2018-02-14 Nr. AB-3205-3-61-3-00025-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-346-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00025-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 30.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. Z. ir R. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. Z. ir R. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai J. Z. ir R. Z. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija), 8 748,74 Eur dydžio žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad daugiabutis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Pastatas), kurio (duomenys neskelbtini) bute pareiškėjai gyvena, yra sudarytas iš dviejų skirtingai suprojektuotų pusių su skirtingo tipo butais: pusė butų yra sublokuotų kotedžų tipo su dideliais išorinių atitvarų plotais ir nedidelėmis butus skiriančiomis vidinėmis pertvaromis, o kita pusė – išdėstyti įprastame 4 aukštų daugiabutyje.

3. Pareiškėjai teigė, kad sutaręs su namo gyventojais, pareiškėjas R. Z. 2009 m. parengė šilumos paskirstymo metodo, pritaikyto jų namui (toliau – ir Metodas), projektą, kurį namą administruojanti įmonė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Antakalnio būstas“ (toliau – ir Administratorius) pateikė Komisijai, kuri Metodą suderino 2011 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. O3-427, todėl buvo pradėti namo šildymo sistemos rekonstravimo darbai, kurių išlaidas apmokėjo namo gyventojai. Administratorius 2013 m. liepos 12 d. raštu Nr. AB-RS-0525 informavo šilumos tiekėją UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir Bendrovė) apie atliktus namo šildymo sistemos pertvarkymus siekiant taikyti Komisijoje suderintą Metodą ir paprašė Bendrovės pasirengti Metodo taikymui nuo naujo šildymo sezono pradžios, t. y. nuo 2013 m. spalio mėn., tačiau Bendrovė 2013 m. spalio 21 d. raštu Nr. 008-04-3088/r pranešė Komisijai, kad Metode yra trūkumų, dėl kurių Bendrovė tinkamai įdiegti Metodą ir taikyti jį neturi galimybės.

4. Pareiškėjai nurodė, kad prasidėjus 2013–2014 m. šildymo sezonui, neoficialiai su Komisijos specialistu T. P. suderino kompromisinį Metodo pakeitimą, kuris buvo pateiktas Komisijai. Komisijos darbuotojas A. N. pateikė pastabas Metodo pakeitimo projektui, į kurias atsižvelgę pareiškėjai 2014 m. liepos 20 d. pateikė pataisytą Metodą Komisijai ir paprašė duoti atitinkamus nurodymus Bendrovei, tačiau Komisija 2014 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. R2-202 atsisakė derinti projektą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir Šilumos įstatymas) 12 straipsniu ir bei Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 8 punktu. Pareiškėjų nuomone, Komisija netinkamai interpretavo minėtas teisės aktų nuostatas, tačiau vykdydami daugumos gyventojų valią, pareiškėjai pakoregavo Metodą pagal visus Komisijos 2014 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. R2-202 išdėstytus reikalavimus.

5. Pareiškėjai nurodė, kad 2015 m. kovo 26 d. gavo Komisijos raštą Nr. R2-(ŠP)-970, kuriame buvo pateikti nauji, papildomi reikalavimai pakoreguoti Metodą, iš kurių svarbiausias – reikalavimas numatyti Metode patalpų tolygaus šildymo sąlygos tikrinimą ir, esant šios sąlygos pažeidimams, atitinkamų butų savininkams taikyti papildomus suvartotos šilumos paskaičiavimus. Pareiškėjai nurodė, kad net ir nesutikdami su Komisijos nurodymais jie vėl pakoregavo Metodą pagal Komisijos pastabas ir 2015 m. liepos 13 d. elektroniniu paštu pateikė derinti, tačiau elektroniniu paštu gavo Komisijos darbuotojo A. N. atsakymą, kuriame papildomai buvo prašoma Metode nurodyti, kas nuskaitys papildomų šilumos skaitiklių rodmenis ir kokiu būdu jie bus perduodami šilumos tiekėjui. Administratorius 2015 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. AB-RS-15-0394 pateikė Komisijai atsakymus į minėtus klausimus. Komisija 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. R2-(ŠP)-3002 atsakė, kad ji kreipėsi į Bendrovę, prašydama pateikti pastabas bei pasiūlymus Metodui. Po to, kai Bendrovė atsakė Komisijai į užklausimą, Komisija 2015 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. R2-(ŠP)-3092 nurodė, kad Metodas negali būti taikomas, kadangi Bendrovė Pastate yra ir karšto vandens tiekėjas, o Metodas gali būti taikomas tik esant 2-ajam apsirūpinimo karštu vandeniu būdui – be karšto vandens tiekėjo, todėl norint taikyti Metodą gyventojams būtina pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo.

6. Pareiškėjai teigė, jog nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Komisija vilkina atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, o dėl tokio vilkinimo pareiškėjai patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Turtinės žalos dydį pareiškėjai grindė tuo, jog įvairiose studijose nurodoma, kad Metodo, kurio dėl Komisijos veiksmų pareiškėjai iki šiol neįgyvendino, taikymas sumažina šilumos vartojimą šildymui vidutiniškai 20 procentų, todėl pareiškėjai būtų sutaupę 157,70 Eur. Pareiškėjų teigimu, Metodo projekto parengimas užtruko 64 darbo valandas, patirtas darbo sąnaudas pareiškėjai įvertino 1 853,44 Eur, taisydami Metodą pareiškėjai sugaišo 22 valandas ir šį laiką jie įvertino 637,12 Eur, skundą pareiškėjai parengė per 38 valandas ir šį laiką jie įvertino 1 100,48 Eur. 5 000 Eur neturtinę žalą pareiškėjai grindė tuo, jog gyventojai, investavę į šildymo sistemos pertvarkymą lėšas, rinkęsi į susirinkimus, kelis kartus balsavę dėl Metodo ir po 7 metų pastangų neturėdami rezultato, susidarė priešišką nuomonę apie pareiškėjus.

7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas) 8 straipsnio 9 dalimi bei Komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtintų Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių (toliau – ir Metodų rengimo ir taikymo taisyklės) 3 punktu, 2011 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. O3-427 „Dėl Vilniaus miesto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vartotojų siūlomo šilumos paskirstymo metodo Nr. 14V suderinimo“ Komisija suderino Metodą. Bendrovė 2013 m. spalio 21 d. raštu Nr. 008-04-30881/r kreipėsi į Komisiją, nurodydama, kad Bendrovė 2013 m. liepos 23 d. (praėjus beveik dvejiems metams po to, kai Komisija patvirtino Metodą) gavo Administratoriaus informacinį pranešimą dėl Pastato šildymo sistemos atnaujinimo (modernizavimo), kuriame Bendrovės prašoma pasirengti taikyti Metodą. Minėtame rašte Bendrovė nurodė su praktiniu Metodo taikymu susijusius trūkumus, kurių neišsprendus Bendrovė dėl objektyvių ir nuo Bendrovės nepriklausančių priežasčių negali taikyti Metodo šilumai paskirstyti Pastate. Atsakovas pažymėjo, jog vadovaujantis Šilumos ūkio 12 straipsnio 2 dalimi ir Taisyklėmis Komisija rengia tipinius šilumos paskirstymo metodus ir derina gyventojų parengtus metodus, tačiau neturi teisės savo iniciatyva keisti gyventojų parengtų ir su Komisija suderintų šilumos paskirstymo metodų, todėl Bendrovei nustačius Metodo trūkumus, pareiškėjai patys turėjo daryti jo pakeitimus.

9. Komisija nurodė, kad Administratorius, atsižvelgdamas į Bendrovės 2013 m. spalio 21 d. rašte Nr. 008-04-30881/r išdėstytas pastabas, 2014 m. liepos 7 d. (praėjus 10 mėnesių nuo Metodo Nr. 14V trūkumų nustatymo) raštu Nr. AB-RS-14-0557 Komisijai pateikė derinti Metodo Nr. 14V pakeitimo projektą. 2014 m. liepos 30 d. Komisija el. paštu gavo pareiškėjų papildomas pataisas Metodo Nr. 14V pakeitimo projektui. Komisija, įvertinusi Metodo pakeitimo projektą su papildomai pateiktomis pataisomis bei atsižvelgdama į galiojantį teisinį reglamentavimą, 2014 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. R2-2024 informavo Administratorių, kad Metodo projektas su pasiūlytomis pataisomis negali būti derinamas iki tol, kol nebus išspręsti šiame rašte nurodyti esminiai Metodo pakeitimo projekto trūkumai.

10. Atsakovas teigė, kad Administratorius 2015 m. vasario 13 d. raštu Nr. AB-RS-15-0097 pateikė Komisijai derinti papildytą Metodo pakeitimo projektą, kurį išnagrinėjusi bei atsižvelgdama į naujai paaiškėjusią aplinkybę, kad namo butuose Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrengti individualūs šilumos apskaitos prietaisai (pakeista namo šildymo sistema), matuojantys butuose suvartotus šilumos kiekius šildymui, 2015 m. kovo 24 d. raštu Nr. R2-(ŠP)-970 pateikė pastabas papildytam Metodo pakeitimo projektui. Be to, Komisija nurodė, kad Metodo pakeitimo projekte nebuvo atsižvelgta į Komisijos 2014 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. R2-2024 pateiktas pastabas.

11. Administratorius 2015 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. AB-RS-15-0394 pateikė Komisijai derinti pagal Komisijos rekomendacijas pataisytą Metodo pakeitimo projektą. Komisija 2015 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. R2-(ŠP)-2772 kreipėsi į Bendrovę, prašydama pateikti pastabas bei pasiūlymus Metodo pakeitimo projektui. Bendrovė 2015 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. 008-04-19619r/7671 nurodė, kad Pastate taikomas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas su karšto vandens tiekėju, tuo tarpu Metodo pakeitimo projekto 1.2 punkte numatyta, kad minėtas metodas gali būti taikomas, kai namo butų ar kitų patalpų savininkai yra pasirinkę apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo.

12. Komisija nurodė, kad ji, atsižvelgdama į Komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-116 patvirtintos Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika) 71 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, 2015 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. R2-(ŠP)-3071 informavo Administratorių, kad namo apsirūpinimo karštu vandeniu būdas neatitinka Metodo pakeitimo projekte nurodytų reikalavimų ir nurodė, kad norint name taikyti Metodo pakeitimo projektą, būtina teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo. Duomenų apie namo bendrasavininkų priimtą sprendimą pakeisti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą Komisija nėra gavusi.

13. Atsakovas nurodė, kad neegzistuoja Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintos civilinės atsakomybės sąlygos, nes Komisija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tarp Komisijos veiksmų ir pareiškėjų nurodytos žalos nėra priežastinio ryšio, pareiškėjai nepateikė žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, be to, pareiškėjai be jokio teisinio pagrindo Metodo projekto parengimo ir pakeitimo išlaidas nurodo kaip žalą dėl to, kad CK nustatyta tvarka nebuvo sutarę su kitais namo gyventojais dėl atlyginimo už Metodo parengimą ir pakeitimą. Komisijos manymu, ji vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, nepraleisdama teisės aktuose nustatytų terminų teikė pastabas Metodo pakeitimo projektams, ji neturėjo teisės pati atlikti Metodo pakeitimų, tačiau privalėjo užtikrinti, kad Komisijos suderintas Metodo pakeitimas atitiktų teisės aktų reikalavimus ir namo šildymo sistemą.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

15. Bendrovė teigė, kad pareiškėjų pateiktas derinti šilumos paskirstymo metodas neatitiko teisinio reglamentavimo, todėl jis negalėjo būti taikomas, taigi Komisija pagrįstai atsisakė jį derinti, todėl Komisijos veiksmuose nėra neteisėto veikimo (neveikimo) ar bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimo. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo manė, kad pareiškėjų prašomas žalos dydis yra nepagrįstas, reikalavimas atlyginti darbo laiko sąnaudas taip pat neįrodytas, nes neaišku, kaip nustatytas darbui sugaištas laikas ir už jį priskaičiuotas darbo užmokesčio dydis. Bendrovės nuomone, Komisija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir pareiškėjų nurodomos patirtos žalos.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjų J. Z. ir R. Z. skundą atmetė.

17. Teismas nustatė, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda esant trims sąlygoms – valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

18. Teismas nustatė, kad vadovaujantis gero viešojo administravimo principu, Komisija prieš suderindama pirminį Metodą, turėjo kreiptis į Bendrovę ir įsitikinti, jog Metodas yra be trūkumų, tačiau to nepadarė, todėl priėjo prie išvados, jog derindama pirminį Metodą, Komisija tai atliko aplaidžiai ir dėl to pareiškėjams bei kitiems namo gyventojams kilo turtinė žala investuojant į šildymo sistemos rekonstrukciją. Tačiau vadovaudamasis Metodų rengimo ir taikymo taisyklių 14 punktu, teismas sprendė, kad pareiškėjams pagrįstai buvo keliamas reikalavimas ištaisyti suderintame Metode nustatytus trūkumus. Be to, teismas nustatė, kad namo gyventojai neprieštaravo tam, kad būtų šalinami Metodo trūkumai, teikė jo pataisymus Komisijai derinti, o vienintelė kliūtis taikyti Metodą yra ta, jog gyventojai yra nepriėmę sprendimo pasirinkti 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, todėl priėjo prie išvados, jog galimybė taikyti Metodą priklauso nuo pačių gyventojų, o ne nuo Komisijos veiksmų.

19. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad visą Metodo trūkumų šalinimo laikotarpį Komisija elgėsi atidžiai ir rūpestingai, kiekvieną kartą, kai buvo teikiami Metodo pataisymai, Komisija juos išnagrinėdavo tinkamai ir laiku, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintose Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kitose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau – ir Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės) nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, Komisija jokių neteisėtų veiksmų neatliko bei nevilkino Metodo įgyvendinimo, Metodo įgyvendinimas užtruko dėl pačių gyventojų, kurie teikė Metodą Komisijai suderinti, veiksmų, t. y. Metodo trūkumų nepašalinimo.

20. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai ir kiti namo gyventojai yra patyrę turtinę žalą rekonstruodami šildymo sistemą pagal Komisijos patvirtintą Metodą su trūkumais, tačiau pareiškėjai turtinę žalą kildina ne iš to, jog Komisija galimai nepagrįstai suderino Metodą ir dėl to pareiškėjai patyrė išlaidas investicijoms į šildymo sistemos rekonstrukciją, o iš to, jog Metodas buvo neįgyvendintas ir dėl to jie gaudavo didesnes sąskaitas už šildymą, todėl teismas, nenustatęs neteisėtų Komisijos veiksmų (neveikimo) derinant Metodo pakeitimus, pareiškėjų skundą atmetė.

III. 21. Pareiškėjai J. Z. ir R. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš esmės.

22. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Teismas nenagrinėjo bylos iš esmės, teismo posėdis truko tik 45 min, teismo posėdžio metu nebuvo nagrinėti pareiškėjo argumentai dėl Bendrovės 2013 m. spalio 21 d. rašte Nr. 008-04-3088/r nurodytų pastabų nepagrįstumo, teismas a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų; neatsižvelgiant į patirtį) be jokios argumentacijos nurodė, kad Komisijos suderintas Metodas turėjo trūkumų, o Bendrovės pateiktos pastabos yra teisingos. Pareiškėjas pateikia argumentus, kuriais remdamasis mano, kad Bendrovės pastabos yra nepagrįstos ir jos privalėjo būti nešališkai išanalizuotos bei nustatytas jų teisingumas, ir pažymi, kad Bendrovė neturi geros reputacijos ir garsėja nuolat į viešumą patenkančiais faktais apie jos nesąžiningą darbą.

22.2. Komisija Metodą suderino 2011 m. ir jo suderintas variantas tebėra galiojantis, tačiau Bendrovė iki šiol suderinto metodo neįgyvendino. Komisija vilkino Metodo įgyvendinimą, kadangi ji: besąlygiškai sutiko su Bendrovės nurodytomis pastabomis Metodui, nors nei viena jų nėra pagrįsta; Bendrovei atsisakius įgyvendinti Komisijos nutarimą, Komisija Bendrovei privalėjo taikyti administracines sankcijas; Komisija nepagrįstai reikalavo taisyti Metodą, nors jis jau buvo suderintas Komisijoje, nuolat pateikdavo vis naujas pastabas Metodui; Komisija atsisakė surengti bendrą pasitarimą su Bendrove, kad būtų greičiau išspręsta problema. Apeliantų manymu, vis nauji Metodo trūkumai buvo išgalvojami siekiant užvilkinti procesą ir neįgyvendinti Metodo.

22.3. Komisija reikalavimo gyventojų nuspręsti pasirinkti 2-ą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 14 d. jau buvo konstatavęs, kad gyventojų pasirinktas nuo 2010 m. šis būdas nebuvo tinkamai įgyvendintas ir negaliojo (2014 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014);

23. Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Apeliantai tinkamai nepagrindė nė vieno iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui pagrindų, taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių teismo sprendimo teisėtumą.

24.2. Teismo nagrinėtos bylos dalykas – žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijos (Komisijos) neteisėtų veiksmų, atlyginimas. Nėra aišku, kokią įtaką Bendrovės pateiktų pastabų analizė turi Komisijos veiksmų teisėtumo vertinimui, be to, Bendrovė nėra viešojo administravimo subjektas, todėl teismas nėra įgaliotas vertinti Bendrovės raštuose teikiamos informacijos pagrįstumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas ne kartą pažymėta, kad teismas sprendime neprivalo pasisakyti dėl pareiškėjo ir kitų proceso dalyvių kiekvieno argumento. Tikrindamas Komisijos sprendimų ir veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių, teismas pagrįstai vertino Komisijos (ne Bendrovės) veiksmų, derinant Metodo pakeitimo projektus, pagrįstumą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai motyvavo savo sprendimą. Komisijos nuomone, apeliantai nepagrįstai bylos nagrinėjimo teismo posėdyje trukmę sieja su teisingu bylos išnagrinėjimu, teismo posėdžio metu ABTĮ numatytos bylos nagrinėjimo procedūros taisyklės nebuvo pažeistos.

24.3. Apeliantai nepagrįstai siekia suformuoti nuomonę, kad Komisija besąlygiškai sutiko su visomis Bendrovės išdėstytomis pastabomis ir neatlikusi teisės aktų analizės vien Bendrovės rašto pagrindu nepagrįstai reikalavo taisyti Metodo pakeitimo projektą. Komisija išanalizavo Bendrovės pateiktas pastabas, tačiau ne visas jas įvertino kaip esmines ir derinama Metodo pakeitimo projektą vartotojams teikė pastabas, susijusias su Metodo pakeitimo projekto neatitiktimi teisės aktams, o ne Bendrovės raštui. Pastato gyventojai patys priėmė sprendimą taisyti Metodą ir teikti Komisijai derinti Metodo pakeitimo projektą, Komisija vertino šio projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams ir kiekvienu atveju aiškiai nurodė teisės aktų normas, kurių Metodo pakeitimo projekte įtvirtinti šilumos paskirstymo principai neatitiko, bei pagrįstai reikalavo tobulinti Metodo projektą.

24.4. Komisija naujas pastabas Metodo pakeitimo projektui teikdavo tuo atveju, jei vartotojams pakeitus Metodo pakeitimo projekto dalį pagal Komisijos anksčiau pateiktas pastabas, atsirasdavo būtinybė tobulinti pakeistą dalį. Be to, ne į visas Komisijos pastabas būdavo atsižvelgiama iš pirmo karto, o Metodo pakeitimo projekto derinimo metu paaiškėjo, kad pasikeitė Pastato apskaitos sistema. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad Komisija teikdama pastabas Metodo pakeitimo projektams nevilkino jo derinimo proceso.

24.5. Apeliantai, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014 nepagrįstai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Komisija teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išanalizavo, kokie veiksmai privalo būti atlikti, siekiant apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju būdu bei, įvertinęs teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad kol vartotojai tinkamai neįgyvendino 2-ojo būdo, laikoma, kad karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas, t. y. taikomas 1-asis būdas

24.6. Atsižvelgiant į tai, kad Metodo pakeitimo projektas neatitiko teisės aktuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo, bei įvertinus aplinkybę, kad Komisijai nenustatyta prievolė kiekvienu konkrečiu atveju organizuoti susitikimus su šilumos tiekėjais, kai derinamas vartotojų siūlomas šilumos paskirstymo metodas, negalima teigti, kad Komisija, atsisakiusi organizuoti vartotojų susitikimą su šilumos tiekėju, vilkino Metodo pakeitimo projekto derinimą.

24.7. Komisijos nuomone, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl Bendrovės pateiktų pastabų teisingumo, yra nesusiję su teismo priimto sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo vertinimu, taip pat su Komisijos veiksmų teisėtumo vertinimu, todėl apeliacinio teismo neturi būti vertinami.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, remdamasis argumentais dėl Bendrovės nustatytų Metodo trūkumų pagrįstumo, kurie buvo išdėstyti jo atsiliepime į pareiškėjų skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, pareiškėjų teigimu, patirtos dėl Komisijos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, atlyginimo.

28. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140str. 1 d.).

29. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

30. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai yra detalizuoti CK 6.246 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiškėjo skundo dalykas ir pagrindas. Taigi būtent pačių pareiškėjų skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodyti reikalavimai nulėmė pirmosios instancijos teismo nagrinėjamų aplinkybių apimtį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skunde prašė priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, žalą kildindami iš Komisijos neveikimo, t. y. vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl šios administracinės bylos apimtyje sprendžiant, ar egzistavo neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, vertintina, ar Komisija vilkino atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

32. Šiame kontekste pažymėtina, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-655-520/2017). Vilkinimo atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4, 296 p.; 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-521-502/20170).

33. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės, kadangi nevertino Bendrovės 2013 m. spalio 21 d. rašte Nr. 008-04-3088/r pateiktų pastabų pagrįstumo, nes šios aplinkybės nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką. Paminėtina ir tai, kad ABTĮ numatytos bylos nagrinėjimo procedūros nebuvo pažeistos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo su teisingu bylos išnagrinėjimu sieti bylos nagrinėjimo teismo posėdyje trukmę.

34. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad Komisijos vilkinimą atlikti jai priskirtus veiksmus įrodo šios aplinkybės: Komisija besąlygiškai sutiko su Bendrovės nurodytomis pastabomis Metodui, nors nei viena jų nėra pagrįsta; Bendrovei atsisakius įgyvendinti Komisijos nutarimą, Komisija Bendrovei privalėjo taikyti administracines sankcijas; Komisija nepagrįstai reikalavo taisyti Metodą, nors jis jau buvo suderintas Komisijoje, nuolat pateikdavo vis naujas pastabas Metodui; Komisija atsisakė surengti bendrą pasitarimą su Bendrove, kad būtų greičiau išspręsta problema.

35. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Administratorius 2013 m. liepos 12 d. raštu Nr. AB-RS-0525 kreipėsi į Bendrovę nurodydamas, kad namo gyventojai 2013 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą pritaikyti Komisijos 2011 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. O3-427 patvirtintą Metodą (I t., b. l. 32), ir prašė pasirengti taikyti naują šilumos paskirstymo metodą, tačiau Bendrovė 2013 m. spalio 21 d. raštu Nr. 008-04-3088/r Administratoriui ir Komisijai pateikė pastabas dėl praktinio Metodo taikymo galimybių, kurių neišsprendus Bendrovė negali tinkamai įdiegti Metodo (I t., b. l. 33–35). Administratorius 2014 m. liepos 2 d. raštu Nr. AB-RS-14-0557 Komisijai pateikė pataisytą Metodą pagal Bendrovės rašte pateiktas pastabas (I t., b. l. 48), pareiškėjas 2014 m. liepos 20 d. ir 30 d. Komisijos specialistams teikė patikslintus Metodo projektus (I t., b. l. 42–47), tačiau Komisija 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. R2-2024 nurodė, jog Metodo projektas negali būti derinamas, nes yra nustatyti projekto trūkumai (I t., b. l. 53–56). Administratorius su 2015 m. vasario 13 d. raštu Nr. AB-RS-15-0097 pateikė Komisijai dar kartą pataisytą Metodo projektą (I t., b. l. 173), tačiau Komisija jį 2015 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. R2-(ŠP)-970 taip pat atsisakė suderinti (I t., b. l. 62–64). Atsižvelgiant į tai, dar kartą buvo atlikti Metodo pakeitimai, o Administratorius 2015 m. rugpjūčio 17 d. pateikė Komisijai šį Metodo projektą derinti (I t., b. l. 76). Komisija 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. RN-(ŠP)-3002 informavo Administratorių, jog kadangi 2015 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į Bendrovę prašydama pateikti pastabas bei pasiūlymus dėl Metodo projekto, vadovaudamasi Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 35 punktu, pratęsė prašymo nagrinėjimo terminą (I t., b. l. 80), o gavusi Bendrovės pastabas 2015 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. R2-(ŠP)-3071 informavo Administratorių, kad norint Pastate taikyti Metodą, būtina teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti ir tinkamai įgyvendinti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo (I t., b. l. 81).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad po to, kai Bendrovė 2013 m. spalio 21 d. raštu Nr. 008-04-3088/r Administratoriui ir Komisijai pateikė pastabas dėl praktinio Metodo taikymo galimybių, kurių neišsprendus Bendrovė negali tinkamai įdiegti Metodo, Pastato gyventojai patys, o ne pagal Komisijos nurodymą, priėmė sprendimą taisyti Metodą ir teikti Komisijai derinti Metodo pakeitimo projektą. Minėtos aplinkybės neginčija ir pareiškėjai, nurodydami, kad dauguma Pastato gyventojų siūlė taisyti Metodą. Atsižvelgiant į tai, atmesti apeliacinio skundo argumentai, kad Komisija besąlygiškai sutiko su Bendrovės nurodytomis pastabomis, ir kad Komisija turėjo taikyti sankcijas Bendrovei.

37. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, kiti, nei Komisijos rekomenduoti taikyti, šilumos paskirstymo metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Vadovaujantis Metodų rengimo ir taikymo taisyklių 14 punktu, būtini paskirstymo metodų papildymai ir pakeitimai nustatyta tvarka turi būti suderinti Komisijoje. Komisija kiekvienu konkrečiu atveju turi tikrinti vartotojų pateikto derinti šilumos paskirstymo metodo atitiktį teisės aktų reikalavimams ir imperatyvioms įstatymų normoms. Taigi konstatuotina, kad Komisija teikdama pastabas Metodo pakeitimo projektui veikė įgyvendindama teisės aktuose jai priskirtą kompetenciją derinti šilumos paskirstymo metodus.

38. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog derinant Metodo pakeitimo projektą Komisija elgėsi atidžiai ir rūpestingai, laikėsi teisės aktuose nustatytų terminų, kreipėsi į Bendrovę siekdama išsiaiškinti Metodo trūkumus, tokią informaciją pateikdavo pareiškėjams. Kiekvieną kartą, kai buvo teikiami Metodo pataisymai, Komisija juos išnagrinėjo išsamiai, pateikė aiškius, argumentuotus ir teisės aktų nuostatomis pagrįstus atsakymus.

39. Be to, paminėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, Pastato gyventojai nėra ištaisę paskutiniame Komisijos rašte, kuriame buvo teikiamos pastabos Metodo projektui (Komisijos 2015 m. rugsėjo 30 d. raštas Nr. R2-(ŠP)-3071) nurodyto neatitikimo: gyventojai nėra priėmę sprendimo pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdo be karšto vandens tiekėjo, nors Metodo projekto 1.2 punkte nurodyta, kad Pastato butų ar kitų patalpų savininkai yra pasirinkę apsirūpinimo karštu vandeniu būdo be karšto vandens tiekėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog galimybė taikyti Metodą priklauso nuo pačių gyventojų veiksmų.

40. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2014 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014 apsirūpinimo karštu vandeniu 2-ąjį būdą pripažino negaliojančiu. Minėtoje nutartyje teismas išanalizavo, kokie veiksmai privalo būti atlikti siekiant apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju būdu, bei, įvertinęs teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad kol vartotojai tinkamai neįgyvendino 2-ojo būdo, laikoma, kad karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas, t. y. taikomas 1-asis būdas.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Komisija neorganizavo bendro susitikimo su Bendrove, negali būti traktuojama kaip vilkinimas, nes, teisės aktuose nėra įtvirtinta Komisijos pareiga kiekvienu atveju organizuoti susitikimus su šilumos tiekėjais, kai derinamas vartotojų siūlomas šilumos paskirstymo metodas, taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad viešojo administravimo subjektas, t. y. Komisija neatliko visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti ir taip vilkino Metodo pakeitimo projekto derinimą.

42. Nagrinėjamu atveju nenustačius Komisijos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. neteisėtų veiksmų, kurie yra viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjų skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisijos. Nors pareiškėjai teigia, kad jie patyrė turtinę ir neturtinę žalą, tačiau esant tokiai situacijai, kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, t. y. žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteistas pareiškėjų prašomas žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-315-602/2015).

43. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė teisiškai reikšmingus faktus ir juos kvalifikavo, tinkamai pritaikydamas materialiosios teisės normas bei laikydamasis ABTĮ įtvirtintų proceso teisės normų, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų dėl pareiškėjų reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų J. Z. ir R. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė