2013-10-09 Nr. AB-6144-3-61-3-03489-2013-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-900/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03489-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. B. (T. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – I. B., Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas T. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. rugsėjo 5 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1-5), prašydamas:

1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. 2.3.-3120-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo pil. T. B.“;

2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) suformuoti prie pareiškėjo namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1826 kv. m dydžio žemės sklypą;

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas pateiktu skundu taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti T. B. motyvavo tuo, kad jis buvo suklaidintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos. Pareiškėjas nurodė, kad jis siekė įgyti nuosavybėn visą naudojamą namų valdos žemę ir savo valios niekada nebuvo pakeitęs, tačiau buvo įtikintas ir suklaidintas, kad tokios galimybės nėra. Pareiškėjas, supratęs, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija jį suklaidino, iš karto kreipėsi į įgaliotas institucijas ir siekė susigrąžinti likusią faktiškai naudojamą žemės sklypo dalį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi (b. l. 34-35) atmetė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo T. B. skundą.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog pareiškėjo prašomas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3.-3120-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo pil. T. B.“ buvo priimtas 2006 m. balandžio 7 d., apie jį pareiškėjui buvo žinoma jau 2006 metais, taigi paduodamas skundą teismui T. B. buvo praleidęs jo padavimo terminą.

Teismas rėmėsi ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, jog nuostatos dėl galimybės atnaujinti terminą turi būti taikomos vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, t. y. asmeniui žymiai praleidus terminą, jis neturėtų būti atnaujinamas. Pažymėjo, jog pareiškėjas, susipažinęs su Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 2.3.-3120-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo pil. T. B.“, kuriame aiškiai išdėstyta, kad suformuotas ir parduodamas 1596 kv. m žemės sklypas, t. y. mažesnis nei siekė įsigyti pareiškėjas, iš karto nesiėmė atitinkamų veiksmų jį skųsti, o delsė tai padaryti daugiau nei septynerius metus. Laiku nesikreipdamas į teismą T. B. pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.

Teismas pažymėjo, jog skundo padavimo termino atnaujinimo priežastis pareiškėjas nurodo abstrakčiai. Iš skundo nėra aišku, nei koks pareigūnas, nei kada, nei kaip suklaidino T. B.. Taigi pats suklaidinimo faktas nelaikytinas įrodytu. Tai, kad pareiškėjas 2006 metais sutiko su sprendimu ir nesiėmė pastangų išsiaiškinti jo atitikties teisės aktams, nelaikytina suklydimu. Pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, atsižvelgęs į tai, kad jis atmetė T. B. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, jo skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas T. B. atskiruoju skundu (b. l. 38-41) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir perduoti jo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodoma, jog reali pareiškėjo galimybė paduoti skundą dėl skundžiamo administracinio akto sietina su jo galimybe suprasti, kokiu būdu pažeidžiamos jo teisės. Nors pareiškėjui Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. 2.3.-3120-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo pil. T. B.“ buvo įteiktas laiku, tačiau tai savaime nereiškia, kad pareiškėjas tuo pačiu metu galėjo suprasti, kokiu būdu ginčijamas administracinis aktas pažeidžia jo teises. Taigi nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, susipažinęs su ginčijamo administracinio akto turiniu, pareiškėjas įgijo realią galimybę nedelsdamas kreiptis į teismą dėl šio akto panaikinimo, bet delsė tą padaryti daugiau nei septynerius metus.

Pažymi, jog ginčijamo administracinio akto priėmimo metu pareiškėjas Vilniaus apskrities viršininko administracijos specialistės N. M. ir kadastrinius žemės sklypo matavimus atlikusio matininko A. M. buvo įtikintas, kad suformuoti visą pareiškėjo naudojamą ir jo namų valdai priskirtą žemę yra objektyviai neįmanoma dėl dalyje sklypo esančių vamzdynų. N. M. užtikrino, kad dėl tos pačios priežasties pareiškėjo namų valdai priskirtos teritorijos dalis niekada negalės būti formuojama ir kitiems asmenims, todėl pareiškėjas galės netrukdomai naudotis šia žeme. Pažymi, jog VĮ „Registrų centras“ įregistruotame pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta visa pareiškėjo namų valdai priskirta ir naudojama teritorija, dėl ko jis buvo įsitikinęs, kad ginčijamame įsakyme jam suformuoto žemės sklypo plotas nurodytas tik formaliai, o pats įsakymas nesukurs jam neigiamų pasekmių.

Nurodo, jog apie tai, kad A. M. ir N. M. ginčijamo administracinio akto priėmimo metu nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, o šis administracinis aktas pažeidžia pareiškėjo teises, jam tapo žinoma tik tada, kai jis gavo Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. rugpjūčio 13 d. raštą „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui rengimo”, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo namų valdai priklausančios teritorijos dalis, kurioje eina vamzdynai, bus formuojama kitiems asmenims.

Nurodo, jog pareiškėjas iki šiol netrukdomai naudojosi visa jo namų valdai priskirta žeme (kuri nuo seno yra apjuosta metaline tvora) ir iki šio rašto gavimo jis pagrįstai tikėjo, kad ginčijamas įsakymas nesukuria jam neigiamų pasekmių. Vilniaus apskrities viršininko administracijos tarnautojos N. M. ir matininko A. M. veiksmai klaidinant pareiškėją negali būti vertinama kaip subjektyvi priežastis, dėl kurios pareiškėjas praleido terminą skundui dėl administracinio akto panaikinimo paduoti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo suklaidintas, pripažintina, jog jis objektyviai negalėjo suprasti, kokiu būdu ginčijamu administraciniu aktu pažeidžiamos jo teisės, todėl neturėjo realios galimybės jį apskųsti laiku. Tik supratęs apie tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos specialistės ir kadastrinius matavimus atlikusio matininko buvo suklaidintas, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pabrėžia, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad praleistų terminų atnaujinimas ar jų netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas praleistų terminų atnaujinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Klausimą, ar procesinio termino kreiptis į teismą praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ginčo esmę, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Administracinėje byloje analizuojami skundo priėmimo stadijoje egzistuojantys teisiniai santykiai Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi netenkinus pareiškėjo T. B. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir šiuo pagrindu atsisakius priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, kai pateiktu skundu jis, be kita ko, prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. 2.3.-3120-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo pil. T. B.“, įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos suformuoti prie pareiškėjo namų valdos Vilniuje, (duomenys neskelbtini) 1826 kv. m dydžio žemės sklypą. Pažymėtina, jog skundžiamo įsakymo neteisėtumą pareiškėjas siejo su tuo, kad nurodytas namų valdos žemės sklypas turėjo būti jam suteiktas vykdant nuosavybės teisių atkūrimą, o ne nusipirktas, be to, nepagrįstai jam buvo nurodyta, kad jis gali įsigyti tik 0,1596 ha žemės sklypą (b. l. 1-5). Atsižvelgus į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir laikytinas viešojo administravimo veikla, į tai, kad pareiškėjas byloje pateiktus reikalavimus iš esmės sieja su viešojo administravimo subjektų netinkama veikla, prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos suformuoti prie pareiškėjo namų valdos Vilniuje, (duomenys neskelbtini) 1826 kv. m dydžio žemės sklypą, darytina išvada, jog būtent administracinių teismų kompetencijai priklauso spręsti pareiškėjo pateikto skundo priėmimo klausimą.

Vertindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis numato, jog, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Kaip minėta, šiuo atveju pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3.-3120-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo pil. T. B.“, kuris buvo priimtas 2006 m. balandžio 7 d. ir kuriuo inter alia buvo nustatytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plotas (1596 kv. m.), nutarta parduoti pareiškėjui šį žemės sklypą išsimokėtinai (b. l. 23-24). Pažymėtina, jog administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, jų taip pat nenurodo ir pareiškėjas, kada jam tiksliai buvo įteiktas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3.-3120-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo pil. T. B.“. Kita vertus, pareiškėjas atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad apie nurodyto įsakymo priėmimą jam buvo žinoma jau 2006 metais (b. l. 38-41). Tuo tarpu iš administracinėje byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą pateikė 2013 m. rugsėjo 5 d. (b. l. 1), t. y. praleidęs ABTĮ nustatytą skundo padavimo terminą.

Kiek susiję su termino kreiptis su skundu į teismą atnaujinimu, teisėjų kolegija pažymi, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011). Atitinkamai, tuo iš dalies gali būti paaiškinama įstatymo leidėjo pozicija numatyti, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti tik tuo atveju, kai bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose (ABTĮ 34 str. 1 d.).

Pažymėtina, jog ABTĮ nenumato, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, jų vertinimas iš esmės yra paliekamas teismo prerogatyvai. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo yra atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas prašymas atnaujinti praleistus terminus, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-258/2013). Taigi sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Be to, sprendžiant, ar įstatymų nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas, be kita ko, kiekvienu konkrečiu atveju turi vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas grįsdamas termino skundui pateikti praleidimo priežastis nurodo, jog jam buvo pateikta neteisinga informacija apie galimybę įsigyti jo namų valdoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esantį 230 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, jam nepagrįstai buvo aiškinama, kad ši žemės sklypo dalis negali būti formuojama dėl žemėje esančių vamzdynų, bet jis gali netrukdomai ja naudotis, be to, nepagrįstai jam buvo nurodyta, jog jis neturi teisės pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą ir namų valdą gali tik išsipirkti (b. l. 1-5). Pasisakydama dėl pareiškėjo įvardintų termino pateikti skundą teismui praleidimo priežasčių, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog pareiškėjas, gavęs Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3.-3120-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo pil. T. B.“ iš esmės suprato, kokio dydžio žemės sklypas jam bus parduodamas. Iš byloje esančio valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto išrašo matyti, kad registre yra įregistruotas būtent 0,1596 ha žemės sklypas, bendrąja jungtine nuosavybe priklausantis pareiškėjui ir jo sutuoktinei I. B. (b. l. 11-13). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog administracinėje byloje pateiktas žemės sklypo planas M1:500, kurio plotas 1826 kv. m (b. l. 17), buvo sudarytas 2001 m. balandžio 27 d., tuo tarpu administracinėje byloje yra pateiktas ir vėlesnis žemės sklypo planas M1:500, kurio plotas 1596 kv. m, kurio ribos ir buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje (b. l. 22). Taigi iš šių faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas turėjo suvokti, kad žemės sklypas, kurį jis įsigijo yra tik 1596 kv. m, t. y. žymiai mažesnis negu jis siekė. Be to, pareiškėjas turėjo suvokti, kad ginčo namų valdų buvo įsigyta, o ne suteikta vykdant nuosavybės teisių atkūrimą.

Teisėjų kolegija pastebi, jog aplinkybės, kad vėliau pareiškėjui tapo žinoma, kad jam galėjo būti parduota ir didesnė žemės sklypo dalis, arba tai, kad jam žemės sklypas galėjo būti suteikiamas ne tik parduodant, bet ir vykdant nuosavybės teisių atkūrimą, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pažymėtina, jog iš esmės pareiškėjas nepateikia jokių pagrįstų įrodymų apie jo galimą suklaidinimą, kad įgalioti valdžios institucijų subjektai jam teigė, kad didesnis žemės sklypas negali jam būti formuojamas ir parduodamas, t. y. kad jam buvo nurodyta, kad didesnė žemės sklypo valda niekam negali būti projektuojama dėl joje esančių išsidėsčiusių vamzdynų. Be to, iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis tik po konsultacijų su jį atstovaujančia advokate suprato, kad žemės sklypo dalis, kurį jis nusipirko, galėjo būti įgyta ir vykdant jam nuosavybės teisių atkūrimą. Šiuo atveju tai, kad pareiškėjas 2006 metais sutiko su skundžiamu įsakymu, jo turiniu ir nesiėmė išsiaiškinti jo atitikties teisės aktams, nelaikytina suklydimu ir nesudaro pagrindo praleistą terminą atnaujinti. Pastebėtina, jog asmeniui manant, kad jo teisės, teisėti interesai yra pažeidžiami, jis turėtų imtis priemonių juos ginti, o ne delsti. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

Atitinkamai, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. 2.3.-3120-01 „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo pil. T. B.“ panaikinimo paduoti ir šiuo pagrindu atsisakė priimti šį pareiškėjo reikalavimą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Atitinkamai, pagrįstai buvo atsisakytas priimti kaip išvestinis reikalavimas ir reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos suformuoti prie pareiškėjo namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1826 kv. m dydžio žemės sklypą. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido vien dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Dėl šių priežasčių pareiškėjo T. B. atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo T. B. (T. B.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys