ff3caa41-76a9-4bd5-9ff8-cc7676d149e8 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-283-926/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17799-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; 2.4.7.; 2.4.8.; 2.4.9. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui T.

S., nuteistojo T. J. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. J. (toliau – T. J.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, kuri BK 641 straipsnio pagrindu buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant T.

J. sumažintÄ 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos įstaigoje. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas T. J. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. gegužės 8 d. 23.00 val. iki 2020 m. gegužės 10 d. 15.25 val. (dvi paros), vienÄ laikino sulaikymo parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumentų paėmimÄ , įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtÄ bausmę nuspręsta panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo P. R. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ T. J. P. R. priteisiant 40,04 (keturiasdeÅ¡imt eurų 4 centus) turtinės žalos atlyginimui ir 9000 (devynis tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimui. Civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys patenkinti visiÅ¡kai, iÅ¡ T. J. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisiant 4914,21 (keturis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus keturiolika eurų 21 centÄ ) žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. T. J. Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. gegužės 8 d. apie 18.20 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tarpusavio konflikto metu tyčia vienÄ kartÄ peiliu smogdamas P. R. į kairę krÅ«tinės pusę, padarė krÅ«tinės durtinį-pjautinį sužalojimÄ su kairio plaučio ir Å¡irdies kairio skilvelio pažeidimu, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, tokiu bÅ«du tyčia sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatÄ .

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. J. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nuosprendį ir suÅ¡velninti jam skirtÄ bausmę, skiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. 2.1. Apelianto teigimu, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pripažįsta visiÅ¡kai, gailisi dėl padaryto. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino aplinkybes, sÄ lygojusias jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymÄ . Priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino T.

J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Nevertinta tai, kad nuteistojo draugės atžvilgiu aktyviais nukentėjusiojo veiksmais iki nusikalstamos veikos padarymo buvo naudojamas tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas, iÅ¡ jos buto neÅ¡ami daiktai, įvykio dienÄ nuteistojo atžvilgiu buvo vartojami necenzÅ«riniai žodžiai bei bandoma jo atžvilgiu atlikti smurtinio pobÅ«džio veiksmus. Visa tai vertinamo įvykio metu sukėlė nepageidaujamÄ nuteistojo reakcijÄ , dėl ko, ir buvo įvykdyta T.

J. inkriminuota nusikalstama veika. 2.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad nukentėjusysis net ir po jam sukelto sveikatos sutrikdymo, prieÅ¡ingai nei jis tvirtino apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, vartojo alkoholinius gėrimus. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl nukentėjusiajam sukelto sveikatos sutrikdymo, po jo gydymo ligoninėje, jis bÅ«tų kvietęs greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ar kreipęsis į gydytojus. Ä® Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teisme nebuvo atsižvelgta ir tai sÄ lygojo per griežtos bausmės paskyrimÄ T.

J..

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė R. Budrytė pritarė nuteistojo T. J. apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras T. Stelionis, nesutikdamas su apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti. Nuteistojo T. J. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos teisinė kvalifikacija neginčijama. Å is klausimas, įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį ir motyvus, abejonių nekelia ir teisėjų kolegijai.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio reikalavimų, iÅ¡tyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kurių visumoje teisingai nustatė nuteistajam T. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir jo veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. J. nesutinka tik su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi, teigdamas, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes bei nuteistÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kas leidžia pagrįstai spręsti, kad už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ apylinkės teismo T.

J. skirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padaryto nusikaltimo pobÅ«džiui bei pavojingumui, todėl jÄ keisti pagrindo nėra.

5. Bylos duomenims, T. J., veikdamas tiesiogine tyčia, įvykdė vienÄ sunkų baigtÄ nusikaltimÄ , dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo P. R. sveikata. NusikalstamÄ veikÄ jis įvykdė bÅ«damas teistas, neiÅ¡nykus ir esant nepanaikintam teistumui. Tai sudaro pagrindÄ spręsti apie BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto recidyvo nuteistojo veiksmuose buvimÄ , kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta T. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nors, kaip teisingai pažymėta ir nuteistojo apeliaciniame skunde, vien tik buvę T. J. teistumai negali nulemti griežčiausios bausmės skyrimo kaltininkui, tačiau ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens prieÅ¡ingo teisei elgesio patirtis neabejotinai vertinama kaip asmenį charakterizuojanti aplinkybė, ir be kitų duomenų, į kuriuos atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rÅ«Å¡ies bei dydžio parinkimÄ , todėl Å¡ių duomenų ignoravimas, sprendžiant asmeniui paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio pagrįstumo bei proporcingumo klausimÄ , negalimas.

Å ių duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines T. J. nuostatas, jo neigiamÄ požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, kad jo delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo tik loginė jo gyvenimo bÅ«do bei ankstesnio elgesio pasekmė. Akivaizdu, kad net ir ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais T. J. atžvilgiu ne kartÄ taikytos Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmės nebuvo pakankamos siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja ir savo tikslų laisvėje nesiekia teisėtomis priemonėmis.

6. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ Ä¯vertintina ir tai, kad praeityje nuteistasis T. J. buvo teistas ir už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ . Å iuo atveju jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymo metu nuteistojo atžvilgiu buvo pritaikytas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos institutas. Tačiau net ir toks nuteistajam parodytas teismo pasitikėjimas nuo tolesnio nusikalstamo elgesio jo nesustabdė. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi buvo panaikintas KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nuteistajam taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos ir T.

J. buvo pasiųstas į pataisos įstaigÄ atlikti jam likusios laisvės atėmimo bausmės dalies. Kaip nustatyta Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, tuo metu T. J. nevykdė teismo įpareigojimo bÅ«ti namuose nustatytu metu, taip pat Å¡aukiamas laiku neatvykdavo į Probacijos tarnybÄ , pažeisdamas Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, iÅ¡vyko už Kauno miesto ribų nepranešęs Probacijos tarnybai, Probacijos tarnybos atstovui nurodė, kad neatvyko, nes vartojo alkoholį, be to, nuo 2016 m. gegužės 18 d. jis buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ darbo biržos darbo ieÅ¡kančių asmenų registro be teisės registruotis Å¡eÅ¡is mėnesius, nes 2016 m. gegužės 18 d. atsisakė siÅ«lymo įsidarbinti į laisvÄ darbo vietÄ be pateisinamos priežasties.

Å ių duomenų visuma, atsižvelgiant į tai, kad naujÄ nusikalstamÄ veikÄ T. J. įvykdė neiÅ¡nykus teistumui, suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog net ir po paskutiniojo teistumo savo elgesio teigiama linkme jis nekoregavo, todėl nesutiktina su apelianto teiginiais, jog Å¡iuo atveju yra pakankamas pagrindas skirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

7. Å ios iÅ¡vados kontekste svarbu ir tai, kad bÅ«damas darbingo amžiaus T. J. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, jo oficialus darbo stažas yra siejamas vos su devyniomis dienomis, iÅ¡dirbtomis vienoje darbovietėje. Oficialių pajamų bÅ«damas laisvėje nuteistasis taip pat neturėjo. Analizuojant nuteistojo asmenybę įvertintina ir tai, kad praeityje T. J. buvo ne tik teistas, bet ir baustas administracine tvarka, be kita ko, net ir praėjus vos septynioms dienoms nuo skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Å ių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog T. J. kritiÅ¡kai nevertino savo praeityje buvusio neteisėto elgesio ir jokių pastangų jo korekcijai nedėjo, todėl abejotina, jog ir Å¡iuo atveju, taikant jam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, asmuo laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

8. Nors apeliaciniame skunde praÅ¡oma nukentėjusiojo P. R. neva provokuojantį elgesį pripažinti T. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau toks apelianto praÅ¡ymas, įvertinus nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagÄ , atmestinas kaip nepagrįstas. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-210-697/2020).

Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, ar buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iÅ¡ dalies nulėmę tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-210-697/2020).

Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020, 2K-210-697/2020).

9. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad vertinamo įvykio dienÄ T. J. kartu su savo sugyventine D. V. atvyko į Å¡ios butÄ , kuriame vis dar gyveno jos buvęs sugyventinis nukentėjusysis P. R.. T. J. į butÄ nėjo, į jį D. V. nuėjo viena. Po kiek laiko iÅ¡ namo laiptinės iÅ¡dėjo P. R. ir pradėjo plÅ«sti nuteistÄ jį. Remiantis liudytojos D. V. parodymais, ji matė, kaip P. R. ir T. J. namo kieme ginčijosi, vėliau susistumdė ir T. J. rankoje pamatė peilį, kuriuo Å¡is smogė P. R..

Esant Å¡iems duomenims, akivaizdu, kad jokie fizinio pobÅ«džio veiksmai nuteistojo atžvilgiu atlikti nebuvo. Nors P. R. ir plÅ«do nuteistÄ jį, tačiau tai nesudaro pagrindo pagrįstai spręsti, kad nuteistojo veiksmai – dÅ«ris peiliu į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ nukentėjusiojo kÅ«no vietÄ (Å¡irdies plotÄ ), buvo iÅ¡provokuoti bÅ«tent nukentėjusiojo veiksmais. Neabejotina, kad pradžioje tarp asmenų buvo kilęs tik žodinis konfliktas, kuris tęsėsi kurį laikÄ , po ko, bÅ«tent nuteistasis griebėsi ginklo (apelianto teigimu, norėdamas tik pagÄ sdinti nukentėjusįjį) ir juo smogė P. R..

10. Å iame kontekste bÅ«tina įvertinti ir tai, kad P. R. ir T. J. iki vertinamo įvykio vienas kitÄ pažinojo – jie kartu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, bendravo ir išėję į laisvę. Tuo metu, remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, P. R. gyveno su D. V., kuri po kiek laiko jį paliko ir apsigyveno kartu su T. J., kas betarpiÅ¡kai patvirtina, jog tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo jau iki vertinamo įvykio buvo susiklostę konfliktiniai santykiai. Tačiau, tai žinodamas, neabejotinai suprasdamas, kad P. R. jį pastebėjus, tarp jų gali kilti konfliktas, T.

J. į D. V. butÄ , kuriame įvykio metu vis dar gyveno P. R., važiavo kartu. Esant Å¡iai situacijai, negalima pripažinti nukentėjusiojo elgesio – necenzÅ«rinių žodžių vartojimo nuteistojo atžvilgiu, kaip provokuojančio ar rizikingo BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme ar pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , kÄ visiÅ¡kai pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu sprendė ir pirmosios instancijos teismas.

11. Aptartos aplinkybės, jas įvertinus nuteistÄ jį ir jo veiksmų pavojingumÄ charakterizuojančių duomenų visumoje, nesudaro pagrindo spręsti, jog T. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė yra per griežta. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai įvertino nuteistojo kaltės pripažinimÄ bei nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si kaip jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir į jÄ tinkamai atsižvelgė už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ asmeniui skirdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nustatydamas mažesnį nei Å¡io straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis terminÄ .

Be to, atsižvelgdamas į nuteistojo prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailestį, T. J. skirtÄ bausmę, vadovaudamasis BK 641 straipsnio nuostatomis, pirmosios instancijos teismas dar ir sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas jam galutinę vos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, kai už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymÄ asmeniui gresia laisvės atėmimo iki 10 (deÅ¡imties) metų bausmė, nenumatant jokių kitų alternatyvių bausmės rÅ«Å¡ių.

12. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , vertinti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ , nėra pagrindo. Ji neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Priimant tokį procesinį sprendimÄ svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo metu tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti Å¡ių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimÄ . Juo labiau, kad ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, numatytas BK 75 straipsnyje, nagrinėjamu atveju nuteistajam, pripažintam kaltu padarius sunkų nusikaltimÄ , negali bÅ«ti taikomas.

13. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir apeliacinio skundo motyvai, susiję su nukentėjusiojo elgesiu po komentuojamo įvykio – vartojo alkoholinius gėrimus, į medikus pakartotinai nesikreipė ir pan. Å ios aplinkybės, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės proporcingumo klausimÄ , jokios reikÅ¡mės neturi. Svarbios jos galėtų bÅ«ti tik vertinant nuteistajam priteistos neturtinės žalos dydį, tačiau, apeliacinis skundas dėl nukentėjusiajam skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio apygardos teismui nebuvo paduotas, apeliaciniu nuteistojo skundu Å¡i pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis neskundžiama, todėl Å¡is klausimas iÅ¡samiau neanalizuotinas.

14. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo T. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Algirdas Giedraitis Jurga Vasiliauskienė AuÅ¡ra Vingilė