ff404191-8b52-4685-9ffd-cadbddd2b5f5 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-765-618/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06305-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 15 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Å imanskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Žvinklytės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D. B. ieÅ¡kinį atsakovei V. Å . dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. G. esmė 1. IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje pareiÅ¡kė reikalavimus: pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-361-1067/2019 nustatytÄ bendravimo su sÅ«numi H.

Å ., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ ieÅ¡kinyje nurodytu bÅ«du; pakeisti teismo sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiam sÅ«nui dydį ir priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, mokant po 300,00 Eur kas mėnesį, iÅ¡laikymÄ priteisiant nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki sÅ«naus pilnametystės; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagrindiniai ieÅ¡kinio argumentai: 1.1 IeÅ¡kovas nurodė, kad Å¡iuo metu galiojanti bendravimo tvarka yra netinkama.

Komunikacija su atsakove nepasikeitė, atsakovė ir toliau kuria konfliktines situacijas, bendrauti su ja sudėtinga dėl agresyvaus ir pikto bÅ«do. Atsakovė kiekvieno vaiko paėmimo metu elgiasi su ieÅ¡kovu labai agresyviai, vartoja necenzÅ«rinius žodžius, nuteikinėja Å¡alių nepilnametį sÅ«nų prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ . Dėl tokio atsakovės elgesio sÅ«nus pradėjo vengti tiesioginio tėvų kontakto. Bendravimo tvarkos pakeitimo tikslas yra užtikrinti sÅ«nui stabiliÄ emocinę ir psichologinę aplinkÄ .

IeÅ¡kovas siekia, kad bendravimo su sÅ«numi periodas taptų Å¡iek tiek ilgesnis, o grÄ Å¾inimo laikas užtikrintų galimybę pasiimti ir grÄ Å¾inti sÅ«nų nesusitinkant su jo motina. Ilgesnis matymosi laikas užtikrintų ryÅ¡io tarp tėvo ir sÅ«naus stiprinimÄ . Bendravimo tvarkos 2-ajame punkte numatytÄ sÄ lygÄ ieÅ¡kovas siekia pakeisti dėl savo užimtumo. Be to, nurodytoje sÄ lygoje numatytas bendravimo laikas yra labai trumpas. IeÅ¡kovo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas užima direktoriaus pareigas dviejose įmonėse, trečiojoje užima direktoriaus pavaduotojo pareigas, todėl ieÅ¡kovo užimtumas yra didelis, be to, turi dar du vaikus iÅ¡ pirmosios santuokos ((duomenys neskelbtini)).

Pažymėjo, kad tarp jo ir sÅ«naus ryÅ¡ys yra labai stiprus, santykiai labai draugiÅ¡ki, sÅ«nus visuomet labai džiaugiasi iÅ¡vydęs ieÅ¡kovÄ , noriai su ieÅ¡kovu bendrauja, leidžia laikÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu tenkino dalį ieÅ¡kinio: pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-361-1067/2019 iÅ¡ ieÅ¡kovo D. B. priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui H.

Å . ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo D. B. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui H. Å ., mokant periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Eur kas mėnesį, iÅ¡laikymÄ priteisė nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos (2021 m. rugsėjo 9 d.) iki sÅ«naus pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ; paskyrė V. Å . uzufrukto teise tvarkyti sÅ«naus iÅ¡laikymui skirtas pinigines lėšas; pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-361-1067/2019 patvirtintÄ ieÅ¡kovo D.

B. bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi H. Å . tvarkÄ ir bendravimo tvarkÄ iÅ¡dėstė tokiomis sÄ lygomis:

a) D. B. bendrauja su sÅ«numi H. Å . II (antrÄ ) ir IV (ketvirtÄ ) mėnesio savaitgalį; savaitgalio bendravimo laikotarpis prasideda nuo penktadienio dienos po sÅ«naus ugdymo įstaigų užsiėmimų ar pamokų pabaigos ir yra iki sekmadienio 19.30 val. vakaro; b) 1-ame punkte nurodytais bendravimo laikotarpiais nustatomas toks sÅ«naus perdavimo ir paėmimo bÅ«das: penktadienio dienÄ po sÅ«naus ugdymo įstaigų užsiėmimų ar pamokų pabaigos sÅ«nų pasiima D. B.; savaitgalio bendravimo pabaigoje (sekmadienio vakare 19.30 val.) sÅ«nų į sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ parveža D. B.;

c) D. B. bendrauja su sÅ«numi H. Å . kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas sÅ«nų iÅ¡ ugdymo įstaigos nuo 16.30 val. ir grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 19.30 val.;

d) D. B. poriniais metais su sÅ«numi Å¡venčia Å¡v. Kūčias, Å¡v. Kalėdas, valstybines Å¡ventes, neporiniais metais – Naujuosius Metus, Å¡v. Velykas, pasiimdamas sÅ«nų viena diena anksčiau prieÅ¡ Å¡ventes iÅ¡ jo gyvenamosios vietos, t. y. jeigu tai bÅ«tų darbo diena, – po ugdymo įstaigos užsiėmimų pabaigos, o jeigu tai bÅ«tų ne darbo diena, – 9.00 val. ryte iÅ¡ sÅ«naus gyvenamosios vietos, ir parveždamas sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinės Å¡ventinės dienos vakarÄ iki 19.30 val.;

e) V. Š. neporiniais metais su sūnumi švenčia šv. Kūčias, šv. Kalėdas, valstybines šventes, poriniais metais – Naujuosius Metus, šv. Velykas;

f) sÅ«nus H. Å . su D. B. praleidžia Tėvo dienÄ , su V. Å . – Motinos dienÄ ;

g) neturėdamos galimybės perduoti ar pasiimti sÅ«naus nustatytu bendravimo laikotarpiu, Å¡alys įsipareigoja praneÅ¡ti viena kitai apie pasiėmimo ar perdavimo negalimumÄ , įspėdamos viena kitÄ (telefono skambučiu ar SMS žinute) ne vėliau nei prieÅ¡ 24 valandas;

h) Å¡alys susitaria, kad, jeigu sÅ«nui esant pas D. B. pablogėja sÅ«naus sveikata, t. y. jei sÅ«naus kÅ«no temperatÅ«ra pakyla iki 37,5 laipsnio ir daugiau ir bÅ«tina gydytojo konsultacija, D. B. nedelsdamas susisiekia su sÅ«nų gydančiu gydytoju telefonu ar nuveža vaikÄ pas gydytojÄ ; gydytojui paskyrus gydymÄ , vaistus, D. B. nuperka vaistus ir suderinęs su V. Å . sÅ«naus parvežimo laikÄ parveža sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ; jeigu vaikas serga ir nėra vedamas į darželį, V. Å . nedelsdama informuoja vaiko tėvÄ D. B. apie vaiko sveikatos bÅ«klę ryÅ¡io priemonėmis (SMS žinute ar el. paÅ¡tu); D. B. poriniais metais bendrauja su sÅ«numi jo gimtadienio dienÄ , pasiimdamas sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ne darbo dienÄ nuo 9.00 val. (darbo dienÄ nuo 16.30 val.) ir grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 19.30 val.;

i) D. B. turi teisę praleisti su vaiku pusę laiko visų vaiko atostogų – vasaros, rudens, žiemos, pavasario;

j) Å¡alys įsipareigoja iÅ¡ anksto, bet ne vėliau nei prieÅ¡ 1 mėnesį informuoti viena kitÄ apie planuojamas atostogas tam, kad suderintų kiekvieno iÅ¡ vaiko tėvų atostogų laikÄ , kad tėvų atostogos nesutaptų tuo pačiu metu;

k) Å¡alys turi teisę iÅ¡sivežti nepilnametį sÅ«nų H. Å . į užsienį suderintų atostogų metu ir kitoms pramogoms ar laisvalaikiui, atsižvelgdamos į Å¡alių sutartÄ bendravimo tvarkÄ , įtvirtintÄ Å¡ioje sutartyje, apie tai informuodamos vienas kitÄ ne vėliau nei prieÅ¡ du mėnesius, perduodamos keliaujančiam su vaiku asmeniui visus nepilnamečiam vaikui reikalingus dokumentus (galiojantį pasÄ );

l) šalys patvirtina ir užtikrina, jog vaikui jo buvimo su vienu iš tėvų vietoje bus užtikrintos visos galimos ryšio priemonės susisiekti su tėvu (mama);

m) Å¡alims susitarus, galima ir kita ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarka; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo D. B. atsakovei V. Å . 850,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai (apraÅ¡ytina tik ta sprendimo dalis, dėl kurios teisėtumo ir pagrįstumo pasisakoma apeliaciniame skunde): 2.1. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir atsakovė abipusių nuolaidų bÅ«du susitarė dėl didžiosios dalies ieÅ¡kovo siÅ«lomos bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkos nuostatų, tačiau Å¡alims nepavyko susitarti dėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo pakeisti bendravimo tvarkos dalį dėl bendravimo su vaiku antradieniais ir ketvirtadieniais, pakeičiant į bendravimÄ su vaiku kas antrÄ trečiadienį.

IeÅ¡kovas reikalavimÄ grindžia savo užimtumu darbo veikloje. Teismas nusprendė, jog tai nesudaro pakankamo pagrindo pakeisti Å¡iÄ bendravimo tvarkos dalį. Nagrinėjamu atveju tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovei dėl darbo veiklos nėra galimybės kiekvienos darbo dienos vakarÄ pasiimti sÅ«nų iÅ¡ ugdymo įstaigos, todėl Å¡ia pareiga privalo dalytis abu tėvai. Pažymėjo, kad teismo sprendimu patvirtintoje bendravimo su vaiku tvarkoje numatyta, jog atsakovė tris kartus per savaitę pasiima sÅ«nų iÅ¡ ugdymo įstaigos, ieÅ¡kovas – du kartus.

Teismas akcentavo, kad ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarka Å¡alių nepilnamečiam sÅ«nui patinka, jis priprato prie tokios tvarkos, sÅ«nus kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį laukia į darželį atvyksiančio tėvo, kuris jį pasiima ir vežasi į savo namus. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas pripažino, jog nėra pagrindo keisti teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkos dalį dėl ieÅ¡kovo bendravimo su sÅ«numi antradieniais ir ketvirtadieniais. 2.2.

Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl ieÅ¡kovo siÅ«lomos bendravimo tvarkos b punkte numatytos aplinkybės, jog savaitgalio bendravimo pabaigoje (sekmadienio vakarÄ ) vaiko pasiimti iÅ¡ tėvo gyvenamosios vietos atvyksta mama (atsakovė). IeÅ¡kovas šį reikalavimÄ teismo posėdžio metu grindė aplinkybe, kad, mamai atvykus pasiimti sÅ«naus, jis pamatytų, kaip susitinka jo tėvai. Teismas akcentavo, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė prieÅ¡ingas aplinkybes. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios sudarytų pagrindÄ atsakovei savaitgaliais pasiimti vaikÄ iÅ¡ tėvo gyvenamosios vietos.

Pažymėjo, kad vaiko pasiėmimo tvarka yra taikoma beveik trejus metus, be to, vaikui gyvenant kartu su atsakove, jai tenka didesnė vaiko priežiÅ«ros naÅ¡ta. 2.3. Vertindamas f ir h punktuose nurodytÄ bendravimo tvarkÄ , teismas pažymėjo, jog tai yra pertekliniai punktai, nes perduodant vaikÄ vienam iÅ¡ tėvų kyla neginčytina pareiga paruoÅ¡ti vaikÄ , sudėti jo daiktus ir perduoti vaikÄ pasiimančiam tėvui ar motinai. 2.4. Vertindamas ieÅ¡kovo siÅ«lomoje bendravimo su vaiku tvarkoje numatytÄ j punktÄ , teismas pripažino, jog Å¡iame punkte numatytos tėvų teisės ir pareigos yra numatytos įstatyme, jos yra bendro pobÅ«džio, punkte nėra apibrėžta konkreti bendravimo su vaiku tvarka, todėl Å¡is punktas neįtrauktinas į naujÄ ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ . 2.5.

Teismas nurodė, jog kiti ieÅ¡kovo siÅ«lomos bendravimo tvarkos punktai koreguotini atsižvelgiant į Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus interesus, ieÅ¡kovo ir atsakovės teismo posėdyje padarytas nuolaidas ir susitarimÄ . Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka labiausiai atitiks Å¡alių sÅ«naus poreikius ir sudarys galimybę skyrium gyvenančiam tėvui (ieÅ¡kovui) maksimaliai bendrauti su sÅ«numi. 2.6. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp Å¡alių nebuvo ginčo dėl iÅ¡laikymo sÅ«nui padidinimo, ieÅ¡kovo pasiÅ«lyti bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimai nėra susiję su nepilnamečio vaiko interesų gynimu, o labiau susiję su paties ieÅ¡kovo interesų gynimu, be to, atsakovė nuolaidų bÅ«du sutiko su dalimi siÅ«lomos bendravimo tvarkos, o kita ieÅ¡kinio dalis atmestina, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, teismas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui ir valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nepriteisė, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisė 850,00 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 3. IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ , jame praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos, nustatytos teismo sprendimo antrajame ir trečiajame punktuose, ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės: priimti naujÄ sprendimÄ ir patenkinti apelianto patikslinto ieÅ¡kinio dalį dėl bendravimo tvarkos, nustatytos b, c, f, h punktuose; panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 3.1. IeÅ¡kovas nurodo, jog teismas, nuspręsdamas dėl ginčijamų bendravimo tvarkos punktų, aptarė vienintelį apelianto argumentÄ â€“ apelianto užimtumÄ â€“ ir neskyrė dėmesio kitam svarbiam aspektui – tėvų konfliktiÅ¡kiems santykiams ir jų įtakai mažamečiam vaikui. 3.2. Skundžiamu sprendimu palikta galioti senoji bendravimo tvarka iÅ¡ esmės pažeidžia vaiko interesus. Numatyta 2 valandų antradieniais ir ketvirtadieniais bendravimo trukmė, įvertinus vaiko apsirengimui, nuvežimui ir parvežimui skiriamas 30 minučių, yra neracionali.

Ji daro psichologinę žalÄ mažamečiui, nes jis tiesiog nespėja pasidžiaugti savo tėčiu. Apeliantas teismui paaiÅ¡kino, kad sÅ«nus bÅ«tent antradienio ir ketvirtadienio dienomis pasibaigus bendravimo laikui vežamas namo labai liÅ«di ir iÅ¡gyvena, kad tiek mažai laiko praleido su tėčiu. 3.3. Atsakovė kiekvieno vaiko paėmimo metu elgiasi su ieÅ¡kovu labai agresyviai, vartoja necenzÅ«rinius žodžius, nuteikinėja mažametį sÅ«nų prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , tai daro vaiko akivaizdoje.

Toks atsakovės elgesys mažamečiam sÅ«nui daro emocinę ir psichologinę žalÄ , taip yra iÅ¡kreipiamas vaiko požiÅ«ris į svarbias socialines vertybes, tokias kaip Å¡eimos paveikslas, tėvo svarba vaiko gyvenime. 3.4. Apelianto užimtumas visiÅ¡kai apriboja jo galimybes bendrauti su vaiku kiekvienÄ savaitės antradienį ir ketvirtadienį. Palikta galioti tokia tvarka užprogramuos teismo sprendimo nevykdymÄ . 3.5. Teismas byloje apskritai nederino vaiko ir tėvų interesų, nes daugiausiai dėmesio skyrė Å¡alių užimtumo klausimams ir nesigilino į atsakovo paaiÅ¡kinimus, kad bÅ«tent vaiko pasiėmimo ir perdavimo metu dėl atsakovės retorikos, emocijų yra daroma žala vaikui.

Atkreipia dėmesį, kad, siekiant iÅ¡vengti tiesioginio kontakto su vaiko motina, buvo pasirinktas bendravimo tvarkos modelis, užtikrinantis retesnį vaiko pasiėmimÄ , bet ilgesnį nepertraukiamÄ laiko praleidimÄ su tėčiu, tiesioginio bendravimo su vaiko motina eliminavimÄ dėl konfliktinių santykių (apelianto ieÅ¡kinio reikalavimo b punktas, įpareigojantis tik kas antrÄ savaitgalį atvykti pačiai atsakovei pasiimti mažamečio iÅ¡ tėvo namų). 3.6. Sprendime nėra iÅ¡skirtos esminės aplinkybės, turinčios teisinę reikÅ¡mę teismo sprendimo priėmimui, nėra iÅ¡samiai atsakyta ir argumentuota, kodėl teismas vienÄ aplinkybę pripažino pagrįsta, o kitÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , neturinčiÄ teisinės reikÅ¡mės. Taip buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nesilaikyta gausios kasacinio teismo praktikos, susijusios su įrodymų vertinimu. 3.7.

IÅ¡ teismo sprendimo turinio yra akivaizdu, kad nesilaikyta apelianto ir atsakovės interesų, susijusių su pareigomis vaikui, derinimo principų. Teismui argumentuojant dėl tėvų užimtumo yra akcentuojamas tėvų pareigų lygiateisiÅ¡kumas, tačiau nekalbama apie lygias tėvų teises ir pareigas pateikiant argumentus dėl to, kad apeliantas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios sudarytų pagrindÄ atsakovei atvykti savaitgaliais pasiimti vaiko iÅ¡ tėvo gyvenamosios vietos. 3.8.

Sprendime nurodyta, kad ieÅ¡kovo bendravimo tvarkos f ir h punktai yra pertekliniai, tačiau neaiÅ¡ku, kodėl teismas padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ , kuo ji paremta. Apeliantas teismo posėdžio metu akcentavo, kad vaikas jam beveik visada perduodamas be rÅ«belių ar bÅ«tinų jo daiktų. Sprendime nenurodyti argumentai, kodėl Å¡ias apelianto nurodytas aplinkybes teismas laikė nesvarbiomis, įrodytomis ar neįrodytomis. 3.9. Teismas tenkino dalį apelianto ieÅ¡kinio, taigi privalėjo procentine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuoti ieÅ¡kovo patenkintų reikalavimų dalį, įvertinti jÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka ir paskirstyti tarp Å¡alių.

To nebuvo padaryta, taip buvo pažeistos CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos. 3.10. Teismas nurodė, kad atsakovė nuolaidų bÅ«du sutiko su dalimi ieÅ¡kovo pasiÅ«lytos bendravimo su vaiku tvarkos, o kitÄ ieÅ¡kovo pasiÅ«lytos bendravimo su vaiku tvarkos sÄ lygų dalį teismas atmetė. IeÅ¡kovas pažymi, kad byla nebuvo užbaigta taikos sutartimi, tarp Å¡alių nebuvo sudaryta taikos sutartis ir dėl dalies sÄ lygų, todėl, teismui patenkinus dalį ieÅ¡kinio, dalis bylos reikalavimų buvo patenkinta, dalis atmesta, Å¡i patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija turėjo bÅ«ti įvertinta pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, paskirstant tarp Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 4.1. Atsakovė nurodo, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi vaiko interesais, jo noru bendrauti dažniau, t. y. taip, kaip buvo nustatyta 2019 m. gegužės 31 d. teismo sprendime. Svarbu tai, kad sÅ«nus prie esamos bendravimo tvarkos yra pripratęs. IeÅ¡kovas akcentuoja, kad jo santykiai su vaiku yra geri ir vaikas noriai su juo bendrauja, todėl teismo iÅ¡vada, kad vaikas su tėvu nori ir yra įpratęs bendrauti ne tik savaitgaliais, bet ir kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, yra logiÅ¡ka ir teisinga. 4.2.

Apeliantas teigia, kad bendravimas su vaiku kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį yra per trumpas, ir tai pažeidžia vaiko interesus. Vaiko interesus pažeistų tokių susitikimų su tėvu nebuvimas. Vaikas pageidauja matyti tėvÄ kuo dažniau, nors ir neilgai. Tai teigiamai veikia vaiko emocinę bÅ«klę. 4.3. Konfliktai tarp tėvų negali bÅ«ti pagrindas pakeisti nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ . Tėvų tarpusavio konfliktai nėra Å¡ios bylos dalykas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas patvirtino atsakovės nurodytÄ aplinkybę, kad susitikimo su tėvu dienÄ vaikas vienas iÅ¡eina iÅ¡ namo, kuriame gyvena, atsakovė jo nelydi.

IeÅ¡kovas vaiko laukia savo automobilyje prie namo vartų. Tokiu pačiu bÅ«du vaikas yra sugrÄ Å¾inamas į namus po susitikimo su tėvu. Antradieniais ir ketvirtadieniais ieÅ¡kovas vaikÄ paima iÅ¡ darželio, o ateityje paims iÅ¡ mokyklos. Taigi apeliantas su atsakove nesusitinka, nes vaiko perdavime ir grÄ Å¾inime atsakovė nedalyvauja. 4.4. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas siekia nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kokia yra patogi jam, bet visiÅ¡kai neatsižvelgia į mažamečio vaiko ir atsakovės interesus. 4.5.

Teismas pažymėjo, kad apeliantas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios sudarytų pagrindÄ atsakovei atvykti savaitgaliais pasiimti vaiko iÅ¡ tėvo gyvenamosios vietos. Apeliantas tokį reikalavimÄ grindžia Å¡alių lygybės principu. Atsakovės nuomone, tai yra ne lygių pareigų klausimas, o nepagrįstos apelianto ambicijos. Vaiko gyvenime turi bÅ«ti stabilumas ir pastovumas. VisÄ laikÄ paskutinius trejus metus apeliantas paimdavo ir grÄ Å¾indavo vaikÄ Ä¯ jo namus; nėra jokios bÅ«tinybės keisti įprastÄ tvarkÄ ; tai paveiktų jautriÄ vaiko psichikÄ ir sudarytų pagrindÄ tėvų tarpusavio konfliktams. 4.6.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas atitinka proporcingumo principÄ . Be to, teismas gali nukrypti nuo Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į Å¡alių procesinį elgesį. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

7. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-361-1067/2019 nepilnamečio vaiko H. Å ., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su mama V. Å .; iÅ¡ D. B. nepilnamečiam sÅ«nui H. Å . priteistas iÅ¡laikymas, mokant periodinėmis iÅ¡mokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ; iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta V.

Å .; nustatyta D. B. ir nepilnamečio sÅ«naus H. Å . bendravimo tvarka. IeÅ¡kovas D. B. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pakeisti teismo sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymo dydį ir bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ . Pirmosios instancijos teismas tenkino dalį ieÅ¡kinio: pakeitė teismo sprendimu nustatytÄ ieÅ¡kovo D. B. bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ ir patvirtino naujÄ bendravimo tvarkÄ sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytomis sÄ lygomis, taip pat pakeitė teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį. IeÅ¡kovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos 2 ir 3 punktų, taip pat nesutinka su bylinėjimosi iÅ¡laidų tarp Å¡alių paskirstymu.

Dėl teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 3 punkto 8. Teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 3 punkte numatyta, jog D. B. bendrauja su sÅ«numi H. Å . kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdamas sÅ«nų iÅ¡ ugdymo įstaigos nuo 16.30 val. ir grÄ Å¾indamas į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 19.30 val. Apeliantas nesutinka su Å¡ia sprendimo dalimi, praÅ¡o, jog dėl Å¡ios bendravimo tvarkos dalies bÅ«tų patvirtinta jo patikslintame ieÅ¡kinyje c punkte numatyta bendravimo tvarka:

D. B. bendrauja su sÅ«numi H. Å . pirmosios ir trečiosios savaitės trečiadienį iki kitos dienos – ketvirtadienio – ryto; trečiadienio dienÄ po vaiko ugdymo įstaigų užsiėmimų ar pamokų pabaigos tėvas pasiima vaikÄ pas save į namus per naktį ir ketvirtadienio ryte iki vaiko ugdymo įstaigų užsiėmimų ar pamokų pradžios grÄ Å¾ina vaikÄ Ä¯ ugdymo įstaigÄ .

9. Pažymėtina, jog nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme Å¡alims nepavyko susitarti dėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo pakeisti bendravimo tvarkos dalį dėl numatyto bendravimo su vaiku antradieniais ir ketvirtadieniais. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas tokio ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumÄ , nurodė, jog ieÅ¡kovas reikalavimÄ grindžia užimtumu darbo veikloje. Atsakovė laikėsi pozicijos, jog ji taip pat yra užimta darbo veikloje. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos dalies pakeitimÄ , nusprendė, jog tai nesudaro pakankamo pagrindo pakeisti bendravimo tvarkos dalį.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarka buvo nustatyta teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu, tačiau ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie tai, kaip nuo teismo sprendimo priėmimo pasikeitė jo darbo veikla, dėl kurios nebėra galimybės vykdyti teismo sprendimu nustatytos bendravimo su sÅ«numi tvarkos. Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė dėl darbo veiklos neturi galimybės kiekvienos darbo dienos vakarÄ pasiimti sÅ«nų iÅ¡ ugdymo įstaigos, todėl Å¡ia pareiga privalo dalytis abu tėvai.

Teismas pažymėjo, kad pagal teismo sprendimu patvirtintÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ atsakovei numatyta pareiga tris kartus per savaitę pasiimti sÅ«nų iÅ¡ ugdymo įstaigos, ieÅ¡kovui – du kartus. Teismas akcentavo, kad ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarka Å¡alių nepilnamečiam sÅ«nui patinka, jis priprato prie tokios tvarkos, sÅ«nus kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį laukia į darželį atvyksiančio tėvo, kuris jį pasiima ir vežasi į savo namus.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pripažino, jog nėra pagrindo pakeisti teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos dalį dėl ieškovo bendravimo su sūnumi antradieniais ir ketvirtadieniais. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

10. Apeliantas, nepritardamas Å¡ios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies argumentams, teigia, jog palikta galioti senoji bendravimo tvarka iÅ¡ esmės pažeidžia vaiko interesus; ji daro psichologinę žalÄ mažamečiui, nes jis tiesiog nespėja pasidžiaugti savo tėčiu; sÅ«nus bÅ«tent antradienio ir ketvirtadienio dienomis pasibaigus bendravimo laikui vežamas namo labai liÅ«di ir iÅ¡gyvena, kad tiek mažai laiko praleido su tėčiu. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, jog atsakovė kiekvieno vaiko paėmimo metu elgiasi su ieÅ¡kovu labai agresyviai, vartoja necenzÅ«rinius žodžiu, nuteikinėja mažametį sÅ«nų prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , tai daro vaiko akivaizdoje.

Palikta galioti tokia tvarka dėl apelianto užimtumo užprogramuos teismo sprendimo nevykdymÄ . Apelianto nuomone, teismas byloje apskritai nederino vaiko ir tėvų interesų, nes daugiausiai dėmesio skyrė Å¡alių užimtumo klausimams ir nesigilino į atsakovo paaiÅ¡kinimus, kad bÅ«tent vaiko pasiėmimo ir perdavimo metu dėl atsakovės retorikos, emocijų yra daroma žala vaikui. Atkreipia dėmesį, kad, siekiant iÅ¡vengti tiesioginio kontakto su vaiko motina, buvo pasirinktas bendravimo tvarkos modelis, užtikrinantis retesnį vaiko pasiėmimÄ , bet ilgesnį nepertraukiamÄ laiko praleidimÄ su tėčiu, tiesioginio bendravimo su vaiko motina eliminavimÄ dėl konfliktiÅ¡kų santykių (apelianto ieÅ¡kinio reikalavimo b punktas, įpareigojantis atsakovę tik kas antrÄ savaitgalį atvykti pasiimti mažamečio iÅ¡ tėvo namų).

11. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ankstesniame nutarties punkte nurodytų ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentų, pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jiems. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

12. Taigi, remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, akcentuotina, jog bendravimo tvarka visų pirma turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai, nes bendravimo tikslas yra saugaus ir stabilaus ryÅ¡io su abiem tėvais užtikrinimas. Taikydamas vaiko interesų prioriteto principÄ , apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ pakeisti jau nusistovėjusiÄ ir susiformavusiÄ vaiko bendravimo su tėvu antradieniais ir ketvirtadieniais tvarkÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovo praÅ¡oma pakeisti bendravimo tvarka nustatyta dar 2019 metais, taigi taikoma jau daugiau nei trejus metus. Nors ieÅ¡kovas teigia, kad Å¡i tvarka kenkia sÅ«naus interesams, nes bÅ«tent antradieniais ir ketvirtadieniais jis liÅ«di dėl per trumpo bendravimo su tėčiu laiko, tačiau, kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo siÅ«loma bendravimo tvarka (kas antrÄ trečiadienį) neužtikrins to, jog vaikas nepatirs neigiamų emocijų iÅ¡siskirdamas su tėčiu kas antros savaitės ketvirtadienio rytÄ .

IÅ¡ esmės ieÅ¡kovas siekia sumažinti bendravimo su vaiku intensyvumÄ , siÅ«lydamas vietoj bendravimo dvi dienas kiekvienÄ savaitę nustatyti bendravimÄ kas antrÄ savaitę vienÄ dienÄ . Kolegija nemano, jog tokia ieÅ¡kovo siÅ«loma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, nes iÅ¡ esmės mažinamas bendravimo su tėčiu darbo dienomis intensyvumas, be to, keičiama jau nusistovėjusi bendravimo tvarka, prie kurios, kaip nurodė atsakovė, vaikas jau yra įpratęs. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, jog galiojanti bendravimo antradieniais ir ketvirtadieniais tvarka kenktų vaiko interesams.

Jo argumentai, susiję su tokia bendravimo tvarka daroma žala mažamečiui, grįsti iÅ¡ esmės vien subjektyviais samprotavimais. Neatmestina, jog vaikas patiria liÅ«desį iÅ¡siskirdamas su vienu iÅ¡ tėvų po tam tikro bendravimo laikotarpio – tai natÅ«ralios vaiko adaptacijos prie situacijos ir prieraiÅ¡umo prie tėvų sÄ lygotos emocijos. Duomenų, kad bendravimo tvarka vaiko interesams bÅ«tų daroma esminė žala, byloje nėra.

13. Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, įvertinus vaiko amžių, matyti, kad vaikas kitais metais turėtų pradėti lankyti mokyklÄ . IeÅ¡kovo siÅ«loma bendravimo kas antrÄ trečiadienį tvarka su nakvyne pas tėvÄ komplikuotų kasdienę vaiko rutinÄ , reikalautų papildomo planavimo ir iÅ¡ankstinio pasiruoÅ¡imo trečiadienio nakvynei pas tėvÄ . Kolegijos vertinimu, tai neatitiktų vaiko interesų – vaikui turi bÅ«ti užtikrinta teisė į nuoseklų ir stabilų mokymosi, pasiruoÅ¡imo pamokoms, poilsio režimÄ .

14. IeÅ¡kovas siÅ«lomÄ bendravimo tvarkÄ taip pat motyvuoja tuo, jog jo ir ieÅ¡kovės santykiai konfliktiÅ¡ki, todėl jis siekia minimizuoti kontaktų su atsakove kiekį. Kolegija pažymi, jog tėvai turi imtis visų įmanomų priemonių, kad bendradarbiautų siekdami geriausių vaiko interesų patenkinimo; bendravimo su vaiku tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s. Sutiktina su ieÅ¡kovu, jog tėvai neturėtų konfliktuoti vaiko akivaizdoje, tačiau pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad tiesioginis ieÅ¡kovo ir atsakovės kontaktas kiekvienÄ kartÄ antradieniais ir ketvirtadieniais parvežant vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ yra bÅ«tinas.

Kaip nurodė atsakovė, ji gyvena nuosavame name, susitikimo su tėvu dienÄ vaikas vienas iÅ¡eina iÅ¡ namo, kuriame gyvena, atsakovė jo nelydi, ieÅ¡kovas vaiko laukia savo automobilyje prie namo vartų; lygiai tokiu pačių bÅ«du vaikas yra sugrÄ Å¾inamas į namus po susitikimo su tėvu. Atsakovės argumentus patvirtina teismui pateiktos nuotraukos. Taigi ieÅ¡kovo argumentas dėl konfliktiÅ¡kų tėvų santykių nesudaro pagrindo pakeisti galiojančiÄ bendravimo tvarkÄ , nes Å¡alys turi visas galimybes kontaktuoti minimaliai, Å¡alių vaikas jau yra pakankamai didelis, kad galėtų savarankiÅ¡kai ateiti iki jo laukiančio ieÅ¡kovo ir, ieÅ¡kovui parvežus jį namo, pats pareiti nuo automobilio iki namų.

15. Pasisakydama dėl ieÅ¡kovo argumentų dėl jo užimtumo, kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė Å¡alių įrodymus, susijusius su jų užimtumu darbo dienomis, ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog abiejų Å¡alių galimybės kiekvienÄ darbo dienÄ pasiimti sÅ«nų iÅ¡ ugdymo įstaigos ribotos, todėl Å¡alys turi dalytis pareigomis. Nors ieÅ¡kovas nurodo, jog atsakovė nepagrindė savo nurodomo užimtumo, Å¡is ieÅ¡kovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ä® bylÄ pateikti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog ieÅ¡kovė dirba (duomenys neskelbtini), darbo laikas pagrindinėje darbovietėje – iki 17.00 val. Be to, atsakovė nuo 2021 m. balandžio 27 d. yra (duomenys neskelbtini) narė ir (duomenys neskelbtini) akcininkė ir vadovė. IeÅ¡kovė pateikė (duomenys neskelbtini) direktorės pasiraÅ¡ytÄ darbo laiko 2022 m. kovo mėnesį apskaitos žiniaraÅ¡tį, taip pat pateikė pažymÄ , kurioje nurodo, jog (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla yra susijusi su greitojo maisto ruoÅ¡imu (greitojo maisto užkandinės), įmonėje dirba 4 darbuotojai, pati atsakovė Å¡ioje bendrovėje nuolatos nedirba, tačiau vakare jai tenka užkandines aprÅ«pinti maisto produktais ir atlikti kitus darbus.

Atsakovės nurodomÄ Ä¯monės veiklos pobÅ«dį pagrindžia pateiktas Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡as. Be to, pagal vieÅ¡ai prieinamus tinklapio rekvizitai.lt duomenis, nurodytoje įmonėje Å¡iuo metu dirba 7 darbuotojai. Kolegijos vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai pakankami patvirtinti jos paaiÅ¡kinimus dėl užimtumo darbo dienomis.

16. Kaip jau minėta, skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturėtų siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jiems, – Å¡iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai. IeÅ¡kovas neįrodė, jog galiojanti bendravimo antradieniais ir ketvirtadieniais tvarka kenkia vaiko interesams, o ieÅ¡kovo užimtumas darbo veikloje nėra tas pakankamas pagrindas pakeisti nustatytÄ bendravimo tvarkÄ . IeÅ¡kovas teigia, jog nustatyta tvarka užprogramuoja sprendimo nevykdymÄ . Kolegija pažymi, jog Å¡alys turi dėti maksimalias pastangas, kad įgyvendintų savo pareigas vaikui, nustatyta tvarka dalyvautų jo priežiÅ«ros ir auklėjimo procese. Tėvai negali nusiÅ¡alinti nuo tėvų pareigų vaikui vykdymo dėl to, jog jiems tai nepatogu.

17. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, kaip numatyta teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 14 punkte, šalims bendrai sutarus galima ir kitokia ieškovo bendravimo su vaiku tvarka. Taigi, šalims susitarus, galimos bendravimo tvarkos modifikacijos. Bet kokiu atveju šalys turi komunikuoti, ieškoti kompromisų ir veikti dėl geriausių vaikų interesų.

18. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu kolegija konstatuoja, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad teismo sprendimo 3 punkte nustatyta ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų ir poreikių; apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia Å¡ios sprendimo dalies nepagrįstumo, todėl Å¡i ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku dalis paliktina nepakeista. Dėl teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 2 punkto 19. IeÅ¡kovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 2-Ä jį punktÄ , pagal kurį bendravimo laikotarpiais nustatytas toks sÅ«naus perdavimo ir paėmimo bÅ«das: penktadienio dienÄ po sÅ«naus ugdymo įstaigų užsiėmimų ar pamokų pabaigos sÅ«nų pasiima D.

B.; savaitgalio pabaigoje (sekmadienio vakare 19.30 val.) sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ parveža D. B.. IeÅ¡kovas praÅ¡o pakeisti Å¡iÄ sprendimo dalį ir patvirtinti patikslintame ieÅ¡kinyje numatytÄ vaiko perdavimo bÅ«dÄ : penktadienio dienÄ po vaiko ugdymo įstaigų užsiėmimų ar pamokų pabaigos vaikÄ pasiima tėvas, savaitgalio pabaigoje (sekmadienio vakare 20.00 val.) pasiimti vaiko iÅ¡ tėvo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), atvykta jo motina; jei vaikas yra ne tėvo arba ne motinos gyvenamojoje vietoje, tai vaikÄ savo lėšomis atveža tas iÅ¡ tėvų, pas kurį yra vaikas ir kuriam kyla pareiga perduoti vaikÄ (ieÅ¡kovo pasiÅ«lytos tvarkos b ir h punktai).

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas tokio ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumÄ , nurodė, jog ieÅ¡kovas posėdžio metu reikalavimÄ iÅ¡ esmės grindė tuo, kad, mamai atvykus pasiimti sÅ«naus, jis pamatytų, kaip susitinka jo tėvai. Teismas akcentavo, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė prieÅ¡ingas aplinkybes, t. y. kad atsakovė kiekvieno vaiko paėmimo metu elgiasi agresyviai, todėl ieÅ¡kovas ir siekia pakeisti bendravimo tvarkÄ . Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios sudarytų pagrindÄ atsakovei atvykti savaitgaliais pasiimti vaiko iÅ¡ tėvo gyvenamosios vietos. Pažymėjo, kad vaiko pasėmimo tvarka yra taikoma beveik trejus metus, be to, atsakovei tenka didesnė vaiko priežiÅ«ros naÅ¡ta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog ieÅ¡kovas nepagrindė vaiko pasiėmimo ir parvežimo tvarkos pakeitimo bÅ«tinybės.

21. IeÅ¡kovas teigia, jog taip yra pažeistas apelianto ir atsakovės interesų derinimo principas; teismas sprendime akcentuoja, jog tėvai turi dalytis pareigomis pasiimdami vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos darbo dienomis, tačiau nekalba apie lygių tėvų teisių ir pareigų užtikrinimÄ pasiimant ir parvežant vaikÄ . Apeliacinės instancijos teismas dar kartÄ akcentuoja, jog atsakovei, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tenka didesnė dalis pareigų, susijusių su kasdiene vaiko priežiÅ«ra, todėl egzistuojanti vaiko pasiėmimo ir parvežimo tvarka tam tikra prasme užtikrina vaiko tėvų teisių ir pareigų pusiausvyrÄ .

Jokių objektyvių priežasčių, kurios sudarytų pagrindÄ pakeisti egzistuojančiÄ vaiko pasiėmimo tvarkÄ , ieÅ¡kovas nenurodė. Jo pozicija, iÅ¡sakyta pirmosios instancijos teismui dėl poreikio pakeisti nustatytÄ tvarkÄ , motyvuojant tuo, jog vaikas pamatytų, kaip susitinka jo tėvai, kritiÅ¡kai vertintina ne tik dėl jos prieÅ¡taringumo ieÅ¡kinyje nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su vaiko tėvų tarpusavio santykių specifika, bet ir dėl to, jog, kaip jau aptarta nutarties 14 punkte, Å¡alių kontaktas pasiimant ir perduodant vaikÄ gali bÅ«ti (yra) minimalus.

22. Atsižvelgiant į tai, jog yra nustatyta aiÅ¡ki ir konkreti vaiko pasiėmimo tvarka, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio h punktas (jei vaikas yra ne tėvo arba ne motinos gyvenamojoje vietoje, tai vaikÄ savo lėšomis atveža tas iÅ¡ tėvų, pas kurį yra vaikas ir kuriam kyla pareiga perduoti vaikÄ ) vertintinas kaip perteklinis.

23. IeÅ¡kovas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta patvirtinti jo pasiÅ«lytos bendravimo tvarkos f punktÄ (tas iÅ¡ tėvų, kuris perduoda vaikÄ , įsipareigoja paruoÅ¡ti vaikÄ : aprengti ir sudėti į krepšį bÅ«tinus vaiko daiktus ir kartu perduoti pasiimančiam tėvui ar motinai). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, toks bendravimo tvarkos punktas yra perteklinis, nes perduodant vaikÄ vienam iÅ¡ tėvų kyla neginčytina pareiga paruoÅ¡ti vaikÄ , sudėti jo daiktus ir perduoti vaikÄ pasiimančiam tėvui ar motinai. IeÅ¡kovas nurodo, jog neaiÅ¡ku, kuo pagrįsta Å¡i teismo iÅ¡vada. Nurodo, kad vaikas beveik visada perduodamas be rÅ«belių ar bÅ«tinų jo daiktų.

24. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo argumentų, Å¡is jo siÅ«lomos bendravimo tvarkos punktas iÅ¡ esmės yra skirtas tam, kad perduodant vaikÄ kartu bÅ«tų perduoti ir bÅ«tini jo daiktai. Visų pirma, kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Å¡is ieÅ¡kovo siÅ«lomos bendravimo tvarkos punktas yra pernelyg abstraktus: neaiÅ¡ku, kas yra laikoma bÅ«tinaisiais vaiko daiktais. Taigi priverstinis Å¡io punkto vykdymas yra faktiÅ¡kai neįmanomas. Be to, taip iÅ¡ esmės tik atsakovei bÅ«tų perkelta vaiko aprÅ«pinimo bÅ«tinais daiktais pareiga.

IeÅ¡kovas teigia, jog vaikas beveik visada perduodamas be rÅ«belių ar kitų bÅ«tinų daiktų, taigi akivaizdžiai yra įsitikinęs, jog visais bÅ«tinais daiktais, kurie reikalingi leisti laikÄ pas ieÅ¡kovÄ , turi pasirÅ«pinti atsakovė. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog abu tėvai turi vienodas pareigas užtikrinti tinkamas vaikui buities sÄ lygas, taigi ieÅ¡kovas neturėtų perkelti atsakovei jam tenkančios pareigos dalies užtikrinti vaikui tinkamas buities sÄ lygas. Kita vertus, Å¡alys turėtų tarpusavyje susitarti dėl tokių vaiko perdavimo tvarkos niuansų.

25. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta skundžiama bendravimo su vaiku tvarkos dalis neatitinka vaiko interesų, iÅ¡kreipia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , taigi nėra jokio pagrindo ieÅ¡kovo apeliacinio skundo pagrindu pakeisti nustatytÄ bendravimo tvarkÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo 26. IeÅ¡kovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Laikosi pozicijos, jog, kadangi teismas tenkino dalį ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio, privalėjo procentine iÅ¡raiÅ¡ka suskaičiuoti ieÅ¡kovo patenkintų reikalavimų dalį, paversti jÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka ir paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas tarp Å¡alių.

27. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas pateikė įrodymus, jog patyrė 840,00 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų ir sumokėjo 83,00 Eur žyminio mokesčio; atsakovė patyrė 850,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

28. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp Å¡alių nebuvo ginčo dėl iÅ¡laikymo sÅ«nui padidinimo, ieÅ¡kovo pasiÅ«lyti bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimai labiau susiję su paties ieÅ¡kovo interesų gynimu ir nėra susiję su nepilnamečio vaiko interesų gynimu, atsakovė nuolaidų bÅ«du sutiko su dalimi pasiÅ«lytos bendravimo su vaiku tvarkos, o kita ieÅ¡kinio dalis atmesta, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, teismas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui ir valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nepriteisė, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisė visÄ teisinės pagalbos iÅ¡laidų sumÄ â€“ 850,00 Eur.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas yra teismo prerogatyva. Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsižvelgė į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidas, ir Å¡alių procesinę pozicijÄ . IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje buvo pareiÅ¡kęs reikalavimus pakeisti teismo sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį ir bendravimo tvarkÄ ieÅ¡kinyje nurodytomis sÄ lygomis. Tarp Å¡alių nebuvo ginčo dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo ir didžiosios dalies bendravimo tvarkos nuostatų.

Tos tvarkos nuostatos, dėl kurių tarp šalių kilo ginčas (dėl bendravimo antradieniais ir ketvirtadieniais, vaiko paėmimo ir perdavimo tvarkos), buvo paliktos tokios, kokios buvo iki naujo sprendimo priėmimo galiojusioje tvarkoje, – taigi ieškovo reikalavimai dėl ginčytinų bendravimo tvarkos punktų buvo atmesti. Taip pat ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovas ieškinį pareiškė iš esmės ne vaiko, bet savo interesais.

Dėl nurodytų priežasčių laikytina, jog teismo sprendimas paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas tarp Å¡alių sprendime nurodytu bÅ«du atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

30. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ . Dėl bylos procesinės baigties 31. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas dalį ieÅ¡kinio, priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , pagrindo jį pakeisti apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra, taigi apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo 32. Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestinas, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas jam nepriteistinas (CPK 93 straipsnis). Atsakovė pateikė duomenis, jog apeliacinėje instancijoje patyrė 500 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio numatytų maksimalių dydžių, todėl, ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina visa nurodyta teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei V. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovo D. B. 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Teisėjos Erinija Kazlauskienė Larisa Å imanskienė Danutė Žvinklytė