėl jie atmetami, o skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimai paliekami nepakeisti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) piliečio A. M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. liepos 14 d. sprendimą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė