ff3d87ca-188e-491d-9307-4722f48d8ae7 · Lietuvos apeliacinis teismas

            Â

                                      Civilinė byla Nr. 2-1419/2010 (S)Â

                        Procesinio sprendimo kategorija 110.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I SÂ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

            Â

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo GailiÅ«no, Donato Å erno ir Egidijaus Žirono (kolegijos primininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Lietuvos spauda“ Vilniaus agentÅ«ros atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovas įpareigotas užtikrinti atsakovo nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-4568-232/2010 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Lietuvos spauda“ Vilniaus agentÅ«ros ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Media House“ dėl nuomos mokesčio priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

ieÅ¡kovas UAB ,,Lietuvos spauda“ Vilniaus agentÅ«ra ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo

490 875 Lt skolÄ , 399 654,10 Lt negautų pajamų, 11,23 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė taikyti atsakovui laikinÄ sias apsaugos priemones.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio

22 d. nutartimi nusprendė atsakovo atžvilgiu imtis laikinųjų apsaugos priemonių – nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio sumos, areÅ¡tuoti atsakovui UAB ,,Media House“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį ir/ar nekilnojamÄ jį turtÄ . Tuo atveju, jei atsakovas neturi nurodyto turto ar jo esant nepakankamai, teismas leido areÅ¡tuoti atsakovo pinigines lėšas ir/ar turtines teises, nevirÅ¡ijant ieÅ¡kinio sumos.

Atsakovas UAB ,,Media House“ pateikė teismui praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovÄ užtikrinti atsakovo nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. įneÅ¡ti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 989 638,12 Lt.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 4 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ tenkino ir nutarė įpareigoti ieÅ¡kovÄ UAB ,,Lietuvos spauda“ Vilniaus agentÅ«rÄ Ä¯mokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ 989 638,12 Lt nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti arba pateikti banko garantijÄ tokiai pat sumai.

Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovas reikalavimÄ užtikrinti nuostolius kildina iÅ¡ 2010 m. vasario 5 d. reklamos sutartimi su UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ prisiimtų įsipareigojimų nevykdymu bei dėl minėtos sutarties nutraukimo kylančiomis neigiamomis pasekmėmis, t.y. negalėjimo vykdyti sutartimis su UAB ,,Trendmark“ ir UAB ,,Via Media“ prisiimtų įsipareigojimų. Kadangi turto areÅ¡tas varžo galimybes disponuoti turimu turtu, trikdo atsakovo komercinę veiklÄ , atsakovas negali tinkamai vykdyti įsipareigojimų tretiesiems asmenims, teismas sprendė, jog atsakovas patiria ir ateityje galimai patirs nuostolius.

Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas UAB ,,Lietuvos spauda“ Vilniaus agentÅ«ra praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Apeliantas nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, netyrė ar ieÅ¡kovas, tuo atveju, jei ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas, o atsakovas kreiptųsi į teismÄ dėl nuostolių atlyginimo, bÅ«tų pajėgus įvykdyti teismo sprendimÄ . IeÅ¡kovas įsteigtas dar 1996 metais, turi nepriekaiÅ¡tingÄ reputacijÄ , sėkmingai vykdo veiklÄ , valdo 320 kioskų ir parduotuvių tinklÄ Lietuvoje, kuriame dirba 821 darbuotojas, bendrovė priklauso Suomijos kapitalo kompanijai ,,Rautakirja“, kurios grynieji pardavimai 2009 metais sudarė 2,8 milijardus litų, o pelnas buvo 83 milijonai litų. Å i grupė yra didžiausio Å iaurės Europos žiniasklaidos koncerno ,,Sanoma“, veikiančio dvideÅ¡imtyje Europos Å¡alių, dalis. Atsakovo reikalaujama įneÅ¡ti suma sudaro tik 1 procentÄ minėtos įmonių grupės pelno už praėjusius metus, todėl nėra jokios grėsmės, kad ieÅ¡kovas nesugebės įvykdyti galimo teismo sprendimo. Be to, pažymi, kad ieÅ¡kovas Lietuvoje turi nekilnojamojo turto, kurio vidutinė rinkos vertės yra

3 474 800 Lt. Kadangi atsakovas turi finansinių sunkumų bei neturi jokio registruoto nekilnojamojo turto, jo atžvilgiu bÅ«tina palikti galioti laikinÄ sias apsaugos priemones. Tvirtina, jog ieÅ¡kovo nurodyti nuostoliai yra tariami arba neturi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo ryÅ¡io su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Atsakovo nurodomi nuostoliai kildinami iÅ¡ netesybų, tačiau atsižvelgiant į teismų praktikÄ , teismai yra linkę ženkliai mažinti sutartines baudas ar kitokio pobÅ«džio netesybas. Pagal 2010 m. vasario 5 d. reklamos paslaugų sutartį su UAB ,,Laisvas nepriklausomas kanalas“ rizika nuostoliams kilti atsirado ne dėl atsakovo piniginių lėšų areÅ¡to, bet dėl paties atsakovo didelio nerÅ«pestingumo ir nepamatuotos rizikos prisiėmimo. Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos prieÅ¡ dvi savaites iki sutarties pasiraÅ¡ymo, taigi atsakovas, bÅ«damas rÅ«pestingu, privalėjo įvertinti tokios sutarties sukeliamas pasekmes, kadangi žinojo apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktÄ , tačiau vis tiek pasirašė sutartį ir susitarė dėl 35 procentų sutarties vertės dydžio netesybų. Atsakovo veiksmai po sutarties sudarymo kelia abejonių dėl paties atsakovo ketinimų vykdyti sutartį. Antstolei areÅ¡tavus dalį atsakovo lėšų, Å¡is pagal sutartį nepervedė nei vieno lito, todėl pasekmės kilo dėl paties atsakovo kaltės. Dėl 2010 m. vasario 12 d. sutarties su UAB ,,Trendmark“ apeliantas pažymi, jog dėl Å¡ios sutarties nuostolių atsakovas nepatirs, nes jo vadovas yra susijęs su minėta bendrove, t.y. R. R. buvo UAB ,,Trendmark“ direktoriumi. Dėl 2010 m. vasario 2 d. sutarties su UAB ,,Via Media“ apeliantas nurodo, kad R. R. nuo 1997 m. iki 2006 m. buvo Å¡ios įmonės darbuotojas, taip pat buvo įtariamas dėl draudžiamų susitarimų su minėta įmone, todėl egzistuoja tikimybė, kad atsakovas fiktyviai sudarė sutartis, siekdamas turto areÅ¡to panaikinimo.

Atsiliepimais į atskirÄ jį skundÄ atsakovas UAB ,,Media House“ ginčija atskirojo skundo pagrįstumÄ ir praÅ¡o palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį nepakeistÄ . Nurodo, kad ieÅ¡kovo finansinė padėtis yra neaiÅ¡ki, kadangi su atskiruoju skundu ieÅ¡kovas teismui pateikė duomenis ne apie savo, bet apie ieÅ¡kovo akcininko Suomijos kapitalo bendrovės ,,Rautakirja“ finansinę bÅ«klę. Kadangi ieÅ¡kovas yra ribotos civilinės atsakomybės subjektas, jo dalyvis nėra ir negali bÅ«ti atsakingas už ieÅ¡kovo prievoles tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas jų nesugebėtų įvykdyti. Taigi ieÅ¡kovo pateikti Suomijos kapitalo bendrovės ,,Rautakirja“ finansiniai rodikliai neturi jokios reikÅ¡mės sprendžiant dėl ieÅ¡kovo mokumo ir galimybių atlyginti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirtus nuostolius. IÅ¡ juridinių asmenų registre paskelbto ieÅ¡kovo balanso matyti, kad ieÅ¡kovo turto vertė yra 42 320 971 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ­ 44 640 616 Lt, kas rodo, kad ieÅ¡kovas galimai bÅ«tų nepajėgus atlyginti atsakovo nuostolius. Tai, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto už

3 474 800 Lt, nereiÅ¡kia, kad jis bus pajėgus atlyginti atsakovo nuostolius, nes turto vertė nustatyta 2008 m., todėl Å¡iuo metu gali bÅ«ti ženkliai sumažėjusi. Kadangi didžiÄ jÄ ieÅ¡kovo turto dalį sudaro spaudos kioskai, atsižvelgiant į jų specifinę funkcinę paskirtį, jų likvidumas iÅ¡ esmės yra abejotinas. Be to, dalis ieÅ¡kovo turto yra apsunkinta hipoteka, todėl ieÅ¡kovo galimybės atlyginti atsakovo nuostolius yra abejotinos. Atsakovas taip pat nurodo, jog ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad atsakovo visus nuostolius sudaro tik netesybos pagal sutartis, kurios greičiausiai teismuose bus sumažintos. Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ netesybos yra iÅ¡ anksto Å¡alių aptarti nuostoliai, kurių kompensavimas yra privalomas, todėl teismas pagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovÄ užtikrinti atsakovo nuostolių atlyginimÄ . Tvirtina, jog atsakovas teismo prašė užtikrinti tik minimalius nuostolius, o realiai patirti nuostoliai yra ženkliai didesni. IeÅ¡kovo spėliojimai, jog atsakovo patirti nuostoliai netesybų forma gali bÅ«ti sumažinti, yra nereikÅ¡mingi, nes atsakovas, pateikdamas praÅ¡ymÄ dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, privalo pateikti tik preliminarų jų paskaičiavimÄ . Atsakovas po to, kai jam buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys neprivalėjo sustabdyti savo verslo, nebesudarinėti naujų sutarčių ir pan., todėl visi atsakovo sudaryti sandoriai buvo realÅ«s, juos sudarydamas atsakovas siekė plėtoti įmonės veiklÄ ir didinti gaunamas pajamas, taigi ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, jog atsakovo patirti nuostoliai yra tariami.

Atskirasis skundas tenkinamas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, užtikrinant ieÅ¡kinį, susijęs su tam tikru asmens (atsakovo), kurio atžvilgiu jos taikomos, teisių ribojimu. Todėl pagal CPK 147 straipsnio nuostatas teismas, pritaikęs laikinÄ sias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieÅ¡kovas ar pareiÅ¡kėjas, kurio praÅ¡ymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateiktų asmens, kurio atžvilgiu nustatytos Å¡ios priemonės, galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ , kuriuo gali bÅ«ti ir banko garantija (CPK 2 str., 17 str., 147 str. 1 d.).

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 22 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu ėmėsi laikinųjų apsaugos priemonių ir nutarė areÅ¡tuoti atsakovo turtÄ , nevirÅ¡ijant

890 529,10 Lt sumos. Nuo šio momento atsakovas įgijo teisę motyvuotai prašyti teismo pareikalauti iš ieškovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.). Tačiau įstatymas teismo neįpareigoja, atsakovui pareikalavus, visais atvejais imtis priemonių, galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui.

Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas paprastai nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimÄ tais atvejais, kai pagal bylos duomenis aiÅ¡kiai galima prognozuoti nuostolių atsiradimo galimybę, kai yra žinių, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti apsunkintas, kai atsakovas, praÅ¡antis galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikia informacijÄ apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2009).

Atsakovas UAB ,,Media House“ nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo būtinybę kildina iš 2010 m. vasario 5 d. reklamos su UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymu bei dėl minėtos sutarties nutraukimo kylančiomis neigiamomis pasekmėmis, t.y. negalimumu įvykdyti kitomis sutartimis, sudarytomis su UAB ,,Trendmark“ ir UAB ,,Via Media“, prisiimtų įsipareigojimų.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovas 2010 m. vasario 5 d., kaip reklamos paslaugas teikianti įmonė, sudarė reklamos paslaugų pirkimo sutartį Nr. 20100205 su UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“. 2010 m. vasario 10 d. atsakovas su UAB ,,Trendmark“ sudarė sutartį Nr. T-MH/100302 bei 2010 m. vasario 12 d. sutartį Nr. VIA-MH/100302 su UAB ,,Via Media“ dėl iÅ¡skirtinių teisių įsigyti teisę į reklaminį laikÄ Pasaulio futbolo čempionato transliacijose LNK kanale. UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ 2010 m. balandžio 23 d. atsakovui pranešė, jog vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia reklamos pirkimo sutartį ir pareikalavo sumokėti 357 210 Lt baudÄ . Atsakovas tvirtina, jog dėl Å¡ios sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo jis privalės sumokėti UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir 255 150 Lt komisinį mokestį, o taip pat negalės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų UAB ,,Trendmark“ ir UAB ,,Via Media“, dėl ko privalės UAB ,,Trendmark“ sumokėti 104 999,99 Lt baudÄ ,

59 999,99 Lt delspinigių, o UAB ,,Via Media“ 140 183,68 Lt baudÄ ir

72 094,46 Lt delspinigių, iš viso 377 278,12 Lt.

Kadangi pagal teismų formuojamÄ praktikÄ nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimais, tais atvejais, kai atsakovas įrodinėja patyręs nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, subjektines teises jis turi ginti ne CPK 147 straipsnio nustatyta tvarka, reikalaudamas galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, bet reikÅ¡damas ieÅ¡kinį bendra tvarka dėl patirtų nuostolių atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartis Nr. 2-321/2009), teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovÄ užtikrinti atsakovo nuostolius, galimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip pripažįsta atsakovas 2010 m. vasario 5 d. UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį ir pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų baudÄ . Atsakovas taip pat tvirtina, kad UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus reklamos sutartį, atsakovas negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų pagal sutartis dėl reklaminio laiko perpardavimo, sudarytas su UAB ,,Trendmark“ ir UAB ,,Via Media“, dėl ko taip pat privalės sumokėti baudas ir delspinigius. Taigi atsakovas, manydamas, kad dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patyrė realius nuostolius, turi teisę dėl pažeistų teisių gynimo kreiptis į teismÄ bendra tvarka.

Kita vertus, visos minėtos sutartys buvo sudarytos jau po to, kai teismas atsakovo atžvilgiu ėmėsi laikinųjų apsaugos priemonių, taigi atsakovui buvo žinoma, jog dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis gali bÅ«ti nepajėgus įvykdyti tokio masto įsipareigojimų (pagal 2010 m. vasario 5 d. sutartį atsakovas iki 2010 m. kovo 5 d. privalėjo UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ už Pasaulio futbolo čempionato transliacijos metu reklamai suteikiamÄ laikÄ sumokėti

1 020 600 Lt), tačiau nepaisant to, jis vis tiek prisiėmė rizikÄ ir, net nesusitardamas dėl mokėjimų atidėjimo ar iÅ¡dėstymo, sudarė abejotinas itin didelės vertės reklamos ir jos perpardavimo sutartis. Å ios aplinkybės leidžia teismui abejoti atsakovo gerais ketinimais ir paneigia atsakovo dėstomus argumentus, susijusius su bÅ«tinybe imtis atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Be to, atkreipiamas atsakovo dėmesys, jog nuostolių atlyginimo institutas skirtas užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimÄ , tačiau jis nėra gynimosi priemonė nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-836/2007).

Atsakovas teismui nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius dėl poreikio taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutÄ . Dėl Å¡ios priežasties, teisėjų kolegija nepasisako dėl ieÅ¡kovo ir atsakovo iÅ¡dėstytų argumentų, susijusių su atsakovo finansine bÅ«kle ir realiomis galimybėmis atliginti nuostolius atsakovui, jei ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas.

Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieÅ¡kovÄ užtikrinti atsakovo nuostolius, galimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisingÄ nutartį, todėl nutartis naikinama ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės, atsakovo praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetant (CPK 337 str. 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

           Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti.

           Atmesti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Media House“ praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Teisėjai                                                                                                                    Algirdas

Gailiūnas

                                                                                                                                Donatas Šernas

                                                                                                                                Egidijus Žironas