ff3ccb3f-df2b-4d28-89ef-49fa75ad90b5 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-311-317/2022 Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00003-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.6.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės, sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei, dalyvaujant prokurorui Haroldui Mulevičiui, nuteistosios K.

Č. gynėjui advokatui Haroldui JuÅ¡kai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Haroldo Mulevičiaus ir nuteistosios K. Č. gynėjo advokato Haroldo JuÅ¡kos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo K. Č. pripažinta kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirtos bausmės: - pagal BK 202 straipsnio 1 dalį – 120 MGL (6 000 eurų) dydžio bauda; - pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimu bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – 120 MGL (6 000 eurų) dydžio bauda, įpareigojant jÄ sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ K. Č. konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 11 180 eurų. Nuosprendžiui įsiteisėjus, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyboje saugomus daiktus: užrašų knygelę, K.

Č. asmens medicinos knygelę (originalÄ ), Gyventojo, įgijusio verslo liudijimÄ , pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalÄ už 2019 m. (originalÄ ), ,,Juvederm“ vienkartinius Å¡virkÅ¡tus su hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildais, iÅ¡ viso 13 vnt. – nuspręsta grÄ Å¾inti K. Č.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. K. Č.: 1.1. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 neteisėtai versliÅ¡kai vertėsi profesine veikla neturėdama licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga: 2020-06-17 įregistravusi individualiÄ veiklÄ , suteikiančiÄ teisę verstis kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla (veiklos kodas pagal EVRK-960200) ir neturėdama Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡duotos licencijos, suteikiančios teisę verstis slaugos ar medicinos praktika, sistemingai veiklos vykdymo vietose: (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“ patalpose), (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“ grožio namų patalpose), (duomenys neskelbtini) (,,(duomenys neskelbtini)“ vieÅ¡bučio patalpose), (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“ grožio studijos patalpose), tai yra, patalpose, neturinčiose licencijos teikti asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, naudodama medicinos priemones (prietaisus), tai yra, Å¡virkÅ¡tus su adata, už atlygį atliko ne mažiau kaip 80 medicininių-intervencinių procedÅ«rų – lÅ«pų, taip pat kitų veido sričių koregavimÄ ,,Juvederm“ prekės ženklo hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildais, kurių metu hialurono rÅ«gÅ¡tį medicinos priemonių (prietaisų) pagalba pažeidžiant odos audinių vientisumÄ , suÅ¡virkÅ¡davo asmenims į atitinkamos veido srities odÄ ir už Å¡ių intervencinių procedÅ«rų atlikimÄ gavo ne mažiau kaip 11 180 eurų pajamų.

Tokiu bÅ«du K. Č. už atlygį atlikdama intervencines procedÅ«ras, kurias pagal 2016-09-05 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1067 patvirtintÄ Lietuvos medicinos normÄ MN 59:2016 „Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ atlikti galėjo gydytojas dermatovenerologas, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad teisę verstis tam tikros rÅ«Å¡ies sveikatos priežiÅ«ros praktika turi fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka gavę licencijÄ ir sertifikatÄ , taip pat Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad verstis medicinos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę gydytojas, turintis galiojančiÄ medicinos praktikos licencijÄ , taip pat 4 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad gydytojas verstis medicinos praktika gali tik sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, turinčioje licencijÄ teikti asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. 1.2. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31, vykdydama veiklÄ pagal individualios veiklos pažymÄ (kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla, veiklos kodas pagal EVRK-960200), veiklos vykdymo vietose: (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“ patalpose), (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“ grožio namų patalpose), (duomenys neskelbtini) (,,(duomenys neskelbtini)“ vieÅ¡bučio patalpose), (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“ grožio studijos patalpose), netvarkė savo veiklos apskaitos ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 (2010-05-24 įsakymo Nr. 1K-166 redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (iÅ¡skyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių“ reikalavimus: - 3 punktÄ , kur nustatyta, kad „Gyventojas, iÅ¡skyrus gyventojÄ , naudojantį kasos aparatÄ ir pildantį kasos aparato kasos operacijų žurnalÄ , kurio formÄ , pildymo ir saugojimo tvarkÄ nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, privalo pildyti Pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalÄ ...“; - 31 punktÄ , kur nustatyta, kad „Gyventojas, vykdantis kelių rÅ«Å¡ių individualiÄ veiklÄ , gali pasirinkti pildyti vienÄ Pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalÄ , kuriame bÅ«tų fiksuojamos visų vykdomos individualios veiklos rÅ«Å¡ių pajamos ir iÅ¡laidos, arba pildyti atskirus Pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalus pagal skirtingas individualios veiklos rÅ«Å¡is“; - 5 punktÄ , kur nustatyta, kad „Gyventojas, pasirinkęs apmokestinamÄ sias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti bendra Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo pildyti visas Pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalo skiltis, iÅ¡skyrus Å¡ių taisyklių 3 punkte numatytÄ iÅ¡imtį...“; - 7 punktÄ , kur nustatyta, kad „Gyventojas privalo saugoti apskaitos dokumentus, kuriais pagrindžiamos pajamos ir iÅ¡laidos, apskaitos registrus – pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalus – teisės aktuose, reglamentuojančiuose dokumentų saugojimÄ , nustatytÄ laikÄ , tačiau trumpiausias saugojimo terminas neturi bÅ«ti trumpesnis negu 10 metų...“; - 8 punktÄ , kur nustatyta, kad „Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla (iÅ¡skyrus notarus, antstolius ir advokatus), naudoja tokius apskaitos dokumentus: 8.2. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ; 8.3.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ; 8.4. kasos aparato kvitÄ ; 8.5. kitus apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus, pinigų priėmimo kvitus ir pan.)“; - 9 punktÄ , kur nustatyta, kad „Gyventojas, besiverčiantis individualia veikla (iÅ¡skyrus notarus, antstolius ir advokatus), privalo iÅ¡raÅ¡yti ir iÅ¡duoti prekių arba paslaugų pirkėjams (toliau – pirkėjas) vienÄ iÅ¡ Å¡ių taisyklių 8.2–8.4 papunkčiuose nurodytų apskaitos dokumentų, jeigu Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraÅ¡as), nenustatyta kitaip“; - 13 punktÄ , kur nustatyta, kad „Jeigu gyventojas nėra PVM mokėtojas ir nenaudoja kasos aparato, jo prekių pardavimas, paslaugų teikimas įforminamas Å¡ių taisyklių 8.2 punkte nurodytu dokumentu“; - 33 punktÄ , kur nustatyta, kad „Gyventojas daro atskirÄ Ä¯raÅ¡Ä Pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnale, kai faktiÅ¡kai gauna pajamų iÅ¡ individualios veiklos arba kai turi iÅ¡laidų, susijusių su faktiÅ¡kai gautomis individualios veiklos pajamomis, neatsižvelgdamas į tai, ar jos apmokėtos“; - 34 punktÄ , kur nustatyta, kad „Gyventojas, pildydamas žurnalÄ , nurodo: 34.1. 1 skiltyje – įraÅ¡o eilės numerį; 34.2. 2 skiltyje ? arba pajamų (pinigų) gavimo datÄ , arba datÄ , kai buvo padarytos su per mokestinį laikotarpį faktiÅ¡kai gautomis individualios veiklos pajamomis susijusios iÅ¡laidos; 34.3. 3 skiltyje: 34.3.1. arba gyventojo iÅ¡raÅ¡yto dokumento, nurodyto Å¡ių taisyklių 8.2 arba 17.1–17.2, arba 21.1–21.2, arba 25.1–25.2 punktuose, arba iki 2014 m. balandžio 30 d. iÅ¡raÅ¡yto prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvito datÄ , pavadinimÄ ir numerį; 34.3.2. arba iÅ¡laidų, laikomų leidžiamais atskaitymais ir susijusių su į žurnalÄ Ä¯traukiamomis konkrečios individualios veiklos pajamomis, dokumento datÄ , pavadinimÄ ir numerį; 34.3.3. arba vidaus dokumento datÄ , pavadinimÄ ir numerį (inventorizacijos akto, pažymos, kasos operacijų žurnalo atitinkamo mėnesio ataskaitos ir kt.); 34.4. 4 skiltyje „Operacijos turinys“: 34.4.1. arba už kÄ gavo pajamų (kokių prekių pardavė, kokių paslaugų suteikė ir pan.); 34.4.2. arba kokios rÅ«Å¡ies su faktiÅ¡kai gautomis individualios veiklos pajamomis susijusių iÅ¡laidų turėjo; 34.5. 5 skiltyje – gautų pajamų sumÄ eurais.

Pasikeitus aplinkybėms (pirkėjas grÄ Å¾ina prekes ar pan.), gyventojas iÅ¡raÅ¡o patikslinamÄ jį apskaitos dokumentÄ , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 15 straipsniu ir Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų iÅ¡raÅ¡ymo ir pripažinimo taisyklėmis, ir, grÄ Å¾inęs pinigus pirkėjui, daro įraÅ¡Ä Å¾urnalo 5 skiltyje – įraÅ¡o sumÄ su minuso ženklu; 34.6. 6 skiltyje – prekių, medžiagų, žaliavų, detalių ir kt.

įsigijimo iÅ¡laidas ir jų įsigijimo dokumento duomenis...“; - 35 punktÄ , kur nustatyta, kad „Mokestinio laikotarpio pabaigoje gyventojas atskirai sudeda pajamų skilties ir kiekvienos iÅ¡ iÅ¡laidų skilčių duomenis ir pasiraÅ¡o suminę eilutę. 5 skiltyje gaunama pajamų iÅ¡ konkrečios individualios veiklos rÅ«Å¡ies suma. Susumavus iÅ¡laidų skilčių galutines sumas, gaunama leidžiamų atskaitymų suma. Gautos sumos naudojamos pildant metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ â€œ; - 41 punktÄ , kur nustatyta, kad „Individualios veiklos pajamų gavimo (uždirbimo) arba su tokiomis pajamomis susijusių iÅ¡laidų dokumentų duomenys į Pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalÄ Ä¯raÅ¡omi ne vėliau kaip iki paskutinės kito mėnesio dienos“.

Dėl šių pažeidimų negalima visiškai nustatyti K. Č. veiklos už 2019-01-01 – 2019-12-31 laikotarpį.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, jog K. Č. pareikÅ¡ti kaltinimai dėl neteisėto vertimosi profesine veikla, neturint licencijos (leidimo) tokiai veiklai, ir aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, pasitvirtino. Teismas, pateikdamas įrodymų, kuriais grindžiama nuteistosios kaltė padarius BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ , vertinimÄ ir iÅ¡vadas dėl Å¡ios veikos kvalifikavimo, nurodė, jog:

1) K. Č. vykdyta veikla – lÅ«pų, taip pat kitų veido sričių koregavimas hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildais – priskiriama ne grožio paslaugų, o sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimui, ir yra priskiriama medicinos praktika besiverčiančių gydytojų dermatovenerologo ir plastinės rekontrukcinės chirurgijos gydytojų kompetencijai ir tokiai veiklai vykdyti yra bÅ«tina licencija (leidimas), be to, lÅ«pų putlinimÄ hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildais, juos Å¡virkÅ¡tu ir adata suleidžiant į odÄ , atlikti galima tik sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, turinčiose Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡duotas licencijas; 2) K.

Č. Å¡iÄ veikÄ vykdė sistemingai ir reguliariai, net keliuose miestuose, viso atliko apie 80 tokių procedÅ«rų, iÅ¡ jų gavo 11 180 Eur pajamų, savo veiklÄ reklamavo socialiniuose tinkluose, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog profesine veikla – lÅ«pų, taip pat ir kitų veido sričių putlinimu hialurono rÅ«gÅ¡ties injekcijomis – ji užsiėmė versliÅ¡kai;

3) K. Č. veikė tiesiogine tyčia, kadangi ji, baigusi Visuomenės sveikatos studijų krypties kosmetologijos studijų programÄ ir įgijusi technologo kvalifikacijÄ , suvokė, jog hialurono rÅ«gÅ¡ties suÅ¡virkÅ¡timas į odÄ nėra priskiamas kosmetologo kompetencijai, kad tokios procedÅ«ros negali bÅ«ti atliekamos grožio salono sÄ lygomis, tačiau vis tiek ėmėsi tokios profesinės veiklos ir norėjo taip veikti. Kadangi nuteistoji savo kaltę dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pripažino tik iÅ¡ dalies, apylinkės teismas sprendė, kad ji neatitinka visų BK 40 straipsnyje įtvirtintų sÄ lygų ir D.

B. praÅ¡ymo atleisti K. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ netenkino. Skirdamas K. Č. bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad ji padarė baigtÄ tyčinį apysunkį ir baigtÄ neatsargų nusikaltimus, į jos atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, taip pat tai, kad ji teisiama pirmÄ kartÄ , administracine tvarka per paskutinius penkerius metus bausta 41 kartÄ , turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba (vykdo individualiÄ veiklÄ ), gauna darbines pajamas, augina mažametį vaikÄ , ir sprendė, jog nuteistajai skirtina baudos bausmė, jos dydį nustatant mažesnį už vidurkį.

Nustatęs, jog užsiimdama neteisėta profesine veikla – atlikdama lÅ«pų, taip pat kitų veido sričių koregavimÄ hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildais – K. Č. neteisėtai įgijo 11 180 Eur, bei konstatavęs, jog Å¡is turtas laikytinas Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos rezultatu, vadovaudamas BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismas nusprendė Å¡iÄ pinigų sumÄ konfiskuoti. Motyvuodamas sprendimÄ grÄ Å¾inti 13 vnt. „Juvederm“ prekės ženklo hialurono užpildų K. Č., pirmosios instancijos teismas nurodė, jog jų apyvarta nėra uždrausta, K.

Č. nėra kaltinama jų įsigijimu ar laikymu, be to, nenustatyta, jog bÅ«tent Å¡iuos 13 vnt. Juvederm“ prekės ženklo hialurono užpildų ji panaudojo darydama nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 202 straipsnio 1 dalį.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Haroldas Mulevičius prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti K. Č. priklausančius 13 vnt. „Juvederm“ prekės ženklo hialurono rūgšties užpildus su švirkštais, kadangi tai yra uždraustos veikos priemonė (įrankis), bei, vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, juos sunaikinti.

Prokuroras nurodo, jog apylinkės teismas, netaikęs BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nekonfiskavęs 13 vnt. „Juvederm“ prekės ženklo hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildų, kaip nusikalstamos veikos priemonių, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , Å¡ioje nuosprendžio dalyje teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Tai, kad visi minėti vienkartiniai Å¡virkÅ¡tai su hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildais nuteistosios K. Č. buvo naudojami kaip priemonės (įrankiai) pasiekti pageidaujamam nusikalstamos veikos rezultatui, patvirtina Å¡ie byloje esantys duomenys: 2020-02-04 raÅ¡tu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų kopijos, 2020-02-10 užrašų knygelės, paimtos patikrinimo metu iÅ¡ K.

Č. jos darbo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, 2019 m. gruodžio 20 d. K. Č. paaiškinimai Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, 2020 m. rugsėjo 24 d. daiktų apžiūros protokolas, 2020 m. spalio 1 d. G. J. apklausos protokolas, 2020 m. birželio 8 d. G. S. apklausos protokolas. Knygelėje tikėtina yra užregistruoti klientai procedūroms, prie kliento duomenų nurodant „Lūpos“. Taip pat knygelėje nurodytos procedūrų atlikimo vietos tam tikromis dienomis „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“.

Asmenys darbo knygoje dažniausiai užregistruoti „facebook“ ar „instagram“ paskyrose nurodytais vardais, pavardėmis bei slapyvardžiais, taip pat kai kur nurodytas telefono numeris. Užrašų knygelėje 2019 m. laikotarpiu užregistruota ne mažiau 680 asmenų. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad K. Č. 2019 m. laikotarpiu įsigijo 614 vnt. vienkartinių Å¡virkÅ¡tų su hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildais, o jos užrašų knygelėje 2019 m. laikotarpiu užregistruota ne mažiau kaip 680 asmenų, kuriems planuota atlikti procedÅ«rÄ , naudojant minėtÄ užpildÄ .

Prokuroro nuomone, nurodyti duomenys (skaičiai) patvirtina, kad K. Č. hialiurono rÅ«gÅ¡ties užpildus įsigijo tik neteisėtos (nusikalstamos) veiklos vykdymui, o ne perpardavimui. Pati K. Č. paaiÅ¡kinime Valstybinei mokesčių inspekcijai nurodė, kad patikrinimo dienÄ ji atliko vienÄ lÅ«pų putlinimo procedÅ«rÄ . IÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad patikrinimo dienÄ buvo rastos ir paimtos dėžutės su hialurono rÅ«gÅ¡timi, vienoje dėžutėje buvo tik vienas Å¡virkÅ¡tas (dėžutėje po 2 vnt.), tai rodo, kad grožio salono patalpose esančios priemonės (įrankiai) buvo naudojamos atliekant procedÅ«ras.

Be to, kad nurodytos priemonės ir vėliau būtų naudojamos neteisėtai veiklai vykdyti, matosi ir iš užrašų knygelės apžiūros protokolo, kuriame nurodytos užregistruotos klientės iki 2019-12-27, kurioms „lūpų putlinimui“ būtų panaudotos būtent šios priemonės. Kad neteisėtos procedūros buvo atliekamos ir po patikrinimo, patvirtina liudytojų G. J. ir G. S. apklausos.

4. Apeliaciniame skunde nuteistosios K. Č. gynėjas advokatas Haroldas Juška prašo:

1) panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio dalį, kuria K. Č. pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir dėl Å¡ios veikos jÄ iÅ¡teisinti, nesant jos veiksmuose Å¡ios nusikalstamos veikos požymių;

2) atleisti K. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo, netaikant užstato bei baudžiamojo poveikio priemonių;

3) priteisti K. Č. iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos 866,80 Eur turtinės žalos, atsiradusios pasibaigus paimtų grožio priemonių galiojimo terminui. 4.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nuosprendis bei jame padarytos išvados dėl įstatymo taikymo yra nepagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais visais byloje esančiais įrodymais, išvados jame grindžiamos neteisingai interpretuojant selektyviai atrinktų įrodymų prasmę, nuosprendis yra neišsamus, sunkiai suprantamas, tokiu būdu yra suvaržomos K.

Č. procesinės teisės. Skubotai ir nemotyvuotai suraÅ¡ytas pirmosios instancijos teismo nuosprendis iÅ¡ esmės atėmė iÅ¡ K. Č. galimybę veiksmingai jį ginčyti, kadangi, esant neaiÅ¡kiam teisiniam veiklos reglamentavimui, teismas selektyviai taikė teisės aktus, nenuneigdamas kitų galiojančių teisės aktų, taip pat sunku suvokti padarytas iÅ¡vadas dėl K. Č. tyčios, padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 202 straipsnio 1 dalyje. 4.2. Apeliantas pažymi, jog K. Č. buvo nuteista dėl to, kad atlikdama intervencines/invazines procedÅ«ras hialurono rÅ«gÅ¡timi neva pažeidė du teisės aktus, t. y.

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo  (toliau – ir Sveikatos sistemos įstatymas) 16 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo (toliau – ir Medicinos praktikos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį. Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta asmens sveikatos priežiÅ«ros sÄ voka – tai valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas - laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems keliÄ , padėti atgauti ir sustiprinti sveikatÄ .

Medicinos praktikos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžta medicinos praktikos sÄ voka – gydytojo pagal įgytÄ profesinę kvalifikacijÄ ir nustatytÄ kompetencijÄ atliekama sveikatos priežiÅ«ra, apimanti asmens sveikatos bÅ«klės tikrinimÄ , ligų profilaktikÄ , diagnozavimÄ ir ligonių gydymÄ . Taigi, kaip matyti iÅ¡ minėtų teisės aktų įstatymo leidėjo apibrėžtų sÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimo – abu Å¡ie teisės aktai reglamentuoja iÅ¡imtinai sveikatos bei jos priežiÅ«ros paslaugų teikimo tvarkÄ .

Dar daugiau, sistemiÅ¡kai vertinant Sveikatos sistemos įstatymÄ , pastebėtina ir tai, jog jo 16 straipsnio nuostatos taikomos bÅ«tent asmens sveikatos priežiÅ«rai - sveikatinimo veiklai vykdyti. To paties įstatymo 2 straipsnio 29 punkte apibrėžta sveikatinimo veiklos sÄ voka apima asmens sveikatos priežiÅ«rÄ , visuomenės sveikatos priežiÅ«rÄ , medicinos priemonių (prietaisų) rinkos subjektų veiklÄ , farmacinę ir kitÄ veiklÄ , kurios rÅ«Å¡is ir reikalavimus jÄ vykdantiems subjektams nustato sveikatos apsaugos ministras.

Asmens sveikatos priežiÅ«ros turinys pateikiamas minėto įstatymo 17-30 straipsniuose ir apima tokias veiklas: prevencinę medicinos pagalbÄ , bÅ«tinÄ jÄ medicinos pagalbÄ , žmogaus kraujo ir jo produktų transfuzijÄ , medicininę reabilitacijÄ ir sanatorinį gydymÄ , slaugÄ , socialines paslaugas, atliekant asmens sveikatos priežiÅ«rÄ , laikinojo nedarbingumo ekspertizę, specializuotÄ medicininę ekspertizę, teismo medicinos ekspertizę, teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizę, patologoanatominę ekspertizę.

IÅ¡ minėtų įstatymų, kuriuos neva pažeidė K. Č., nuostatų matyti, jog jie vienareikÅ¡miÅ¡kai yra susiję su paslaugų, susijusių su asmens sveikata bei jos priežiÅ«ra teisiniu reglamentavimu. Atsižvelgiant į K. Č. inkriminuojamo periodo grožio paslaugų teisinį reglamentavimÄ , manytina, kad jos vykdyta veikla priskirtina grožio paslaugoms, kurios nepriskirtos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugoms. Baudžiamosios bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad K. Č. veikla nebuvo susijusi su asmens sveikatos sutrikimų diagnoze, pagalba užkertant keliÄ sveikatos sutrikimų atsiradimui, pagalba atgaunant, sustiprinant sveikatÄ , sveikatos bÅ«klės tikrinimu, ligų profilaktika, diagnozavimu ir ligonių gydymu, t. y. su tuo kas reglamentuojama Sveikatos sistemos bei Medicinos praktikos įstatyme.

Tai, kad į K. Č. kreipėsi ne dėl sveikatos problemų, o dėl grožio paslaugų, patvirtino visos be iÅ¡imties liudytojos, kurios buvo apklaustos ikiteisminio tyrimo metu bei jų parodymai buvo pagarsinti teisminio nagrinėjimo metu. 4.3. Gynėjo teigimu, grožio paslaugos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-633 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“. Minėtos higienos normos 4.5. punkte nurodyta, jog grožio paslauga - įvairiomis priemonėmis ir bÅ«dais iÅ¡laikyti ar pagerinti žmogaus plaukų, veido, kÅ«no, nagų iÅ¡vaizdÄ , apsaugoti ir (arba) palaikyti gerÄ plaukų, odos, nagų bÅ«klę, paryÅ¡kinti patraukliuosius bruožus ir kuri teikiama naudojant priemones ar prietaisus, kurie pagal gamintojo nurodytas instrukcijas (rekomendacijas, apraÅ¡ymÄ , nurodytÄ paskirtį) skirti buitiniam ir (arba) grožio paslaugi teikėjui profesionaliajam naudojimui, taip pat medžiagas, priemones ir prietaisus, kurie nėra kraujo komponentai, vaistiniai preparatai ir (arba) kurių sudėtyje nėra vaistinių preparatų.

Prie Å¡ių paslaugų priskiriamos plaukų priežiÅ«ros, veido ir kÅ«no priežiÅ«ros, nagų priežiÅ«ros, tatuiravimo, ilgalaikio makiažo, papuoÅ¡alų vėrimo paslaugos. Be to, Å¡i higienos norma grožio paslaugas skirsto į A ir B kategorijas. Pagal 4.1 p. A kategorijai priskirtina grožio paslauga, kuriÄ teikiant pažeidžiama paslaugos gavėjo oda arba gleivinė ir tam skirtas instrumentas gali bÅ«ti užterÅ¡iamas krauju arba kitais kÅ«no skysčiais. Prie Å¡ių paslaugų priskiriamos tatuiravimo, ilgalaikio makiažo, papuoÅ¡alų vėrimo, plaukų skutimo, manikiÅ«ro ir pedikiÅ«ro (kai karpomos nagų odelės) ir kitos invazinės grožio paslaugos.

KÄ apima terminas „kitos invazinės grožio paslaugos“ minėta higienos norma konkrečiai neatskleidžia. Invazinių/intervencinių paslaugų atlikimas yra reglamentuotas dar trijuose teisės aktuose, iÅ¡ kurių vienas paminėtas ir pirmosios instancijos teismo sprendime, o bÅ«tent: 2016-09-05 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1067 patvirtintoje Lietuvos medicinos normoje MN 59:2016 „Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, kurios VII skyriaus KOMPETENCIJA 15 p. numatytas gydytojo dermavenerologo gebėjimas, t. y. 15.20. papunktyje nurodyta atsluoksniuoti odÄ (cheminiai Å¡veitimai), koreguoti senėjančiÄ odÄ ir gleivines konservatyvaisiais bei invaziniais metodais (mezoterapija, biorevitualizacija, trombocitų praturtinta plazma, užpildais, siÅ«lais, botulino toksino injekcijomis), atlikti kitas estetines, kosmetines ir korekcines procedÅ«ras; 2019-12-20 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1496 patvirtintoje Lietuvos medicinos normoje MN 146:2019 „Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas“, kurios IV skyriaus KOMPETENCIJA 16 p. numatytas plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo gebėjimas diagnozuoti ir gydyti, t. y. 16.1.17 papunktyje nurodyta atlikti įvairias injekcijas, punkcijas diagnostikos ir gydymo tikslais (botulino toksino, hialurono rÅ«gÅ¡ties ir kitų medikamentų bei medicinos priemonių, kraujo ir jo komponentų, biologinių audinių ir lÄ stelių kultÅ«rų), kitas estetines, kosmetines ir korekcines procedÅ«ras; 2011-06-08 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-591 patvirtintoje Lietuvos medicinos normoje MN 28:2019 „Bendrosios praktikos slaugytojas“, kurios IV skyriaus KOMPETENCIJA 14 p. numatytas bendrosios praktikos slaugytojos gebėjimas, t. y. 14.9.43. papunktyje nurodyta atlikti injekcijÄ (į odÄ , poodį, raumenis, venÄ , centrinės venos, Porto, epidÅ«rinius ir peties rezginio katelerius). 4.4.

Skunde nurodoma, jog mažiausiai keturi teisės aktai įgalina asmenis teikti invazines/intervencines procedÅ«ras. Pažymima, kad visi Å¡ie teisės aktai yra priimti vieno ir to paties ministro. Vertinant minėtų teisės aktų esmę bei struktÅ«rÄ manytina, kad teisės aktai reglamentuojantys plastinės ir estetinės chirurgijos gydytojo, gydytojo dermavenerologo, bendrosios praktikos slaugytojo veiklos teisinį reglamentavimÄ , nepriskiria pastariesiems iÅ¡imtinę teisę atlikti invazines, intervencines procedÅ«ras hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildais.

Pasak gynėjo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1496 patvirtinta Lietuvos medicinos norma MN 146:2019 „Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas“ buvo patvirtinta tik 2019-12-20, tad darytina iÅ¡vada, jog iki įsigaliojant Å¡iai normai, visa plastinės ir rekonstrukcinės chirurgų veikla, kiek tai yra susiję su intervencinėmis/invazinėmis procedÅ«romis buvo neteisėta, kas bÅ«tų nelogiÅ¡ka. Atsižvelgiant į „Kompetencijos“ sÄ vokos iÅ¡aiÅ¡kinimus, akivaizdu, jog „Kompetencija“ apibrėžia gebėjimus, kuriuos privalo turėti tam tikrų profesijų atstovai vykdantys veiklÄ , bet ne pastarųjų iÅ¡imtinę teisę teikti tam tikras paslaugas, todėl darytina iÅ¡vada, jog vadovaujantis esamu teisiniu reglamentavimu, injekcijų hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildais vykdymas, nepriskirtinas iÅ¡imtinai tik plastikos chirurgams, gydytojams dcrmatovenerologams ar bendrosios praktikos slaugytojoms, tačiau leistinas ir asmenims vykdantiems veiklÄ , atitinkančiÄ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d.

įsakymu Nr. V-633 patvirtintoje Lietuvos higienos normai HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“. 4.5. Toliau skunde nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į valstybines institucijas, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti veiklos, reglamentuojančios hialurono rÅ«gÅ¡ties injekcijas teisinį reglamentavimÄ Lietuvoje, jo aiÅ¡kumÄ bei tikslumÄ . Pateikti atsakymai savo prieÅ¡taringumu įnešė dar didesnį neaiÅ¡kumÄ dėl invazinių/intervencinių procedÅ«rų teisinio reglamentavimo.

Pavyzdžiui, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nurodė, kad tokių procedūrų kaip hialurono rūgšties injekcijos atlikimas priskiriamas gydytojo dermatovenerologo, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo ir slaugytojo (gydytojui paskyrus) kompetencijai, o Lietuvos Respublikos statistikos departamentas nurodė, kad hialurono rūgšties injekcijų atlikimas priskiriamas kirpyklų ir kitų grožio salonų veiklai (96.02 EVRK).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija hialurono injekcijų procedÅ«rÄ priskyrė asmens sveikatos priežiÅ«ros specialistų veiklai, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nurodė, kad hialurono rÅ«gÅ¡tis gali bÅ«ti naudojama ir grožio paslaugoms teikti. Ir po minėtų institucijų specialistų apklausų teisme, prieÅ¡taravimai bei abejonės nebuvo paÅ¡alintos, kas akivaizdžiai patvirtino Å¡ios veiklos teisinio reglamentavimo neaiÅ¡kumÄ bei neiÅ¡baigtumÄ .

Specialistė V. G. patvirtino, kad higienos normoje nurodyta grožio paslaugos paskirtis yra paryÅ¡kinti veido, kÅ«no, nagų iÅ¡vaizdÄ ir šį paslauga gali bÅ«ti teikiama naudojant priemones ir prietaisus, kurie yra skirti buitiniam arba grožio paslaugų teikėjo profesionaliam naudojimui. Nurodė, kad grožio paslaugos gali bÅ«ti teikiamos nenaudojant vaistinių preparatų. A. E. patvirtino, kad hialurono rÅ«gÅ¡ties procedÅ«ros gali bÅ«ti teikiamos tiek gydymo, tiek estetikos tikslais. Hialurono rÅ«gÅ¡tis tik tam tikrais atvejais vertinamas kaip vaistinis preparatas, t. y. tik tuomet kai įšvirkščiamas į kelio sÄ narį.

R. L. patvirtino, kad Higienos normoje HN47-1/2021 apibrėžtos invazinės procedÅ«ros, kurios atliekamos grožio tikslais, pažeidžiant paciento odÄ arba gleivinę. Be to nurodė, kad Å¡ioje higienos normoje yra iÅ¡vardintas ne baigtinis invazinių procedÅ«rų sÄ raÅ¡as, patvirtindama, jog apskritai tokio baigtinio invazinių procedÅ«rų sÄ raÅ¡o nėra. L. K. patvirtino, kad lÅ«pų putlinimas hialurono rÅ«gÅ¡timi nepriskiriama medicininei procedÅ«rai, o tai yra grožio procedÅ«ra, klasifikuojama 96.02 klasėje.

Teismo posėdžio metu specialistės L. K. paaiÅ¡kinimas, jog ji iÅ¡vadas pateikė permanentinio makiažo paslaugų teikimo kontekste, vertintinas, kaip sÄ moningas siekis įtikti teisėsaugos institucijoms, kadangi jos atsakymas vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtino, jog injekcijų hialurono rÅ«gÅ¡timi atlikimas priskirtinas grožio paslaugoms. 4.6. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad licencijavimas reglamentuojamas ne tik vieÅ¡osios teisės aktais, bet ir privatinės teisės aktais. Civilinio kodekso 2.78 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienai įstatymų nustatytai licencijuojamai veiklos rÅ«Å¡iai Vyriausybė tvirtina licencijavimo taisykles, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita, o Licencijavimo taisyklėse turi bÅ«ti, be kita ko, nurodoma: licencijuojama veikla; licencijų rÅ«Å¡ys ir jų iÅ¡davimo sÄ lygos, pakartotinis licencijos iÅ¡davimas.

Licencija yra tam tikra apimtimi ribojamos asmens nuosavybės teisės, įtvirtintos Konstitucijos 23 straipsnyje. Paslaugų teikimas kyla ir iÅ¡ Konstitucijos 46 straipsnio, kuriame įtvirtinta Å«kinės veiklos laisvė. Todėl, ribojant paslaugų teikimÄ licencijavimu, svarbu paisyti pareigos nustatyti toki reguliavimÄ , kuris bÅ«tų aiÅ¡kus, tikslus, tiksliai įstatymu įvardijant kuri konkrečiai veikla licencijuojama, teisės aktuose apibrėžiant administracines licencijų iÅ¡davimo procedÅ«ras, inter alia ir kokius reikalavimus asmuo (fizinis ar juridinis) turi atitikti norėdamas įgyti licencijÄ (Lietuvos Respublikos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas byloje Nr. A-4385-1062/2020).

Å i LVAT praktika pabrėžia licencijuojamos veiklos teisinio reglamentavimo aiÅ¡kumo bei tikslumo svarbÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas taip pat yra ne kartÄ pažymėjęs, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų - teisinis tikrumas ir aiÅ¡kumas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2014 m. liepos 11d. nutarimai). Teisinio reglamentavimo aiÅ¡kumÄ , nuoseklumÄ pabrėžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, kurio jurisprudencija, kaip teisės aiÅ¡kinimo Å¡altinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiÅ¡kinimui bei taikymui (Konstitucinio teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

BK 202 straipsnyje suformuota dispozicija yra blanketinė norma, kas reiÅ¡kia, jog asmens veikos neteisėtumas konstatuotinas pažeidus konkrečius teisės aktus: Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , tarptautines sutartis, įstatymus, Vyriausybės nutarimus, ministrų įsakymus ir kt. Be to, baudžiamojoje teisėje galioja nulum crimen sine lege principas, reiÅ¡kiantis, kad asmenį galima traukti baudžiamojon atsakomybėn ne pagal abstrakčiai nurodytus teisės normų pažeidimus, o konkretizuojant įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , už kurio reikalavimų ar draudimų pažeidimÄ nustatyta baudžiamoji atsakomybė, glaustai atskleidžiant jos turinį, pažymint pažeidimo esmę.

K. Č. inkriminuoti neva tai pažeisti įstatymai konkrečiai neįvardija asmenų, kuriems suteikta teisė atlikti intervencines procedūras, tai įtvirtinta poįstatyminiuose teisės aktuose, kurie yra neaiškūs, dviprasmiški, neatitinkantys konstitucinio teisinės valstybės principo. Todėl, esant tokiam neaiškiam teisiniam reglamentavimui, baudžiamosios atsakomybės taikymas K. Č. vertintinas kaip neadekvati valstybės taikoma priemonė. 4.7. Taip pat skunde ginčijamas K. Č. inkriminuoto vertimosi veikla versliškai požymis.

Å iame kontekste gynėjas mini baudžiamÄ sias bylas Nr. 2K-574/2011, 2K-515/2014, 2K-303-507/2016, kuriose versliÅ¡kumo požymis nebuvo nustatytas, bei nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad K. Č. nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) jokių patalpų veiklai vykdyti nesinuomojo, kas sudaro pagrindÄ manyti, jog jos veikla nebuvo sisteminga. Vertinant K. Č. deklaruotas pajamas, kurias ji gavo 2019 metais (60 757 Eur), su pajamomis 2019 metais gautomis už intervencinių procedÅ«rų atlikimÄ (11 180 Eur), akivaizdu jog nuteistoji pagrindines pajamas gavo ne už intervencinių procedÅ«rų atlikimÄ , o iÅ¡ kitos įregistruotos teisėtos veiklos.

Kaip matyti iÅ¡ kasacinio teismo praktikos – skelbimai internete, negali bÅ«ti prilyginami parengiamųjų darbų atlikimui, todėl manytina, kad K. Č. jokių parengiamųjų darbų, atitinkančių versliÅ¡kumo kriterijų, neatliko. Dėl to, darytina iÅ¡vada, kad K. Č. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnyje, objektyviųjų požymių. 4.8. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl K. Č. tyčios, nurodydamas, jog, esant tokiam neaiÅ¡kiam veiklos teisiniam reglamentavimui, kuomet net valstybinės institucijos tÄ pačiÄ veiklÄ priskiria skirtingam teisiniam reglamentavimui (medicinos ir grožio paslaugų teikimo), reikalauti iÅ¡ K.

Č., suvokimo, kurioms (grožio ar medicinos paslaugoms) priskirtina injekcijų hialurono rÅ«gÅ¡timi atlikimas, nėra teisinga, juo labiau, kai ji neturi teisinio iÅ¡silavinimo. K. Č. 2012 m. baigė (duomenys neskelbtini) kolegijos visuomenės sveikatos studijų krypties kosmetologijos koleginių studijų programÄ (valstybinis kodas (duomenys neskelbtini)) bei jai buvo suteiktas visuomenės sveikatos profesinio bakalauro laipsnis ir technologo kvalifikacija. Pagal K. Č. diplomo priedÄ Nr. 1 4.2 p., baigus kosmetologijos programÄ , įgyjama profesinė kompetencija savarankiÅ¡kai įvertinti kliento estetinius poreikius, sudaryti individualų kosmetinės priežiÅ«ros planÄ , parinkti kosmetines medžiagas, profesionaliai atlikti kosmetines procedÅ«ras, organizuoti kosmetologijos priežiÅ«ros verslÄ , taikyti pažangias kosmetologines technologijas ir užtikrinti saugų darbÄ teikti mobiliÄ sias kosmetologines paslaugas nespecializuotose vietose. 5.2 p. Ä®gijęs kosmetologo kvalifikacijÄ , absolventas galės dirbti specializuotose kosmetologiniuose salonuose, kabinetuose, sveikatingumo centruose, kosmetikos parduotuvėse, galės užsiimti privačia praktika, organizuoti individualų verslÄ .

Kaip matyti iš K. Č. studijų programos dalykų aprašų, (duomenys neskelbtini) Kolegijos Medicinos fakultete jai buvo dėstomi mokymosi dalykai tokie kaip Bendroji ir estetinė chirurgija. Klinikinė kosmetologija ir kosmoceutika, kurių metu nuteistoji buvo mokoma atlikti invazines procedūras. Tad teismo išvados, jog K. Č. studijavo (duomenys neskelbtini) Kolegijos Medicinos fakultete ir turėjo suvokti, jog baigusi studijas negalės atlikti intervencinių procedūrų, yra visiškai nepagrįsta ir nelogiška.

Pastebėtina ir tai, kad iÅ¡ pateikto Teisės pagrindų. Žmogaus saugos studijų programos apraÅ¡o matyti, jog jokių žinių, susijusių su grožio, sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo teisiniu reglamentavimu, veiklos licencijavimu K. Č. suteikta nebuvo. Teismo iÅ¡vados dėl K. Č. tyčios, grindžiant jas vengimu iÅ¡duoti klientėms apmokėjimÄ patvirtinančius dokumentus, iÅ¡ esmės paneigiamos jos 2019 metų pajamų deklaracija. K. Č. nuo 2019-01-01 įregistravo individualiÄ veiklÄ - kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla (veiklos kodas pagal EVRK - 960200), deklaravo visas gautas pajamas bei sumokėjo visus iÅ¡ Å¡ios veiklos atsiradusius mokesčius, kas yra konstatuota Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto iÅ¡vadoje.

Taigi, jokio siekio slėpti veiklÄ nuo kontroliuojančių institucijų, K. Č. neturėjo. Taigi, K. Č. studijų metu įgytų žinių ir praktinių užsiėmimų pagrindu negalėjo suvokti ir žinoti, jog baigusi studijas negalės atlikti intervencines grožio procedÅ«ras, jos grožio paslaugų teikimo veikla buvo įregistruota, deklaruoti ir sumokėti iÅ¡ Å¡ios veiklos atsiradę mokesčiai, jai mokymosi įstaigoje nebuvo suteikta jokių teisinių žinių, reguliuojančių intervencinių procedÅ«rų atlikimÄ , licencijavimo tvarkÄ , įregistruojant veiklÄ ji kontaktavo su Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais, kurie injekcijas hialurono rÅ«gÅ¡timi priskiria grožio paslaugoms, kurių atlikimui nereikalinga licencija.

Todėl akivaizdu, jog K. Č. veiksmuose jokios tyčios vykdyti veiklÄ be licencijos, jei ji ir yra reikalinga - nebuvo. Todėl jos veikoje nėra ir subjektyviųjų BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. 4.9. Gynėjo nuomone, įvertinus tai, jog K. Č. pripažino, jog netvarkė buhalterinės apskaitos bei nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi, jokia žala valstybės piniginiams fondams nepadaryta, manytina, jog nustačius ir kitas bÅ«tinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygas, ji, vadovaujantis BK 40 straipsniu, turėtų bÅ«ti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. 4.10.

Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ konfiskuoti iÅ¡ K. Č. 11 180 Eur, apeliantas nurodo, jog K. Č. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, be to, pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu gali bÅ«ti tik BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, tuo tarpu injekcijų/invazinių procedÅ«rų atlikimas nėra BK uždrausta veika, kÄ patvirtina Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie SAM Licencijavimo skyriaus vedėjos E. S. parodymai, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės departamento visuomenės sveikatos saugos skyriaus patarėjos V.

G. parodymai, taip pat K. D. parodymai. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad K. Č. vykdyta veikla pati savaime nėra neteisėta ar juo labiau uždrausta. Galimai neteisėta yra tai, kad veikla buvo vykdyta neturint gydytojo dermavenerologo profesinės kvalifikacijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotos ir galiojančios medicinos praktikos licencijos. Pažymėtina ir tai, kad turto konfiskavimo klausimas negali bÅ«ti vienodai sprendžiamas tose situacijose, kai pinigai gaunami iÅ¡ veiklos, kuri jokiais atvejais negali bÅ«ti laikoma teisėta (pavyzdžiui, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas, prekyba žmonėmis, kyÅ¡ininkavimas ir pan.), kai visos iÅ¡ tokios veiklos gautos lėšos be jokių iÅ¡imčių turi bÅ«ti konfiskuojamos, ir tose situacijose, kai pajamos gaunamos vykdant veiklÄ , kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali bÅ«ti verčiamasi teisėtai, nors konkrečiu atveju padaryti nustatytos tvarkos pažeidimai suponuoja tokios veiklos nusikalstamumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7- 83/2010, 2K-7-304-976/2016).

Teismų suformuotoje praktikoje yra vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuota, jog apribojant asmeniui nuosavybės teises į tam tikrÄ turtÄ , reikia atsižvelgti į tai, kokia žala buvo padaryta, įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , kokia yra konfiskuotino turto vertė, kad nebÅ«tų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtÄ , nei bÅ«tina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018). Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl BK 202 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra apskaičiuota mokestinė prievolė, ar jÄ galima iÅ¡ieÅ¡koti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo tvarka, ar valstybei padaryta žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83/2010).

Atsižvelgiant į tai darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad pajamos iÅ¡ neuždraustos veiklos – teisėtos pajamos, tad negali bÅ«ti konfiskuojamos. Be to, 2020-06-29 K. Č. deklaravo VMI individualios savo veiklos pajamas 57 520 Eur (60 757 - priskaičiuotas PVM 3237) sumÄ ir 38 164 Eur individualios veiklos iÅ¡laidų sumÄ už 2019 metus, apskaičiavo ir sumokėjo pajamų mokestį 718,34 Eur, valstybinio socialinio draudimo įmokÄ 2 494,60 Eur bei privalomojo sveikatos draudimo įmokÄ 1 215,94 Eur. Tad akivaizdu, kad visos K.

Č. gautos pajamas per 2019 metus, tame tarpe ir pajamos už intervencinių procedÅ«rų atlikimÄ , buvo deklaruotos bei sumokėti visi mokesčiai. PilnÄ mokesčių sumokėjimÄ patvirtina tai, jog byloje nėra pateiktas joks civilinis ieÅ¡kinys. 4.11. Skunde pažymima ir tai, kad dar ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijÄ dėl paimtų grožio priemonių grÄ Å¾inimo K. Č., pabrėžiant jų terminuotÄ galiojimo laikÄ , tačiau grožio priemonės nebuvo grÄ Å¾intos.

Kadangi Å¡iuo metu grÄ Å¾intinų „Juvederm“ vienkartinių Å¡virkÅ¡tų su hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildais, iÅ¡ viso 13 vnt., galiojimo laikas jau pasibaigęs, o jų utilizavimas K. Č., sukeltų papildomų iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai iÅ¡ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM priteistina paimtų grožio priemonių vertė – 866,80 Eur.

5. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti jo pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ , o nuteistosios gynėjo skundÄ atmesti. Gynėjas palaikė savo skundÄ jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti, o prokuroro skundÄ atmesti. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Haroldo Mulevičiaus ir nuteistosios K. Č. gynėjo advokato Haroldo JuÅ¡kos apeliaciniai skundai atmestini 6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio pateikė prokuroras bei nuteistosios K. Č. gynėjas advokatas Haroldas JuÅ¡ka. IÅ¡ nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija nuosprendžio dalies, kuria K. Č. buvo pripažinta kalta padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ reglamentavimÄ , Å¡iuo klausimu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako.

Tačiau gynėjas nesutinka su nuteistosios K. Č. nuteisimu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, praÅ¡o dėl Å¡ios veikos jÄ iÅ¡teisinti, o šį praÅ¡ymÄ tenkinus – atleisti nuteistÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Advokatas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas K. Č. kalta dėl neteisėto versliÅ¡ko vertimosi profesine veikla, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , iÅ¡vadas grindė neteisingai interpretuotais įrodymais, selektyviai taikydamas teisės aktus; pats nuosprendis yra neiÅ¡samus, nemotyvuotas, sunkiai suvokiamas, dėl ko buvo suvaržytos K.

Č. procesinės teisės veiksmingai jį ginčyti. Nuteistoji pirmosios instancijos teisme neginčijo to, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu ir vietose atlygintinai atliko lÅ«pų, taip pat kitų veido sričių koregavimÄ â€žJuvederm“ prekės ženklo hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildais, kurio metu hialurono rÅ«gÅ¡tį medicinos priemonių pagalba, pažeidžiant odos audinių vientisumÄ , suÅ¡virkÅ¡davo asmenims į atitinkamos veido srities odÄ . Å ios aplinkybės neginčijamos ir pateiktu apeliaciniu skundu.

Taip pat byloje nėra ginčo ir dėl to, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos nėra iÅ¡davusi K. Č. licencijos, suteikiančios teisę verstis slaugos ar medicinos praktika, bei, kad ta pati įstaiga nėra iÅ¡davusi licencijos, reikalingos asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoms, ir įmonėms, kurių patalpose K. Č. atliko hialurono rÅ«gÅ¡ties injekcijas. Tačiau, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai K. Č. vykdytÄ veiklÄ priskyrė sveikatos priežiÅ«ros paslaugoms.

Gynėjo įsitikinimu, tokia veikla priskirtina grožio paslaugų teikimui, todėl K. Č. nepažeidė pagal BK 202 straipsnio 1 dalį suformuluotame kaltinime nurodytų teisės aktų, ji galėjo atlikti lÅ«pų, taip pat kitų veido sričių koregavimÄ â€žJuvederm“ prekės ženklo hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildais, procedÅ«ras ir neturėdama Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡duotos licencijos, suteikiančios teisę verstis slaugos ar medicinos praktika.

Taip pat gynėjas kategoriÅ¡kai neigia versliÅ¡kumo ir tyčios požymių buvimÄ K. Č. veikoje. Dar gynėjo skunde ginčijamas teismo sprendimas skirti K. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – turto – 11 180 Eur – konfiskavimÄ , bei praÅ¡oma iÅ¡ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 866,80 Eur turtinės žalos, atsiradusios pasibaigus paimtų grožio priemonių galiojimo terminui. Tuo tarpu prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama tik su ta nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta 13 vnt.

„Juvederm“ prekės ženklo hialurono užpildų grÄ Å¾inti K. Č., nurodant, jog Å¡ios priemonės buvo naudojamos pageidaujamam nusikalstamos veikos rezultatui pasiekti, todėl apylinkės teismas, nepripažinęs jų nusikalstamos veikos padarymo priemone (įrankiu), netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Dėl K. Č. kaltės pagal BK 202 straipsnio 1 dalį 8. Patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajai K.

Č. inkriminuotos BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl jos kaltės ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Nuosprendžiu nustatytos faktinės bylos aplinkybės, jame padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų bei teisingai įvertintų įrodymų visuma, kas lėmė tinkamÄ baudžiamojo įstatymo taikymÄ . PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamas nuosprendis taip pat yra pakankamai aiÅ¡kus (suprantamas), pagrįstas ir motyvuotas (aiÅ¡kiai motyvuotas ir įrodytas kiekvienas BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos bÅ«tinasis požymis), todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad Å¡iuo atveju, pirmosios instancijos teismui nepateikus konkrečių ir suprantamų savo sprendimų motyvų, iÅ¡ K.

Č. buvo atimta galimybė veiksmingai jį ginčyti, taip pažeidžiant jos teisę į gynybÄ . Abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertinti jo iÅ¡tirtus įrodymus ar teisės normas, kurias pažeidusi pripažinta K. Č., ir dėl to nuteistosios atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

9. BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliÅ¡kai ar stambiu mastu ėmėsi Å«kinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga (-s), ar kitokiu neteisėtu bÅ«du. Pagal BK 202 straipsnį Å«kinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla, neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Kitokie neteisėtos Å«kinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos bÅ«dai įstatymo dispozicijoje neatskleisti, tačiau kasacinės instancijos teismas, aiÅ¡kindamas BK 202 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, ne kartÄ yra nurodęs, kad neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu Å¡ios veiklos pobÅ«džiu.

Kitokiais neteisėtais veiklos bÅ«dais gali bÅ«ti pripažįstami tokie atvejai, kai: neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kuriÄ turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo (faktiÅ¡kai nuslėpus jÄ ir iÅ¡ jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus); akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidime) apibrėžtos veiklos ribos; licencija (leidimas) gauta (-s) pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2009, 2K-147/2010, 2K-490/2010, 2K-199/2011, 2K-48/2011, 2K-174/2012, 2K-7-58/2013, 2K-428/2014, 2K-37-689/2018, 2K-130-976/2018).

Baudžiamoji atsakomybė už šį nusikaltimÄ siejama su tokiais objektyviaisiais požymiais kaip versliÅ¡kumas arba stambus mastas. Å ie požymiai, rodantys didesnį neteisėtos veiklos pavojingumÄ , yra ir baudžiamosios bei administracinės atsakomybių atribojimo kriterijai, todėl jų nustatymas, kartu ir tinkamas motyvavimas, yra bÅ«tini tokio pobÅ«džio bylose. Nenustačius nė vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, neteisėta veikla užtraukia ne baudžiamÄ jÄ , o administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnį.

10. Å ios konkrečios bylos atveju K. Č. kaltinamajame akte buvo inkriminuotas tiek versliÅ¡kumo, tiek stambaus masto požymiai, tačiau pirmosios instancijos teismas stambaus masto požymį paÅ¡alino, konstatavęs, jog, atsižvelgiant į ANK 127 straipsnyje įtvirtintÄ reglamentavimÄ , jos neteisėtai vykdyta veikla negali bÅ«ti vertinama kaip vykdoma stambiu mastu, kadangi iÅ¡ neteisėtai vykdytos profesinės veiklos per 12 mėnesių K. Č. gavo 11 180 Eur pajamų, kas nevirÅ¡ija 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Teismų praktikoje versliÅ¡kumas kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis suprantamas kaip kriterijus, rodantis didesnį Å¡ios veikos pavojingumÄ nei analogiÅ¡ko administracinio nusižengimo (ANK 127 straipsnis), todėl jis negali bÅ«ti identifikuojamas formaliai ar vadovaujantis vien padarytų pažeidimų skaičiumi ir pan. ANK 127 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „vertimasis veikla“ ir BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „ėmimasis veiklos versliÅ¡kai“ iÅ¡ esmės reiÅ¡kia ne kÄ kita, kaip veiklos pastovumÄ , nuolatinį jos pobÅ«dį.

Tačiau versliÅ¡kumo sÄ voka apima ne tik veiklos pastovumÄ ir nuolatinį jos pobÅ«dį, bet ir kitus požymius, skiriančius jÄ nuo paprasto vertimosi Å«kine, profesine ar kitokia veikla sÄ vokos. Nors įstatyme versliÅ¡kumo samprata nėra aiÅ¡kiai apibrėžta, tačiau kasacinės instancijos teismo nutartyse, aiÅ¡kinant versliÅ¡kumo požymio turinį, nurodyta, kad jį galėtų rodyti parengiamųjų darbų neteisėtai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, Å¡ios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-574/2011, 2K-335/2012, 2K-7-58/2013, 2K-515/2014, 2K-303-507/2016 ir kt.).

VersliÅ¡kumas kaip baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus iÅ¡ esmės reiÅ¡kia didesnį neteisėtos Å«kinės, profesinės ar kitokios veiklos mastÄ (ir pavojingumÄ ), kurį galėtų rodyti iÅ¡vystyta neteisėto verslo infrastruktÅ«ra, platÅ«s ryÅ¡iai (pvz., su tiekėjais), aktyvi teikiamų paslaugų vartotojų paieÅ¡ka, samdomų darbuotojų buvimas, didelių organizacinių pastangų poreikis verslui vykdyti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-574/2011, 2K-335/2012, 2K-7-58/2013, 2K-515/2014, 2K-262-697/2016, 2K-7-102-222/2018 ir kt.).

11. Skundžiamu nuosprendžiu K. Č. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31, neturėdama Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡duotos licencijos, suteikiančios teisę verstis slaugos ar medicinos praktika, patalpose, neturinčiose licencijos teikti asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, naudodama medicinos priemones (prietaisus), tai yra, Å¡virkÅ¡tus su adata, už atlygį atliko ne mažiau kaip 80 medicininių-intervencinių procedÅ«rų – lÅ«pų, taip pat kitų veido sričių koregavimÄ ,,Juvederm“ prekės ženklo hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildais, kurių metu hialurono rÅ«gÅ¡tį medicinos priemonių (prietaisų) pagalba pažeidžiant odos audinių vientisumÄ , suÅ¡virkÅ¡davo asmenims į atitinkamos veido srities odÄ ir už Å¡ių intervencinių procedÅ«rų atlikimÄ gavo ne mažiau kaip 11 180 eurų pajamų.

Apylinkės teismas nustatė, jog tokiu bÅ«du K. Č. už atlygį atlikdama intervencines procedÅ«ras, kurias pagal 2016-09-05 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1067 patvirtintÄ Lietuvos medicinos normÄ MN 59:2016 „Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ atlikti galėjo gydytojas dermatovenerologas, pažeidė:

1) Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad teisę verstis tam tikros rÅ«Å¡ies sveikatos priežiÅ«ros praktika turi fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka gavę licencijÄ ir sertifikatÄ ;

2) Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad verstis medicinos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę gydytojas, turintis galiojančiÄ medicinos praktikos licencijÄ ;

3) Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad gydytojas verstis medicinos praktika gali tik sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, turinčioje licencijÄ teikti asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.

12. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog tiek Sveikatos sistemos įstatymas, tiek Medicinos praktikos įstatymas reglamentuoja bÅ«tent sveikatos bei jos priežiÅ«ros paslaugų teikimo tvarkÄ . Tokia iÅ¡vada iÅ¡plaukia iÅ¡analizavus Å¡ių įstatymų normas. Pagal Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 1 punktÄ asmens sveikatos priežiÅ«ra tai valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas – laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems keliÄ , padėti atgauti ir sustiprinti sveikatÄ .

Pagal to paties straipsnio 28 punktÄ sveikatinimo veikla - asmens sveikatos priežiÅ«ra, visuomenės sveikatos priežiÅ«ra, papildomoji ir alternatyvioji sveikatos priežiÅ«ra, medicinos priemonių rinkos subjektų veikla, farmacinė ir kita veikla, kurios rÅ«Å¡is ir reikalavimus jÄ vykdantiems subjektams nustato sveikatos apsaugos ministras. Medicinos praktikos įstatymo 2 straipsnio 9 punkte nurodyta, kad gydytojo pagal įgytÄ profesinę kvalifikacijÄ ir nustatytÄ kompetencijÄ atliekama sveikatos priežiÅ«ra, apimanti asmens sveikatos bÅ«klės tikrinimÄ , ligų profilaktikÄ , diagnozavimÄ ir ligonių gydymÄ .

Tai pat sutiktina, kad K. Č. veiklos – lÅ«pų ir kitų veido sričių „Juvederm“ prekės ženklo hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildais koregavimo, negalima priskirti asmens sveikatos sutrikimų diagnozei, pagalbai užkertant keliÄ sveikatos sutrikimų atsiradimui, pagalbai atgaunant sveikatÄ , sustiprinant sveikatÄ , sveikatos bÅ«klės tikrinimui, ligų profilaktikai, diagnozavimui ir ligonių gydymui, tačiau vien tik ta aplinkybė, kad procedÅ«ros buvo atliktos grožio (estetiniais), o ne gydymo ar sveikatos atstatymo bei stiprinimo tikslais, taip pat kitais tikslais, kurie įvardinti Sveikatos sistemos įstatyme ir Medicinos praktikos įstatyme, savaime nereiÅ¡kia, jog K.

Č. klientėms suteiktos paslaugos, kurios atliekamos intervenciniu bÅ«du – hialurono užpildÄ suÅ¡virkščiant į veido odÄ , tokiu bÅ«du pažeidžiant odos vientisumÄ , negali bÅ«ti laikomos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimu.

13. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, spręsdamas kaip turėtų bÅ«ti kvalifikuojamos K. Č. klientėms suteiktos paslaugos – veido sričių (daugiausiai lÅ«pų) koregavimas hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildais, t. y. ar kaip grožio paslaugos, ar kaip asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atliktų procedÅ«rų pobÅ«dį, nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ ir teisiamajame posėdyje apklaustų skirtingų sričių specialisčių paaiÅ¡kinimus, kuriuos įvertinęs, apylinkės teismas padarė visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jų paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog hialurono rÅ«gÅ¡ties injekcijos yra priskiriamos gydytojo dermatovenerologo bei plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo kompetencijai.

Å i jų kompetencija yra nustatyta 2019-12-20 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1496 patvirtintoje Lietuvos medicinos normoje MN 146:2019 „Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas“ bei 2016-09-05 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1067 patvirtintoje Lietuvos medicinos normÄ MN 59:2016 „Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Jau vien tokių procedÅ«rų priskyrimas bÅ«tent gydytojo dermatovenerologo ir plastinės rekonstrukcijos chirurgo gydytojo kompetencijai, leidžia spręsti, jog tokio pobÅ«džio procedÅ«ros turi bÅ«ti ir yra priskiriamos medicininėms procedÅ«roms, kurias atlikti gali ne kiekvienas asmuo, o tik fiziniai asmenys, įstatymų nustatytais atvejais gavę atitinkamÄ licencijÄ , įmonės bei įstaigos Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gavusios licencijas.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog tai, kad lÅ«pų ir kitų veido sričių koregavimas hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildais yra priskirtinas sveikatos priežiÅ«ros specialistų kompetencijai, kad tokių procedÅ«rų atlikti negali kosmetologas, patvirtina ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos raÅ¡tų turinys. 13.1. 2020-05-21 Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos raÅ¡te Nr. D12-156-1.25 nurodoma, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, lÅ«pų putlinimas hialurono rÅ«gÅ¡ties injekcijomis bei tokių intervencinių procedÅ«rų, kaip pvz. hialurono rÅ«gÅ¡ties, botulino toksino injekcijų, mezoterapijos, lÅ«pų tÅ«rio bei kontÅ«ro korekcija ir kt. procedÅ«rų, atlikimas priskirtas sveikatos priežiÅ«ros specialistų – gydytojų (pvz., gydytojo dermatovenerologo, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo) ir slaugytojų (gydytojui paskyrus) kompetencijai, kuriÄ apibrėžia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintos atitinkamos Lietuvos medicinos normos. 2020-08-24 Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos raÅ¡te Nr. D4-8314-(1.20), nurodoma, kad kosmetiko kompetencijÄ ir funkcijas, kurias gali atlikti kosmetikas, konkrečiai apibrėžė iki 2020-01-16 galiojusi Lietuvos sveikatinimo norma SN 1:1995 ,,Kosmetikė (kosmetikas).

Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencijos ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1995-08-02 įsakymu Nr. 411 ,,Dėl Lietuvos sveikatinimo normos SN 1:1995 ,,Kosmetikė (kosmetikas). Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencijos ir atsakomybė“ tvirtinimo“. Vadovaujantis minėtos normos nuostatomis, kosmetiko kompetencijai nebuvo priskirtas lūpų putlinimo, senėjančios odos korekcijos botulino toksino ir panašių intervencinių/invazinių procedūrų atlikimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, minėtų procedÅ«rų atlikimas yra priskirtas sveikatos priežiÅ«ros specialistų – gydytojo dermatovenerologo ir plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo, bei slaugytojų (gydytojui paskyrus) kompetencijai, kuriÄ apibrėžia Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintos atitinkamos Lietuvos medicinos normos. Pažymėtina, kad teisės normų, apibrėžiančių kosmetologo profesinę kvalifikacijÄ nėra <...> Tačiau pažymėtina, kad kosmetologas negali atlikti tų procedÅ«rų, kurios yra priskirtos gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiÅ«ros specialistų kompetencijai (5 t., b. l. 122–123). 13.2.

Specialistė E. S., Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugomos ministerijos Specialistų licencijavimo skyriaus vedėja, teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad lÅ«pų putlinimas hialurono rÅ«gÅ¡ties injekcijomis yra priskiriamas gydytojo dermatovenerologo ir plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo kompetencijai. Lietuvos Respublikos teisės aktai vienareikÅ¡miÅ¡kai apibrėžia, kad gydytojai ir kiti asmens sveikatos priežiÅ«ros specialistai asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas gali teikti tik asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, o įstaigai statusÄ suteikia asmens sveikatos priežiÅ«ros licencija ir joje nurodytos paslaugos, kokias gali teikti.

Å iÄ licencijÄ Ä¯staigai iÅ¡duoda Akreditavimo tarnyba. Grožio salone intervencinių procedÅ«rų atlikti negalima. 13.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos raÅ¡te 2020-09- Nr. (10.1.1.2E-422) 10 nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos medicinos norma MN 59:2016 „Gydytojas dermatovenerologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V-1067 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 59:2016 „Gydytojas dermatovenerologas.

Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ (toliau – medicinos norma MN 59:2016), Lietuvos medicinos norma MN 146:2019 „Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apaugos ministro 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-1496 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 146:2019 „Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas“ patvirtinimo“ (toliau –medicinos norma MN 146:2019), invazinių ir (ar) intervencinių procedūrų (tarp jų ir lūpų putlinimo hialurono rūgšties ir kitais užpildais) atlikimas gydymo ir (ar) estetiniais tikslais yra priskirtas sveikatos priežiūros specialistų – gydytojo dermatovenerologo, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojų kompetencijai.

Pagal medicinos normÄ MN 59:2016, atsluoksniuoti odÄ (cheminiai Å¡veitimai), koreguoti senėjančiÄ odÄ ir gleivines konservatyviaisiais bei invaziniais metodais (mezoterapija, biorevitalizacija, trombocitų praturtinta plazma, užpildais, siÅ«lais, botulino toksino injekcijomis), atlikti kitas estetines, kosmetines ir korekcines procedÅ«ras; koreguoti hiperhidrozę konservatyviaisiais, invaziniais (botulino toksino injekcijomis, jonoforeze) ir kitais metodais; atlikti odos fizinių ir fizinių-cheminių poveikių procedÅ«ras (fototerapijÄ , foto-chemoterapijÄ (PŪVA), fotodinaminį gydymÄ ); atlikti kitas lazerio ir intensyvios pulsinės Å¡viesos procedÅ«ras - yra gydytojo dermatovenerologo kompetencija.

Å ias ir kitas, gydytojo dermatovenerologo kompetencijai priskirtinas procedÅ«ras, gali atlikti tik asmens sveikatos priežiÅ«ros specialistas (gydytojas dermatovenerologas). Pagal medicinos normÄ MN 146:2019 įvairias injekcijas, punkcijas diagnostikos ir gydymo tikslais (botulino toksino, hialurono rÅ«gÅ¡ties ir kitų medikamentų bei medicinos priemonių, kraujo ir jo komponentų, biologinių audinių ir lÄ stelių kultÅ«rų), kitas estetines, kosmetines ir korekcines procedÅ«ras; atjauninimo procedÅ«ras, naudodamas užpildus, botulino toksinÄ , biologinių audinių ir lÄ stelių kultÅ«rų ir kitas injekcijas, įveriamus chirurginius siÅ«lus, gali atlikti plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, lÅ«pų putlinimo hialurono rÅ«gÅ¡ties injekcijomis procedÅ«ra (-os) priskirtina (-os) asmens sveikatos priežiÅ«ros specialistų kompetencijai. Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimus reglamentuojančioje Lietuvos higienos normoje HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-633 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 117:2007), grožio paslauga apibrėžiama kaip paslauga, kurios tikslas – įvairiomis priemonėmis ir bÅ«dais iÅ¡laikyti ar pagerinti žmogaus plaukų, veido, kÅ«no, nagų iÅ¡vaizdÄ , apsaugoti ir (arba) palaikyti gerÄ plaukų, odos, nagų bÅ«klę, paryÅ¡kinti patraukliuosius bruožus ir kuri teikiama naudojant priemones ar prietaisus, kurie pagal gamintojo nurodytas instrukcijas (rekomendacijas, apraÅ¡ymÄ , nurodytÄ paskirtį) skirti buitiniam ir (arba) grožio paslaugų teikėjui profesionaliajam naudojimui, taip pat medžiagas, priemones ir prietaisus, kurie nėra kraujo komponentai, vaistiniai preparatai ir (arba) kurių sudėtyje nėra vaistinių preparatų.

Prie Å¡ių paslaugų priskiriamos plaukų priežiÅ«ros, veido ir kÅ«no priežiÅ«ros, nagų priežiÅ«ros, tatuiravimo, ilgalaikio makiažo, papuoÅ¡alų vėrimo paslaugos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad hialurono rÅ«gÅ¡ties ir (ar) jos druskų preparatai injekcijomis Lietuvoje yra tiekiami į rinkÄ kaip vaistiniai preparatai (injekcijoms į kelio sÄ narį) arba kaip III klasės medicinos prietaisai (raukÅ¡lių iÅ¡lyginimui, injekcijoms į kelio sÄ narį). Clostridium botulinum toksino preparatai yra registruoti Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų, Bendrijos vaistinių preparatų registre, priskirtini vaistams ir vartotini kaip vaistai.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo nuostatas, grožio paslaugos nepriskiriamos sveikatos priežiÅ«ros (asmens sveikatos) paslaugų grupei. Grožio paslaugų teikėjas privalo veiklÄ vykdyti turėdamas leidimÄ -higienos pasÄ grožio paslaugų teikimo veiklai, laikytis HN 117:2007 reikalavimų, teikti tik tas veido ir kÅ«no priežiÅ«ros paslaugas (atlikti procedÅ«ras), kurios nepriskirtinos asmens sveikatos priežiÅ«ros specialisto kompetencijai.

Pastebėtina, kad nuo 2020 m. sausio 24 d. netekusioje galios Lietuvos sveikatinimo normoje SN 1:1995 „Kosmetikė (kosmetikas). Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1995 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 411 „Dėl Lietuvos sveikatinimo normos „Kosmetikė (kosmetikas). Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“ tvirtinimo“ (toliau – SN 1:1995), buvo reglamentuojama, kad kosmetikės kompetencijai priskirtinos tik higieninės (sveikatinimo rūšis, padedanti išlaikyti natūralų žmogaus kūno grožį, profilaktinėmis priemonėmis išsaugant odos ir jos priedų fiziologines savybes) ir dekoratyvinės kosmetikos paslaugos.

SN 1:1995 buvo nurodyta, kad gydomosios kosmetikos (asmens sveikatos priežiūros rūšis, kurios tikslas – gydyti žmogaus išvaizdai kenkiančias odos, plaukų ir burnos ertmės organų ligas, taisyti ligų sukeltus, įgimtus arba įgytus išvaizdos trūkumus) ir gydomosios chirurginės kosmetikos (asmens sveikatos priežiūros rūšis, kai išvaizdos defektai šalinami operuojant) veiklas gali vykdyti tik gydytojai specialistai. Vadovaujantis Ambulatorinių estetinės chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. sausio 6 d.

įsakymu Nr. V-l 1 „Dėl Ambulatorinių estetinės chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, priedo 1.2 papunkčiu, audinių užpildų injekcijos yra priskirtos ambulatorinei estetinės chirurgijos paslaugai. 13.4. Specialistė A. E., Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos skyriaus patarėja, teisiamajame posėdyje paaiškino, kad lūpų putlinimas hialurono rūgšties injekcijomis yra priskiriamas asmens sveikatos priežiūros specialistų kompetencijai.

Medicinos normos yra pagrindinis dokumentas kuris apibrėžia sveikatos priežiÅ«ros specialistų kompetencijÄ ir tai reglamentuoja Medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, jog medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rÅ«Å¡is ir gydytojo kompetencijÄ nustato sveikatos apsaugos ministras. Sveikatos apsaugos ministras priima medicinos normas. Gydytojo dermatovenerologo veiklÄ reguliuoja medicinos norma MN 59:2021, plastinės rekonstrukcijos chirurgijos gydytojo – MN 146:2019. BÅ«tent Å¡iose medicinos normose numatyta, kad Å¡ių sričių gydytojai savo kompetencijÄ gali atlikti įvairias injekcijas diagnostikos ir gydymo tikslais botulino, hialurono rÅ«gÅ¡ties medikamentais.

Atsižvelgiant į tai Sveikatos apsaugos ministerija pateikė į bylÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios procedÅ«ros priskiriamos gydytojo kompetencijai. Iki 2019 m. gruodžio 20 d. lÅ«pų pultinimas hialurono rÅ«gÅ¡ties injekcijomis buvo priskirtas tik gydytojo dermatovenerologo kompetencijai. Hialurono rÅ«gÅ¡ties procedÅ«ros gali bÅ«ti atliekamos tiek gydymo, tiek estetikos tikslais. Sveikatos apsaugos ministras 2020-01-06 iÅ¡leido įsakymÄ dėl ,,Ambulatorinių estetinės chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimų“, nes iÅ¡ esmės estetines paslaugas gali teikti įvairių profesinių kvalifikacijų specialistai, priklausomai nuo to, kokios kompetencijos apibrėžtos jų medicinos normoje, tai: gydytojai urologai, akuÅ¡eriai-ginekologai ir pan.

Ambulatorinės estetinės chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimo apraÅ¡o priede – paslaugų sÄ rašę (1. 2 papunktis) yra numatytos audinių užpildų injekcijos. Užpildai gali bÅ«ti kolagenas, hialuronas, riebalai ir kiti. <...> Injekcijos hialurono rÅ«gÅ¡timi yra intervencinė procedÅ«ra. LÅ«pų pultinimo procedÅ«ra priskiriama gydytojo specialisto kompetencijai ir ji numatyta teisės aktuose – gydytojo dermatovenerologo bei plastinės rekonstrukcijos chirurgijos gydytojo medicinos normose ir Ambulatorinės estetinės chirurgijos apraÅ¡e. 13.5.

Specialistė V. G., Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos saugos skyriaus patarėja, teisiamajame posėdyje paaiškino, kad grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai yra apibrėžti Lietuvos Respublikos Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, Sveikatos sistemos įstatyme. Įstatymuose yra aptarti reikalavimai patalpoms, instrumentų priežiūrai, kai kurie reikalavimai dėl mokymų bei bendrieji reikalavimai, kurie užtikrina, kad paslauga bus saugi vartotojui.

Veiklos, kurioms yra iÅ¡duodamos leidimas – higienos pasas – yra numatytos Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje, tai: plaukų priežiÅ«ros paslaugos, veido priežiÅ«ros paslaugos, kÅ«no priežiÅ«ros paslaugos, nagų priežiÅ«ros paslaugos, tatuiravimo paslaugos, ilgalaikio makiažo paslaugos, papuoÅ¡alų vėrimo paslaugos. Asmuo pradėti vykdyti tokiÄ veiklÄ gali tik gavęs leidimÄ â€“ higienos pasÄ , kurį iÅ¡duoda Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Higienos paso iÅ¡davimo metu yra įvertinama atitiktis higienos normos reikalavimui. Higienos pasas yra iÅ¡duodamas arba fiziniam, arba juridiniam asmeniui tokiai veiklai vykdyti. Pagal higienos normÄ HN 117:2007 Sveikatos apsaugos ministerija laikosi nuoseklios pozicijos, jog lÅ«pų putlinimas hialurono rÅ«gÅ¡ties ir botokso injekcijomis yra asmens sveikatos priežiÅ«ros paslauga ir jų grožio paslaugų teikėjas negali teikti. Higienos normos HN 117:2007 4.5 punktas nurodo, kad grožio paslauga, tai paslauga, kurios tikslas – įvairiomis priemonėmis ir bÅ«dais iÅ¡laikyti ar pagerinti žmogaus plaukų, veido, kÅ«no, nagų iÅ¡vaizdÄ , apsaugoti ir (arba) palaikyti gerÄ plaukų, odos, nagų bÅ«klę, paryÅ¡kinti patraukliuosius bruožus ir kuri teikiama naudojant priemones ar prietaisus, kurie pagal gamintojo nurodytas instrukcijas (rekomendacijas, apraÅ¡ymÄ , nurodytÄ paskirtį) skirti buitiniam ir (arba) grožio paslaugų teikėjui profesionaliajam naudojimui, taip pat medžiagas, priemones ir prietaisus, kurie nėra kraujo komponentai, vaistiniai preparatai ir (arba) kurių sudėtyje nėra vaistinių preparatų.

Prie Å¡ių paslaugų priskiriamos plaukų priežiÅ«ros, veido ir kÅ«no priežiÅ«ros, nagų priežiÅ«ros, tatuiravimo, ilgalaikio makiažo, papuoÅ¡alų vėrimo paslaugos. Jau vien dėl to nei botulino injekcijos, nei hialurono rÅ«gÅ¡ties injekcijos negalėtų bÅ«ti vertinamos kaip grožio paslauga ir atliekamos grožio salone. Kitos intervencinės grožio paslaugos yra neatsiejamos nuo paties grožio paslaugos apibrėžimo ir negali bÅ«ti taikomos atskirai. Ir kitos intervencinės grožio paslaugos yra iÅ¡vardintos higienos normoje HN 117:2007 ir tarp tų, kurios nėra tiksliai iÅ¡vardintos galima paminėti: odos valymÄ , inkÅ¡tirų Å¡alinimÄ naudojant adatėlę.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad higienos normoje HN 117:2007 grožio paslaugų skirstymas į A ir B kategorijas, tai tikslas nėra suteikti teisę grožio paslaugų teikėjams teikti kažkokių papildomų paslaugų arba teikti asmens sveikatos priežiūros kompetencijai priskiriamų paslaugų. Šio skirstymo tikslas – reglamentuoti skirtingus šioms paslaugoms taikymus reikalavimus instrumentų priežiūrai, nuvalymui, sterilizavimui ir šie reikalavimai nurodyti higienos normos priede. 13.6.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2020-10 rašte Nr. (10-12 1.10)2 nurodoma, kad Lietuvos higienos normoje HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros Įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012-10-19 įsakymu Nr. V-946 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros Įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai patvirtinimo“ (toliau – HN 47-1) pateikta invazinės procedūros apibrėžtis – tai odos pradūrimas ar pjūvis arba bet kokios medicininės priemonės Įterpimas i kūno audinius ar ertmes diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos tikslais.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, invazinės grožio paslaugos – tai paslaugos, kurios nepriskiriamos invazinėms sveikatos priežiūros paslaugoms (procedūroms) ir kurių metu nėra naudojamos medicinos priemonės. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vertinant procedūras su hialurono rūgštimi, būtina nustatyti kokiai gaminių grupei ši rūgštis yra priskirta, t. y. ar ji priskiriama kosmetikos gaminiams, ar medicinos priemonėms. Pažymėtina, kad hialurono rūgštis kaip kosmetikos gaminys negali būti naudojama invazinėms procedūroms atlikti, vadovaujantis kosmetikos gaminio apibrėžtimi bei hialurono rūgšties funkcija kosmetikos gaminiuose.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių pateikta kosmetikos gaminio apibrėžtis: „kosmetikos gaminys “ – tai medžiaga arba miÅ¡inys, skirtas iÅ¡orinėms žmogaus kÅ«no dalims (epidermiui, plaukams, nagams, lÅ«poms ir iÅ¡oriniams lyties organams) arba dantims ar burnos ertmės gleivinei, norint tik arba daugiausia valyti, kvėpinti, pakeisti iÅ¡vaizdÄ , apsaugoti iÅ¡laikyti jų gerÄ bÅ«klę arba paÅ¡alinti kÅ«no kvapus. 1996-05-08 Komisijos sprendimu sukurtame kosmetikos gaminiuose naudojamų ingredientų inventoriuje ir bendrojoje nomenklatÅ«roje 96/335/EB (Oficialusis leidinys L 132, 01/06/1996p. 0001 - 0684) hialurono rÅ«gÅ¡tis įvardinta kaip atliekanti antistatiko ar drėkiklio funkcijÄ .

Jei gaminys yra naudojamas „įvedant“ (injekcijos ir pan.) į gilesnius odos sluoksnius, kai yra įtakojamos fiziologinės odos funkcijos, toks gaminys negali būti priskirtas kosmetikos gaminių grupei (neatitinka kosmetikos gaminio apibrėžimo).Tuo tarpu hialurono rūgštis, kuri injekcijų ar kitų invazinių procedūrų būdu įterpiama į kūno audinius yra priskirta medicinos priemonėms. <...> Taigi, hialurono rūgštis gali būti naudojama grožio paslaugoms teikti, jei ji yra kosmetikos gaminio sudėtinė dalis ir skirta odos drėkinimui ar antistatinei funkcijai.

Pažymėtina, kad Lietuvos higienos normoje HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-08-01 įsakymu Nr. V-633 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 117) numatytas tik kosmetikos gaminių bei dažų, skirtų tatuiravimui ir permanentiniam makiažui atlikti naudojimas teikiant grožio paslaugas. Pažymėtina, kad tatuiravimo dažai ir dažai, skirti permanentiniam makiažui atlikti yra klasifikuojami kaip cheminės medžiagos ir jų naudojimas negali būti lyginamas su kosmetikos gaminių ar medicinos priemonių naudojimu, nes dažai turi atitikti Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo reikalavimus.

HN 117 pateiktas invazinių procedÅ«rų sÄ raÅ¡as: tatuiravimo, ilgalaikio makiažo, papuoÅ¡alų vėrimo, plaukų skutimo, manikiÅ«ro ir pedikiÅ«ro (kai karpomos nagų odelės), taip pat paminėtos kitos invazinės grožio paslaugos. NVSC vertinimu, kitos invazinės grožio paslaugos – tai paslaugos, kurios turi panaÅ¡iÄ technologijÄ , kaip HN 117 iÅ¡vardintos konkrečios invazinės grožio procedÅ«ros. NVSC vertina kitas invazines grožio paslaugas pagal grožio paslaugų teikėjo nurodytus/naudojamus konkrečius produktus, Å¡ių produktų gamintojo naudojimo instrukcijas, atitikties sertifikatus bei procedÅ«ros atlikimo technologijÄ .

Pažymime, kad teisinis reglamentavimas yra skirtas ne konkrečiai medžiagai, o produktų/gaminių grupei. Kaip minėta aukščiau hialurono rūgštis gali būti naudojama kaip ingredientas kosmetikos gaminiuose arba kaip veiklioji medžiaga medicinos priemonėse. Tuo tarpu botulino toksinas yra tam tikrų vaistų veiklioji medžiaga. Kosmetikos gaminius reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių, medicinos priemones – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 201701-19 įsakymas Nr. V- 64 „Dėl Medicinos priemonių (prietaisų) saugos techninio reglamento ir Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos priemonių (prietaisų) saugos techninio reglamento patvirtinimo“, vaistus – Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas. 13.7.

Specialistė R. L., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė, teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad Lietuvos higienos norma HN117-2017 yra Nacionalinio sveikatos centro priežiÅ«roje. Å ia higienos norma yra vadovaujamasi teikiant grožio paslaugas. Pagal Å¡iÄ higienos normÄ asmuo, teikiantis grožio paslaugas, negali atlikti lÅ«pų putlinimo hialurono rÅ«gÅ¡timi. Kosmetikoje negalima naudoti hialurono rÅ«gÅ¡ties injekcijomis, galima naudoti tik iÅ¡oriÅ¡kai, kaip ingridientÄ .

Hialurono rÅ«gÅ¡tis pagal Europos reglamentÄ 2017-745 priskirta medicinos priemonėms. Su medicinos priemonėmis gali dirbti tik sveikatos priežiÅ«ros specialistas. Hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildai arba mikroimplantai ir juos galima leisti tiek į lÅ«pas, skruostus, lytinius organus, krÅ«tis, sėdmenis. Visa tai skiriasi, priklausomai nuo to, kokia molekulinė masė, tankumas, taigi, tam reikalingos labai gilios medicininės žinios. Tik gydytojas gali nuspręsti, į kokį odos sluoksnį galima suleisti hialurono rÅ«gÅ¡tį.

Hialurono rÅ«gÅ¡ties injekcijas grožio tikslais gali suleisti tik gydytojas dermatovenerologas arba plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas, nes tik jie turi teisę dirbti su medicininiais preparatais. Kosmetikas grožio salonuose gali atlikti intervencines (pažeisdami odos vientisumÄ ) procedÅ«ras, tokias kaip auskarų vėrimas, permanentinis makiažas, kada skverbiamasi į labiau pavirÅ¡inius odos sluoksnius, tačiau kosmetikas grožio salonuose jokiu bÅ«du negali įvesti medicinos priemonių, pažeisdamas odos vientisumÄ .

Pagal Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 21 straipsnį kosmetikai gali vykdyti grožio paslaugų veiklÄ (plaukų priežiÅ«ros paslaugos, veido priežiÅ«ros paslaugos, kÅ«no priežiÅ«ros paslaugos, nagų priežiÅ«ros paslaugos, tatuiravimo paslaugos, ilgalaikio makiažo paslaugos, papuoÅ¡alų vėrimo paslaugos). Jiems reikalingas leidimas –higienos pasas, kuris iÅ¡duodamas prieÅ¡ pradedant vykdyti tokiÄ veiklÄ . Grožio salonų priežiÅ«rÄ ir kontrolę atlieka Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Higienos norma HN 117:2007 ,,Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ apibrėžia grožio procedÅ«ras, kurias galima atlikti grožio salonuose. A kategorijos grožio paslauga – grožio paslauga, kuriÄ teikiant pažeidžiama paslaugos gavėjo oda arba gleivinė ir tam skirtas instrumentas gali bÅ«ti užterÅ¡iamas krauju arba kitais kÅ«no skysčiais. Prie Å¡ių paslaugų priskiriamos tatuiravimo, ilgalaikio makiažo, papuoÅ¡alų vėrimo, plaukų skutimo, manikiÅ«ro ir pedikiÅ«ro (kai karpomos nagų odelės) ir kitos invazinės grožio paslaugos.

14. AukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų raÅ¡tų turinį, tame tarpe ir juose analizuojamų teisės normų turinį, paaiÅ¡kinimus specialisčių, dirbančių atitinkamas asmens sveikatos priežiÅ«ros, medicinos praktikos, grožio paslaugų teikimo sritis prižiÅ«rinčiose, kontroliuojančiose institucijose, neįžvelgia pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, jog lÅ«pų ir kitų veido sričių putlinimas hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildais, juos Å¡virkÅ¡tu ir adata suleidžiant į odÄ , yra priskiriamas iÅ¡imtinai tik medicinos praktika besiverčiančių gydytojų dermatovenerologo ir plastinės rekontrukcinės chirurgijos gydytojų kompetencijai ir tokiai veiklai vykdyti yra bÅ«tina licencija (leidimas), iÅ¡duodama Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o tokias procedÅ«ras galima atlikti tik sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, turinčiose Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡duotas licencijas.

Nors kaip teisingai pastebima apeliaciniame skunde, grožio paslaugas apibrėžiančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-633 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ 4.1 punkte yra nurodoma, jog be tatuiravimo, ilgalaikio makiažo, papuoÅ¡alų vėrimo, plaukų skutimo, manikiÅ«ro ir pedikiÅ«ro (kai karpomos nagų odelės) paslaugų grožio paslaugoms priskirtinos ir kitos invazinės grožio paslaugos, ir kÄ konkrečiai apima terminas „kitos invazinės grožio paslaugos“ Å¡ioje higienos normoje konkrečiai nėra detalizuota, tačiau tuo pačiu yra akivaizdu, jog panaudotas terminas „kitos invazinės grožio paslaugos“ nesuteikia teisės grožio paslaugų teikėjų atlikti absoliučiai visas invazines procedÅ«ras, kurios, konkretaus grožio paslaugų teikėjo subjektyviu supratimu ar jo manymu, laikytinos grožio procedÅ«ra.

Kaip nurodyta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos raÅ¡te Nr. (10-12 1.10), “kitos invazinės paslaugos” – tai paslaugos, kurios turi panaÅ¡iÄ technologijÄ , kaip Lietuvos higienos normoje HN 117:2007 iÅ¡vardintos konkrečios invazinės grožio procedÅ«ros. Neabejotina, jog, lyginant paslaugų atlikimo technologijas, veido srities koregavimas hialurono rÅ«gÅ¡timi, kai rÅ«gÅ¡tis yra suleidžiama į odÄ , negali bÅ«ti prilyginama tatuiravimo, ilgalaiko makiažo procedÅ«rai, juo labiau, manikiÅ«ro ir pedikiÅ«ro, veido valymo, plaukų priežiÅ«ros paslaugoms.

Atliekant manikiÅ«ro, pedikiÅ«ro, plaukų priežiÅ«ros paslaugas į žmogaus odos audinius apskritai nėra skverbiamasi. Tuo tarpu atliekant veido valymÄ (jei naudojamos adatėlės inkÅ¡tirų ir spuogų Å¡alinimui), teikiant tatuiravimo, ilgalaikio makiažo paslaugÄ , oda nėra pažeidžiama taip stipriai, kaip įšvirkščiant hialurono rÅ«gÅ¡tį į veido sritį, tikslu jÄ paputlinti. Hialurono rÅ«gÅ¡tis, kuri kosmetologijoje, nors ir gali bÅ«ti naudojama, tačiau tik iÅ¡oriÅ¡kai odos drėkinimui ar antistatinei funkcijai atlikti, adatos pagalba yra suleidžiama į daug gilesnius odos sluoksnius, tuo odos vientisumÄ pažeidžiant ženkliai labiau, nei kitų paminėtų procedÅ«rų atveju, dėl ko reikalinga turėti gilesnių medicinių žinių, nei kad jos įgyjamos studijuojant kosmetologijos studijų programÄ .

15. Apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundu argumentu, jog pateikti valstybinių institucijų atsakymai raÅ¡tu bei pirmosios instancijos teisme apklaustų specialisčių paaiÅ¡kinimai yra prieÅ¡taringi ir jais nebuvo paÅ¡alintos abejonės dėl to, kaip turėtų bÅ«ti kvalifikuojamos K. Č. teiktos paslaugos - ar kaip sveikatos priežiÅ«ros, ar kaip grožio priežiÅ«ros paslaugos, kieno kompetencijai jos priskirtinos, kas neva tai patvirtina teisinio reglamentavimo neaiÅ¡kumÄ bei neiÅ¡baigtumÄ Å¡ioje srityje.

Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , nuteistosios gynėjas skunde nepagrįstai iÅ¡skiria tik maÅ¾Ä dalį raÅ¡tuose iÅ¡dėstytų teiginių, taip pat atskirus specialisčių teisme duotų paaiÅ¡kinimų fragmentus, juos interpretuodamas savo ginamajai palankia linkme ir visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į bendrÄ jų kontekstÄ . Toks vertinimas yra negalimas. Å iuo atveju, vertinant institucijų raÅ¡tuose pateiktÄ informacijÄ , taip pat specialisčių paaiÅ¡kinimus, bÅ«tina atsižvelgti į jų visumÄ , palyginti tarpusavyje bei aptarto teisinio reglamentavimo kontekste.

O kaip matyti, tiek Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos raÅ¡tuose, tiek Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos raÅ¡te, tiek Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos raÅ¡te, įvertinus galiojantį teisinį reglamentavimÄ , iÅ¡ esmės buvo padarytos analogiÅ¡kos iÅ¡vados, jog tokios intervencinės procedÅ«ros kaip lÅ«pų putlinimo ir kitų veido sričių kontÅ«ro korekcija, įšvirkščiant hialurono rÅ«gÅ¡tį į odos audinius, yra priskirtinos sveikatos priežiÅ«ros specialistų kompetencijai ir gali bÅ«ti atliekamos tik sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, įstatymų nustatyta tvarka gavusiose licencijas.

TÄ patį nurodė ir teisme apklaustos specialistės: E. S. - Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugomos ministerijos Specialistų licencijavimo skyriaus vedėja; R. L. - Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė; A. E. - Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos skyriaus patarėja; V. G. - Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos saugos skyriaus patarėja.

16. IÅ¡ esmės skirtinga informacija buvo nurodyta tik Lietuvos statistikos departamento raÅ¡te, kuriame teigiama, jog pagal Ekonominės veiklos rÅ«Å¡ių klasifikatorių (toliau – EVRK 2 red.), patvirtintÄ Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 226 „Dėl ekonominės veiklos rÅ«Å¡ių klasifikatoriaus patvirtinimo“, į 96.02 klasę „Kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla“ įeina įvairios plaukų, nagų, veido grožio procedÅ«ros bei priežiÅ«ros paslaugos, kosmetinės procedÅ«ros ir panaÅ¡aus pobÅ«džio veikla, todėl permanentinio makiažo bei lÅ«pų putlinimo hialurono rÅ«gÅ¡ties injekcijomis paslaugos priskiriamos Å¡iai klasei.

Taip pat raÅ¡te nurodoma, kad konsultuodami verslo subjektus dėl EVRK 2 red. naudojimo, institucijos specialistai vadovaujasi klasifikavimo taisyklėmis, klasifikatoriaus skyrių, grupių ir klasių aiÅ¡kinamosiomis pastabomis bei vykdomos veiklos apibÅ«dinimu. Taip pat, esant poreikiui, remiasi ir kitais Integruoto tarptautinių klasifikatorių sistemos klasifikatoriais. EVRK 2 red. aiÅ¡kinamųjų pastabų paskirtis – padėti suprasti kokio pobÅ«džio veiklos priskiriamos konkrečiai EVRK 2 red. klasei, tačiau jose pateiktas pavyzdinis veiklų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis.

EVRK 2 red. yra susistemintas visuomeninių ir ekonominių veiklos rÅ«Å¡ių, egzistuojančių Å¡alies Å«kyje, rinkinys, kurio klasifikavimo vienetas yra veiklos rÅ«Å¡is. Jis yra svarbi statistinės informacijos pagal ekonominės veiklos rÅ«Å¡is palyginimo priemonė, tačiau EVRK 2 red. nėra teisės aktas, reguliuojantis ekonominės veiklos vykdymo sÄ lygas. Klasifikuojant pagal EVRK 2 red., neturi reikÅ¡mės gamybos vieneto nuosavybės forma, teisinės organizacijos tipas arba veikimo bÅ«das, nes tokie kriterijai nėra susiję su vykdomos veiklos charakteristikomis.

Vienetai, vykdantys tÄ pačiÄ ekonominę veiklÄ , yra priskiriami tai pačiai EVRK 2 red. kategorijai, nepriklausomai nuo veiklos vykdymo vietos, licencijų reikalingų tai veiklai vykdyti, patalpų paskirties ar kitos atitikties tai veiklai nustatytiems teisiniams reikalavimams. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad veiklos rÅ«Å¡ių sritys yra reglamentuojamos atitinkamais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Statistikos departamentas, vadovaudamasis Tarptautinių ir nacionalinių klasifikatorių tvarkymo ir naudojimo valstybės ir žinybiniuose registruose ir valstybės informacinėse sistemose taisyklėmis, patvirtintomis 2005 m. kovo 3 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 247, teikia kitoms institucijoms ir kitiems naudotojams metodinę pagalbÄ dėl ekonominės veiklos rÅ«Å¡ių klasifikavimo pagal EVRK 2 red., bet nėra atsakingas už klasifikatoriaus naudojimÄ ne statistikos tikslais. Kiekviena įstaiga ar institucija, pasirinkusi naudoti klasifikatorių savo reikmėms, pati nustato klasifikatoriaus naudojimo taisykles, bei prisiima atsakomybę už klasifikatoriaus naudojimÄ administraciniais ar kitais tikslais. 16.1. Specialistė L.

K., Statistikos departamento Metodologijos ir kokybės skyriaus patarėja, teisme parodė, kad Ekonominės veiklos rÅ«Å¡ių klasifikatorius galioja nuo 2008 metų, jis reikalingas statistikos tikslais ir informacijai koduoti. Ekonominės veiklos rÅ«Å¡ių klasifikatoriaus kodas yra priskiriamas pagal veiklos pobÅ«dį. Jeigu asmeniui kyla sunkumų susirandant tam tikros veiklos rÅ«Å¡ies klasifikatoriaus kodÄ , Statistikos departamentas gali asmenį pakonsultuoti (raÅ¡tu, žodžiu, telefonu, elektroniniu paÅ¡tu), tačiau jų konsultacijos yra tik rekomendacinio pobÅ«džio, kadangi jie nevertina, kokiÄ veiklÄ asmuo vykdo iÅ¡ tikrųjų.

Be to, jų rekomendacijos nėra privalomos, Ekonominės veiklos rÅ«Å¡ies klasifikatoriaus kodÄ asmuo gali pasirinkti savarankiÅ¡kai. Kaip užregistruoti ekonominę veiklÄ ar kokį kodÄ rinktis, nėra Statistikos departamento kompetencija. Ekonominės veiklos rÅ«Å¡ies klasifikatorius veiklas skirsto pagal veiklos pobÅ«dį, pagal tai kokios paslaugos teikiamos, jeigu gamyba, tai pagal pagrindinę žaliavÄ , technologijÄ , yra įvairÅ«s kriterijai, priklauso nuo veiklos. Yra aiÅ¡kinamosios pastabos skyrių lygmenyje ir jomis remiantis veiklos klasifikuojamos.

Jos sudarytos taip, kad apjungtų visas įmanomas Å¡alies Å«kio ekonomines veiklas. AiÅ¡kinamosios pastabos Ekonominės veiklos rÅ«Å¡ies klasifikatoriuje nėra baigtinės, jos yra orientacinio pobÅ«džio tam, kad asmuo galėtų suprasti kokio pobÅ«džio veiklos į tÄ klasę įeina, bet jose nėra iÅ¡vardintos visos galimos vykdyti veiklos. Specialistė pabrėžė, kad Ekonominės veiklos rÅ«Å¡ies klasifikatorius nėra teisės aktas reglamentuojantis kaip veikla yra vykdoma. Ä® „Kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla“ įeina įvairios plaukų, nagų, veido grožio procedÅ«ros bei priežiÅ«ros paslaugos, kosmetinės procedÅ«ros ir panaÅ¡aus pobÅ«džio veikla, todėl permanentinio makiažo bei lÅ«pų putlinimo hialurono rÅ«gÅ¡ties injekcijomis paslaugos priskiriamos Å¡iai klasei.

Kadangi nėra įraÅ¡yta, kad lÅ«pų putlinimas hialuronu yra medicininė procedÅ«ra, bendru supratimu vertinama, kad tai yra grožio procedÅ«ra. Be to, pagal kontekstÄ buvo kalbama apie permanentinį makiaÅ¾Ä , tai tuo remiantis ir buvo priimtas siÅ«lymas, kad ta veika turėtų bÅ«ti klasifikuojama 96.02 klasėje. IÅ¡vadÄ dėl lÅ«pų putlinimo priskyrimo prie grožio procedÅ«rų padarė Statistikos departamentas iÅ¡ savo praktikos, remiantis Ekonominės veiklos rÅ«Å¡ies klasifikatoriaus aiÅ¡kinamosiomis pastabomis.

17. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, spręsdamas klausimÄ dėl lÅ«pų bei kitų veido sričių koregavimo (putlinimo) hialurono rÅ«gÅ¡ties injekcijomis priskyrimo grožio, ar sveikatos priežiÅ«ros paslaugoms, apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai nusprendė remtis ne Lietuvos statistikos departamento, o kitų institucijų raÅ¡tais bei specialistų paaiÅ¡kinimais, motyvuodamas tokį sprendimÄ tuo, jog Ekonominės veiklos rÅ«Å¡ių klasifikatorius yra naudojamas tik rinkti statistikos duomenis, o iÅ¡vadÄ dėl lÅ«pų putlinimo hialurono rÅ«gÅ¡timi priskyrimo 96.02 klasei „Kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla“ padarė statistikos duomenis tvarkantys specialistai, kurie neturi specialių žinių ir kompetencijų sveikatos priežiÅ«ros institucijų reguliuojamose srityse.

Kaip matyti iÅ¡ L. K. paaiÅ¡kinimo, Lietuvos statistikos departamentas lÅ«pų putlinimo hialurono rÅ«gÅ¡ties injekcijomis paslaugas priskyrė 96.02 klasei „Kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla“ remiantis tik bendru supratimu ir tuo, kad Ekonominės veiklos klasifikatoriuje ir jo aiÅ¡kinamosiose pastabose konkrečiai prie žmonių sveikatos priežiÅ«ros veiklos klasės (86) tokia procedÅ«ra nebuvo įvardinta, plačiau nesigilinant į Å¡ios procedÅ«ros pobÅ«dį, teisės aktų normas, reglamentuojančias sveikatos priežiÅ«ros ir grožio paslaugų sektorių veiklÄ .

18. Apibendrinant visa, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai K. Č. teiktas lÅ«pų, taip pat kitų veido sričių koregavimo hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildais paslaugas, kurių metu hialurono rÅ«gÅ¡tis, naudojant medicinines priemones, t. y. Å¡virkÅ¡tus su adata, bÅ«davo suleidžiama į odÄ , taip pažeidžiant odos audinių vientisumÄ , pripažino sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis, kurioms teikti yra taikytini įstatymuose nustatyti reikalavimai, tame tarpe ir turėti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡duotÄ licencijÄ , suteikiančiÄ teisę verstis slaugos ar medicinos praktika, bei teikti paslaugas patalpose, turinčiose licencijÄ teikti asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.

Neginčytina tai, kad K. Č. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡duotos licencijos, suteikiančios teisę verstis slaugos ar medicinos praktika, neturėjo, jai licencija teikti asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas patalpose, kuriose ji atliko lÅ«pų, taip pat kitų veido sričių koregavimÄ hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildais, o bÅ«tent patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“ patalpose), (duomenys neskelbtini) („(duomenys neskelbtini)“ grožio namų patalpose), (duomenys neskelbtini) (,,(duomenys neskelbtini)“ vieÅ¡bučio patalpose), nebuvo suteikta.

Tokiu bÅ«du K. Č. pažeidė kaltinime nurodytus teisės aktus. Byloje nustatytos aplinkybės apie nuteistosios vykdytÄ veiklÄ , licencijų ir netgi reikiamos profesinės kvalifikacijos tam neturėjimÄ , leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju buvo pažeisti esminiai teisiniai reikalavimai, keliami vykdytos profesinės sveikatos priežiÅ«ros veiklos legalumui. Taigi, neteisėto vertimosi profesine veikla požymis Å¡iuo atveju yra visiÅ¡kai įrodytas. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajai inkriminuoto pažeidimo esmė yra aiÅ¡kiai atskleista, įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys, jog iÅ¡imtinai tik sveikatos priežiÅ«ros specialistai turi teisę atlikti tokio pobÅ«džio intervencines procedÅ«ras, kokias atliko K.

Č., sistemiškai aiškinant jų esmę ir prasmę, taip pat yra pakankamai aiškūs, todėl nėra pagrindo pritarti apeliantui, jog, esant neaiškiam ir dviprasmiškam reglamentavimui, baudžiamosios atsakomybės taikymas nuteistajai pagal BK 202 straipsnio 1 dalį turėtų būti vertinamas kaip neadekvati valstybės priemonė.

19. VisiÅ¡kai įrodytu laikytinas ir kitas K. Č. inkriminuotas BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos privalomas nustatyti bÅ«tinas objektyvusis požymis – versliÅ¡kumas. Apylinkės teismas K. Č. neteisėtos veiklos versliÅ¡kumÄ visų pirma susiejo su pakankamai ilgu paslaugų teikimo laikotarpiu, per šį laikotarpį suteiktų paslaugų skaičiumi, sistemingumu ir reguliarumu – skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog K. Č. profesinės veiklos (lÅ«pų ir kitų veido sričių putlinimo hialurono rÅ«gÅ¡ties injekcijomis) ėmėsi nuo 2018 metų pabaigos ir jÄ vykdė per visus 2019 metus, lÅ«pų putlinimÄ hialurono rÅ«gÅ¡ties injekcijomis atliko 64 asmenims: 2019 metų sausio mėnesį atliko 8 lÅ«pų putlinimo hialurono rÅ«gÅ¡ties injekcijomis procedÅ«ras, vasario mėnesį – 11 kartų, kovo mėnesį – 4 kartus, balandžio mėnesį – 7 kartus, gegužės mėnesį –6 kartus, birželio mėnesį 3 kartus, liepos mėnesį – 4 kartus, rugpjūčio mėnesį –4 kartus, rugsėjo mėnesį – 8 kartus, spalio mėnesį – 9 kartus, lapkričio mėnesį – 9 kartus ir gruodžio mėnesį – 12 kartų, be to, iÅ¡ pačios nuteistosios parodymų matyti, kad ji atliko daugiau procedÅ«rų – 80.

Taip pat žemesnės instancijos teismas įvertino K. Č. gautas pajamas iÅ¡ tokios neteisėtos profesinės veiklos - nuteistoji gavo viso 11 180 eurų. Be to, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad K. Č. reklamavo savo veiklÄ socialinio tinklo ,,Facebook“ paskyroje ,, (duomenys neskelbtini)“, veiklÄ vykdė keturiuose miestuose ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)).

20. Byloje nustatytos ir pirmosios instancijos teismo įvertintos aplinkybės, susijusios su nuteistosios veiklos reklamavimu, jos sistemingumu ir reguliarumu, laikotarpio, kai buvo teikiamos tokios paslaugos, trukme, iÅ¡ jų gautų pajamų suma, neabejotinai atskleidžia K. Č. neteisėtos profesinės veiklos pastovumÄ , sistemingumÄ , nors apeliantas ir teigia prieÅ¡ingai. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad versliÅ¡kumo požymio buvimÄ , ir didesnį K. Č. vykdytos veiklos pavojingumo laipsnį Å¡iuo atveju rodo ir ryÅ¡ių su „Juvederm“ prekės ženklo hialurono rÅ«gÅ¡ties tiekėjais iÅ¡vystymas, parengiamųjų veiksmų, kurių nuteistoji turėjo imtis prieÅ¡ pradėdama verstis Å¡ia veikla, atlikimas.

Kaip matyti iÅ¡ pačios nuteistosios parodymų, „Juvederm“ prekės ženklo hialurono rÅ«gÅ¡ties Å¡virkÅ¡tus ji įsigydavo tik iÅ¡ UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Pagal Å¡ios bendrovės nustatytÄ politikÄ tam, kad asmuo galėtų įsigyti jų platinamÄ produkcijÄ ir jÄ naudoti atlikdamas procedÅ«ras asmeniÅ¡kai, prieÅ¡ tai jis turėdavo dalyvauti specialiuose įmonės organizuojamuose tiek teoriniuose, tiek praktiniuose mokymuose, kuriuose dalyvavo ir K. Č.. Vien tai, kad nuteistoji nebuvo sudariusi patalpų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriose atlikdavo paslaugÄ , nuomos sutarties, versliÅ¡kumo požymio Å¡iuo atveju nepaneigia.

Nors iš neteisėtos veiklos gautos pajamos nebuvo vienintelis K. Č. pragyvenimo šaltinis - viso per 2019 m. ji buvo deklaravusi 60 757 Eur pajamų, tačiau ši aplinkybė taip pat nepaneigia versliškumo požymio jos veikoje. Būtent iš lūpų putlinimo hialurono rūgšties injekcijomis veiklos gauta pinigų suma sudarė daugiau nei 18 procentų jos bendrai gautų pajamų, todėl darytina išvada, kad tokia neteisėta profesinė veikla ženkliai pagerino nuteistosios finansinę padėtį, buvo reikšmingas papildomas jos pajamų ir pragyvenimo šaltinis.

21. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog K. Č. vykdyta neteisėta veikla pasižymėjo versliÅ¡kumu, gynėjas mini kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtas baudžiamÄ sias bylas Nr. 2K-574/2011, 2K-515/2014, 2K-303-507/2016, kuriose versliÅ¡kumo požymis nebuvo nustatytas. Susipažinusi su Å¡iose bylose kasacinio teismo priimtomis nutartimis, teisėjų kolegija nustatė, kad jos nėra tinkamas precedentas, taikytinas nagrinėjamoje byloje, kadangi jose ir Å¡ioje byloje ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) ir faktinės bylos aplinkybės yra skirtingi.

Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-574/2011 E. M. žemesnės instancijos teismo buvo nuteista už tai, kad nuo 2006 m. sausio 31 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. versliÅ¡kai teikė vertimo paslaugas, viso atliko vertimus 37 vertimus ir gavo už tai 10 912,72 Lt pajamų. Taigi, nors E. M. neteisėtai teikė vertimo paslaugas ilgesnį laikotarpį, tačiau atliktų vertimų skaičius buvo beveik dvigubai mažesnis, nei, kad per tris kartus trumpesnį terminÄ K. Č. atliktų hialurono injekcijų skaičius, kas rodo, jog pastarosios vykdyta veikla buvo kur kas reguliaresnė ir pastovesnė.

Be to, E. M. savo neteisėtÄ vertimų veiklÄ vykdė pasinaudodama personaline įmone, o pati, kaip fizinis asmuo, Å¡iai veiklai vykdyti sÄ lygų nesukÅ«rė. Tuo tarpu, kaip jau minėta, K. Č., prieÅ¡ imdamasi lÅ«pų bei kitų veido sričių koregavimo hialurono rÅ«gÅ¡ties injekcijomis veiklos, turėjo iÅ¡klausyti specialius mokymus, pasirÅ«pinti tokiai veiklai reikalingų priemonių gavimu iÅ¡ tiekėjų, kas rodo, jog ji atliko parengiamuosius darbus neteisėtai profesinei veiklai vykdyti.

Vertinant baudžiamojoje byloje Nr. 2K-515/2014 nustatytas faktines aplinkybes su šioje byloje nustatytomis, taip pat argumentus, kuriais remiantis kasatorius buvo išteisintas nenustačius versliškumo požymio, pažymėtina, jog abejose bylose nustatytos aplinkybės itin skiriasi (byloje Nr. 2K-515/2014 asmeniui buvo inkriminuojamas neteisėtas versliškas finansinės veiklos vykdymas, t. y. jis sudarė paskolos sutartis su fiziniais asmenimis ir gavo iš to pajamų), o išdėstyti kasacinio teismo argumentai, kuriais grindžiamas kasatoriaus išteisinimas, nenustačius versliškumo požymių, yra susiję išimtinai tik su tuo, jog kasatorius neatliko jokių reikšmingų parengiamųjų darbų tokiai veiklai organizuoti, vykdyti ir valdyti, bei skolino palyginti nedideles pinigų sumas, kas niekaip negali būti pritaikoma nagrinėjamai situacijai.

Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303-507/2016 M. L. buvo inkriminuotas neteisėtas versliškas komercinės veiklos vykdymas – asmuo fiziniams asmenims skolindavo įvairias pinigų sumas už procentus, taip gaudavo atlygį už skolintas lėšas. Kasacinis teismas sprendė, kad versliškumo požymis buvo inkriminuotas nepagrįstai, kadangi M. L. skolino palyginti nedideles pinigų sumas (200–2000 Lt (57,92–579,24 Eur), jo veikla truko palyginti neilgai (2010–2012 m.) ir ne itin intensyviai (paskolino vienuolikai fizinių asmenų).

Be to, kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad M. L. gautų pajamų dydis iÅ¡ Å¡ios veiklos byloje nenustatytas. Taigi, vėlgi K. Č. per trumpesnį veiklos laikotarpį atliktų hialiurono rÅ«gÅ¡ties procedÅ«rų skaičius buvo kur kas didesnis, nei M. L. per du metus suteiktų paskolų skaičius. Be to, prieÅ¡ingai, nei Å¡ioje byloje, nebuvo nustatyta, kokio dydžio finansinę naudÄ asmuo gavo iÅ¡ paskolų teikimo.

22. Taigi, įvertinusi visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, kasacinės instancijos teismo praktikoje formuojamų kriterijų kontekste, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas tinkamai įvertinęs nustatytas byloje faktines aplinkybes, visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad nuteistoji neteisėta profesine veikla užsiėmė versliÅ¡kai, kas rodo didesnį jos pavojingumÄ , dėl ko jos veika pagrįstai pripažinta nusikaltimu, o ne administraciniu nusižengimu.

23. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog K. Č. veikoje nustatyti ne tik visi bÅ«tinieji objektyvieji BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau ir jos tyčia. Kaip jau buvo konstatuota anksčiau, nėra jokio pagrindo pritarti apeliantui, kad teisinis reguliavimas, leidžiantis identifikuoti lÅ«pų bei kitų veido sričių koregavimÄ hialurono rÅ«gÅ¡ties injekcijomis, kaip sveikatos priežiÅ«ros, o ne grožio paslaugÄ , buvo ir yra nesuprantamas tiek, jog nuteistoji K.

Č. nesuvokė ir negalėjo suvokti, jog teikti tokios paslaugos be licencijos ir papildomo iÅ¡silavinimo ji negalėjo, net ir įvertinus tÄ faktÄ , kad nuteistoji nebuvo ir nėra baigusi teisės studijų, kad žinių, susijusių su grožio, sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo teisiniu reglamentavimu, veiklos licencijavimu, K. Č. nebuvo suteikta ir studijuojant, kuomet jai buvo dėstomas „Teisės pagrindų. Žmogaus saugos studijų programos“ dalykas. Teisinio iÅ¡silavinimo neturėjimas ar bent jau teisinių žinių atitinkamoje srityje neįgijimas studijų metu, neatleidžia asmens nuo pareigos dar prieÅ¡ imantis tam tikros profesinės veiklos, domėtis kokios teisės normos ir taisyklės reglamentuoja tokios profesinės veiklos vykdymÄ , kokie reikalavimai jai taikomi, o jei, analizuojant teisės aktus, kyla abejonių dėl jų turinio, konsultuotis su teisininkais, ir, atitinkamai, neÅ¡alina asmens baudžiamosios atsakomybės už neteisėtÄ vertimÄ si profesine veikla.

Teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismui, kad K. Č., kuri yra baigusi Visuomenės sveikatos studijų krypties kosmetologijos studijų programÄ ir įgijusi technologo kvalifikacijÄ , turėjo suvokti ir suvokė, jog hialurono rÅ«gÅ¡ties suÅ¡virkÅ¡timas į odÄ , nėra priskiriamas kosmetologo kompetencijai, kad tokios procedÅ«ros negali bÅ«ti atliekamos grožio salono sÄ lygomis, o tai, kad ji vis tiek versliÅ¡kai ėmėsi tokios profesinės veiklos, siekdama gauti iÅ¡ to pajamų, rodo, kad ji suvokė savo veiksmų pavojingumÄ ir norėjo taip veikti, tai yra, veikė tiesiogine tyčia.

24. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, taip ir aukÅ¡tesnės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistosios į bylÄ pateiktus dokumentus, kurie patvirtina jos kvalifikacijÄ kosmetologijos srityje bei leidžia spręsti apie tai, kokie dalykai jai buvo dėstomi studijų metu, neabejoja tuo, kad K. Č. yra įgijusi teorinių bei praktinių žinių apie intervencines procedÅ«ras. Tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, jog ji galėjo visiÅ¡kai pagrįstai manyti, jog turi teisę atlikti tokias procedÅ«ras ne tik studijų metu, prižiÅ«rint specialistams, tačiau ir po jų, savarankiÅ¡kai veikdama kaip kosmetologė.

Pažymėtina, jog aukÅ¡tasis mokslas, prieÅ¡ingai nei profesinis mokymas, pasižymi tuo, jog asmeniui suteikiamos ne tik tos teorinės ir praktinės žinios, kurios reikalingos iÅ¡imtinai profesinei veiklai vykdyti, bet ir universalesniam iÅ¡silavinimui priskirtinos žinios, tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog asmuo, baigęs studijas, turi teisę užsiimti profesine veikla, kuri pagal teisės aktus nepriskirtina jo įgytam konkrečiam iÅ¡silavimui. Be to, iÅ¡ K. Č. diplomo priedo matyti, kad jo 5.2 punkte yra nurodyta, kad įgyjęs kosmetologo kvalifikacijÄ , absolventas galės dirbti specializuotose kosmetologiniuose salonuose, kabinetuose, sveikatingumo centruose, kosmetikos parduotuvėse, galės užsiimti privačia praktika, organizuoti individualų verslÄ , o 4.2 punkte nurodoma, kad baigus kosmetologijos programÄ , įgyjama profesinė kompetencija savarankiÅ¡kai įvertinti kliento estetinius poreikius, sudaryti individualų kosmetinės priežiÅ«ros planÄ , parinkti kosmetines medžiagas, profesionaliai atlikti kosmetines procedÅ«ras, organizuoti kosmetologijos priežiÅ«ros verslÄ , taikyti pažangias kosmetologines technologijas ir užtikrinti saugų darbÄ teikti mobiliÄ sias kosmetologines paslaugas nespecializuotose vietose.

Taigi, jos diplome nėra nurodyta, jog kosmetologo kvalifikacijÄ Ä¯gijęs asmuo turi teisę atlikti intervencines, invazines procedÅ«ras į gilesnius asmens odos audinius, prieÅ¡ingai, nurodoma, jog kosmetologo kvalifikacijÄ Ä¯gyjęs absolventas gali atlikti tik kosmetines procedÅ«ras.

25. Taip pat pritartina apylinkės teismo iÅ¡vadai, jog nuteistosios tyčiÄ patvirtina ir tas faktas, kad ji savo klientėms vengė iÅ¡duoti už atliktas paslaugas ir už jas gautas pajamas patvirtinančius apskaitos dokumentus (kasos aparato kvitÄ , pinigų priėmimo kvitÄ ar pan.). Nors gynėjas teigia, kad K. Č. nuo 2019-01-01 įregistravo individualiÄ veiklÄ - kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla (veiklos kodas pagal EVRK - 960200), deklaravo visas gautas pajamas bei sumokėjo visus iÅ¡ Å¡ios veiklos atsiradusius mokesčius, kas rodo, jog jokio siekio slėpti veiklÄ nuo kontroliuojančių institucijų K.

Č. neturėjo, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tokie teiginiai neatitinka tikrovės. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių duomenų, praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti individualiÄ veiklÄ , nurodydama, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. papildomai vykdoma individuali veikla – kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla (veiklos kodas pagal EVRK – 960200), K. Č. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė tik 2020 m. birželio 17 d., t. y. jau po kaltinime nurodyto nusikalstamos veikos vykdymo laikotarpio.

Nors ji 2019 m. rugsėjo 26 d. įsigijo ir verslo liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas veiklos vykdymo laikotarpis nuo 2019-09-30 iki 2019-12-20 (konkrečiomis dienomis), veiklos kodas 031, vykdoma veikla – kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla (įeina į EVRK klasę 96.04), tačiau, deklaruodama pajamas už 2019 m., prie pajamų, gautų iÅ¡ veiklos pagal verslo liudijimÄ , nurodė 0 eurų sumÄ , t. y., kad iÅ¡ Å¡ios veiklos jokių pajamų negavo.

26. Padarius iÅ¡vadÄ , jog baudžiamasis įstatymas Å¡iuo atveju buvo pritaikytas tinkamai, K. Č. veikoje nustačius visus bÅ«tinuosius BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį sudarančius požymius, dėl ko negali bÅ«ti tenkinamas nuteistosios gynėjo praÅ¡ymas dėl Å¡ios veikos priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nėra jokio pagrindo svarstyti kitÄ apeliacinio skundo praÅ¡ymÄ â€“ praÅ¡ymÄ vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti K. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Dėl turto konfiskavimo 27. Turto konfiskavimo tvarka ir pagrindai įtvirtinti BK 72 straipsnyje. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais, o minėto BK straipsnio 2 dalis nustato, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Å io kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iÅ¡ jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , taip pat iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos turtÄ , kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti.

28. Pripažinęs K. Č. kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 202 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio nuostatomis, nusprendė konfiskuoti iÅ¡ nuteistosios pajamas, kurias ji gavo neteisėtai vykdydama profesinę veiklÄ â€“ lÅ«pų, taip pat kitų veido sričių koregavimÄ hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildais, suÅ¡virkščiant juos klientėms po oda. Apylinkės teismas nurodė, jog iÅ¡ tokios neteisėtos veiklos gautos pajamos – 11 180 eurų, yra BK 202 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos rezultatas, todėl privalo bÅ«ti konfiskuotas.

Apeliaciniu skundu nuteistosios gynėjas neginčija piniginės sumos, kuriÄ nuspręsta konfiskuoti, dydžio, jis nesutinka su pačiu sprendimu taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , akcentuodamas tai, jog hialurono rÅ«gÅ¡ties injekcinių procedÅ«rų atlikimas pats savaime nėra neteisėta veikla ar, juo labiau, baudžiamojo įstatymo uždrausta veikla, todėl iÅ¡ tokios veiklos gautos pajamos negali bÅ«ti pripažįstamos neteisėtomis ir dėl to konfiskuojamos. Tokiam skundo argumentui taip pat nepritartina.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistoji užsiėmė veikla, kuri pasireiÅ¡kė lÅ«pų, taip pat kitų veido sričių koregavimu hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildais, suÅ¡virkščiant juos klientėms po oda, tai darė neteisėtai, ir gavo už Å¡iÄ veiklÄ pajamas, kurias sudarė klienčių mokamas atlygis už atliktÄ procedÅ«rÄ . Taigi iÅ¡ nusikalstamos veikos gautos Å¡ios pajamos (gauti pinigai) neabejotinai yra BK 202 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos rezultatas, jos gautos nusikalstamu bÅ«du, todėl turi bÅ«ti konfiskuotos vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis.

29. Teismų praktikoje iÅ¡ tiesų yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turto konfiskavimo klausimas negali bÅ«ti vienodai sprendžiamas tose situacijose, kai pinigai gaunami iÅ¡ veiklos, kuri jokiais atvejais negali bÅ«ti laikoma teisėta (pavyzdžiui, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas, prekyba žmonėmis, kyÅ¡ininkavimas ir pan.), kai visos iÅ¡ tokios veiklos gautos lėšos be jokių iÅ¡imčių turi bÅ«ti konfiskuojamos, ir tose situacijos, kai pajamos gaunamos vykdant veiklÄ , kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali bÅ«ti verčiamasi teisėtai, nors konkrečiu atveju padaryti nustatytos tvarkos pažeidimai suponuoja tokios veiklos nusikalstamumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-106-628/2021).

Taip pat sutiktina, jog teismų suformuotoje praktikoje yra vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuota, jog apribojant asmeniui nuosavybės teises į tam tikrÄ turtÄ , reikia atsižvelgti į tai, kokia žala buvo padaryta, įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , kokia yra konfiskuotino turto vertė, kad nebÅ«tų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtÄ , nei bÅ«tina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018). Sprendžiant dėl BK 202 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti ir tai, ar yra apskaičiuota mokestinė prievolė, ar jÄ galima iÅ¡ieÅ¡koti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo tvarka, ar valstybei padaryta žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83/2010).

30. Vis tik Å¡iuo atveju, aptarta teismų praktika nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl iÅ¡ neteisėtai K. Č. vykdytos profesinės veikos gautų pajamų konfiskavimo. Nors K. Č. pajamos – 11 180 eurų – buvo gautos ne iÅ¡ veikos, kuri apskritai negali bÅ«ti laikoma teisėta (t. y. uždrausta baudžiamojo kodekso), jos neteisėtumÄ Å¡iuo atveju lėmė tai, kad veika buvo vykdyta neturint Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotos licencijos, suteikiančios teisę verstis slaugos ar medicinos praktika, bei procedÅ«ros atliktos patalpose, neturinčiose licencijos teikti asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistoji apskritai nebuvo įgijusi reikiamos profesinės kvalifikacijos atlikti tokias procedÅ«ras.

Taigi Å¡iuo atveju tyčine nusikalstama veika buvo pasikėsinta ne tik į Lietuvos Respublikos įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytÄ verslo tvarkÄ , tačiau ir papildomÄ objektÄ â€“ asmens sveikatÄ , kadangi po tokio pobÅ«džio netinkamai atliktų procedÅ«rų, dar ir atliktų ne medicinos įstaigose, gali kilti įvairių komplikacijų. Tokiu atveju, kai paslauga atliekama neteisėtai, neiÅ¡duodant jokių paslaugos atlikimÄ patvirtinančių dokumentų (kaip kad Å¡iuo atveju – bent paslaugos apmokėjimo kvito), asmeniui taip pat taptų sudėtinga įrodinėti, kad paslaugÄ jam atliko bÅ«tent tas specialistas ir reikalauti iÅ¡ jo kompensacijos, sulaukti reikiamo gydymo.

Be to, paprastai iÅ¡ už neteisėtu vertimusi Å«kine, komercine, finansine ar profesine veikla nuteistų asmenų gautos pajamos nėra konfiskuojamos, kai nustatoma, kad gautas įplaukas asmenys tinkamai pagrindė apskaitos dokumentais ir užregistravo apskaitos registruose. O Å¡iuo atveju nustatyta, kad K. Č., vykdydama neteisėtÄ profesinę veiklÄ , apskaitos tinkamai netvarkė ir iÅ¡ neteisėtos profesinės veiklos gautų pajamų tinkamai nedeklaravo, dėl ko negalima objektyviai nustatyti, ar nuteistoji iÅ¡ tiesų sumokėjo visus nuo bÅ«tent iÅ¡ lÅ«pų, taip pat kitų veido sričių koregavimo hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildais veiklos gautų pajamų mokėtinus mokesčius.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu K. Č. vykdė ne vienos rÅ«Å¡ies veiklÄ â€“ ji taip pat perpardavinėjo ,,Juvederm“ prekės ženklo hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildus, taip pat atliko trumpalaikius, permanentinius makiažus, tačiau pildydama Pajamų ir iÅ¡laidų apskaitos žurnalÄ Ä¯raÅ¡ydavo dienos pajamų bendrÄ sumÄ , gautÄ iÅ¡ visų jos vykdomų veiklų, o ne atskirai pagal kiekvienÄ veiklÄ . Be to, deklaruodama pajamas už 2019 metus, iÅ¡ visų veiklų gautas pajamas ji deklaravo bendrai, neiÅ¡skirdama jų pagal atskiras vykdytas veiklas, dėl ko negalima nustatyti, kiek ir iÅ¡ kokios veiklos pajamų ji gavo 2019 metais, ir, atitinkamai, nustatyti, ar sumokėjo visus mokesčius nuo pajamų, gautų iÅ¡ lÅ«pų, taip pat kitų veido sričių koregavimo hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildais veiklos.

Ä®vertinus nuspręsto konfiskuoti turto sumÄ , nuteistajai pagal BK 202 straipsnio 1 dalį paskirtos baudos dydį, taip pat jos neteisėto vertimosi profesine veikla laikotarpį, objektus, į kuriuos buvo pasikėsinta Å¡ia nusikalstama veika, tyčinį nusikalstamos veikos pobÅ«dį, taip pat nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad taikant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę, yra pažeidžiami teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, pagal kuriÄ vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, buvo nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ K.

Č. konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 11 180 eurų, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

31. Taip pat nėra jokio pagrindo keisti skundžiamÄ nuosprendį ir prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais. Kaip jau minėta, prokuroro apeliaciniame skunde ginčijama apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria buvo nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini K. Č. patikrinimo metu iÅ¡ jos darbo vietos (duomenys neskelbtini), paimtus 13 vnt. ,,Juvederm“ vienkartinių Å¡virkÅ¡tų su hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildais, nurodant, kad Å¡ios priemonės buvo naudojamos pageidaujamam nusikalstamos veikos rezultatui pasiekti, todėl apylinkės teismas, nepripažinęs jų nusikalstamos veikos padarymo priemone (įrankiu), netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Skundžiamame nuosprendyje, motyvuojant tokį sprendimÄ , nurodyta, jog ,,Juvederm“ prekės ženklo hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildų su Å¡virkÅ¡tais apyvarta nėra uždrausta, K. Č. nėra kaltinama neteisėtu Å¡io hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildo įsigijimu ar laikymu, be to, byloje nenustatyta, jog bÅ«tent Å¡ias 13 vnt. ,,Juvederm“ prekės ženklo hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildų K. Č. panaudojo darydama nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 202 straipsnio 1 dalyje, todėl nėra pagrindo Å¡iÄ priemonę konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį, priemonę ar rezultatÄ .

Tokiam žemesnės instancijos teismo vertinimui visiÅ¡kai pritaria ir apygardos teismo teisėjų kolegija. Byloje iÅ¡ tiesų yra neginčytinai nustatyta, kad savo neteisėtai vykdytoje profesinėje veikloje nuteistoji naudojo bÅ«tent „Juvederm“ prekės ženklo hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildus, tačiau pažymėtina, kad patikrinimo vietoje iÅ¡ K. Č. darbo vietos paimti 13 vnt. ,,Juvederm“ vienkartinių Å¡virkÅ¡tų su hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildais nebuvo tos priemonės, kurios buvo tiesiogiai panaudotos BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytai nusikalstamai veikai įvykdyti, dėl ko jie neatitinka konfiksuotino turto sÄ vokos, apibrėžtos BK 72 straipsnyje, ir dėl to negali bÅ«ti konfiskuoti.

TokiÄ iÅ¡vadÄ neabejotinai patvirtina tas faktas, kad rastų ir paimtų Å¡virkÅ¡tų su hialurono rÅ«gÅ¡timi pakuotės nebuvo pradarytos, kas reiÅ¡kia, jog jų nuteistoji nebuvo panaudojusi jai inkriminuotos nusikalstamos veikos realizavimui. Be to, byloje nebuvo paneigti nuteistosios parodymai, jog ji užsiėmė „Juvederm“ prekės ženklo hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildų perpardavinėjimu. Todėl nėra pagrindo sutikti su prokuroru, jog nuteistosios darbo vietoje rasti 13 vnt. ,,Juvederm“ vienkartinių Å¡virkÅ¡tų su hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildais buvo naudojami iÅ¡imtinai tik neteisėtai veiklai vykdyti – lÅ«pų ir kitų veido sričių koregavimui.

PrieÅ¡ingos iÅ¡vados neleidžia daryti ir tas faktas, kad atliekant patikrinimÄ buvo rastos ir paimtos dėžutės su hialurono rÅ«gÅ¡timi, kurių vienoje buvo tik vienas Å¡virkÅ¡tas (dėžutėje po 2 vnt.). Å i aplinkybė niekaip neįrodo, jog joje esantis kitas Å¡virkÅ¡tas su hialurono rÅ«gÅ¡timi bei, juo labiau, kitose, nepažeistose dėžutėse esančios priemonės su hialurono rÅ«gÅ¡timi, negalėjo bÅ«ti panaudotos perpardavimui, kadangi vien dėžutės pažeidimo faktas neturi jokios reikÅ¡mės pačios priemonės (Å¡virkÅ¡to, kuris nebuvo pradarytas, su hialurono rÅ«gÅ¡timi) tinkamumui naudoti ateityje.

Taip pat nenustatyta, kad K. Č. parduodavo kitiems asmenis bÅ«tinai tik pilnÄ dėžutę su priemonėmis, t. y. su abejais Å¡virkÅ¡tais. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su prokuroro skunde, iÅ¡analizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų kopijas, užrašų knygelės, paimtos patikrinimo metu iÅ¡ K. Č. jos darbo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros protokole užfiksuotus duomenis, padaryta iÅ¡vada, kad, palyginus knygelėje 2019 m. laikotarpiu padarytus įraÅ¡us „LÅ«pos“ (tokių įrašų viso buvo 680) su 2019 m. laikotarpiu įsigytų vienkartinių Å¡virkÅ¡tų su hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildais skaičiumi (viso buvo įsigyta 614 vnt. tokių Å¡virkÅ¡tų), nurodyti duomenys (skaičiai) patvirtina, kad K.

Č. hialiurono rÅ«gÅ¡ties užpildus įsigijo tik neteisėtos (nusikalstamos) veiklos vykdymui, o ne perpardavimui. Kaip nustatyta bylos duomenimis, kaltinime nurodytu laikotarpiu K. Č. atliko ir permanentinio makiažo paslaugas, tuo tarpu permanentinis makiažas atliekamas ir lÅ«poms ryÅ¡kinti. Taigi, knygelėje paraÅ¡ytas žodis „LÅ«pos“ nebÅ«tinai reiÅ¡kia, jog klientė buvo užregistruota lÅ«pų koregavimui, atliekant hialurono rÅ«gÅ¡ties injekcijÄ . Atitinkamai, remiantis vien knygelėje 2019 m. laikotarpiu padarytų įrašų „LÅ«pos“ skaičiaus palyginimu su 2019 m. laikotarpiu įsigytų vienkartinių Å¡virkÅ¡tų su hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildais skaičiumi, teisinga ir logiÅ¡ka negali bÅ«ti pripažinta prokuroro padaryta iÅ¡vada, kad K.

Č. neužsiiminėjo ,,Juvederm“ prekės ženklo hialurono rÅ«gÅ¡ties užpildų su Å¡virkÅ¡tais perpardavinėjimu, nes prieÅ¡ingu atveju jei tiesiog nebÅ«tų užtekę priemonės pačiai atliekant lÅ«pų putlinimo procedÅ«rÄ . Dėl praÅ¡ymo priteisti turtinę žalÄ 32. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas taip pat praÅ¡o priteisti K. Č. iÅ¡ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos 866,80 Eur turtinės žalos, atsiradusios pasibaigus paimtų grožio priemonių galiojimo terminui.

Toks praÅ¡ymas paliekamas nenagrinėjamas atsižvelgiant į kelias aspektus. Visų pirma, nei nuteistoji, nei jos gynėjas nėra pateikęs civilinio ieÅ¡kinio baudžiamajame procese, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo svarstyti tokį praÅ¡ymÄ . Visų antra, BPK normos numato, kad baudžiamajame procese civilinis ieÅ¡kinys gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas tik dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo ir tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, o Å¡iuo atveju apelianto praÅ¡oma priteisti turtinė žala nėra susijusi su nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu.

33. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniuose skunde nurodytais pagrindais ir motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas galioti pilna apimtimi, o prokuroro ir nuteistosios gynėjo skundai atmetami. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Haroldo Mulevičiaus ir nuteistosios K. Č. gynėjo advokato Haroldo Juškos apeliacinius skundus atmesti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Laima Šeputienė